Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 48, 2022 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022o posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 90
STENOGRAMA
2021 m. rugsėjo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, 10 valanda, pradedame šios dienos rytinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. rugsėjo 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradedame darbotvarkės 1 klausimą – šios dienos posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Ar bus kokių nors frakcijų siūlymų dėl darbotvarkės keitimo, pildymo? Nematau prie šoninio mikrofono frakcijų atstovų. Tada siūlau bendru sutarimu pritarti darbotvarkės projektui tokiam, koks jis jums pateiktas. Girdžiu visuotinį pritarimą. Patvirtinome darbotvarkės projektą bendru sutarimu.
10.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-810(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas. Svarstymo stadija. Prašysime kiekvieno komiteto trumpai paminėti savo išvadą, po to bus diskusija. Diskutuoti užsirašė šeši Seimo nariai. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę pateikti komiteto išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Rugsėjo 15 dieną komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą ir programą ir bendru sutarimu pritarė išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau išklausysime Audito komiteto išvadą ir pasiūlymus. Pranešėjas – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Audito komitetas, apsvarstęs šį klausimą, teikia tokią išvadą: komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seimo statuto 225 straipsnyje išvardinti metinių ataskaitų rinkiniai, sudaromi pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas, yra tvirtinami atskirais Seimo nutarimais, siūlo Seimo rudens sesijos darbų programoje aiškiai nurodyti visus tokių nutarimų projektus, įtraukiant trūkstamus Seimo nutarimus: nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Toliau išvadą teikia Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ponios ir ponai, rugsėjo 14 dieną Ateities komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-810 atsižvelgiant į komiteto suformuluotą pasiūlymą. Pasiūlymas yra procedūrinio pobūdžio – Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIIIP-3096 pakeitimo įstatymas ir lydimieji teisės aktai turėtų pateikimo stadiją pereiti ne rugsėjo mėnesį, o spalio mėnesį. Visi 10 komiteto narių, dalyvavusių posėdyje, balsavo už, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks pirmininkas M. Majauskas. Nematau pranešėjo. Tada galiu aš pats paminėti, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė darbų programai ir pateikė pasiūlymų, kurie yra įrašyti į naująjį darbų programos projekto trečiąjį variantą.
Ekonomikos komiteto išvada. Kviečiu komiteto pirmininką K. Starkevičių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Labas rytas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Trumpas pasisakymas. Toliau Europos reikalų komiteto išvada. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – komiteto pirmininkė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Komitetas, įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisėkūros principams, neturi pastabų ir pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Išklausysime Kaimo reikalų komiteto išvadą. Ją pateiks Seimo narys V. Kanopa.
V. KANOPA (LSDPF). Laba diena, pirmininke, kolegos. Rudens sesijos darbų programą komitetas svarstė. 6 – už, 2 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kultūros komiteto išvadą kviečiu pateikti komiteto pirmininką V. Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, garbusis Seime, informuoju, kad Kultūros komitetas vakar savo posėdyje bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti darbų programai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas. Nematau komiteto pirmininko. Tai tada paminėsiu, kad šis komitetas taip pat pritarė darbų programos projektui ir pateikė pasiūlymų, kurie visi yra įrašyti į trečiąjį projekto variantą.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas vakar apsvarstė darbų programos projektą. Už balsavo 11, prieš – nė vienas ir 1 susilaikė, taigi, buvo pritarta darbų programos projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Prašau ją pateikti komiteto pirmininką A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas 5 balsais už, 5 susilaikius, mano, kaip pirmininko, balso persvara pritarė nutarimo projektui. Buvo esminių pastabų, kad kai kurie įstatymų projektai neregistruoti. O taip tai, kaip sakiau, yra pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia padarysiu nedidelę pauzę, kol teikiame išvadas, paminėdamas, kad yra priimtas Seimo valdybos nutarimas, jog Seimo posėdžių salėje visi privalome dėvėti kaukes. Galbūt kai kurie kolegos nėra susipažinę su tuo nutarimu, nes matau keletą Seimo narių, kurie kaukių nenaudoja. Žinoma, yra išlyga, kas to negali daryti dėl sveikatos problemų. Kviečiu, kas nebuvote susipažinę su šiuo sprendimu, jį vykdyti, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija neturėtų nereikalingų rūpesčių dėl to klausimo.
Toliau išklausysime Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Ją pateiks komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Švietimo ir mokslo komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau išklausome Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, ją pateiks S. Šedbaras, komiteto pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas vakar svarstė šį nutarimo projektą ir visų 8 balsais už buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto išvadą turėtų pateikti komiteto atstovė L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Pritarėme minimalia balsų persvara vakar vykusiame komiteto posėdyje: už balsavo 3, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 3. Kadangi komitetui pirmininkavau aš ir balsavau už, tai galėjome pritarti šiam nutarimo projektui. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Vakar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė. Už balsavus 8, susilaikius 2, programai pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinę – Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarimo projektą dėl Seimo rudens sesijos darbų programos svarstė rugsėjo 15 dienos posėdyje. Nutarimo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pradėdamas diskusijos stadiją paminėsiu, kad visi komitetų pasiūlymai į trečiąjį programos variantą yra įrašyti. Nėra įrašytas vienintelis Seimo nario A. Verygos pasiūlymas, nes jo neteikia Sveikatos reikalų komitetas, – tai dėl Tabako kontrolės įstatymo pataisų. Dėl šio projekto balsuosime, dėl jo įtraukimo į darbų programą balsuosime per numatytą balsavimų intervalą.
Dabar diskusija. Pirmiausia bus pasisakoma frakcijos vardu. Kviečiu į tribūną A. Sysą išsakyti Socialdemokratų partijos frakcijos poziciją.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, rudens darbų planas yra svarbus dokumentas, nes jis nulems ne tik ką mes darysime rudenį, bet ir kaip mes gyvensime kitais metais. Ruduo – ne tik derliaus metas, bet ir biudžeto. Biudžetą svarsto Seimas.
Išgirdusi labai daug gražių žodžių iš valdančiųjų, iš Ministrės Pirmininkės, iš ministrų, kaip geriau gyvens žmonės – pasiūlyta nemažai įstatymų, frakcija tikrai pritartų abiem rankomis, bet kai pasižiūri į pačią programą ir matai, kad nė vienas įstatymas nėra registruotas ir nėra jokio turinio, yra tik gražūs žodžiai, aišku, kyla abejonių, ar tiems visiems gražiems žodžiams bus suteiktas kūnas. Todėl frakcija labai skeptiškai žiūri į tai, kas čia prirašyta, nes netgi vakar svarstant mūsų komitete, kalbant apie socialinius klausimus, aš paprašiau ministrės, kad būtų pateikta, o kiek iš viso šitie pažadai kainuos, taip sakant, paskutinė eilutė – iš viso. Ministrė taip ir nesugebėjo atsakyti nei posėdžio metu, nei po posėdžio, sakė, kad atsiųs kai kuriuos skaičiavimus.
Aš manau, kad visose srityse labai panašiai, yra planai, duok Dieve, kad jie visi būtų įvykdyti, bet žinant, kad gyvename ne pačius geriausius laikus, nes yra dar papildomų iššūkių, ar viskam bus pinigų, nes biudžetas yra pajamų ir išlaidų balansas. Jeigu mes kalbame apie pajamas, tai skiltyje „mokestiniai“ jūs matysite irgi daug neregistruotų įstatymų ir vien tik iš augimo pasiekti geresnių rezultatų ir visus pamaloninti, visiems suteikti tiek pinigėlių, kiek reikia, vargu bau ar bus. Todėl skaitant programą, ten yra gražių teiginių, kad ir tą, ir tą padarys, ir tą, bet vėlgi mūsų gyvenimo kokybę lemia žmonių pajamos, kiekvieno iš mūsų. Mes jau daugmaž žinome, kad minimali mėnesinė alga bus 730 eurų greičiausiai, o koks bus bazinis algos dydis, kuris lemia visų biudžetininkų darbo užmokestį, ir čia Seime dirbančių, ir net Seimo nario atlyginimą, niekam neaišku. Nes nuo 2009 metų būtent šios srities darbuotojų, didžiosios dalies srities darbuotojų atlyginimas kilo tik per bazinį dydį, jokie koeficientai, išskyrus mažas pajamas turinčių žmonių, nedidėjo.
Gerbiamieji, paprasčiausiai mes plokštiname atlyginimus, nesuteikdami tokio gyvenimo kokybės lygio, kokį jie turėjo anksčiau, prieš krizę, tiems žmonėms, kurie dirba valstybiniame sektoriuje, biudžetiniame sektoriuje. Ir nereikia stebėtis, kad po to Seimo Pirmininkė, teikdama šeimos paketą, prašo viešajam ir biudžetiniam sektoriams suteikti 32 valandų darbo savaitę, nes maži atlyginimai ir blogos darbo sąlygos. Tai yra mūsų rankose – ir Seimo Pirmininkės, ir Ministrės Pirmininkės, ir Seimo narių – užtikrinti tokį atlyginimą, kad nereikėtų rašyti tokių įrašų, pateikiant vieną ar kitą įstatymą.
Taigi, kalbant apie išlaidas, vėlgi visose srityse matome, kad reikės daugiau pinigų. Bet ką aš girdžiu iš įvairių derybų? Švietimiečiams nenorima mokėti, kiek suderėta kolektyvinėje sutartyje. Šią savaitę buvo visų švietimo profesinių sąjungų atstovai atvykę į Seimą ir vienu balsu tvirtino, kad pažadai netesimi. Manau, labai panaši situacija su sveikatos darbuotojais. Na ir galėčiau tęsti ir tęsti. Anoje pusėje Neries protestuoja transporto darbuotojai prie Vilniaus savivaldybės, reikalaudami irgi didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Taigi, situacija akivaizdi.
Todėl frakcija pasitarusi tikrai nebalsuos už šį projektą, susilaikys arba balsuos prieš, nes mes tikrai norėtume aiškumo. Mes norėtume įstatymų projektų, kuriuose aiškiai būtų parašyta, ko galima tikėtis, kaip tai bus daroma ir koks bus rezultatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu taip pat užsirašęs pasisakyti S. Skvernelis. Kviečiu.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, išties, matyt, šiame žanre nieko naujo, prasideda eilinė sesija, teikiama darbų programa. Ir galbūt kokių yra ypatumų? Laikas bėga greitai, praėjo metai nuo ambicingų pareiškimų Seimo rinkimų metu apie tai, kokius pokyčius pasiruošusi daryti dabartinė valdančioji koalicija, ir tiesiog, matyt, tiek visuomenė, tiek ir Seimo nariai norėtų aiškumo, konkretumo, kaip tie pokyčiai ir pažadai bus įgyvendinti. Ką ir minėjo kolega Algirdas, išties kiekvienais metais prieš kiekvieną sesiją mes turime, matyt, tą amžiną problemą, kai teikiami įstatymų projektai, ypač iš Vyriausybės, nėra registruoti. Tokio procento neregistruotų Vyriausybės teikiamų paketų sunku prisiminti, kada buvo. O temos, kuriose norima daryti esminius pokyčius, tikrai labai rimtos ir reikalingos. Mokesčių reforma, socialinė apsauga, pensijų reforma, švietimas – tai yra tos sritys, kurios reikalauja be galo daug diskusijų ir, matyt, tos diskusijos bus gana aštrios. Norėtųsi, kad mes Seime galėtume diskutuoti tiek komitetuose, tiek šioje plenarinių posėdžių salėje. Bet kai yra tik pavadinimai, o pavadinimai yra tokie labai, kaip minėjau, ir ambicingi, kai kurie nerimastingi, nematydami turinio mes negalime diskutuoti. Matome ir šią savaitę, ir kitą savaitę darbotvarkes, kurias tikrai sudėtinga užpildyti. Reikia tikėtis ir palinkėti, kad Vyriausybėje tas proveržis bus, ką premjerė minėjo praeitą savaitę iš šios tribūnos, kad per vasarą pasistūmėjo ir tie įstatymų paketai pradės į Seimą eiti arba bus atnešti. Vertinant tą laikotarpį, kurį mes turime, kad tai yra rudens sesija, vertinant tai, kad turime ganėtinai iššūkių, kalbant apie tų, o dabar galima sakyti, kasdieninių krizių valdymą, vertinant tai, kad diskusijos, matyt, bus labai rimtos dėl biudžeto, vertinant patį Seimo statutą, kad bus daroma pauzė tarp plenarinių posėdžių, pateikus biudžetą ir lydimuosius teisės aktus, tai posėdžių, kuriuose bus galima iš tikrųjų priimti svarbius sprendimus, lieka ne taip jau ir daug. Todėl nematant turinio, tų svarbių, matyt, mus visus paliečiančių įstatymų projektų, dėl kurių tikrai galėtume diskutuoti, galėtume konstruktyviai ir oponuoti, ir galbūt ką nors patys pasiūlyti, kad tų bendrų tikslų pasiektume, labai sunku pritarti darbotvarkei. Mes frakcijoje tikrai svarstėme, iš esmės tiems ambicingiems tikslams ir pokyčiams, kurie keliami, prieštarauti negalime, bet nematant turinio tikrai palaikyti ir pritarti būtų labai sudėtinga.
Aš tikrai noriu palinkėti, kad kuo greičiau atsirastų ne tik pavadinimas su užrašu „Neregistruota“, bet ir turinys. O dėl turinio visą laiką galima kalbėti, diskutuoti, rasti sprendimą čia, ne gatvėse kur nors, ne mitinguose, bet būtent Seime. Todėl mūsų frakcija priėmė sprendimą, kad balsuodami dėl šios darbotvarkės mes greičiausiai susilaikysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar eilės tvarka, kaip užrašyta, A. Butkevičius. Frakcijos vardu pasisakymai baigėsi. Dabar kalbos.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ruošiausi, aišku, kalbėti apie mokesčių reformą, bet kadangi mokestiniai įstatymų projektai nėra registruoti, tai supratau, kad jie bus įregistruoti vėliau ir diskusija bus pratęsta kitais metais. Tai reiškia, kad tikrai turėsime galimybę apie tai gal jau šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje plačiai išdiskutuoti ir priimti tam tikrus sprendimus. Kadangi šie įstatymų projektai neregistruoti, tai daugiau norėčiau pakalbėti apie makroekonominius dalykus ir čia tikrai būtų mano tiesiog gal ir Seimo narių toks didesnis dėmesio atkreipimas į tam tikrus pasisakymus tiek ekonomistų, tiek vadovaujantis Statistikos departamento makro- ir finansinių rodiklių pateiktais duomenimis, tiek Eurostato pateiktais duomenimis, kur galima daryti tam tikrą įžvalgą arba tiesiog matome, kad yra pasisakoma, kad šiuo metu yra vienas pagrindinių klausimų, ar šalies ekonomika yra arti perkaitimo ir spartaus augimo ribos. Aš manau, kad šitos informacijos negalima praleisti pro šalį ir visa tai turėtų būti vertinama, analizuojama. Aš galėčiau pasakyti, kodėl tokios išvados yra visuomenei teikiamos ir apie tai jau yra prasidėjusi diskusija.
Pirma, matome, kad nepaisant pandemijos Lietuvos ekonomikos augimas yra 4,3 %. Vidutinio darbo užmokesčio augimas yra 12 %. Minimali mėnesinė alga planuojama didės 14 %. Mažmeninė prekyba išaugo Lietuvoje 20 % daugiau, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu. Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos irgi auga. Tai kur yra tam tikra grėsmė? Grėsmė yra ta, kad darbo užmokestis auga sparčiau už produktyvumą. Tai vienas iš signalų, kuris reiškia, kad galimas tam tikras ekonomikos perkaitimas. Taip pat manau, kad kitas svarbus aspektas yra tas, kad vienos valandos darbo kaina Lietuvoje auga sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai siunčiame investuotojams signalą, kad mūsų rinka gali tapti nepatrauklia. Taip pat darbo užmokestis auga sparčiausiai tarp visų, galima sakyti, Europos Sąjungos šalių. Kaip A. Sysas kalbėjo, mums reikia kalbėti ir apie ateitį. Ar tikrai tos mūsų prognozės, kurios yra labai optimistinės, pasiteisins ir bus įgyvendintos?
Aš galiu pasakyti, kad, analizuojant makroekonominę aplinką Lietuvoje, man kyla labai daug klausimų. Pirma, tai, kad matome tam tikrus blogus atsiradusius diplomatinius santykius su Kinija. Ir labai keista skaityti kai kada kai kurių pasisakymus, kad, žinote, šita rinka mums nėra labai svarbi, nes bendrojo vidaus produkto mūsų eksportas sudaro vos 0,3 ar kažkiek procentų, bet, aišku, parašo – lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų. Bet, mielieji, aš noriu pasakyti, kad trys Lietuvos lazerių gamybos įmonės ten turi savo atstovybes ir lazerių eksportas Kinijoje yra pats didžiausias, virš 30 %. Kalbame apie aukštąsias technologijas, taip? Aukštųjų technologijų Lietuvos eksportas sudaro 63 % Kinijoje. Mes tai turime vertinti ar neturime vertinti?
Antras dalykas tas, kad mūsų šalis, mes deklaruojame, yra tranzitinė šalis, Lietuva ir atvira investicijoms, ir orientuota į eksportą. Bet pasižiūrėkime, kokią mes turime padėtį transporto sektoriuje. Vien per šiuos metus Lietuvos verslininkai užsienyje įregistravo 500 įmonių, tos naujos įregistruotos įmonės sukūrė 9 tūkst. darbo vietų ne Lietuvoje. Per tą laikotarpį nupirko 4 tūkst. 500 sunkvežimių, bet tie sunkvežimiai registruoti irgi ne Lietuvoje. Padauginkite 4 tūkst. 500 iš vieno sunkvežimio kainos ir pamatysite, kokia yra situacija. Įvertinkime kitų metų Klaipėdos jūrų uosto krovos apimtis.
Mielieji, čia ne politikavimas, aš kalbu faktų kalba, matydamas dabartinę situaciją ir analizuodamas tai, kas gali būti ateinančiais metais. Mielieji, ir mes dėl to turime labai susirūpinti, pirmiausia politikai, Ekonomikos komitetas. Ir ką kalbėjo kolega, buvęs premjeras S. Skvernelis, tikrai, aš manau, ateinančiais metais Seimas kokybiniu požiūriu, lyderystės požiūriu bus daug aktyvesnis, atsakingesnis ir priims Lietuvai svarbius sprendimus.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu R. Žemaitaitį, kurio pavardė per klaidą buvo ištrinta iš mūsų sąrašo.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų mes turime neeilinę sesiją ir neeilinį klausimą. Mes svarstome, ko gero, vieną iš pagrindinių mūsų rudens sesijos darbų programos klausimų. Deja, su dideliu liūdesiu galiu pasakyti, kad ta programa kartojasi, kaip ir pavasario, vasaros darbų programa. Pavasario, vasaros darbų programoje mes turėjome virš 100 teisės aktų, kurie buvo neregistruoti. Tuometinė valdančioji dauguma su premjere priešakyje labai aiškino, kad mes siekiame ne kiekybės, mes norime kokybės, o kokybė, sako, bus paremta projektais, kurie yra tinkamai ir gerai parengti.
O ką gi mes turime po pavasario, vasaros darbų programos? Mes turime ne vieną Prezidento veto, kuriuos mes šiandien vėl svarstysime, pasibaigus šiam klausimui, mes turime apie 40 teisės aktų, kurie iš viso net nebuvo priimti, mes turime apie 15 teisės aktų, kurie net neišvydo dienos šviesos ir net nebuvo pateikti. Dar įdomesnis dalykas, kad buvo teisės aktų, kuriuos neva, sakė valdantieji, dauguma aptarė valdančiųjų grupėje, bet jie nesulaukė pačių valdančiųjų daugumos palaikymo.
Keista yra kita situacija. Šiandien stebint krizę, mes turime viso labo šiandien jau keturias krizes, ir, manau, jeigu dar G. Landsbergis ilgai pabus Amerikoje, parsiveš dar kokias šešias krizes. Mes turime dvi krizes. Mes turime kovidą, mes turime migrantus, mes turime Kiniją ir Baltarusiją, bet mes turime ir Europos Sąjungos krizę, kuri labai greitai artėja su ateinančiais Vokietijos rinkimais kitą savaitgalį.
Kas tai yra? Šiandien mes turime kovidą ir yra jau trečia ketvirta banga. Mes kalbame, kad pacientus ir gyventojus reikės skiepyti tris ar netgi keturis kartus, o gal net ir penkis kartus. O ar matėte nors vieną teisės aktą, su tuo susijusį? Ar nors vienas kolega ir gyventojas šiandien gali atsiversti mūsų Seimo darbotvarkę ir pamatyti Pacientų žalos atlyginimo įstatymą? Ar kas nors kalba, kas atlygins žalą, jeigu bus padaryta pacientui? Mes turime praėjusios savaitės sveikatos ministro įsakymą, kuris leidžia skiepyti socialiniams darbuotojams kartu su paštą ir laiškus išnešiojančiais darbuotojais. Gerbiamieji, kas atsitiks, jeigu vienas žmogus mirs? Kas atsitiks, jeigu žmogus susirgs? Deja, žala yra neatlyginama.
Lygiai taip pat Sveikatos reikalų komitete vakar buvo, kai buvo balsavimas 5:5, o pirmininko balsas lėmė. Ką tai reiškia? Kad net pats Sveikatos reikalų komitetas kelia klausimą, ar teisės aktai šiandien garantuoja žmogaus teises?
Galų gale turime ir migrantų temą. Raskite man nors vieną projektą, susijusį su migrantų krizės valdymu.
Šiandien biudžetas jau nuo rugsėjo 1 dienos mūsų užsienio reikalų ministro dėka mums kainuoja per 500 mln. Sakysite, kad tai melas, kad tai pasaka. Deja, ne. Tvorai jau per pirmus konkursus neskelbtinų derybų būdu išleista beveik 39 mln. Toliau vykdomi pirkimai statyboms, toliau bus vykdomi dėl migrantų namelių, skirtų apgyvendinti, nuomai ir panašiai, ir panašiai. Deja, tie pinigai eina iš biudžeto. Nematau nė vieno pasiūlymo, kuris būtent susijęs su šitais dalykais.
Galų gale mes turime trečią krizę – tai Kinijos krizė. Šiandien mes visi labai džiaugiamės, kad galėsime ar galime. Ir vakarykštis užsienio reikalų ministro pasakymas: amerikonai labai džiaugiasi, kad Lietuva kovoja su Kinija ir su Baltarusija. O kas nors įvertino, kokia bus netiesioginė žala? Ar šiandien kas nors pasirūpino, ar yra nors vienas teisės aktas, susijęs su Klaipėdos valstybiniu uostu? Ar nors vienas teisės aktas yra susietas su eksportu, su importu? Ar jūs šiandien matote nors vieną teisės aktą, kaip būtų apsaugotas ir apgintas būtent vietinis verslas, tai yra Lietuvoje kuriantis verslas? Ar šiandien matome nors vieną galimybę, kaip bus elgiamasi su elektros energija? Ar įmonės, kurios kuria pridėtinę vertę, bus atleidžiamos nuo VIAPʼo mokesčio?
Gerbiami kolegos, jūs pasižiūrėkite, nerasite nė vieno teisės akto, kuris susijęs su viešaisiais sektoriais ir reguliavimu. Mūsų valstybinė įmonė „Ignitis“ arba kitaip vadinamos energijos įmonės praeitais metais gavo, rodos, 169 mln. pelno. Mes šiandien kalbame apie tai, kad brangsta elektros energija. Mes kalbame apie tai, kad reikia kelti gyventojams ir darbuotojams darbo užmokestį. Mes kalbame apie pensijų indeksavimą ir kažkokias absurdo pensijas vienišiems ir nevienišiems asmenims. Mes pradedame skirstyti, kas yra našlys ir kas yra ne našlys.
Gerbiamieji, pabuskite iš letargo miego! Jūs pasižiūrėkite, kiek teisės aktų jūs net neregistravote. Ką tai lemia? Tai lemia iš tikrųjų didelį ekonominį šuolį. Taip bus sukelta didelė ekonominė krizė. Vien tai, kad jūs čia su dideliu džiaugsmu praėjusį penktadienį paskelbėte, kad Vyriausybei pritariate 88 eurais kelti minimaliąją mėnesinę algą. Šiandien žmogus, gaunantis minimaliąją mėnesinę algą ir dirbantis biudžetiniame sektoriuje pagal darbo sutartį, bus sulyginamas su valstybės tarnautoju, kurio atlyginimas yra skaičiuojamas nuo bazinio dydžio. Apie bazinį dydį šiandien visiškai mes nekalbame. Mes nekalbame apie valstybės tarnybos pertvarką ir peržiūrą.
Gerbiamieji, nerasite nė vieno teisės akto… Kreipiuosi į Kaimo reikalų komitetą: ar kur nors po egle užstrigote, ar jūs užmigote?! Šiandien minimaliosios mėnesinės algos pakėlimas žemės ūkio sektoriuje smulkiajam ūkininkui, smulkųjį ūkį turinčiam žmogui, šeimai, kuri turi iki 20 sąlyginių galvijų vienetų, per mėnesį papildomi mokesčiai gali pakilti iki 40 eurų, bet produkcijos supirkimo kaina nekyla nė vienu centu.
Šiandien mes turime kalbėti apie pieno įstatymą, mes turime kalbėti apie mėsos sektorių, mes turime kalbėti apie mūsų vietinių ūkininkų apsaugos įstatymą. Deja, jūs vėlgi šito nerasite.
Taip pat kita krizė – žmogaus teisės. Gerbiamieji, Laisvės ir Liberalų partijų atstovai, gavote per snukį šlapiu skuduru nuo konservatorių. Kur jūsų Stambulo konvencija, kur jūsų Partnerystės įstatymas? Nėra. Kur tos jūsų ginamos žmogaus teisės? Nėra. Iš jūsų dar kartą šaiposi ir jūs esate tol reikalingi, kol reikalingi kaip valdančioji dauguma. Jums žadėjo, kad rudenį bus šis įstatymo projektas. Jo nėra.
Baisiausia yra tai, kad Europos Parlamento nariai R. Juknevičienė ir A. Kubilius praėjusią savaitę, kai buvo balsavimas dėl LGBT teisių, balsavo prieš, nors lygiai prieš 3 mėnesius Konservatorių partijoje ir frakcijoje juos… (Balsas salėje) Gerbiamas pirmininke, prašau nenutraukti, nes tai yra labai susiję su žmogaus teisėmis. Atsiverskite Žmogaus teisių komiteto projektus, ten rasite tik keturis projektus. Tai kur tada čia yra ginamos jų žmogaus teisės? Pabuskite tie žmonės, kurie balsavote už tą politinę jėgą, už abi tas politines jėgas, – kaip jie jums atstovauja? Negana to, mes turime šeštą iššūkį, tai yra darbuotojų trūkumą. Mes šiandien iš trečiųjų šalių negalime išsivežti žmonių, nes nėra išduodamas leidimas. Ar šiandien kas nors pažiūrėjote, kad transporto sektoriuje, kuris yra mohikanas ir vežančioji jėga krizės metu, šiandien velnioniškai trūksta darbuotojų? Apie tai niekas nekalba, nė vieno klausimo nerandame.
Kitas dalykas, dar įdomesnis dalykas, vėlgi, grįžtant prie sveikatos sistemos, mes vakar išgirdome iš sveikatos apsaugos viceministro pasakymą, kad lapkričio mėnesį pateiks projektą dėl sveikatos gydymo įstaigų peržiūros. Susisiekiu su ministerijos atstovais, o gi ten, pasirodo, rajoninių ligoninių uždarymo klausimas yra, nors ministras prieš dvi tris savaites važinėjo po regionus su policijos palyda ir aiškino, kad, mieli kolegos, nebus uždaromos ligoninės. O kaip bus padaromas šitas projektas? Įsidėmėkite, gerbiami valdančiųjų atstovai, kurie pirmą kadenciją yra, – su biudžetu ypatinga skuba šitas klausimas pereis, nes sakys – reikia kovoti su COVID‑19, reikia operatyviai daryti. Mielieji, pabuskite ir nebūkite tie ežiukai miške, kurie pasislėpę po egle tupi.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Baką.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš galbūt pasisakydamas šiek tiek konkretinsiu tuos klausimus, kurie kelia didžiausią nerimą būtent dėl prasidėjusios rudens sesijos, kurie palies iš karto kiekvieną Lietuvos žmogų, visų pirma, padidindami jam netiesiogiai tam tikrą mokestinę naštą. Pavyzdžiui, mes siūlome taisyti arba siūlome įstatymų pataisas, susijusias su atliekomis. Jeigu jos būtų priimtos, 2,5 karto, mažiausiai 2,5 karto, turėtų didėti kiekvienam Lietuvos žmogui mokesčiai už atliekų išvežimą. Aš manau, tai šokiruojantis projektas, aišku, jis nėra registruotas, bet Vyriausybė savo komentare (tai yra Vyriausybės inicijuoti projektai) kalba būtent apie tai. Kai prisidengiame žaliąja darbotvarke, tai nėra visiškai teisinga, nes tai nieko bendro neturintis klausimas su žaliąja darbotvarke. Priešingai, tokiais projektais yra diskredituojama, nes daugybę metų rūšiavę atliekas žmonės, stengęsi įskiepyti ir savo vaikams naują kultūrą, susidurs su didesniais mokesčiais. Žalioji darbotvarkė yra tada, kai mokesčiai mažėja, bent jau toje srityje, kai mes kuriame beatliekę ekonomiką. Arba kitas klausimas, kuris irgi sukels didelių emocijų ir palies kiekvieną žmogų, tai yra taršių automobilių apmokestinimas. Ar jūs manote, kad žmonės, kurie važinėja 15 metų senumo automobiliais, tai daro dėl to, kad jiems tai patinka? Dėl to, kad jie negali įsigyti už 15 tūkst. elektromobilio, nes Lietuvoje mes nepasiekėme tokio lygio, kai vidutines pajamas uždirbantis žmogus, šeima galėtų lengvai įsigyti elektromobilį. Nežinau, ar tai yra geras sprendimas žaliosios darbotvarkės įgyvendinimą krauti ant žmonių, kurie gyvena sunkiau arba kurie negali susitaupyti, kurių pajamos yra mažesnės arba vidutinės, pečių. Mūsų būtų siūlymas, vis dėlto, pradėti nuo viešojo sektoriaus įgyvendinti žaliąją darbotvarkę. Štai kitas klausimas, kuris, na, jau čia Remigijus kalbėjo apie žmogaus teises, bet jis, tiesą sakant, sunkiai protu suvokiamas, kai mes siūlome nemokėti pašalpų žmonėms, kurie nepasiskiepijo, jeigu jie suserga. Ligos, motinystės įstatymo pataisos irgi Vyriausybės projektas. Aš įsivaizduoju, jeigu mes norime padidinti įtampas visuomenėje, galime tokius projektus teikti, bet mano siūlymas, vis dėlto, žiūrėti į šį klausimą jautriau ir atsisakyti to gąsdinimo ir botago.
Arba dar vienas projektas, kuris tikrai niekaip negali būti, negalima pritarti, jis apskritai kelia pavojų visuomenei, tai yra dėl narkotikų dekriminalizavimo, arba, kitaip tariant, legalizavimo. Man praeitą kartą premjerė davė pastabą dėl frazeologijos, bet aš noriu pasakyti, kolegos, jeigu mes naikiname atsakomybę už narkotikus, tai reiškia, kad mes juos legalizuojame. Administracinė atsakomybė nėra ta, kuri atgrasytų nuo tokių veiklų. Mano manymu, tai yra legalizavimas. Tokiam projektui irgi sunku pritarti ir aš kviečiu vis dėlto išbraukti jį iš darbotvarkės.
Šiaip žmogaus teisių klausimai iš tiesų visoje Europoje yra pagrindiniai klausimai, kuriuos svarsto parlamentai, nes dėl pandemijos suvaržymų nukenčia žmogaus teisės: socialinės, ekonominės, politinės, ir mes tai matome visame pasaulyje. Europos Komisija yra pateikusi rekomendacijas šalims. Mes jų nesvarstome porą metų, nė vienas komitetas. Čia ne tik žmogaus teisės, aš norėčiau apginti Žmogaus teisių komitetą, nes kiekvienas komitetas turėtų turėti darbotvarkę, susijusią su žmogaus teisių užtikrinimu. Noriu pasidžiaugti, kad vakar Žmogaus teisių komitete įtraukėme tuos klausimus ir tikrai šiuo atveju parlamentinę kontrolę galime pažadėti.
Tokie būtų pastebėjimai. Aš tikiuosi, iki priėmimo mes galime tuos įtampą keliančius projektus, kurie net neregistruoti, galbūt padėti į šalį ir sėkmingai dirbti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje visi, kas pageidavo, pasisakė. Kaip minėjau, balsavimas bus numatytu laiku. Bus balsuojama ir dėl vieno pasiūlymo – juo papildyti darbų programą.
10.43 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842GR, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 11 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843GR, Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844GR, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845GR, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847GR, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849GR (svarstymas ir priėmimas)
Toliau. Pradedame nagrinėti projektų paketą nuo 1-3.2 iki 1-3.7, tai yra Prezidento vetuoti projektai, susiję su transporto srities valstybės kontroliuojamų įmonių pertvarka. Kviečiu pranešėją – pagrindinio komiteto atstovą A. Kupčinską.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, noriu informuoti jus, kad Ekonomikos komitetas užvakar svarstė Prezidento veto ir pateiktas pataisas, pasiūlymus dėl šių įstatymų projektų. Gal vakar įsivėlė tam tikrų netikslumų Sekretoriato darbe ir kilo šiokia tokia intriga, manoma, kad čia vėl komitetas bando aiškintis santykius su Ekscelencija, bet jokios intrigos nėra, tiesiog buvo techninė klaida ir komitetas bendru sutarimu visas Prezidento teiktas pataisas, pasiūlymus palaimino ir jiems pritarė. Galėčiau dėl kiekvieno įstatymo projekto atskirai pasakyti, bet visiems projektams pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti užsirašė A. Butkevičius. Kviečiu į tribūną.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš ne dėl Prezidento dekreto norėčiau kalbėti, bet apskritai norėčiau kiekvienam iš jūsų užduoti klausimą. Jeigu jūs būtumėte įmonės savininkai ir įmonė net per pandeminį laikotarpį dirbtų sėkmingai, per pandeminį laikotarpį padidintų krovos apimtis ir generuotų dar didesnį pelną negu prieš pandeminį laikotarpį, ar jūs pasiųstumėte visuomenei, klaipėdiečiams, Europai ir pasauliui, tie, kurie užsiima jūrų bizniu, taip pasakyčiau, kad keičiama valdymo sistema Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje. Aš galiu pasakyti: aš ir vakar, ir šiandien sulaukiau skambučių iš klaipėdiečių, kurie dirbo ar dirba uoste. Jie supranta, kad tai yra daroma dėl to, kad bus privatizuojamos akcijos. Nors tikrai nėra to įstatyme, yra apsaugoma, bet kelia emocijas. Tai jeigu šiandien jūs tas akcijas laikote kaip valstybės, bet ateis laikas, kai pradės dirbti nuostolingai ir bus privatizuojama. Kodėl man tas objektas svarbus? Dėl keleto priežasčių, aš nenoriu ilgai pasakoti. Dėl to, kad man būnant susisiekimo ministru mes paskelbėme, kad Lietuva yra jūrinė valstybė.
Antras dalykas, atsiminkite, kad vienas didžiausių kriterijų uostui yra keliamas saugumo užtikrinimas ten investuojantiems ir laivams. Ir Europoje, tiek Belgijoje, tiek Olandijoje, tiek Vokietijoje, yra prioritetas tai, kad valstybė atsako už saugumą, už laivo sėkmingą įplaukimą ir išplaukimą ir už uosto rinkliavų dydžius.
Pažiūrėkime, kaip Klaipėdos jūrų uostas dirba Baltijos jūroje, palyginti su Gdansku, Ventspiliu, Ryga ir Talinu, su kuriais mes konkuruojame. Pastaruoju metu dirbo sėkmingiausiai. Netgi ir už Gdanską, kai tikrai šiuo metu Gdansko krovos apimtys auga. Noriu pasakyti taip, kad praeitais metais buvo perkrauta 47,76 mln. tonų. Žiūriu į Z. Balčytį, kuris buvo susisiekimo ministru, man atrodo, japonai buvo atlikę studiją ir buvo pasakę, kad krovos galimybės Klaipėdos uoste yra lyg ir 40 mln. Vienas dalykas, matome, kad plėtra irgi buvo vykdoma sėkmingai, jau net tam tikras prognozes viršijo.
Kitas dalykas, kas yra labai svarbu, kad uoste sukurta viena darbo vieta už uosto sukuria nuo penkių iki septynių darbo vietų. Kodėl aš įvardinau tam tikrus skaičius? Aš įvardinau tuos skaičius, kad mes, kaip politikai, prisiimtume atsakomybę, jei kitais metais pelningumas sumažės ir krovos apimtys irgi sumažės. Klaipėdos jūrų uosto pelningumas yra didžiausias Europos Sąjungoje. Aš kalbu skaičių kalba, be jokių politikavimų, simpatijų ir antipatijų. Tai yra faktai. Ir man, kaip ekonomistui, kai kada yra nesuprantama, kodėl… Aš nematau ten, aišku, pats kaip politikas grėsmių gal, kad pasikeis, bet mes jau paleidome tam tikrą signalą į išorę – gal ir bus kitaip. Aš manau, kad bus, nes aš manau, kad birių krovinių terminalas, trąšų, gal kai kurie politikai ir visuomenė nežino, Klaipėdos mieste, tikriausiai gerbiamas E. Gentvilas man neduos pameluoti, yra didžiausias pasaulyje. Tai vertinkime tą ir, aš manau, mes po kurio laiko dar grįšime.
Aš galėčiau ir daugiau faktų pateikti. Šiandien Kinijos laivai, gabenantys konteinerius, į Klaipėdos uostą jau nebeužsuka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt diskusijoje kalbėjęs Algirdas plačiau pakalbėjo, negu Prezidento vetavimo turinys, bet vis tiek naudinga pasikeisti nuomonėmis svarbiais klausimais.
Dabar dėl motyvų. Priėmimo stadija ir žiūrime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Yra užsirašiusių. L. Savickas pirmasis kalba turbūt už tai, kad palaikytume Prezidento veto.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Galbūt nekartojant jau išsakytų minčių, iš tikrųjų Ekonomikos komitete aiškiai išdiskutuotas klausimas. Nors techniškai galbūt šiokio tokio pasimetimo dokumentuose buvo, bet viskas išryškinta, kad bendru matymu yra sutarta palaikyti Prezidento veto, kuris palaikydamas įgyvendinamų projektų tikslus juos šiek tiek sustiprina ir papildo. Manau, kad mes šioje salėje daugelio balsų pritarimu galėsime tai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pasisako Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip, labai svarbus projektas, kuris, manau, turės labai didelę įtaką mūsų ateities perspektyvai, mūsų valstybės konkurencingumui. Visiškai pritariu kolegai A. Butkevičiui, kai jis pateikė skaičius. Jie iš tikrųjų yra įspūdingi šiuo laikotarpiu. Kažkada Klaipėdos uostas buvo atsilikęs. Todėl aš dėl visų šių įstatymų projektų palaikysiu Prezidento veto, kuriame eina nuostatos apie tai, kad negali būti šis objektas taip paprastai privatizuojamas ir turi būti įrašytos tam tikros nuostatos, kad komercializuojant šias strategines valstybės valdomas įmones turi būti užtikrinta, kad viešieji transporto infrastruktūros objektai visada išliktų valstybės rankose, būsimoms akcinėms bendrovėms valdant viešąją transporto infrastruktūrą kaip nuosavą turtą, galimi kreditorių išieškojimai negali būti nukreipti į šią infrastruktūrą, į valstybės ar savivaldybių biudžetus. Kitaip sakant, uždedamas tam tikras saugiklis, kad manipuliuojant įvairiais, taip sakant, tuo metu vienais ar kitais atsitinkančiais dalykais nebūtų galima įvairiais turtiniais apribojimais įmonę sužlugdyti, o po to privatizuoti. Todėl aš tikrai pasisakau palaikydamas Prezidento verto ir dėl visų kitų projektų, kurių veto komitetas nepritarė, aš vis dėlto rekomenduosiu pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Toliau pasisako A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties Ekonomikos komitetas per daug ir nediskutavo, komiteto narių pozicija sutampa. Atsižvelgiama į tai, kad Prezidentas siūlo daugiau saugiklių, tris saugiklius, tai yra būtent tose įmonėse, kurios bus sankcionuotos, būtų privalomai sudaromi kolegialūs organai ir atitinkamai numatoma, kaip būtų paskiriami tie kolegialūs organai. Taip pat siūloma įvesti dar vieną sąvoką, tai yra kad jeigu akcinės bendrovės kolegialus organas ar vadovybė nuspręstų parduoti vieną ar kitą objektą, privatizuoti, turėtų gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą. Tai išties turbūt jaudintis labai neturėtume, kad jos išslys iš valstybės rankų, bet turbūt mes visi siekiame, kad valstybės valdomos įmonės turėtų duoti kuo didesnę grąžą dividendų pavidalu į Lietuvos biudžetą, ir, aišku, užtikrinti tą visuomeninę viešąją funkciją per teikiamas paslaugas. „Lietuvos geležinkelių“ atveju mes matome, kad tai tikrai pasiteisino, kitų bendrovių atžvilgiu taip pat. Aš manau, kad ar tai būtų Klaipėdos jūrų uostas, ar kitos bendrovės, tai taip pat pasiteisins ir lauksime Susisiekimo ministerijos, kad ateitų su kitu įstatymų projektų paketu, tai yra su likusiomis įmonėmis, nes pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas vis dėlto toks statusas kaip valstybės įmonė negalėtų išlikti ir neturėtų išlikti. Aš manau, ateis laikas, kai kalbėsime ne tik apie valstybės įmones, bet ir savivaldybių įmones, nes, man atrodo, Lietuvoje yra tikrai per daug ūkinės veiklos bendrijų statusą reglamentuojančių įvairių įstatymų, užtektų gerokai mažiau tų verslo formų būtent su valstybės funkcijomis susijusioms bendrovėms vystytis. Ačiū ir palaikysime veto.
PIRMININKAS. Toliau pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Man keistai skamba valdančiųjų žodžiai, kad neišslys iš valstybės rankų ir nebus privatizuojamos ar kitaip prarandamos įmonės. Juk jau buldozeriu buvo priimti sprendimai, ačiū Prezidentui, kad jis vetavo juos, kad vėl grąžino Seimui pakartotinai svarstyti. Juk žingsniai buvo padaryti tam, kad pelningiausios mūsų įmonės atsidurtų privačiose rankose, ir toliau tie žingsniai daromi. Dabar bus siekiama jų bankroto. Iš geriausiai Baltijos jūros regione dirbančio uosto, kuris užėmė antrą vietą pagal krovą, atimami kroviniai. Kinų konteineriai stojo, trąšos iš Rytų stoja vien dėl tokios valdančiųjų politikos. Tai yra kertama šaka, ant kurios sėdima, tai valstybės pajamos, įmonės pajamos, ir, be abejo, tie praradimai vers įmonę dirbti nuostolingai arba būti dotuojamai. Juk dabar ir „Geležinkeliai“, ir uostas prašys dotacijų, taip bent viešai skelbiama. Uosto įmonės prašys dotacijų, kad padengtų praradimus dėl tokios valstybės politikos. Aišku, įmonės bus nustekentos, tiek „Geležinkeliai“, tiek uostas, nepadengs savo kaštų, infrastruktūros kaštų, keleivių vežimo kaštų ir tada jos bus pusvelčiui atiduodamos pasirinktiems privatiems investuotojams. Greičiausiai tai bus užsienio investuotojai. Laukia turbūt „Deutsche Bahn“, laukia taip pat uosto kompanijos, bet visi trina rankomis – kokie kvaili tie lietuviai, žlugdo pirmaujančias įmones. Tai ačiū mūsų Vyriausybei. Ir toliau kraustykite žmonėms kišenes.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis pasisako V. Valkiūnas. Kadangi yra daugiau projektų, tai pasisako daugiau negu keturi.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visiškai pritariu Prezidento veto. Matyti, kad čia kyšo ausys globalistų, kurie nori supirkti ne tik Lietuvos, ir kitų valstybių ir uostus, ir geležinkelius. Kaip parodė, elektros skirstomuosius tinklus bandė. Ačiū D. Grybauskaitei, kad tada sustabdė šitą procesą, galima sakyti, priešvalstybinę veiklą. Ir dabar mes turime sustabdyti šį paruošiamąjį darbą, siekiant prichvatizuoti, privatizuoti. Ten bus kažkokie investitoriai, bet mes turime rūpintis valstybės saugumo ir gyvybingumo klausimais dėl savų, todėl turime apginti ir uostus, ir geležinkelius, nes ta fazė, dar nenusiramino globalistai, kad mes galėtume dabar daryti išvadas. Tas pats laukia ir „Rail Baltica“. Yra grėsmė, kad bus persidalinimai ir ten bus privatizavimai, kai valstybei paliekami tie nepelningi procesai ar geležinkelių, ar kiti, o pasiimami tie, iš kurių galima gauti pelną, nes jokiems investitoriams, jokiems globalistams neįdomu nepelningi, o jiems įdomu tik pelningi. Todėl mes visomis jėgomis turime kovoti už valstybės interesus, ir neaišku, kaip čia kam gali apsiversti liežuvis tokius procesus teikti ir stumti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi pasisakėte, kas pageidavo. Dabar darome pertrauką dėl šio paketo. Balsavimas bus nustatytu laiku.
10.58 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-825, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-826 (pateikimas)
Jeigu būtų pasiruošęs M. Majauskas, nes dabar mes lenkiame laiką… Ar M. Majauskas girdi? Ar būtų pasiruošęs pateikti rezervinį klausimą? Tai Loterijų įstatymo ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIVP-825 ir Nr. XIVP-826.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų tai nėra nauja tema, jinai buvo diskutuota ne vienus metus. Mes šiandien esame situacijoje, kai turime pareigą užtikrinti, kad sportas taptų valstybės politikos, o ne verslo dalimi.
Jeigu žengtume žingsnį šiek tiek atgal, kaip atrodo loterijos visame pasaulyje ir kaip apskritai prasidėjo loterijų organizavimas. Ištakos siekia apie XVI amžių, kai Britanijai pritrūko pinigų kariauti su Prancūzija, išleido nacionalinę loteriją, valstybinę loteriją, susirinko pinigus ir ėjo į karą. Vestminsterio tiltas, Sidnėjaus operos teatras pastatytas yra valstybinių nacionalinių loterijų. XX amžiuje Amerikos skirtingos valstijos pradėjo leisti valstybines loterijas, nes federalinė valdžia neleido jiems rinkti gyventojų pajamų mokesčio, ir taip iki šių dienų išlieka didžiąja dalimi, tai yra nacionalinės valstybinės loterijos. Taip yra ir todėl, jog loterijos yra natūrali monopolija, nes vienas didelis aukso puodas labiau motyvuoja dalyvauti nei skirtingos mažos loterijos su mažais aukso puodais, mažais jackpotais.
Lietuvoje veikia visiškai skirtingas modelis negu daugelyje pasaulio šalių ir Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje iš esmės vienose rankose yra 99 % loterijų rinkos, jos yra kelių privačių verslininkų rankose.
Įdomu tai, kad mokesčių liūto dalį tie verslininkai perveda ne į biudžetą, o patys paskirsto, kaip nori, tuos viešuosius pinigus, savo nuožiūra nusprendžia, ką jie nori remti, ir veikia kaip mini Vyriausybė, mini Seimas. Taigi valstybinės institucijos nedalyvauja skirstant viešuosius pinigus. Dar įdomiau, kad gaunantys pinigus, kuriuos gauna iš loterijų verslininkai, už viešuosius pinigus niekaip neatsiskaito. Jokios finansinės atskaitomybės nėra, nėra Valstybės kontrolės, ir pinigai yra išleidžiami be viešųjų pirkimų reikalavimų, nepaisant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
Absurdas kvadratu, kad skirsto pinigus ir gauna pinigus iš esmės tas pats juridinis asmuo, susijęs juridinis asmuo, nes didžiausių loterijų organizatoriaus akcininkas yra Olimpinis komitetas, kuris perveda didžiąją dalį mokesčių sau kaip paramą. Iš tikrųjų sunku būtų rasti dar vieną tokį analogą Lietuvoje, o gal net ir visame pasaulyje.
Ar tai yra legalu? Taip. Ar tai yra teisinga, iš esmės spręsti, gerbiami kolegos, jums. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2018 metais Vyriausybė susėdusi su Lietuvos olimpiniu komitetu pasiūlė 40 % didesnį finansavimą. Sako: visa tai, ką jūs gaunate dabar, mes užtikriname, kad tas finansavimas ateis ir dar plius, kaip bonusai, papildomai 40 %. Olimpinis komitetas atsisakė. O 2020 metais, metus prieš olimpiadą, „Olifėja“, tai yra loterija, nusprendė dėl pandeminės situacijos sumažinti Olimpiniam komitetui finansavimą 0,5 mln. eurų ir Olimpiniam komitetui tai tiko, jie net ir Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pasakė, kad jie su tuo susitvarkė ir jokių problemų. Galvoje sunkiai sutelpa šie du faktai. Valstybė pasiūlo 40 % daugiau, o jie atsisako, bet loterijų verslininkai siūlo 0,5 mln. mažiau, o jiems tokia situacija tinka.
Gerbiami kolegos, mes su daugelio skirtingų frakcijų atstovais teikiame įstatymo projektą, kuriuo siūlome padaryti kelis labai paprastus dalykus. Šiuo metu loterijos moka du mokesčius: vieną – 5 % į biudžetą, 8 % patys skirsto, kaip nusprendžia. Mes sakome: nekeičiame šiuo metu jokios mokestinės naštos loterijų verslui, tiesiog tuos 8 % dedame prie 5 %, rašome 13 % ir jie visi keliauja į biudžetą. Toks yra sprendimas. Tada atitinkamais teisės aktais nustatome, jog Olimpinis komitetas ir Paralimpinis komitetas yra asignavimų gavėjai, vadinasi, jie ne konkurso tvarka gauna pinigus. Vyriausybė įsipareigoja tuos pinigus skirti Olimpiniam komitetui, Paralimpiniam komitetui ir dar papildomai skirti 40 % didesnį finansavimą. Šiuo metu loterijos skiria 8,5 mln. eurų, tai išeina maždaug 3 mln. eurų papildomai kiekvienais metais.
Mes priimdami šį įstatymą turime pasakyti ir tai, jog šiandien viešajame sektoriuje nepakanka žmonių, išmanančių sporto politiką, o taip susiklostė todėl, kad beveik 30 metų sporto politika rūpinosi loterijų verslininkai. Turime padaryti taip, kad sportas taptų valstybės politikos dalimi, priimdami šiuos įstatymus užtikrintume, kad valstybinės institucijos turėtų pakankamai kompetencijos rūpintis sportu, skirstyti pinigus, užtikrinti, kad būtų rūpinamasi sportu, būtų keliami aukšti reikalavimai ir mes tuos reikalavimus ir tikslus pasiektume. Toks yra šio projekto tikslas. Noriu užtikrinti, kad diskusijos vyko, ir ne vienus metus vyko, bet vyko ir čia visai neseniai. Mes turėjome Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, kuriame dalyvavo skirtingų frakcijų atstovai, diskutavome su Olimpiniu komitetu, Paralimpiniu komitetu, buvo paaiškinta, kaip veiks visa sistema. Papildomai aš dalyvavau ne vienoje laidoje su tiek Olimpinio, tiek Paralimpinio komiteto atstovais, mes daug diskutavome. Dar papildomai turėjau susitikimą su Paralimpinio komiteto vadovu ir jų finansininku, taip pat pristačiau visą modelį, taigi skleidžiamos kalbos, kad nebuvo jokios diskusijos, yra tiesiog netiesa, galbūt ir sąmoningas klaidinamas. Noriu užtikrinti, kad diskusijos vyksta, tačiau čia yra tik pirmasis žingsnis. Šiuo žingsniu mes, jeigu Seimas pritartų, sakome, kad reikia užtikrinti didesnį finansavimą sportui, sportas turi tapti valstybės politikos dalimi, sportas neturi priklausyti didžiąja dalimi nuo loterijų verslininkų nuotaikų, gerovės ir jų valios, tai turi būti valstybės politikos dalis. Tuomet kreiptumėmės į Vyriausybę dėl išvados, jeigu Seimas pritaria, Vyriausybė labai aiškiai įsipareigoja ne tik užtikrinti esamą finansavimą sportui, bet dar jį ir padidinti. Taip pat iki svarstymo stadijos visi poįstatyminiai teisės aktai parengti taip, kad būtų aiškios garantijos, kad sportui finansavimas ne mažės, o tik didės, nes tai yra labai svarbu. Reikėtų diskutuoti su visomis sporto asociacijomis, ir būtų visų aiškus sutarimas, kad finansavimas sportui gali tik didėti, o ne mažėti. Nes taip, kaip dabar yra, iš esmės, tęstis daugiau negali. Labai ačiū, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausiančių gana daug, žinoma, yra ribojimas pagal numatytą laiką, skirta 10 minučių. Pirmasis klausia A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Laba diena. Klausimas gana subtilus ir dažnai lydimas lobistinės veiklos ir gana gerai apmokamų viešųjų kompanijų, todėl įprastai vengiama liestis prie šių klausimų, nes baigtis dažniausiai būna nesėkminga. Man labai svarbu sportininkų ir sporto organizacijų savijauta šiame kontekste. Aš esu pakankamai ramus ir, matyt, kad sėkmingai šitas klausimas pasiektų galutinę stotelę, visi turime būti pakankamai ramūs ir įsitikinę, kad elgiamės teisingai. Tai tikiu, kad sporto organizacijos su nerimu pasitiks tokius sprendimus, nes nežinomybė dažnai palydima konspiracijos teorija ir visuomet neramina. Mano klausimas būtų, kokios Tautinio olimpinio komiteto reakcijos tikitės, ar jau žinote tą reakciją, ar jie nusiteikę bendradarbiauti, nes praeities susidūrimus jūs įvardijote? Klausimas, koks elgesys yra dabar, ar jie mato prasmę tame ir ar tikisi prisidėti, kad vis dėlto tas procesas sportui pakryptų teigiama linkme?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kalbėsiu tikrai atvirai. Rezistencija ir pasipriešinimas yra didelis ir kartais jis yra toks, pavadinčiau, asimetriškas. Prieš Biudžeto ir finansų komiteto posėdį buvo išplatintas pranešimas, kuriame pasakyta, kad šios diskusijos griauna sportą. Sunku suprasti, kaip jos gali griauti sportą, kai mes kalbame apie jo skaidrinimą, apie didesnį finansavimą, apie didesnį rūpinimąsi sportu. Aš labai tikiuosi, kad po šios dienos Seimo sprendimo sportui bus aiškiau, kuria kryptimi einame, ir tos diskusijos gali tapti daug konstruktyvesnės. Noriu patikinti ir dar kartą pakartoti, kad informacija, kuri pasiekė Seimo narius, jog nėra diskusijų, nėra kalbamasi, yra neteisinga. Buvo ir diskusijos, ir susitikimai, ir asmeniniai susitikimai čia, Seime, ir buvo diskutuojama Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Ir aš net neabejoju, kad, Seimui pritarus, tos diskusijos persikels į Vyriausybę ir mes diskutuosime čia, Seime. Bet palikti tokią situaciją, kai sportas priklauso nuo loterijų verslo, finansavimas yra nestabilus, jis mažėja, jis yra neskaidrus, aš manau, kad mes neturime tokios prabangos.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Nėra. D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjui iš tikrųjų už tikrai svarbų teikiamą sprendimo projektą. Ir galbūt tas diskusijos atnešimas į Seimo salę, vis dėlto, aš ir kiti kolegos mano, kad sporto finansavimą reikės ženkliai stiprinti ir turėti didesnes garantijas, teikiant ir kitas iniciatyvas, kur didinome ir procentą. Bet man galbūt šiandien kilo tokie trys klausimai. Pirma, kas trukdo šiandien esamoje teisinėje bazėje valstybei didinti finansavimą, nes tas ateinantis finansavimas iš loterijų bus toks, koks ir buvo. Kas trukdo šiandien tai padidinti? Antra, ar nevertėtų vis dėlto sulaukti sudarytos darbo grupės dėl sporto meistriškumo tam tikrų rezultatų? Aišku, čia netiesiogiai susiję, bet irgi, kiek žinau, šiais metais turi baigti ir pateikti savo išvadas, galbūt irgi integruojant tuos dalykus būtų verta apsvarstyti. Tai tokie du trumpi klausimai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimus. Atkreipsiu dėmesį, kad aš negalėčiau kalbėti apie sporto politiką daug, nes atrodyčiau labai profaniškai, nes nesu sporto politikos ekspertas. Bet, kiek tenka bendrauti su specialistais, išmanančiais sportą, akivaizdu, kad finansavimas sportui yra reikšmingai mažesnis, nei jis turėtų būti. Jeigu mes kalbame, kad sportas yra ir Lietuvos prestižo, Lietuvos įvaizdžio, Lietuvos emocijos, emocinės įkrovos dalis ir šaltinis, akivaizdu, kad tai, ką mes skiriame sportui, yra nepakankama. Jeigu mes norime reikšmingai didinti finansavimą, mes turime užtikrinti, kad pamatas, ant kurio statome Lietuvos ateities sportą, būtų stabilus, tvirtas, patikimas ir skaidrus. Dabartinė tvarka iš esmės yra ydinga, nes pinigus skirsto ne valstybinės institucijos, o keli privatūs verslininkai. Aš nesakau, kad jie blogi žmonės, nesakau, kad daro ką nors neteisėtai, aš tiesiog sakau, kad tokia tvarka yra neskaidri ir, mano giliu įsitikinimu, neteisinga.
Antra dalis. Sportas, gaunantis tą finansavimą, išleidžia pinigus neskaidriai. Vėl nesakau, kad tai daro neteisėtai, nesakau, kad vagia. Sakau – tiesiog tai daro neskaidriai, ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Valstybės kontrolė negali jo audituoti ir mes negalime tikėtis kokių nors rimtų rezultatų, nes mes net negalime iškelti tų tikslų.
Aš manau, kad darbo grupės ir diskusijos gali vykti paraleliai, ir aš net neabejoju, kad jos vyks. Tai priklauso nuo mūsų visų Seimo narių ir mūsų dėmesio toms diskusijoms. Aš labai kviečiu pritarti šiandien po pateikimo ir inicijuoti tas diskusijas, nes nepritarę šiandien, didelė tikimybė, mes ir toliau smigsime toje loterijų ir Olimpinio komiteto pelkėje.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Sveikinu dar kartą už tokį drąsų projektą. Aš linkiu nesustoti ir po savivaldos rinkimų, nes tai yra lūžio momentas Lietuvos sportui. Aišku, tenka apgailestauti, kad šiandien „Olifėja“, kuri šiaip turėtų rūpintis… ne „Olifėja“, o Tautiniam olimpiniam komitetui, kuris turėtų rūpintis sportininkais, dar tenka rūpintis ir labai turtingais žmonėmis perskirstant loterijos pinigus. Tampa tokiu perskirstytoju. Bet iš tiesų reikia girdėti ir tai, ką sako sporto žmonės, sportininkai.
Konkretus klausimas, labai konkretus. Štai Paralimpinis komitetas nuogąstauja, kad jis po šitos pataisos neteks 400 tūkst. eurų finansavimo. Ar galėtumėte pasakyti, kaip konkrečiai jūs užtikrintumėte, garantuotumėte, nes jūs esate daugumos atstovas, kad tas finansavimas, kuris buvo iki šiol, mažų mažiausiai būtų užtikrintas? Ar galite garantuoti, kad tie pinigai liks būtent tuose komitetuose?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Man atrodo, labai svarbus klausimas ir labai svarbu iš tiesų nuraminti ir užtikrinti, kad finansavimas ne tik kad bus toks, koks buvo gaunamas iš loterijų, bet jis bus reikšmingai didesnis. Tą garantavo visas Biudžeto ir finansų komitetas in corpore. Nebuvo nė vieno abejojančio ar pasisakančio prieš. Tą garantavo Finansų ministerija, dalyvaudama Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, tą garantavo dar ir S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės Finansų ministerija 2018 metais.
Neabejoju, kad iki svarstymo mes turėsime gauti raštišką Vyriausybės garantiją priimant šį įstatymą, kad iš tiesų tiek Paralimpinis komitetas, tiek Olimpinis komitetas gaus visą gaunamą iki šiol finansavimą ir dar daugiau, nes sportui reikalingas papildomas finansavimas. Be garantijų mes neišjudėsime. Šiandien garantuoju kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas kartu su visu Biudžeto ir finansų komitetu, kuris in corpore tą užtikrino, bet aš manau, kad iki priėmimo mes turėsime gauti ir labai aiškią Vyriausybės garantiją.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Nėra. Klausia L. Savickas. Taip pat nėra. Klausia V. Alekna. Yra.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū už galimybę pasisakyti ir paklausti. Aš tikrai net neabejoju, kad tai yra projektas labai laiku, nes vis dėlto olimpinis ciklas kaip ir baigėsi, dabar kaip tik verta pagalvoti apie ateitį. Iš tikrųjų aš norėjau paklausti.
Sportas ir sportininkai labai nuogąstauja dėl lėšų, kurios juos pasiekia. Šiais metais lėšos sportininkus pasiekė balandžio mėnesį. Jeigu mes priimsime šią pataisą, ar nebus taip, kad sportininkai kurį laiką negalės gauti pinigų? Čia aš kalbu apie valstybės pinigus, nes vis dėlto sausis, vasaris, kovas yra tie mėnesiai, kai labai reikalingos sportininkams lėšos, ir kaip tik tuos mėnesius Olimpinio komiteto lėšos gelbėdavo būtent federacijas. Aš manau, kad čia galbūt nedidelė pataisa turėtų būti ir sportininkai bent jau sausio pradžioje turėtų turėti bent jau dalį lėšų. Norėjau paklausti, kaip būtų galima tą užtikrinti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Tai iš tiesų mes turime labai aiškiai sau deklaruoti, kad pasikeitusi sportininkų padėtis gali būti geresnė ir tokių situacijų, kai yra lėšų trūkumas net ir piniginiams srautams subalansuoti, neturi ir negali atsirasti, priėmus šiuos pakeitimus.
Ši problema yra aiškiai žinoma, net neabejoju, kad Finansų ministerija, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija yra informuotos apie tai, ir yra specialios programos, kurios sudaro galimybę gauti finansavimą nuo metų pradžios. Yra specialios programos, kurios sudaro galimybę gauti ne tik metinį, bet ilgalaikį finansavimą taip, kad lėšos persikeltų. Ir labai svarbu užtikrinti, kad priėmę šiuos sprendimus mes taip pat priimsime sprendimus dėl sportininkų stipendijų padidinimo, reikšmingo padidinimo, nes šiuo metu sportininkai gauna stipendijas ir iš biudžeto, ir iš Olimpinio komiteto. Mes turėsime užtikrinti, kad iš biudžeto tos stipendijos būtų finansuojamos visa apimtimi ir dar daugiau, taip pat būtų užtikrintas finansavimas ir federacijų.
Man atrodo, labai svarbūs tie pažadai ir užtikrinimas, kad sportas žinotų, kad finansavimas ir santykis su valstybe yra ilgalaikis, yra patikimas, skaidrus ir galima tikėtis reikšmingai didesnių pinigų ir didesnių rezultatų.
PIRMININKAS. Klausti skirtas laikas baigėsi, ačiū pranešėjui. Motyvai. A. Sysas pasisako prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pradėsiu nuo to, kad Mykolas taip ir neatsakė į įdomų klausimą. Kas trukdo šiandien Vyriausybei finansuoti daugiau? Kodėl finansavimą sporto organizacijos gauna tik balandžio mėnesį? Tai atsakykite man į šį klausimą. Ne Olimpinis komitetas, ne „Olifėja“ sugriovė Olimpinio rengimo centrą, ne ji uždarė Sporto departamentą ir prijungė prie ministerijos. Olimpinis komitetas gelbėjo dar mūsų prestižą. Olimpinis.
Yra du finansavimo šaltiniai – Vyriausybė ir iš loterijų. Dabar norima padaryti vieną šaltinį – Vyriausybę. Esmės niekas nekeičia, na, tuos 8 % pervesime į biudžetą ir geras arba blogas finansų ministras nuspręs likutiniu principu, ar reikia finansuoti sportą, ar ne. O mano ilgalaikė praktika rodo, kad sportas, kultūra ir socialiniai reikalai yra likutinis finansavimas. Jeigu neužtenka, tai jiems pirmiausia neužtenka. Tai jokie čia įsipareigojimai, garantijos, ypač politikų pažadai, kad bus šviesus rytojus. Na, pasakų nesekime vieni kitiems. Jau šiandien žinome, kad pinigų trūksta visiems įsipareigojimams vykdyti.
Aš suprasčiau ir palaikyčiau, jeigu nuspręstume, kad tikrai 40 % iš valstybės biudžeto duosime daugiau sportui, bet mes šito nesakome. Mes tik pažadus. Norime sugriauti veikiančią sistemą, nes šiandien ta sistema veikia. Netgi olimpinis čempionas sako: o ką darysime pirmus tris mėnesius? Sportininkams vis tiek reikės treniruotis, valgyti, gauti sportinių miltukų ir visokių kitokių dalykų, gauti paslaugas.
PIRMININKAS. Laikas, laikas.
A. SYSAS (LSDPF). Todėl siūlau nepritarti, kol nesuderinta su sporto organizacijomis ir nėra aiškaus mechanizmo.
PIRMININKAS. Matau, ministrė turbūt nori sureaguoti į kaltinimą dėl vėluojančio finansavimo.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, norėjau sureaguoti. Taip, pas mus buvo nustatytos labai ilgos procedūros, daug biurokratijos, labai daug duomenų. Jau šiuo metu mes pagreitinome procesą dviem mėnesiais, tai tikrai sugebėsime pasiekti, kad sausio mėnesį pinigai pasiektų sporto organizacijas. Tokia buvo sukurta sistema. Ją reikia sutvarkyti. Sutvarkyti duomenis, žmones ir visas procedūras. Tai mes ir padarysime. Šitai mes jums garantuojame. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Išgirdome paaiškinimus. Paskutinis už projektą pasisako V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerai. Iš tikrųjų aš, reaguodamas į pono A. Syso kalbą, noriu pasakyti, kad buvo sukurta sistema, jinai veikia iki šiol. Labai parodysiu skaičiais, kai Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kasmet turi dalyvauti ir ne tik spręsti sportininkų rūpesčius, bet ir kelių akcininkų, kaip perskirstyti ir pagerinti tų akcininkų gyvenimą. Pavyzdžiui, derėtis, aišku, taip, kaip jūs siūlote, reikėtų net ne su sportininkais, o greičiausiai su akcininkais, kurie iš tikrųjų neturi intereso, kad toks projektas būtų priimtas. Aš tik noriu jums pasakyti skaičiais. Štai 2020 metais loterijos uždirbo 6 mln. eurų grynojo pelno. Pusė to pelno nuėjo penkiems akcininkams.
Užduodu klausimą, ar loterijos, kurias organizuoja „Olifėja“, būtų sėkmingos, jeigu jose nedalyvautų valstybė ir sportininkai? Jos būtų niekinės. Kodėl buvo ir yra sukurtos išskirtinės sąlygos keliems žmonėms pelnytis sportininkų sąskaita? Šiandien Paralimpiniui komitetui reikia tik 400 tūkst. eurų, o kasmet į kelių asmenų kišenes nubyra po 3 mln. eurų. Nejuokaukime! Reikia tą sistemą, beje, legalizuotą ir paties Seimo, pradėti ardyti ir rūpintis sportininkais.
PIRMININKAS. Dar kažką nori pasakyti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Buvo paminėta mano pavardė. Aš noriu kolegai priminti, kad ne penki akcininkai nustato, kokį procentą pervesti į biudžetą ir kokį atiduoti Olimpiniam komitetui. Tai nustato įstatymas, už kurį mes balsuojame. Tai yra vienas dalykas. Ir tai yra labai svarbu. Nuo to, kad aštuoni eis į Finansų ministeriją, nieko. O jeigu kažkas gauna dideles pajamas, tai aš negirdžiu iš Mykolo įstatymo, kad tuos žmones reikia apmokestinti didesniais mokesčiais. Visas pasaulis tvarkosi per mokesčius, o ne per loterijų įstatymus ar sporto įstatymus.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
A. SYSAS (LSDPF). Tie žmonės, kurie gauna dideles pajamas, turi mokėti didelius mokesčius. Viskas! (Balsas salėje: „Čia kitas klausimas.“)
PIRMININKAS. Kitas klausimas. Baigėme pasisakymus. Galbūt apsieikime be replikų. Jau ir taip šiek tiek vėluojame, nes po replikų seka atsakomosios replikos ir mes… Gerbiamas Kęstuti, labai prašau dėl replikų gal… Gerai. Negaliu uždrausti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpą ir neminėdamas pavardžių. Mes matome, kad prie to įstatymo yra susitelkę labai daug interesų. Net turime čia vieną įvykį ir pas mus, kai vienas Seimo narys galimai kažką kitam siūlė, gal nesiūlė, bet ryšium su tuo. Aš asmeniškai gavau elektroninį laišką iš vieno registruoto lobisto susitikti tuo klausimu. Aš atsisakiau. Sakiau – ne, tikrai aš turiu nuomonę, ir griežtą, tuo klausimu. Dabar matau, kad čia tikrai yra interesas iš anos pusės įrodyti, kad čia nieko nereikia keisti. Matyt, reikia keisti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš manau, visi, kurie, priešingai negu Kęstutis, susitiko su lobistais, tai deklaruos įstatyme nustatyta tvarka. Dabar pauzė dėl šio projekto. Matau, kad yra atvykusi ministrė.
11.24 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-820ES (pateikimas)
Kviečiu pateikti Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-820. Kviečiu pranešėją E. Dobrovolską.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Teikiu Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti iš esmės tris Europos Sąjungos reglamentus.
Pirmasis yra 2019 m. birželio 25 d. priimtas Tarybos reglamentas, kuris nuo kitų metų rugpjūčio 1 dienos bus pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktas, skirtas reglamentuoti valstybių narių teismų jurisdikciją bei teismų sprendimų, autentiškų dokumentų ir susitarimų pripažinimą ir vykdymą tarpvalstybinėse šeimos bylose.
Noriu atkreipti dėmesį, kad būtent reglamentas ir šitas teikiamas įstatymas atitinka Europos Sąjungos lygiu įtvirtintus vaiko teisių apsaugos prioritetus. (Triukšmas salėje) Aiški prievolė suteikti realią ir efektyvią galimybę vaikui išreikšti savo nuomonę, suteikiamas didesnis matomumas alternatyviam ginčų sprendimui, tai yra mediacijai, kuri taikoma ir Lietuvoje. Siekiant sumažinti vaiko fizinei ir psichinei gerovei galinčias kilti rizikas, numatyta galimybė taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones. Nors šis reglamentas visose Europos Sąjungos valstybėse bus taikomas tiesiogiai, tačiau įstatymo projektu yra nustatomi techniniai dalykai, taip pat įgyvendinimas Lietuvoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas įsigalios kitų metų viduryje. Turbūt čia yra geroji praktika, kai galime iš anksto diskutuoti, susitvarkyti nacionalinę teisę tam, kad laiku įgyvendintume.
Antras įgyvendinamas reglamentas yra 2020 m. lapkričio 25 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose. Įrodymų rinkimas. Įstatymo projekte siūloma Teisingumo ministeriją paskirti įstaiga, atsakinga už sprendimo dėl kitų valstybių narių teismų prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą. Taip pat numatyti priimtinas procedūras ir kalbas.
Trečias įgyvendinamas reglamentas yra 2020 m. lapkričio 25 d. priimtas Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl dokumentų įteikimo. Įstatymo projekte siūloma Lietuvos antstolių rūmus paskirti įstaiga, kuriai kitų valstybių narių perduodančiosios agentūros gali teikti prašymus nustatyti asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresą Lietuvoje.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodoma, kad nėra pastabų ir papildomų lėšų nereikės. Vienas svarbus aspektas, kad teismo sprendimas Europos Sąjungos viduje pripažįstamas ir vykdomas automatiškai, kitaip sakant, turint teismo sprendimą nereikės atskirų papildomų procedūrų.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Pranešėja baigė pateikimą, taip? Trys nori paklausti. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, skaičiau teisės akto projekte, kad dokumentai galės būti naudojami lietuvių ir anglų kalbomis. Šiaip svarbus įstatymo projektas, labai gerai, kad koordinavimas vyksta su kitomis šalimis. Bet ar tokiu būdu mes, nustatydami tiktai vieną užsienio kalbą, nediskriminuosime kitų, tarkim, šeimų, kuriose galbūt kalbama ir kita kalba? Ar nevertėtų nustatyti, kad pagrindiniai dokumentai vis dėlto yra lietuvių kalba, o tada galbūt užtikrinti kokią nors vertimo funkciją ir panašiai, kad iš tikrųjų mes turėtume savo duomenų bazėse viską lietuvių kalba ir kad neturėtume to kišimosi, kartu ir asmenų diskriminacijos dėl kalbos? Toks būtų klausimas.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Taiklus klausimas. Mes kalbame apie dokumentų pateikimą. Kai mes kalbame apie proceso kalbą Lietuvos teismuose, tai, kaip yra nustatyta ir kodekse, lieka lietuvių kalba.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Įstatymu keičiama keletas straipsnių, susijusių su vaikų įvaikinimu bei jų apsauga. Norėčiau paklausti, kaip šis įstatymo projektas padės išspręsti tarptautines bylas, susijusias su vaikų grąžinimu vienam ar kitam tėvui, kurie išsiskyrę gyvena skirtingose šalyse? Ar tai įgalins Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybą tiesiogiai kreiptis į kitos šalies atitinkamą įstaigą ir gauti išsamią informaciją apie konkretų atvejį, ar tai padės sprendžiant mūsų šalies piliečių – vaikų bylas? Dėkui.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Labai svarbus yra būtent vaikų teisių užtikrinimo teisminiame procese aspektas. Tai vienas iš pagrindinių prioritetų, kad vaikas galėtų išreikšti savo nuomonę, taip pat akcentuoti tai, kad visame procese, kiek tai yra įmanoma, visos institucijos turi užtikrinti, kad būtų alternatyvių būdų (pavyzdžiui, mediacija būtų taikoma), kad vaikas būtų apklaustas tinkamomis sąlygomis, jo nuomonė būtų prioritetinė.
Ir kitas dalykas, irgi labai jautrus ir svarbus žinoti: reglamentas nėra taikomas būtent dėl tėvystės nustatymo, dėl neginčijamų spendimų dėl įvaikinimo ir dėl panašių dalykų, kitaip sakant, dėl to, kas yra labai jautru, šiuo atveju nėra taikoma, tai nėra toje imtyje.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Atsakėte į kolegos klausimą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi paklausė. Dabar dėl motyvų ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Šiuo momentu perduodu pirmininkavimą kolegai P. Saudargui.
11.31 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-109 (pateikimas)
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Sveiki, gerbiami kolegos. Kadangi gerbiama ministrė stovi tribūnoje, pasinaudokime tuo ir pereikime prie 1-6 klausimo – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-109. Prašom pristatyti, gerbiama ministre.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū už suteiktą žodį. Pristatomas projektas yra tiesiogiai susijęs su sulaikymu, kai mes kalbame… Projekto tikslas yra labai aiškus – numatyti konkrečius ir nedviprasmiškus laikino sulaikymo skyrimo pagrindus bei šios procesinės prievartos priemonės taikymo procedūras, jos pašalintų ydingas galimybes nepagrįstai laikinai sulaikyti asmenis ir taip sustiprinti laikinai sulaikyto asmens teisių apsaugą.
Praktikoje yra ydingų atvejų, kai laikinai sulaikomas asmuo, kuris nėra užkluptas nusikaltimo vietoje, laikomas sulaikytas iki 48 valandų, realiai neegzistuojant Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintoms nuostatoms ir net neketinant kreiptis į teismą dėl suėmimo paskyrimo įtariamajam ar kaltinamajam.
Šiuo metu nėra įtvirtintas greitas ir efektyvus laikino sulaikymo taikymo apskundimo mechanizmas, nėra įtvirtinta aiški gynėjo paskyrimo ir gynėjo dalyvavimo apklausoje tvarka. Šiuo metu nėra įtvirtinta privaloma pareiga prokurorui atlikti laikino sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą. Taip pat nėra numatyta galimybė ir būtinybė sulaikius asmenį, užkluptą nusikaltimo vietoje, procesinius veiksmus su juo atlikti nedelsiant, tai yra kuo greičiau. Nėra numatyta pareiga motyvuoti aptariamą sprendimą ir pagrįsti sulaikymo pagrindus bei sąlygas. Atitinkamu įstatymo projektu šios problemos yra sprendžiamos. Numatoma, kad tokiu atveju asmuo būtų sulaikomas ne užklupus nusikaltimo vietoje, o turėtų būti pristatomas pas teisėją dėl suėmimo skyrimo, nebent paaiškėja naujos aplinkybės.
Asmens sulaikymas nedelsiant galėtų būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokį skundą turėtų išnagrinėti per 20 valandų nuo jo gavimo momento, jei laikinai sulaikytas asmuo prašo apklausos metu užtikrinti gynėjo dalyvavimą, apklausa atidedama iki gynėjo atvykimo. Sulaikymo nusikaltimo vietoje atveju laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti. Po atliktų veiksmų asmuo turi būti iš karto paleidžiamas arba kreipiamasi dėl suėmimo. Privalomą priimtų sprendimų laikinai sulaikyti teisėtumo kontrolę atlieka būtent prokuroras.
Keičiamas ir nutarimo sulaikyti turinys, jame ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo išsamiai pagrįsti taikomo sulaikymo pagrindus. Atitinkamai tvarkomos procesinės teisės, jos garantuos, kad laikinas sulaikymas bus taikomas tinkamai ir pagrįstai. Mielai atskysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, aš noriu paklausti, ar jūs skaitėte Teisės departamento pastabas? Jų tikrai yra nemažai. Iš kitos pusės, viena pastaba, mano manymu, tikrai reikšminga, ar čia yra lapsus linguae, ar čia jau sąmoningai taip padaryta? Atkreipiu dėmesį, kad dėl suėmimo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas negali būti galutinis ir neskundžiamas, nes čia kalbama ir apie sulaikymą, ir apie suėmimą. Tai būtent dėl suėmimo, kaip žinote, procesas numato galimybę skųsti aukštesniam teismui.
E. DOBROVOLSKA (LF). Tai tikrai taiklus pastebėjimas ir Teisės departamento pastabos kai kurios techninės, kai kurios turininio pobūdžio. Kadangi numatomas kaip pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tikrai visi klausimai bus išspręsti.
PIRMININKAS. Dabar klausimą užduos gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, štai pastaruoju metu mes girdime, kaip dažnai suimami asmenys net po mėnesio, įvykus tam tikroms veikoms, apie kurias, matai, kas nors surinko informacijos. Tie asmenys lyg netyčia sutampa su tam tikrais dabar visuomenėje vykstančiais procesais, su mitingais. Ir aš pasigedau šiame Baudžiamojo kodekso projekte tokios minties, kas laukia tų žmonių, kurie be jokios rimtos priežasties sulaiko asmenis ir paskui už nieką neatsako? Primeta įvairius kaltinimus, kurie tikrai prasilenkia su tiesa, ir lieka visiškai nenubausti. Gal pagalvokime ne tik apie sulaikymą, bet ir asmenų, kurie sulaiko, atsakomybę? Kada mes tą padarysime? Ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju kolegai už klausimą. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas sprendžia esminę problemą. Šiandien asmuo, kuris buvo sulaikytas 48 valandoms arba iki 48 valandų, apskundimo faktą realizuoti galėjo tik tuo atveju, kai jis jau išeidavo į laisvę. Šis projektas numato, kad, dar būdamas sulaikytas, asmuo galėtų susisiekti su gynėju, pateikti skundą ir per 20 valandų gauti sprendimą. Kitaip sakant, turėtų galimybę realizuoti savo teisėtumo patikrą dar būdamas sulaikytas ir, be abejo, sulaikymą nutraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. Už kalbės V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų, nepaisant visų Teisės departamento pastabų, noriu pasakyti, kad su šiuo projektu einate tinkama linkme. Jis sprendžia žmogaus teisių klausimus, žmogaus teisių suvaržymo klausimus, ir manau, kad sulaikymas ar po to kitas suėmimas yra vienos iš labiausiai žmogaus teises varžančių priemonių. Todėl turi būti labai aiškios procedūros, kad galėtų tiek teisėsaugos institucijos, esant reikalui, pasinaudoti tokia teise, tiek asmenys galėtų ginti savo galimybę būti laisvėje. Aš manau, kad pradžia tos diskusijos yra labai teisinga. Tikiuosi, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jeigu bus pritarta po pateikimo, ištaisys klaidas ir mes sulauksime ne tik šio, bet ir daugiau projektų, kurie sudarys valstybėje galimybių tiek apsiginti asmenims, kurie mano, kad jų interesai ir teisės yra pažeidžiami, tiek kartu bus ir galimybė institucijoms veikti, kai tai yra būtina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išsakyti motyvai.
11.38 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-433(2) (svarstymas)
Dabar grįžtame į darbotvarkės 1-4 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-433(2). Gerbiamas A. Lydeka pristatys mums šį projektą. Prašom į tribūną.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Garbūs parlamentarai, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išsamiai apsvarstė šį įstatymo projektą dėl susitarimo tarp Vokietijos ir Lietuvos ratifikavimo ir bendru sutarimu jam pritarė. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam A. Lydekai. Jūs pateikėte išvadą. Dabar po truputį pereisime prie balsavimo. Gerbiamus kolegas aš kviečiu paraginti frakcijų kolegas susirinkti į salę.
11.39 val.
Informaciniai pranešimai
Kol renkamės, kol įsivyraus rimtis salėje, jums leidus, aš perskaitysiu vieną pranešimą. „Šiais metais minime svarbią sukaktį – atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo ir diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. Mename, kaip 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva kartu su Latvija ir Estija tapo visateisėmis Jungtinių Tautų Organizacijos narėmis, kai vėl tarptautiniu lygmeniu suskambo Lietuvos valstybės vardas, o Niujorke prie Jungtinių Tautų Organizacijos pastato suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Po 50 okupacijos metų Lietuva vėl grįžo į pasaulio politinį žemėlapį.
Dėkojame Lietuvos politikams ir diplomatams, Lietuvos bičiuliams užsienyje, visiems, kurie prisidėjo, kad Lietuva būtų pripažinta tarptautiniu lygiu. Dėkojame tarptautinei demokratinių valstybių visuomenei, kuri 1990–1991 metais tvirtai parėmė Lietuvos kelią į tarptautinį pripažinimą. Šiandien, praėjus 30 metų, galime pasidžiaugti, kad Lietuvos vardas užtikrintai skamba NATO, Europos Sąjungoje ir visoje tarptautinėje bendruomenėje.“
Taip pat, gerbiami kolegos, ne tokia džiugi informacija kai kuriems salėje. Valdyba vakar dienos sprendimu nutarė, kad parlamento salėje, plenarinių posėdžių salėje, kaukės yra privalomos. Atkreipiu kolegų dėmesį, nevardysiu pavardėmis, kas jų nedėvi, bet atkreipiu dėmesį, kad yra tokių, kurie jų nedėvi. Saugokime vieni kitus ir save. Linkiu visiems vadovautis sprendimais.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-810(3) (svarstymo tęsinys)
Pereisime prie balsavimo. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-810(3). Čia mes turime vieną pasiūlymą, gerbiamo A. Verygos pasiūlymą. Suteiksime žodį gerbiamam kolegai pristatyti savo pasiūlymus. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų noriu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę keletą projektų, kurių Seime yra skirtingos stadijos, kai kurie sulaukė nemažo palaikymo. Tai yra ir Farmacijos įstatymo pakeitimas, susijęs su lygiagrečiu vaistų importu, ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektas, kuris yra rengtas įvertinus tam tikras komisijos pastabas, ir Tabako kontrolės įstatymo pakeitimas, dėl kurio yra įvykę daug diskusijų ir jis yra susijęs tiesiogiai su prieinamu tabako gaminių pardavimo būdu, ir dar du įstatymai, kurie Seime taip pat sulaukė nemažo palaikymo. Prašyčiau kolegas pritarti ir įtraukti juos į darbų programą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Kolegos neužsirašė dėl motyvų kalbėti dėl jūsų pasiūlymo. Matyt, apsispręsime ir balsuosime. Dabar, gerbiami kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo. A. Matulas ranka moja, bet jis neužsirašęs kalbėti dėl pasiūlymo. Įjungs, jūs užsirašęs, gal neveikė sistema. Jums mikrofoną įjungsime. Jūs norite pasisakyti konkrečiai dėl A. Verygos pasiūlymo. Prašau. Tuoj, tuoj, jūs kortelės neįdėjote, štai kodėl jums nepavyksta užsirašyti. Prašau. Įjungsime mikrofoną. Ir dar J. Razma yra užsirašęs.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš atsiprašau, kad šiek tiek pavėlavau, neįdėjau kortelės. Aš sutikčiau, kad būtų galima pritarti visiems pasiūlymams, išskyrus galbūt dėl Tabako gaminių įstatymo projekto Nr. XIIIP-3603. Žinote, dabar yra krizė, verslas susiduria su įvairiomis problemomis, ir komitete dauguma buvome apsisprendę, kad vis dėlto galbūt reikia atidėti šitą iniciatyvą, nes pandemijos metu bandyti pertvarkyti tabako pardavimo sistemą būtų gana sudėtinga. Aš prašyčiau nepritarti šiam punktui ir į rudens sesijos darbotvarkę neįtraukti šio įstatymo projekto. Susitvarkysime su pandemija ir galėsime galvoti, kaip organizuoti šiuos pardavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai mes dėl šito konkrečiai kalbame ir apsispręsime. Kiti gerbiamojo A. Verygos pasiūlymai yra įtraukti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo. Kas už, balsuoja už pristatytą A. Verygos pasiūlymą, kas prieš, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 56, prieš – 27, susilaikė 30. Taigi nėra pritarta pasiūlymo įtraukimui. (Balsai salėje) Tai, kad jūs šaukiate iš vietų, nieko nereiškia. Jeigu kas nors norėtų pateikti motyvuotą siūlymą, tai prašom prieiti prie mikrofono ir jį pateikti. Matau, gerbiamas P. Gražulis jau pasveiko. Įjungsime jums mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Regionų frakcijos vardu, bet visos opozicijos vardu, kadangi tik 1 balso persvara, tai siūlome perbalsuoti. Nors mane žiniasklaida numarino, bet aš esu gyvas, galite pačiupinėti, prisikėliau. Man atrodo, ir aš noriu, kad dar kartą pabalsuotumėte ir įsitikintumėte, kad gyvas esu.
PIRMININKAS. Gerai. Prisikėlimo vardan siūlau perbalsuoti. Tikrai 1 balso skirtumas. Opozicijos frakcijos prašymas. Balsuojame dar kartą dėl A. Verygos pasiūlymo. Susikaupkime, gerbiami kolegos. Yra minimali balsų persvara. Tai susikaupkime, išreikškime savo ir frakcijų valią ir balsuokime dėl A. Verygos pasiūlymo į darbų programą. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 60, prieš – 26, susilaikė 30. Taigi pasiūlymui yra pritarta, bet tai vėlgi nereiškia, kad galima labai garsiai šaukti iš savo vietų, bet su tuo jus sveikinu.
Dabar balsuosime dėl viso projekto po svarstymo. Darbų programos projektas. Motyvai nebuvo išsakyti. Dabar suteiksime žodį dėl motyvų. Gerbiamas E. Pupinis kalbės už. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo daug pasisakymų iš kolegų, bet daugiausia buvo pasisakymų apie konkrečius įstatymų projektus. Reikia pasidžiaugti, kad daugelis komitetų bendru sutarimu pritarė mūsų darbų programai. Tenka atsakyti ir į kritiką tų asmenų, kurie sako: kažkas miega. Iš tikrųjų į planą šiuo metu būtų galima įrašyti ir kitus įstatymų projektus, nes Statutas pakeistas. Gerbiami kolegos, kurie čia kritikavo, kad kažkokių įstatymų projektų nėra, drąsiai galės juos teikti.
Taip pat reikia turbūt pasidžiaugti šį kartą, kad vis dėlto mūsų darbų programa kur kas logiškesnė, negu mes teikdavome apie tūkstantį įstatymų projektų. Šiuo metu yra daugiau koncentruota, daugiau galėsime gilintis į tuos įstatymų projektus ir, manau, jie bus kur kas kokybiškesni.
Dėl Vyriausybės kritikos, kur buvo čia kritikuojama, kad iš tikrųjų Vyriausybės projektai ne visi yra iki galo pateikti, tai turbūt visi žino tam tikras procedūras, kad iš tikrųjų Vyriausybė atsakingai turi žiūrėti į pateikiamus projektus, nes tada, jeigu jau per daug skubama, nukenčia kokybė, ir tada mes patys kritikuojame, kad tie projektai, kurie yra numatyti, nėra kokybiški.
Manau, kad iš tikrųjų ši programa atitinka mūsų Vyriausybės priimtą programą, ir siūlau už ją balsuoti ir gilintis į tuos įstatymų projektus, kurie yra pateikti. O tie, kurie galvoja, kad galima pateikti daugiau ir tobulesnių, tai tikrai gali tai padaryti. Siūlau pritarti mūsų darbų programai.
PIRMININKAS. Prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Jeigu nėra, vadinasi, nekalbės.
Dabar balsuosime. Balsavimas po svarstymo dėl darbų programos.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 75, prieš – 4, susilaikė 38. Taigi darbų programai yra pritarta po svarstymo.
11.50 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 4, 6, 9, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842GR (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2842. Respublikos Prezidento grąžintas įstatymas svarstyti. Čia aš primenu procedūrą, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Pirmas toks balsavimas, tam reikia 71 balso. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi atkreipiu dėmesį, kad tai yra projektų paketas. Netgi septyni atskiri įstatymai. Dėl vienų buvo Prezidento pataisų, dėl kitų nebuvo. Tiesiog aš pasakysiu prieš balsavimą, gal tai irgi atskleis tam tikrą logiką. Taigi balsuosime dabar dėl darbotvarkės 1-3.1 klausimo – Transporto veiklos pagrindų įstatymo, dėl kurio buvo Prezidento pataisų. Dabar balsuosime, ar priimti įstatymą be pataisų, be pakeitimų. Dabar vyksta balsavimas, ar pritarti tam įstatymui be pakeitimų. (Šurmulys salėje) Taip, jeigu pritariate Prezidentui, tai dabar balsuojate prieš arba susilaikote, nes tai yra ar priimti įstatymą be pakeitimų.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: nė vieno už, prieš – 59, susilaikė 57. Taigi, be pakeitimų nėra priimtas. Tada balsuosime, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. (Balsai salėje) Labai vieningas parlamentas šiuo klausimu, manau, problemų apsispręsti nebus.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 117, prieš ir susilaikiusių nėra. Tikrai absoliuti vienybė. Gerbiamas A. Skardžius nori sugriauti vienybę? Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ne, aš vienybės negriausiu, aš noriu, kad iniciatoriai tų projektų akivaizdžiai prisipažintų ir pasakytų savo motyvus, kodėl jie inicijavo ir kodėl buldozeriu buvo prastumti tie įstatymai, dėl kurių mes šiandien priimame visai kitokį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs sutrukdėte procedūrą, bet įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 11 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843GR (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2843. Atkreipiu dėmesį, kadangi Seimas yra vieningas ir, atrodo, mes turime valią priimti taip, kaip nori parlamentas šį kartą, dėl šio įstatymo projekto nebuvo Prezidento pataisų, taigi, galime iš esmės apsispręsti vienu balsavimu, jeigu balsuosime už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų. Daugmaž aišku, taip? Balsuojame dėl to, ar priimti įstatymą be pakeitimų. (Balsai salėje) Taip, Aviacijos įstatymas. Čia Prezidento nebuvo pakeitimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 114: už – 112, prieš nėra, susilaikė 2. Atrodo, balsavimo procedūrą įsisavinome ir vėl nusprendėme vieningai. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2844GR. Čia taip pat atkreipiu Seimo dėmesį, kad nebuvo Prezidento pasiūlymų, vadinasi, galėtume apsispręsti ir vienu balsavimu, tiesiog pritarę įstatymui be pakeitimų. Tai dabar ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo be pakeitimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 112, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2844) priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 3, 5, 10, 11, 14, 17, 19, 22, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2845. Atkreipiu dėmesį, kad čia buvo Prezidento pataisų. Taigi galimai balsuosime du kartus. Dabar balsuosime, ar pritarti įstatymui be pakeitimų.
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 1, prieš – 60, susilaikė 56. Be pakeitimų įstatymas nepriimtas.
Dabar balsuosime, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių: už – 115, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Tikrai šauni vienybė! Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2845) priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2847. Atkreipiu dėmesį, čia nebuvo Prezidento pataisų. Galėtume apsispręsti vienu balsavimu, tai yra balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 115 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2847) priimtas. (Gongas)
11.58 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2849. Ir čia atkreipiu dėmesį, kad nebuvo Prezidento pasiūlymų, vadinasi, galėtume apsispręsti ir vienu balsavimu, tai yra ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Taip balsuosime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2849) priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2848. Atkreipiu dėmesį, kad čia nebuvo Prezidento grąžintas projektas, jis tiesiog gal ne visai tikslingai įrašytas į paketą. Dėl jo nebus tos statutinės procedūros, kurią mes tik ką perėjome su Prezidento grąžintų įstatymų paketu. Čia tiesiog bus priėmimas pastraipsniui ir motyvai.
Taigi 1 straipsnis. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
2 straipsnis. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs kalbėti, taigi balsuosime dėl viso. Priėmimas. Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114, visi 114 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-433(2) (svarstymo tęsinys)
Taigi 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-433(2). Svarstymas. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių, visi 115 balsavo už. Po svarstymo yra pritarta.
12.02 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-820(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-820(2). Balsavimas po pateikimo.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 114, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymui po pateikimo yra pritarta.
Atkreipiu kolegų, net ir pavėlavusių balsuoti, bet dar spėjusių, dėmesį, kad kaukės Seimo salėje yra privalomos.
Darbotvarkės 1-5 klausimas. Atsiprašau, 1-6 klausimas. Sekundėlę. Pateikimas, vadinasi, turime apsispręsti dėl komitetų. Siūlymas yra, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Ar galime pritarti tam? Dėkoju, pritarta.
Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Ar galėtume pritarti? Bendru sutarimu, dėkoju, pritarta.
12.03 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-109 (pateikimo tęsinys)
Keliaujame toliau. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-109. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 111, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi po pateikimo pritarta. Apsispręskime dėl komitetų. Vėlgi siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tam? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 9 dieną. Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
12.04 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-825, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-826 (pateikimo tęsinys)
Apsvarstėme taip pat porą rezervinių klausimų, tad dėl jų reikia dabar apsispręsti. Rezervinis 1-1 klausimas – Loterijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-825 ir taip pat rezervinis 1-2 klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra paketas, du įstatymai pateikti kartu. Balsuojame po pateikimo. Loterijų įstatymas, balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 84, prieš – 11, susilaikė 23. Taigi yra pritarta.
Gal apsispręskime iš karto dėl komitetų. Ar Biudžeto ir finansų komitetas gali būti kaip pagrindinis dėl projektų? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir replikuoti per šoninį mikrofoną norėtų gerbiamas M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pirma, norėčiau padėkoti už palaikymą, aš suprantu, kad palaikymas yra avansu, nes dar daug dalykų turi būti išpildyta: tai ir diskusija, ir pažadai, ir garantijos, ir poįstatyminiai aktai. Pirma, norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados, nes matome, kad tai yra labai svarbu, ir labai svarbu, kad Vyriausybė, grąžindama išvadą, ją grąžintų su atitinkamomis garantijomis sportui, kad finansavimas ne mažės, o didės. Taip pat aš neabejoju, kad ir mes organizuosime ne vieną diskusiją. Siūlymas ir Sporto komisijai, kad taip pat galėtų apsvarstyti šį klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šitam siūlymui? Dėkoju, pritarta. Ar Sporto komisija svarstys savarankiškai? Gerai, dėkui.
Per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų noriu pasakyti, kad su dideliu atsargumu balsavau dėl šio projekto po pateikimo, su dideliu atsargumu balsavau ir manau, kad daugelis kolegų, opozicija balsavo už šį projektą po pateikimo, ir tiesiog, suprasdamas, kad sprendžiame rimtą klausimą, kuris gali sustiprinti sportą, noriu paprašyti ir premjerės, ir pono M. Majausko, na, surasti būdų, kaip sporto bendruomenę, ne verslo, kurie slepiasi už sporto, o sporto, patikinti, kad nė vienu euru nebus sumažintas finansavimas sportui kitais metais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turiu racionalų pasiūlymą. Jeigu šitas klausimas būtų svarstomas kartu su kitų metų biudžeto projektu, kuris pateks į Seimą spalio 17 dieną vėliausiai, ir jeigu būtų perspektyva, kad Seimas šitą įstatymą priims, o iš balsavimo matau, kad tokia perspektyva yra, mes galime tiesiog pagal jį atitinkamai pateikti biudžeto pradinį projektą ir tai bus turbūt vienintelė garantija, kurią aš jums galiu duoti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Atrodo, turime bendrą sutarimą, kaip darysime. Džiugu, balsavimai dėl apsvarstytų projektų įvyko.
Dar per centrinį mikrofoną gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad jūsų balsas į dangų neina. Kai kurie Seimo nariai, perspėti dėl Seimo valdybos nurodymų laikymosi, elgiasi kaip elektrikai, jiems viskas iki lemputės. Aš pavardės neminėsiu, visi matome, bet aš nesuprantu, kaip šitaip galima būti kolektyvo nariu, kai iš įvairių frakcijų sudaryta valdyba priima sprendimą ir jo įžūliai nesilaikoma. Aš tiesiog elgčiausi kitaip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, už pastabą. Iš tikrųjų aš du kartus pakartojau valdybos sprendimą ir paprašiau, bet nežinau, kokių toliau priemonių imtis, jeigu kolega vis tiek nesilaiko.
12.07 val.
Vyriausybės valanda
Dabar pradėsime Vyriausybės valandą. Ministrų prašau užimti vietas ir pradėsime klausimų atsakymų maratoną. Pirmasis klaus gerbiamas A. Veryga, vėliau – S. Skvernelis, A. Sysas, A. Skardžius. Tokia eilė. Prašom, gerbiamas Aurelijau Veryga, klausti, kol…
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą kolegai sveikatos apsaugos ministrui. Tiksliau, tris trumpus klausimus.
Pirmasis yra dėl piloto, kuris tikrai, manau, yra labai gera iniciatyva…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau truputėlį. Kolegos, rimties salėje. Prašau ministrų nekalbinti, jie turi susikaupti dėl klausimo, kuris užduodamas. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Kaip minėjau, yra puikus pilotas, kaip jūs vadinate, vykimo su pašto pagalba į namus. Mano klausimas, kodėl pilotuojate ir kam pilotuojate, nes tai yra puiki idėja. Ją reikėtų įveiklinti masiškai, nes dalis vyresnio amžiaus žmonių iki šiol lieka nepaskiepyti.
Antras trumpas klausimas. Ar Europos vaistų agentūra yra priėmusi sprendimą dėl trečios kovido vadinamojo būsterio dozės? Jei ne, tai kaip Lietuva priėmė tą sprendimą?
Ir trečiasis. Kokių vadybinių sprendimų planuojate imtis spręsdami susidariusią situaciją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kurioje jau pradeda tikrai trikti ir vėluoti paslaugų teikimas? Labai ačiū.
A. DULKYS. Laba diena. Ačiū už klausimus. Visada turime labai daug įvairių pasiūlymų dėl skiepijimo skatinimo arba kad būtų sparčiau. Reikia pripažinti, kad pradžioje, pirmame etape, kai kurie net ir patys geriausi pasiūlymai po to gyvenime praktikoje parodo, kad veikia ne taip jau ir puikiai, todėl kiekvieną naują priemonę, kuri gali paliesti labai didžiulius išteklius arba turi įsivažiuoti organizacine prasme, pradedame nuo ko nors konkretaus. Šiuo atveju su paštininkais Trakuose, su skiepijimu poliklinikose pas šeimos gydytojus pradedame nuo Vilniaus, bet, be abejo, kai tik pirmieji signalai rodys, kad tai sekasi, iš karto judėsime ir į kitus miestus, būtent ten, kur statistika rodo, kad tai vyksta sėkmingai.
Duosiu labai nedidelį pavyzdį. Visa Lietuva tikėjo, kad pastačius skiepijimo punktą prie Palangos tilto trečdalis Lietuvos iš karto pasiskiepys. Deja, taip neįvyko. Kai kurios net pačios geriausios idėjos, deja, praktikoje nėra taip įgyvendinamos.
Dėl Europos vaistų agentūros. Ne, ji dar nėra priėmusi sprendimų. Mano žiniomis, tai turėtų būti apie spalio mėnesį. Žinome tik neformaliai, ką jie maždaug daro ir kur juda. Deja, lėtai. Savo tokius dalinius sprendimus priėmėme būtent nacionalinių tyrimų, bendradarbiavimo su ekspertais kontekste.
Dėl Šiaulių ligoninės. Apskritai Šiaulių regione, kaip ir Klaipėdos regione, reikia papildomo dėmesio ir, be abejo, yra dirbama pagal tas praktikas. Žiūrime, į kokias atramines ligonines galima atsiremti ir kaip galima tą darbą geriau organizuoti. Čia toks intensyvus kasdieninis mūsų aspektas. Matyt, tiek galėčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas S. Skvernelis. Ruošiasi A. Sysas, A. Skardžius, R. Tamašunienė.
S. SKVERNELIS (DFVL). Laba diena. Norėčiau klausimą užduoti socialinės apsaugos ir darbo ministrei, bet jos kaip ir nematau. Gal tada premjerei. Matėme, kad ministrė komunikuoja, pradėjo gana didelę kampaniją dėl pensijų sistemos pertvarkos, dėl indeksavimo sistemos pakeitimo, dėl stažo ir taip toliau, socialinių pensijų. Tačiau kažkaip jau daug metų užmiršta, kad yra ir kitokių pensininkų.
Aš norėčiau paklausti, ar galvojate apie statutinių pareigūnų pensijų indeksavimą, nes mūsų Vyriausybė žengė tokį simbolinį žingsnį lygindama, kad infliacija tų pensijų, šiurkščiai sakant, nevalgytų, tačiau, kalbant apie sisteminį pokytį, jie yra nuošalyje. Ar matoma kas nors, ar galvojama, kaip elgtis su vadinamosiomis valstybinėmis pensijomis?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Ministrė yra renginyje. Kadangi šiandien kaip tik Maltos ordinas atidaro įstaigą, buvome ten pakviestos abi – ir aš, ir ministrė. Aš neleidau sau išvykti, bet ministrei leidau išvykti ir pažadėjau į jai skirtus klausimus atsakyti.
Pasakysiu jums labai nuoširdžiai: ir taip, ir ne. Žinoma, viską reikia matyti kontekste, tai yra kai kokie nors dydžiai kinta, reikia kitus dydžius taip pat peržiūrėti tam, kad nesusidarytų kokių nelogiškų situacijų, bet su valstybinėmis pensijomis turbūt ir jūsų Vyriausybės kadencijos metu, ir ankstesnių vyriausybių kadencijų metu buvo ta pati problema, kad kokio nors labai išmintingo sprendimo, kaip jas reformuoti, dar niekam nepavyko pasiūlyti.
Bet šiandien pasakysiu tiek, kad tikrai tą problemą matome, ir negaliu garantuoti kokių nors ypatingų pokyčių, nes „Sodros“ pensijų pakeitimas labiausiai yra susijęs turbūt su tuo, kad yra toks pasirinkimas tarp labai spartaus rezervo pildymo ir vis dėlto dalies to rezervo tiesiog atidavimo žmonėms, kurių pajamos dabar yra mažos, padidintų pensijų pavidalu. Tai čia yra tarsi labai aiški logika ir tam yra finansinis pagrindas. Su valstybinėmis pensijomis yra truputį kitaip, nes tai yra tiesiog biudžeto išlaidos ir jas reikia rūpestingai planuoti. Bet tai nėra klausimas, kurio mes nematome kontekste. Neatmesčiau, kad kokių nors pasiūlymų su biudžetu ir pateiksime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį gerbiamam A. Sysui aš dar kartą atkreipsiu gerbiamo D. Kepenio dėmesį, kad jis nedėvi veido apsaugos priemonių ir tokiu atveju nevykdo valdybos nutarimo, kuris visiems turėtų būti privalomas. Bet jūs manote kitaip. Jūs norite žodžio per šoninį mikrofoną?
D. KEPENIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas J. Razma, kai pranešė valdybos sprendimą, pasakė, kad tie Seimo nariai, kuriems kaukės gali kenkti sveikatai, gali kaukės nedėvėti. Kaukė labai kenkia mano sveikatai, dėl to aš nedėviu jos.
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau…
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš labai tikiu mokslu. Rugpjūčio mėnesį žurnalas „The Lancet“ patvirtino, kad mokslas neįrodė kaukės naudos. Ji labai kenkia mano sveikatai, nes slopina mano kvėpavimą.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Manyčiau, kad jūs turėtumėte pateikti savo gydytojo pažymą, kad kaukė kenkia jūsų sveikatai. Kai jūs ją atnešite kitą kartą, tada… (Šurmulys salėje) Dėkoju. Jau antrą kartą aš jums žodžio nesuteiksiu. Eina laikas. Toliau klausia gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus gal finansų ministrei apie ką tik svarstytas sporto finansavimo įstatymų pataisas. Ministrė Pirmininkė pažadėjo, kad bus projekcijos su biudžeto pateikimu. Aš labai norėčiau paklausti jūsų, ar tos projekcijos atsižvelgs į tai, ką žadėjo Mykolas iš tribūnos, kalbėdamas ir apie Vyriausybę, kad tai, kas šiandien yra finansuojama, plius dar 40 %, turint omenyje ir „Olifėjos“ pinigus, ir valstybės. Ar tai liks tais gražiais pažadais, kurių vyriausybės kartais pažada ir nevykdo? Pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai ar sveikatos darbuotojų taip ir lieka, taip sakant, pažadais? Ar galite tas projekcijas skaičiais įvardyti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš klausos aš skaičių tikrai nevardinsiu.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs iš popieriaus.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pažadų taip pat negirdėjau, apie kuriuos jūs kalbate savo pasisakymo pabaigoje. Tačiau jeigu kalbėtume apie Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą, tai taip, pateikimas įvyko, bet kokiu atveju, jeigu pakeitimas bus priimtas, tai biudžete sportui lėšų tikrai bus ne mažiau, negu jie gauna pagal dabartinę schemą. Tą galime garantuoti. Dėl priėmimo datos turbūt dar reikia pasikonsultuoti su teisininkais, nes vis dėlto tai yra mokestinis įstatymas. Nuo kada jis galėtų įsigalioti, dar reikėtų pasitikrinti su teisininkais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos A. Skardžius. Ruošiasi R. Tamašunienė, M. Maldeikis, E. Rudelienė. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų poniai finansų ministrei. Besibaigiant vasarai „Amber Grid“… „Ignitis“ grupė pareiškė, kad susitarė su „Equinoru“ dėl sutarties pakeitimo, tai yra dėl dujų būtinojo kiekio teikimo, kuris kiekvienais metais mums atneša 30 mln. eurų žalos. Per dešimties metų laikotarpį – 300 mln. Tai yra ta sutartis, kurios Lietuvai seniai nebereikia, tiek praėjusi Vyriausybė konstatavo, kad nereikia užtikrinti komercinių srautų. Tuo labiau kad šiais metais pradeda veikti „Amber Grid“ jungtis su Lenkija, ji tikrai užtikrins saugumą tą X valandą. Kam jūs pumpuojate pinigus iš Lietuvos į norvegų kompanijos „Equinor“ kišenes? Ar jums tiesiog negaila mūsų vartotojų kišenių? 30 mln. – tai ne 300 eurų, o 30 mln. Aš noriu klausti jūsų, gerbiama finansų ministre, kodėl nesiimate priemonių nutraukti sutartį, nukirpti bambagyslę?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš atsakysiu jums, gerbiamas pone Skardžiau. Todėl kad tai yra klausimas energetikos ministrui, ne finansų ministrei. Šis klausimas dėl privalomojo kiekio jau buvo svarstytas Vyriausybėje. Labai gerai, kad įsigalios jungtis su Lenkija, labai gerai, kad ji pradės veikti. Kai ji pradės veikti, tada bus labai aiškus pagrindas tiems kiekiams peržiūrėti ir juos mažinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mano klausimas irgi finansų ministrei. Yra Regioninės plėtros įstatyme numatyta savivaldybėms 30 % naujos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skirti būtent regionų taryboms ir regionų savarankiškumui didinti. Tai aš noriu pasiteirauti, ar jau tikrai žinomos tos finansinės apimtys ir siektini rezultatai iš šakinių ministerijų, kur perduodamas rezultatas, bet, aišku, ir prognozuojamas tam tikras lėšų skaičius, kad pati valstybė galėtų kartu su regionais ir savivaldybėmis efektyviau ir sėkmingiau įgyvendinti ir panaudoti paramą.
Kitas klausimas susijęs su pirmąja klausimo dalimi, tai galimybė kofinansuoti. Savivaldybės jau šiandien garsiai signalizuoja, kad prisidėjimas didėja ir skolinimosi ar kitų būdų prisidėjimas savivaldybių, ypač mažųjų, yra labai ribotas. Ar bus kartu su biudžeto projektu pateikiamas sprendimas savivaldybėms tiesiog žengti į priekį? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Savivaldybės gali žengti į priekį ir be biudžeto pakeitimo. Išties dabar deriname su Europos Komisija būsimos Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyvos rėmus ir taip pat esame pateikę pasiūlymą dėl maksimalaus perskirstymo, kiek yra įmanoma tarp Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų ir sostinės regiono, nukreipiant 5+10 % visų lėšų, kurios yra skiriamos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui, į Vilniaus regioną. Taip pat esame pateikę schemą sostinės regionui dėl kofinansavimo. Kadangi ten kofinansavimas yra ne 15 %, o 50 %, tai siūloma iš valstybės biudžeto mažosioms savivaldybėms, ne Vilniui, o kitoms savivaldybėms, kurios yra Vilniaus regione, 35 % kofinansavimą iš valstybės biudžeto, kofinansuoti tam, kad jų kofinansavimas būtų ne didesnis negu Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Taip pat esame pateikę diskutuoti mintį, kad toms savivaldybėms, kurios įgyvendina regioninės reikšmės projektus, kofinansavimas galėtų būti skiriamas taip pat ir papildomai daliai, kad savivaldybei reikėtų prisidėti galbūt mažiau nei 15 %, jeigu tas projektas atitiks Vyriausybės nustatytus papildomus kriterijus. Tie papildomi kriterijai dar yra svarstomi ir yra diskusijų lygmeny, dar turėsime dėl to sutarti. Šį rudenį jau turėsime sutarimą su Europos Komisija tiek dėl perskirstymo, tiek dėl konkrečių įgyvendinimo sričių, kur bus nukreipiami pinigai. Dėl savivaldybių dalies, tai įstatymas yra priimtas, kiek yra perskirstoma per regioninės plėtros tarybas, taigi įstatymo reikės laikytis. Tai taip.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Gerbiami kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybės valanda turi savo atskirą reglamentą. Žmonės užsirašo paklausti ministrų ir laikas yra ribotas. Jeigu mes visi stovėsime prie šoninio mikrofono, tai tiesiog ėsime laiką. Aš suteikiu žodį, labai trumpai, gerbiamam A. Skardžiui, daugiau stengsiuosi nesuteikti per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Vyriausybės valanda turi reglamentą. Jeigu užduodamas parlamentaro klausimas ministrui, kurio kuruojama sritis yra, Finansų ministerija kuruoja būtent šią sritį – energetikos, „Ignitis“, net yra specialus viceministras energetikai paskirtas, ir staiga didžiulis premjerės pyktis, ne, nereikia, finansų ministrė neatsakinės, nes ji nekuruoja ir neišmano. Aš atsiprašau, nedalyvauju tokioje Vyriausybės valandoje.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, už jūsų nuomonę. Jūsų reikalas, kaip vertinti atsakymus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar galiu vis dėlto patikslinti?
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tai, kad įmonės akcijų valdymas yra perduotas Finansų ministerijai, nereiškia, kad Finansų ministerijai yra perduota energetika. Labai atsiprašau jūsų, bet pasidomėkite Vyriausybės darbo reglamentu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klaus gerbiamas M. Maldeikis, vėliau E. Rudelienė, A. Nekrošius, A. Butkevičius. Prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, Vyriausybės valandoje aš dalyvausiu. Turėčiau klausimą premjerei.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti premjerės. Mūsų Prezidento patarėja užsienio politikai ponia A. Skaisgirytė Prezidento institucijos vardu jau antra diena bando teigti, kad viskas Lietuvoje gražu tampa tik dėl Prezidento, o jei rimčiau, kad iš esmės Prezidento aiškaus pokalbio dėka buvo suvaldyta migrantų krizė. Nors vidaus reikalų ministrei Seimo NSGK pirmininkas tai aiškiai paneigė, mes girdėjome.
Dar daugiau, NSGK pirmininkas teigė, kad prezidentūra ragino neskubėti priimti sprendimo dėl nelegalių migrantų apgręžimo politikos. O būtent tai buvo vienas esminių sprendimų, padėjusių atremti šią hibridinę agresiją. Norėčiau premjerės paklausti, gal galite pakomentuoti, kiek svarbus buvo Prezidento institucijos indėlis ir vaidmuo suvaldant šią hibridinę A. Lukašenkos agresiją? Ačiū jums.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums. Man turbūt nesinorėtų leistis į polemiką su ponia A. Skaisgiryte, nes nežinau, ar tai kur nors veda. Galiu taip pasakyti, kad esu dėkinga Ekscelencijai Prezidentui už tai, ką Ekscelencija Prezidentas padarė telkdamas politines partijas, esančias Seime, ir organizuodamas susitikimą, kuriame buvo aptartos svarbios priemonės ir svarbūs įstatymų projektai, kuriuos Seimas priėmė rugpjūčio 10 dieną. Taip pat už tuos skambučius ar kontaktus, kurie buvo su kitų valstybių, aktualių šitame procese, vadovais.
O dėl neįleidimo, dėl apgręžimo taktikos reikėtų turbūt suprasti, kad nėra kažkokio H. Poterio, kuris atsistojęs gali pamosuoti burtų lazdele ir staiga visi žmonės nuo sienos apsigręžia. Turi būti pajėgos sutelktos, tam reikėjo pasitelkti taip pat ir kariuomenės dalyvavimą, nes tai yra ilga siena, kurios fizinė apsauga reikalauja nemažų pastangų. Reikėjo tikrai pasitelkti partnerius iš kitų valstybių, tai yra sukelti tą koaliciją, kuri čia atvyko ir dvišaliu pagrindu, ir per „Frontex“, ir Europos Komisijos. Ir tikrai manau, kad ir Vyriausybė, ir užsienio reikalų ministras, ir vidaus reikalų ministrė, ir visi padarėme labai daug, kad tos paramos, fizinės paramos atsirastų kaip įmanoma greičiau ir kaip įmanoma daugiau tam, kad tie sprendimai galėtų būti įgyvendinti ir kad jie būtų paaiškinti taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir precedentais, kurie yra pasitaikę kitose valstybėse. Tai taip turbūt galėčiau diplomatiškai pakomentuoti šituos komentarus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti vidaus reikalų ministrei. Tęsiant migrantų temą, vasarą turėjome net kelis posėdžius dėl migrantų ir šiandien, matyt, turėtume pasidžiaugti, kad tas migrantų srautas, kuris buvo tuo metu, yra sustabdytas. Ir dar kartą ačiū, žinoma, visiems pareigūnams, kurie dirbo. Bet klausimą norėčiau užduoti apie fizinio barjero – sienos statybą, nes priimant įstatymų pakeitimus buvo daug diskusijų, kad Seimas bus nuolat informuojamas. Tai kokia dabar yra situacija dėl sienos statybos, kokios yra galutinės sutartys, sumos, terminai? Ir ar yra kokių nors trikdžių? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Akivaizdu, kad fizinis barjeras yra būtina priemonė šioje situacijoje. Šiuo metu jau yra veiksmas, tai yra statoma koncertina. Šiuo metu yra pastatyta apie 25 kilometrai koncertinos. Seime buvo priimti tam tikri įstatymų projektai, taip pat Vyriausybės buvo priimtas sprendimas ir pasirinktas rangovas. Yra sprendimas, kad bus statomas fizinis barjeras iš dviejų dalių, tai yra koncertina ir pati siena, arba fizinė tvora. Tame nutarime yra įsipareigojimas, kad kiekvieną mėnesį energetikos ir vidaus reikalų ministras atsiskaitys Seimui apie situaciją, kaip vyksta procesai, ir tai tikrai bus daroma. Šiuo metu yra tokie sprendimai, kad pati sienos statyba yra padalinta į dvi dalis. Pirmasis etapas – tai yra labiausiai pažeidžiamas ruožas, kurį įsipareigota kaip galima greitai pastatyti, yra pasirinktas jau ir rangovas, kuris įgyvendins visus darbus.
O kitas etapas, antrasis, dėl likusios 400 kilometrų sienos juostos bus padarytas kitu metu. Mūsų tikslas, aišku, yra ambicingas – kaip galima per trumpesnį laiką pastatyti šį fizinį barjerą. Mes tikrai tikimės, kad tai ir padarysime, o visa informacija apie sutartis, apie kitus procesus bus nuolat teikiama Seimo nariams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos A. Nekrošius, vėliau – A. Butkevičius, V. Targamadzė ir V. Gapšys.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš taip pat užduosiu klausimą vidaus reikalų ministrei, taip pat apie fizinį barjerą. Dalies klausimo jau paklausė, bet aš norėčiau tikslesnių skaičių ir tam tikro užtikrinimo. Pirma, kiek šiuo metu yra saugių kilometrų, kiek yra sienos jau nutiesta, kiek tai kainavo šią akimirką, nes žinome, dirba nemažai savanorių, padeda kariuomenė, bet galbūt yra ir kokių nors finansinių kaštų, kuriuos galėtumėte atskleisti? Kiek kilometrų dar liko pastatyti ir kada planuojate artimiausiu metu skelbti konkursus ir taip toliau? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad fizinio barjero statybomis rūpinsis ir bus atsakinga ne Vidaus reikalų ministerija. Taip, šiuo metu mes dėl pačios krizinės ekstremaliosios situacijos ėmėmės kaip galima greitesnių veiksmų, kad koncertina būtų statoma, tam buvo pasitelktos visos pajėgos, kurios galimos, tai yra kariuomenė, ugniagesiai, taip pat ir kiti prisideda prie fizinio barjero statybos, prie koncertinos, teisingiau, statybos. Turiu pasakyti, kad esame gavę nemažai paramos iš kitų šalių, mums buvo suteikta parama iš Estijos, iš Ukrainos, iš slovėnų ir kitų šalių, čekų finansinė parama būtent tvoros statybai.
Šiuo metu patikslinti, kokia reali kaina, nes mes gavome tikrai daug paramos ir mūsų sistemos pajėgomis yra statoma koncertina, šiuo metu negaliu pasakyti, bet mes tikrai galėsime suskaičiuoti. Kaip sakiau pačioje pradžioje, šiuo metu 25 kilometrai koncertinos jau yra nutiesta, su krašto apsaugos ministru aptarėme, kaip dar padidinti savo galimybes, ir svarstome, kad galime daug greičiau nutiesti tame labiausiai pažeidžiamame ruože, kuris yra 100 kilometrų.
Grįžtant prie paties sprendimo, už visą fizinio barjero statybą bus atsakinga tikrai ne Vidaus reikalų ministerija, o EPSO-G, ji yra pasirinkta kaip vykdytojas. Bet mes savo ruožtu, kol nebus sutarčių ir pradėti darbai, esame įsipareigoję tęsti darbus pasitelkę sistemos pajėgas ir tuos resursus, kuriuos esame kaip paramą gavę ir įsigiję iš kitų šalių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama Ministre Pirmininke, tiesiog norėčiau jūsų paklausti ir pasakyti, kad buvo trys konstruktyvūs susitikimai su jumis, vidaus reikalų ministre, teisingumo ministre dėl Kybartų pataisos namų. Buvo duoti žodiniai įsipareigojimai, kurie, aš manau, turėtų virsti kažkokiu raštu, susitarimu ar memorandumu su savivaldybe keliais klausimais. Tai yra švietimo darbuotojų atleidimas iš darbo ir kompensacijų išmokėjimas – tie darbuotojai sužinojo, kad netenka darbo prieš rugsėjo 1 dieną. Medicininio punkto įrengimas ir jo papildomas finansavimas. Ir, aišku, dėl atskiro policijos ekipažo nuolatinio budėjimo ištisą parą Kybartų mieste.
Kiek žinau, tie žodiniai sprendimai jau yra duoti toms institucijoms, bet klausimas būtų, kada jau būtų galima raštu savivaldybei pasirašyti tam tikrą dokumentą ar su ministerijomis, ar su kitomis institucijomis? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Čia, matyt, reikės nutarti, nes yra ne tik ši savivaldybė, bet ir kitų savivaldybių, kurios prisidėjo prie migracijos krizės valdymo savo logistika ar kažkokiomis kitomis pastangomis. Kiekviena savivaldybė turi kokių nors ta pačia proga pageidavimų, kuriuos mes tikrai bandome spręsti, nes esame suinteresuoti čia bendradarbiauti. Kokiu būdu tai užfiksuosime, matyt, dar sutarsime. Dėl šio klausimo dirba Vyriausybės kanclerė ir galėsiu galbūt atsakyti jau kitą savaitę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama V. Targamadzė, tada gerbiamas V. Gapšys, R. Žemaitaitis, A. Kupčinskas. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Klausimas švietimo, mokslo ir sporto ministrei dėl Tūkstantmečio mokyklų programos. Yra labai daug neaiškumų ir tai sukelia didelį nerimą ir nereikalingas kalbas, todėl klausimas yra labai konkretus ir noriu konkretaus atsakymo, kokiais kriterijais remiantis bus atrenkamos savivaldybės, taip pat mokyklos, ir kokie bus konkretūs sėkmės rodikliai? Jeigu šiandien negalite atsakyti, prašom atsiųsti man raštu. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Visų rodiklių jums turbūt neišvardysiu. Dėkui už klausimą. Visos savivaldybės gali dalyvauti Tūkstantmečio mokyklų programoje. Visos turės galimybę teikti paraiškas. Tai vyks keliais etapais. Mes esame sau užsibrėžę sėkmės procentą – 80 % dėl to, kad kai kurios savivaldybės nuspręs nedalyvauti ar atsitiks kokių nors kitokių nenumatytų atvejų, bet visos turi galimybę dalyvauti. Savivaldybė kartu su savo bendruomene, taip pat kartu su mumis, spręs, kurios mokyklos dalyvauja Tūkstantmečio mokyklų programoje ir teiks paraišką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Klausimas turbūt labiausiai skirtas energetikos ministrui, bet, tikiuosi, gal premjerė arba finansų ministrė galės atsakyti į tą klausimą. Kylant energetikos išteklių kainoms, elektros kainoms, dabar būtų turbūt prasminga skatinti vartotojus prie namų turėti nutolusias saulės elektrines arba saulės elektrines, bet APVA dabar neturi tam lėšų, jos, kaip suprantu, nėra perskirstytos, apie tai kalbėjomės su S. Gentvilu, yra vykdomi tik nepasiturintiems žmonėms tie projektai. Ar būtų įmanoma greituoju būdu, kad žmonės galėtų galbūt dar šiek tiek ir sugeneruoti energijos, kol saulėtų dienų dar bus, ir pasinaudoti ta parama, nes energijos kainos taps tokios, kad žmonėms gali ir energetinio skurdo grėsmė padidėti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, dėl konkretaus perskirstymo. Tikrai nežinau, ar turime, ką perskirstyti ir kur perskirstyti esant dabartinėms energetikos kainoms, tai alternatyvi energetika be subsidijų, man atrodo, greitai bus labai naudinga. Tikrai įsivertinsime, ar turime iš viso ką perskirstyti, nes čia paskutinę savaitę saulę gaudyti, jūs pats suprantate, nėra rimtas sprendimas. Kiek mes galime skirti papildomos paramos tam, kad žmonės įsirengtų saulės kolektorius, manau, pasitarsime su ministrais ir galėsime atsakyti vėliau.
S. GENTVILAS (LSF). Jeigu galėčiau papildyti premjerę. Iš esmės žinote, kad per metus dujų kainos pakilo penkis kartus, visi ištekliai kyla. Žinutė Lietuvos vartotojams – renovuokite pastatus, naudokitės atsinaujinančiais ištekliais – kiek įmanoma, padėsime. Klimato kaitos programą mes paspartinome dvigubai, nes būdavo visada neišnaudotų likučių. Šiemet yra beveik 20 įvairių kvietimų. Pirmą kartą pasiūlėme subsidijas ir šilumos kompensacijas iki 85 % gaunantiems tiek šilumos katilus pasikeisti, tiek saulės jėgaines susidėti. Taigi pasiūla yra, bet visų Lietuvos problemų neišspręsime subsidijomis. Gyventojai turi irgi patys veikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau kultūros ministrui užduoti klausimą. Praėjusią savaitę jūs dalyvavote premjeroje „Šuolis“. Būtent šioje premjeroje dalyvavo Prezidentas, Seimo Pirmininkė. Aš manau, kad mano klausimą išgirs ir premjerė. Ar jums atrodo etiška ir teisinga, kai būdamas ministru dalyvaujate renginyje, fotografuojatės, salėje esant apie pusantro šimto žmonių, vienas prie kito sėdite be kaukės? Šiandien jūs sėdite su kauke. Jūs man pasakykite, ar jūs dabar sėdėdamas su kauke gerbiate Seimo narius, ar tiesiog jūs užsidėjote iš reikalo? O dalyvaudamas premjeroje tiesiog tyčiojotės iš kultūros darbuotojų, toks neatsakingas jūsų elgesys, ir kaukės nedėvėjimas, ir apsaugos atstumų nesilaikymas, ką reiškia? Tai reiškia, kad kultūros darbuotojai šiandien gali likti be atlyginimų, jeigu bus lokdaunas, tiesiog užsidarys ir ta sritis labai nukentės.
Kaip manote, ar yra teisingas jūsų toks pavyzdys, ar neteisingas jūsų pavyzdys, nes mes visi sėdime su kaukėmis. Visuose renginiuose buvote. Jūs, kaip kultūros ministras, ir Seimo Pirmininkė buvo be kaukės, ir Prezidentas buvo be kaukės, ir kiti dalyviai buvo. Ar jums atrodo, kad tai yra etiška?
S. KAIRYS. Pirmiausia, kalbant apie konkrečią premjerą, tai įėjo visi patikrinus prieš tai jų galimybių pasus. Tai yra faktas ir tokia situacija yra galima lygiai taip pat kaip ir kituose kultūros renginiuose, o kultūros renginiai, kaip žinote, irgi turi būti… Pirmiausia ten turi vykti veiksmas.
O kalbant apie kokias nors pasekmes ir kitus dalykus, tai aš jau ne vieną jūsų pareiškimą matau ir skaitau. Kažkuo jums užkliuvo Nacionalinės filharmonijos sezono atidarymas, irgi ne visai teisingai traktavote kai kuriuos dalykus ir skleidžiate melagingą informaciją, kad įvyko protrūkiai ir kiti dalykai. Kitaip tariant, rodant pirštu į vieną pusę, reikėtų ir į kitą kaip nors pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, bet kaukę siūlome dėvėti visą laiką Seimo plenarinių posėdžių salėje. Gal kam nors patogiau kalbėti iš tribūnos be kaukės, bet vis dėlto yra išimtis padaryta tik kalbant iš centrinės plenarinių posėdžių salės tribūnos. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį.
Toliau klausia gerbiamas A. Kupčinskas. Vėliau R. Šarknickas, T. Tomilinas, O. Leiputė. Prašau. (Balsai salėje) Atsisako. Gerai. Tada R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Vakar bendravau su kariškiais, kurie koncertiną įrenginėja, ir žinau, kad po 600 metrų kiekvieną dieną ištiesia. Dar liko 400 kilometrų. Sakykite, kiek dar reikės laiko ištiesti visai sienai, nes suskaičiavus ir padalinus išeina geras pusmetis ar net daugiau. Ar yra numatytas laikas, kada bus baigta? Ir ačiū vyrams už darbus. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau atsakyti, nes dėl šio klausimo yra sudaryta speciali komisija, kuriai man tenka vadovauti. Kaip tik šią savaitę buvo priimtas sprendimas ir patvirtinta sutartis, kurią sudarė EPSO-G su savo dukterine įmone, nes reikia darbus paspartinti, kaip jūs teisingai pastebėjote. Rizikingiausias ruožas, kuris yra apie 100 kilometrų, kur yra didžiausia rizika ir turbūt paprasčiausia patekti, didžiausia įtampa mūsų tarnyboms sieną prižiūrėti, galutinai bus baigtas pagal dabar turimus planus (tai ir koncertina, ir fizinis užtvaras) kitų metų pavasario pradžioje. Bet labiau jau kitais metais tektų daryti gerbūvio darbus, o fizinius paties barjero darbus, ypač jeigu kariuomenė skirtų papildomų pajėgų koncertinai tiesti, manau, iki šių metų to laiko, kai jau nebebus galima toliau vykdyti statybos darbų, tai yra iki rudens pabaigos, bus padaryta tikrai labai didelė dalis to darbo, gal net ir visas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas T. Tomilinas. Vėliau O. Leiputė, I. Kačinskaitė-Urbonienė, B. Petkevič, S. Tumėnas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Tiesą pasakius, norėjau užduoti klausimą gerbiamai A. Armonaitei, Laisvės partijos pirmininkei ir ministrei, nes jau trečią dieną prie jos partiečio Vilniaus savivaldybės mero protestuoja žmonės, o jis vis nenori su jais bendrauti. Aš norėjau paklausti, ar čia jau formuojasi nauja kultūra nebendrauti su tais, kas nori kokią nors kritiką išsakyti.
Bet galbūt tada klausimas bendras, nežinau kam, ar premjerei, ar kam nors iš Laisvės partijos, vis dėlto ką padarysime daugiau dėl to, kad, šalia migrantų ir kovido krizės, pasitikėjimo krizė baigtųsi, nes ji iš tiesų, mano galva, tik stiprėja ir politinė sistema nepakankamai reaguoja į įvairias diskusijas žmonių šeimose, šalia įvairių Vyriausybės ir savivaldybių pastatų. Ką mes galime padaryti daugiau? Dėl tvoros turime komisiją. Gal mes ir dėl kitų dalykų galime kokias nors papildomas komisijas įkurti arba dar kokių nors idėjų turite, kad ta pasitikėjimo krizė baigtųsi?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Man atrodo, kad diskusija vyktų, reikėtų susitarti dėl diskusijos objekto. Man labai gaila, kad labai dažnai diskusija nevyksta, nes dalis žmonių, kurie pretenduoja į diskusiją, vis dėlto leidžia sau meluoti. Ką Vyriausybė stengiasi padaryti, Vyriausybė stengiasi teikti kaip įmanoma daugiau informacijos. Ir jūs nepriimkite to asmeniškai, nes jums aš neturiu pretenzijų. Aš kalbu apie kai kuriuos kitus žmones, kurie labai dažnai skundžiasi, kad diskusija nevyksta ar kad juos kažkas įžeidinėja. Nors jeigu įvertinsi jų pačių retoriką, kad ir mano atžvilgiu, neatsimenu, kad ką nors būčiau pavadinusi tuo epitetu, kuris jau ten yra bet kokios diskusijos paskutinė stadija. Vis dėlto tokių epitetų iš kitos pusės sulaukiu, ir sulaukiu jų nemažai.
Man atrodo, apskritai žodžių nuvertinimas ir valkiojimas tokių žodžių kaip genocidas ar holokaustas, ar kokios nors kitos žmonijos tragedijos prie geros diskusijos niekada neprives. Bet Vyriausybė, iš savo pusės galiu garantuoti, yra nusiteikusi teikti visą informaciją skaidriai, atlikti tyrimus, kiek leidžia mūsų pajėgos.
Vakar buvo pristatytas išsamus tyrimas, padarytas mūsų Vyriausybės kanceliarijos statistikų ir analitikų, jiems esu labai dėkinga, apie vakcinų veiksmingumą. Ir aš vis tiek labai puikiai žinau, kad dalies aš ne tik neįtikinsiu, bet tie žmonės tiesiog teigs priešingai, nors tiems priešingiems savo teiginiams neturi jokių faktinių duomenų ir jokios statistikos, ir jokios analizės.
Jūs turbūt suprantate, kad diskusija tokiais atvejais vyksta nelengvai, bet parlamentas ir yra tokia vieta, kur yra daugybė komisijų ir komitetų jau dabar. Yra Sveikatos reikalų komitetas, yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, yra krūva kitų komitetų ir komisijų, kur tikrai galima visus šiuos klausimus svarstyti. Galima daryti specialią diskusiją Seimo plenarinių posėdžių salėje, ką esame praktikavę ir anoje kadencijoje. Ir tikrai esu pasirengusi į visus klausimus, kurie yra man keliami, atsakyti.
Ir dar kartą noriu patikinti, kad tai, kas vyksta, arba tie apribojimai, kuriuos Vyriausybei tenka nustatyti, yra tam tikra prasme ir prieš mūsų prigimtį, tai yra man nepatinka. Man, kaip fiziniam žmogui I. Šimonytei, nepatinka, kad tai reikia daryti, bet vis dėlto įkrėsti visiems kažkokiais būdais sąmoningumo ar savo sąmoningumu pasidalinti su kitais man sekasi, kaip matote, gana sunkiai ir tai turi visuomenines pasekmes. Tos visuomeninės pasekmės yra užpildytos ligoninės, neprieinama sveikatos apsauga ir mirtys. Tos mirtys kalba pačios už save.
Manau, mes turime šitoje situacijoje tiesiog susitelkti ir kiekvienas padaryti tai, kad jeigu norime, kad būtų kaip Danijoje, padarykime, kad būtų kaip Danijoje, tai yra 100 % vyresnio amžiaus žmonių yra paskiepyti. Manau, kad tai išspręs labai didelę dalį visų kitų problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama O. Leiputė. Nematau salėje, ar ne? Tada gerbiamas A. Mazuronis, nes I. Kačinskaitės-Urbonienės taip pat nėra. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai labai pritariu viskam, ką premjerė prieš tai sakė savo atsakyme. Duokite po 150 eurų, premjere, ir skiepysis, man atrodo, geriausia įtikinti ir paprasčiausia. Kartais gal mes pervertiname tuos metodus, labai paprastai į reikalą gal reikia žiūrėti kartais.
Bet mano klausimas jums, iš M. Maldeikio einantis. Aš norėjau klausti vieno klausimo, bet dabar gal kito paklausiu. Nėra užsienio reikalų ministro, tai, premjere, jūsų vėl paklausiu. Virš metų Lietuvos atstovybė prie Europos Sąjungos neturi nuolatinio vadovo. Ir dabar vykstantys procesai, tiek Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, yra ypač svarbūs, todėl atstovavimas Briuselyje ir šio klausimo padarymas europiniu, o ne Lietuvos, yra nepaprastai svarbus. Iš tiesų aibė kitų klausimų ten yra nepaprastai svarbių, bet šis ypač. Žodžiu, darbotvarkė ten labai intensyvi. Kaip jūs manote, kokios perspektyvos artimiausiu metu sutarti dviem institucijoms, aš turiu omeny Prezidentą ir užsienio reikalų ministrą. Ir jeigu nepavyksta, gal saliamoniškas variantas, pavyzdžiui, mūsų frakcija galėtų ką nors teikti, kas galbūt tiktų jums ir Prezidentui, ir išspręstume tokius klausimus. Mes čia porą kandidatų turime, šiandien ryte frakcijos posėdyje aptarėme. Gal galėtume ką nors siūlyti tada?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Labai smagu, kad esate tokie turtingi tinkamų kandidatų. Bet kažkada turbūt Ekscelencija Prezidentas yra pasakęs apie vieną iš buvusių Vyriausybės ministrų, kad viduryje brastos arklių niekas nekeičia. Mano įsitikinimu, labai daug sėkmės, kad mums taip gerai pavyksta klausimus, kurie mums yra labai aktualūs, taip pat padaryti ir europinės darbotvarkės dalimi ir sulaukti sau tinkamo dėmesio, labai didelė sėkmės dalis yra tiesiogiai priklausoma nuo ambasadoriaus S. Šatūno. Gali galbūt vienas ar kitas žmogus kam nors asmeniškai nepatikti, bet dalykinių argumentų, kodėl S. Šatūnas negalėtų būti skiriamas ambasadoriumi, aš turbūt norėčiau konstatuoti, kad neišgirdau. Ambasadorius dirba, dirba gerai, tiesa, laikinose pozicijose, bet dirba gerai ir tas darbas, bent jau Vyriausybės požiūriu, yra tinkamas, laiku, vietoje ir toks, kokio aš ir tikėčiausi. O kitos kandidatūros paieškos gali užtrukti. Kol tos paieškos truks, tol dabartinis ambasadorius, manau, ir toliau puikiai atliks savo pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Toliau klausimą užduos gerbiama B. Petkevič. Ruošiasi S. Tumėnas, L. Nagienė, K. Vilkauskas, Z. Balčytis. Bet, gerbiami kolegos, ne visus matau salėje. Gal susisiekite su frakcijų kolegomis, kad vis dėlto jei užsirašėte, tai dalyvaukite. Prašom.
B. PETKEVIČ (LRF). Labai ačiū. Mano klausimas būtų gerbiamai ministrei A. Bilotaitei. Aš labai tikiuosi, kad ministrė jau prisišildė šlovės spinduliuose ir laikas grįžti į žemę. Mano klausimas būtų toks. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikėte įrodymų dėl dieveniškiečių teistumo, ir atsižvelgiant į tai, kad po visų įvykių Rūdninkuose rūdninkiečių bendruomenė labai gražiai bendradarbiauja su visomis tarnybomis, ar atsiprašysite šių bendruomenių ir kada?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, miela kolege, už klausimą. Pirmiausia noriu padėkoti visoms savivaldybėms, kurios konstruktyviai bendradarbiauja sprendžiant šią krizę, įsitraukia ir prisideda.
Aš tikrai dabar nenorėčiau kaip nors atskleisti kokios nors informacijos, bet pasakysiu viena. Yra tendencijos, yra informacija ir aš ja remiuosi. Tikrai nematau pagrindo atsiprašyti. Apgailestauju, jeigu kažkas įsižeidė ir kažkaip galbūt jautriau reagavo, bet remiuosi tais dalykais, tomis tendencijomis, kurios yra. Jeigu informacija yra, sakyčiau, tokia, kuri yra neviešintina, yra asmens duomenys, yra atliekami tyrimai, tai aš tikrai negalėčiau to viešai komunikuoti ir atskleisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Noriu likti prie Lietuvos pasienio. Gerbiama vidaus reikalų ministre, skaitome spaudoje tokias antraštes: „Rūdninkai suformavo savisaugos būrį, gaudo pabėgusius migrantus ir saugo kaimynus“. Man tokios citatos primena 1919 metus, kai patriotiškai nusiteikę lietuviai kovojo su bermontininkais, kurie siautėjo Lietuvos miškuose. Kokia yra situacija iš tikrųjų? Ar tai yra tiesa? Ar trūksta pareigūnų, pasieniečių, kad nereiktų telktis piliečiams? Ar tai jūs vertinate teigiamai, kaip tokią pilietinę akciją? Kokia jūsų čia yra pozicija?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, mielas kolega. Pirmiausia kalbant apie Rūdninkų objektą, tai turėčiau patikinti, kad šis objektas šiuo metu tikrai yra maksimaliai saugomas. Kasdien būna apie 25 pareigūnus. Taip pat yra tam tikri sprendimai padaryti dėl apsaugos, dėl pačios tvoros sutvirtinimo ir užtikrinimo, kad tas objektas būtų dar geriau saugomas. Tikrai noriu patikinti dar kartą, kad mūsų ir kitų sistemų pareigūnai yra įsitraukę ir tikrai šį objektą saugo maksimaliai.
Kalbant apie bendradarbiavimą pačios bendruomenės su policija šiuo atveju, tai aš tikrai esu informuota ir tai yra pavyzdys, kaip bendruomenė yra aktyviai įsitraukusi ir yra bendradarbiaujama su policija šiuo atveju tam, kad būtų imamasi tam tikros pilietinės iniciatyvos ir užtikrinamas galbūt savo bendruomenės saugumas. Tikrai ta galimybė yra ir žmonės tą daro.
Taip pat noriu informuoti ir dar kartą priminti, kad artimiausiu metu šis objektas bus atlaisvintas ir asmenys iš Rūdninkų poligono bus perkelti į Kybartus. Tai bus daroma tam tikrais etapais. Mes esame įsipareigoję tai padaryti iki spalio mėnesio, tai tą ir padarysime. O dėl saugumo tai tikrai mūsų pareigūnai dirba profesionaliai, pajėgos yra maksimalios, tikrai noriu visus nuraminti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prieš suteikdamas žodį toliau klausti, aš vis dėlto atkreipiu dėmesį, kad valdyba yra priėmusi sprendimą dėvėti kaukes plenarinių posėdžių salėje. Dabar jau du parlamentarai, ne tik D. Kepenis, bet ir V. Valkiūnas, nedėvi kaukių. Jūs vadovaujatės, kad kenkia jūsų sveikatai, tai pateikite dėl to pažymą. Bet sprendimas yra toks. Aš prašyčiau ne tik vadovautis sprendimu, jeigu jums tas neaktualu, bet gerbkite kitus, esančius Seimo salėje. Kitaip aš būsiu priverstas turbūt kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Dabar gerbiama L. Nagienė, bet jos nematau salėje. Tada gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau, žodis jums.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas vidaus reikalų ministrei. Norėčiau paklausti, kaip paklaustų ir savivaldybės, kada galutinis terminas, kada migrantai jau pasieks savo gyvenimo šiltas vietas ir jausis saugiai ir šiltai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Mes ne taip seniai pristatėme čia visą savo apgyvendinimo planą. Ypač svarbu tą apgyvendinimą sutvarkyti iki ateis šaltasis laikotarpis, nes, kaip suprantame, palapinėse žiemos sezono arba rudens sezono metu žmonių tikrai negalime laikyti, juolab kad didžioji dalis tų asmenų, neteisėtų migrantų yra pažeidžiami asmenys. Sprendimas yra toks, kad mes esame padalinę į dvi grupes. Už vieną grupę, tai yra už labiausiai pažeidžiamus asmenis, yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šie žmonės keliaus į šiai ministerijai pavaldžias įstaigas, objektus. Vidaus reikalų ministerijai liks kitos grupės, tai yra mažiau pažeidžiamos grupės ir vieniši vyrai. Turime keletą objektų, man atrodo, apie penkis objektus, kurie yra paskirstyti tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Mūsų planas ir mūsų įsipareigojimas yra, kad iki spalio mėnesio tiek iš savivaldybių, tiek iš užkardų, tiek iš visų palapinių tie asmenys būtų perkelti į tas vietas, kuriose yra šildymas, bazinės normalios sąlygos, kur žmonės galėtų būti šaltuoju laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Klausimą užduotų gerbiamas Z. Balčytis, bet aš jo nematau salėje. Tada gerbiamas D. Kepenis, ruošiasi V. Bakas, L. Jonaitis, A. Dumbrava. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Internete plinta filmukai apie tai, kaip ant tų garsiųjų koncertinų žūsta žvėrys – briedžiai ir kiti žvėreliai. Manau, du kolegos iš pajūrio tikrai žino, kokių priemonių reikia imtis, kad taip nebūtų. Ir kitas dalykas. Kodėl pažeidžiami įstatymai? Tie žvėrys kažkur išnyksta, nepatenka ten, kur turėtų patekti. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Dainiau, nesu gamtininkas, bet turiu gamtininkų ir siūlyčiau paklausti gamtininkų profesionalų, kas yra, kad ir to paties R. Karbauskio, kuris ilgai laikė danielius ir kitus, kurie irgi yra aptverti. Paprastai, kai žvėris prieina prie tvoros, jis ją apuosto. Kolega K. Mažeika taip pat gamtininkas, galėtumėte pasiteirauti. Žvėrys nešoka per tvoras, tie vaizdai yra dirbtiniai, jie nėra iš Lietuvos. Kviečiu jus mažiau tikėti interneto filmukais.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, triukšmą salėje sumažinkime. Dabar užduoda klausimą gerbiamas V. Bakas. Neįdėjęs kortelės gal, gerbiamas kolega, jūs ją pametėte kažkur. Tai per šoninį, stokite prie šoninio, užduokite klausimą ir viskas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, salėje triukšmas, dabar V. Bakas užduoda klausimą. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Klausimas finansų ministrei, bet gal ir premjerei. Jis toks žemiškas, žmogiškas. Žmonės, kurie patiria žalą dėl ekstremaliosios situacijos, pagal įstatymą gali kreiptis per trejus metus į Vyriausybę ir prašyti paramos. Dabar „Ekologistikos“ žmonės, kurie dėl to nukentėjo, kreipėsi į Finansų ministeriją ir ministerija sakė, kad jie gali kreiptis per mėnesį, nes toks yra Vyriausybės nutarimas. Aš labai noriu paprašyti pataisyti Vyriausybės nutarimą, kuris prieštarauja įstatymui, dar kartą peržiūrėti dėl „Ekologistikos“ gaisro nukentėjusių žmonių prašymus ir vis dėlto atlyginti tą žalą, kurią žmonės patiria dėl ekstremaliosios situacijos, nes tą situaciją sukėlė būtent valdininkų aplaidūs, neteisėti veiksmai. Dabar vyksta bylos. Toks būtų prašymas, nes kalbama vis dėlto apie biurokratizmą, kurio mes vengiame, ir žmonių klaidinimą, kuris yra tikrai neprofesionalus.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ačiū už informaciją. Pasikelsiu, papildomai pasidomėsiu ir atsakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas L. Jonaitis. Prašom. Nematyti, ar ne? Aš teisus. Ar yra? Jūs paklausite individualiai. Gerai. Dabar klausia gerbiamas A. Dumbrava. Irgi nėra. Gerbiama R. Baškienė. Irgi nėra, ar ne? (Balsai salėje) Tada J. Sabatauskas. Nėra ir jo. Gal jau baikime tada posėdį? Tada L. Girskienė. Irgi nėra. Gerbiami kolegos… L. Savickas. (Balsai salėje) G. Kindurys. (Balsai salėje) Tada A. Vinkus, kuris yra. Prašom. Ačiū, kad jūs esate. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū. Kantrybė nugalėjo. Gerbiamas ministre, drįstu į jus kreiptis dėl pandemijos. Kokia yra situacija, mes matome. Iš tiesų verčianti labai stipriai susirūpinti. Vyriausybės pastangos yra daromos didelės. Vyriausybė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija mato ir visuomenę. Per praėjusias dvi savaitgalio dienas mirė 35 žmonės, vakar mirė 16 žmonių. Žiniasklaidos šaltiniai nuolat pabrėžia, kad Lietuvoje mirtingumo mastas, palyginti su kitomis valstybėmis, net ir su tomis, kuriose sergamumas yra labai panašus, yra labai aukštas. Todėl drįstu paklausti, ministre, ar iš praeities pamokų ir taikytų priemonių galime ir galėjome ko nors pasimokyti ir kovoje su šia pandemija jas patobulinome? Ką manytumėte, kodėl Lietuvoje situacija blogėja, nors pastangos daromos didžiulės?
A. DULKYS. Ačiū. Matyt, pradėkime gal nuo to, kad tam tikrą mirtingumo rodiklių palyginimą tarp šalių mes galėsime padaryti vėliau. Taip, pastarųjų dienų skaičiai nedžiugina ir tikrai nemalonūs, siunčia mums signalus, tačiau tarp šalių bus galima pasilyginti truputėlį vėliau. Tam reikia ir laiko.
Jeigu kalbėtume apie tai, kodėl taip yra, jeigu kalbėsime apie… Matyt, reikia žiūrėti trumpalaikes, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes priežastis, kodėl taip atsitinka. Trumpalaikės, be abejo, yra pandemija ir skiepijimosi mastas. Čia reikia pripažinti, kad nors mums visai neblogai sekasi kitose grupėse ir apskritai paėmus mes pirmaujame Rytų Europoje, gerai atrodome Vidurio Europos kontekste, imant konkrečiai tas rizikos grupes, kuriose dabar yra pastebimas mirtingumas, deja, mes atsiliekame. Jau nekalbant, kad jau lyginamės tikrai tik su pačiais geriausiais, tokiais kaip Danija. Čia turėtų būti mūsų skirta daugiau jėgų, tai ir stengiamės daryti.
Jeigu žiūrėtume į trumpalaikes vidutinio laikotarpio priežastis, čia yra kaina už pandemiją. Jau yra antri metai, kai pensinio amžiaus žmonės, senjorai bijo eiti į ligonines ir, deja, uždelsia kai kurias ligas. Mes turime daug tokių mirčių, kurios yra susijusios ne vien tik su kovidu, bet ir su tuo, kad yra ir paralelinių kitų gretutinių ligų ir negalavimų.
Ta ilgalaikė priežastis – Lietuva jau nebe pirmą dešimtmetį, yra atkreiptas dėmesys, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojai lankosi gydymo įstaigose bene dažniausiai Europos Sąjungoje, deja, ligų išgydymo kokybė, mirtingumo, sakykim, rodiklių išvengiamumo – visi mūsų indeksai yra prastesni negu Europos Sąjungos vidurkis. Bendra sveika gyvensena, bendra ligų gydymo kokybė irgi mus prisiveja čia iš anksčiau, tai yra, matyt, ir visose šiose situacijose turime imtis atitinkamų priemonių. Tą ir darysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduotų gerbiama G. Burokienė, bet jos nematau. Tada D. Gaižauskas. Ko gero, būsite paskutinis. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Išties labai dėkoju. Aš norėčiau užduoti klausimą A. Bilotaitei, bet jos nėra. Gal tada premjerei.
Gyvename tikrai labai sunkiu periodu. Turime net tris krizes, neklystu, tris. Aš įvardyčiau: COVID‑19 krizė, migrantų krizė ir, gal jums labai nemalonu, Vyriausybės krizė, nes žiūrint į tai, kaip jūs sprendžiate arba bandote išspręsti šias problemas, šias krizes, iš tikrųjų kai kurie sprendimai net verčia susigūžti. Dėl COVID‑19, na, nepavyksta suvaldyti šios krizės ir turbūt tai pasibaigė kūryba, dėl to priėmėte tam tikrus sprendimus, kad prievarta suskiepytumėte žmones. Dėl migrantų krizės išties taip pat skubotai priimate sprendimus ir skubotai save šlovinate, kad migrantų krizė sustabdyta. Nieko panašaus. Vakarykštis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis parodė, kad ši krizė tik gilėja, o lapkričio mėnesį pasibaigs šeši mėnesiai ir tikrai nežinosime, ką toliau daryti su tais migrantais. O toks sprendimas skubotas, kitaip nepavadinsiu, kad užimtume Kybartų pataisos namus ir ten įkeltume afganistaniečius, o 300 lietuvių ir 170 pareigūnų iškeldintume sukeldami tam tikrą nerimą jų viduje, tikrai negeras sprendimas. Bet dabar prie esmės. Visuomenė vis dėlto matydama, kad nesusitvarkote su krizėmis, pradėjo rinktis į mitingus ir…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Laikas išties toksai… Grįšiu prie klausimo. Tie sprendimai tikrai kelia nerimą, ir rugsėjo 10 dieną, pradėdami sesiją, turėjome apsibarikaduoti, kai šarvuočiai budėjo viduje ir pareigūnų labai daug pasitiko tą mūsų sesijos pradžią. Aš labai norėčiau sužinoti, kiek kainavo ši priemonė, tikrai turėtumėte žinoti, nes vis dėlto priemonė turėjo būti derinta su Vidaus reikalų ministerija, kiek kainavo visas šitas rugsėjo 10 dienos sprendimas, arba apsauga, susijusi su Seimu, nes išties jūs turėtumėte atkreipti dėmesį į tai.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega, išseko klausti. Prašau atsakyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nekainuotų taip brangiai, jeigu būtų piketuojama ar protestuojama taip, kaip buvo protestuojama tada, kai dirbo jūsų Vyriausybė, kai turbūt, kas radikaliausio atsitiko, tai mokytojai sulipo į ministeriją per langus, bet langų niekas niekam nedaužė, Seimo narių pakarti negrasino ir taip toliau, ir panašiai nebuvo, ir niekas akmenų į langus nemėtė. Jeigu to nebūtų, žinote, nereikėtų ir tų išlaidų. Kiek ten tų išlaidų reikėjo policijos pasirengimui – policija vertino riziką, tikrai ne politikai vadovavo ir aiškino pareigūnams, kaip jiems ruoštis kokiems nors galimiems įvykiams, kurių, ačiū Dievui, nebuvo, bent jau tokių, kokie buvo rugpjūčio 10 dieną. Tuos skaičius turbūt galima įsivertinti ir, jeigu reikės, pateiks jums institucijos, kurios tą gali suskaičiuoti. Bet aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad užduodamas klausimas, – jau kaip jūs vertinate Vyriausybę, tai čia yra jūsų reikalas, tiesą sakant, aš dėl to labai neišgyvenu, bet bent jau nekalbėkite netiesos apie prievartinį skiepijimą ir panašius dalykus, nes nėra jokio prievartinio skiepijimo. Noriu priminti, kad kai jūsų Vyriausybė išėjo iš biuro praėjusių metų pabaigoje, tai ligoninėse buvo 3 tūkst. žmonių, kurie sirgo COVID-19, užimtų lovų ir mirtingumo banga buvo pagavusi tikrai ne tą aukštį, kurį mes dabar turime. Tai lygintis raumenimis, kas čia susitvarko, kas nesusitvarko, matyt, galėsime tik po to, kai jau iš visos šios istorijos būsime galutinai išėję.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamai premjerei, gerbiamiems ministrams, visiems dalyvavusiems ir skelbiu, kad Vyriausybės valanda yra baigta. Ir mūsų rytinis posėdis taip pat. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.