LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO KODEKSO 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PAVELDIMO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingą vietą užima individo laisvė pasirinkti ir laisvai apsispręsti, prisiimti arba neprisiimti tam tikrus įsipareigojimus bei pareigas, o sutartiniuose santykiuose taip pat ir nustatyti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį. Nuoseklus šios laisvės užtikrinimas valstybės gyvenime pasireiškia dvejopai: pirmiausia tuo, kad asmeniui sąmoningai nepasirinkus prisiimti tam tikrų teisių ir pareigų, teisinė valstybė privalo gerbti individo laisvę ir nesudaryti prielaidų paneigti šios laisvos valios išraiškos; antra, demokratinė valstybė privalo atsiliepti į teisėtus ir pagrįstus piliečių lūkesčius, kurie nepaneigia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir sudaryti prielaidas juos įgyvendinti.
Pastebėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nėra aiškiai išreikštos teisės sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo vedimo, tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Pažymėtina, kad vis mažėjantis santuokų skaičius bei tendencingas gyvenimo kartu nesusituokus reiškinys atskleidžia minimo teisinio instituto bei tokios bendro gyvenimo formos pripažinimo aktualumą.
Šiais įstatymų projektais (toliau – Projektu) siekiama Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šios sutarties šalių teises ir teisėtus interesus.
Projektu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XIII-82 punktas: ,,224.17. sukursime veiksmingą mechanizmą, užtikrinantį žmogaus teises į privatų gyvenimą“.
Vertinant asmenų, kurie kooperuodami savo turtą, darbą bei kitą indėlį siekia tikslo bendrai gyventi nekuriant šeimos teisinių santykių, tarpusavio santykius galima teigti, kad tarp jų susiklosto iš esmės sutartiniai prievoliniai santykiai, dėl kurių yra susitariama pasirašant sutartį arba dėl kurių susitariama kitokia forma inter alia konkliudentiniais veiksmais. Todėl teisinėje valstybėje tikslinga reguliuoti šių asmenų turtinius santykius, siekiant užtikrinti deramą apsaugą šio susitarimo šalims bei užtikrinti teisinį aiškumą dėl prisiimtų įsipareigojimų apimties.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas
Šiuo metu Civiliniame Kodekse nėra numatyto konkretaus sutarties instituto dėl bendro gyvenimo savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Civilinio Kodekso 6.969 straipsnyje nustatyta, kad ,,Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“. Šio reguliavimo reikšmė atsiskleidžia žemesnės instancijos teismams privalomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Joje jungtinės veiklos (partnerystės) institutas yra pagrindas spręsti asmenų, kurie nėra sukūrę šeimos teisinių santykių, turto padalijimo klausimus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad šiame reguliavime nėra išskirta atskiros sutarties rūšis dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių, galima pagrįstai teigti, kad esamas reguliavimas nėra aiškus ir pakankamas, kad galėtų sudaryti prielaidas asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti savo turtinius interesus. Todėl tikslinga yra papildyti Civilinio Kodekso normas Projekte išreikštomis nuostatomis.
Civilinio Kodekso 6.589 straipsnis šiuo metu nenumato galimybės asmenims, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nekuriant ir šeimos teisinių santykių, turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas.
Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymas, įtvirtinantis inter alia šio mokesčio lengvatas, nenumato galimybės neapmokestinti asmenų, kurie buvo sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, paveldimo turto.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Iki šiol Lietuvos teisės sistemoje nėra teisinio aiškumo dėl tokio pobūdžio sutarties. Ji nėra konkrečiai numatyta Civiliniame Kodekse. Įtvirtinus šias pataisas, asmenys turės specialų juridinį pagrindą sudaryti susitarimus dėl bendro gyvenimo vedimo su kitais asmenimis, nesukuriant šeimos teisinių santykių, tačiau apsaugant savo turtines teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šios sutarties šalimis galės būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims Projektas nenumato.
Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimui dėl bendro gyvenimo nesukuriant šeimos teisinių santykių Projekte nėra keliamas rašytinės sutarties reikalavimas. Sudaryti rašytinę sutartį ir ją patvirtinti notarine tvarka privaloma tik norint panaudoti šio susitarimo faktą prieš trečiuosius asmenis
Šio susitarimo dalyvių įneštam turtui bus taikomos galiojančios jungtinės veiklos instituto normos dėl turto teisinio režimo ir sutarties šalių dalių jungtinėje veikloje. Pažymėtina, kad jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. Taip pat susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų sutarčiai ir (arba) vieno iš partnerių bendram gyvenimui.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp asmenų, kurie susitaria dėl bendro gyvenimo vedimo gali susiklostyti ir ypatingo pobūdžio fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ypač jeigu asmenys neturi artimų giminaičių ar šeimos, yra pagrįsta šio instituto kontekste išryškinti ir šiuo metu įstatyme numatytą galimybę suteikti teisę inter alia bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su šį leidimą suteikusio paciento sveikatos informacija bei užtikrinti atstovavimo medicinos įstaigoje galimybę priimant su paciento sveikata susijusius sprendimus.
CK 6.589 straipsnis numato asmenis, kurie turi tokias pačias teises ir pareigas kaip nuomininkas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Siūlomo sutarties instituto kontekste yra tikslinga į šių asmenų sąrašą įrašyti ir asmenis, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo.
Tikslinga papildyti ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnį, kuris įtvirtina mokesčio lengvatas, tačiau šiuo metu nenumato galimybės neapmokestinti paveldimo turto, kuris buvo kuriamas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijaiProjekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus
Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose šiuo metu galiojančiuose įstatymuose bei įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra nuostatų, kuriose minima partnerystė ar jos įregistravimas, nustatomos partnerių teisės ir pareigos. Siekiant teisinio aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, kiti įstatymai ir teisės aktai, kuriais suteikiamos teisės ar nustatomos pareigos partnerystėje esantiems asmenims, turėtų būti aiškinami ir taikomi vadovaujantis keičiama Civilinio Kodekso šeštosios knygos LI skyriuje pateikta partnerių ir partnerystės samprata ir apibrėžimais. Be to, tolimesnėje perspektyvoje visi teisės aktų projektai, kuriais nustatomos pareigos ar suteikiamos teisės partnerystėje esantiems asmenims, turėtų būti suderinami su keičiamo CK šeštosios knygos LI skyriumi kompetentingoms institucijoms peržiūrint atitinkamus teisės aktus bei parengiant reikiamus teisės aktų pakeitimo projektus.
9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos.
10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai
Projektui įgyvendinti nėra reikalingi papildomi įgyvendinamieji teisės aktai.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „partnerystė“, „partneriai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Povilas Urbšys
Ramūnas Karbauskis
Agnė Širinskienė
Rima Baškienė
Arūnas Gumuliauskas
Aušrinė Norkienė
Asta Kubilienė
Laimutė Matkevičienė
Guoda Burokienė
Vida Ačienė
Laurynas Kasčiūnas
Rimantas Jonas Dagys