LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASOCIACIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1969  9  STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2020-06-08 Nr. XIIIP-4448(5)

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 9 straipsnį 8 dalimi ir nustatyti, kad „Jeigu sudaromas vienasmenis asociacijos valdymo organas (asociacijos vadovas), jis veikia asociacijos vardu vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatomis ir asociacijos įstatuose nustatytais reikalavimais.“ Pasiūlymas vertintinas kaip perteklinis ir neturintis jokio teisinio krūvio, nes tiek Civilinio kodekso, teik ir keičiamo įstatymo nuostatų laikymasis visais atvejais ir be jokių išimčių yra privalomas, kai sudaromas vienasmenis asociacijos valdymo organas. Todėl teikiama nuostata nenustato jokio naujo, ar teisiškai reikšmingo reguliavimo, kuris jau nebūtų nustatytas kituose teisės aktuose.

2.    Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 91 straipsniu su pavadinimu „Asociacijų finansavimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad straipsnyje reguliuojami tik tie asociacijų finansavimo atvejai, kai asociacijos galėtų būti finansuojamos ir valstybės biudžeto. Todėl teigtina, kad bendro pobūdžio straipsnio pavadinimas „Asociacijų finansavimas“ neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko ir turėtų būti pakeistas taip, kad atspindėtų straipsnio turinį.

3.    Projekto 2 straipsniu teikiamame įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai skliaustuose „(valstybės biudžeto lėšos)“.

4.    Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asociacijų veiklai stiprinti, jų veiklos projektams, kūrybinėms programoms įgyvendinti gali būti skiriamas finansavimas konkurso būdu iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (valstybės biudžeto lėšos).“ Be to, šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato asociacijų finansavimo iš valstybės biudžeto ir šių lėšų administravimo tvarką, projektų vertinimo procedūras, lėšų pervedimo ir atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Asignavimų valdytojai, įgyvendindami asociacijų finansavimo programas ir priemones, tvirtina finansavimo konkursų nuostatus, kuriuose nustato finansavimo kryptis, siekiamus tikslus ir projektų įgyvendinimo rezultatų vertinimo tvarką.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas.

 Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku kokiu būdu teikiamos nuostatos yra susijusios su asociacijų įstatymo turiniu. Asociacijų įstatymo paskirtis, kaip nurodoma šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, yra reglamentuoti „juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus“. Tuo tarpu pažymėtina, kad asociacijų finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų reguliuoja kiti specialieji teisės aktai (pavyzdžiui, Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas ir kt.), kuriuose ir turėtų būti įtvirtinamos nuostatos, susijusios skirto finansavimo skyrimo tvarkos nustatymu ir grąžinimu į valstybės biudžetą.

Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis teisės sistemiškumo reikalavimu, institucija, nustatanti finansavimo iš valstybės biudžeto tvarką, turi būti įvardinta tame teisės akte, kuriame nustatomi atvejai ir kriterijai, kai toks valstybės biudžeto lėšų skyrimas yra galimas.

Antra, pažymėtina, kad tuo atveju, jei siūlomu įstatymo pakeitimu siekiama įtvirtinti naują ir jokiuose kituose įstatymuose nereguliuojamą asociacijų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarką (projekte nepateikiama jokių tiesioginių nuorodų į kitus įstatymus), teikiamas pasiūlymas yra teisiškai ydingas ir nepakankamas. Siekiant sudaryti sąlygas skirti valstybės biudžeto lėšų privatiems asmenims, įstatyme negali būti naudojamos tokios nekonkrečios formuluotės kaip: asociacijų veiklos stiprinimas, veiklos projektai, kūrybinės programos. Tokios formuluotės galėtų reikšti bet kokią asociacijų veiklą, kuri taip būtų apibrėžiama pačių asociacijų, ar asmenų, atsakingų už valstybės lėšų skyrimą. Įstatyme, siekiant skirti valstybės biudžeto lėšų privatiems asmenims, turi būti nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški atvejai ar kriterijai, kuriems esant valstybės lėšos galėtų būti skiriamos. Be to, toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl nei valstybės biudžeto lėšų skyrimo, nei jų gavimo požiūriu, projektu neteikiamas reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl sistemiškai vertinant analizuojamą reguliavimą, teigtina, kad teikiamas reguliavimas sukurtų korupcijos rizikos prielaidas ir skatintų neatsakingą valstybės biudžeto lėšų skyrimą privatiems asmenims, nes įstatymas nenustatytų jokių, bent kiek aiškių, atvejų ar kriterijų, susijusių su valstybės biudžeto lėšų naudojimu.

5.    Projektu siūloma papildyti įstatymą 91 straipsniu, kurio 2 dalyje siūloma įtvirtinti asociacijos, kurios veikla, kūrybinės programos bei projektai finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų, vadovo, projekto vadovo, kolegialių valdymo organų narių nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Atsižvelgiant į įstatymo 91 straipsnio pavadinimą, manytina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai turėtų būti reglamentuojami kitame arba atskirame įstatymo straipsnyje.

6.    Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asociacijų, kurių veikla, kūrybinės programos bei projektai finansuojami iš valstybės biudžeto, vadovams,  projektų vadovams, kolegialių valdymo organų nariams. Pažymėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas nustatys šių asmenų atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams bei kaip ši nuostata bus taikoma praktikoje. Atsižvelgiant į kartu teikiamo Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg Nr.XIIIP-4447(5) nuostatas, tikėtina, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimai siejami būtent su šiuo įstatymo projektu. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog pavyzdžiui, Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse finansavimo modelis sudarytas iš kelių etapų: sprendimų dėl lėšų skyrimo priėmimas (kuris taip pat skirstomas į etapus), lėšų išmokėjimas (kuris gali būti vykdomas etapais) ir atsiskaitymas už panaudotas lėšas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar priėmus sprendimą dėl lėšų skyrimo ir nors vienam iš nurodytų asmenų praradus nepriekaištingą reputaciją (ar paskyrus naują vadovaujantį asmenį, kuris neturi nepriekaištingos reputacijos), šios lėšos gali būti išmokamos, o jei jau išmokėtos – ar gali būti naudojamos. Be to, svarstytinas apskritai tokios nuostatos tikslingumas, nes organizacijoje gali būti gana platus asmenų ratas, kuris taip pat gali būti susijęs su finansuojamu projektu ar kūrybine programa, pavyzdžiui, direktoriaus pavaduotojas kūrybinei veiklai, kūrybinės programos vadovas, organizacijos finansininkas, kurie neatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų, tačiau pagal siūlomą reguliavimą finansavimas galėtų būti skiriamas. Manytume, kad toks reguliavimas tiesiog lengvai būtų apeinamas, pavyzdžiui, formaliai į vadovo pareigas paskyrus asmenį, kuris objektyviai net nedalyvautų pačioje organizacijos veikloje, o savo įgaliojimus „perduotų“ kitiems organizacijos administracijos darbuotojams.

Be to, atkreipiame dėmesį, kad asmenų atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise gauti valstybės biudžeto lėšų, todėl toks reguliavimas negali būti nustatytas poįstatyminiu teisės aktu ir turi būti įtvirtintas įstatyme.

7.    Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoje žodžių „baudžiamojo nusikaltimo“ įrašytini žodžiai „nusikalstamų veikų“.

8.    Įstatymo 91 straipsnio 4 dalies 2 punkte vartojamą formuluotę „asociacija yra likviduojama arba pradėtos asociacijos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas“ siekiant teisinio aiškumo siūlytina įtvirtinti atskiru punktu toje pačioje 91 straipsnio dalyje.

9.    Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos asociacijai negali būti skiriamos, jeigu nustatoma, kad „asociacija, prašydama valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus“. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Pažymėtina, kad neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis tam tikra institucija galėtų konstatuoti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Todėl siūlytina atsisakyti termino „suklastotas“ vartojimo, nes terminas „tikrovės neatitinkantys duomenys“ apimtų ir suklastojimo atvejus.

10.          Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 7 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, reikia nurodyti, apie kokio pobūdžio įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus, šioje nuostatoje kalbama, pavyzdžiui, projektai, kurių įgyvendinimui buvo skirtos valstybės biudžeto lėšos.

11.          Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 91 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu šio straipsnio 2 ar 4 dalyse nurodytos aplinkybės atsiranda arba paaiškėja po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų projektui įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą. Jeigu šio straipsnio 2 ar 4 dalyse nurodytos aplinkybės išnyksta nepasibaigus projektų įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas projektams, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti.“

Sistemiškai vertinant tokias nuostatas pastebėtina, kad atsiradus tam tikroms, įstatyme numatytoms, aplinkybėms lėšų išmokėjimas turėtų būti stabdomas tam tikram terminui, kartu įspėjant asmenį apie tai, kad per tam tikrą laikotarpį nepašalinus trūkumų, lėšas reikės grąžinti. Tik vėliau, jei asmuo nepašalina nustatytų trūkumų, turėtų sekti įpareigojimas lėšas grąžinti. Be to, tuo atveju, jei lėšos jau yra grąžintos, svarstytina, ar lėšų mokėjimas turėtų būti atnaujinamas, nes lėšos jau būtų grąžintos. Manytina, kad šiuo atveju asmuo iš naujo ir kompleksiškai turėtų būti įvertintas, ar jis atitinka valstybės keliamus reikalavimus. Lėšų mokėjimas, manytina, galėtų būti atnaujintas tik tais atvejais, kai asmuo per nustatytą terminą pašalino trūkumus. Siūlytina tobulinti reguliavimą.

12.          Projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 91 straipsnio 6 dalis neturi būti keičiamo įstatymo reguliavimo objektu, nes toks reguliavimas turi būti įtvirtintas specialiuosiuose įstatymuose, kurie numato asociacijų finansavimą valstybės biudžeto lėšomis.

13.          Tuo atveju, jei projektu siūloma įtvirtinti naują valstybės lėšų skyrimo asociacijoms modelį, kuris projekto nuostatomis nesiejamas su kitais specialiaisiais įstatymais, atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikės valstybes biudžeto lėšų ir vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

 

 

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]

D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]