LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722

11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 PAPILDYMO 37¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, t. y. valstybės ir savivaldybių įmonių, taip pat bendrovių, kuriose akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise (toliau – valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės), veikla ir jos rezultatai atlieka svarbų vaidmenį siekiant valstybės ekonominės ir socialinės pažangos bei turi ženklios įtakos valstybės biudžeto pajamų augimui. Šiuo metu valstybė valdo 79 valstybės įmones ir 49 akcines bendroves. 2015 m. savivaldybės kartu valdė 46 savivaldybių įmones ir 177 akcines bendroves. Valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms nustatomi veiklos tikslai ir kapitalo grąžos rodikliai skiriasi priklausomai nuo šių įmonių statuso, vykdomos veiklos, socialinių ar politinių tikslų įgyvendinimo. Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių akcininkas yra visi Lietuvos žmonės, šios įmonės privalo ne tik siekti pelningos veiklos ar kitų joms nustatytų tikslų įgyvendinimo, bet ir atliepti visos visuomenės lūkesčius dėl jų vykdomos veiklos skaidrumo, viešumo bei efektyvaus ir racionalaus valstybės turto panaudojimo.

Valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovai yra šių įmonių veidas ir nuo jų tiesiogiai priklauso šių įmonių valdymo kokybė, skaidrumas ir veiklos rezultatai. Siekiant nuolatinio valdymo kokybės ir didesnės grąžos valstybei augimo, ypatingą svarbą įgyja valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos, techninės revoliucijos ir globalizacijos diktuojamų pokyčių. Ilgametė patirtis rodo, kad ilgai tai pačiai įmonėje vadovaujantys vadovai ne tik deda mažiau pastangų siekdami prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos situacijos, bet ir mažiau linkę diegti naujoves bei gerąsias įmonių valdymo praktikas, lemiančias ir didesnį įmonių veiklos skaidrumą bei efektyvumą. Amžino vadovo pareigos ir nusistovėję vadovavimo principai gali turėti lemiamos įtakos neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklai, t. y. nepotizmo praktikų įsigalėjimui ir neskaidriai jų darbuotojų atrankai, neskaidriam vadovų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimui, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių, užkertančių kelią racionaliam valstybės turto valdymui, sudarymui.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitose rotacija viešajame sektoriuje laikoma teigiamu veiksniu, leidžiančiu sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų pareigas einančių asmenų ribotų kadencijų nustatymas gali būti laikoma efektyvia kovos su korupcija priemone, leidžiančia ženkliai sumažinti dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančias korupcines rizikas, galinčias užkirsti kelią skaidriai, nuo atskirų politikų valios nepriklausomai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklai bei tinkamai visos valstybės interesus atitinkančiai jų priežiūrai. Nusistovėję abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo, o ne realios atskaitomybės santykiai ir neskaidrūs interesai gali būti pagrindinės kliūtys objektyviam įmonės rezultatų bei jos vadovo veiklos, kompetencijos ir profesionalumo vertinimui.

Būtinybę imtis papildomų priemonių siekiant valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo patvirtina tai, kad šiuo metu beveik pusės valstybės įmonių (34 iš 79) vadovų vadovauja daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai, t. y. daugiau nei 20 metų, valstybės įmonėms vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros srityje veikiančių valstybės įmonių vadovai. Dviejų valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai dirba daugiau nei 20 metų. Susiklosčiusi situacija leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu galiojantys teisiniai mechanizmai nenustato pakankamai saugiklių ir neleidžia visais atvejais užtikrinti savalaikės valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitos, kokybiško valdymo ir su tuo susijusio valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos atsinaujinimo, taip pat neleidžia užtikrinti, kad valstybė, realizuodama savo kaip akcininkės teises, visada elgtųsi principingai siekdama įmonių kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo.

Tai, kad efektyvus bei skaidrus valstybės ir savivaldybių nuosavybės teise valdomų įmonių valdymas turi tiesioginės įtakos ne tik jų veiklos rezultatams, bet ir visos valstybės tarptautiniam vertinimui, patvirtina ir tai, kad tarptautinės organizacijos nuolatos skiria ypatingą dėmesį valstybių narių bei jomis pretenduojančių tapti vykdomoms reformoms valstybės valdomų įmonių srityje ir teikia su tuo susijusias rekomendacijas. Pavyzdžiui, 2015 m. liepos mėnesį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) atnaujino 2005 m. priimtas Valstybės valdomų įmonių valdymo gaires, kurių tinkamas įgyvendinimas yra vienas iš prioritetų vykstant Lietuvos stojimo į EBPO procesui. Atnaujintose EBPO gairėse išplečiami valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai, taip pat akcentuojama įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo svarba. Gairėse pabrėžiamas valstybės kaip akcininkės vaidmuo, užtikrinant valstybės valdomų įmonių valdymo skaidrumą ir atskaitomybę.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Akcinių bendrovių įstatymo projektas) tikslas – įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Siūlomos įstatymų projektų nuostatos nepažeistų į valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų pareigas paskirtų asmenų teisėtų lūkesčių, nes valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovai, kurie į šias pareigas buvo paskirti neterminuotai, negali turėti ir neturi teisėto lūkesčio, kad šias pareigas jie eis neribotą laiką ir kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių efektyvią veiklą ir išvengti jų sustabarėjimo, negalės riboti termino, kiek tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei. Šią išvadą patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią remiantis asmens teisėtų lūkesčių doktrina asmuo negali tikėtis, kad teisinis reguliavimas ateityje nesikeis (2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Hasani prieš Kroatiją; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko Pogrebne Storitve Leopold Oklesen s.p. prieš Slovėniją) arba pasikeis jo naudai (2002 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieš Čekijos Respubliką). Turint tai omenyje ir siekiant nuoseklaus įstatymų projektais siūlomų nuostatų įgyvendinimo, įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatuose siūloma nustatyti protingus terminus, kuriems suėjus atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovas turės būti atšaukiamas iš šių pareigų ir valstybės ar savivaldybių įmonių atveju bus skelbiamas viešas konkursas įmonės vadovo pareigoms eiti.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė ir Teisės grupė.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – Įmonių įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, kad įmonės vadovą skiria ir atšaukia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tačiau įmonės vadovo kadencijų Įmonių įstatymas nenustato. Įmonių įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato tik atvejus, kai įmonės vadovas turi būti iš pareigų atšaukiamas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu.

Valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 2 dalimi, yra parenkami konkurso būdu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas ir valstybės bei savivaldybių įmonių konkursinių pareigybių sąrašas.

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nenustato kadencijų bendrovių, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, vadovams. Šioms įmonėms taikomi bendrieji tiek privačioms, tiek valstybės ar savivaldybių valdomoms bendrovėms taikomi veiklos principai, t. y. pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas).

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:

1) Įmonės vadovas priimamas į darbą viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2) Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės vadovas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus. Įmonės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3) Pasibaigus antrajai kadencijai, įmonės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija likus trims mėnesiams iki įmonės vadovo antrosios kadencijos pabaigos organizuoja viešą konkursą vadovo pareigoms eiti.

4) Jei įmonės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš vadovo pareigų, jis atšaukiamas ir iš įmonės valdybos narių.

Akcinių bendrovių įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:

1) Bendrovės vadovas valdybos sprendimu skiriamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios bendrovės vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2) Pasibaigus pirmajai kadencijai, bendrovės vadovas gali būti skiriamas antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu bendrovės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus. Bendrovės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3) Jei bendrovės vadovas buvo paskirtas įmonės valdybos nariu, atšaukus jį iš pareigų, jis atšaukiamas ir iš bendrovės valdybos narių.

Įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatose siūloma nustatyti tokias pereinamąsias nuostatas:

1) Iki pakeitimų įsigaliojimo į valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovo pareigas tam tikram terminui priimtas asmuo toliau eina vadovo pareigas iki šio termino pabaigos.

2) Įsigaliojus įstatymų projektais siūlomoms nuostatoms, per 3 darbo dienas pasirašytinai pranešama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovui apie neterminuotos darbo sutarties pakeitimą į terminuotą darbo sutartį. Terminuota darbo sutartis su įmonės vadovu pasirašoma, įmonės vadovui pateikus rašytinį sutikimą keisti darbo sutarties su juo rūšį. Tokio sutikimo negavus per 20 darbo dienų nuo pranešimo jam pateikimo, įmonės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų.

3) Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovas, kuris į šias pareigas paskirtas neterminuotai ir iki įstatymų projektų siūlomų nuostatų įsigaliojimo eina pareigas mažiau nei penkerius metus, toliau eina įmonės vadovo pareigas penkerius metus. Šis penkerių metų laikotarpis yra prilyginamas pirmajai kadencijai einant tos pačios įmonės vadovo pareigas.

4) Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovas, kuris į šias pareigas buvo paskirtas neterminuotai ir iki įstatymų projektais siūlomų nuostatų įsigaliojimo dienos eina pareigas daugiau nei penkerius metus, bet mažiau nei dešimt metų, toliau eina atitinkamos įmonės vadovo pareigas penkerius metus nuo įstatymų projektais siūlomų nuostatų įsigaliojimo dienos. Šis penkerių metų laikotarpis yra prilyginamas antrajai kadencijai einant tos pačios įmonės vadovo pareigas.

5) Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės vadovas, kuris į šias pareigas buvo paskirtas neterminuotai ir iki įstatymų projektais siūlomų nuostatų įsigaliojimo dienos eina pareigas daugiau nei dešimt metų, toliau eina atitinkamos įmonės vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir suėjus terminui yra atšaukiamas iš įmonės vadovo pareigų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Numatomos tik teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, nes, nustačius valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijas ir įvedus maksimalų dviejų kadencijų vadovavimo terminą, bus sudarytos visos galimybės užtikrinti savalaikį valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių atsinaujinimą, galintį turėti lemiamos įtakos tokių įmonių veiklos skaidrumui ir jų valdymo efektyvumui.

6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų nustatymas turės teigiamos įtakos korupcinių rizikų ir nepotizmo apraiškų šių įmonių veikloje mažinimui.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumui, jų valdymo kokybei ir su tuo susijusiam kitų verslo subjektų ir visų žmonių pasitikėjimui valstybe bei jos institucijomis.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 ,,Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatant jame valstybės valdomos įmonės veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatų atitikties nustatytiems tikslams vertinimo procedūrą. Savivaldybių valdomų įmonių atveju, kiekvienos savivaldybės taryba turės nustatyti tvarkas, reglamentuojančias savivaldybių valdomų įmonių veiklos tikslų įgyvendinimo rezultatų atitikties nustatytiems veiklos tikslams vertinimo procedūras.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektuose nėra siūloma įvesti naujų sąvokų ar terminų, jie neturi būti vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Iki įstatymų projektais siūlomų nuostatų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų pakeisti 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 ,,Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, o savivaldybių tarybos turėtų priimti savivaldybių valdomų įmonių pasiektų veiklos vertinimo procedūras nustatančius įgyvendinamuosius teisės aktus. 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Priėmus įstatymus, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų jiems įgyvendinti nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų negauta.

14. Eurovoc reikšminiai žodžiai

„Valstybės valdoma įmonė“, ,,valstybės įmonė“, „savivaldybės valdoma įmonė“, ,,savivaldybės įmonė“, „įmonės vadovas“, „kadencija“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.