Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 384
STENOGRAMA
2024 m. birželio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame birželio 6 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, šiandieną Seime lankosi delegacija iš Ukrainos, vadovaujama Novovolynsko miesto mero B. Karpuso. Jie dabar balkone. Pasveikinkime kolegas. (Plojimai) Dėkoju.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 6 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu siūlau išbraukti 2-12 klausimą – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Kokie argumentai?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Be argumentų.
PIRMININKĖ. Be argumentų. Supratau. Gerai. E. Gentvilas norėtų pasisakyti. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kalbėkime atvirai. Kolega Kęstutis per vėlai įregistravo savo pasiūlymus, Statuto neatitinka, dabar sako – šalin projektą. Aš su tuo nesutinku.
PIRMININKĖ. Apsispręsime balsuodami. Prašau. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Vakar buvo incidentas. Skambinau Kultūros komiteto sekretoriato vadovei Agnei, kad aš tik girdžiu ir matau vaizdą, bet pats negaliu balsuoti ir negaliu pasisakyti. Aš tą telefono įrašą tikrai padarysiu, kad išgirstumėte, jog taip buvo. Toks argumentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Eugenijau, už patikslinimą. Taip, nenorėjau sakyti. Etikos ir procedūrų komisija nagrinėja šitą klausimą dėl nusišalinimo. Mes turėtume sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime dėl šio pasiūlymo. Kitų pasiūlymų nematau. Taigi apsispręskime balsuodami dėl K. Vilkausko pasiūlymo frakcijos vardu išbraukti 2-12 klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 46, prieš – 43, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Ar galime visai darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 72, prieš – 1, susilaikė 31. Darbotvarkei pritarta.
Atkreipiu dėmesį, kad šiandieną balsavimo laikas prasideda 10 val. 25 min. Buvo šiek tiek paankstinta, nes turime pasiūlymų, pataisų dėl kai kurių ankstyvų klausimų.
10.04 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 6, 9, 10, 11, 12, 17, 18 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3759(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3759(2).
Šį pakeitimą sudaro devyni straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.05 val.
Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533(2)ES. Priėmimo stadija. Projektą sudaro 17 straipsnių, nė dėl vieno iš jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Balsuosime numatytu laiku.
10.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3534(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis klausimas. Aš norėčiau trumpam pakviesti I. Haase į tribūną, nes dėl lydimųjų projektų yra gautos kelios Teisės departamento pastabos.
Pirmiau darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3534. Priėmimo stadija. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Ši Teisės departamento pastaba yra dėl įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymas dėl 4 straipsnio – įstatymo įsigaliojimą nustatyti nuo 2024 m. liepos 2 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti visam 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.06 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat lydimasis. Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535(2). Pranešėjas – M. Lingė. Čia situacija panaši – dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad iš pateikto įstatymo yra įrašytas vienas straipsnis, kuris nebegalioja. Tiesiog siūlome išbraukti nebegaliojančią nuostatą. Komitetas tam pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi vienu metu įsigalioja ir kitas įstatymas, analogiškas įstatymas ir analogiškas straipsnis, kad vienu metu neįsigaliotų ir nesusikirstų du įstatymai dėl to paties straipsnio įsigaliojimo, siūloma vieną dieną pavėlinti šio priimamo įstatymo įsigaliojimo datą ir vietoj šių metų liepos 1 dienos įrašyti liepos 2 dieną. Taip pat komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.08 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-3354GR) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3354, tai yra Ekscelencijos Prezidento grąžintas įstatymas. Norėčiau pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją – gerbiamą pirmininką A. Pocių, kad pristatytų komiteto išvadą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas birželio 5 dieną svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu pritarė Prezidento siūlomai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje po svarstymo kalbėti užsirašiusiųjų neturime. Atidedame priėmimą, nes dar neprasidėjo balsavimo etapas. Kalbėti dėl motyvų niekas neužsirašė, taigi apsispręsime balsuodami tam numatytu laiku.
10.10 val.
Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kurį dabar galėtume apsvarstyti, yra… Dabar galėtume iš popietinės, nes turime šiek tiek laiko. Tvarka. 2-2 klausimas – Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001(2). Tai yra priėmimo stadija. Yra penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl 2-2 klausimo nėra užsirašiusių. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2). Čia vėlgi yra tik šeši straipsniai, pasiūlymų dėl jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Dėl 2-3 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo už kalbėti užsirašė A. Stončaitis, tačiau jo šiuo metu nėra salėje. Prieš norėtų kalbėti K. Adomaitis. Ar K. Adomaitis norėtų pasisakyti dėl 2-3 klausimo iš popietinės darbotvarkės, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo? Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Mes kalbame apie įspėjimus už taršius automobilius. Iki šiol būdavo numatyta, kad tokių automobilių vairuotojams, savininkams bus numatyta tik bauda, šiuo metu siūloma tik įspėti, bet, kolegos, prisiminkime visą kontekstą. Prisiminkime, kad Aplinkos apsaugos departamentas gali tikrinti tik labai nedidelę dalį automobilių Lietuvoje, jie turi gal tik du įrenginius per visą Lietuvą ir vargu ar turės daugiau. Tikimybė, kad tie pažeidėjai, kurie šiandien drąsiai važinėja su taršiais automobiliais po visą Lietuvą, tikimybė, kad tie žmonės bus sustabdyti, patikrinti, yra minimali. Jeigu tu žinai, kad už tai gresia tik įspėjimas, niekada savo automobiliu iš anksto nesirūpinsi ir nesusitvarkysi. Bauda yra numatyta visiškai nedidelė – nuo 100 iki 300 eurų, o mes žinome, kad už pirmą administracinį nusižengimą, savanoriškai susimokant per 2 savaites, užtenka sumokėti pusę minimalios baudos, tai siektų tiktai 50 eurų. Aš tikrai nematau čia, kaip sakyti, šitame visame procese, kurį mes ką tik, neseniai, įteisinome, kokių nors baimių. Siūlau nepalaikyti šito projekto ir likti prie galiojančios įstatymo redakcijos, jeigu mums nors kiek rūpi automobilių tarša miestuose, jeigu mums nors kiek rūpi, kad pagaliau rimtai žiūrėtume į taršą miestuose ir rimtai žiūrėtume į tai, kokiu oru mes kvėpuojame.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš pasisakau už šią pataisą, nes jau nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusi tvarka kiekvienam eismo dalyviui išties kelia daug baimių. Baimių, kad išvažiavus šaltu varikliu inspektorius iš už kampo tiesiog sakys: prašome sustoti, dabar mes tikrinsime jūsų dujų išmetimą, galbūt patikrinsime dar saloną, ką vežatės, galbūt yra kokių nors miško gėrybių ar dar ko nors. Baikime žaisti tuos žaidimus. Aplinkos apsaugos departamente trūksta pareigūnų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Yra keli šimtai nesurinktų pareigūnų, nesukomplektuotų į tarnybas. Dabar mes juos išvarome todėl, kad kažkas sumanė, kad šie pareigūnai dabar baugins visuomenę, nes galės jus eliminuoti iš eismo ir jūs negalėsite nuvykti iš taško A į tašką B. Galbūt svarbūs reikalai, galbūt reikia ligonį aplankyti ar vykti į kitą svarbų kokį darbinį susitikimą, pavėluosite į darbą vien dėl to, kad tokią teisę suteikė ne jiems… Aplinkosaugininkams išvis priskirta ne jų funkcija atlikti policininkų, kelių policijos vaidmenį. Čia yra problema visuomenės bauginimas, kadangi esant geriausiems norams tie keli pareigūnai nepatikrins, bet baimę visuomenėje pasėja didžiulę, nes dabar neįsivaizduojamas gyvenimas be automobilio. Aš siūlau tiesiog grįžti prie sveiko proto. Kreipiuosi į dešiniuosius – raskite krislelį sveiko proto savo priimtuose sprendimuose. Siūlau ištaisyti šią klaidą nors minimaliai ir palaikyti šią pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamosios kolegės, mes padarome žingsnelį į tą pusę, kad Lietuvoje būtų žaliau, tada patys savęs išsigąstame, pažiūrime – ojojoj, ne tai turbūt priėmėme, ir po pusės metų atsukame visus dalykus. Taip dalykai nedaromi.
Aš tikrai agituoju prieš. Aš manau, kad mes priėmėme gerą įstatymą. Aš manau, kad Lietuvoje egzistuoja automobilių taršos reali problema, kuri yra ne tiek dėl kuro rūšių ar panašiai, bet dėl to, kad daug techniškai netvarkingų automobilių važinėja Lietuvos gatvėmis, tas ypač kietąsias daleles, ne tik CO2 pėdsaką, bet kietąsias daleles išskiria ir mes dėl to kosime, sergame ir gyvename trumpiau. Tai šiuo atveju, man atrodo, reikia ryžtis priimti ir laikytis tų sprendimų, kuriuos mes priėmėme, tęsti tą kursą, kurį pradėjome.
Man labai netikėta matyti, kad štai Demokratų partija, kuri priklauso Europos žaliesiems, dabar entuziastingai agituos, kaip sumažinti žalumą Lietuvoje, kaip padaryti ją taršesnę, kaip toleruoti žmones ir automobilius, kurie teršia ir kurie iš tikrųjų padaro, kad Lietuvoje būtų daugiau dūmų, daugiau smalkių ir daugiau visokių juodų dalykų.
Aš šiuo atveju labai nuoširdžiai jūsų prašau: nepriiminėkime vėl įstatymų. Po to į Seimą žiūrės visi ir sakys, kad mes vėl užsukome tą įstatymų malūną ir padarėme taip, kad vieną sesiją priimame įstatymą, kitą sesiją tą patį įstatymą taisome, tai atrodome tikrai juokingai. Balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika turi argumentų už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ojojoj yra tiems, kurie kalba apie dalykus ir turbūt sunkiai suprantamais terminais bando pasakyti, kad jeigu pagausime kelis kilbukus, tai rykliai numirs iš bado. Jeigu palygintume, vis dėlto, kolegos, taip nėra, nes turbūt pagrindinė tarša Lietuvoje yra ne iš tų kelių lengvųjų automobilių, kuriais žmonės važiuoja į darbus arba veža vaikus į mokyklą ar iš mokyklos, bet problema turbūt yra sunkusis transportas, tai yra krovininis transportas, kuris tranzitu važiuoja per Lietuvą. Valdantiesiems reikėtų pasižiūrėti, ką padarėte dėl to, kad veiktų e. tollingo sistema, kad neįvažiuotų į Lietuvą būtent tas sunkusis transportas, kuris per ją važiuodamas labiausiai ir užteršia.
Problema yra ta, kad pramonė, dėl kurios taršos praeitoje kadencijoje ir buvo priimtas Klaipėdos paketas, ir tas pats paketas šioje kadencijoje jau kiek kartų buvo taisytas, ir turbūt jums patiems turėtų būti gėda, kad atsukinėjami reikalavimai įmonėms ir yra lengvinama būtent pramonei, kad ta tarša, kurią ji išskiria, būtų kuo sunkiau kontroliuojama. Turbūt pagrindinis aspektas, kad tie inspektoriai, kurie bėgios paskui vieną ar kitą automobilį, netikrins tų taršių objektų, apie kuriuos mes girdime viešojoje erdvėje.
Kolegos, turbūt koncentruokimės į tuos darbus, kuriuos gali padaryti žmonės, institucijos, o ne juos demotyvuokime ir siuntinėkime pagal vieno ar kito automobilio dūmų spalvą. Tai esmė yra tokia ir turbūt nekelkime įtampos. Šiuo atveju tikrai kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Ir dar už norėtų pasisakyti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pirmiausiai noriu pasakyti, kad man didžiulis malonumas prieštarauti Laisvės partijai, pasisakančiai už didesnius draudimus, griežtesnius ribojimus, žmonių nubaudimą, kontrolę ir panašiai. Tai čia atsakant gerbiamam V. Mitalui į jo priekaištavimus mums, kaip demokratams, priklausantiems Europos žaliųjų partijai. Buvimas Europos žaliųjų partijoje kaip tik įpareigoja mus kurti socialiai atsakingą žaliąją politiką.
Aš pabrėžiu, šiame įstatymo projekte lieka galimybė kontroliuoti automobilius, lieka galimybė daryti prevenciją. Mes tiesiog sušvelniname situaciją, nes tam, kad žalioji politika būtų sėkminga, mums dar reikia įtikinti visuomenę, kad jai pritartų, nes jeigu visuomenė bus pasipiktinusi, tai nebus nei jūsų, nei žaliųjų, nieko nebus Seime. Seime bus radikalai, kurie iš viso Europos žaliajam kursui nepritars. Taigi mes turime būti išmintingi, mes turime daryti sprendimus tam, kad žmonės palaikytų atsakingą klimato politiką.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime jau netrukus. Tačiau K. Adomaitis turi repliką T. Tomilinui.
K. ADOMAITIS (LF). Trumpą repliką ir K. Mažeikai, ir T. Tomilinui. Kęstuti, ir sunkiąsias mašinas mes irgi dabar įspėsime tik tada, jeigu jos teršia orą labiau, negu kad galėtų. O gerbiamam Tomui pasakysiu: kada bus patenkintas pažeidėjas, kurio automobilis skleidžia mėlyną tepalų prisigėrusį dūmą, kuris ramia sąžine važinėja po miestą, kada jis bus laimingas dėl to, kad jį įspėsi ar nubausi?
PIRMININKĖ. T. Tomilinas. Kolegos, trumpai gal, neįsivelkime į ilgą pokalbį. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Kasparai, kada Lietuvoje atgims viešasis transportas? Jūsų partija atsakinga už viešojo transporto politiką Lietuvoje. Maršrutų skaičius mažėja, reisų skaičius mažėja. Taigi rūpinkimės žmonėmis, neatimkime iš jų teisės važiuoti, nes tai yra socialinė funkcija.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Tai taip pat kolegai, kuris kalba apie nelaisvę, būdamas Laisvės partijos narys. Gerbiamas kolega, įsiskaitykite į projektą, kalbama apie lengvuosius automobilius. Turbūt pats pagrindinis klausimas, tai yra kai akmens amžiaus metodais sprendžiamos XXI amžiaus problemos. Turbūt yra inovatyvesnių būdų, kuriuos jūs galėjote pritaikyti, ir nereikėtų to aplinkosaugininko vaikyti paskui tą dūmų debesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, replikos – taip pat.
10.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3670(2) (priėmimas)
Dar apsvarstykime darbotvarkės 2-6 klausimą.
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3670. Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro tik vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku dėl 2-6.1 klausimo.
10.23 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3592(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas yra lydimasis Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3592(2). Jis yra susijęs su įstatymu dėl Europos Tarybos konvencijos ratifikavimo. Yra keturi straipsniai. Pasiūlymų nė dėl vieno iš jų nėra pateikta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.23 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3744(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3744. Taip pat priėmimo stadija. Sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno straipsnio. Ar galėtume kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų už norėtų kalbėti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų džiugu, kad vis dėlto atsirado aktyvių žmonių, kurie vis dėlto nori išspręsti kadetų mokyklų problemą. Kaip žinoma, kai kurios savivaldybės gana blogai žiūri į tas mokyklas, kurios yra, ir atsisako finansuoti, čia pavadinimų savivaldybių neminėsime. Bet atsiranda ir kitų galimybių vis dėlto žmonėms ankstyvuoju laikotarpiu pasirinkti tam tikrą kryptį, susijusią su kariuomene arba apskritai su statutine tarnyba. Šiuo atveju, kaip žinome, tų specialistų tikrai trūksta. Tai siūlau pritarti ir galbūt netgi visiems pasižiūrėti, kokios būtų plėtros galimybės, nes kai kurios kadetų mokyklos yra. Aišku, jos galbūt galėtų būti daugiau miestų centruose, gal geriau organizuoti, bet jaunimui galimybė turėtų būti suteikta, kad jie galėtų iš anksto rinktis tam tikrą savo gyvenimo kryptį. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilienė taip pat norėtų pasisakyti už.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Aš tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kad šita įstatymo pataisa pavėlavo ketverius metus. Per šitą laikotarpį atsirado tikrai daug žmonių, kurie neturėjo galimybės ten mokytis dėl to, kad nebuvo sukurta infrastruktūra, bendrabučiai ir panašiai, Lietuva neteko galbūt tikrai nemažai tų kariškių ar kitų sukarintų specialybių žmonių, kurie būtų paskyrę savo gyvenimą būtent šitai veiklai. Įstatymas iš tikrųjų yra labai geras, bet labai stipriai pavėluotas, iš esmės yra tiktai tokia teorinė dalis, o visa praktika paliekama naujai Vyriausybei. Ir visi pinigų skyrimai, ir panašūs dalykai – kitos Vyriausybės klausimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Bagdonas – motyvai už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Sureaguojant į kolegės pasisakymą, tai ne ketverius metus, o kelis dešimtmečius šitas įstatymo projektas vėluoja. Pirmoji kadetų mokykla buvo atidaryta Juodkrantėje prieš kelis dešimtmečius, tačiau nei Vyriausybės, nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nei Krašto apsaugos ministerijos palaikymo taip ir nesulaukusi prieš keletą metų buvo uždaryta. Aš labai džiaugiuosi dėl šios iniciatyvos, kad jauni žmonės turės galimybę įgyti gerą, kokybišką išsilavinimą ir bus Lietuvos patriotai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis už kalbės – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kolegos, pirmoji kadetų mokykla buvo įsteigta dar XVIII amžiuje ir tikrai geras reikalas, kad vyksta taip, kaip vyksta. Gal anksčiau galėjome rasti valstybinės kadetų mokyklos tipą, bet džiaukimės tuo, ką turime šiandien. Siūlau susitelkti, pabalsuoti ir judėti į priekį. O kadetų mokyklos išgyveno ir tuos sunkius laikus, ir parengia nemažai puikių žmonių. Šiandien jie mokosi ir Karo akademijoje, ir jau tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Padėkokime visiems, kurie išlaikė tą sunkų sprendimo laukimo laikotarpį, ir balsuokime už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti.
Kadangi jau galime balsuoti, prasidėjo balsavimo laikas, tai ir siūlau apsispręsti balsuojant dėl šio 2-7 klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3744. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 100, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3744) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 6, 9, 10, 11, 12, 17, 18 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3759(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau apsispręskime balsuodami dėl 1-2 klausimo – Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3759. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 102, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3759) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-3.1 klausimas – Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 102 prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3533) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3534(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3534. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3534) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 106, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3535) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3001(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Jau apsvarstėme darbotvarkės 2-2 klausimą – Baudžiamojo kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3001. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 2-2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 101, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3001) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628. Priėmimo stadija. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 95, prieš – 6, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3628) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3670(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3670. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 107, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3670) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3592(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.2 klausimas – lydimasis Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3592. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3592) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-3354GR) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią. Turime apsvarstyti darbotvarkės 1-4.1 klausimą –įstatymo projektą Nr. XIVP-3354. Šis klausimas jau pristatytas. Dėl motyvų niekas nebuvo užsirašęs. Primenu, kad tai yra grąžinto įstatymo svarstymas ir priėmimas. Pirmiausia Seimas pagal Statuto 167 straipsnio 1 punktą turi apsispręsti dėl grąžinto įstatymo. Pirmiausia balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra tie, kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad priimtume visą įstatymą be nepakeitimų, kurie manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 56, prieš – 23, susilaikė 29.
Kadangi tam, kad veto būtų atmestas, reikia 71, tai veto nebuvo atmestas. Dabar turime apsispręsti balsuodami, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Primenu, kad tam užtenka paprastos daugumos. Balsuojame.
Balsavo 111: už – 111, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3354) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 5, 211, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 441, 495, 50, 53, 57, 571, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138, 139, 1401, 1405, 14025, 14026, 14027 straipsnių pakeitimo ir 611 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3635(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 301 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3636(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektas Nr. XIVP-3635(2). Tai yra svarstymo stadija. Kviečiu pirmiausia A. Ažubalį, jis pristatys Užsienio reikalų komiteto nuomonę dėl šio projekto. Kas tik dėl projekto…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įstatymo projektą svarstė šių metų gegužės 29 dieną ir, pritarus bendru sutarimu, priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Užsienio reikalų komitetas iš esmės pritarė visiems papildomų komitetų siūlymams ir savo pateiktiems patikslinimams. Esminis pasiūlytas pakeitimas: pagrindinis komitetas, pritardamas kvotos įvedimo mechanizmui, nuo 2025 m. sausio 1 d. vis dėlto pasiūlė metams atidėti papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimą, siekiant, kad valstybės institucijos, o ir atitinkamų šakų kolektyvinės sutarties šalys, tinkamai pasirengtų jos įgyvendinimui nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Rakutį, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė pateiktus pasiūlymus. Į daugumą mūsų pasiūlymų buvo sureaguota teigiamai, į kai ką – iš dalies. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Kuzmickienė pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 15 dieną bendru sutarimu pritarė projektui ir priėmė tokį sprendimą: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ir dėl lydimojo taip pat, ar ne?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gegužės 31 dieną komitetas svarstė projektą, visoms techninėms pataisoms buvo pritarta. Taip pat, kaip jau ir buvo minėta, Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui buvo pritarta iš dalies. Projektas sudėliotas techniškai, pritarta laiko atidėjimui ir projektas sutvarkytas. Taigi, komitetas projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas komiteto išvadas. Dabar vėl kreipiuosi į A. Ažubalį, kad grįžtų į tribūną, ir svarstysime Seimo narių pateiktas pataisas. Pirmiausia yra R. Lopatos, L. Kasčiūno, V. Rakučio ir kitų kolegų siūlymas. Kreipiuosi į R. Lopatą, kad pristatytų siūlymą. Vėliau bus komiteto nuomonė. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Pasiūlymu siūloma pakeisti projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „571 straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas“. Skamba: „1. Asmenims, turintiems Nepriklausomų Valstybių…“
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia ne tas. Ne ne ne.
PIRMININKĖ. Čia kalbama apie patį pirmąjį, dėl Nepriklausomų Valstybių Sandraugos apibrėžimo.
R. LOPATA (LSF). Taip, dėl Nepriklausomų, Nepriklausomų Valstybių… Aš kalbu apie pataisos esmę. Asmenims, turintiems Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių narių ar asocijuotų narių pilietybę, taikoma 1 tūkst. asmenų kvota per kalendorinius metus. Kitaip tariant, šia pataisa siekiama nuo kitų metų apriboti darbo migraciją iš Rusijos vadovaujamos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, tarp jų iš buvusių sovietinių Vidurinės Azijos respublikų, – ne daugiau kaip 1 tūkst. asmenų per vienerius metus.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar yra dešimt Seimo narių, kurie palaiko šio pasiūlymo svarstymą? (Balsai salėje) Paleidžiame balsavimą tada.
Yra. Prašau. Komiteto išvada, nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komitetas pirmiausia projektą siūlo papildyti nauju 162 straipsniu ir įrašyti: „Nepriklausomų Valstybių Sandrauga – 1991 m. gruodžio 8 d. įkurta valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Tarybų Sąjungos respublikų.“ Komiteto nuomonė – nepritarti. Kodėl? Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, neturi nustatyti atskirų tarptautinių organizacijų apibrėžimų, nes tai nustatoma tos tarptautinės organizacijos steigimo dokumentuose ir tai reguliuoja tarptautinė teisė. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonę išgirdome. Turime apsispręsti. Tačiau prieš tai yra motyvai. Ž. Pavilionis išsakys motyvus prieš šią pataisą. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau sureaguoti į tą platesnį profesoriaus R. Lopatos paaiškinimą. Jis iš tikrųjų nėra tikslus. Jeigu žiūrėtume taip, kaip teisiškai yra pasiūlyta, tai tas 1 tūkst. būtų plius dar prie tų 40 tūkst., siūlomų įvesti kaip kompromisą, lubų. Taip pat nėra nurodoma jokių kitų šalių, iš kur mes atsivežtume tų migrantų. Atsižvelgiant į tai, komitete ši pataisa faktiškai 1 balso skirtumu buvo atmesta visų partijų balsais kaip net nepasiekianti autorių norėto suformuluoti tikslo.
PIRMININKĖ. Argumentai išsakyti. Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate R. Lopatos, L. Kasčiūno ir kitų kolegų pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 8, prieš – 35, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Dėl 6 straipsnio yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pataisa. Jūs pakomentuokite komiteto nuomonę dėl jos – pritarimą iš dalies.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Įdedamas dar analogiškas 11 straipsnis. Jo esmė: jei žmogus siekė laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir jam buvo atsakyta, jis gali anksčiau negu per metus vėl kreiptis dėl leidimo gyventi, jeigu jis yra sumokėjęs visus mokesčius ir dirba. Aš manau, tai yra gana sąžiningas požiūris.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiklausiu gerbiamo pirmininko A. Pociaus. Ar pritariate pritarimui iš dalies?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu tokiai versijai – pritarimui iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Visiems tinka.
Toliau yra J. Jaručio pataisa dėl 10 straipsnio. Prašau, gerbiamas Jonai, pristatyti savo pataisą. 9 puslapis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mano pasiūlymas. Išnaudojus kvotą, kurią mes nustatysime šiandien, būtų galima dar papildomai įdarbinti žmones. Išnaudojus kvotą, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, dėl kurio pateikiama darbdavio informacija apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį bendrą darbo užmokestį. Tas bendras darbo užmokestis yra 1,2 bendrojo bazinio darbo užmokesčio. Mano pasiūlymas – įtraukti visas pajamas, susijusias su darbo santykiais, taip pat ir dienpinigius. Iki šios dienos svarstymo tam buvo pritarusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiandien nuomonė pasikeitusi. Kviečiu palaikyti tokį siūlymą, kad būtų galimybė įsivežti virškvotinių darbuotojų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie pritaria šios pataisos svarstymui? Matau, kyla rankos, tikrai yra. Prašau komiteto nuomonę.
E. GENTVILAS (LSF). Na, komiteto nuomonė – nepritarti, nes pažymėtina, kad pagrindinis komitetas dar gegužės 29 dienos posėdyje analogiškam verslo atstovų pasiūlymui nepritarė. Kad užsienietis galėtų įsitvirtinti ir pragyventi Lietuvoje, jo pajamos turi būti pirmiausia stabilios. Viršvalandžių apmokėjimas, dienpinigiai, atostoginiai yra nuolat kintantys dėmenys, todėl ir jų apmokėjimo kontrolės mechanizmas, ypač dienpinigių, yra itin sudėtingas. Be to, dienpinigiai nėra apmokestinami, todėl nukenčia darbuotojų socialinės garantijos (pavyzdžiui, ligos, nedarbo, tėvystės, motinystės arba nelaimingų atsitikimų darbe išmokos), sumažėja atostoginiai ir, žinoma, niekas neįskaičiuojama į senatvės pensijos dydį. Čia galima vardinti ir vardinti, kiek dar yra priežasčių, kodėl šitą siūlymą reikėtų atmesti.
PIRMININKĖ. Apsispręsime dėl siūlymo, bet prieš tai ministrė A. Bilotaitė pasisakys prieš.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėčiau kolegų dėmesio. Atkreipiu dėmesį į tai, kad labai sudėtinga būtų sukontroliuoti, ar tie dienpinigiai yra mokami, ar ne, nes tokios sistemos nėra. Mano prašymas yra nepalaikyti šito siūlymo, nes, man atrodo, visas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir jo pakeitimai buvo tiktai tam, kad turėtume kaip tik griežtesnę kontrolę, efektyvesnę kontrolę, kad mes galėtume kontroliuoti procesus ir tikrai užtikrinti skaidrumą ir saugumą.
PIRMININKĖ. J. Jarutis – motyvai už. Gerbiamas Jonai, paprastai už savo siūlymą dėl motyvų negalima kalbėti. Na, mes laikomės tokio principo, bet jūsų motyvai jau buvo išdėstyti prieš tai pristatant pasiūlymą. Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate J. Jaručio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 28, prieš – 25, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra kolegų R. Lopatos, L. Kasčiūno, V. Rakučio ir kitų pasiūlymas dėl 17 straipsnio. Gerbiamas Raimundai, pristatykite siūlymą.
R. LOPATA (LSF). Tai mes jau šitą de facto aptarėme.
PIRMININKĖ. Vadinasi, nereikalaujate balsuoti? Gerai, kadangi iniciatoriai jau nebereikalauja balsuoti dėl šio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, judame toliau. Yra taip pat dar vienas J. Jaručio pasiūlymas dėl 17 straipsnio. Prašau pristatyti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Tai ačiū, Pirmininke. Na, matau būsimą rezultatą, tai netrukdysiu.
PIRMININKĖ. Atsiimate…
J. JARUTIS (LVŽSF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. …taip pat. Dėkui. Kolegos, konstatuojame, kad nepritariame abiem prieš tai paminėtoms pataisoms? Nematau prieštaraujančių. Gerai. Ir daugiau pasiūlymų nėra. Tai dėkoju komiteto pranešėjui.
Motyvai po svarstymo. Už kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų komitetas svarstė ir tikrai atėjo laikas reguliuoti atvykstančių į Lietuvą darbuotojų skaičių. Tam yra net keletas priežasčių, bet pirmiausia, jeigu pasižiūrėtume į tuos srautus, kurie atvyksta į Lietuvą, tai yra pagrindiniai du sektoriai – statybų ir tolimųjų reisų vairuotojų. Ypač pastarajame sektoriuje darbuotojų kaita yra labai didžiulė, virš 40 %. Manau, kad taip neturėtų būti. Teisingai tribūnoje stovėjęs kolega akivaizdžiai pasakė, dėl ko. Apskritai dėl tokių žmonių atvykimo čia ir apmokėjimo šitame transporto sektoriuje, kai mokamas nedidelis darbo užmokestis, o po to įvairūs dienpinigiai ir kiti dalykai, yra labai daug piktnaudžiavimo, daug nusižengimų, todėl kviečiu palaikyti šitą įstatymą, jis yra normaliai subalansuotas ir tikrai šiandien reikalingas Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Apsispręskime balsuodami dėl 1-5.1 klausimo – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3635. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Dabar turėtume apsispręsti dėl 1-5.2 klausimo – lydimojo Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3636. Čia yra viena pataisa, todėl norėčiau gerbiamą P. Kuzmickienę pakviesti į tribūną. Yra gauta Užsienio reikalų komiteto pataisa dėl 3 straipsnio, jai pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Pristatykite komiteto nuomonę ir tada atsiklausime Užsienio reikalų komiteto, ar jiems tinka pritarimas iš dalies.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pasiūlymui pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Iš Užsienio reikalų komiteto Ž. Pavilionis. Tinka pritarimas iš dalies. Ar galime bendru sutarimu pritarti pritarimui iš dalies? Nematau prieštaraujančių. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-5.2 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
10.52 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir 571 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3335 (svarstymas)
Toliau 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trijų straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3335. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Ažubalį, jis išsakys komiteto nuomonę.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, gerbiama Pirmininke, čia pagrindinio komiteto išvada dėl jau minėto įstatymo projekto. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įstatymo projektą svarstė taip pat gegužės 29 dieną ir pritarus bendru sutarimu priimtas toks sprendimas: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 15 d. priimtos rezoliucijos „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ nuostatomis, raginančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybę aukštos ir vidutinės kvalifikacijos ir trūkstamų darbuotojų pritraukimo (darbo migracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityje nustatyti ilgalaikės imigracijos į Lietuvos savivaldybes kvotas, pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atitinkamų straipsnių pakeitimo ir 611 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-3635, kuriuo pasirinktas griežtesnis kvotų užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu į Lietuvos Respubliką, mechanizmas, todėl siūlo iniciatorių pateiktą įstatymo projektą Nr. XIVP-3335 atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Turime apsispręsti, nes pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Už atmetimą kalba A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš noriu priminti kolegoms, kad Lietuvos įstatymuose visada buvo kvotos. Visą laiką. Jos buvo mažesnės, po to augo, augo, augo ir mes pasiekėme tokius dydžius, kurie, kaip aš sakiau svarstant prieš tai buvusį įstatymą, jau į nenormalius dydžius perėjo.
Aš manau, kad teisingą sprendimą padarėme prieš tai balsuodami už įstatymą, kurį pateikė Vyriausybė ir kuris buvo suderintas ir komitetuose. Todėl siūlymas išvis atsisakyti kvotų būtų ne naudingas, o netgi kenksmingas, ir verslai, kurie daugiausiai veža trečiųjų šalių piliečių dirbti į Lietuvą, vis tiek irgi turėtų rimtai pamąstyti ir vežti tik tuos darbuotojus, kurie čia galbūt ilgiau dirbtų, o ne būtų kaip tramplinas išvažiuoti į kitas šalis. Todėl kviečiu palaikyti komiteto siūlymą atmesti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, dabartinė tvarka, nustatanti kvotas ir reikalaujanti atskirų leidimų dirbti užsieniečiams tokių profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, yra per lėta ir neefektyvi. Leidimų dirbti poreikis ir Užimtumo tarnybos sprendimų laukimas užtrunka per ilgai, trukdo gerai reaguoti į darbo rinkos poreikius. Atsisakiusi šių reikalavimų, Lietuva taptų patrauklesne vieta talentams iš užsienio, jie galėtų greitai prisijungti prie darbo rinkos ir prisidėti prie šalies ekonomikos augimo. Įdarbinusios specialistus iš užsienio be papildomų biurokratinių kliūčių, Lietuvos įmonės galėtų greičiau sulaukti kvalifikuotų darbuotojų, ypač tų profesijų, kurių Lietuvoje trūksta. Tai padidintų įmonių produktyvumą, skatintų inovacijas ir bendrą šalies ekonomikos augimą.
Globalizacijos amžiuje Lietuvos konkurencingumas priklauso nuo gebėjimo pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Atsisakę perteklinių reikalavimų ir procedūrų, galėsime konkuruoti su kitomis šalimis dėl geriausių talentų ir užtikrinsime, kad mūsų darbo rinka išliktų dinamiška ir patraukli. Kviečiu, atsižvelgiant į visus šiuos argumentus, kuriuos išsakiau, nepritarti komiteto siūlymui atmesti šį įstatymo projektą ir tęsti jo svarstymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 92, prieš – 3, susilaikė 8. Projektas atmestas.
10.57 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 38, 63, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3210(2). Kviečiu R. Jušką, kad pristatytų projektą, čia yra nemažai pataisų. Teisingiau, kad pasisakytų dėl pataisų. Tai yra priėmimo stadija.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra J. Razmos pasiūlymas. Prašau pristatyti jį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dėl paties pirminio projekto teikiau tokį griežtesnį pasiūlymą, kad tarybos nariai turėtų besąlygišką teisę gauti prieigą prie savivaldybių dokumentų valdymo sistemos, kaip sakoma, kad jie visavertiškai galėtų dirbti, atlikti savo pareigas, nes vis dėlto dabar gauna ir gerą atlyginimą. Tai yra paprasčiausias būdas gauti informaciją, negu reikalauti kokių nors kopijų.
Dabar šiuo siūlymu aš teikiu labai švelnų variantą, kad būtų tik galimybė tarybos nariui gauti tokią prieigą, kitaip sakant, savivaldybės vadovai turėtų sprendimo teisę suteikti ar nesuteikti. Bet aš manau, kad būtų svarbu paminėti įstatyme, kad tokia galimybė apskritai gali būti, nes priešingu atveju mero ar administracijos direktoriaus bus labai paprastai motyvuojama, kad nėra įstatyme pasakyta, kad jūs galite gauti tą prieigą, ir mes jums jos nesuteiksime. Dabar palikime bent tokią galimybę, kad tarybos nariai galėtų prašyti remdamiesi tuo.
PIRMININKĖ. Turėtume pasitikrinti, ar yra 29 kolegos, kurie pritaria šios pataisos svarstymui. Balsuokime dėl J. Razmos pasiūlymo dėl Vietos savivaldos įstatymo. (Balsas salėje: „Kortelę.“) Taip, yra. Prašau. Komiteto išvada.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: siūlomas įstatymo pakeitimas sudarytų neproporcingą finansinių ir žmogiškųjų išteklių naštą savivaldybių administracijoms, savivaldybių valdomoms įmonėms, taip pat kiltų didelė rizika pažeisti asmens duomenų apsaugą ir gali būti atskleista įmonių komercinė paslaptis.
Atkreipiu dėmesį, kad tris dešimtmečius gyvavusi įstatymo nuostata, jog tarybos nariai turi teisę gauti medžiagą ir dokumentus, susijusius tik su rengiamais tarybos sprendimų projektais. Komitetų iniciatyva ši nuostata yra pakeista ir administracijos yra įpareigotos, tarybos nariui paprašius, teikti tą informaciją, neapribodamos tarybos nario teisės gauti tą informaciją. Galbūt jis nori, pasinaudodamas gauta informacija, rengti naujus tarybos sprendimų projektus ir ta informacija jam reikalinga. Tai įstatymas tą numato, yra pakeistas.
O šiai normai, šiam siūlymui nepritariame. Vien įrašius, kaip mini gerbiamas Jurgis, nuostatą, kad gali būti suteikta informacija, mes matome labai dideles politines kovas, ir perteklinis siūlymas, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Motyvai. A. Anušauskas pasisako už pasiūlymą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įsivaizduokite situaciją: jeigu mes nematytume Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės projektų ir taip toliau, kokia situacija būtų? Savo laiku savivaldybės net nepublikavo administracijos priimamų nutarimų, link to buvo einama palaipsniui. Čia aš priminsiu situaciją prieš 16–20 metų. Situacija iš tikrųjų pasikeitusi, bet ne iki galo. Aš manau, kad tos galimybės tarybos nariams yra būtinos jų darbui, ir siūlyčiau nepritarti komiteto išvadai, o pritarti J. Razmos pasiūlymui, kuris iš tikrųjų, kalbantis apie galimybių suteikimą, yra labai nuosaikus. Siūlyčiau tikrai rimtai žiūrėti į šią galimybę.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Akivaizdu, kad ką tik kalbėjęs gerbiamas A. Anušauskas nėra dirbęs savivaldybėje ir nesuvokia vis dėlto darbo skirtumo ypatumų dirbant tarybos nariu ir Seimo nariu. Visų pirma, apie ką jūs kalbėjote, apie tuos duomenis, tai jie ir šiandien yra viešai prieinami tiek tarybos nariams, beje, tiek ir visuomenei, miestiečiams ar savivaldybės gyventojams. Taigi jūsų noras yra seniai išpildytas.
O įstatymo pasiūlymas yra susijęs su vadinamuoju DVS’u. Tai vidinės dokumentų valdymo sistemos, kad tarybos narys turėtų prieigą prie visų dokumentų, kurie yra savivaldybėje. Kaip žinote, savivaldybėje yra labai daug įvairių dokumentų, pradedant individualiais teisės aktais, to paties mero šiuo metu pasirašomais, kur yra įvairūs asmens duomenys ir yra neskelbiami. Kitas dalykas, yra visa viešųjų pirkimų parengiamoji medžiaga, kur gali nutekėti informacija į šoną ir panašiai.
Taigi, dabar yra savivaldybių, kur ir dabar turi prisijungimą prie DVS’o, tik yra skirtingi nustatymai, prie kokio lygio medžiagos galima prieiti. Todėl šiuo atveju tikrai, kolegos, nebūkime populistai, galvokime apie produktyvų darbą.
Kaip gerai minėjo komiteto pirmininkas, pati medžiaga, įstatymas jau yra pakeistas, kad tarybos narys turi teisę gauti paklausdamas visą jam reikalingą informaciją, ne tik susijusią su rengiamais tarybos sprendimų projektais. Todėl šiuo atveju tikrai siūlau nepritarti, nes pats pritarimas problemos dėl informacijos negavimo iš esmės neišspręs, tačiau sukurs papildomų administracinių galimų valdymo problemų.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Dar matau, kad A. Vyšniauskas labai norėtų pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, čia buvo išsakyta daug tokių neteisingų dalykų. Yra viena valstybės institucija, kur labai daug žmonių prieina prie labai daug duomenų, tai yra Lietuvos Respublikos Seimas. Jeigu įsijungtume savo DVS’ą, mes matytumėme krūvą įvairių skundų su asmens dokumentais. Ir niekada nebuvo jokios problemos. Taigi, kad savivaldybėje bus matomi net ir viešųjų pirkimų dokumentai, bus tik skaidriau.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl J. Razmos siūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritariate J. Razmos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 103: už – 62, prieš – 18, susilaikė 23. Pataisai pritarta.
Turime apsispręsti dėl viso 2 straipsnio, bet prieš tai replikuos D. Griškevičius. Prašau. Replika po balsavimo. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Žiūrėkite, kolegos, dabar įsivaizduojate, kad kažką labai atvėrėte. Realybė bus tokia: tai ir dabar, kaip minėjau, savivaldybėse yra DVS’as, nes yra tarybos nariams skirta informacija, kurią jie gauna per tą patį DVS’ą. Tai jie ir dabar turi tą prieigą. Ten, kur jeigu kur nors neturi, gerai, suteiks jam prieigą. Kaip jūs įsivaizduojate, kad bus prieinama prie visų dokumentų, tai taip nebus, nes administracijos direktorius nustatymus tiesiog padarys tokius, kad prieitų tik prie tarybos nariui skirtos informacijos. Jokios problemos. Jūs užsiiminėjate niekais, aš tą noriu pasakyti.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Nėra prieštaraujančių.
Toliau dėl 3 straipsnio yra D. Griškevičiaus pataisa, tačiau, kaip suprantu, Seimo narys ją atsiima? Ar galite tai patvirtinti?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tuoj, palaukite. Taip, šitą atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau, gerbiamas pirmininke, pakomentuoti ją ir komiteto nuomonę.
R. JUŠKA (LSF). Teisės departamento yra 11 pastabų, visoms joms komitetas pritarė, išskyrus… Nepritarė dėl 15 straipsnio – 30 straipsnio pakeitimo. Ir nepritarta dėl 30 straipsnio 2 dalies.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Tai pirmiausia dėl 4 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti? Bendru sutarimu? Pritarta.
6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, kaip ką tik pristatė komiteto pirmininkas. Taip pat ir antrajai pritarė. Ar galėtume pritarti visam 9 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Dėl 12 straipsnio yra D. Griškevičiaus pataisa.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, taip. Tačiau mes turime, bet kokiu atveju jūs turite ją pristatyti.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerai. Dėkoju, Pirmininke. Pasiūlymo esmė yra dėl mero potvarkių skelbimo viešojoje erdvėje. Dėkoju, kad komitetas išgirdo ir pritarė šiam pasiūlymui. Tačiau, matau, yra prieštaraujančių, todėl pasakysiu, kodėl vis dėlto reikėtų jam pritarti.
Pirmiausia dėl to, kad mero potvarkiai, kaip žinote, dabar meras pagal naująją Savivaldos įstatymo redakciją iš esmės perėmė daug buvusio administracijos direktoriaus pareigų ir dalis jų yra… Potvarkiai yra dviejų tipų, tai yra vadinamieji individualios ir norminės paskirties. Individualios paskirties potvarkiai yra susiję iš esmės visi su asmens duomenimis.
Ką turiu omenyje? Tarkime, vaiko globos klausimai, socialinio būsto skyrimas pagal eilę ir panašiai, ir panašiai. Jeigu bus dabar pritarta ir bus tokie potvarkiai skelbiami viešai, vadinasi, atsiranda dideli administraciniai resursai, nes dokumentai turi būti nuasmeninami. Dokumentas galėtų atrodyti taip: vadovaujantis tokiu ir tokiu įstatymu, J. J. gavo tokį X X butą ar ne, nes pagal tokią eilę… Informacijos viešai vis tiek nebus, nes jinai turi būti nuasmeninama. Bet gerokai padidės būtent tie reikalavimai dėl skelbimo ir, be abejo, reikės daugiau resursų.
Kitas dalykas, svarbiausi yra kiti įstatymai, kurie reguliuoja, kokio tipo potvarkiai turi būti skelbiami, ir jie šiandien yra skelbiami ir prieinami. Todėl manau, kad šiuo atveju didinti administracinę naštą yra visiškai neesminga. O dėl to labai norimo kažkokio keisto viešumo, na, jis neatlieps, nes yra ne tam skirta.
PIRMININKĖ. Dabar turiu atsiklausti, ar yra 29 palaikantys D. Griškevičiaus pataisą? Pabalsuokime. Palaikantys pataisos svarstymą, ne taip suformulavau, tie, kas pritariate, kad svarstytume pataisą. Tikrai yra. Prašau komiteto išvados.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, tačiau yra kolegų, kurie norėtų pasisakyti prieš. J. Razma kalba prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, mes merui suteikėme dideles galias. Jis tikrai išleidžia įvairių svarbių potvarkių finansų, kadrų klausimais ne tik norminio pobūdžio, kurie, kaip ir sakyta, skelbiami bendroje teisės aktų sistemoje. Bet vis dėlto būtų patogiau, jeigu savivaldybės gyventojai ir norminius jo potvarkius rastų savivaldybės interneto svetainėje, nereikėtų ieškoti bendrose sistemose.
O dėl tų nenorminio pobūdžio aktų, jeigu ten yra asmens duomenų, na, gerbiamas Domai, puikiai žinote, kad pagal kitų įstatymų reikalavimus tokie dalykai turi būti nuasmeninti. Jeigu skiriama pašalpa D. Griškevičiui, tai galima parašyti, kad pašalpa bus skiriama D. G., ir nėra čia jokių problemų dėl tų asmens duomenų. Dėl skaidrumo, dėl viešumo yra tikrai labai svarbu, kad savivaldybės gyventojai, bendruomenė žinotų, ką sprendžia meras, kaip skirsto lėšas ir panašiai. Kviečiu nepritarti tam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Jau keleri metai aš girdžiu pasisakymus apie perdėtas mistines mero galias. Meras, leisdamas potvarkius ar dabar, ar anksčiau, vadovaujasi visų pirma įstatymais. Jis turi preambulėje parašyti, kokiu įstatymu vadovaudamasis šitą potvarkį leidžia. Tai nėra jau tokia galia, kad pats spręsdamas gali daryti, ką nori.
Dėl nuasmeninimo lygiai tas pats. Dabar yra labai daug nuasmenintų, tai bet kuriuo atveju, kreipsis ar nesikreips, jis ir liks nuasmenintas. Nei žurnalistai, nei pilietis kreipdamasis į merą nesužinos, kas ten yra, nes tiesiog nepriklauso tai sužinoti, duomenis apsaugo kiti įstatymai. Bet ką mes turėsime, ypač turės, aš net neabejoju, Vilniaus miestas, tai papildomai labai daug administracinio ir biurokratinio krūvio vien dėl to, kad šiandien priimsime tokią iš esmės niekam nereikalingą įstatymo pataisą. Tad siūlau palaikyti Domo ir nepalaikyti tų, kas prieštarauja.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kas pritariate D. Griškevičiaus pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 48, prieš – 12, susilaikė 42. Nepritarta.
Dėl viso. Kadangi nepritarta, lieka sena numeracija. D. Griškevičius labai norėtų dar dėl vedimo tvarkos pasisakyti. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Na, akivaizdu, gerbiamas Razma, kad jūsų šūkis „Mažiau yra daugiau“ akivaizdžiai neveikia, nes jūs tiesiog užsiimate kažkokiais, vėlgi pakartosiu, dabar įdomiais dalykais. Aš suprantu, kad jūs nemėgstate merų, kad jūs galvojate, kad jie čia kažką nuslepia ir panašiai, bet esmė – jūs padidinote administracinę naštą ir tai kainuoja pinigus. Jūs iš esmės dabar vėlgi nieko nepasieksite, nes, kaip minėjau savo kalboje, ką jūs ir patvirtinote, tiesiog bus susijusių aktų, nes yra kitų įstatymų, kurie reguliuoja, kas yra skelbiama, ir dabar. O ko jūs norite, kad visi būtų, tai tiesiog yra daugelis individualaus pobūdžio ir turės būti nuasmeninti. Sakau, jūs tiesiog padidinote administracinę naštą. Su tuo ir sveikinu.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 12 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 14 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Komiteto pirmininkas dar pakomentuos.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galėtume 14 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, pritarti? Pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Atsiprašau, ne dvi, daugiau – trys pastabos. Dviem pirmoms nepritarėte, ar ne?
R. JUŠKA (LSF). Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai: pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo normas, meras nusišalindamas pareiškia apie savo nusišalinimą ir niekas neturi jo nusišalinimo patvirtinti, nes meras yra tiesiogiai renkamas politikas ir nėra kolegialios institucijos narys. Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 15 straipsniui, suredaguotam pagal vieną Teisės departamento pastabą, nepritarus kitoms dviem pastaboms? Ar galime priimti tokį straipsnį? Nėra prieštaraujančių, kiek matau.
Toliau dėl 16, 17 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti 18 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 19, 20, 21 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 22 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tuomet atsiranda… Ar teisingai suprantu, kad 23 straipsnis tada yra papildytas nauju 23 straipsniu? Ar galėtume pritarti jam bendru sutarimu? Taip, pritarta.
24 straipsnis. Dėl jo yra vienas Teisės departamento pasiūlymas. Ar galėtume pritarti jam bendru sutarimu, nes Teisės departamento pastabai yra pritarta?
R. JUŠKA (LSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Nematau prieštaraujančių. Atsiranda dar vienas naujas 25 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Viską apsvarstėme.
Dėl motyvų dėl viso V. Semeška kalba už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, neretai mes Vietos savivaldos įstatymą keičiame, tobuliname. Šį kartą taip pat sujungta gana didelis skaičius Seimo narių projektų į vieną įstatymo projektą. Šiuo sujungtu paketu mes plečiame tarybų kompetencijas. Labai svarbu, kad nustatoma, jog sprendimai dėl savivaldybės kontrolieriaus skatinimo ir apdovanojimo, priemokų, tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo būtų tarybos kompetencija, jau ne vienasmenė mero kompetencija, nes kontrolierius turėtų būti nepriklausomas vien tik nuo mero.
Taip pat tarybos mažumos valandos metu laikas bus skiriamas ne tiktai tarybos narių klausimams, bet ir pareiškimams, tai, ką mes ir darome Seime. Buvo pritarta J. Razmos pasiūlymams dėl prieigos prie dokumentų valdymo sistemos. Šiuo paketu tikrai mes plečiame demokratiją į savivaldą, plečiame tarybų kompetencijas, todėl kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, palaikau šį įstatymo projektą. VVSK pritarė daugybei Vietos savivaldos įstatymo teigiamų pakeitimų, žinoma, išskyrus vieną siūlymą, kuriam šiandien parlamentas pritarė, kuris tikrai padidins biurokratinę naštą savivaldybėse. Dėkoju, kad buvo atsižvelgta į siūlymą, dėl kurio demokratijos savivaldoje tikrai bus daugiau. Formuojant savivaldybėse komisijas, kurių veikloje dalyvauja ir politikai, bus įtraukti ne tik valdančiosios daugumos atstovai, bet proporcingai ir mažumos atstovai, kurie taip pat gavo vietos gyventojų pasitikėjimą ir turės galimybę lygiai taip pat kaip ir valdančiojoje daugumoje esantys politikai dirbti dėl žmonių gerovės, kurti. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, nepaisant to siūlymo, už kurį šiandien parlamentas balsavo. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Mitalas – motyvai už.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš siūlau palaikyti įstatymą būtent ir dėl to, dėl šios pataisos, už kurią Seimas ką tik nubalsavo, nes, kažkaip galvojau, tos diskusijos, kurios vyko… Administracinė našta padidės viešinant kokius nors dalykus? Atsibuskime, XXI amžius. Viską galima vieno mygtuko paspaudimu padaryti. Man atrodo, labai gerai, kad Seimas priėmė sprendimą, jog vietos savivaldoje kuo daugiau dalykų būtų viešų, būtų skaidriau, būtų aiškiau. Kai kurie sprendimai Vilniaus savivaldybėje priimti beveik prieš dešimt metų. Administracinės naštos jie neišpūtė. Kviečiu balsuoti už. (Balsas salėje: „Bravo!“)
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime dėl darbotvarkės 1-7.1 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3210) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3212(2) (priėmimas)
Toliau 1-7.2 klausimas – lydimasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3212.
Tik vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-7.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3212) priimtas. (Gongas)
Kadangi dar balsavimo laikas, galime apsvarstyti kai kuriuos popietinius klausimus.
11.22 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18015 ir 18021 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3301(2) (priėmimas)
Siūlau pradėti nuo darbotvarkės 2-4 klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18015 ir 18021 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3301(2). Norėčiau pakviesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase pakomentuoti gautą Teisės departamento pastabą dėl 1 straipsnio.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės departamento pastaba. Teisės departamentas nurodo projekto 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Seimo statuto 18015 straipsnio 4 dalyje žodžių „komiteto posėdyje“ atsisakyti, nes, viena vertus, šio Seimo statuto straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio jau yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pozicija svarstoma Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje, kita vertus, pagal teikiamą aptariamos projekto nuostatos redakciją galima būtų suprasti, kad komiteto nuomonė galėtų būti komiteto posėdyje pareiškiama raštu, kas nelogiška ir nepagrįsta.
Komitetas pritarė nurodytai Teisės departamento pastabai. Komitetas siūlo 4 dalį išdėstyti taip: „Komiteto nuomonė Seimo vardu (išbraukiama „komiteto posėdyje“) pareiškiama žodžiu arba raštu ir įrašoma į komiteto posėdžio protokolą.“ Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Kadangi tai yra Seimo statuto pakeitimas, atkreipiu dėmesį, kad turime balsuoti dėl kiekvieno straipsnio atskirai ir turi būti 71 palaikantis tam, kad straipsniai būtų priimti. Pirmiausia apsispręskime balsuodami dėl 1 straipsnio, suredaguoto pagal Teisės departamento pastabą. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105: už – 81, prieš – 3, susilaikė 21. Pritarta 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Apsispręskime balsuodami.
Balsavo 106: už – 80, prieš – 1, susilaikė 25. 2 straipsniui pritarta.
Ir dėl viso Statuto dviejų straipsnių pakeitimo užsirašiusiųjų dėl motyvų nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate darbotvarkės 2-4 klausimui – projektui Nr. XIVP-3301, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 108: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 20. Statutas (projektas Nr. XIVP-3301) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 2061 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2690(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Statuto „Dėl Seimo statuto papildymo 2061 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2690(3). Jį sudaro tik vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Turime apsispręsti balsuodami dėl to vieno straipsnio. Primenu, kad tam, kad jis būtų priimtas, reikės 71 palaikančiojo. Apsispręskime dėl 1 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Čia yra 1 straipsnis, dėl viso dar bus dėl motyvų. Čia dėl 1 straipsnio.
Balsavo 97: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2. Straipsniui pritarta.
Dabar dėl viso dėl motyvų užsirašė kalbėti R. Baškienė. Ji kalbės už. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, kadangi jau balsuota už straipsnį, vadinasi, visi supratome pagrindinę esmę, kad tikslas papildyti Statuto normą ir yra tikslas suderinti Vyriausybės nutarimą, Vyriausybės nutarimo veikiančią nuostatą su Statuto papildymu, kad ir Statute būtų ta pati norma, kad Vyriausybės narys, šiuo atveju ministras, galėtų labiau bendradarbiauti su frakcija ir frakcijos kvietimu atvyktų į posėdį. Tik išskirtinais atvejais, kai ministras negali, ateina jo įgaliotas asmuo. Išties prašau pritarti ir priėmimo metu už šį pasiūlymą… Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 2-5 klausimo, dėl projekto Nr. XIVP-2690. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 100: už – 100, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Statutas (projektas Nr. XIVP-2690) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3719(2) (priėmimas)
Kadangi kitus apsvarstėme, tai toliau darbotvarkės 2-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3719(2). Priėmimo stadija. Pakeičiamas vienas straipsnis, pasiūlymų dėl jo nebuvo gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Užsirašiusiųjų dėl motyvų nėra. Taigi apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 2-8 klausimo – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3719.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 97, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3719) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3649(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3649. Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Papildomų pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 2-9 klausimo – dėl Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3649) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3595(2) (priėmimas)
Toliau 2-10 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3595. Taip pat priėmimo stadija. Sudaro du straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. Kalbės A. Matulas, bet jau išsibraukė. Balsuojame. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-3595, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIVP-3595) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“ projektas Nr. XIVP-3713(2) (priėmimas)
Toliau 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“ projektas Nr. XIVP-3713. Kviečiu T. V. Raskevičių, bet jo salėje šiuo metu nematau. Yra. Viskas gerai, yra. Kol kas tuomet primenu, kad svarstome Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“ projektą Nr. XIVP-3713.
Yra gauti keli Seimo narių pasiūlymai, Seimo narių pataisos. Pirmiausia, kadangi yra priėmimo stadija, turime apsvarstyti J. Razmos pasiūlymą dėl preambulės. Kreipiuosi į J. Razmą, kad pristatytų tai, ką siūlo. Gerbiamas Jurgi, jūsų pasiūlymas dėl preambulės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad galėtume tikrai vieningai sutarti, kad nutarimo projekto tekstas yra teisingas ir esmė teisinga – nesuteikti pripažinimo, bet kad nebūtų tam tikrų dviprasmybių dėl to, koks yra mūsų, taip sakant, požiūris į Teisingumo ministerijos pateiktą pažymą, aš siūlau tai būtent ir išspręsti. Ten, kur kaip ir yra nutylėjimas, kad būtų aišku, kad mes nagrinėjome (ir to visiškai pakanka) tik tą Teisingumo ministerijos pažymos dalį ir sprendėme tik dėl tos dalies, kad būtent Jehovos liudytojų mokymas prieštarauja įstatymams ir dorai, tačiau nenagrinėjome, ar jis turi atramą visuomenėje, ar neturi. Tai tokia yra mano siūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar yra 29, kurie palaiko J. Razmos pataisos svarstymą? Panašu, kad tikrai yra, iš abiejų pusių matau kylančias rankas. Prašau pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, komitetas Seimo nario pasiūlymą svarstė šio ryto posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 43 straipsnis numato tris kriterijus, kuriuos turi atitikti religinė bendrija, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas: ji turi atitikti įstatymus, neprieštarauti dorai ir turėti atramą visuomenėje. Šis nutarimo projektas, remiantis Teisingumo ministerijos išvada, siūlo nesuteikti valstybės pripažinimo šiai religinei bendrijai dėl neatitikties įstatymams ir dorai, todėl papildoma formuluotė nutarimo projekte, kad Seimas nevertina kriterijaus dėl atramos visuomenėje, tiesiog yra konstituciškai nepagrįsta, nes, pavyzdžiui, Žmogaus teisių komitete šie aspektai buvo vertinami ir aptariami, o siūlomas pripažinimas buvo nesuteiktas būtent dėl prieštaravimo įstatymams. Todėl komitetas nepritarė šitam Seimo nario siūlymui, 4 komiteto nariams balsavus prieš ir 1 susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. A. Ažubalis kalba už J. Razmos siūlymą. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, kad paremdami J. Razmos pataisą mes apsisaugosime nuo to, kad šis įstatymo projektas nebūtų ateityje skundžiamas, o jeigu ir bus skundžiamas ateityje, tai pasekmės nebūtų tokios, na, sakyčiau, negeros dėl mūsų priimamo sprendimo. Tikrai kalbėti apie atramą visuomenėje ir tapti ekspertais, aš manau, nebus pats išmintingiausias sprendimas, todėl siūlau, apsisaugant nuo tolesnių pasekmių ateityje, tiesiog pritarti J. Razmos pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Valinskas kalbės prieš.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Konstitucijos 43 straipsnis skelbia: „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.“ Ne „ar“, o „ir“.
Tai pirma. Jeigu yra keliami būtent tokie reikalavimai religinei bendrijai, o pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą Lietuvoje tik Seimas gali suteikti pripažinimą ir vertinti religinės bendrijos atitiktį šitiems kriterijams, tai Seimas negali nusišalinti nuo dalies jam keliamų konstitucinių reikalavimų – jis privalo vertinti religinės bendrijos atitiktį šitiems kriterijams. Vienas iš jų yra atrama visuomenėje. Šiuo pakeitimu mes atvirai deklaruotume, kad Seimas dėl Jehovos liudytojų priėmė nutarimą net nevertinęs jos atitikties vienam iš esminių konstitucinių kriterijų, jis atvirai pasakytų, kad jis nepadarė dalies savo darbo.
Antra. Tai net nėra tiesa, nes Seimas vertino šitos bendrijos atramą visuomenėje. Tas vertinimas yra ir Teisingumo ministerijos išvadoje, mes tai svarstėme ir Žmogaus teisių komitete, mes tai darėme ir Seimo salėje, apie tai buvo diskutuojama ir svarstymo metu šioje tribūnoje, dėl to buvo teikiami pasiūlymai. Mes tai darėme. Kaip mes dabar galime į nutarimą įrašyti, kad mes nedarėme to, kas yra padaryta? Na, būtų mažų mažiausiai keista.
Seimas jau yra suteikęs pripažinimą dar mažesnėms religinėms bendrijoms ir dabar neturėtų teigti, kad atsisako vertinti, ar yra pakankamai didelė religinė bendrija, kuri yra dar didesnė už kitas jau turinčias pripažinimą. Tai į nutarimą įrašyti, kad Seimas priėmė nutarimą nesvarstęs Jehovos liudytojų atramos visuomenėje, reikštų, kad jis iš tiesų… kuomet jis tai darė ir negalėjo to nedaryti, na, būtų mažų mažiausiai keista. Todėl raginu palaikyti komiteto poziciją ir nepritarti šitam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos J. Razma norėtų. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš galvoju, gal čia yra šiek tiek nesusipratimų dėl mano pasiūlymų teikimo, nes man atrodo, kad svarstymo stadijoje mes dėl preambulės sprendėme, aš to nebeperregistravau. Negi aš klystu? Tai tiesiog į suvestinį projektą dar kartą tas buvo įrašyta, o yra tik pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
PIRMININKĖ. Yra dėl 1 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai įrašyta 2 straipsnyje. Aš jį pristačiau, teisingai viskas, ir kolegos dėl to pasisakė, bet kad būtų būtent aiškiai pasakyta, kad balsuojama dėl to mano pasiūlymo papildyti projektą 2 straipsniu.
PIRMININKĖ. Kadangi turime išsiaiškinti, nes mes dabar svarstome pasiūlymą dėl preambulės, padarykime techninę pertrauką dėl šio klausimo ir grįšime balsuoti išsiaiškinę, apie kurį straipsnį ar apie preambulę kalbame. Tai techninė pertrauka dėl šio klausimo, tuoj grįšime prie jo.
11.38 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5, 10, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3546(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3546. Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui, todėl noriu pakviesti L. Pociūnienę, kad pristatytų Kultūros komiteto nuomonę, nes yra gauta kai kurių pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, bet vis dėlto pristatykite trumpai, jeigu galima.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Tai 6 balsais už komitetas pritarė Teisės departamento pastabai. Čia techninė pastaba.
PIRMININKĖ. Dėkoju, techninio pobūdžio pastaba. Ar galėtume pritarti visam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nutarė pritarti iš dalies. Komiteto siūlymas išdėstyti, patikslinti reikalavimus informacijai, teikiamai apie kandidatus į tarybos narius, taip: informacija, kuri atitiktų šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. 6 balsais už, tai yra vienbalsiai, tokiam siūlymui pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip pat dėl 2 straipsnio yra gauta K. Vilkausko pataisa. Prašau, gerbiamas Kęstuti, pristatyti ją.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Pasiūlymas labai paprastas. Jeigu mes atleidžiame viena tvarka, tai turi būti ir priėmimas tokia tvarka. Siūlau, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams skiria į pareigas, iš pareigų atleidžia taryba atviru balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria K. Vilkausko pataisos svarstymui? Balsuokime. Kas pritariate tam, kad svarstytume K. Vilkausko pataisą? Yra 37. Prašau. Komiteto nuomonė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: atsižvelgiant į tai, kad komitetas nepritarė Seimo nario K. Vilkausko pasiūlymui dėl LRT įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimo… Atsiprašau, čia ne tas pasiūlymas. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Čia dėl kolegos pirmosios pataisos.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Taip, taip. Žodžiu, komiteto nuomonė yra nepritarti. Pagrindinis argumentas yra tas, kad dėl generalinio direktoriaus skyrimo reikalauti 2/3 balsų, kai kartais vos vos surenkama paprasta dauguma, iš tikrųjų būtų pernelyg rizikinga visuomeninio transliuotojo stabilaus valdymo atžvilgiu. Taigi liekame prie nuostatos, kad užtenka paprastos balsų daugumos dėl generalinio direktoriaus skyrimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. E. Pupinis norėtų kalbėti prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt dar visi prisimename tą istoriją, kai buvo skiriamas pastarasis generalinis direktorius. Jis buvo sunkiai išrinktas ir paskirtas, kai buvo renkama pusė, 50 %, balsų. Dabar – 2/3. Tai, ko gero, iki gyvos galvos čia galės ta taryba balsuoti ir niekada neišrinkti. O lyginti su atleidimu dėl nepasitikėjimo, kur iš tikrųjų visur tokios tradicijos yra, tiksliau, daug kur yra, kad atleidžiamas 2/3, tai čia ta normali norma, tačiau visur faktiškai sprendimų priėmimas vykdomas 50 % plius 1 balsu. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl K. Vilkausko pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Kas pritariate K. Vilkausko pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 44, prieš – 38, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 2 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento viena… pirmoji pastaba, jai komitetas nepritarė. Gal galėtumėte ją pristatyti? Dėl 3 straipsnio pirmoji Teisės departamento pastaba.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio komitetas nepritarė, nes 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad LRT taryba sprendimus priima daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų dauguma. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra K. Vilkausko kita pataisa. Prašau, gerbiamas Kęstuti, pristatyti ją.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kadangi dabar yra jau atėjusi direktyva iš Europos Sąjungos ir Europos Komisijos, vadinamasis Europos žiniasklaidos laisvės aktas, vadovaudamasis tuo, kad nereikėtų paskui taisyti, siūlau papildyti dėl… LRT direktoriaus įgaliojimai nutrūksta, kai… (išvardinamos visos aplinkybės). Ir siūlau įrašyti 6 punktu: kai paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 pritariantys? Balsuokime. Atsiprašau, palaikantys svarstymą. Yra.
J. Razma – motyvai… Atsiprašau, komiteto nuomonė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, atliekantis valdymo ir priežiūros funkcijas, atstovaujantis visuomenės interesams. Įstatyme numatyta, kad kandidatui į LRT generalinius direktorius keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Jeigu eidamas LRT generalinio direktoriaus pareigas praranda nepriekaištingą reputaciją, LRT taryba, taikydama nepasitikėjimo procedūrą, gali priimti atitinkamus sprendimus. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 4, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų dabar komiteto pozicija ir galiojantis įstatymas yra teisingi. Aišku, yra atvejų, kai generalinis direktorius atleidžiamas automatiškai, be LRT tarybos reiškiamo nepasitikėjimo, bet yra tokių labai labai akivaizdžių priežasčių: kai pats atsistatydina, kai miršta, kai baigiasi kadencija, o kitais atvejais vis dėlto jis turi pereiti nepasitikėjimo procedūrą. Ir jeigu šiuo atveju išaiškėja nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pažeidimas, tai yra nepasitikėjimo procedūra ir per ją būtent turi būti sprendžiamas atleidimo klausimas, o ne koks nors automatinis atleidimas.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami dėl K. Vilkausko pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 30, prieš – 25, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Prašom labai trumpai pakomentuoti.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau. Pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Yra dar vienas K. Vilkausko pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Kęstuti, pristatyti. Jis nesusijęs su ankstesniu, aš suprantu, ar susijęs? Tuoj, dabar.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kadangi prieš tai buvo nubalsuota prieš tuos du pasiūlymus, tai jis netenka prasmės.
PIRMININKĖ. Atsiimate? Supratau. Dėkui. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamento. Atsiprašau, dėl kurio straipsnio?
PIRMININKĖ. Dėl 4 straipsnio Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė dėl jos.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Tuoj, tuoj, tuoj. 4 straipsnis, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėl 4 straipsnio Teisės departamento. Komiteto nuomonė yra pritarti.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Pritarti, taip.
PIRMININKAS. Taip. Dėl įsigaliojimo datos, ar ne?
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja šių metų rugsėjo 1 dieną? Gerbiami kolegos, ar galime 4 straipsniui pritarti? Ai, čia yra dėl 5 straipsnio. Taip, ar 4 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą?
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū, pritarta. Daugiau pasiūlymų nėra gauta. Dėl viso. E. Gentvilas – motyvai už. Ačiū pranešėjai.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, teikiau šitą projektą siekdamas tam tikrų tikslų ir džiaugiuosi, kad pavyko juos pasiekti Kultūros komiteto ir kitų Seimo narių pastangomis. Pirmas dalykas – siekiau išskaidrinti kandidatų į LRT tarybą atrankos procesą. Tos sąlygos yra patenkintos ir priimtos. Gaila, kad Prezidentas, žinodamas apie šitas pataisas, šį pavasarį pateikė keturis savo atstovus – kandidatus į LRT tarybą, niekaip neaptaręs tų kandidatų su visuomene. Buvo galima jau dabar tą praktiką pradėti naudoti, nors formaliai tik šiandien priimsime patį įstatymą. Bet, manau, ateityje tai padės skaidriau vykdyti atrankos procesą.
Kitas aspektas – tai didesnis depolitizavimas. Iki šiol yra reikalavimas, kad LRT tarybos nariai nebūtų Seimo nariai ir politinių partijų nariai, dabar yra papildomai išplėsta, kad negali būti ir savivaldybių tarybų nariai ar Europos Parlamento nariai. Mačiau spaudos, žiniasklaidos ekspertų pasvarstymus, konkrečiai, ponios M. Gimbutaitės, tai pripažįsta, kad tokie pataisymai padeda depolitizuoti ir padės Lietuvai galbūt žiniasklaidos laisvės indekse atsidurti aukščiau.
Dar vienas dalykas, kad derinama su įsigaliojusiu Europos žiniasklaidos laisvės aktu dėl visuomeninio transliuotojo vadovybės nepriklausomumo ir veiklos garantijų. Manau, kad visuomeniniam transliuotojui tai taip pat padeda didinti savo nepriklausomumą ir savarankiškumą. Ačiū visiems, kurie balsuos už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 2-12 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Toliau posėdžiui pirmininkaus V. Mitalas.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Balsavo 101: už – 75, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3546(2) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“ projektas Nr. XIVP-3713(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar mes sugrįšime prie Seimo nutarimo „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“. Gal galime sutikti, kad dėl šio klausimo dabar ir apsispręsime, kadangi mes padarėme pertrauką, ir atitinkamai pakoreguosime balsavimo langą, o tada jau eisime prie kitų klausimų.
Dėl 1 straipsnio buvo J. Razmos pasiūlymas. Jurgis jį jau pristatė. Kviečiu apsispręsti dėl šio siūlymo. Kas pritaria J. Razmos siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 85: už – 40, prieš – 14, susilaikė 31. Siūlymui nėra pritarta.
Dėl viso 1 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Ar yra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Nėra. Kviečiu apsispręsti, ar priimame šitą Seimo nutarimo projektą?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93: už – 88, prieš – 2, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamieji kolegos, dabar Seimo narių pareiškimai. Tuojau, minutėlę, kada nors pakviesime padaryti pareiškimus, kai įsikraus kompiuteris.
Prašau. A. Kubilienė dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano balsas yra už.
PIRMININKAS. Supratau, jūsų balsą įskaityti už. Pirmasis – R. Šarknickas. Nėra salėje? Nematau.
Tada į tribūną kviečiu T. V. Raskevičių. Kol Tomas ruošiasi, – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano balsas už. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat balsas už. Labai ačiū. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, norėčiau pasisakyti apie vakar, tai yra birželio 6 dieną, mano kreipimosi pagrindu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos priimtą sprendimą.
Į Etikos ir procedūrų komisiją kreipiausi dėl Seimo nario V. Ąžuolo mano atžvilgiu išsakytų melagingų ir žeminančio pobūdžio teiginių. Šių metų kovo 19 dieną platformos jutubo kanale „Komentaras TV“ Seimo narys V. Ąžuolas pasakė: „Bet, žiūrėkite, Raskevičius yra, nu, išvis aš nežinau. Iš pradžių atėjęs į Seimą brovėsi į moterų tualetus. Tai tada, kai kelios moterys pasakė, mes galime tau duoti savo rankinuką paragauti, jei labai nori, tada užeik, pavaišinsime rankinuku, – atšoko, nebelindo. Dabar įsibrovė į Moterų parlamentinę grupę, tai moterys irgi pasakė, eik iš čia, nesulauksi. Jis nuėjo, pasiskundė Valdybai, Valdyba jį per prievartą įrašė į Moterų parlamentinę grupę. Tai va, jis realiai – moteris, ne vyras.“ Citatos pabaiga.
Kovo 27 dieną LRT laidoje „Lietuva kalba“ Seimo narys V. Ąžuolas pasisakė (citata): „Tas lyties jautimasis, kai esi kitoks, mes tą turime net Seime. Yra kolega, kuris pareiškė: aš noriu būti Moterų grupėje. Moterys sako: ne, mes tavęs nepriimsime. Tada jis kreipėsi į Valdybą: jūs mane prievarta turite įrašyti į Moterų grupę. Tai kodėl vienas vyras, kuris kažkokių iškrypimų turi, pažeidžia visos Moterų grupės teises?“ (citatos pabaiga)
Laikinosios Moterų grupės nariu esu nuo 2020 m. lapkričio 19 d., tai yra nuo pirmųjų šios kadencijos dienų. Esu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, o viena iš šito komiteto krypčių yra lygių galimybių ir nediskriminavimo lyties pagrindu principo užtikrinimas. Jokių konfliktų su šios grupės moterimis ar narėmis nesu turėjęs, taip pat niekada nesikreipiau į Seimo valdybą dėl įrašymo į Seimo laikinąją Moterų grupę. Manau, kad kiekvienas Seimo narys, pasisakantis už lyčių lygybę, nemanantis, kad moters vieta yra virtuvėje, o jos pagrindinė užduotis yra aptarnauti vyro poreikius, turėtų būti šios laikinosios grupės nariu. Tokių atvejų Seime, beje, yra buvę ir anksčiau. Seimo narys S. Gentvilas ir D. Kepenis laikinosios Moterų grupės nariais buvo 2017–2020 metų laikotarpiu, 2005–2008 metų laikotarpiu tokios grupės nariu buvo Seimo narys Vitalijus Simulikas. (Balsas salėje: „Valerijus!“)
Taip pat noriu pasakyti, kad nesu iškrypėlis. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „iškrypėlis“ aiškina taip: menkinančia prasme tai reiškia žmogų, kuris yra iškrypęs, išsigimėlis. Neturiu jokių abejonių nei dėl savo lyties, nei dėl seksualinės orientacijos ir manau, kad tikrieji Seimo iškrypėliai yra tie, kurie pagrindiniu savo vyriškumo įrodymu laiko agresiją, kitų žeminimą ir įžeidinėjimą.
Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, nusprendė, kad Seimo nario V. Ąžuolo pasisakymai mano atžvilgiu yra nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintu pagarbos žmogui ir valstybei principu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kaip tik kviestume kalbėti V. Ąžuolą ir pasidalinti jo įdomiomis mintimis, bet jo nėra salėje.
11.57 val.
Seimo savaitės (2024-06-10 – 2024-06-14) – 2024 m. birželio 11 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Turime šiek tiek laiko dar iki Vyriausybės valandos. Aš galvoju, gal dar J. Razma galėtų kitos savaitės darbotvarkę greitai pristatyti, kol dar yra 3 minutės laiko iki 12 valandos? Nebebalsuosime, nieko nebedarysime, bet pristatymą tokį galime padaryti, ir tada jau Vyriausybės nariai bus pasiruošę atsakyti į jūsų pačius irgi svarbiausius klausimus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę dirbsime įprasta tvarka – keturi posėdžiai. Antradienio posėdį pradėsime pagerbdami Nepriklausomybės Akto signatarą B. Genzelį jo 90-ųjų gimimo metinių sukakties proga. Svarstymo stadijos svarbus apsisprendimas dėl laikinojo solidarumo įnašo. Taip pat, manau, kultūros bendruomenei svarbus Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas irgi svarstymo stadijos. Na ir kiti įvairūs projektai svarstymo stadijos. Kaip būdinga antradieniui, Vyriausybės pusvalandis. Kol kas negaliu įvardinti, kas iš ministrų ar Seimui atsakingų institucijų vadovų galėtų ateiti pasisakyti ir atsakyti į klausimus, tai čia galima reikšti pageidavimus.
Toliau, po pietų pertraukos, Ateities komiteto prašymu yra įrašyta rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime dėl ateities“. Toliau svarstymo stadijos kai kurie kiti projektai.
Na ir 15 val. 15 min., manau, labai svarbus paketas – Valstybės gynybos fondo įstatymo projektas ir lydimieji mokestinių pakeitimų siūlymai. Tai tikiuosi, kad po pateikimo rasime kokį nors sutarimą ir toliau ieškosime išteklių mūsų gynybai papildomai finansuoti.
Ketvirtadienį, kaip įprasta, daug priėmimų. Iš esmės vyrauja tie projektai, kuriuos šią savaitę, antradienį, matėme svarstymo stadijos, kai kurie dar šiandien buvo svarstymo stadijos, sakykime, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos.
Tiek gal trumpai apie darbotvarkes. Jų trukmė standartinė. Tikiuosi, kad kitą savaitę ramiai, produktyviai padirbėsime.
PIRMININKAS. Puiku. Labai ačiū, Jurgi, už pristatymą. Klausiančių tikrai nėra.
12.00 val.
Vyriausybės valanda
Dabar mes pradedame Vyriausybės valandą.
Pirmasis klausia R. Šarknickas. Jo nematau. V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš norėčiau paklausti ministrės M. Navickienės dėl vaikų dienos centrų. Jie iš tikrųjų turi didelių problemų dėl finansavimo, o poreikis didėja. Ir dėl socialinių pedagogų. Socialiniams darbuotojams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sudarė galimybes įgyti tokias kompetencijas, kad galėtų mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose dirbti, o čia nėra tas klausimas sprendžiamas. Mes puikiai žinome, koks yra numatytas nutarimas, kad ne visas pareigas galės eiti. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Mes kol kas turime, galvojame, esame numatę tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Turbūt per jį mes šią problemą tikrai galėsime išspręsti. Viliuosi, kad vaikų dienos centruose tokių didelių iššūkių nekils. Bet, aišku, kiekvieną kartą stebėsime situaciją, nėra tokių aprašų, kurių negalėtume keisti. Jeigu matysime, kad yra problema, tai ją ir spręsime.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti švietimo ministrės. Neseniai nubangavo patyčių ir persekiojimo banga, lydėjusi profesorę A. Martišiūtę-Linartienę. Bet, nespėjus jai atslūgti, prasidėjo kita banga. Vytauto Didžiojo universiteto profesorė B. Obelenienė persekiojama už tai… perskaitysiu citatą, už ką ją persekioja: „Šiuo kreipimusi noriu atkreipti dėmesį, jog siekis išstumti prigimtinę žmogaus lytiškumo sampratą iš bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo turinio, apribojant mokslininkų akademinę laisvę, sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, jau tampa sisteminiu.“ Jau nemažai straipsnių pasipylė dėl profesorės Birutės persekiojimo už tai, kad ji turi savo nuomonę, daug metų ją reiškė, daug metų atidavė tam, kad šeima taptų valstybės pagrindu. Kaip jūs į tai žiūrite? Ar nebūtų laikas sustabdyti šią profesorės persekiojimo bangą? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad šeima yra visuomenės pagrindas, nieko nėra čia ginčytino. O dėl jūsų antro paminėto pavyzdžio negaliu pakomentuoti, nes nesu susipažinusi su situacija. Būtinai susipažinsiu ir įvertinsiu. Bet dėl to, ką kalbate apie Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, aš nesutikčiau su vertinimu, kad tai yra kokie nors skambūs žodžiai, tokie kaip „susidorojimas“ ir panašiai. Pati ruošiuosi susitikti su instituto vadove. Tie trūkumai, kurie yra nustatyti Valstybės kontrolės ar kitų auditų, galėtų būti pašalinti. Aš viliuosi, kad taip ir atsitiks.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Monika labai populiari šiandien, visi klausimai jai, tai aš irgi pabandysiu. Bet aš turiu dviem ministrams tokį pat klausimą. Pandemija baigėsi prieš dvejus metus, bet pasekmės eina iki šiol. Iki balandžio 30 dienos tie, kam buvo atidėti sveikatos draudimo mokėjimai, turėjo susimokėti. Didžioji dalis susimokėjo, bet yra daug nesusimokėjusių. Jau mėnuo praėjo. „Sodra“, ta institucija, kuri turėtų išskaičiavimus daryti, to nedaro, kiek aš girdėjau, o Ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip sakant, merkia ir gydo, na, suteikia paslaugas. Ar mes taisysime įstatymą ir pratęsime terminus, kada tie žmonės gali atsiskaityti, ar vykdysime įstatymą, nes vis tiek šitą problemą reikia išspręsti? Negali būti, kai įstatymo nesilaikoma pačiose institucijose, jos jį turi vykdyti. Sprendimas priimtas ministerijos lygiu ar tai yra institucijų, kurios turi atlikti ir vykdyti įstatymą, sprendimas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad įstatymai yra, institucijos yra veikiančios ir, mano žiniomis, „Sodra“ vykdo išskaičiavimus, bet taip pat vykdo tuos išskaičiavimus, atsižvelgdami ir į žmonių tam tikras situacijas. Gali būti, aš nežinau, tiesą sakant, labai konkrečių žinių dėl probleminių atvejų iki manęs nėra atėjusių, bet kiek esame kalbėję su „Sodra“, jeigu yra individualių atvejų, kai tikrai žmogus nori susimokėti, bet šiuo metu neturi, negali, reikia, kad būtų galimybė jam išdėlioti tą įsiskolinimą. Tokių individualių sprendimų paieška, man atrodo, yra vertinga ir teisinga, bet, nepaisydami to, grįžti į popandeminį gyvenimą, į tą tikrąją realybę mes jau turime, nes ir ekonominės aplinkybės tai leidžia. Manau, kad reikia vykdyti tai, kas yra nuspręsta. Ilgas laikas buvo atidėjimo ir tos skolos vis tiek turėtų būti į fondo biudžetą surinktos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galiu, gerbiamas pirmininke, truputį papildyti? Kai turėjome diskusiją apie tą pačią pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo paslaugoms, tas argumentas taip pat buvo naudojamas, kad mokesčiai buvo atidėti, o štai dabar reikia susimokėti ir tarsi to yra neįmanoma padaryti. Bet Mokesčių administravimo įstatyme yra bendri pagrindai, kurie galioja visada, ar pandemija, ar ne pandemija, ar kokios būtų aplinkybės, kad visi mokesčių administratoriai, Mokesčių inspekcija, taip pat „Sodra“, vertina konkrečias aplinkybes konkretaus mokėtojo. Gali būti, kad bus sudaryta mokestinės paskolos sutartis kažkuriuo atveju, išdėliotas mokėjimas, tai įstatymai numato. Tiesiog nėra automatinio atidėjimo. Bet lygiai taip pat turbūt ir nelogiška būtų automatiškai antrą dieną visiems įrašyti inkasinius į sąskaitas ir nusirašyti lėšas, nes jeigu tai yra verslai arba jeigu tai yra kokios nors veiklos vykdytojai, tai turbūt yra interesas, kad jie ir toliau galėtų tą veiklą vykdyti ir mokėti mokesčius. Manau, kad visa tai pagal teisės aktus institucijos tikrai sutvarkys.
A. DULKYS. Kadangi buvau paminėtas, tai gal, jums leidus, aš irgi tada atsakysiu? Taip, Valstybinė ligonių kasa šituos procesus mato. Tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai nėra vienintelė priežastis, kai PSDF’e mes turime kokių nors perskirstymų ar, sakykime, srautų pasikeitimų. Kad nesusidarytų čia klausytojams kažkokia klaidinga nuomonė, noriu patikinti, kad jūsų įvardintos problemos mastas niekaip nedaro įtakos mūsų paslaugų žmonėms teikimo sistemai. Jūs mojate ranka, o jūsų klausosi. Aš tikrai nenoriu, kad susidarytų įspūdis, kad atsirado kokia nors problema sveikatos sistemoje ir dėl to dabar kažkam nebus teikiamos paslaugos.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad po tokia žavia M. Navickienės šypsena velniukai klumpakojį šoka. Mano klausimas būtų susijęs su jūsų šeimos verslu, kurį dabar tikrina institucijos dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Kaip jums pavyko su Ekonomikos ir inovacijų ministerija susitarti, jūsų vyrui vadovaujant „Foxpay“, kurio net vadovu, pačiu direktoriumi buvo, ne tik valdybos nariu tam tikrą laiką, kad tarifus gautų kur kas didesnius, kartais didesnius, negu kad siūlomi privačioms įmonėms? Ir ką darysite dėl to patikrinimo? Jūs vadovaujate dviem ministerijoms, o rimti kaltinimai. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kažkaip…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). …ieškoti išeities iš šios situacijos?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ieškoti išeities iš situacijų reikia visada. Bet keli niuansai. Pirmas. Mano vyras bendrovės „Foxpay“, ją turbūt jūs turite omenyje, valdyboje įsidarbino vėliau, negu buvo laimėtas viešasis konkursas. Žinau, kad kai kurių ir opozicijos atstovų pastangomis tikrai dėl šio viešojo konkurso duos atsakymus reikiamos institucijos. Tai nėra nei SADMʼo pavaldumo įstaigos, nepaisant to, kad mano vyro nebuvo valdyboje tada, kada vyko viešieji pirkimai. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūsų minėta įmonė nėra mūsų šeimos verslas ir mano sutuoktinis niekada nebuvo nelaikinu vadovu. Jis ėjo pareigas laikinai tol, kol pagal procedūras ir Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus Lietuvos bankas turėjo patikrinti ir patvirtinti nuolatinį vadovą. Suprantu, kad tema skamba labai patraukliai, bet kokių nors papildomų argumentų ar papildomų dalykų pasakyti apie vykdomus tyrimus negaliu, išskyrus tai, kad pasitikiu visomis kontroliuojančiomis institucijomis Lietuvoje, jų verdiktais ir jų sprendimais, susijusiais su visomis įmonėmis, nepaisant to, kur dirba kieno sutuoktiniai ar sutuoktinės.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas švietimo ministrei. Švietimo ministre, kokį pažymį rašytumėte Nacionalinei švietimo agentūrai už pasirengimą egzaminams, ypač vakarykščiam egzaminui? Gramatinės klaidos. Kaip galvojate, ar abiturientai gali būti ramūs dėl kitų egzaminų ir apskritai dėl savo įvertinimų proceso?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš pažymių gal nerašysiu, bet pasakysiu keletą dalykų, kurie, mano galva, yra tikrai svarbūs. Nacionalinėje švietimo agentūroje pokyčiai yra būtini. Visų pirma privalo išmokti gerbti mokinį, gerbti mokytoją, rašyti būtų neblogai taip pat išmokti, bet šito klausimo aš tikrai netraktuočiau kaip kokio nors tokio, na, balo parašymo. Aš suprantu, kad… Ir padariau – yra tyrimas, kad išsiaiškintume, kas yra atsakingi ne tik už gramatines klaidas, bet ir už tai, kad lietuvių literatūros mokytojams išėjo laiškas su pretenzija dėl mokytojų kompetencijos, o ne dėl Nacionalinės švietimo agentūros atsakomybės. Čia yra dar vienas niuansas, kuris, man atrodo, nėra toleruotinas. Aiškinamės ir asmenis, kurie galėtų būti atsakingi. Aš puikiai suprantu, kad pokyčio reikia organizacinio – ne tiktai nubausti, bet ir pasiekti tikslą, kad organizacija pasikeistų.
Dvyliktokams tikrai noriu siųsti žinią, kad egzaminams yra pasirengta. Viliuosi, kad jau pasibaigus visiems brandos egzaminams mes galėsime įsivertinti ir turėti galbūt kokius nors niuansus, į kuriuos atkreipsime dėmesį ir kitais metais, bet esame pasiruošę. Visus kitus dalykus mes tikrai bandome ir kontroliuoti, ir tikrinti, bet pokytis turi ateiti ir su nauju vadovu, jo konkursas yra pratęstas iki birželio 12 dienos. Dar kartą kviečiu visus kolegas tikrai raginti savo žinomus šviesius švietimo žmones šiame konkurse dalyvauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, drįstu kreiptis į jus. Mes čia prieš 2 savaites Klaipėdos universiteto ligoninėje buvome pakviesti susitikti su kolektyvu, ne kolektyvu – su vadovybe, ir profesorius A. Šimaitis buvo, buvo ponas E. Gentvilas, buvo M. Skritulskas, buvo L. Girskienė, buvau aš. Jie, matyti, turi reformų viziją, visada atkreipiamas dėmesys į kadrų vadybą, ekonominę vadybą, tolesnį aukštos kokybės medicinos išlaikymą ir vystymo vadybą, slaugos vadybą ir panašiai, bet viską lemia finansai. Mes supratome, kad rugsėjo pabaigoje ar rugsėjo viduryje, vis tiek išdalinti lapeliai, visada būna, dalis išeina, numatyta gal net apie 300 asmenų ar kiek, greičiausiai reikės išmokėti apie 2 mln., o gal ir daugiau lėšų išeitinėms pašalpoms. Gerbiamas ministre, ar jums žinomas šitas klausimas? Jeigu žinomas, tai ką planuojate daryti?
Ir antra. Ar nereikėtų vis dėlto ir mūsų Seimo Sveikatos reikalų komiteto suaktyvinti, aš sakiau ir ponui A. Matului, labiau tokios aktyvios pagalbos?
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis!
A. VINKUS (LVŽSF). Buvo iškelta idėja, visi palaikė ir balsavo už ir taip toliau, bet ar nereikėtų ir kokio išvažiuojamojo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio padaryti tenai, kad būtų visi nuraminti?
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LVŽSF). Vadovas žino, ką daro, galiu pasakyti – daro įspūdį su savo visa komanda, bet yra problemų.
A. DULKYS. Labai ačiū jums už klausimą. Tikrai smagu, kad yra vis daugiau besidominčių, tikrai ir iš jūsų, ir iš visų kitų. Labai džiaugiuosi, kad pavyko rasti tinkamą vadovą. Geros žinios, kad vadovas sugeba ieškoti ir rasti gerą komandą. Kad nesusidarytų klaidingas įspūdis, iš karto noriu pasidžiaugti tuo, kad, nepaisant to, kad darbuotojai juda, į Klaipėdos universiteto ligoninę atvyksta daugiau gydytojų, negu išvyksta.
Jūsų minėta problema arba pokyčio rezultatas yra žinomas. Labai natūralu, trys ligoninės, trys struktūros, natūralu, mes palaikome ir turi įvykti vidiniai struktūriniai pokyčiai. Šiuo metu dar negalime pasakyti, kokia būtų ta tikroji suma, kuri būtų reikalinga, nes procesas tebevyksta. Laikome ranką ant pulso ir mūsų principas yra, kad mes tikrai prisidėsime, padėsime Klaipėdos universiteto ligoninei spręsti šitą klausimą ir jį nagrinėjame vadovaudamiesi principu, kaip sutvarkyti, o ne kaip nesutvarkyti.
Pasakysiu dar daugiau: Klaipėdos universiteto ligoninės laukia 19 mln. eurų investicijos į Infekcinių ligų skyrių, visiškai naujas objektas, 11 mln. eurų – į Skubiosios pagalbos ir priėmimo skyrių, suradome virš 2 mln. eurų sutvarkyti IT sistemoms, nes yra trys skirtingos organizacijos. Tai kaip ir kituose frontuose, taip ir šitą klausimą, tikiu, mes išspręsime tikrai pozityviai.
PIRMININKAS. Klausia D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju. Klausimas būtų gerbiamai premjerei, tiesiog norėčiau išgirsti jos nuomonę.
Iš Mokesčių inspekcijos gavau patvirtinimą, kad nuo kitų metų yra suplanuotas Mokesčių inspekcijos tam tikras pertvarkos planas ir naikinama Šiaulių apskrities mokesčių inspekcija, kaip juridinis asmuo prijungiama prie Panevėžio. Aišku, ten yra pateikiama ir lentelė, kiek vidutiniškai aptarnaujama žmonių, kiek dirba darbuotojų, yra išvesti vidurkiai. Aišku, įdomu, tai kelia klausimų, pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad vidutinis darbuotojas, sakykime, daugiau net ir tuose pačiuose Šiauliuose dabar aptarnauja negu Panevėžyje. Bet yra prijungiama prie Panevėžio, turbūt dėl to, kad prieš kurį laiką jau buvo pertvarka, buvo prijungta Utenos apskritis. Tai natūraliai tas darbuotojų skaičius turbūt dėl to ir didesnis.
Bet klausimo esmė yra ne tai, ar gali įstaiga daryti pertvarkas, bet klausimas iš regioninės perspektyvos. Ar vis dėlto pasirinktas kelias mažinti tas apskritis ir iš dabar veikiančių penkių daryti keturias, ir tai atsikartoja daugelyje valstybinių įstaigų, tas pats buvo su „Sodra“, tas pats dabar vyksta su Mokesčių inspekcija, ar yra teisinga…
PIRMININKAS. Laikas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). …tą sujungimą daryti viename mieste? Šiuo atveju Šiaulių apskritis, kuri yra ketvirta pagal dydį, vis dėlto visada kažkaip nukenčia. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai nenoriu komentuoti konkrečios schemos, kuri yra sudėliota, ir jos argumentų, nes tą turbūt finansų ministrė geriau galėtų pakomentuoti, nes aš tikrai nereorganizuoju ministerijoms pavaldžių institucijų struktūrų.
Matyt, čia yra keletas dalykų, kurie yra gana svarbūs, nes kai vyksta tokie procesai, o jie vyksta dėl suprantamų priežasčių: ir dėl to, kad keičiasi demografija, ir dėl to, kad keičiasi ir pačių paslaugų pobūdis, tai yra tų paslaugų, kurios yra teikiamos over the counter, per langelį, yra vis mažiau ir mažiau, vis daugiau paslaugų yra elektroninių, vis daugiau patogaus serviso žmonėms, kuriems, tiesą sakant, turbūt net nėra labai didelio skirtumo, kur yra jų inspektoriai ar tie žmonės, kurie dirba su jų dokumentais, nes yra daug nuotolinio darbo, to nuotolinio darbo ir šiaip ir viešajame sektoriuje, ir privačiame yra nemažai po kovido. Bet priimant tokius sprendimus, nesakau, kad čia yra tas atvejis, nes, sakau, nesiimu komentuoti, gal Gintarė gali labiau pakomentuoti, taip pat yra žiūrima, kokia yra palyginamų institucijų struktūra. Jūs puikiai žinote, kad kai vyksta kokie nors struktūriniai pertvarkymai, ar policijos, ar teismų, ar prokuratūros, tie dalykai tarpusavyje derinami, nes tai yra susiję dalykai. Tai Mokesčių inspekcija ir „Sodra“ yra irgi šiek tiek broliškos institucijos, taip pasakysime, o gal net ir dienų gale kada nors galės būti ir viena institucija, kai pasieksime tokį informacinių technologijų naudojimo lygį, kad tas bus nesunkiai padaroma.
Matyt, jūs klausiate konkrečiai dėl tos apskrities, kuri jums aktuali. Tai aš čia gal paprašysiu Gintarės pakomentuoti. Kodėl viskas į Panevėžį? Tai čia nėra klausimas, kodėl vyksta struktūra, o kodėl viskas į Panevėžį. Jeigu kas nors būtų iš Panevėžio, turbūt manęs klaustų: o kodėl ne? Toks, matyt, būtų mano bendras komentaras. Bet, Gintare, gal tu galėtum pakomentuoti konkrečiai?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, premjerė turbūt bendrus principus pasakė, kad norint suvienodinti, kad iš esmės padaliniai aptarnautų panašų klientų skaičių ir turėtų panašų krūvį, yra vykdoma reforma. Pasiūlytas Mokesčių inspekcijos toks variantas. Jis remiasi jų atlikta analize, kad galima būtų nustatyti, kad tie krūviai yra vienodesni. Na, o klausimas, ar į vieną, ar į kitą apskritį keliauti, matyt, čia yra toks institucijos pasirinkimo klausimas, nes turbūt teisingo atsakymo nebūtų. Jeigu būtų keliamasi į Šiaulius, turbūt panevėžiečiai būtų nepatenkinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Noriu informuoti, kad mūsų posėdį stebi Babtų gimnazijos moksleiviai. Sveikinimai. Mes atsakinėsime. Vyksta Vyriausybės valanda. Klausimai ir atsakymai. Dabar klausia M. Skamarakas.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Į mane kreipėsi trys Raseinių rajono ūkininkai. Jie labai laukė, bet negavo tiesioginių išmokų už 2023 metų vykdytas kompleksinės ekologinės sistemos veiklas ariamoje žemėje, neva neatitiko kai kurių reikalavimų.
Gegužės mėnesį aš dėl to kreipiausi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą, ji atsakė, kad gavusi mano laišką persigalvojo. Dviem iš trijų ūkininkų nutarta išmoką skirti. Mano klausimas jums, gerbiamas ministre: kiek dar ūkininkų Lietuvoje liko be išmokų dėl valdininkų kaltės ir tiesiog dėl to, kad net nebandė suabejoti Nacionalinės mokėjimų agentūros sprendimais ir nemėgino kovoti su biurokratais? Pagaliau kas gali patikėti, kad ministerija ir agentūra skaidriai skirsto pinigus, jei štai taip per naktį keičiami sprendimai – atgaline data taikomi nauji reikalavimai, atšaukiami seni? Ar neturėtų būti persvarstytos visos paraiškos tų ūkininkų, kuriems neskirtos išmokos?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Jūsų klausime yra du netikslumai. Pirma, jūs sakote, kalbate apie ekologinių schemų išmokas, o sakote, kad tiesioginių išmokų negavo. Tai čia du skirtingi dalykai. Bazinė išmoka yra išmokėta.
Kitas dalykas, kurį jūs bandote įteigti, kad išmokos nebuvo išmokėtos dėl neva biurokratų ar valdininkų kaltės, kai išmokos yra neišmokėtos, nes netinkamai buvo deklaruota ir pripažinti pažeidimai. Ir čia kalbama apie 140 pareiškėjų. Mes tą situaciją žinome. Tai čia aš norėjau tik patikslinti. Man atrodo, yra svarbu visą laiką kalbėti tiesą, kad mes susitartume, kokia yra problema.
Penktadienį, praeitą penktadienį, yra pateiktas ministro įsakymo projektas viešai svarstyti. Mes, vertindami tą situaciją, kad praeiti metai buvo pirmieji metai, kai atsirado kompleksinės ekoschemos negamybiniai plotai, ir pati komisija pripažįsta, kad buvo, kad turėjo būti ir turėtų būti vadinamasis pereinamasis ar mokamasis laikotarpis, siūlome gerokai švelninti tas nepriemokas. Ten visa schema yra pateikta įsakyme. Svarstymo data baigiasi… viešų pastabų pateikimo terminas baigiasi rytoj.
Jeigu ūkininkai turi ką nors pakomentuoti ar panašiai, tai mes visada siūlome tą padaryti. Bet iš esmės manome, kad šis pakeitimas tų, kurie deklaravo ir dėl minimalių neatitikimų negalėjo gauti kompleksinės ekologinės schemos išmokų, problemą iš esmės, esmingai sprendžia. Tie, kurie deklaravo kitaip, yra ir tokių, pats mačiau tokių dalykų, kur ariamoji žemė yra deklaruojama, buvo deklaruojami plotai, na, tai kažkas, matyt, turi irgi taip pat atitinkamai gauti nepriemokas už tai, kad buvo pateikti neteisingi duomenys.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Klausimas gerbiamai premjerei I. Šimonytei. Pirmiausia sveikinimai po rinkimų likus Lietuvos Respublikos Seime. Tokios progos neturėjau, praeitame posėdyje jūsų nebuvo. Jūsų vadovaujamos Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo bei laikinai einančios švietimo ministrės pareigas M. Navickienės reikalai dabar iškilo į viešumą ir norėjau jūsų pasiteirauti dėl skandalo, dėl ministrės vyro ir Lietuvos banko atliekamo įmonės „Foxpay“ veiklos tyrimo. Ar galėtumėte paaiškinti, kokiu tikslu M. Navickienė keičia savo veiklą komitete, iš Socialinės apsaugos komiteto pereidama į Biudžeto ir finansų komitetą? Ar nemanote, kad šis žingsnis kelia dar daugiau įtarimų, nes…
PIRMININKAS. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). …Biudžeto ir finansų komitetas daro įtaką Lietuvos banko veiklai ir priimamiems sprendimams. Todėl manau, kad tai sukels dar daugiau keblumų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, labai džiaugiuosi, kad jūs mane taip mylite ir suprantate, kad kai manęs neliks Seime, tai neliks jums prasmės būti Seime, tai tikrai labai jaučiuosi pagerbta ir sujaudinta. Nelabai suprantu, kodėl jūs manęs klausiate šito klausimo, o negalite paklausti M. Navickienės, bet spėju, kad žinote, kad šitas klausimas svarstomas nebus ir todėl jūsų paklausimą vertinu tiesiog kaip pareiškimą, ir tiek, matyt, bus. Nėra tokio klausimo, jis nebus svarstomas ir M. Navickienė neketina pereiti į Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Dėkui. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė dėl vedimo tvarkos.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik paantrindama, kad bus pakeitimų mūsų frakcijoje dėl komiteto narių pakeitimų, tačiau M. Navickienės šis klausimas neliečia.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau irgi pasisakyti, jeigu būtų galima.
PIRMININKAS. Galima.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jokių komiteto pokyčių, susijusių su manimi, nebus, aš atsisakiau eiti į Biudžeto ir finansų komitetą, kad jokių regimybių, insinuacijų net jums nekiltų, gerbiamas Aidai.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama premjere, nenuraminote šiauliečių, tai aš pratęsiu D. Griškevičiaus pradėtą pokalbį ir noriu kreiptis į M. Navickienę ir G. Skaistę. Ar ne per daug tokių sutapimų, kad nuo 2010 metų viskas iš Šiaulių išgujama į Panevėžį? 2010 metais muitinė iškeliavo į Panevėžį, geležinkelis praėjo pro Šiaulius, nors buvo vilties, kad eis per Šiaulius. Dabar „Sodra“ aprūkusi stovi, „Sodra“ iškeliavo į Panevėžį faktiškai, tai močiutės dėl pensijos turi važiuoti aiškintis į Panevėžį. Dabar pakibo muitinės problema. Kur šita regioninė politika? Šiauliai ne sumažėjo, o didėja, 17 tūkst. gyventojų padidėjo, Lietuvos didmiestis niekada nebuvo didesnis ir svarbesnis už Panevėžį, bet kažkaip nuo 2010 metų tarsi Šiauliuose…
PIRMININKAS. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …buvo tokie gandai, kad atsirado įtakingų konservatorių, kurie rūpinasi Panevėžiu. Tai, gerbiamosios, ar nereikėtų nuvažiuoti su E. Kubiliumi už Vilniaus ir pasižiūrėti, kad Šiauliai gyvena rimtą, solidų gyvenimą ir nereikėtų visko išguiti į Panevėžį? Tai čia yra rimti dalykai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kam klausimas adresuotas?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Dabar, kadangi VMI ir „Sodrą“ paminėjau, tai dviem ministrėms, nes premjerės lyg ir išgirdome jau atsakymą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, mano atsakymas buvo analogiškas, bet tiktai jūsų klausime turbūt buvo suponavimas apie konservatorių įtaką Panevėžyje. Nežinau, mano nuomone, jinai yra identiška Šiauliuose ir Panevėžyje.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tai, kad ir kaip norėčiau atsakyti, galiu tik reziumuoti, kad ministrai nekilnoja pavaldžių įstaigų iš vieno miesto į kitą, tai yra daroma su tam tikrais skaičiavimais, tam tikrais srautais, tam tikromis pačių įstaigų strategijomis. Aišku, tai nepaneigia fakto, kad paslaugos pasiekiamos turi būti visiems. Jeigu yra kokių konkrečių situacijų, kur žmonės negali gauti tų paslaugų arba jiems iškyla per daug apsunkinimų ir apribojimų, turime ieškoti sprendimų, kaip tą pakeisti.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Kolega posėdžio pirmininke, atkreipsiu jūsų dėmesį, kad jau ne kartą jūs demonstruojate tam tikrą asmeniškumą kai kurių Seimo narių atžvilgiu ir mano atžvilgiu. Šio posėdžio metu buvo kolegų, kurie kalbėjo net 2 minutes, pažeisdami reglamentą, gerbiamas D. Griškevičius minutę ir 21 sekundę ir panašiai. Jūs kažkaip… Arba jūs būkite budrus visų atžvilgiu, arba tai vertintina kaip kažkoks konkretus nusiteikimas.
PIRMININKAS. Tikrai jūsų atžvilgiu neturiu visiškai jokio nusiteikimo ir būsiu budrus. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkui. Mano klausimas bus susisiekimo ministrui. Lyg ir šių metų II ketvirtį turėjo prasidėti Kauno–Prienų kelio pirmo etapo rekonstrukcija, būtent tos dalies ties Garliava. Susisiekimo… dvejus metus diskutavo dėl kelio, ar bus 2+1, ar 2+2, paskui nusprendė ir užsakė nebūtiną erdvinį techninį projektą, kuris dvigubai pabrangino kainą ir dvigubai pailgino laiką. O antradienį vėl eilinį kartą įvyko avarija tame kelyje. Ką jūs manote šiuo klausimu ir ar nejaučiate atsakomybės, ar nėra čia kokių nors papildomų trikdžių, dėl ko tie darbai nevyksta laiku? Ačiū.
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Žinote, aš norėčiau, kad daugelis kelių būtų tvarkomi dabar, bet, prieš šitai Vyriausybei pradedant darbą, šito kelio rekonstrukcija buvo numatyta, atrodo, tiktai po 2030 metų ir dar toliau. Pasakęs tai, galiu pasakyti, kad mes priėmėme sprendimus, kad kelias turi būti 2+2, ir šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Kai tiktai projektuotojai parengs savo projektus, kas yra numatyta kitais metais, aš bijau suklysti dėl mėnesio, tai tikrai negaliu pasakyti, kartais projektuotojai ir anksčiau darbus padaro, tiesą pasakius, tada viskas tiesiog priklausys nuo finansų. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pasveikinkime Kulautuvos gimnazistus, atvykusius iš Kauno rajono.
PIRMININKAS. Valio! Sveiki atvykę. (Plojimai)
G. Kindurys užduoda klausimą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamam susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, jau ne vieni metai nepavyksta sužinoti, kada vienas ar kitas kelio ruožas, esantis remontuotinų kelių eilėje, sulauks tos eilės. Pavyzdžiui, dėl tokio kelio ruožo kaip Ignalina–Palūšė klausiu antri metai, rašiau ir jums, ir „Via Lietuvai“, ir buvusiai Kelių direkcijai, tai atsakymas – kai ateis eilė. Iš tiesų keista, kam tada reikalingas eilių sudarymas, jų viešas paskelbimas, jeigu negalima sužinoti tokio elementaraus dalyko.
Gerbiamas ministre, gal galima tikėtis, kad iki kadencijos pabaigos gal pakeistumėte remontuotinų kelių sudarymo tą eilės tvarką ar, tiksliau, dar ir vadovavimąsi ta eilės tvarka, kad būtų bent jau preliminariai aišku? Aišku, mes nenorime žinoti mėnesio tikslumu, bent jau metų tikslumu, tuo labiau kad…
PIRMININKAS. Laikas!
G. KINDURYS (LVŽSF). Tokia tada būtų nauda iš to ir mums, ir žmonėms.
M. SKUODIS. Labai trumpas komentaras. Taip, aš norėčiau, kad visų eilių, kurios paskelbtos viešai, būtų numatyti bent jau metai ar ketvirtis, kada yra planuojami darbai. „Via Lietuva“, buvusi Automobilių kelių direkcija, link to juda.
Kita vertus, aš turėčiau atsistoti ir jų pusėje, nes vis dėlto tuos darbus, žvelgiant metus ir kelerius į priekį, labai riboja finansai, kiek jų yra. Vienas dalykas – finansų lūkesčiai, antras dalykas – galimybės. Jeigu mes labai aiškiai žinotume tuos finansus trejiems metams į priekį, galėtume sudėlioti. Prie trimečio biudžeto mes ir judame. Tikrai priimu pastabą. Pažiūrėsime, ką galime padaryti.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turiu paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Užuojauta M. Navickienei, kad jai tenka atsakinėti. Gali būti, kad jinai dabar nežinos atsakymo, bet aš tikiuosi atsakymą gauti.
Nacionalinė švietimo agentūra pagal partnerių projektą pakvietė beveik 900 Lietuvos mokyklų dalyvauti tame projekte ir beveik 800 mokyklų atsiliepė, užpildė paraiškas, tačiau tiktai dabar sužinojo, kad vadovėlius galės įsigyti… dėl papildomų vadovėlių geriausiu atveju tik rugpjūčio mėnesį bus pasirašomos sutartys su mokyklomis, o vadovėlius – nuo rugsėjo iki lapkričio. Kaip žinote, pirkimo procedūra trunka ne 1 dieną ir ne 1 savaitę – apie porą mėnesių. Vadinasi, gali būti, kad iki gruodžio pabaigos moksleiviai neturės vadovėlių.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mane labai stebina tokie terminai. Aš suprantu, kad galbūt ministrai nežino, bet aš tikiuosi ne tik atsakymo, bet ir kad kokios nors korekcijos būtų padarytos. Kovo mėnesį pateiktos paraiškos. Ar ne per ilgai trunka tokių paraiškų apdorojimas ir pasirengimas?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O pinigai yra skirti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Turbūt suprantate, kad situacijos yra kelios – ir atnaujinta mokymosi programa, pagal kurią turi būti atspausdinti vadovėliai, ir kiti dalykai. Aš pasitikslinsiu konkrečiai dėl šito projekto, apie kurį jūs kalbate, bet su leidėjais dirbame tikrai labai intensyviai. Pati asmeniškai buvau susitikusi ir sukvietusi. Taip pat kartosiu šitą formatą. Stengiamės, kad bent jau vienuoliktos ir dvyliktos klasės nuo mokslo metų pradžios būtų aprūpintos mokymosi medžiaga. Procesas vyksta, tikrai yra nemažai ir vėlavimų, bet dirbame tiesiogiai su leidyklomis ir mokyklas kiek įmanoma greičiau informuosime. O dėl konkretaus šito projekto, kurį jūs paminėjote, tai atsakysiu jums atskirai raštu.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Labai gaila, kad finansų ministrės nebuvo praeitą posėdį, todėl turėsiu du klausimus. Finansų ministre, praeitą posėdį klausiau, jūs užblokavote Kelių fondo kūrimą prie INVEGA’os, tokį, koks yra Lenkijoje, kad keliai būtų labiau finansuojami. Jam reikėjo 100 mln. iš ES lėšų, bet tuos pinigus nukreipėte į INVEGA’ą. Kodėl taip pasielgėte?
Antras klausimas. Gaila, kad jūs Biudžeto ir finansų komitete nebesilankote ir į klausimus nebeatsakinėjate. Ar jūs pateisinate, kad Lietuvos bankas 2023 metais pavogė 307 mln. iš Lietuvos tautos pinigų, padovanojo juos bankams, o per solidarumo mokestį jūs atsiėmėte tik 160? Ar jūs pateisinate tokią vagystę ir kodėl per solidarumo mokestį neatsiėmėte visų pinigų? Per tuos daugiau nei trejus metus Lietuvos bankas pavogs milijardą ir atiduos komerciniams bankams. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūs tuos klausimus man užduodate ne pirmą kartą ir aš ne pirmą kartą į juos atsakau. Tiek praėjusį kartą, kai stovėjau tribūnoje, pristatydama kitą įstatymo projektą, jūs tą patį klausimą man uždavėte, aš į jį atsakiau, jūs vėl man tą patį klausimą užduodate apie Kelių fondo formavimą. Aš dar kartą galiu jums pasakyti, kad tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje, jeigu pinigai yra įdedami į fondą, tačiau išleidžiami toms funkcijoms, kurios yra, na, tiesiog biudžetinis finansavimas, o ne atsiperkančios priemonės, kurios generuotų grąžą, tokiu atveju tai yra tiesioginis poveikis valdžios sektoriaus balansui. Tokiu atveju jokio skirtumo nėra, ar jūs kelius asfaltuojate per fondą, ar jūs kelius asfaltuojate per biudžetinę programą, duodami tuos pinigus „Via Lietuvos“ projektams įgyvendinti, nėra jokio skirtumo. Lenkijoje esantis Kelių fondas lygiai taip pat daro poveikį valdžios sektoriaus balansui. Tiek, kiek pinigų valdžia duoda įdėdama į tą fondą, tiek tas fondas išleidžia ir tokį poveikį valdžios sektoriaus balansui padaro. Jokių stebuklingų receptų neturi.
Tai, ką buvo pasiūliusi Susisiekimo ministerija dėl fondo steigimo, vadinasi, tomis priemonėmis, kurios galėtų būti atsiperkančios, pavyzdžiui, įvairiems geležinkelių projektams arba laivybai, arba uostams, arba dar kam nors, kas turi tendenciją atsipirkti ir galėtų būti kaip paskola, kuri yra grąžinama, – taip, toks fondas, matyt, galimas. Tokios priemonės taip pat yra galimos finansuoti per tą pačią INVEGA’ą, tačiau kelių tiesimas bet kokiu atveju yra tiesioginį poveikį valdžios sektoriaus balansui darančios išlaidos. Laisvų 100 mln. aš asmeniškai, atsiprašau, neturiu. Kai tvirtinsime 2025 metų ir kitų metų biudžetus, matyt, tokias išlaidas galėsime numatyti, jeigu toks rezervas bus nepažeidžiant 3% deficito Mastrichto kriterijaus. Na, o jeigu jūs turite informacijos, kad Lietuvos bankas pavogė kelis šimtus milijonų eurų, prašome kreiptis į prokuratūrą.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas susisiekimo ministre, kažkada Maironis gražiai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro Trakus, / Man verkė iš skausmo širdis.“ Dabar, kai važiuoju pro Trakus, man džiaugiasi širdis, bet įvažiuojant į Trakus man ji gali netikėtai sustoti. Du didžiuliai logistikos centrai: „Maxima“ ir „Lidl“, ir mažytis šviesoforiukas, kuris tikrai neišgelbės situacijos nei Lentvario gyventojų, nei kurortinių miestų, kaip Trakai ir Birštonas, į kuriuos važiuojame. Kaip jūs sprendžiate šitą problemą? Juk buvo numatyta, kad būtų keturių juostų kelias išvažiuojant iš Vilniaus, viadukas. Vis dėlto gal imkitės, ministre, lyderystės. Premjerė jums padės, nes ir pati tuo gražiu keliu važiuoja. Vis dėlto galbūt sudėjus Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių lėšas, ir „Via Lietuvos“ lėšas, padarytume tikrai normalų projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu jums širdis stoja, tai čia klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui.
M. SKUODIS. Taip, tas projektas yra suplanuotas iš trijų dalių: Trakų savivaldybė, „Via Lietuva“, valstybė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Aktualiausia vieta vis dėlto yra prie Vilniaus, išvažiavimas iš Vilniaus. Vilniaus miesto savivaldybė juda su visais priešprojektiniais ir projektiniais sprendiniais. Kaip tik dėl jų turėsime rezultatą, tuomet prieisime prie finansų klausimo. Kol kas dar tiesiog neturime projektų.
PIRMININKAS. L. Jonaitis. Prašom.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Čia klausimas susijęs ir su švietimu. Vyriausybės pavedimu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėjo surinkti duomenis iš ugdymo įstaigų, tai yra iš profesinių mokyklų, kurios naudoja valstybinę žemę, iš Žemės ūkio akademijos, iš Veterinarijos akademijos, iš kitų mokslinių tyrimų institutų, kurie naudoja žemę, apie mokymui skirtą žemę. Bendruomenės yra sunerimusios, ar nėra planuojama atimti iš ugdymo įstaigų, iš institutų, kurie yra prie Kauno, prie miesto, žemių. Programos keičiasi, ne visą laiką būna tos pačios, gal kiek mažėja žemdirbiškų programų. Aš noriu pasakyti, kad mokyklos, dirbdamos šitą žemę…
PIRMININKAS. Laikas.
L. JONAITIS (LSDPF). …užsidirba papildomų pinigų. Ir latviai, estai skatina miškus, nes duoda mokykloms, kad užsidirbtų pinigų. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galiu atsakyti į šitą klausimą. Išties, tokia peržiūra vyksta, bet ne tam, kad kažkas kažką atimtų, o tam, kad būtų įvertinta, kiek iš tikrųjų žemės reikia ugdymo procesui. Vyksta kolegijų optimizavimo, sujungimo, stambinimo ir stiprinimo procesai. Kai kuriais atvejais mes turime tokią situaciją, kad yra ugdymo įstaigų, kurios neturi jokių programų, susijusių su žemės ūkiu, bet iš kažkokios inercijos turi gana ženklius žemės ūkio paskirties plotus, priklausančius valstybei. Tokios situacijos tikrai neturėtų būti. Ten, kur žemė yra reikalinga ugdymo procesui ar kokiems nors moksliniams tyrimams, tikrai.. tarkime, kartais konfliktuoja kai kurie tikslai, nes galbūt tie patys žemės plotai reikalingi ir kitiems dalykams. Tikrai randame sprendimus su ugdymo įstaigomis. Niekas neturi tikslo kaip nors susilpninti ugdymo įstaigų ugdymo proceso. Tačiau akivaizdu, kad pagal paskirtį nenaudojama žemė (tiesiog pasikeitęs ugdymo programų turinys) turėtų būti įdarbinta prasmingiems darbams.
PIRMININKAS. Ir dar yra trys klausimai, kuriuos išbraukėme iš sistemos, bet R. Šarknickas, K. Adomaitis ir K. Mažeika buvo užsiregistravę. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Mano klausimas būtų kultūros ministrui. Neseniai jūs pasisakėte dėl galimo paminklo Prezidentui A. M. Brazauskui pastatymo Prezidentūros kieme Kaune. Būtent Kauno meras inicijavo šitą dalyką. Jūs tam paprieštaravote. Ko gero, reikėtų sutikti, tiesiog gali susipainioti laikai, nes A. M. Brazauskas ten nedirbo, dirbo kiti prezidentai. Dabar kalbama, kad prie Valdovų rūmų galėtų atsirasti Prezidentui A. M. Brazauskui, nes jisai inicijavo Valdovų rūmų statymą. Ką darysite, jeigu Kauno meras nepaklus jums, kaip reaguosite? Ačiū.
S. KAIRYS. Ačiū už klausimą ir už tokį, kaip sakyti, girdžiu kaip ir mano pozicijos supratimą, kalbant būtent apie objektą, priklausantį institucijai, kuri pavaldi Kultūros ministerijai. Kiemelis tiek paveldo, tiek meninio sprendimo atžvilgiu, tiek istorinio įamžinimo atžvilgiu yra visiškai pabaigtas. Primesti kokius nors skirtingus daiktus, kurie bylotų visiškai skirtingas epochas, tikrai ne vieta ir ne laikas. Aišku, savivalda yra savivalda, jie pagal savo kompetenciją gali daryti viską, bet tam irgi reikia daugiau skaidrumo, viešumo, aiškumo ir argumentų. Tai, kad vienas ar kitas žmogus čia lankėsi, jam rūpėjo, buvo du kartus atvažiavęs ir panašiai, nėra argumentai. Tuo labiau kad Prezidentas tame pačiame Kaune yra įamžintas. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas, irgi istorinis pastatas, buvusi Prezidento alma mater, yra viešai prieinamas, pastate yra būtent A. M. Brazauskui, kaip absolventui, irgi ekspozicija ir visi kiti dalykai. Svarbu, kad kažkaip nesusipyktume visi, nesusiskaldytume ir dėl paminklų, ir dėl visų idėjų mokėtume diskutuoti, o ne bėgtume paskui kažkieno norus. Tai turbūt čia yra svarbiausias dalykas.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas krašto apsaugos ministre, kažkada televizijos laidoje jūs esate pasakęs tokią frazę įdomią, kad kitose kultūrose vaikai yra mažiau vertinami. Suprask, kad sudėtingose situacijose dėl sienos kirtimo mes neturėtume vaikų traktuoti kaip vaikų, bet labiau kaip pavojų keliančiuosius. Iš tiesų aš norėjau, kad jūs mane nuramintumėte arba kaip tik priešingai, bet vis dėlto, kadangi tą frazę išsakėte viešai, gal galite viešai pasakyti, ar tai buvo tiesiog liapsusas, kažkokia klaida, iš inercijos kilęs pasakymas, ar vis dėlto tai ir yra jūsų tikroji filosofija, kuria remdamasis jūs skambiai pristatote gynybos visas koncepcijas, ir tai yra tikrasis jūsų požiūris? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Kasparai, už tą hobį, kurį jūs turite, dažniausiai manęs paklausti tokių klausimų. Gerai. Bet jūs turbūt interviu, kurį aš daviau, skaitėte, kur ištraukta iš konteksto? Ar matėte, į ką aš reagavau? Aš atsakau labai paprastai: siūlau pasižiūrėti, kas buvo prie Lenkijos sienos tuo metu, kai vaikams buvo pučiami cigarečių dūmai į akis tam, kad jie dirbtinai apsiverktų, ir tam, kad juos naudotų tame informaciniame kare prieš visus tuos, kurie saugo savo valstybių sieną. Taigi į tai aš reagavau, į nieką kitą daugiau. Esate protingas žmogus, visada žiūrėkite kompleksiškai į kontekstą. Jūs gi žinote, kad nereikia pasitelkti kažkokių naratyvų ir juos po to populiarinti, o juos reikia visą laiką pasistengti permąstyti, įvertinti, kritiškai įvertinti. Laisvės partija yra progresyvi partija, besiremianti kritiniu mąstymu, siūlau tą patį ir jums daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti premjerės. Gal, premjere, apie žemės ūkį? Tikiuosi, čia ministrei finansų nerodote, kaip ten gražiai žydi jūsų tie svogūnai iš šaldytuvo, kur pasodinote po rinkimų. Bet noriu paklausti dėl situacijos. Vėl girdėti siūlymų naikinti žaliojo kuro lengvatas žemdirbiams, kelti akcizus ir taip toliau, bet prisimenate turbūt tas diskusijas po mitingų dėl situacijos žemės ūkyje ir gal galite įvardinti, kas reikšmingai pasikeitė, kad būtų galima grįžti prie tų siūlymų? Dar pasiūlymai neįgyvendinti, tie reikalavimai dar neįgyvendinti, kurie buvo keliami to mitingo metu, nes lyg ir buvo išdalinti tam tikri pažadai. Tai galbūt galite pasakyti tuos pokyčius, kas įvyko? Ar jau čia viskas taip gerai, kad galime vėl prašyti tų pačių ūkininkų prisidėti prie kitų dalykų? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, kalbėkime konkrečiai. Sakėme, kad daugiamečių pievų atkūrimo klausimą išspręsime. Išsprendėme. Specialiųjų sąlygų įstatymo pataisos į Seimą pateko? Pateko. Akcizų klausimus išsprendėme? Išsprendėme. Rusiškos, baltarusiškos produkcijos importo klausimą išsprendėme? Išsprendėme. Pieno klausimo sprendimas, jūs pats žinote, yra sudėtingas kaip mano gyvenimas, bet kai kurie dalykai vis dėlto sprendžiami. Įstatymas yra Ekonomikos komitete ir manau, kad rasis kažkoks kompromisas, kurį galėtų Seimas priimti.
Dabar, kai kalbame apie kažkokį lengvatų naikinimą, aš nežinau, ar mes apie tą patį dalyką kalbame. Jeigu mes kalbame apie saugumo dedamąją, kurią Vyriausybė pasiūlė dėl kuro, tai, mano supratimu, saugumo dedamoji čia yra ne tas pats, kas lengvatos naikinimas, nes tarifų skirtumas ir toliau išlieka tarp pagrindinio tarifo ir lengvatinio tarifo lygiai toks pats, koks ir buvo. Taigi čia yra tiktai saugumo dedamosios klausimas. Ar mes galime sakyti, kad žemdirbiai yra ta kategorija, kuriai saugumo dedamosios nereikėtų finansuoti? Nepykite, aš šiuo atveju nesutinku, nes, man atrodo, žemdirbiai lygiai taip pat yra suinteresuoti, kad jų dirbama žemė būtų jų, liktų jų, mes kalbame tik apie šią saugumo dedamąją. Manau, kad tikrai rasime sprendimus ir išspręsime, ir visi solidariai prisidėsime, nesvarbu, kokį darbą dirbame. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Vyriausybės valanda baigta.
Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.