LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 M. GEGUŽĖS 30 D. NUTARIMO

NR. IX-912 „DĖL REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTO

NR. XIIIP-4550

 

2020-05-13  Nr. 109-P-17

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-16 

2

 

 

 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatoma, jog nutarimas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad nutarimo nuostatos taikomos rengiant bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį už 2022 ir vėlesnius metus. Atsižvelgus į tai, kad ataskaitų rinkiniai rengiami už praėjusius ataskaitinius laikotarpius bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl teisinio reguliavimo, kuris taikomas ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2021 metus.

Atsižvelgti.

Šio nutarimo nuostatos taikomos rengiant bendrąjį metinių ataskaitų rinkinį už 2022 ir vėlesnius metus. Bendriesiems ataskaitų rinkiniams rengiamiems už iki 2022 m. prasidedančius ataskaitinius laikotarpius taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusi Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“  redakcija.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų, teikiame savo pastebėjimus. Audito „2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų ir jos valdymo vertinimas“ (2018-10-01 Nr. FA-2018-P-60-3-4-1) metu Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos:

– siekiant, kad nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenys galėtų būti naudojami biudžetams planuoti, fiskaliniams, ekonominiams rodikliams skaičiuoti ir pan., praplėsti dabar konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėptį iki valdžios sektoriaus;

– siekiant, kad Vyriausybė, atsiskaitydama Seimui – už veiklos rezultatus, kartu pateiktų ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius, suderinti atsiskaitymo terminus;

– siekiant, kad visų valstybėje įsteigtų fondų ataskaitų rinkiniai būtų aiškūs, palyginami, o Finansų ministerija galėtų įgyvendinti savo, kaip finansinės atskaitomybės politikos formuotojos, vaidmenį, patikslinti teisės aktus taip, kad juose pareiga parengti finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų formas ir jų turinį būtų pavesta Finansų ministerijai, nepriklausomai nuo to, kad fondas priklauso kitai, nei Finansų ministerija, valdymo sričiai.

Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti priėmus naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektą. Teikiame pastebėjimus dėl šio įstatymo ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų:

1.    Valstybės kontrolė, teikdama rekomendaciją dėl atsiskaitymo terminų suderinimo, siekė, kad Vyriausybė atsiskaitymą už veiklą Seimui susietų su metiniais ataskaitų rinkiniais, t. y. savo veiklos ataskaitą pateiktų kartu su finansiniais duomenimis. Pagal numatomą teisinį reguliavimą, Vyriausybė Seimui atsiskaitys teikdama veiklos ataskaitą, o kartu su metiniais finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais bus sudaroma ir teikiama nauja Valstybės pažangos ataskaita. Toks numatomas atsiskaitymas gali sukelti papildomų rizikų: didinti administracinę naštą, nes tuo pat metu bus sudaromos dvi savo turiniu panašios ataskaitos, didinti duomenų nesutapimo riziką, nes Vyriausybės veiklos ataskaita toliau bus pateikiama be finansinių ataskaitų, ir nėra numatytas Vyriausybės veiklos ataskaitos ir Valstybės pažangos ataskaitos informacijos tolygumo užtikrinimo mechanizmas. Siūlytina apsvarstyti, ar vartotojams reikalinga informacija, kurią planuojama pateikti pažangos ataskaitoje, galėtų būti pateikiama ir Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuri būtų rengiama kartu su finansinėmis ataskaitomis.

Nepritarti.

1. Finansų ministerija siūlė atsisakyti Vyriausybės ataskaitos ją pakeičiant Valstybės pažangos ataskaita, tačiau Vyriausybės kanceliarija nesutiko, motyvuodama tuo, kad Vyriausybės ataskaita yra politinis Vyriausybės atsiskaitymas Seimui ir Seimas yra įpratęs gauti Vyriausybės ataskaitą kovo mėn. ir tuo, kad Vyriausybės ataskaita Seimui turėtų būti pateikiama anksčiau nei skaitomas metinis  Prezidento pranešimas Seime.

2.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

2.      Atkreipiame dėmesį, kad metinio nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimas numatytas rudenį, o Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos – pavasarį kaip metinio valstybės ataskaitų rinkinio viena iš ataskaitų. Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitos turinį (ji apima visų viešojo sektoriaus subjektų ir (ar) visų biudžetų vykdymo rezultatus, taigi ir Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybės socialinio draudimo fondų ir pan.), jos pateikimas kartu su valstybės ataskaitų rinkiniu kelia abejonių. Be to, kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu Seimas gauna ir informaciją apie valstybės skolą, kuri apima ne tik Finansų ministerijos vardu pasiskolintas lėšas, bet ir valdžios sektoriaus skolą, įskaitant savivaldybių skolą. Todėl metinis valstybės ataskaitų rinkinys neapims visos informacijos, kuri gali ar turi būti atspindėta Vyriausybės veiklos / Valstybės pažangos ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasarį kartu su Vyriausybės veiklos ataskaita.

Nepritarti.

Siūlyti ir nacionalinį ataskaitų rinkinį pateikti Seimui pavasario sesijoje yra rizikinga, nes šiais įstatymų projektais siūlomi ataskaitų parengimo ir teikimo terminai ir taip yra gana įtempti. Apie nacionalinio ataskaitų rinkinio pateikimą pavasario sesijoje būtų galima svarstyti tik sėkmingai įgyvendinus šiais projektais siūlomus terminus.

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės metinėse ataskaitose teikiamos informacijos tikslas – sprendimų priėmimas (galimybė naudotis valstybės, fondų finansinėmis ataskaitomis rengiant kitų metų biudžetų projektus), tuo tarpu nacionalinio ataskaitų rinkinio tikslas – skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei apie viso Lietuvos viešojo sektoriaus finansinę būklę ir rezultatus. Nacionalinio ataskaitų rinkinio informaciją kaip papildomą informacijos šaltinį tam tikrais atvejais gali naudoti ir tarptautinės institucijos (naudojo TVF).

3.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

3.      Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektu reglamentuota, kad Valstybės pažangos ataskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio parengimo data yra balandžio 25 d., o pateikimo Vyriausybei (kartu su valstybinio audito išvada ir atskaita) – gegužės 15 d., t. y. po 14 darbo dienų. Kadangi audituojamam subjektui turi būti suteikiama pakankamai laiko susipažinti su audito ataskaitos projektu ir teikti dėl jo pastabas (atitinkamai, galiojančiame Valstybės kontrolės įstatyme jis numatytas ne trumpesnis kaip 7 darbo dienos, o įregistruotame naujos redakcijos šio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte – ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų), laikas auditoriams susipažinti su finansinių ataskaitų rinkiniais, kaip visuma, gauti audituojamų subjektų nuomonę dėl audito ataskaitos projekto ir ją įvertinti, turėtų būti persvarstytas.

Vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, Finansų ministerija nacionalinį finansinių ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei turi pateikti iki liepos 31 d., o Vyriausybei – iki spalio 1 d. Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir ataskaitas iki spalio 1 d. teikia Vyriausybei, o iki spalio 10 d. – Seimui. Pažymėtina, kad kasmet ministerija ataskaitų rinkinius Valstybės kontrolei pateikia pavėluotai: dviem ar daugiau savaičių vėliau, nei nustatyta įstatymuose. Matydami tokią praktiką, įžvelgiame riziką, kad dalies audito procedūrų atlikimas ir audito ataskaitų derinimas su audituojamais subjektais, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, gali tapti neįmanomais.

Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę paankstinti metinių ataskaitų rinkinių sudarymo terminą, pavėlinti valstybinio audito išvadų ir ataskaitų pateikimo terminą arba nustatyti pakankamą terminą, per kurį, po šių rinkinių pateikimo aukščiausiajai audito institucijai, turi būti pateiktos valstybinio audito išvados ir ataskaitos.

Nepritarti.

Praktikoje Valstybės kontrolė į valstybės metinių ataskaitų rinkinį įtraukiamų įstaigų ataskaitas, kartu ir valstybės metines ataskaitas pradeda audituoti dar biudžeto vykdymo ir finansinių ataskaitų rengimo procese, todėl praktiškai valstybės ataskaitų audito laikotarpis nėra tik 14 darbo dienų. Pastebėtina, kad ir didelių korporacijų audito atveju, jų ataskaitų auditas pradedamas gerokai prieš parengiant ataskaitas.

 

4.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

4.      Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimu numatoma, kad bus sudaromi dviejų rūšių ataskaitų rinkiniai, tačiau vieno jų – metinių ataskaitų rinkinio – sudėtį nustato įstatymas, kito – bendrojo metinių ataskaitų rinkinio – finansų ministras. Abejojame naujai įvedamos sąvokos „bendrasis metinių ataskaitų rinkinys“ tikslingumu. Ši sąvoka projektuose neapibrėžta, o tai kelia skirtingo interpretavimo rizikas. Jos įvedimas sukuria prielaidas, jog bus rengiami kitokios nei metiniai ataskaitų rinkiniai formos ir turinio ataskaitų rinkiniai, kurie galimai pareikalaus esminių pakeitimų finansinių ataskaitų konsolidavimo procese ir jį apsunkins.

Žinodami poreikį keisti išteklių fondų (ypač tų, kurių biudžetų vykdymo kaip ir finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi kaupimo principu) metinių ataskaitų rinkinių turinį, manome, kad fondai, kaip ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, visgi turėtų rengti metinį ataskaitų rinkinį, o finansų ministras nustatytų tik papildomus reikalavimus dėl jo sudėties.

Nepritarti.

Rengti tos pačios sudėties ir formų (kaip ir biudžetinių ar viešųjų įstaigų) fondų ataskaitas ir dar turėti papildomus reikalavimus yra netikslinga ir didinama našta. Bendrojo ataskaitų rinkinio ataskaitos nebus visiškai  naujos ataskaitos. Tai bus tos pačios finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos, atsisakius fondams nebūdingų dalykų ir aiškiau, paprasčiau atskleidžiant naudingą informaciją. Be to, kai kuriems fondams rengiant kaupimo principu ne tik finansines, bet ir biudžeto vykdymo ataskaitas, pasikartojančią informaciją bendrame ataskaitų rinkinyje galima apjungti.

5.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

5.      Atkreipiame dėmesį, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateiktos viešojo sektoriaus subjektų išlaidų, sąnaudų ir pajamų sąvokos, bet nepateikta įplaukų sąvoka. Siūlome užtikrinti nuoseklų sąvokų vartojimą: pajamas sieti su sąnaudomis (kaupimo principo taikymo atvejais), o įplaukas – su išlaidomis (pinigų principo taikymo atvejais), ir ištaisyti projekte pasitaikančius netinkamo sąvokų vartojimo atvejus. Pavyzdžiui, apibrėžiant Išteklių fondo sąvoką nurodoma, kad „jo išlaidų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, turėtų būti „jo sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos“, viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai turėtų būti apibrėžiami kaip pinigų arba pinigų ekvivalentų įplaukos ir išlaidos, o ne įplaukos ir išmokos ir pan.

Pritarti.

Atsižvelgiant į tai, kad „įplaukos“ ir „išlaidos“ yra bendrinės sąvokos, jų samprata yra ta pati kaip nurodyta dabartiniame lietuvių kalbos žodyne, siūlome braukti iš įstatymo perteklinę sąvoką „išlaidos“ (2 straipsnio 23 dalis).

2) jo išlaidų sąnaudų pagrindinis finansavimo šaltinis yra pajamos, kurios būdingos tik šiam fondui ir kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;

25. Viešojo sektoriaus subjekto pinigų srautai (toliau – pinigų srautai) – viešojo sektoriaus subjekto pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos išlaidos, taip pat pinigų ir pinigų ekvivalentų išmokos išlaidos iš valstybės, savivaldybės iždo sąskaitų viešojo sektoriaus subjekto vardu ir su jomis susijusios įplaukos.

6.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-03-23 Nr. SD-(6-1.8 E)-214

 

 

 

6.         Atkreipiame dėmesį, kad planuojamas keisti Seimo Statuto 225 str. nuostatas vertėtų suderinti su Valstybės kontrolės įstatymo nuostatomis, kurios tiek galiojančiame įstatyme, tiek kartu su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiamame Valstybės kontrolės įstatymo 9 ir 10 str. pakeitimo projekte nustato, kad Valstybės kontrolė valstybinio audito išvadas ir ataskaitas dėl metinių ataskaitų rinkinių teikia Seimui (Statuto projekte nurodyta, kad valstybinio audito išvadas ir ataskaitas Seimui teikia Vyriausybė).

Pabrėžtina, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir susijusių lydimųjų įstatymų projektų pakeitimais bus sudarytos galimybės įgyvendinti rekomendaciją dėl konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėpties padidinimo. Galimas tinkamo rekomendacijų, teikiamų dėl terminų suderinimo bei dėl aiškių ir palyginamų išteklių fondų ataskaitų formų ir turinio turėjimo, įgyvendinimo rizikas pateikėme šiame rašte. Atkreipiame dėmesį, kad naujojo reglamentavimo veiksmingumą nuosekliai įvertinti bus galima tik įgyvendinus minėtų įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgti.

Seimui pateikti jau pakoreguoti projektai.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4550.

6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti Seimo nutarimo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybės kontrolės pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas.

           

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Valius Ąžuolas

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė