image001                                        

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948

 

Lietuvos Respublikos sveikatos                                                

apsaugos ministerijai

El. p. [email protected]

 

Kopijos:

Lietuvos Respublikos Prezidento

kanceliarijai

El. p. [email protected]

 

Lietuvos Respublikos Seimo

Antikorupcijos komisijai

El. p. [email protected]

 

Valstybinei ligonių kasai prie

Sveikatos apsaugos ministerijos

El. p. [email protected]

 

 

 

 

 

                                                                                                           

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA

DĖL TEISINIO REGULIAVIMO, SUSIJUSIO SU LABAI RETŲ žmogaus sveikatos būklių gydymu

 

 

                     2020 m. liepos 28 d. Nr. 4-01-5903

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atlikome šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:

1. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) 592 straipsnio;

2. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 592 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5011 (toliau – Projektas);

3. Sprendimų dėl labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 (toliau – Tvarkos aprašas);

4. Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1566 (toliau – Komisijos darbo reglamentas);

5. Apeliacinės komisijos skundams dėl Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-105 (toliau – Apeliacinės komisijos darbo reglamentas);

6. Sprendimų dėl vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1577 (Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašas);

7. Mokesčio dydžio nustatymo už Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atliekamą vaistų ekspertizę ir registraciją, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 521 (toliau – Įsakymas Nr. 521).

Atlikę antikorupcinį vertinimą, nustatėme teisinio reguliavimo nenuoseklumų ir neaiškumų, kurie gali būti aiškinami ir taikomi nevienareikšmiškai, o kai kuriais atvejais – sudaryti sąlygas korupcijai pasireikšti, todėl siekdami aiškaus, objektyvaus ir efektyvaus labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo proceso, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

Dėl Projekto:

1. Nors Projektu ir suteikiama pacientui, kuriam nustatyta labai reta būklė, ar jo atstovui papildomų teisių, tačiau Projektu nenustatoma, kad pacientas ar jo atstovas gali inicijuoti gydymo išlaidų kompensavimo procedūrą patys, nes ši teisė suteikta tik pacientą gydančiai atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Sutikdami, kad profesionaliam ir kompetentingam mokslo duomenimis pagrįstų teikimų (prašymų) parengimui reikalingos specialiosios žinios, kurių pacientas gali ir neturėti, manome, kad  visos reikalingos informacijos parengimas turėtų būti pavestas tretines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Tačiau šios procedūros inicijavimo teisė taip pat turėtų būti suteikta ir pacientams ar jų atstovams, pvz., prašymo pateikimas pacientą gydančiai atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl išlaidų kompensavimo ir papildomų duomenų surinkimo ir kreipimosi į labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisiją (toliau – ir Komisija) ar pan.. Tokiu būdu būtų išvengta situacijų, kai labai retomis būklėmis sergančius pacientus gydantys gydytojai ir (ar) pati gydymo įstaiga dėl vienokių ar kitokių priežasčių neinicijuos (neteiks) prašymo dėl konkretaus paciento, kuriam nustatyta labai reta būklė, gydymo išlaidų kompensavimo. Tokiais atvejais labai retomis ir sunkiomis ligomis sergantys žmonės netektų galimybės į gydymo išlaidų kompensavimą, o pacientas ar jo atstovas oficialiai neturėtų galimybės net prašyti šią procedūrą inicijuoti.

Siekiant efektyvaus pacientų, kuriems nustatyta labai reta būklė, ar jų atstovų teisių įgyvendinimo, siūlytina svarstyti galimybę papildyti Projekto nuostatas ir nustatyti, kad ir pacientas ar jo atstovas galėtų inicijuoti išlaidų kompensavimo procedūrą, taip pat reglamentuoti, kad tais atvejais, kai pacientas ar jo atstovas kreipiasi dėl gydymo išlaidų kompensavimo, galutinį sprendimą dėl kreipimosi į Komisiją priima, būklės retumą pagrindžiančius duomenis parengia ir Komisijai pateikia pacientą gydanti gydymo įstaiga.

Dėl Farmacijos įstatymo:

2. Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Komisiją sudaro 5 asmenys, iš jų bent 2 asmenys turi būti praktikuojantys universiteto ligoninės asmens sveikatos priežiūros specialistai. Komisijos sudėties, komisijos narių kvalifikacijos, patirties reikalavimus ir veiklos reglamentą nustato sveikatos apsaugos ministras. Išanalizavus Apeliacinės komisijos skundams dėl Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti (toliau – Apeliacinė komisija) ir Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo sudėtis, matyti, kad jas sudaro po 11 narių, tuo tarpu labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo komisiją – 5 nariai, iš kurių 3 yra valstybės tarnautojai, 2 – asmens sveikatos priežiūros specialistai. Atsižvelgiant į Komisijos priimamų sprendimų svarbą ir reikšmę pacientų sveikatai, taip pat teisinio reguliavimo stabilumo, susijusio su Komisijos sudėties, narių kvalifikacijos ir patirties reikalavimų nustatymu, siūlytina svarstyti galimybę:

·      Didinti Komisijos narių skaičių ir įtraukti daugiau asmens sveikatos priežiūros specialistų, kurie turi specialių žinių sunkių ligų gydyme, ar susijusiose srityse.

·      Farmacijos įstatyme, o ne įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti pagrindinius Komisijos sudėties, narių kvalifikacijos ir patirties reikalavimus.

3. Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priimdama sprendimą kompensuoti gydymo išlaidas konkrečiam pacientui ar teikti labai retai būklei gydyti skirtą vaistinį preparatą, medicinos pagalbos priemonę ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugą įtraukti į išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus, Komisija remiasi tik jų terapine nauda, naujoviškumu ir įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 metais Ligų, vaistinių preparatų, medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 159, terapinės vertės kriterijai buvo pakeisti atsisakant naujoviškumo kriterijaus. O 2020 metais, siekiant užtikrinti Lietuvos sveikatos technologijų vertinimo proceso atitiktį tarptautiniams standartams ir įteisinti naują sprendimų įrašyti vaistinius preparatus į kompensavimo sąrašus priėmimo tvarką, buvo įdiegta sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo sistema. Siekiant labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo proceso išsamumo, efektyvumo ir įvertinus labai retoms būklėms skiriamų vaistų specifiškumą, siūlytina atnaujinti diskusiją ir apsvarstyti galimybę įdiegti sveikatos technologijų vertinimo, kurį atlieka Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT), sistemą ir labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo procese, o ne remtis vien terapine nauda, naujoviškumu ir įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 4 dalį,  Komisija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos atliktą terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimą. Tuo tarpu toje pačioje Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nustatant terapinę naudą ir naujoviškumą atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos teikia rekomendacijas, o pagal Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 1 dalį, nustatant konkrečios labai retos būklės atvejų skaičių, atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos teikia nuomonę. Iš paminėtų nuostatų matyti, kad atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos neteikia privalomų ir įpareigojančių duomenų, tačiau Farmacijos įstatyme nustatyta, kad Komisija turi į pateiktą terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimą „atsižvelgti“, o ši formuluotė suponuoja pareigą. Be to, nėra aišku, kaip būtų elgiamasi, jei VVKT, kuri taip pat Komisijai teikia informaciją apie vaistinius preparatus, pateikta informacija prieštarautų atitinkamos srities sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos atliktam terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimui. Mūsų nuomone, minėta formuluotė apriboja Komisijos savarankiškumą priimti atitinkamus sprendimus objektyviai įvertinus duomenų visumą, todėl siūlytume svarstyti galimybę tiek  Farmacijos įstatymo 592 straipsnyje, tiek atitinkamose Tvarkos aprašo punktuose atsisakyti Komisijos savarankiškumą apribojančių normų.

5. Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Komisija sprendimą dėl konkretaus paciento gydymo išlaidų kompensavimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Svarstytina, ar minėtas bendrasis 10 darbo dienų terminas yra pakankamas kompetentingoms institucijoms surinkti visapusišką informaciją, susijusią su labai reta būkle, jos gydymu, kompensavimu tam tikrais vaistais ir pan. Siekiant maksimalaus labai retoms būklėms gydyti išlaidų kompensavimo proceso išsamumo ir objektyvumo, siūlytina svarstyti galimybę Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą pailginti.

Dėl Tvarkos aprašo:

6. Tvarkos aprašo 12.3 papunktyje nustatytas vienas kriterijų, lemiantis, ar labai reta sveikatos būkle sergančiam pacientui bus apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidos, jei šios būklės gydymo išlaidos kitais teisės aktuose nustatytais būdais nekompensuojamos, t. y. PSDF biudžeto galimybės leidžia kompensuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugos išlaidas. Kadangi PSDF biudžete kasmet būna suplanuota konkreti suma labai retų sveikatos būklių gydymui, todėl iš šio kriterijaus neaišku, kaip yra apskaičiuojamos PSDF biudžeto galimybės: ar vienam pacientui metams, ar keliems pacientams metams, ar vienam pacientui keliems metams ir pan. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina aiškiai suformuluoti minėto kriterijaus nuostatas.

7. Tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad prašymą įtraukti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę, skirtus labai retai būklei gydyti, į Labai retoms būklėms gydyti skirtų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą (toliau – Sąrašas) arba prašymą įtraukti labai retos būklės terapinę indikaciją į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis aprašą (toliau – aprašas) Komisijai teikia universiteto ligoninė arba Lietuvos Respublikos atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti organizacija. Tuo tarpu pagal Farmacijos įstatymo 592 straipsnio 6 dalį, universiteto ligoninė arba Lietuvos Respublikos atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistus vienijanti organizacija prašymą pateikia tik dėl konkrečios labai retos būklės gydymo įtraukimo į teisės aktais numatytus išlaidų kompensavimo sąrašus ir (ar) apmokėjimo tvarkos aprašus, apie prašymą įtraukti labai retos būklės terapinę indikaciją į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis aprašą Farmacijos įstatymo 592 straipsnio nekalbama, todėl svarstytina, ar Tvarkos aprašo 24 punktas tinkamai įgyvendina Farmacijos įstatymo 592 straipsnio nuostatas.

8. Tvarkos aprašo 271 punkte nustatyta, kad jei VLK prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos, kurios susidarytų patenkinus prašymą įtraukti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į Sąrašą arba labai retos būklės terapinę indikaciją į atitinkamą aprašą, viršija 29 000 eurų, Komisija, prieš priimdama Aprašo 27.1 ar 27.2 papunkčiuose nurodytus sprendimus, turi išnagrinėti šį prašymą pagal Aprašo 30 punkto reikalavimus. Iš paminėtų nuostatų nėra aišku, kokiam laikotarpiui reikėtų skaičiuoti 29 000 Eur, todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina nustatyti aiškų PSDF biudžeto išlaidų planavimo terminą.

9. Tvarkos aprašo 30.1 papunktyje nustatytas vienas iš Komisijos tarpinių sprendimų, t. y. jei paciento gydymo kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais ar medicinos pagalbos priemonėmis išlaidos per metus arba per kitą numatytą gydymo laikotarpį (jei skiriamas ilgesnis nei 6 mėnesių gydymas) yra didesnės negu 29 000 eurų, bet mažesnės nei 100 000 eurų, Komisija gali derėtis su šių vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių gamintojais dėl gydymo išlaidų dalies padengimo. Iš šių nuostatų nėra aišku, ar Komisija visada priima sprendimą derėtis, ar dėl kažkokių aplinkybių kartais tokių sprendimų nepriima, nes vartojama formuluotė „gali“ Komisijos neįpareigoja. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir Komisijos sprendimų motyvuotumo, siūlytina Tvarkos aprašo 30.1 papunktyje nustatyti aiškius kriterijus, kada Komisija gali nesikreipti derėtis, jei paciento gydymo kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais ar medicinos pagalbos priemonėmis išlaidos per metus arba per kitą numatytą gydymo laikotarpį (jei skiriamas ilgesnis nei 6 mėnesių gydymas) yra didesnės negu 29 000 eurų, bet mažesnės nei 100 000 eurų ar pan.

Dėl Komisijos darbo reglamento:

10. Komisijos darbo reglamento 5 punkte nustatyta, kad Komisijos nariai skiriami dvejų metų laikotarpiui. Pasibaigus dvejų metų laikotarpiui, tas pats Komisijos narys negali būti skiriamas Komisijos nariu naujai kadencijai. Iš šių nuostatų nėra aišku, ar buvęs Komisijos narys gali būti skiriamas vėl Komisijos nariu praėjus dvejiems metams, todėl siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina aiškiai nustatyti, ar buvęs Komisijos narys praleidęs vieną kadenciją gali būti skiriamas vėl Komisijos nariu.

Dėl Apeliacinės komisijos darbo reglamento:

11. Apeliacinės komisijos darbo reglamento 10 punkte ir 10.1 papunktyje nustatyta, kad  užregistruota apeliacija per 2 darbo dienas persiunčiama Apeliacinės komisijos pirmininkui. Apeliacinės komisijos pirmininkas nustatęs, kad apeliaciją pateikė asmuo, neturintis teisės ją paduoti, apie tai praneša šiam asmeniui ir paaiškina jo apeliacijos nenagrinėjimo priežastis. Iš šių nuostatų nėra aišku, per kiek dienų Apeliacinės komisijos pirmininkas turėtų pranešti asmeniui apie jo apeliacijos nenagrinėjimo priežastis. Todėl, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir praktikos nuoseklumo, siūlytina Apeliacinės komisijos darbo reglamento 10 punkte nustatyti konkretų terminą, per kiek laiko Apeliacinės komisijos pirmininkas turėtų pranešti asmeniui apie jo apeliacijos nenagrinėjimo priežastis (Apeliacinės komisijos darbo reglamento 10.1 papunktis), taip pat per kiek laiko turėtų pranešti apeliaciją pateikusiam asmeniui, paaiškindamas jo apeliacijos nenagrinėjimo priežastis (Apeliacinės komisijos darbo reglamento 10.3 papunktis).

12. Apeliacinės komisijos darbo reglamento 12 punkto nuostatos galimai nedera su Apeliacinės komisijos darbo reglamento 13.2 papunkčio nuostatomis, nes Apeliacinės komisijos darbo reglamento 12 punkte nustatyta, kad Apeliacinės komisijos sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio elektroniniu paštu išsiunčia kvietimą dalyvauti posėdyje ir ginče dalyvaujančių šalių atstovams. Tuo tarpu Apeliacinės komisijos darbo reglamento 13.2 papunktyje nustatyta, kad Apeliacinė komisija turi teisę tik esant reikalui kviesti ir išklausyti ginče dalyvaujančių šalių atstovus. Taigi, iš paminėtų nuostatų nėra aišku, ar Apeliacinės komisijos posėdžiuose visada dalyvauja ginče dalyvaujančių šalių atstovai, ir kokios aplinkybės gali nulemti, kad jie nebus pakviesti ir išklausyti Apeliacinės komisijos posėdyje, kitaip tariant, kaip turėtų būti aiškinama ir taikoma praktiškai formuluotė „esant reikalui“. Taigi, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Apeliacinės komisijos darbo praktikos nuoseklumo, siūlytina atitinkamai tobulinti Apeliacinės komisijos darbo reglamento 13.2 papunkčio nuostatas.

13. Apeliacinės komisijos darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad Apeliacinės komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai vieną kartą per metus užpildo nustatytos formos interesų deklaraciją, pateiktą šio reglamento priede. Tuo tarpu pagal Komisijos darbo reglamento 7 punktą, Komisijos pirmininkas, Komisijos nariai ir Komisijos posėdžio sekretorius vieną kartą per kalendorinius metus pasirašo nustatytų formų konfidencialumo pasižadėjimą (Reglamento 1 priedas) ir nešališkumo deklaraciją (Reglamento 2 priedas), o Komisijos pirmininkas bei Komisijos nariai – ir interesų deklaraciją (Reglamento 3 priedas). Nėra aišku, kodėl Apeliacinės komisijos nariams nereikia užpildyti konfidencialumo pasižadėjimų ir nešališkumo deklaracijų, o Komisijos nariams reikia. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, praktikos nuoseklumo, siūlytina svarstyti galimybę papildyti Apeliacinės komisijos darbo reglamento 25 punktą dėl konfidencialumo pasižadėjimų ir nešališkumo deklaracijų Apeliacinės komisijos nariams.

Dėl Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo:

14. Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo 6.2 papunktyje nustatyta, kad Konsiliumo narys privalo turėti atitinkamos srities mokslinės ir klinikinės patirties. Iš šios nuostatos neaišku, kokia mokslinė ir klinikinė patirtis būtų laikytina tinkama Konsiliumo nariui ir kuri leistų rengti (prisidėti prie rengimo) Konsiliumo išvadą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina nustatyti aiškius Konsiliumo narių patirties reikalavimus.

15. Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo 6.2 papunktyje taip pat nustatyta, kad kartu su prašymu privalomai turi būti pateikiama ne mažiau kaip dviejų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nurodytų šio Tvarkos aprašo 6.1 papunktyje, (toliau – ASPĮ) gydytojų jungtinio konsiliumo (toliau – Konsiliumas) išvada ir užpildytas Konsiliumo išvadų priedas. Pažymėtina, kad Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo 6.1 papunktyje nustatytos tik 3 įstaigos – Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos arba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos. Kadangi Lietuvoje veikia ir daugiau tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų, siūlytina svarstyti galimybę papildyti Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo 6.1 papunktį.

16. Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo 10.4 papunktis nukreipia į negaliojančias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 159 „Dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, susijusias su terapinės vertės balais. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina tobulinti Sprendimų nenumatytais atvejais priėmimo tvarkos aprašo 10.4 papunktį.

Dėl Įsakymo Nr. 521:

Įsakymui Nr. 521 antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad jame nustatytas mokestis litais.

Sveikatos apsaugos ministerijos prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo)[1]. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.

 

 

Direktoriaus pavaduotojas                                                                               Egidijus Radzevičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Giedrius Būdvytis, tel. 8 706 63 354, el. p. [email protected]

 



[1] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymos forma. Prieiga internete: https://www.stt.lt/lt/doclib/2xlsu0nyuios6d7pr8q9ggm9s1axny3w.