LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 384
STENOGRAMA
2020 m. kovo 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, Seimo nariai, svečių šiandien nedaug, gerbiami žmonės, kurie stebite šį posėdį. (Balsai salėje) Tikiuosi, kad dabar jau girdėsite.
Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo nenumatytą 2020 m. kovo 31 d. posėdį. (Gongas)
Susirinkome išskirtinėmis sąlygomis, pasakyčiau, kad nežinomybės sąlygomis. Dėl to matau daug stovinčių prie mikrofono ir norėčiau, kad ši situacija netaptų Astravo, Černobylio repeticija. Ekstremali situacija reikalauja sprendimų. Šiandien mes ir susirinkome spręsti dėl tų sprendimų. Sprendimų tikėtųsi visa Lietuva, tikriausiai pozityvių. Pozityvūs sprendimai yra tokie, kad mes galėtume dirbti, ir aš norėčiau, gerbiami kolegos, paprašyti mūsų visų, yra nemažai susirinkusių, atsistoti ir padėkojant medikams už jų atliktą darbą paploti. (Plojimai)
Vieną minutę. Sekretoriato vadovė prašo paprašyti visų, kad užsidėtumėte kaukes. Bet, gerbiami kolegos, tęsiant rimtai, aš norėčiau paprašyti ir dar vieno jūsų atsistojimo, mes netekome dalies žmonių dėl nesuvaldyto viruso ir pagerbiant tą netektį prašau tylos.
Tylos minutė
Dėkoju. Prašome naudoti kaukes. Vis dėlto gal aš čia esu toliau, tai galiu… Vieni man liepia nusiimti, kiti siūlo užsidėti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF*). Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos? Dar mes nesiregistravome. Siūlau užsiregistruoti.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Dėl vedimo tvarkos. Nežinau, kuris pirmasis atsistojote? Man atrodo, A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Seimo nario D. Gaižausko padėjėja serga koronavirusu ir jis turėtų būti izoliacijoje. Aš matau jį sėdintį čia. Tai dabar ar mes turime visi išeiti, ar jis turi išeiti? Gal paaiškinkite situaciją, nes, manau, Seimo nariui įstatymo reikia laikytis.
PIRMININKAS. Paaiškins D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų labai gerai (ačiū, gerbiamas kolega), kad šį klausimą iškėlėte, nes noriu pasakyti ir, ko gero, gerai, kad žmonės mato, – tai dviejų žurnalisčių dovana mano gimtadienio proga vakar paskleista tiesos neatitinkanti informacija. Tai yra šmeižtas. Aš visur dėl šmeižto esu informavęs, tiek „Delfį“, tiek LRT, kad paneigtų informaciją, kurią yra paskleidę.
Kodėl? Todėl, kad padėjėja, kuri darbuojasi V. Simuliko kabinete (visi turbūt žinote, penktame aukšte), tiesioginio kontakto su manimi neturėjo ne tik kad nuo 17 dienos, bet daugiau negu tris savaites, kiek aš atsimenu, išvis neturėjo jokio kontakto su manimi. Neturėjo kontakto ir su kitais nariais, nei su NSGK komiteto nariais ir panašiai. Neturėjo tiesioginio kontakto, vadinasi, priverstinės izoliacijos tikrai nereikia. Apie tai esu kalbėjęs ir su ekstremalių operacijų vadovu A. Veryga. Biuras pasitikslino informaciją su kanclere, ir mes visi – tiek NSGK nariai, tiek aš be išimties – neturime būti priverstinoje izoliacijoje, nes tiesioginio kontakto neturėjome. Tiesioginį kontaktą turėjo tik V. Simulikas ir toje aplinkoje esantys žmonės. Ko gero, jie ir saviizoliavosi.
Tiek LRT žurnalistė R. Miliūtė, tiek žurnalistė V. Danauskienė prieš rašydama straipsnius buvo aiškiai informuota apie tai. Feisbuke aš taip pat esu pateikęs informaciją – tiesioginio kontakto neturėjau, saviizoliacijos man nereikia. Tačiau, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, kaip ir jūs visi kolegos, esu pasakęs, kad mes turėtume laikytis saviizoliacijos, savanoriškai tam tikrų taisyklių, vienaip ar kitaip norėdami išvengti kokios nors vienokios ar kitokios galbūt užkrato galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tiesioginio kontakto neturėjau ir man saviizoliacija nereikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad yra nemažai rezervinių klausimų, dėl kurių reikia surinkti 29 parašus. Mes puikiai žinome, kad dar nėra taip buvę, kad nesurinktume tų 29 parašų dėl teikiamų projektų. Ar galime čia sutarti, kad neiname ir nerenkame tų parašų, kad papildomai nesiburtume, ir sutariame, kad nereikia papildomai jų pateikti Sekretoriatui ir tuos klausimus mes galėsime pateikti čia, Seime?
PIRMININKAS. Parašų nereikia rinkti, nes klausimai įtraukti į darbotvarkę.
L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš truputėlį pratęsdamas situaciją dėl D. Gaižausko patarėjos, padėjėjos. Tai, viena vertus, yra problema, susijusi su pačiais Seimo nariais, tvarka, daugmaž paaiškinta, bet nėra aišku dėl pačios patarėjos elgesio. Mes čia griežtiname bausmes, bandome priversti žmones būti saviizoliacijoje, o kokį mes pavyzdį rodome? Jeigu tai yra politinio pasitikėjimo tarnautoja, tai gal būtų galima jai kaip nors duoti signalą, nurodymą, kad ji deklaruotų savo kontaktus, savo vaikščiojimus po to, kai turėjo būti saviizoliacijoje? Jeigu jinai nebendradarbiauja ir neatsiliepia į atsakingų institucijų skambučius, kaip mes atrodome? Mielieji, kokį mes pavyzdį rodome? Čia yra apie tai kalbama pirmiausia.
PIRMININKAS. Kolegos, atkreipiu dėmesį, mes organizuodami posėdį kalbėjome apie tai, kad tie, kurie neklausia ir kuriems klausimas nėra aktualus, ne jų komiteto, tiesiog galėtų čia nedalyvauti pateikimų metu. Bet visada visi yra laisvi pasirinkti savo dalyvavimo būdą.
J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, šiandien antradienis, lyg ir turėtų būti eilinis Seimo posėdis. Kaip čia atsitiko, kad valdyba uzurpavo tą teisę skelbti neeilinius posėdžius? Jeigu būtų eilinis posėdis, mes galėtume pasisakyti dėl darbotvarkės, siūlyti ką nors išbraukti, įtraukti, kai yra valdybos teikiama neeilinio posėdžio darbotvarkė, mes nieko negalime padaryti.
PIRMININKAS. Jeigu gerai pamenate, tai valdyba turi tokią teisę sudaryti grafiką. Grafikas buvo sudarytas ir jis buvo pakeistas atsižvelgiant į karantiną, ir karantino metu buvo nekviečiami posėdžiai. Šis posėdis buvo paskelbtas taip pat valdybos kaip neeilinis, nes nenumatytas grafike, ir valdyba tokią teisę turi ir ta teise naudojasi. Visų frakcijų atstovai valdyboje dalyvavo svarstant dalykus. Neatsimenu, kas dabar. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Dabar netgi mūsų staliniuose kompiuteriuose darbotvarkėje yra projektų, kurie dar neregistruoti. Kaip mes galėsime svarstyti ir juo labiau suspėti susipažinti ir pateikti savo pastabas ir pasiūlymus, jeigu dar iki šiol dabar svarstant darbotvarkę mes neturime registruotų projektų. Aš turiu omenyje Statuto projektą.
PIRMININKAS. Statuto pataisą jeigu turite omenyje, tai ji atiduota registruoti šiuo metu, tai tikrai iki pateikimo bus registruota.
A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš esmės matome puikų pavyzdį politikavimo krizės metu. Iš esmės visi kalbėtojai, kurie iki šiol kalbėjo, kalbėjo ne į temą ir ne apie darbotvarkę. Siūlau nutraukti šitą diskusiją.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas turi teisę atsakyti. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, kolegos. Ką tik gavau pranešimą, kad tuo metu, kai aš paaiškinau aplinkybes, manęs negirdėjo visuomenė, nes įrašo nebuvo. Aš dar noriu pakartoti, nes tikrai buvo užduotas labai aktualus klausimas gerbiamojo Samala… Sama… Sama… Samala… Gerai. Samalakino, Samakakino… (Juokas salėje) Gerai, esmė tokia. Gerbiami žiūrovai… (Balsai, juokas salėje) Aš atsiprašau kolegos dėl ne taip ištartos pavardės. Bet dabar rimčiau. Dar kartą pakartoju, nes uždavėte labai svarbų klausimą dėl manęs, kodėl aš dalyvauju Seimo posėdyje.
Pakartosiu, kad tiek žurnalistę R. Miliūtę, tiek žurnalistę V. Dunauskienę prieš duodamas interviu informavau, kad tiesioginio kontakto aš asmeniškai su Seimo darbuotoja neturėjau. Kaip ir neturėjo tiesioginio kontakto visas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tiesioginį kontaktą turėjo tiktai V. Simulikas, nes dirba tame pačiame kabinete su minėta padėjėja. V. Simulikas dabar yra priverstinėje saviizoliacijoje. Mums, visam penktam aukštui, tiems, kurie turime kabinetus, kaip ir jūs visi Seimo nariai, mums priverstinės saviizoliacijos nereikia. Tą kartu paaiškino man ir gerbiamas A. Veryga, nes buvo kreiptasi į A. Verygą. Kreipėmės visas biuras į Seimo kanclerę, visa tai buvo patvirtinta, todėl visa šita paskleista tiesos neatitinkanti informacija – praktiškai šmeižtas. Aš kreipiausi į LRT ir į „Delfį“, kad ta informacija būtų paneigta. Todėl dar sykį kartoju visiems, kad nei aš, nei kiti Seimo narai, ypač Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, priverstinės saviizoliacijos tvarkos tikrai neturime laikytis, nes to ir nereikia. Aš savo feisbuko paskyroje esu pasakęs, kad saviizoliuotis visi iš penkto aukšto turime savanoriškai ir laikytis tos tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tiktai dėl to.
PIRMININKAS. Aš nesuprantu, kodėl mes turime tęsti šitas diskusijas. Laurynai Kasčiūnai, ar jūs tikrai reikalaujate dar kalbėti? (Balsai salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). (…) pasakyti. Pirmas dalykas, yra politinio pasitikėjimo tarnautoja, politinio pasitikėjimo tarnautoja, nesilaikanti Lietuvos Respublikos įstatymo. Tai yra klausimas, kokį mes pavyzdį rodome. Gerbiamas Dainiau, atsakykite į šitą klausimą. Antras klausimas. D. Gaižauskas yra atlikęs testą. Kokiu būdu jis, neturėdamas simptomų, sugebėjo tą testą pasidaryti? Vėlgi koks pavyzdys visuomenei, kai yra eilės, kai žmonės negali prisiskambinti.
PIRMININKAS. Dėkojame, supratome.
Gerbiami kolegos, baigiant šitą ne pačią linksmiausią gaidą… Atsiprašau A. Salamakino, taip jūsų pavardė tariama.
Dar turėčiau pasakyti, kad mes turime draugiškai pasveikinti A. Kupčinską ir D. Gaižauską su jų neeiliniais gimtadieniais. (Plojimai) Gėles įteiksime po karantino.
9.16 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4650 (pateikimas)
Ir šia gražesne gaida pereiname prie rimtosios mūsų posėdžio dalies, tai yra prie darbotvarkės 1-1 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4650. Pranešėja – ministrė R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Laba diena, mieli kolegos. Teikiamas Vietos savivaldos įstatymo projektas buvo pateiktas praeitame posėdyje, bet po mūsų balsavimo truputį, ir ne truputį, savivaldybės (…) susilaukė labai daug problemų ir dėl to dar kartą teikiame įrankį, kad savivaldybės, nepaisant ekstremalios situacijos, nepaisant karantino, savivaldybės taryba galėtų veikti, galėtų būti sprendžiami klausimai, susiję ne tik su aplinkybėmis, kuriomis gyvename dabar, bet ir užtikrinamos paslaugos gyventojams, vykdomi įsipareigojimai net tuo atveju, kai sprendimų priėmimas savivaldybių tarybų nariams posėdžiuose dalyvauti fiziškai yra apsunkintas arba net neįmanomas dėl labai objektyvių aplinkybių. Todėl siūlome Vietos savivaldos įstatymą patobulinti. To pasiūlymo esmė: siūloma nustatyti, kad jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos nariai neturi objektyvių galimybių į posėdį susirinkti fiziškai, savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiai visais savivaldybei svarbiais klausimais gali būti organizuojami nuotoliniu būdu realiu laiku elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Organizuojant posėdžius turi būti laikomasi visų Vietos savivaldos įstatyme posėdžių organizavimo nustatytų reikalavimų, tai yra ir projektų registravimo, darbotvarkės sudarymo, viešinimo, ir užtikrinamos Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės. Visi tarybos nariai turi gauti informaciją, susijusią su darbotvarkės klausimais, sudaryta galimybė teikti siūlymus, dalyvauti diskusijoje, pateikti savo pastabas ar kitokius sprendimų projektus.
Taip pat siūloma keisti šio įstatymo 13 straipsnio 11 dalį, nustatant pareigą savivaldybių tarybų posėdžius transliuoti savivaldybės interneto svetainėje. Tai įmanoma tiesiog pasitelkus paprasčiausius išmaniuosius telefonus, nes savivaldybės bendruomenei vis dėlto yra svarbu matyti, kaip tarybos nariai atstovauja, kokie priimami sprendimai, reguliuojantys jų gyvenimą konkrečioje savivaldybėje.
Ir, atsižvelgus į atsakingo valdymo principą, siekiant suteikti platesnę diskreciją pačioms savivaldybių taryboms, siūloma atsisakyti imperatyvios nuostatos, kad Etikos komisijos posėdžiai turi būti organizuojami ne rečiau kaip kas mėnesį. Esant ekstremaliai situacijai, dažniausiai visi politikai susivienija, mažiau lieka vaidijimosi, dėl to mes siūlome tos komisijos posėdį organizuoti reaguojant į realų poreikį. Ir taip pat atsižvelgus į… Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu gali kilti poreikis neatidėliotinai spręsti klausimus dėl šių atvejų. Sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti galėtų turėti neigiamų pasekmių savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, siūloma įstatymu nustatytais atvejais suteikti teisę savivaldybės vadovui, merui nuspręsti, kad Savivaldybės tarybos ir komiteto posėdžiai gali būti organizuojami nustatytais terminais skubos tvarka, tačiau tie terminai negali būti trumpesni kaip 24 valandos, panašiai yra organizuojami ir Seimo, ir kitokie posėdžiai, Vyriausybės, ir taip užtikrinamas operatyvus neatidėliotinų sprendimų priėmimas, įvertinus sprendžiamo klausimo esmę ir pasekmes.
Šį projektą suderinome su visomis suinteresuotomis institucijomis: su Lietuvos savivaldybių asociacija, su mūsų komiteto biuru Seime, tikimės, kad dabartinis variantas tenkins visas puses ir savivaldybės galės organizuoti savo posėdžius. Prašau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Gerbiami kolegos, primenu, kad 61-ąją sekundę klausiančiajam išjungsime. Ekstremali situacija, turime vadovautis taisyklėmis. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Maloniai prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, jūs aštuonias sekundes atėmėte iš manęs. Ministrei klausimas. Sakykite, tokia situacija, jeigu, sakykime, savivaldybėje keletas tarybos narių susirgo arba karantinuojasi ir turi biuletenius, jie gali balsuoti? Ar jų balsas bus įskaitytas, ar jie gali dalyvauti savivaldybės valdyme, ar ne? Nes vienu atveju lyg ir serga, yra ligoniai ar potencialūs ligoniai, kitu atveju jie yra deklaravę, kad yra ligoniai. Kaip teisine prasme? Bus susiję klausimai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Be abejo, kas turi nedarbingumo pažymėjimą, tai kaip yra ir dabar. Ir dabar toks tarybos narys nedalyvauja posėdyje. Bet, tarkime, saviizoliacija ar negalėjimas susirinkti, būti vienu metu patalpoje daugiau nei nustatyta žmonių, tai, sakykime, objektyvios priežastys, bet saviizoliacija nėra nedarbingumo pažymėjimas, nėra ta liga, tad kodėl tarybos narys negalėtų dalyvauti ir balsuoti. Tikrai tokiais atvejais, kai yra nepaprastoji padėtis, ekstremali situacija ar karantinas, kuris nebūtinai jus susargdina, tarybos nariai gali dalyvauti posėdyje ir priimti sprendimus balsuodami.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiama ministre, visų pirma norėčiau padėkoti už tikrai labai gerą ir būtiną įstatymo projektą. Ir jis būtinas ne tiek mums, ne tiek ministerijai, kiek visoms savivaldybėms, nes čia visi kaip Seimo nariai gauname jų prašymų ir pageidavimų. Prieš porą dienų man teko labai atvirai šnekėti su Ukmergės rajono meru, o Ukmergė – vienas labiausiai kenčiančių regionų, jis labai prašė palaikyti šį įstatymo projektą ir kaip galima greičiau priimti, kad savivaldybė galėtų tinkamai reaguoti į jai iškilusius labai didelius iššūkius. Todėl dėkui, kad tą įstatymo projektą inicijavote.
O mano klausimas būtų labai paprastas. Jūs lyg ir minėjote, kad tarybai nėra apribojami klausimai, kurie gali būti svarstomi tokiu būdu, bet jūs lyg ir paminėjote tokią formuluotę – savivaldybei svarbūs klausimai. Ar čia papuola visi paprastos kasdienės darbotvarkės klausimai, ar vis dėlto yra koks nors ribojimas, ką galima svarstyti tokiu būdu, o ko ne?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Jūs teisus. Dėl to ir buvo kilęs toks šaršalas, kad įstatymo projektas, kurį mes priėmėme, tikrai neleidžia tarybai dirbti, organizuoti darbą savivaldybėse normaliu tempu be tos dalies, kuri yra susijusi su ekstremaliąja situacija ir karantinu.
Dėl to ir siūlome, kad savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiai visais savivaldybei svarbiais klausimais galėtų būti reorganizuojami nuotoliniu būdu, bet realiu laiku ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tikrai noriu patikinti, kad savivaldybės viską svarstys.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, pasiūlymas išties svarbus ir, manau, reikalingas, tikrai turime išmokti naudotis pažangiomis technologijomis. Aš tikrai nesu prieš nuotolinį darbą, bet ar nereikėtų, kad bent išskirtiniais atvejais, tarkime. Politikai vis tiek daugiausia turėtų dirbti ir fiziškai, nes mes – tiek savivaldybių, tiek Seimo nariai turėtume solidarizuotis su tais žmonėmis, kurie turi tiesioginį kontaktą su epidemija. Mes kaip tik turime įkvėpti juos, palaikyti, padrąsinti, kad nebūtų tokio piktnaudžiavimo, juo labiau kad mes visi naudojame apsaugos priemones, o tie, kurie iš tikrųjų serga, turėtų galbūt izoliuotis. Kad nebūtų naudojamasi tokia situacija, kad išskirtiniais galbūt klausimais turėtų…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš manau, didesnis piktnaudžiavimas būtų, jeigu mes organizuotume realų posėdį ir dalis tarybos narių negalėtų jame dalyvauti, nes jiems yra paskirta saviizoliacija. Nuotoliniu būdu organizavus posėdį tikrai visi savivaldybių tarybų nariai jame galės dalyvauti. Galbūt galės prisijungti ir tie, kurie turės nedarbingumą, bet galbūt jie nebalsuos, kaip taryba nustatys savo reglamentuose. Aš manyčiau, kad ypač šioje situacijoje mes turėtume labiau pasitikėti vieni kitais. Mes matome, kad karantinas ir ekstremali situacija gali trukti ilgą laiką. Mes negalime sustabdyti gyvenimo savivaldybėse. Nemanau tikrai, kad tokių piktnaudžiavimo atvejų rastųsi, nes vis dėlto nustatoma pareiga ir paviešinti, ir darbotvarkę suderinti su visais tarybos nariais, ir bendruomenei sudaryti galimybę stebėti posėdį. Manome, kad ypač šioje situacijoje tas įrankis savivaldybėms privalo būti suteiktas. Galimybės rinktis fiziškai taip pat niekas neatšaukė, bet yra rekomendacijos ir politikai, kaip čia minėjo kolegos, turėtų rodyti pavyzdį. Jeigu mes sakome, kad karantinas yra privalomas, tai mes turime pasistengti dirbti tokiais būdais, kokiais ir galime organizuoti savo darbą kitaip.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas. Nuo Antikos laikų demokratija skelbia, kad balsavimas turi būti viešas ir atviras. Ar tai nebus galimybė piktnaudžiauti dėl paties intereso konflikto, kuris gali atsirasti, nes transliuojant mes negalime stebėti šone, kokie interesantai sėdi prie balsuotojo? Kaip šiuo atveju užkirsti kelią? Kas garantuos, kad nėra daroma įtaka tarybos nariui?
Kitas dalykas, faktiškai visos savivaldybės turi dideles sales, galų gale, kultūros sales, kur jie gali per atstumą sėdėti. Būtent toks ir yra mano klausimas, ar nebus pavojaus tiems tarybos nariams daryti įtaką kitiems balsuojant? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tapatybė yra nustatoma. Vieni savivaldybių tarybų nariai turi savo asmeninius kompiuterius, duotus tarybos nario kadencijos laikui, tai jie prisijungia per savo konkrečias priemones.
Antras dalykas, yra tarybos nario pažymėjimas. Prieš pradėdami posėdį mes galime identifikuoti, ar tas žmogus sėdi prie kompiuterio ir dalyvauja posėdyje. Kitas dalykas, mes visi jau išbandėme įvairias komandinio darbo nuotoliniu būdu programėles, kuomet ir girdimas balsas, ir matomas vaizdas tarybos nario. Technologijos leidžia dabar nustatyti asmens tapatybę.
Dar kartą noriu pabrėžti. Nemanykime, kad visi žmonės nori piktnaudžiauti, manipuliuoti, nes šioje situacijoje kaip niekada reikia susitelkti, tuos sprendimus priimti sutartinai ir žinoti, kas bendruomenei svarbu.
Dėl diskusinių, labai daug emocijų keliančių klausimų. Tikrai meras yra tas žmogus, kuris gali tartis su savo taryba ir atidėti vėlesniam laikui. Nemanau, kad tai bus kliuvinys nuotoliniam posėdžiui organizuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, mes žinome, kad nemažai savivaldybių priėmė savo nuostatais tokias tvarkas, kad opozicijai skiriamas labai trumpas laikas net klausimui užduoti – 30 sekundžių, gal šiek tiek daugiau, na, toks mikroskopinis. Aš suprantu, kad tos minimalios teisės bus išlaikytos ir tas 30 sekundžių opozicija turės tokiu atveju, bet mano klausimas kitas. Kodėl karantinas yra prilyginamas nepaprastajai padėčiai, kai iš principo teisiniai pagrindai ir Seimo įsikišimas, ir kontrolė yra visiškai skirtingi?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Dėl pirmos dalies. Matome, kad ir nesant nuotolinių posėdžių galimybei dauguma gudrauja, ypač jei ta dauguma yra tikrai daug didesnė negu opozicijos atstovavimas. Mes taip pat pastebime reglamentuose ir gauname daug kreipimųsi iš opozicijos atstovų, kad jų teisės, jų vertinimu, ne visada pakankamai užtikrinamos. Manytume, kad esant tokiai situacijai, organizuojant tuos nuotolinius posėdžius būtent nustatytais atvejais nuotoliniu būdu, bent jau reglamente įtvirtintas teises savivaldybės pasistengs išlaikyti ir nepažeidinės opozicijos atstovų teisių.
Nesakyčiau, kad mes prilyginame karantiną nepaprastajai padėčiai. Tai yra skirtingos situacijos ir skirtingi reglamentavimai. Lietuvoje tos situacijos gali būti trys: nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ir karantinas. Šiuo metu mes turime du reglamentavimus: yra aukščiausio lygio ekstremalioji situacija ir civilinės saugos sistema dirba pagal aukščiausio lygio ekstremaliosios situacijos parengtį; antra, pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos įstatymą yra paskelbtas karantinas. Tai susiję su visuomenės sveikata ir plintančia infekcija. Tai visi trys atvejai, kai gali būti, kad savivaldybės darbas bus apribotas ir nebus galimybės tarybos nariams dalyvauti posėdžiuose, yra atsižvelgta į visas tris galimybes. Šiuo metu Lietuvoje mes turime dvi galiojančias sudėtingas situacijas: ir ekstremaliąją situaciją, ir karantiną.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas išseko. Jūs dešimt minučių atsakėte į klausimus.
Motyvai po pateikimo. Motyvai už – A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties, kaip jau minėjau, pritardamas siūlomam įstatymo projektui ir sveikindamas ministeriją už šitą iniciatyvą, vis dėlto norėčiau priminti, kokia yra pagrindinė ne tik gaisrininkų, policininkų, prekybos centrų apsaugos darbuotojų ar kasininkų funkcija, bet ir politikų funkcija tokiu sunkiu laikmečiu kaip šis, – tai dirbti ir priimti sprendimus. Žinoma, idealus atvejis, kai mes tai galime padaryti gyvai susirinkę, balsuodami gyvai, diskutuodami ir panašiai, tačiau šiandien matome, kad būna tokių situacijų ir yra tokių situacijų, kai to padaryti paprasčiausiai neįmanoma.
Aš vėl grįžtu prie Ukmergės rajono savivaldybės atvejo. Prieš porą dienų šnekant su meru tikrai žmogus labai nuoširdžiai pareiškė, kad savivaldybės tarybos darbas dabartinėje situacijoje yra faktiškai paralyžiuotas ir sudėtinga priimti sprendimus, išvis neįmanoma. Toks įrankis priimti sprendimus per nuotolį, per atstumą galbūt tikrai nėra pats geriausias, galbūt turi reglamentavimo trūkumų, turi taikymo praktikoje trūkumų, tačiau jis yra būtinas dabartinėje situacijoje, nes kito kelio, kaip priimti sprendimus, paprasčiausiai nėra. O tie sprendimai privalo būti priimami, ar tai būtų savivaldybės tarybos lygmeniu, ar tai būtų Seimo lygmeniu, ar tai Vyriausybės lygmeniu – jie privalo būti priimami.
Gerai, kai mes galime susitikti ir būti gyvai, priimti sprendimus, tačiau šiandien situacija tokia, kad ne visos savivaldybės tai gali. Prašau jūsų tikrai įsiklausyti į tų rajonų, kuriems šiandien yra labai sunku, prašymą ir pritarti siūlomam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš užsirašė Seimo narys K. Masiulis, bet jo nėra, todėl motyvai baigti.
Balsuosime vienu metu dėl visų projektų po pateikimo.
9.33 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661 (pateikimas)
Kitas projektas. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Civilinės saugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661. Pranešėja – taip pat ministrė R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). (Jau dabar. Taip. Jau girdėti.) Vidaus reikalų ministerija teikia Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą atsižvelgdama į ekstremaliosios situacijos, susijusios su koronaviruso infekcija, keliamus iššūkius. Šis įstatymas parengtas dėl to, kad siekiame reglamentuoti VESKʼo įgaliojimus, tai yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, operacijų vadovo kompetenciją, informacijos teikimą gyventojams.
Konkrečiau šiuo projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali priimti sprendimą laikinai apriboti asmens judėjimo laisvę, ūkinės veiklos laisvę, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teises likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius. Esant sudėtingai ekstremaliajai situacijai, sudaryti galimybę valstybės operacijų vadovu skirti ir Ministrą Pirmininką bei nustatyti, kad valstybės operacijų vadovą skiria Vyriausybė. Šiuo metu skiriamas dažniausiai Vyriausybės paskirtas ar ministras, ar kitas vadovas, tokios galimybės nebuvo, todėl galvojame, kad gali rastis skirtingų situacijų ir gali prireikti aukščiausio lygio vadovo vadovavimo.
Nustatyti, kai būtina priimti operatyvinius sprendimus arba VESK tampa sudėtinga organizuoti posėdžius (VESK yra gana didelė komisija, įeina 21 narys), o kartais situacija, ir ši situacija parodė, kad reikia labai greitų sprendimų, todėl galvojame, kad tikslingiausia pavesti valstybės operacijų vadovui priimti visus sprendimus, reikalingus įvykio ekstremaliai situacijai likviduoti, nes jis ir vadovauja pagrindinėms tos situacijos pajėgoms.
Taip pat nustatyti savivaldybės administracijos direktoriui prievolę užtikrinti valstybės operacijų vadovų nurodymų ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Čia taip pat susiduriame su tokiu klausimu, ar savivaldybės ekstremalioji situacija yra svarbesnė, ar valstybės, ar gali skirtis mūsų įgyvendinimo dalykai kovojant su viena ar kita ekstremalia situacija, todėl galvojame, kad vis dėlto reikėtų aiškaus reglamentavimo, ir visiems bus aišku, pagal kurį mechanizmą veikiame. Taip pat reglamentuoti informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, teikimo gyventojams koordinavimą. Siūloma nurodyti civilinės saugos sistemos subjektą, koordinuojantį gyventojų informavimą, ir tuo siekiame užtikrinti, kad būtų pateikiama gyventojams objektyvi informacija ir informacijos procesas būtų koordinuojamas.
Taip pat aiškiau išdėstyti tokius sprendimus, kuriuos gelbėjimo darbų ar operacijų vadovas galėtų priimti dėl konkrečios ekstremalios situacijos likvidavimo, padarinių šalinimo bei civilinės saugos sistemos pajėgų galimybės naudotis joms reikalingais ištekliais. Numatoma lanksti gelbėjimo darbų ar operacijų vadovo sprendimų įforminimo tvarka. Irgi susidūrėme, kokia tvarka įforminti, ir buvo daug klausimų, tai praktikoje išbandėme ir dabar siūlome nustatyti, kaip atrodo operacijos vadovo nurodymas. Tokie esminiai pakeitimai, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų mes vienaip ar kitaip daug metų kūrėme e. valstybę, tai yra kad daug paslaugų būtų teikiama elektroniniu būdu, viskas būtų registruojama elektroniniu būdu, šiuo atveju vienas toks įdomus siūlymas dėl operatyvumo. Gelbėjimo darbų vadovas viską turi surašyti specialiame blanke, kuris kitą dieną ten įforminamas, bet gal vis dėlto būtų paprasčiau elektroniniu būdu visą tai įforminti ir tam net nereikėtų 24 valandų, užtektų gerokai trumpesnio laiko. Vis dėlto ar mes einame į tą valstybę, ar tolstame nuo jos?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, susidūrėme, kad yra ir žodinių nurodymų, kai yra ekstremalioji situacija, ir telefono žinute, ir elektroniniu paštu, ir taip toliau, bet realus nurodymas, kuris telkia daug pajėgų, vis dėlto geriausiai suveikia, kai yra parašytas konkrečia forma ir visiems aišku, kieno tai nurodymas ir kaip reikia veikti, nes būna tokių situacijų, kai ekstremaliame įvykyje įsitraukia daugiau norinčių prisidėti prie įvykio likvidavimo arba, jų manymu, geresnio koordinavimo, ir tada sudėtinga susigaudyti, kieno nurodymas turi iš tikrųjų tą sprendimo galią ir teisę jį įgyvendinti. Dėl to ir pats operacijų vadovas paprašė, kokia forma jis turėtų komunikuoti su visomis institucijomis, kurios privalėtų įgyvendinti tuos nurodymus. Mes tuos blankus… Aišku, juos turės visi iš anksto ir visi žinos, kaip įforminti. Tai taip pat gali būti elektroninis blankas, bet konkreti forma, ant kurios surašyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama ministre, pritariu šiam įstatymo projektui, bet vienas klausimas man kelia nerimą ir taip pat susijęs su civiline sauga. Lietuvoje yra virš 20 tūkst. ukrainiečių ir kitų valstybių atstovų, kurie praktiškai dar dirba statybose ir kitur. Jie nepakliūva po visa apsaugos sistema, mes nežinome, kur jiems pasitikrinti, kas su jais bus. Ar jie negali būti tas didysis židinys, nauji viruso nešiotojai, iš esmės nekontroliuojami? Mes galime ten kontroliuoti mokyklas, dar ką, tai čia mes beveik nieko nekontroliuojame, mes nežinome, kiek jų tiksliai yra, kur jie gyvena? Gyvena po penkis ar šešis. Yra didžiulė problema. Sakykite, o jūsų ministerija, kuri renka ir turi tuos duomenis, ką jūs galvojate tuo klausimu, ar nebus čia paslėptas pavojus visai mūsų civilinės saugos sistemai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia noriu jus patikinti, kad mes dedame visas pastangas, kad nelegalios migracijos Lietuvoje nebūtų, kad visiems dirbantiems Lietuvoje tikrai būtų darbdavio per Migracijos departamentą suteiktas leidimas arba gyventi, arba dirbti Lietuvoje. (K. Glaveckas: „20 tūkst. žmonių yra!“) Tie skaičiai Migracijos departamentui yra žinomi. Pasitaiko atvejų, kai yra komandiruojami iš kitų valstybių į minėtus jūsų darbus, statybas, žemės ūkio darbus, iš kitų valstybių. Bet taip pat tas tarpvalstybinis bendradarbiavimas vyksta būtent mažinant nelegalią migraciją ir darbdavys atsakingas už to žmogaus buvimą Lietuvoje. Taip, jis turi turėti ir sveikatos draudimą, ir žinoti, kaip suteikti pagalbą, jeigu prireiks, jeigu tas žmogus sunegaluos, sukarščiuos ir taip toliau. Tai darbdavio pareigų, ypač ekstremaliosios situacijos atveju, niekas nesumažino ir kiekvienas darbdavys atsakingas. Jeigu mes žinome nelegalios migracijos atvejų, tai, be abejo, čia mūsų sąmoningumas ir pilietiškumas pranešti apie tokius ir mūsų tarnybos imsis atitinkamų veiksmų. Nelegalių iš trečiųjų šalių piliečių Lietuvoje negali būti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kolege Rita, dėl to, ką jūs pateikėte dabar šituo įstatymo projektu, galime diskutuoti. Bet žiūrėkite, kas yra čia parašyta, tai jau yra padaryti kai kurie dalykai, pavyzdžiui, apriboti asmens judėjimo laisvę, ūkinės veiklos laisvę, viešųjų administracinių paslaugų teikimą. Tai mano klausimas toks, ar dabar Vyriausybė yra priėmusi antiįstatyminius sprendimus, neturėdama tam įstatyminio pagrindo? Aš neatmetu tokios galimybės. Mano manymu, kai atsirado Ekstremalių situacijų komisija ir teikė Vyriausybei sprendimus, tada reikėjo skubiai šaukti Seimo posėdį, kad ir naktį, ir Seimas tada turėjo priimti šituos įstatymų pakeitimus. Dabar mes, kaip Seimas, turime įteisinti jau įvykusius veiksmus, kurie, mano manymu, padaryti prieštaraujant įstatymui.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Jūs nevisiškai teisus. Čia orientuota į ateitį, kad būtų paprasčiau, nes kai nereglamentuota, yra neaišku, kas koordinuoja, kas priima sprendimus, o kas realizuoja. Tos painiavos tarp atskirų įstatymo straipsnių buvo, tą mes dabar taisome, kad ateityje to nebūtų. Bet pagal šiandienos reglamentavimą sprendimų priėmėjai yra trys, esant ekstremaliajai situacijai. Tai yra VESKʼas, kuris nustato, ką turėtų daryti valstybė. Yra Vyriausybė, kuri priima sprendimus konkrečiai realizuoti, šiuo atveju buvo priimtas Vyriausybės 207 nutarimas ir nustatytos mūsų karantino sąlygos, kas galima, ko negalima. Ir operacijų vadovas. Čia didžiausia bėda buvo tarp operacijų vadovo ir VESKʼo įgaliojimų pasiskirstymo. Vyriausybė pagal Civilinės saugos įstatymą taip pat yra viena iš pagrindinių sprendimų priėmėjų. Taip šiuo atveju ir buvo padaryta. Aš nemanyčiau, kad čia buvo kažkoks pažeidimas. Visi teisininkai, visų ministerijų ir Vyriausybės, taip pat dirbo, ieškojome. Bet kad kitą kartą nebūtų ieškoma, kad visiems būtų aišku, kas už ką atsakingas ir kokius sprendimus priima, todėl teikiamos įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia kreipiuosi į pirmininkę, kažkas su mūsų elektronika, negalima atidaryti elektroninio įstatymo vaizdo nei per internetą, nei per vidaus sistemą. Todėl darbas šiek tiek komplikuotas, nes mes dabar nespausdiname popierinių versijų, todėl prašau pažiūrėti.
Dabar ministrei klausimas dėl ekstremaliųjų situacijų ar karantino vadovo. Dabar įstatyme yra Ministras Pirmininkas. Mes matėme, kokia situacija buvo, kai paskyrė sveikatos ministrą, diskusijos, kas tokiais atvejais yra atsakingas. Kodėl dabar siūloma skirti vadovą Vyriausybei, o ne Vyriausybės Pirmininkas turi toliau vadovauti tokiose situacijose? Kodėl pasirinkta tokia labai lanksti forma, kaip sakė kolega, lyg ir atgaline data įteisinti, kas buvo padaryta?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tai niekas nebuvo padaryta. Operacijų vadovu kaip paskirtas A. Veryga, jis ir šiandien yra operacijų vadovas. Bet situacija gali būti tokia, kai reikia pakelti… Visa Lietuva tapo židiniu, visame pasaulyje pandemija. Sprendimai yra tikrai labai sudėtingi, reikalauja kitų ministerijų didelio darbo ne tik sveikatos ir visuomenės sveikatos srityje, bet ir logistikos, apsauginių priemonių, skrydžių organizavimo ir taip toliau. Todėl mes, VESKʼas, priėmėme sprendimą pasiūlyti Vyriausybei pakelti visą tą situaciją operacijų vadovo siūlymu, būtent A. Veryga pats atėjo ir pasiūlė, ir radome sprendimą padaryti Vyriausybės komitetą. Šiuo metu įstatymas nenumato, kad Ministras Pirmininkas galėtų tapti operacijų vadovu, tai mes siūlome, kad jeigu būtų tokia labai sudėtinga situacija, o ji gali ir šioje situacijoje tapti dar sudėtingesnė, Ministras Pirmininkas galėtų būti to vadovu. Šiuo metu pagal reglamentuojančius įstatymus yra paskirtas operacijų vadovas A. Veryga, ir Vyriausybėje, sureagavo Vyriausybė į VESKʼo pasiūlymą, sudarytas COVID-19 komitetas, kuris koordinuoja, taip pat ir gelbėja operacijos vadovui organizuoti visus su situacija susijusius sprendimus – logistiką, aprūpinimą ir kitus dalykus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas. Juliau Sabatauskai, klauskite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų pritariu tiek kolegos Eugenijaus, tiek Algirdo nuomonei, kad dalis dalykų… Ne tik šitame įstatyme, bet ir kituose įstatymų projektuose jūs norite įteisinti tai, ką jau iš esmės darote, todėl reikėjo truputėlį ankstėliau, bet aš ne apie tai.
Įstatymo projekte jūs rašote, kad įgyvendinančius teisės aktus turi priimti Vyriausybė iki įsigaliojimo, tačiau nėra įsigaliojimo datos. Paprastai tai būna tada, kai įsigaliojimo data būna ne iškart po paskelbimo, o, tarkime, mėnesį, pusę metų vėliau. Tai šiuo atveju neaišku, kaip čia bus apskritai konstituciškai, nes nesant galiojančio įstatymo įsigalioja poįstatyminiai aktai. Šiuo atveju reikėtų tai tikrai taisyti. Bet dėl operacijų vadovo, sakyčiau, kai kurie (dėl kitų aš neklausiu) jūsų siūlymai, mano manymu, pernelyg dideli. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Dėl pirmos dalies. Aišku, ir mūsų posėdis yra organizuotas esant ekstremaliajai situacijai, esant paskelbtam karantinui, dėl to mes prašome Seimo priimti sprendimus kuo greičiau. Neįrašėme įsigaliojimo datos, nes neaišku, kaip čia Seimas priims.
Kalbant apie kitus poįstatyminius aktus, tai iš esmės ten reikia įgalioti, kad nuostatus tvirtina Vyriausybė VESKʼo, tai yra operacijų vadovo visos komisijos, o ne, žinote, prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu. Sakykime, valstybinė ekstremali situacija, o nuostatus ir VESKʼo sudėtis… Tai yra labai svarbi komisija, kuri atlieka pagal tam tikras grupes savo konkrečias užduotis.
Dėl to kalbėjome su Vyriausybės teisininkais, suderinta. Tie nuostatai yra faktiškai parengti, visi poįstatyminiai aktai taip pat įsigalios priėmus šį įstatymą. Tai turbūt tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, atsakymų laikas baigėsi.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu ministrą E. Jankevičių. O, atsiprašau, motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Taigi kviečiu ministrą E. Jankevičių.
9.50 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4664, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3.1, 1-3.2, 1-3.3 klausimai – Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4664 pateikimas, Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665 ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666. Pateikimas. Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, džiaugiuosi galėdamas jums pristatyti Vyriausybės pasiūlymus. Įstatymų projektų tikslas… (Balsai salėje) Ar pauzę padaryti, ne? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už pauzę. S. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau už gal vėlyvą iššokimą, bet dėl vedimo tvarkos. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėtume paprašyti pertraukos dėl viso paketo iki kito posėdžio. Iš tikrųjų skubotas projektas, reikia įsigilinti, ar tai iš viso ekonomiškai veiksminga. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, aš nuoširdžiai kreipiuosi į visus. Padėtis iš tikrųjų išskirtinė. Gerbiamieji liberalai, būkite geri, neprašykite pertraukos, galvokime, kaip dirbsime toliau. Vyriausybė šiuo atveju parengė projektus, prašo ypatingos skubos ir tai yra poreikis. Gerai, priimsime ar nepriimsime, bet leiskite pateikti, nedarykime chaoso šitame etape. Iš tiesų, kolegos, geranoriškai žiūrime: valdyboje į nenumatyto posėdžio darbotvarkę įtraukiame tuos klausimus, kuriuos teikiate jūs, kad visus galėtume svarstyti. Ir galbūt dabar turėkime to tokio, na, susitelkimo, supratimo ir bendro veikimo kartu. Maloniai prašau visų tikrai neprašyti tokių pertraukų. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Projektas tikrai yra kvailas, bet aš asmeniškai bent jau pritariu R. Baškienei, kad mes visi galbūt atitolinsime tą sprendimą, tad, jeigu netinka projektas, balsuokime prieš, argumentuokime, bet galbūt nestabdykime proceso, nes svarbu, kad darbas vyktų gana sklandžiai. Bet aš, kaip ir minėjau, pats asmeniškai manau, kad tas projektas nėra teisingas ir nėra reikalingas.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes visi turime galbūt skirtingas nuomones, bet iš tikrųjų paketas yra svarbus bendrąja prasme, todėl tikrai reikėtų svarstyti. Nekelkime destrukcijos patys čia vien todėl, kad norime parodyti savo vienokią ar kitokią poziciją.
PIRMININKAS. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, iš tikrųjų ypatingos padėties metu gal šito ir nereikėtų atidėjimo. Kadangi yra panašus, tik šiek tiek siauresnis įstatymas vakare, reikėtų juos paprasčiausiai vieną šalia kito – tik kitokį, siauresnį. Reikėtų vieną šalia kito.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš suprantu, kad darbotvarkė tikrai įtempta ir svarbi, bet yra Statuto teisė prašyti pertraukos ir mes ja naudojamės. Prašau paskelbti balsavimą.
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate balsuoti?
S. GENTVILAS (LSF). Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, aš noriu vis dėlto kreiptis. Visi balsavimai mūsų bendru sutarimu yra atidėti į momentą, kai mes po pateikimo vykdysime balsavimą. Taip sutarėme. Neeilinė situacija, todėl ši Statuto norma tegul būna šiurkštus, tai yra nešiurkštus pažeidimas. Prašyčiau Pirmininko nevykdyti. (Balsai salėje) S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Pirmininke, čia nėra vien liberalų nuomonė dėl šio įstatymo. Jo Ekscelencija Prezidentas irgi pasinaudodamas proga griežtai sukritikavo šį projektą. Jeigu ponia R. Baškienė siūlo atidėti balsavimą arba jo nedaryti, tai prašau atidėti ir pristatymą, ir balsavimą iki pertraukos, kai susirinks į salę daugiau žmonių.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš taip pat manyčiau, kad vis dėlto visų Seimo narių teisės turi būti užtikrintos. Mes paprašėme kolegų dalyvauti tik tiems, kurie užsirašė klausti. Dabar stebi posėdį savo kabinetuose ir nedalyvaus. Kitų nuomone, galbūt šis įstatymų paketas labai reikalingas. Tikrai negalime neleisti kitiems išreikšti savo nuomonės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes susitarėme, kad balsavimas dėl įstatymų projektų – 12 val. 40 min. Ar kada? Tuo tarpu procedūriniai balsavimai tikrai gali vykti bet kada. Seimo statutas nereikalauja apibrėžtos dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus ribos dėl procedūrinių balsavimų. Ar bet kuris procedūrinis balsavimas irgi turės vykti kartu su balsavimu dėl įstatymų projektų? Aš prašau supratimo šiuo atveju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nepritariu šį kartą Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai, kuri sakė – neateikite balsuoti, tegul būna nedidelis Statuto pažeidimas. Taip negalima, kolegos. Pirmininkas turi teikti balsuoti dėl šio siūlymo. O mes esame sąmoningi ir raginu opoziciją vis dėlto nepritarti pertraukai, leisti svarstyti komitetuose, o balsavimo metu apsispręsti. Išties įstatymo projektas yra probleminis, tikrai raginu leisti pradėti svarstyti, bet ne specialiai netyčia pažeidinėti Statutą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, buvo šiandien aiškios žaidimo taisyklės, kad balsavimai bus vienu metu. Visi tai puikiai suprantame. Mes, atsižvelgdami į liberalų destrukciją, turėtume elgtis taip: šiuo metu tiesiog padaryti penkių minučių pertrauką ir paprašyti Seimo narių grįžti į salę, kad galėtų balsuoti ir patenkinti liberalų įgeidį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Salamakinas. Kalbėkite!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, jeigu taikytume dabar šį liberalų siūlymą, mes vienai frakcijai suteiktume privilegiją prieš kitas frakcijas. Jie, ateidami į salę, žinojo, kad prašys pertraukos. Jeigu šiuo metu jūs suteiksite galimybę balsuoti, tai jų nedidelė frakcija, kadangi jie dabar yra salėje, nulems visų kitų dalyvaujančių ar nedalyvaujančių valią. Šiuo metu tikrai negalima leisti balsuoti. Arba taip, kaip buvo valdybos priimtas sprendimas, keliame tada klausimą, bet jokiu būdu dabar nebalsuokime, nes taip tikrai mes iškreipsime Seimo narių, nedalyvaujančių posėdyje, valią. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu atėjote ir čia dirbate, tai užsidėkite kaukes, nes šnekate ir visas tas spjaudymasis eina aplinkui kolegoms. Visus šiuos stalus aplink šį mikrofoną iš esmės jau dabar kolega apspjaudė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi mes nebalsuosime po pateikimo, prašau išklausyti. Kadangi nebalsuosime po pateikimo dabar, tai balsuosime per balsavimus dėl Liberalų sąjūdžio siūlymo, nes dabar nėra susirinkę žmonės ir mes kvietėme nedalyvauti salėje. Taigi balsavimą dėl šio procedūrinio klausimo aš taip pat teiksiu prieš balsavimą dėl pateikimo.
Prašau ministrą pateikti.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už galimybę pristatyti. Įstatymų projektų tikslas – suteikti Vyriausybei teisę nustatyti, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar įvedus nepaprastąją padėtį, gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams pačių būtiniausių prekių ar paslaugų maksimalias didmenines ir mažmenines kainas. Jau šiuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gauna vartotojų paklausimus dėl galimai padidėjusių produktų kainų, ypač dėl padidėjusių konkrečių dezinfekcinio skysčio, respiratorių ar kaukių kainų. Dėl pasiūlymų ar reklamos, kurie kelia paniką ir skatina gyventojus be rimtos priežasties įsigyti didesnius nei reikia būtiniausių prekių kiekius, taip didindami konkrečių prekių paklausą rinkoje.
Su panašiais sunkumais susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Prekybos kodekso pagrindu, numatančiu galimybę krizės atveju laikinai reguliuoti kainas, buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojamos maksimalios dezinfekcinio skysčio kainos. Čekija nustatė respiratorių kainas. Kipras, Ispanija, Rumunija teisės aktuose numatė galimybę reguliuoti kainas, ką šiandien mes ir siūlome. Kitos valstybės narės yra pakeliui.
Kaip išaiškino Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas – Seimas turi teisę suteikti Vyriausybei arba kitai institucijai teisę reguliuoti kainas tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis. Toks įgaliojimas turi būti suteiktas įstatymu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus, tvarką su sąlyga, kad būtų laikomasi proporcingumo principo. Bet šiuo metu nei Civilinės saugos įstatymas, nei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, nei Nepaprastosios padėties įstatymas įstatyminio pagrindo reguliuoti kainas nesuteikia, todėl būtinas įstatyminio reguliavimo šiuo aspektu tobulinimas.
Taigi įstatymų projektais – Civilinės saugos įstatymo ir Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimais mes siūlome suteikti teisinį pagrindą Vyriausybei laikinai nustatyti tam tikrų būtinų prekių kainas. Tokių priemonių galėtų būti imamasi ne prevenciškai, o tik nustačius piktnaudžiavimus rinkoje ar prekių trūkumą dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios padėties. Šios priemonės būtų taikomos tik taip kraštutinė priemonė.
Siūlymą Vyriausybei spręsti kainų reguliavimo ir kitų apribojimų klausimą galėtų teikti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, remdamasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktos stebėsenos rezultatais. Prieš Vyriausybei priimant tokį sprendimą, turėtų būti gauta ir įvertinta Konkurencijos tarybos nuomonė. Išnykus priežastims, dėl kurių nustatyti maksimalios kainos ar kiti ribojimai, Vyriausybės sprendimas nedelsiant būtų atšaukiamas.
Gerbiami Seimo nariai, įprastinėmis sąlygomis tikrai mes neteiktume tokio projekto, bet ši situacija yra visiškai kitokia, yra išskirtinė ir jau šiandien mes turime tokią situaciją, kai nesąžiningi perpardavinėtojai labai greitai išperka tam tikras prekes ir jau po valandos jas parduoda daug brangiau.
Gerbiamas Seimo narys E. Zingeris taip pat yra užregistravęs labai panašų projektą. NSGK mes galėtume, jeigu Seimas pritartų šitam mūsų projektui, galbūt juos sujungti. Gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti projektui ir apginti Lietuvos gyventojus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Sveikinu su tikrai racionaliu sprendimu neteikti balsuoti šito procedūrinio klausimo dėl pertraukos. Dabar noriu paklausti gerbiamo ministro.
Ar suprantate, kad dezinfekcinio skysčio ir veido kaukių kaina kyla todėl, kad nėra pasiūlos, už kurią pandemijos atveju atsakinga valstybė, o ne atskira vaistinė? Jeigu trūksta kaukių, nupirkime, jeigu trūksta dezinfekcinio skysčio, užsakykite taip, kad netrūktų. Lygiai tas pats dėl maisto produktų. Jeigu trūksta, nupirkite, kad netrūktų, o ne bandykite reguliuoti, nes jūs tik dar labiau pakenksite, nes tie produktai tiesiog dings iš oficialios pasiūlos ir bus perkelti į šešėlinę rinką. Ar jūs tai suprantate?
Antras klausimas. Prašau paaiškinti man, kaip jūs išgaudysite tuomet iš šešėlinės rinkos tūkstančius pasiūlymų feisbuke ir skelbiu.lt?
E. JANKEVIČIUS. Matote, kalbant apie importuojamas prekes, iš tikrųjų galima susidurti su sunkumais. Bet tų prekių, kurių gamyba yra Lietuvoje, mes galėtume riboti eksportą. Tiesiog mes galime reguliuoti nebūtinai pačias kainas, bet patį antkainį ir tuomet tikrai tų prekių lentynose ir prekybos tinkluose netrūktų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, turiu kelis klausimus. Visų pirma šiame teikiamame projekte yra tokia nuostata, kad susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai galima riboti ir ūkinės veiklos laisvę. Šiek tiek stebina tai, kad ūkinės veiklos laisvė jau buvo apribota. Ar neatrodo jums, kad per tas kelias savaites de facto jau vyko tie veiksmai, kuriuos jūs dabar mėginate įteisinti įstatymo pakeitimu. Tai vienas klausimas. O kitas klausimas yra iš Teisės departamento pastabų, kaip… Na, iš įstatymo projekto nėra iki galo aišku, kas priims sprendimą dėl ribojimų atšaukimo. Iš esmės mes šiandien bandome išspręsti rimtą problemą, realią problemą, bet tai šiek tiek primena piršto gydymą nupjaunant visą ranką. Ar proporcingos tokios jūsų siūlomos priemonės? Tai yra labai labai rimtas klausimas.
E. JANKEVIČIUS. Aš manau, kad mūsų siūlomos priemonės tikrai yra proporcingos. Matote, pasaulis dar niekada neturėjo tokios situacijos, kokia yra šiandien. Buvo įvairiausių krizių, bet visos šalys užsidarė viena nuo kitos. Todėl nėra parašyta vadovėlio ar aiškaus scenarijaus, kaip reikia veikti tokiu klausimu. Vyriausybės sprendimai, atsakant į pirmą klausimą, yra tikrai teisėti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, Lietuvos kainų įstatymas pripažintas negaliojančiu 2014 metų pabaigoje kaip neturintis tikslo ir iš esmės išėjęs iš praktikos. Derinant šį jūsų įstatymo projektą Vyriausybėje Konkurencijos taryba pateikė savo išvadą. Kalbama apie būtiniausią prekių pasiūlą ir kalbama apie tai, kad iš esmės įvedus tokį reguliavimą susidarytų jų pasiūlos… nebebūtų kas gamina, nes nebeapsimokėtų iš esmės gaminti už tokią kainą, kurią nustato Vyriausybė. Kaip jūs atsakote į Konkurencijos tarybos nuogąstavimus, kad prekių pasiūla gali sumažėti, didėti juodoji rinka, kad vietos gamintojai nukreiptų prekes, pardavinėtų užsienio rinkose, ten, kur jie gali parduoti pelningiau, o Lietuvoje tiesiog tai būtų darbas į minusą? Kas bus iš esmės, jeigu ištuštės lentynos po tokio jūsų sprendimo?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Atsakau. Pirmiausia, mes dabar prašome įgaliojimų. Jeigu Seimas pritartų mūsų projektui, Vyriausybė gautų tik įgaliojimus, tai nereiškia, kad jau kitą dieną kainos būtų reguliuojamos. Kitas dalykas… Gerbiamas Seimo nary, mes turime būti pasirengę bet kokiam scenarijui. Situacija kinta žaibišku greičiu ir mes kartais prognozuojame, bet kartais nežinome, kas mūsų laukia rytoj. Todėl jeigu Seimas nebesirinks ar dėl tam tikrų priežasčių negalės rinktis, tuos įgaliojimus turėti mums tiesiog būtina.
Dabar dėl kainų reguliavimo. Reguliuodami kainas, jeigu tokia kraštutinė priemonė tikrai būtų reikalinga, mes galime sureguliuoti antkainį. Tai reiškia, kad pelnas 15–20 % gal nebūtų jau toks mažas, kad įmonėms neapsimokėtų dirbti, nes kai kurios dabar galimai turi ženkliai didesnį pelną, ir tos prekės, kurios būtų gaminamos Lietuvoje, neišnyktų iš lentynų. Priešingai, jeigu nesąžiningi perpardavinėtojai (atsiprašau, sunku kalbėti su kauke) nepirktų jų masiškai ir šešėlyje nepardavinėtų dešimt kartų brangiau, pirkėjai galėtų nusipirkti jų parduotuvėse, tų pačių svarbiausių, būtiniausių prekių. Bet dabar mes prašome suteikti Vyriausybei įgaliojimus, nieko daugiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Vyriausybė pati sukūrė tą problemą, kurią dabar bando spręsti kainų reguliavimu. Pavyzdžiui, draudė gaminti dezinfekcinį skystį, nes pasirūpino, kad būtų gaminamos kaukės. Dabar sako, pradeda trūkti šių dalykų, reguliuokime kainas. Mano klausimas toks. Gerbiamas ministre, jūs esate jaunas žmogus, bet turbūt jums girdėtos tokios sąvokos: blatas, pažintys, prekyba iš po prekystalio. Dėl ko visa tai buvo? Juk tai buvo dėl kainų reguliavimo ir dėl nepasirūpinimo, kad atsirastų šių prekių. Tai jūs dabar kaip Vyriausybė nepasirūpinote tais dalykais ir siūlote kraštutinę priemonę – kainų reguliavimą tiems dalykams, dėl kurių nebuvimo, trūkumo arba galimo trūkumo…
PIRMININKAS. Klauskite.
E. GENTVILAS (LSF). …esate kalti jūs patys. Kaip jūs paaiškinsite tą paradoksą?
E. JANKEVIČIUS. Matote, tikrai prieš pusę metų pasaulis nesitikėjo, kad atsitiks toks didžiulis ligos protrūkis, todėl pasiruošti prieš pusę metų visokeriopai buvo sudėtinga, tačiau Vyriausybė ruošėsi ir buvo sukaupusi tam tikrą rezervą, ką Lietuva yra sukaupusi. Dabar dėl to rezervo mes galime daryti užpirkimus ir gelbėti mūsų verslą nuo bankroto. Kalbant apie tą jūsų pirmąjį, kad prekės iš po prekystalio, taip, jeigu mes ruoštumės reguliuoti visas įmanomas prekes, tai galbūt taip ir atsitiktų. Bet sakau, mes rengtumės, jeigu iškiltų pati kraštutiniausia priemonė, labai siaura prekių grupė, pačios būtiniausios prekės, kurios yra būtinos gyventojams, sveikatai svarbios, tai tik apie tas prekių grupes mes kalbėtume, jei tokia situacija būtų reikalinga.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano klausimas bus panašus kaip prieš tai skambėjęs, tik su pavyzdžiais. Štai prasidėjus karantinui ir atsiradus didžiulei paklausai dezinfekantų, kaukių, pirštinių ir kitų apsaugos priemonių kai kuriems dalykams reikėjo leidimo. Pavyzdžiui, „Vilniaus degtinė“, kuri pradėjo gaminti dezinfekantą rankoms, ilgą laiką, kelias savaites negavo leidimo gaminti paviršiams valyti. Panašios sudėties, tik, aišku, agresyvesnį, nes rankoms yra naudojamas švelnesnis. Tai kaip jūs paaiškinsite tą, kad deficitas sukuriamas iš esmės dirbtinai?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Atsakau. Leidimas „Vilniaus degtinei“ yra suteiktas. Reikia pasidžiaugti, kad išgirdusios mūsų siūlymą, Vyriausybės siūlymą, riboti kainas kai kurios įmonės, prekybos tinklai oficialiai pažadėjo, kad kainos nedidės. Taip pat kelios įmonės pasakė, kad gamins dezinfekcinį skystį už savikainą. Mane asmeniškai tai labai džiugina, nes tokie verslai yra tikrai patriotiški. Tokių verslų Lietuvoje reikia daugiau. Daug įmonių pradeda gelbėti situaciją ir gaminti įvairiausias prekes, todėl mes tikimės, kad kainų reguliavimo neprireiks, tačiau įgaliojimus turėti reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį kolegų liberalų, kurie nuogąstauja dėl verslo laisvės suvaržymo, kad vienas iš liberalizmo principų turbūt yra toks: mano laisvė pasibaigia ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Tai dabar šiandien mažėjant nemažos dalies gyventojų pajamoms, atsiranda grupė verslininkų, kurie nori pasipelnyti tikrai tokios ekstremalios situacijos sąlygomis, kur mes tikrai turime visi susitelkti ir palaikyti vieni kitus. Kaip ir minėjo ministras, atsiranda verslas, kuris už savikainą gamina ir taip toliau, arba prekybos centrai susitaria nekelti kainų.
Bet kitas klausimas yra tai, čia turbūt didžiausia problema, kad yra nesąžiningas pirkimas, tarkime, visą lentyną dezinfekcinio skysčio išperka ar, tarkime, visas kaukes išperka, kai kiti negali įsigyti, nors jiems tai yra svarbu ir būtina. Kaip mums irgi sureguliuoti tą klausimą, kad apribotų, tarkime, tie patys prekybos centrai apribotų įsigyjamų prekių…
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, supratau. Operacijų vadovas jau ir šiandien yra apribojęs tam tikrų prekių įsigijimo skaičių. Įstatymu ši nuostata irgi būtų įtvirtinta. Bet dėl kainų reguliavimo, dėl eksporto ribojimo, dėl pardavimo prekių kiekio ribojimo sprendimo nepriimtų vienas žmogus, priimtų Vyriausybė. Tikrai tai nebūtų tas instrumentas vieno žmogaus rankose.
Reikia pasakyti, kad kitos valstybės jau tai yra padarę. Prancūzija, Ispanija, Kipras, Čekija ir kitos valstybės yra pakeliui. Tikrai įgaliojimus turėti Vyriausybei reikėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). „Vilniaus degtinė“ gavo leidimą gaminti ir pareiškė, kad patenkins visą Lietuvos ir net užsienio poreikį. Kai jie pradėjo gaminti ir pateikė į prekybą į savo firmines parduotuves, litro kaina buvo 4 eurai. Po trijų dienų litro kaina buvo 5 eurai. Dar po trijų dienų tinklas „Aibė“ šį litrą pardavinėjo už 13 eurų. Ir kolegos liberalai sako, kad čia yra laisvoji rinka ir viskas yra gerai? Tai kur tie „Vilniaus degtinės“ kiekiai dezinfekcinio skysčio, kuriuo jie žadėjo pirmąją dieną gavę leidimą užpilti visą Lietuvą? Kur? Ligoninėse nėra, vaistinėse nėra, prekybos tinkluose nėra. „Vilniaus degtinė“ įžūliai ir piktybiškai piktnaudžiauja savo teise, kurią ji gavo pirma iš gamintojų. Ji tuo naudojasi. Ir S. Gentvilas su E. Gentvilu šito nemato. Jūs gal „Vilniaus degtinės“ akcininkai? Akis prasikrapštykite. Nueikite į „Aibę“ ir pasižiūrėkite į šito skysčio kainą – brendžio kaina! Nuo kada ir kokioje valstybėje dezinfekcinis skystis kainuoja šitokius kosminius pinigus? Ir jūs drįstate teigti, kad Vyriausybei negalima suteikti teisės reguliuoti? Prancūzija sureguliavo ir mes sureguliuosime, netrukdykite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, mes puikiai suprantame, kad prekių kainos kyla todėl, kad jų trūksta arba jų apskritai nėra. Ir čia reguliavimas iš esmės niekaip nepadės ir tos problemos nespręs. Pavyzdžiui, jeigu ateini į vaistinę ir nėra termometro, tai kaip kainos reguliavimas – 3 eurai, 5 eurai, 10, 50, 1 centas – padės tam termometrui toje vaistinėje atsirasti?
Man atrodo, jeigu prekių trūksta, valstybės reikalas pandemijos atveju tų būtinų prekių užpirkti ir užtikrinti, kad jų netrūktų. Tai yra vienintelis instrumentas, kuris užtikrins, kad, vienas dalykas, prekių būtų ir jų kainos nekiltų. Jeigu vis dėlto valstybė nuspręs reguliuoti kainas tų produktų, kurių būtinai reikia, bet jų trūksta, tie produktai pasitrauks į šešėlį ir tada valstybė niekaip nesugaudys tūkstančių skelbimų skelbiu.lt ar feisbuke, kai tos prekės šešėlinėje rinkoje bus parduodamos. Man atrodo, tai yra kvailas sprendimas, kvailas instrumentas ir jis yra tikrai nebūtinas, nes mes turime spręsti užtikrindami pasiūlą, o ne ribodami būtinų prekių kainas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuosime po visų pateikimų.
10.17 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4667, Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4668, Patentų įstatymo Nr. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4669, Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4670 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4.1, 1-4.2, 1-4.3, 1-4.4 klausimai, tai yra projektai Nr. XIIIP-4667, Nr. XIIIP-4668, Nr. XIIIP-4669 ir Nr. XIIIP-4670. Iš eilės – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Dizaino įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Patentų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Prekių ženklų įstatymo 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat pateikimas.
Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Prašau.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Bet kokiu atveju aš labai…
PIRMININKAS. Minutę. Dėl vedimo tvarkos – S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Jūs neskelbėte komitetų. Taip pat klausimas, ar bus galima dalyvauti komitetų posėdžiuose tiems Seimo nariams, kurie teikė siūlymus?
PIRMININKAS. Komiteto posėdžiuose dalyvavimas bendra tvarka, o dėl komitetų paskyrimo, tai jie visada paskiriami po balsavimo po pateikimo. Po pateikimo nubalsavę turėtume paskirti komitetus ir skubos tvarką.
Prašau, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Labai trumpai norėjau pasakyti, kad aš labai dėkingas už galimybę pristatyti šį projektą. Seime yra daug įvairiausių nuomonių. Aš tikiu, kad mes priimsime… jūs priimsite patį geriausią sprendimą.
Dabar dėl tų kitų projektų. Teikiamų keturių įstatymų projektų tikslas – esant ypatingoms aplinkybėms (paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremalią situaciją, karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) leisti sustabdyti terminus, per kuriuos turi būti sumokėti mokesčiai už patentų, prekių ženklų, dizaino registravimą ir pateikti dokumentai Valstybiniam patentų biurui. Terminus atnaujinti tik pasibaigus ypatingoms aplinkybėms. Priėmus teikiamų įstatymų pakeitimus, pramoninės nuosavybės objektų pareiškėjai ir savininkai išvengtų finansinių nuostolių ar netgi teisių į nuosavybę praradimo. Pavyzdžiui, kokia nors įmonė gali netekti išskirtinių teisių į prekių ženklą, jeigu laiku nebus sumokėta už prekių ženklo galiojimo pratęsimą. Tokios priemonės yra daromos ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. V. Vingrienė atsisakė. K. Masiulio nematau.
Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dabar įvykę tam tikri verslo stabdžiai. Minėjote, kai baigsis šitie dalykai, mes vėl galėsime įsivažiuoti. Sakykite, bet tiems verslams po karantino reikės vėl įsivažiuoti. Tai noriu paklausti, kada vėl galėtų būti tas mokėjimas, gal vėliau negu po karantino, kad verslas galėtų paleisti stabdžius vėl įsivažiuoti? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Taip, jūs visiškai teisus. Ačiū už klausimą. Taip, projekte ir yra, kad reikėtų mokėti ne iš karto kitą dieną, kai baigsis karantinas, o tiek laiko bus duodama, kiek truko karantinas. Jeigu karantinas truks mėnesį, tai iki mėnesio bus duodama. Aišku, bus galima sumokėti ir anksčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti Seimo nariai daugiau neužsirašė.
Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų geras siūlymas, bet mano klausimas apskritai Vyriausybei. Aš suprantu, kad šioje srityje galima susidurti su teisinėmis problemomis, jeigu laiku nesumokami mokesčiai. Viskas gerai. Tačiau mes suprantame, kad sustabdžius kai kuriuos verslus taip pat eina mokesčiai. Pavyzdžiui, ar tiems, kurie dirbo paslaugų sferoje (kavinės, restoranai), taip pat bus stabdomi nuomos mokesčiai bent jau karantino laikotarpiu, kai verslas fiziškai negali vykdyti jokios veiklos? Šiuo atveju ir daugiau, matyt, būtų galima iškelti klausimų iš šios srities. Gal irgi bus priimti analogiški sprendimai?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Jūsų pastebėjimas…
PIRMININKAS. Ministre, čia atsakymų nereikia, čia yra motyvai po pateikimo. Balsuosime, kaip numatyta, 12 valandą.
10.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 45, 46, 96, 506, 526, 589 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4662, Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4662. Pranešėjas – taip pat ministras E. Jankevičius. Pateikimas. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, jeigu galima, kadangi kitas projektas dėl baudžiamosios atsakomybės yra susijęs, taupant laiką, nes buvau paprašytas kiek įmanoma greičiau pristatyti projektus, gal galima vieną pristatymą padaryti?
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, mes gyvename išties labai pavojingu laikotarpiu, ir situacija kinta žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandien, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su COVID-19 virusu atvejį. Šį karą mes visi kartu neabejotinai laimėsime. Nors pastaruosius metus mūsų politika bausmių ir baudų atžvilgiu buvo apgalvotai švelninanti, šiandien esame priversti teikti siūlymą griežtinti tiek administracinę atsakomybę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus.
Siekiame, kad visi, o ne dalis Lietuvos gyventojų suprastų padėties rimtumą. Kol kas policija negali bausti pažeidėjų, nesilaikančių karantino taisyklių. Gali tik įspėti. Keičiame tai. Jeigu Seimas pritars, administracinių pažeidimų protokolus galės surašyti ne tik policija, bet ir kiti pareigūnai. Fiziniams asmenims už visuomenės sveikatos srities ir civilinės saugos teisės aktų pažeidimus atsakomybė bus nuo 500 iki 1 tūkst. 500 eurų, juridiniams asmenims – nuo 1 tūkst. 500 iki 6 tūkst. eurų, už savivaldos institucijų sprendimų nevykdymą – nuo 250 iki 800 eurų.
Saviizoliacijos nesilaikymas, kai asmuo buvo gydytojų įspėtas, nebebūtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas – tai būtų nusikaltimas, už kurį teismas galėtų skirti net ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Jei dėl tokių veiksmų išplito susirgimas ar kilo ligos protrūkis, bausmė nebūtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas, todėl teismas galėtų skirti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.
Gerbiami Seimo nariai, bausti nėra mūsų siekis. Mūsų siekis yra apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie savo neapgalvotais, pavojingais ir neteisėtais veiksmais kelia grėsmę visuomenės sveikatai. Todėl šie sugriežtinimai galiotų kalbant apie ANK tik nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos atveju. Prašau pritarti mūsų siūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nepaisant to, kad pateikėte iškart ir Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4663, klausti dėl abiejų projektų Seimo nariai yra užsirašę atskirai.
Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, ar galite paaiškinti, kodėl būtent baudos ir potencialiai žmonių sodinimas į kalėjimą gali išspręsti pilietiškumo klausimą? Ar tikrai jau Lietuvos piliečiai yra tokie necivilizuoti ir nesąmoningi, kad juos reikia gąsdinti tokiomis reikšmingomis baudomis ir kalėjimais?
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamas Seimo nary, ačiū už jūsų klausimą. Kaip ir minėjau, bausti tikrai nėra mūsų siekis. Mūsų siekis yra apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie neapgalvotais savo veiksmais kelia grėsmę visiems kitiems. Bet šiandien, gerbiamas Seimo nary, policija tiesiog neturi įrankių administracinio nusižengimo protokolams rašyti. Jie gali tik įspėti. Žiūrėk, jau po valandos vėl jie turi įspėti. Tai aš manau, kad tokį įrankį policija turi turėti. Šiandien nubausti gali visuomenės sveikatos specialistai, bet jų yra labai mažai. Jie nevaikšto kartu su policija. Tiek.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų kyla tas pats klausimas kaip ir dėl kitų projektų, kai nepaprastoji ar karo padėtis prilyginama karantinui. Tai nėra tas pats, ir niekada nebuvo ir pagal įstatymus bet kokia teisė, tai nėra tapatūs dalykai. Jie dabar sulyginami. Aš suprantu, kad vaizdžiai pavadinote karą su virusu, bet vis dėlto tai ne tas pats. Ir, mano galva, lygiai taip pat ir bausmės turėtų būti atskirtos vienu atveju nuo kitų, tai yra turėtų būti tam tikra gradacija. Bet šiuo atveju mano klausimas būtų. Kodėl už neatvykimą į policiją, pabrėžčiau, karantino metu vietoj 30–50 eurų bauda septynis, dešimt kartų didinama už neatvykimą karantino metu? Vis dėlto ar tai adekvatu?
E. JANKEVIČIUS. Pirmiausia atsakysiu į pirmą jūsų dalį. Aš manau, pasiūlymas yra racionalus. Mes galėtume šiek tiek sugraduoti, bet čia jau reikėtų padiskutuoti komitete. Aš skaičiau jūsų siūlymus. Jūs siūlote tą viršutinę ribą ANK pakelti iki 10 tūkst. Gal būtų sudėtinga 10 tūkst. padaryti, nes ANK viršutinė riba yra 6 tūkst., bet tai, ką jūs sakote, yra logiška ir galima šiek tiek graduoti.
Dabar dėl neatvykimo į policiją karantino metu. Na, su apsaugos priemonėmis gali atvykti. Matote, policija šiandien yra labai apkrauta darbu, todėl tikrai reikia vykdyti visų pareigūnų teisėtus reikalavimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs pats teigiate, kad bausti nėra jūsų siekis, bet didinate baudas, nors, kiek man žinoma, dar praeitos savaitės penktadienį už nusižengimus nesilaikant reikalavimų dėl paskelbto karantino nebuvo nubaustas nė vienas pilietis. Einama labai keistu keliu – visgi nepradedami bausti piliečiai, kurie nesilaiko, nes jeigu valdžia nebaudė už tai ir mažomis baudomis, kurios… nors, kaip pažiūrėsime, beveik minimali mėnesinė alga maksimali bauda ir dabar yra, tai piliečių nebaudžiate, tų, kurie lipdavo iš keltų, išeidavo iš izoliavimosi vietų, dabar jūs siūlote dvigubai didesnes baudas ir sakote, mes nesiekiame bausti. Gal pradėkime pirmiausia taikyti tas baudas, kurios šiandien egzistuoja, ir mes…
E. JANKEVIČIUS. Gerbiamas Seimo nary, atsakau į jūsų klausimą. Šiandien policija neturi įrankio nubausti, tiesiog jo nėra. Bausti gali už visuomenės sveikatos pažeidimus tik visuomenės sveikatos specialistai. Šiuo įstatymo projektu mes suteiksime policijai ir kitiems pareigūnams tokį įrankį turėti. O situacija išties yra labai sudėtinga. Lyg ir dabar jinai yra valdoma. Todėl labai svarbu policijai tokį įrankį turėti, kad visuomenė suprastų, kad neatsakingas elgesys, neapgalvoti veiksmai gali sukelti didžiules didžiules pasekmes. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai yra sveikintina iniciatyva. Mes ne už tai, kad būtų baudžiama, bet baudos iš tikrųjų yra drausminimo priemonė. Kaip matome, mūsų piliečiams sąmoningumo tikrai gana trūksta. Net tie patys medikai, grįžę iš kelionių, nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų ir atėję paskleidžia virusą gydymo įstaigose. Nekalbu apie tuos, kurie grįžę iš kelionių irgi važinėja visur ir tiesiog skleidžia virusą, nors turėtų būti atsakomybė.
Kitas klausimas. O kaip mes nubaustume, tarkime, savivaldybių vadovus, kurie, paskelbus tikrai tą sugriežtintą priverstinį reikalavimą grįžus izoliuotis, pradeda tiesiog derėtis vos ne su virusu, sako, kad kažkas nedavė instrukcijų, ir grūda po penkis žmones į kambarius tam, kad platintų virusą. Jie taip pat turėtų kokią nors atsakomybę turėti, nes turi sugebėti suvaldyti situaciją ekstremaliomis sąlygomis.
E. JANKEVIČIUS. Gerbiama Vingriene, atsakant į jūsų klausimą dėl savivaldybių, baudos yra numatytos ir juridiniams asmenims. Atsakomybė nuo 3 iki 6 tūkst. būtų įstaigų, savivaldybių vadovams už taisyklių nesilaikymą.
Dabar dar labai svarbu pažymėti, kad šios didelės baudos iš karto išnyktų, baigiantis ekstremaliajai padėčiai. Jos yra tik šiuo sudėtingu laikotarpiu. Tik šituo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų sąvoka „kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai“ šiuo metu suprantama įvairiai. Aišku, priėjai prie žmogaus per arti arba kokios kitos sąlygos, kurių galbūt žmonės ir nežino. Ne tai, kad jie galbūt nesilaikytų, bet paprasčiausiai jiems tos normos nesuprantamos. Tai iš tikrųjų ar… (Bara mane.) Ar iš tikrųjų nereikėtų tam tikros socialinės reklamos, už ką tu gali būti nubaustas? Iš tikrųjų gali būti daug nesusipratimų, kai einantis žmogus, kuris nežino tų sąlygų, paprasčiausiai gaus 500 eurų baudą, kurios gyvendamas kaime negalės susimokėti. Kaip tai bus įgyvendinama, nes norinčių bausti atsiras?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už jūsų pasiūlymą, jis labai teisingas. Mes tikrai per visuomenės informavimo kanalus informuosime žmones. Dar norėčiau papildyti, kad, padarius pirmą nusižengimą ir laiku sumokėjus, bauda būtų dvigubai mažesnė, todėl, kalbant apie dydžius, jie pirmą kartą nėra dideli.
Kitas dalykas, tikrai su policija yra kalbėta, jie iš karto netaikys nei maksimalių baudų, nei iš esmės. Pirmiausias dalykas – jie įspės. Bet jeigu matys, kad žmonės piktybiškai nevykdo, kitą dieną vėl ten pat susirinko ar vėl daro tokius pačius nusižengimus, tada imsis priemonių. Bet jie tai darys apgalvotai, nes siekis nėra bausti. Siekis yra, kad žmonės suprastų, kokia yra pavojinga situacija ir bet koks visiškai, atrodo, nekaltas, neapdairus veiksmas gali sukelti didžiulių pasekmių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Neturiu klausimo.
PIRMININKAS. Atsisako. Dėl kito projekto? Klausia Seimo narė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs tikriausiai žinote, kad įstatymas turi būti aiškus, nedviprasmiškas ir nesukelti įstatymo taikymo problemų. Jūs tai siejate su koronaviruso plitimu. Aš manau, ir žinome ypatumus to koronaviruso, kad tai yra masinis plitimas, masė žmonių tampa viruso platintojais. Dalis platintojų nejaučia ligos simptomų. Taip pat yra nustatytas inkubacinis ligos periodas, tai yra iki 14 dienų, ir suprantama, kad žmogus, kol pasireikš simptomai, gali bendrauti su n platintojų. Taip pat nebūtinai, kad virusas atsiranda kontaktuojant su platintoju, bet gali būti ir kitu būdu. Jūs puikiai suprantate, kad jeigu siūlote įstatymo normą, ji turi būti ir taikoma, nesukelti problemų, bet reikia ją įrodyti.
E. JANKEVIČIUS. Be abejonės, tikrai įrodinės Teisingumo ministerija, o prokuratūra… Visiškai teisingos pastabos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Taip išėjo, kad netyčia neužsirašiau dėl Administracinių. Aš norėjau panašų klausimą paklausti ir dėl Administracinių, ir dėl Baudžiamojo kodeksų. Iš esmės, jūs sakėte, tikslas nėra bausti. Vadinasi, pirmiausia reikia pradėti taikyti. Kažkodėl italams, prancūzams 600 ar 500 eurų yra labai daug. Mums, nors mūsų minimalus atlyginimas yra tikrai žymiai žymiai mažesnis negu tose šalyse, jūs drastiškai didinate baudas. Pradėkite taikyti, pradėkite viešinti tai. Jūs man atsakykite, kiek iki šiol administracine bauda yra nubausta asmenų už nesilaikymą. Dėl Baudžiamojo aš noriu paklausti…
PIRMININKAS. Laikas.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų, atsakydamas, gerbiamas Seimo nary, į jūsų klausimą, aš sakau, policija tiesiog neturėjo įrankio bausti. Tai galėjo padaryti tik visuomenės sveikatos specialistai. Įsivaizduojate situaciją: ten kažkur prie ežero kas nors, tai jie turi skambinti visuomenės sveikatos specialistams, jie turi atvažiuoti ir tada kaip nors elgtis. Tai tikrai nėra…
Dėl pačių baudų dydžio. Kiekvienoje šalyje yra skirtinga praktika. Vokietijoje fiziniai asmenys, rodos, iki 2,6 tūkst. eurų, juridiniai – iki 25. Kur kas daugiau. Aišku, ir ekonomika stipresnė. Bet mūsų baudos atitinkamai yra mažesnės.
Kita vertus, pirma bauda, jei tokia būtų išrašyta ir jei būtų laiku sumokama, – perpus mažesnė. Mes jau kalbame apie perpus mažesnes baudas mokant pirmą kartą.
Jei jums kyla minčių, kad baudos dar šiek tiek per didelės, na, galima diskutuoti komitete. Teikime siūlymą ir, aš manau, rasime patį optimaliausią sprendimą. Bet faktas yra tas, kad baudos turi būti numatytos ir policija turi turėti įgaliojimus išrašyti administracinių nusižengimų protokolus.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl… Dabar yra įjungti dėl Baudžiamojo kodekso, tai kviečiu išsakyti N. Puteikį. Motyvai už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, kurie abejojate, ar reikia didinti baudas. Internete yra du siužetai. Vienas, kuriame grįžta keltu girti lietuviai ir keikiasi, nusiplėšia kaukes ir aiškina viešai, kad nesilaikys jokio karantino, jiems nusispjauti ant valstybės ir aplinkinių. Ir kitas siužetas, kuriame troleibuse žmonės, girti lietuviai, spjaudo ant sėdynių, ant rankenų.
Tai pasakykite jūs, gerbiami liberalai. Jūs tikitės, kad su dabartinėmis mažomis baudomis štai šiuos budulius galima sutramdyti? Akivaizdu, kad tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administraciniame tų baudų didinimas yra reikalingas būtent dėl šių asocialių žmonių, kurie neturi jokių ribų ir kurie pavartoję alkoholio ir kitokių svaiginamųjų medžiagų… tikrai jiems jūra iki kelių ir visi mūsų įstatymai jiems vienodai rodo. Bet jeigu bus tokie pirmieji nubausti didžiulėmis baudomis, jeigu kiti žinos, kad jiems gresia didžiulės baudos, tai bus pats geriausias atgrasymas nuo tokių veiksmų.
Ir pabaigoje. Jūs manote, kad Ispanijoje ir Italijoje baudos yra kur kas mažesnės? Paskaitykite juvelyrės J. Lago įrašus. Ji aprašo kiekvieną dieną, kokio dydžio baudos yra skiriamos, ypač anglų turistams, škotams, kurie nesilaiko Ispanijos įstatymų. Jūs pamatysite. Ten baudos prasideda nuo 1 tūkst. 200. Todėl aš visapusiškai palaikau šitą paketą, baudų didinimą, nes dalis lietuvių tiesiog žmoniškos kalbos nesupranta ir tie skaičiai jiems tikrai padės ateiti į protą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi kolega nekalbėjo apie Baudžiamąjį kodeksą nė vieno žodžio, tik apie Administracinį, aš kalbėsiu apie Baudžiamąjį kodeksą.
Čia siūloma didinti ne baudas, o siūloma didinti laisvės atėmimo metus. 1 straipsnyje siūloma nuo trejų maksimalios bausmės iki penkerių metų. O antrajame siūlo didinti iki vienų metų, kai šiandien maksimali bausmė yra areštas.
Teisės departamento pastabas matėte, kaip išvadintas jūsų projektas? Simboline įstatymų leidyba. Jūs demonstruojate audringą veiklą, kai nieko neveikiate. Iš esmės čia materialios teisės normos ir – ar treji metai, ar penkeri metai – reikės įrodyti, kad būtent dėl šio asmens kaltės.
Aš jums dabar duosiu pavyzdį, kai dėl operacijų vadovo kaltės gali smarkiai išplisti liga. Pavyzdžiui, 25 dienos įsakyme nustatoma, kad tie asmenys, kurie atvyko iš užsienio, prieš išleidžiami į saviizoliaciją, turi būti testuojami. Tačiau tie sąžiningi piliečiai, kurie iki tol patys pasitraukė į saviizoliaciją ir laikėsi visų reikalavimų, prieš grįždami į darbą ar į šeimą, netestuojami pagal algoritmą ir jiems atsakoma: ne, jūsų tikrinti nepriklauso, nes algoritmas to neleidžia. Ar bus toks asmuo nubaustas? Turbūt stropuoliai sieks jį bausti. Bet ne dėl jo kaltės gali išplisti liga. Jis gal yra asimptominės formos, kai nejaučiami simptomai ar jie labai silpni ir jų nepakanka tam vadinamajam algoritmui…
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Kamblevičius. (Balsai salėje) Aš atsiprašau, bet imkime minutės pertraukėlę, nesurandame dėl 1-5 projekto motyvuojančių, todėl duotume po antrą žmogų kalbėti čia, nes projektai sujungti. Ar sutiktumėte? Sutiktumėte. Tada V. Kamblevičius – motyvai už dėl Administracinio ir Baudžiamojo kodeksų.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Neįjungia. Įjungė, ačiū. Iš tikrųjų tai, ką pateikė gerbiamas ministras, gal net truputį per vėlai, bet sako, geriau vėliau negu niekad. Kai kurios numatytos priemonės yra teisingos ir laiku. Pažiūrėkime, kas darosi spaudoje. Kai kur vietoj naudoja griežtas bausmes ir niekas nesiskaito, ir nieko nesako, nes yra labai pavojingas atvejis, panašu į karo atvejį. Todėl šios numatytos priemonės yra laiku ir todėl kviečiu balsuoti visus už, palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Na, aš ne be reikalo įvardijau ir pažymėjau koronaviruso ypatumus. Kaip sakė J. Sabatauskas, pritariu, kad Baudžiamajame kodekse reikia įrodyti, kad yra nusikalstama veika. Jūsų siūloma norma reikia įrodyti, kad buvo priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių, tai yra išplito liga, kilo ligos protrūkis ar epidemija. Sakykite, kaip galima įrodyti, jeigu koronaviruso ypatumai visiškai negalės suteikti tokios galimybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai surinks medžiagą ir pateiks teismui, tai aš manau, kad teisme jokio teigiamo rezultato, kad būtų kaltinamasis nuosprendis priimtas, manyčiau, nebus. Kaip teisingai sakė Julius, kad tai yra neveikianti norma, ir kaip teisingai Teisės departamentas nurodė, kad tai būtų tik simbolis. Ta bausmė nuo trejų iki penkerių metų, aš nemanau, kad padidins sąmoningumą. Mes suprantame, kad situacija yra sudėtinga, bet sudėtingumas ugdomas ne bausmės dydžiu, jis turi būti laiko suvokimu būtent atgrasyti nuo neigiamų veiksmų. Todėl, manau, balsuoti už įstatymo projektą, už normą, kuri gulės ir bus neveiksni, tai būtų neteisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime, kai bus balsuojama dėl visų pateikimų.
10.43 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 8, 9, 18, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4678 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4678. Pateikimas. Pranešėjas – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų ta pirmoji įstatymo redakcija, kurią šiuo metu bandoma keisti, buvo paruošta tuo metu, kai, matyt, niekas negalėjo net įsivaizduoti, kad kils tokie protrūkiai, kad valstybėms iškils tokie neeiliniai poreikiai. Kaip ir prieš tai svarstytuose įstatymų projektuose daug klausimų buvo susiję su būtinybe užtikrinti vis dėlto asmenų izoliaciją, saviizoliaciją ir kitas efektyvias karantinavimo priemones tam, kad ligų užkratas neplistų. Na, tie, kas bent kiek esate domėjęsi, kaip yra valdomos užkrečiamosios infekcinės ligos, tai pagrindinis įrankis yra užtikrinti, kad asmenys kaip galima mažiau kontaktuotų, kad būtų mažiau socialinių kontaktų, kad būtų tiek hospitalizacijos, tiek izoliacijos galimybė.
Teikiamais Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymais, kuriuos norėčiau jums pristatyti, yra siekiama keleto pakeitimų arba keleto priemonių. Pirmiausia – nustatyti, kad, visoje Lietuvoje paskelbus karantiną dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas būtų taikomas be teismo sprendimo tol, kol asmuo taps nepavojingas kitiems, tai yra kol nuo jo nebegalės užsikrėsti kiti asmenys, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
Anksčiau ta nuostata buvo septynios dienos. Yra labai paprastas paaiškinimas, kodėl toks terminas. Mes siūlėme pradiniame variante, kurį Vyriausybėje svarstėme, kad tas terminas būtų gal net ir ilgesnis. Sutarėme, kad vis dėlto tai bus mėnuo, bet tai yra susiję su tuo, kad mes negalime kiekvieno užkrato nuspėti ir prognozuoti. Anksčiau, matyt, remiantis tuometine egzistavusia praktika arba žinojimu, tos septynios dienos buvo pakankamos. Dabar kalbame apie vieno mėnesio būtinybę.
Tačiau ką svarbu yra akcentuoti, kad tas vienas mėnuo būtų taikomas tik Vyriausybei priėmus sprendimą, kad kitų taikomų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių neužtenka, siekiant užkirsti kelią kilti šios užkrečiamosios ligos protrūkiui arba epidemijai, arba jau yra kilęs šios užkrečiamosios ligos protrūkis ir (arba) epidemija. Žodžiu, ta nuostata nebūtų automatiškai perkeliama kiekvienai situacijai, bet tam reikėtų Vyriausybės sprendimo ir įvertinimo, kad nėra kitų galimų priemonių, kaip tiktai tokia, kuri leistų suvaldyti užkrato plitimą.
Taip pat yra siūloma pagreitinti ir supaprastinti sprendimą dėl būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo proceso karantino metu, nes pagal dabar galiojančią normą reikėtų trijų gydytojų sprendimo. Puikiai suprantame, ką reiškia tokia nuostata, kai kiekvienas gydytojas yra tikrai ir brangus, ir svarbus. Jų pasitelkimas, ypač didelio skaičiaus, yra nelabai protingas, todėl yra siūloma leisti sprendimą dėl būtino hospitalizavimo ir izoliavimo priimti gydančiam gydytojui, o ne komisijai, ir pavesti tą būtinąjį hospitalizavimą ir izoliavimą organizuoti pačiai gydymo įstaigai, o ne savivaldybės gydytojui, ir leisti į teismą dėl būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo termino pratęsimo kreiptis gydymo įstaigai, o ne savivaldybės gydytojui.
Taip pat nustatoma, kad policija būtinai izoliuojant ar hospitalizuojant būtų pasitelkiama ne visuomet, o tik prireikus. Taip pat į įstatymą yra siūloma įdėti nuostatas, kurios leistų nustatyti, kad karantino metu gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir būsto neliečiamumo teisė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai, kaip numatyta Vyriausybės šiuo metu nutarime dėl karantino paskelbimo. Tokie yra siūlymai ir prašyčiau jiems pritarti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, dėkodamas už tas pastangas, kurias jūs darote šiuo laikotarpiu, noriu paklausti. Nuolat yra informuojama apie susirgusiųjų ir mirusiųjų skaičių, tačiau nėra nuolat skelbiama informacija apie pasveikusiųjų skaičių. (Balsai salėje) Buvo, bet aš kalbu… Buvo paskelbta apie vieną iki vakar dienos ir vakar, ačiū Dievui, Kretingoje pasveiko 21 metų jaunuolis, dėkingi Klaipėdos universitetinei ligoninei.
Aš noriu paklausti, ar… (Balsai salėje) Leiskite man užbaigti. Taigi sakykite, ministre, ar yra sudėtinga nustatyti, kada žmogus pasveiko, ypač jei jis gydosi namuose, ar tam faktui fiksuoti tiesiog neužtenka jėgų ir laiko, ar dar kokios nors priežastys? O jei tokia informacija yra žinoma, tai per kiek laiko arba kokiu laiko intervalu trunka žmonių gydymosi ir pasveikimo terminas pagal kitų valstybių patirtį?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tas nedidelis pasveikusių skaičius buvo susijęs net ir su pačiu plitimo laikotarpio tam tikru terminu ir reikia, kad praeitų tam tikras laikas, kai atsiranda logika atlikti pakartotinius testus, paprastai tai yra dvi savaitės. Ir dabar, kaip jūs teisingai paminėjote, atsiranda tų atvejų daugiau, kai jau yra patikrinama. Gaunami du iš eilės neigiami testai, ir atsiranda žmonių, kuriuos mes jau galime skelbti kaip pasveikusius. Ir šiandien bus pasirašytas algoritmas, kaip bus galima tiesiog labiau, plačiau taikyti tas tvarkas.
Kitų šalių praktika, apie kurią jūs klausėte, minėjote, yra tokia, kad netgi jeigu testas ir neatliekamas, praėjus 37 dienoms po užfiksuoto užsikrėtimo, jeigu asmeniui nebėra jokių ligos simptomų, jis automatiškai yra laikomas pasveikusiu, bet tai yra ilgas laikotarpis – 37 dienos. Dabar pradedami testuoti tie pacientai ir, aišku, mes prioritetą pirmiausia teikiame tiems, kuriems reikia ligą išaiškinti, nustatyti. Todėl pirmiausia čia buvo akcentas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, akivaizdu, kad šiandien turime reikalą su neordinaria situacija, kuri reikalauja drastiškų sprendimų. Visgi noriu jūsų dar kartą paklausti, ar mėnesio būtinoji hospitalizacija, privaloma hospitalizacija yra pasvertas terminas? Galbūt jūs galite kokia nors analogija iš kitų valstybių praktikos su mumis pasidalinti?
Žvelgiant į Civiliniame kodekse įtvirtintą normą pagal analogiją, vėlgi įstaiga, nusprendusi taikyti priverstinį hospitalizavimą, per 48 valandas turi kreiptis į teismą. Šiuo pakeitimu mes iš tiesų ypač išplečiame gydytojų diskreciją nuspręsti, kas turi būti hospitalizuotas ir kokiam iš tiesų labai labai ilgam terminui.
PIRMININKAS. Klauskite.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Jeigu galima, pakomentuokite.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerai. Labai ačiū. Tikrai teisingas klausimas. Aš pabandysiu tiesiog paaiškinti situaciją. Tikrai įprastomis sąlygomis viskas yra teisinga. Tos 48 valandos ir taip toliau. Jūs, aš neabejoju, stebite situaciją kitose valstybėse ir matote, kokie didžiuliai yra protrūkiai ir apie kokius žmonių skaičius yra kalbama. Aš manau, kad jūs turbūt sutiksite, kad teismams užkrauti tokį darbą… Aš nelabai įsivaizduoju, kad jie ar techniškai, ar fiziškai, ar kaip nors kitaip galėtų tokią funkciją vykdyti. Jeigu atsitiktų taip, kad tiesiog dėl fizinių galimybių nebuvimo tie žmonės negalėtų būti izoliuoti, mes turėtume ligos plitimą.
Aš noriu dar tiktai pakartoti – nebūtinai yra būtinai mėnuo, tai yra iki vieno mėnesio, vėlgi esant tam tikroms aplinkybėms, jeigu Vyriausybė nusprendžia, kad nėra kitų galimybių suvaldyti, tai nėra koks nors automatinis sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, nepriimkite visada kaip kritikos, bet tiesiog bandome teirautis ir ieškoti teisingų atsakymų kartu. Prieš metus diskutavome apie psichinių ligonių galimą teisių atėmimą arba suvaržymą ir tada apsispręsta vietoj savaitės taikyti tiktai tris paras. Šiuo atveju siūloma dėl mėnesio apsispręsti vieno žmogaus sprendimu, tai yra gydančio gydytojo. Ar būtų netikslinga praplėsti tai į konsiliumą, nes absoliuti dauguma žmonių, kurie suserga šiuo virusu, yra klusnūs ir tikrai pilietiški žmonės, kurie paklus gydytojų sprendimams, ir užkirsti galimus laisvės suvaržymus vieno žmogaus sprendimu visam mėnesiui?.. Gal reikėtų turėti saugiklius, kad bent trys asmenys suvaržytų žmogaus laisvę mėnesiui ir tikrai, man atrodo…
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau klausimą. Ačiū. Iš tikrųjų aš bandžiau įvardyti ir argumentus, kodėl vis dėlto ne tie trys medikai, nes kai kyla tokios epidemijos, kai kyla apskritai grėsmė net ir tiems patiems medikams, kai jų pradeda trūkti, įsivaizduokime, kad mes iš viso dabar ieškome galimybių, kaip medikus maksimaliai nukrauti, kaip padaryti, kad jų darbas būtų paprastesnis, ar nuotolinis, ar dar koks nors. Todėl tas siūlymas ir yra pateiktas, kad vis dėlto vienas medikas apsispręstų. Vėlgi sakau, jūs teisingai paminėjote, absoliuti dauguma žmonių, aš manau, niekam neprieštaraus, supranta, dėl ko tai reikia padaryti. Neatsitiktinai paminėjau, kad ir policija pasitelkiama tik tais atvejais, kai reikia, ne visada, kad tai nebūtų, kaip pasakyti, kaip karinės valstybės ar kokios nors nepaprastosios padėties įvedimas. Bet čia vėlgi tas siūlymas yra susijęs su tuo, kad mes ir medikų išteklius iš tikrųjų turime tausoti ir juos pasaugoti. Jeigu mes juos pradėsime rinkti į konsiliumas, tai vėlgi ir užkrato tikimybė didesnė, ir jiems darbo organizavimas yra sudėtingesnis. Tai yra pačių medikų labui, suprantant, kad tai yra kompromisas, žinoma, su žmogaus laisvėmis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Kolegos, prašyčiau užsidėti kaukes taip, kaip priklauso.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų čia iškeltas klausimas dėl tų septynių dienų nėra atsitiktinis, juo labiau kad vienu atveju konsiliumas ir septynios dienos, o jau esant ekstremaliajai situacijai – vienas gydytojas ir mėnuo. Gal reikėtų tiesiog apkeisti šiuo atveju?
Bet aš norėčiau paklausti dėl kitų įstatyme numatytų nuostatų. Tai yra sprendimas vieno asmens labai subjektyvus gali būti, kur teisė apskųsti teismui šį sprendimą. Ir antras dalykas. Jau yra pastebėta ir Teisės departamento, niekas negali uždrausti Lietuvos piliečiui grįžti į Lietuvos teritoriją. Šiuo atveju kalbama apie laikiną uždraudimą atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją visų gyventojų…
PIRMININKAS. Klauskite. Laikas!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …tarp jų ir piliečių.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš jau, matyt, nesikartosiu tiesiog dėl vieno asmens sprendimo, dėl gydytojo, nes argumentus išsakiau. Aišku, mūsų ir jūsų valia apsispręsti, ar tai reikia daryti, ar ne. Argumentai, aš manau, yra paprasti, aiškūs. Tai yra tiesiog tų pačių medikų išteklių tausojimas ir galimybė, kad tuos sprendimus iš viso būtų galima priimti.
O dabar dėl piliečių judėjimo. Vėlgi supraskime, kad mes veikiame ekstremaliosios situacijos sąlygomis ir daugybė dalykų nebeveikia taip, kaip veikia įprastinėmis sąlygomis. Jeigu būtų galima naudoti mechanizmus, štai čia teisingas pavyzdys buvo paminėtas apie psichiatriją, kai yra laiko, kai yra žmogiškųjų išteklių, tai tuos spendimus galima priimti. Epidemijų metu nelieka nei pakankamai išteklių, matyt, ne tik teismų, bet ir tų pačių medikų. Su tuo yra susiję ir tie siūlymai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, prieš porą savaičių klausiau, kodėl griežtai nesivadovaujama būtent šio įstatymo 8 ir 9 straipsniais – dėl izoliacijos. Todėl sveikinu, kad imtasi rimtesnių žingsnių. Bet pratęsiu mano kolegos klausimą, ar paprasčiausiai nesimetama į kitą, kraštutinę, formą, nes ir Teisės departamentas pateikė daug pastabų, kad kertasi net su Konstitucija. Ir dėl piliečių grįžimo, ir dėl kitų dalykų. Turbūt matėte Teisės departamento išvadas.
Mano klausimas būtų. Aš suprantu, kad neeilinė situacija, bet mes vis tiek turime svarbiausią Lietuvos dokumentą – Lietuvos Konstituciją. Kiekvienas iš mūsų dėjome ranką ant jos ir davėme priesaiką. Dabar jūs taip maždaug sakote, na, galime jos ir nesilaikyti.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai neraginu kurio nors nesilaikyti Konstitucijos. Skaičiau pastebėjimus, yra tokių aiškių pastebėjimų, kad reikėtų detalizuoti kai kuriuos dalykus, dėl tų pačių kelionių ir panašių dalykų. Bet supraskime, kad šiandien numatyti įstatyme ir visas judėjimo aplinkybes, ir kelius, ir būdus yra labai sudėtinga. Ten surašyti, kokiomis aplinkybėmis kas ir kaip turėtų vykti, yra tiesiog neįmanoma, nes tos aplinkybės sensta ir gali labai priklausyti nuo užkrato plitimo kelių. Vienu atveju tai gali būti, sakykim, koks nors vienas judėjimo kelias aktualus, kitu atveju – kitas. Viską sudėlioti dabar į įstatymą iš tikrųjų labai sudėtinga. Tam tikra diskrecija yra paliekama Vyriausybei sudėliojant, kokios tuo metu aktualios plitimo sritys. O apsispręsti dėl įstatymo turėsime mes visi kartu.
PIRMININKAS. Apsispręsime po pateikimo vėliau, kai bus balsuojama dėl visų pateikimų. Ačiū, ministre.
11.00 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4675 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-8 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4675. Pranešėja – A. Kubilienė. Pateikimas. Kviečiu.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, šiandien pasaulinės pandemijos akivaizdoje visa šalis ir ypač Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai tikrai išgyvena didelį išbandymą. Šios grėsmės akivaizdoje medikai tikrai deda visas pastangas, kad būtų išsaugota mūsų sveikata ir mūsų gyvybės. Tikriausiai niekas neabejoja šiandien, kad medikams privalo būti užtikrintos ir deramos socialinės garantijos.
Deja, mes viešojoje erdvėje jau matome, kad kai kurios įstaigos moka tik darbo užmokestį, kai kurios įstaigos duoda 100 % priedą. Todėl manau, kad privalome įstatymu užtikrinti kiek galima vienodesnes socialines garantijas ir deramą atlygį medikams už darbą.
Taigi šiuo projektu siūlau papildyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą 321 straipsniu ir numatyti, kad nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, dirbantiems ypač pavojinguose užkrečiamųjų ligų židiniuose, būtų mokamas nuo 50 iki 100 % priedas prie pastoviosios darbo užmokesčio dalies, taip pat numatyti, kad šis priedas būtų iš PSDF lėšų, įskaitant ir darbdavio mokesčius.
Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, pirmiausia mano tokia pastaba turbūt, kad ne šito… Aš sveikinu, viskas, idėja pati gera, bet darbo apmokėjimą reguliuoja visiškai kiti įstatymai. Ir priedus, ir priemokas, ir premijas. Todėl mano tokia pirma pastaba, kad greičiausiai tai šiek tiek ne to įstatymo dalykas, nes mes galime į darbo apmokėjimo įstatymą rašyti, kad už karantiną ir už kitus galima mokėti 100 ar 50 % priedą. Čia viskas būtų logiška, teisinga ir vienoje vietoje.
Bet mano klausimas būtų kitas. Viskas gerai, kad siūloma didinti. Yra blogai, kad nenumatyta lėšų, nes pagal tokią įstatymo logiką jūs turėtumėte teikti tik biudžeto įstatymo pataisas, kuriomis būtų numatyti asignavimai šiam darbo užmokesčiui didinti. Be jo išeina taip, kad mes dar kartą galime pažadėti, gražiai nuskambėti, bet kai reikės vykdyti, bus numesta pačioms įstaigoms.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu pirmiausia pasakyti, kad jokie įstatymai kol kas šito nenumato. Tai yra numatyta tik trišalėje sutartyje ir ministro įsakymu 15 % priedas. Todėl, kaip ir minėjau, kadangi įstaigos skirsto, numato skirtingus priedus, kai kurios iš jų iš viso nemoka, manau, būtent šis įstatymas ir būtent įstatyminiu pagrindu turėtų būti šis klausimas išspręstas.
Dėl lėšų kiekio. Iš tikrųjų labai sunku numatyti. Jūs turbūt ir pats suprantate, kiek reikės lėšų, šiuo metu tikrai sunku numatyti ir apskaičiuoti jų kiekio tikrai šiuo metu negalime. Bet tikrai PSDF ir rezervas yra nemažas. Manau, kad tikrai tas bus padaryta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma. Prašom per šoninį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pritardamas šiek tiek pavėluotam teikimui, norėčiau pasitikslinti, ar bus galimybė šiuos įstatymo projekte numatytus priedus išmokėti už kovo mėnesį, nuo to momento, kai įstatymas įsigalios? Aš bent kviesčiau, jeigu reikia dėl įsigaliojimo, įrašyti nuostatą, kad būtų galima skaičiuoti nuo karantino pradžios.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų galiu (ačiū už klausimą) pacituoti, kad nuo karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, tam laikui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, noriu padėkoti už tą iniciatyvą, išties medikų atlyginimai turi būti didesni šiuo periodu, bet ar jūs nemanote, kad didesnį atlyginimą reikėtų mokėti ne tik tiems žmonėms, tiems medikams, kurie tiesiogiai susiduria su tais ligoniais arba dirba epidemijos židiniuose, bet ir visiems medikams galbūt šiek tiek mažiau, nes Ukmergės pavyzdys, kiti pavyzdžiai rodo, kad iš esmės virusas plinta tarp visų medikų. Tuo labiau kad yra įrodyta, vakar teko šnekėti su profesoriumi V.Kasiulevičiumi ir jis patvirtino, kad apie 79 % atvejų yra užsikrečiama nuo besimptomių ligonių. Ar nemanytumėte, kad ne tik tiems, kurie dirba tuose židiniuose ir tiesiogiai susiduria, bet ir visiems medikams reikėtų mokėti galbūt šiek tiek ir mažesnį priedą, bet reikėtų?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šį klausimą galima praplėsti dar labiau, kalbėti ir apie biudžetinių įstaigų darbuotojus, tokius kaip Nacionalinio sveikatos centro darbuotojus, kurie dirba oro uostuose ir susiduria su tais pacientais. Bet šiuo įstatymo projektu mes kalbame tik apie tuos medikus, kurie yra tuose židiniuose ir susiduria su infekuotais pacientais. Apie tai, kad galbūt reikėtų mokėti priedus ir kitiems medikams bei nebiudžetinių įstaigų specialistams, mes iš tikrųjų diskutuojame su Sveikatos apsaugos ministerija ir, kiek žinau, ministerija ieško įvairių būdų ir galimybių – priedų, viršvalandžių ir kitokių skatinamųjų priemonių. Manau, tas taip pat bus padaryta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų norėčiau dar kartą paantrinti tą klausimą, nes sunku atspėti medicinos darbuotojams, ypač dirbantiems ir su kitais ligoniais, kas buvo parodyta, tai yra vis tiek rizikos zona, vis tiek žmonės eina ir tu negali nepriimti žmogaus su kitomis ligomis, pavyzdžiui, kai kyla temperatūra ir negali jo atstumti. Iš tikrųjų kokia bus ta medicinos darbuotojų aprėptis, ar tik tie, kurie ypač dirba keliose, ypač penkiose, ligoninėse, ar ir kitiems darbuotojams, kurie dirba, tarkime, kitose įstaigose, nes tarp užkrečiamųjų ligų yra ne vien COVID-19, bet ir kitos užkrečiamosios ligos. Tai kaip suprasti tą įstatymą? Pavyzdžiui, turbūt bus padidinti įkainiai ir tiems, kurie dirba su kitomis užkrečiamosiomis ligomis, tai iš tikrųjų dauguma medicinos darbuotojų.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiame įstatymo projekte numatyta nuo 50 iki 100 % priedai ir Sveikatos apsaugos ministerija parengs poįstatyminius teisės aktus, kiek žinau, ji juos jau rengia, kaip tie priedai bus skirstomi atsižvelgiant į atliekamų darbų sudėtingumą ir pavojingumą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mano galbūt irgi panašus klausimas. Vis dėlto atvejų, kuriuos mes žinome iš viešosios erdvės, kai medikai užsikrėtė nuo pacientų galimai, buvo, kad jie negydė pacientų nuo užkrečiamųjų ligų, o, pavyzdžiui, atvejis Neurochirurgijos centre Klaipėdoje, akių klinikoje Klaipėdoje, ten buvo ne užkrečiamųjų ligų gydymas, ten buvo gydymas tų pacientų, sergančių kitomis ligomis. Čia jūs numatote tik tiems, kurie jau konkrečiai gydo. Tai vienas momentas – jie dirba rizikos zonoje.
Antras momentas yra tas, kad vis dėlto jau dabar numačius 15 % priedą, kurį ministras pažadėjo, gal medikai ir džiaugiasi, tačiau įstaigų vadovai gūžčioja pečiais – nėra duoti jokie asignavimai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Į pirmą dalį iš esmės aš esu jau atsakiusi. Tuo labiau kad labai tiksliai dabar ir negalėčiau atsakyti. Kaip kalbėjau, ministerija diferencijuoja ir dirba šituo klausimu, nes sutikite, kad kartais iš tikrųjų yra labai sunku nustatyti, ar medikas užsikrėtė nuo paciento, ar pacientas užsikrėtė nuo mediko, nes galbūt abudu jie neturi šiuo metu jokių klinikinių požymių. Iš tikrųjų tai nėra taip paprasta padaryti.
Kalbant apie antrą dalį, tai iš tikrųjų taip pat numatytos lėšos yra. Aš jau taip pat minėjau, kad iš PSDF biudžeto ir jos bus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, aš noriu pratęsti daktaro Antano mintį. Taip, realybėje daugiausia dėmesio skiriama toms pagrindinėms ligoninėms, penkiems centrams ir panašiai. Dabar paaiškėjo, kad, ko gero, tos abejonės dar daugiau sustiprėjo. Ar nenumatoma pasirūpinti, nes ir, pavyzdžiui, geriatrijos centruose dirbantys, onkoklinikose, senelių namuose – visuose tuose sektoriuose yra medikų, ar nebus ateityje praplėstas tas kompensacijos diapazonas ir atlyginimų padidinimo?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tai vėl galiu tiktai pakartoti, kad šitas klausimas yra svarstomas, kalbama apie priedus, kalbama apie viršvalandžius ir visus kitus nenumatytus dalykus, bet tai yra atskiras klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai. A. Matulas – motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties labai gaila, kad daug savaičių buvo iš esmės meluojama, slepiama informacija, kad trūksta apsaugos priemonių medikams, kad trūksta testų. Štai pažiūrėjau vakar kolegės R. Miliūtės laidą ir išties labai aiškiai matyti, kad vieną dieną vienaip šnekama, kitą dieną kitaip šnekama. Šiandien turime tikriausiai dėl to tokią situaciją, kad yra nemažai užsikrėtusių medikų, yra labai daug izoliuotų medikų. Todėl šita priemonė, kad medikai, kurie dirba su pavojingomis ligomis sergančiais ligoniais, gautų žymiai didesnį atlyginimą, yra tinkama.
Aš noriu priminti pavyzdį. Prieš keliolika metų Prancūzijoje buvo SARS epidemija. Ten kai kurios įstaigos mokėjo trigubai didesnį atlyginimą medikams, nes tiesiog jų nebeliko. Nebeliko, kas rizikuoja. Pas mus irgi dabar darosi panaši situacija: vyresni medikai ima nedarbingumo lapelius, bijo eiti į darbą, kai kurie netgi išeina iš darbo. Todėl dar kartą sakau, sveikinu komiteto pirmininkės tą iniciatyvą, bet manau, kad reikėtų mokėti didesnius atlyginimus, tuo labiau kad yra sukauptas ir rezervas, ir mokėti ne tiktai tiems, kurie dirba tiesiogiai, bet apskritai visiems medikams, nes neaišku, tiktai laiko klausimas, kada tikriausiai visi medikai susidurs ir turės teikti tą pagalbą absoliučiai visos ligoninės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė.
Balsuosime taip pat po visų pateikimų.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.15 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4657, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4658, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 13, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4659, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4660 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, maloniai kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrą L. Kukuraitį ir prašau pateikti įstatymų projektus – Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Socialinių įmonių įstatymo (projektai Nr. XIIIP-4657, Nr. XIIIP4658, Nr. XIIIP-4659) ir Socialinių įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-4660. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, lygiai prieš savaitę Seimas priėmė įstatymus, skirtus padėti mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius ar galinčius kilti neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas. Išanalizavus galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant detaliau sureguliuoti priimtuose įstatymuose numatytų priemonių įgyvendinimą ir nustatyti papildomas priemones minėtiems padariniams šalinti, parengti šie įstatymų projektai.
Darbo kodekso projekto esminiai pakeitimai. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat užtikrinti darbuotojų teises, kad jiems prastova būtų skelbiama išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, patikslinama numatant, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbdaviai skelbia prastovą, jeigu dėl šių priežasčių negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo. Taip pat numatoma, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą galės gauti visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas, tuo sudarant teisines prielaidas Užimtumo įstatyme nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui gauti platesniam subjektų ratui. Nustatoma pareiga darbdaviui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo apie šį faktą informuoti Valstybinę darbo inspekciją vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka.
Užimtumo įstatymo projektu siūlomi esminiai pakeitimai. Detalizuojama išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimo tvarka, nurodoma, kad sprendimą dėl išmokų mokėjimo priimtų Užimtumo tarnyba, o ją mokėtų ir išieškotų „Sodra“ ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Išmoka būtų mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Jei ekstremalioji situacija ir karantinas truktų trumpiau negu kalendorinis mėnuo, ji būtų proporcingai mažinama. Sprendimą asmeniui skirti išmoką Užimtumo tarnyba turėtų priimti per tris darbo dienas, o sprendimą nutraukti per vieną darbo dieną. Patikslinami išmokos mokėjimo nutraukimo pagrindai ir nustatoma „Sodros“ patiriamų išlaidų, mokant ir išieškant išmokas, kompensavimo mechanizmas.
Taip pat Užimtumo įstatymu pakeičiama, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui ir subsidija darbo užmokesčiui būtų mokamos bei profesinis mokymas būtų organizuojamas, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Dėl to atitinkamai patikslinamos kitos Užimtumo įstatymo nuostatos. Taip pat siūloma, kad darbo užmokesčio subsidija prastovos metu darbdavio pasirinkimu būtų mokama dengiant arba 90 %, tada valstybės subsidijos dydis būtų iki vieno minimalaus mėnesinio atlygio, arba 70 %, atitinkamai subsidijos lubos būtų iki 1,5 minimalaus mėnesinio atlygio. Ir atsisakyti Vyriausybės nutarimo, kuriuo nustatomi sektoriai, kurie galėtų naudotis viena ar kita subsidijų schema.
Atsižvelgiant į tai, kad išlaikantiems darbo vietas darbdaviams taikoma sąlyga gauti subsidiją darbo užmokesčiui yra teisiškai neapibrėžta, minėta nuostata patikslinama, kaip ir patikslinami subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo atvejai ir tai, kiek valstybės paramos būdų gali būti taikoma darbdaviui vienu metu.
Socialinių įmonių įstatymų projektais siūloma nustatyti naują valstybės pagalbos rūšį – tai subsidiją darbo užmokesčiui dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino ir papildyti Socialinių įmonių įstatymą šios subsidijos teikimą reguliuojančiomis nuostatomis. Subsidija būtų teikiama ekstremaliosios situacijos ir karantino metu socialinei įmonei, tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams paskelbus prastovą pagal Darbo kodeksą nustatytu atveju. Šios subsidijos nebūtų dubliuojamos su kitomis šiuo metu socialinių įmonių gaunamomis subsidijomis.
Lėšų poreikis. Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti lėšų neprireiks. Užimtumo įstatymo siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų 1,238 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšų mokymo stipendijoms mokėti – apie 370 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšų subsidijai darbo užmokesčiui mokėti – apie 36 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų kas mėnesį išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti.
Socialinių įmonių įstatymo projektais lėšų poreikio šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, nes neįmanoma įvertinti, kurios socialinės įmonės paskelbs prastovą. Prašom šiems projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Prašom atsakyti į klausimus. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mielas ministre, dėl šio projekto, mano akimis žiūrint, yra trys didelės nesąmonės. Ar iš skubėjimo, ar iš taupumo, nežinau, bet gal galėsite atsakyti.
Pirma, minimali prastova yra 430 eurų į rankas, ją mokės verslas, neturintis pajamų, tokių yra tūkstančiai, kai nedarbo išmoka yra 50 % didesnė – 663 eurai. Ar nemanote, kad tai žmones skatina kreiptis į Užimtumo tarnybą, kur už juos reikės mokėti 100 %, ir valstybei kainuos daug daugiau.
Antra, reikalavimas darbuotojus išlaikyti šešis mėnesius, kai Lietuvos bankas ir Finansų ministerija skelbia, kad ekonomika kris, nedarbas tikrai augs. Visi sutaria, kad dalis įmonių tikrai turės atleisti darbuotojus, ir net nežino kiek. Ir šiandien jiems visiems žymima prastova, o jeigu juos reikės atleisti, reikės grąžinti subsidijas. Tai diskriminuoja.
Trečia, kodėl iki tol, kol buvo paskelbtos ir priimtos… dalis įmonių kreipėsi nemokamų atostogų dėl darbuotojų, o šiandien jos negali gauti subsidijų. Kodėl?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimus. Trys klausimai, pabandysiu į visus atsakyti. Pirmasis, schema, kurią mes turėjome iki šiol, tai yra praėjusį antradienį priimta Seime, vadinasi, buvo dvi schemos, buvo 90 ir 10 ir 60 ir 40. Tikrai nebuvo labiau palanku, negu dabar siūloma. Dabar yra paskata darbdaviui daugiau prisidėti prie darbuotojo, atitinkamai didinant valstybės indėlį. Kitaip sakant, tiek pirmu, tiek antru atveju dabar egzistuojančios schemos, kurią priėmė Seimas, lubos buvo vienas minimalus mėnesinis atlygis. Dabar mes didiname valstybės prisidėjimą iki 907 eurų, kai minimalus mėnesinis atlygis yra 607 eurai. Faktiškai trečdalį padidiname, kad paskatintume darbdavį daugiau prisidėti ir taip galėtume užtikrinti prastovas su valstybės pagalba bent iki vidutinio darbo užmokesčio.
Aš suprantu jūsų klausimą apie sektorius, kurie neturi lėšų, suprantu šį klausimą. Bet tiems sektoriams taip pat yra pagalba, atidedant mokesčius, taip pat ir „Sodros“, ir GPM mokesčius, ir dėl to tas procentas, apie kurį mes kalbame, ar tai yra 10 %, ar tai yra 30 % prisidėjimas, atitinkamai gali dar mažėti einamuoju laiku. Taigi tos lėšos, kuriomis darbdavys turėtų prisidėti, lyginant su valstybės skiriamomis lėšomis, tikrai būtų daug mažesnės, ir čia valstybė netgi didina finansines išlaidas, kad išlaikytų darbuotojų santykį su darbdaviais.
Antrasis klausimas yra apie šešis mėnesius. Vyriausybės svarstymo metu buvo pasiūlyta ši nauja schema, ji būtų, kaip sakiau, labiau solidari, kad kuo daugiau prisideda darbdavys, tuo daugiau prisideda valstybė. Atpažinus, įvardinus, kad tam reikės papildomų valstybės išlaidų, atitinkamai prašoma daugiau prisidėti darbdavius, kad jie ilgiau išlaikytų darbuotojus darbo rinkoje, nes pajamos, kurias gaus darbdaviai kaip pagalbą išlaikyti darbuotojus, yra didesnės. Jeigu ši nuostata yra perklaustina, tikrai šiandien komitete apie tai bus kalbama, ar šeši mėnesiai yra adekvatu, ar turėtų tas laikotarpis būti trumpesnis.
Trečiasis klausimas, priminkite. (Balsai salėje, kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Šituo klausimu, žinau, irgi bus diskutuojama komitete ir yra formuluojamos nuostatos, kad tie verslai, kurie išleido dabar ar yra išleidę, nenukentėtų ir galėtų pasinaudoti subsidijomis. Svarstymo stadijoje turėtumėte gauti kitokį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi G. Skaistė.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Ministras paskutiniais sakiniais daugiau ar mažiau atsakė į tą klausimą. Liberalai yra pateikę siūlymą, komitete diskutuosime apie jį. Bet praktinė situacija, ministre. Didelė Lietuvos įmonė Kaune turi vieną darbuotoją moterį, kurios vaikas negavo vietos darželyje ir turėjo imti privatų darželį. Dabar, užsidarius ir privačiam darželiui, moteris privalėjo imti nemokamų atostogų tam, kad prižiūrėtų savo vaiką, nes negalėjo imti ligos ir motinystės atostogų, kadangi vaikas nebuvo valstybiniame darželyje. Dėl to kenčia dabar darbdavys, jis negali gauti subsidijos, nes viena jo darbuotojų negalėjo legaliai gauti ligos ir motinystės atleidimo, kenčia didelis darbdavys dėl to, kad iš esmės įstatyme dabar numatyta, kad darbdavys negalės imti šios subsidijos, nepaisant to, kad valstybė neužtikrino vietos darželyje ir moteris privalėjo eiti nemokamų atostogų.
PIRMININKĖ. Laikas.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Kaip sakiau, dėl nemokamų atostogų bus sprendžiama komitete. Bet dėl darželio diskriminacijos tikrai neturėtų būti. Ir į privačius darželius vaikus vedantys tėvai taip pat turėtų turėti visišką diskreciją gauti nedarbingumo pažymėjimą ir gauti ligos išmoką. Šiuo atveju tikrai mus informuokite atskirai ir mes sužiūrėsime, kas yra neteisingai sistemoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi A. Sysas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų dėl dabar galiojančios sistemos – 60 % ir 90 %. Matome, kad ji išties nelabai veikia, nes dideli darbdaviai atleidžia po kelis šimtus darbuotojų, iš kitų darbdavių, iš maitinimo įstaigų, darbuotojai išeina patys, nes jiems ta kompensacija yra nepakankama. Ar jie išeina patys, ar juos vis dėlto išlydi? Čia kitas klausimas. Bet ar manote, kad naujoji sistema vis dėlto yra užtektinai pasiūlanti darbdaviams, kad darbuotojai liktų per karantiną darbo vietose? Jeigu verslas neturi jokių pajamų, jam išties labai sunku pasiūlyti ir tuos 10 %, nepaisant to, kad sakote, jog reikia kūrybiškai žiūrėti. Mano nuomone, paskolos neužtikrina to noro iš darbdavių pusės.
Kitas klausimas būtų labai trumpas. Jūs kalbate apie tai, kad blogai išleisti nemokamų atostogų. Bet, mano žiniomis, kai kurios savivaldybės išleidžia mokamų atostogų savo darbuotojus, verčia juos imti mokamų atostogų ir jie neturės jokių kitų atostogų šiais metais. Kaip vertintumėte tokius darbdavius? Ir tai, sakyčiau, yra savivaldybės, tai nėra privatūs darbdaviai.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų žiūrėti į šią priemonę tik kaip vienintelę, padedančią darbdaviams, mano galva, yra klaida. Šiuo atveju yra taip susifokusuota, kad visi darbdaviai žiūri į šią priemonę, kuri atrodo nesunkiai įgyvendinama ir nesunkiai pasiekiama kaip viena priemonė. Bet tai yra tik penktadalis lėšų, kurias Vyriausybė skiria iš biudžeto, iš struktūrinių lėšų tam, kad padėtų darbdaviams išgyventi krizę. Tai šiuo atveju ta 90 ar 10 schema, įvairiausi įmokų atidėjimai, taip pat įvairiausios lengvatinės paskolos, likvidumo paskolos ir kiti sprendimai, kuriuos Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos siūlo ir siūlys ateityje. Tai turėtų padėti darbdaviams spręsti tuos kylančius iššūkius.
Žinoma, mes dabar stebime jau keletą įmonių, kurios gausiai atleidžia darbuotojus, greičiausiai pasiskaičiavo ir įvertino savo ateities perspektyvas, priėmė sprendimus, bet mes nežinome, kiek įmonių neatleidžia darbuotojų dėl to, kad laukia šių schemų įgyvendinimo. Todėl sunku yra spėti, kiek prisideda, kiek neprisideda. Šiuo atveju aš tikrai siūlyčiau ir verslams žiūrėti ne tik į Užimtumo įstatymą, bet ir į kitas priemones.
Apie nemokamas atostogas arba mokamas atostogas. Iš tiesų biudžetiniam sektoriui mes deklaruojame ir kviečiame visą biudžetinį sektorių, kad išlaikytų tą patį pajamų lygį darbuotojams, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje, nesvarbu, ar krenta pajamos, ar ne. Ir kompensuoti tą pajamų kritimą ne darbuotojų sąskaita, bet siekiant, kad tiems, kurie ir skirsto biudžetus, būtų kompensuojami praradimai.
O dėl atostogų. Kai kalbame apie suplanuotas kasmetines atostogas, aš įsivaizduoju, kad toks variantas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei darbuotojas tikrai yra labai daug sukaupęs atostogų, o taip būna, viršijančių metų, dvejų ar trejų laikotarpį, ir tada galbūt galima būtų atsiremti ir pakviesti darbuotoją panaudoti šį laiką, bet ne šių metų atostogas, kurios yra būtinos praleisti laiką su šeima ir poilsiui tuo metu, kai jo reikia, ir darbuotojas turi teisę jas rinktis, o ne darbdavys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, vakar mes posėdžiavome dėl šio įstatymų paketo ir šiandien dar plaukia tam tikri siūlymai. Suprantu, kad ad hoc procesas vyksta, ir matau, kad komitete mes dar susitiksime ir redaguosime šitą įstatymo projektą.
Mano klausimas būtų, ar galėtumėte atsakyti, kiek parų ar dienų, ar mėnesių galime prasilaikyti, taip nelietuviškai pasakysiu, pagal turimus resursus, tai yra kiek skirta lėšų, numatyta iš to paketo, jeigu situacija nesikeistų, o šitas įstatymas būtų priimtas ir įsigaliotų, kiek mes galime tikėtis, kad lėšų užtenka, o po to jau reikia, sakykime, kitokių sprendimų? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Lėšos skaičiuojamos dviem trims mėnesiams. Jeigu mes tas lėšas gausime iš valstybės biudžeto, iš struktūrinių lėšų, jau dabar yra daromi struktūrinių lėšų perskirstymai tam, kad užtikrintume šitas subsidijas darbdaviams prastovos metu, tai jeigu elokuosime tas lėšas, kurios yra suplanuotos, du tris mėnesius turėtume išgyventi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiprašau visų, kurie nespėjote paklausti, tačiau vėluojame jau visą pusvalandį. Dėkoju, ministre. Motyvai. R. J. Dagys – motyvai už. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Manau, kad tikrai savalaikis pateikimas. Ypač gerai, kad atsižvelgta į socialinių įmonių tam tikras bėdas, galbūt dar pavyks komitete papildomai joms pagelbėti, nes tai yra labai jautrus sektorius ir faktiškai krizės sąlygomis joms sunkiausia atsilaikyti šiuo atveju. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Šiandien matau tris dideles neišspręstas problemas.
Pirma, kaip ir minėjau, minimali prastova yra 430 eurų į rankas. Verslas, kuris neturi jokių pajamų, yra motyvuotas iš esmės mokėti šitą minimalią algą, kuri į rankas yra 430 eurų. Sunkiai įsivaizduoju, kaip galima išgyventi už tokius pinigus. O didelei daliai žmonių, kurie gaudavo vidutinį atlyginimą, reikės pabandyti išgyventi. Atkreipiame dėmesį, kad nedarbo išmoka yra 50 % didesnė – 663. Tai šitas modelis tiesiog sąmoningai skatina žmones eiti ir kreiptis į Užimtumo tarnybą. Tada valstybei reikės mokėti už kiekvieną iš jų ir mokėti gerokai daugiau. Man atrodo, kad taupoma ne toje vietoje.
Antras dalykas, kurį minėjote, galima bus komitete diskutuoti ir, man atrodo, tikrai labai svarbu, nes šiandien verslas, organizacijos, kurios nusprendė išlaikyti darbuotojus, pasinaudoti subsidija, nežino, kaip atrodys gyvenimas po mėnesio, net po dviejų savaičių, niekas nežino, ar bus pratęstas karantinas, bet jie laiko su viltimi tuos darbuotojus, ima valstybės subsidiją. Jeigu paaiškės, kad nereikės tų darbuotojų, o tikėtina, kad didelės dalies gali nereikėti, nes Lietuvos bankas prognozuoja, kad nedarbas labai sparčiai augs, jie bus priversti grąžinti subsidiją, dėl kurios jie net nebūtų kreipęsi į valstybę tam, kad tą darbuotoją išlaikytų, ir jie nesugebės išgyventi. Tikėtina, kad valstybė šita parama netgi gali nuvaryti į kapus sąžiningą verslą.
Trečias dalykas. Labai tikiuosi, kad tai bus pakeista, nes prasidėjus karantinui didelė dalis įmonių leido darbuotojus nemokamų atostogų nežinodamos, gaus subsidijas ar negaus. Šiandien tos įmonės negali kreiptis dėl subsidijų. Šitą dalyką tiesiog reikia sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime dėl visų įstatymų kartu.
11.33 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4656 (pateikimas)
Kitas įstatymo projektas, 1-10 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4656. Ministras L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, bendra nuostata karantino laikotarpiu, kad tos išmokos, kurias gauna žmonės, gaunantys įvairias išmokas – tiek nedarbingumo, tiek socialines išmokas, tiek kitas išmokas, kurios yra būtinos pragyventi, būtų pratęsiamos karantino laikotarpiu. Šiuo įstatymu siūloma nustatyti, kad į profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimo laikotarpį būtų neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdyta profesinės reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo asmuo, ir karantino laikotarpiu išmoka skiriama.
Prašom pritarti šiam projektui, kuris užtikrintų daliai žmonių, kurie dalyvauja profesinės reabilitacijos programose, stipendiją, kol nevyksta programa, o po to, kai jau baigsis karantinas, atsinaujintų programa ir jie tęstų mokslus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi E. Pupinis. Prašau. Įdėkite kortelę. Gal galite tada per šoninį mikrofoną? O, jau veikia. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėjau, ministre, paklausti jūsų tokio dalyko. Ne dėl šio projekto, bet kadangi retai ministrai ateina į salę, tai kada pakliuvo, tada ir klausiu. Bet klausimas susijęs su neįgaliaisiais. Mane domina, ar jūs esate apgalvoję tokią situaciją, kai mes išsprendėme situaciją su vaikais, su tais žmonėmis, kurie lanko dienos centrus, bet yra žmonės – namuose slaugomi neįgalieji, kuriuos slaugo artimieji ir kuriems dabar pasitelkti pagalbą iš šalies yra sudėtinga, o jūs puikiai žinote, kad tos pagalbos, kurios tikėtųsi žmonės iš savivaldos institucijų, arba integralios pagalbos tikrai visiems nepakanka. Taigi jeigu tie žmonės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, jie dirba, nes negauna nedarbingumo, tai ir priežiūra yra gerokai ribotesnė, gerokai sunkiau jiems yra atlikti tas savo šeimos nario pareigas, ir yra rizika, kad tie žmonės, kurie yra rizikos grupėje, tiesiog bus užkrėsti savo artimųjų, kurie lankosi darbe ir kokiose nors kitose vietose. Ar jūs negalvojate, kad tokiais atvejais taip pat ligos…
PIRMININKĖ. Laikas!
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …draudimas galėtų būti įtrauktas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tuos įstatymų projektus, kuriuos mes atnešame… Tai yra padėti tiems, kurių iš esmės pasikeitė situacija, tai reiškia, arba neįgalieji buvo vedami į dienos centrus, arba dėl kokių nors priežasčių keičiasi padedančiojo statusas ir jis nebegali padėti, ar dėl to, kad jis yra medikas ir turi dirbti toje savo darbovietėje ir nebegali atlikti šeimos pareigų. Kalbant apie šią grupę, kuri dirbo ir turėjo priežiūrą, tačiau priežiūros galimybės sumažėjo dėl karantino, dėl to, kad savivaldybės darbuotojai, nevyriausybinės organizacijos rečiau ateina, tai iš tiesų mūsų tikslas yra, kad būtinasis darbas, kuris reikalingas sveikatai užtikrinti ir padėti šeimai atlikti šias būtinąsias funkcijas, tęstųsi.
Tačiau suprantame, kad visa tai yra apie žmonių pasirengimą atlikti šias funkcijas ir apie apsaugos priemones, kuriomis disponuoja savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos. Šios funkcijos bus atkurtos iki to intensyvumo, kuris buvo iki karantino, kai visus pasieks apsaugos priemonės. Dabar mūsų pavaldžių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų prašome, kad būtų išlaikomos tos funkcijos, kurios palaiko gyvybę, palaiko sveikatą, visos kitos plečiamos tuo atveju, kai turėsime pakankamai priemonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. J. Dagys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti, kieno sąskaita bus finansuojamas tos, galima sakyti, mokymosi išlaidos, kurias mokame neįgaliesiems? Ar sumažės pati programa, nes, kiek žinau, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tai dažniausiai yra finansuojama, todėl sumažės ir profesinės reabilitacijos apimtis? Čia vienas klausimas.
Antras klausimas, kaip vis dėlto bus su tais darbuotojais, nes jie faktiškai gyvena iš uždirbtų lėšų iš tos profesinės reabilitacijos? Dažniausiai čia yra jų uždirbtos lėšos, iš ko išsimoka atlyginimus.
Trečias klausimas dėl pačios… Kiek žinau, vėl buvo sutrikę konkursai dėl profesinės reabilitacijos paslaugų atlikimo. Šiuo atveju vėlgi, kada ji būtų paleista, tarkim, ir ar apskritai nesužlugs ta sistema, kuri buvo tiek laiko kurta? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Mūsų skaičiavimu, šiam įstatymo pakeitimui reikės apie 7 tūkst. eurų lėšų kas mėnesį. 7 tūkst. eurų iš Reabilitacijos programos. Jai yra skirta 1,2 mln. eurų. Tikrai nėra didelė našta šiai programai.
Dėl pačių organizacijų, kurios teikia profesinę reabilitaciją. Joms lygiai taip pat galioja valstybės pagalbos mechanizmai, taip pat ir subsidijų forma, jeigu bus skelbiamos prastovos, jeigu negalima užtikrinti nuotolinio mokymo.
Ir trečiasis klausimas dėl pačios programos. Jinai yra įgyvendinama, kaip ir minėjau, 1,2 mln. eurų yra skirta šiai programai. Tik šiuo laikotarpiu, karantino laikotarpiu, jinai yra apribota dėl galimybės įgyvendinti. Kai tiktai karantinas baigsis, jinai bus atnaujinta su visu intensyvumu ir dar didesniu intensyvumu, nes lėšos yra skirtos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys, prašom klausti.
R. J. DAGYS (MSNG). Ačiū, paklausė dėl pinigų ir man atsakė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po pateikimų. G. Vasiliauskas – motyvai už. Prašau. Ačiū, ministre, galite atsisėsti.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui, kadangi jį priėmus būtų sudarytos prielaidos asmenims, dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, gauti profesinės reabilitacijos išmoką Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją arba karantiną, tai yra kai dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių jiems negali būti teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos.
11.41 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4651 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas – Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4651. A. Palionis, prašom. Pateikimas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pateikti Lietuvos banko įstatymo projektą. Šiuo metu Lietuvos banko įstatymas suteikia Lietuvos bankui galimybę savo nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais teikti paskolas užtikrinant įkeičiamu Lietuvos bankui pakankamu turtu tik Lietuvos Respublikos registruotoms kredito įstaigoms, jei tai neprieštarauja reikalavimams. Šiuo projektu norime sudaryti sąlygas efektyvesnei finansų sektoriaus apsaugai nuo galimų ekonominių sukrėtimų, galimybę platesniam finansų rinkos dalyvių ratui gauti Centrinio banko likvidumo paskolas. Tai prisidės prie tų įstaigų veiklos tęstinumo užtikrinimo, kai jos yra mokios, bet susiduria su laikinomis likvidumo problemomis ir dėl finansų rinkos sutrikimų negali pasiskolinti rinkoje. Įstatymo projektu siūlome papildyti, kad Lietuvos bankas galėtų teikti ne tik kredito įstaigoms, bet ir mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigoms, vertybinių popierių, draudimo, lizingo ir kitas finansines paslaugas teikiančioms įmonėms. Taip pat noriu pastebėti, kad tokia centrinių bankų galimybė yra suteikta ir kitose šalyse, tai Airijoje, Belgijoje, Graikijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje ir kitų nacionalinių centrinių bankų įstatymuose. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas klausia pirmasis. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, šiek tiek susijusį klausimą, ar galėtumėte patikslinti? Dabar priėmus šį įstatymą iš esmės pagerėtų finansinių institucijų ir ne tik kreditavimo galimybės. Kiek iš tikrųjų finansinės institucijos, bankai yra pasiruošę kredituoti įmones ir kaip valstybės parama čia veiks, nes yra nerimo, kad bankai nori tiktai užsitikrinti garantijas esamam portfeliui ir visiškai negalvoja apie tai, kad gali tekti skolinti ir reikia paskolinti daugiau papildomos paskolos? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš, gerbiamas Mykolai, noriu pasakyti, kad šitas projektas nepagerins skolinimo galimybių rinkai, jeigu žiūrėtume iš finansinių institucijų sektoriaus. Šitas projektas yra daugiau orientuotas išsaugoti kitas finansų institucijas, kurios iki šiol galiojančiame įstatyme negalėjo pasinaudoti pasiskolinimu iš centrinio Lietuvos banko. Skolinimasis Lietuvos rinkoje įmonėms gali būti palengvintas. Aš žinau, kad šiandien Lietuvos banko valdyba turėtų svarstyti anticiklinio kapitalo normos pakeitimą, ji dabar yra 1 % ir turėtų sumažinti iki 0 %. Mano žiniomis, tai atlaisvintų maždaug apie 1,5 mlrd. eurų pinigų krepšelį komercinėse įstaigose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi K. Masiulis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, kadangi čia finansų toks gana ypatingas klausimas, tai bus… Sakykite, prieš savaitę laiko Europos Sąjunga sustabdė Stabilumo ir augimo pakto veikimą Ekonomikos ir pinigų politikos pagrindiniame skirsnyje, Europos Sąjungos dokumento pasirašymo… Tas akto sustabdymas reiškia, kad yra išplečiamos biudžeto skolinimosi galimybės, kitaip sakant, fiskalines priemones kiekviena šalis gali naudoti savarankiškai, ne vien tik pagal tą. Tuo pačiu metu buvo kalbama padaryti corona bonds išleidimą. Ir tas viskas įstrigo, ir įstrigo dėl to, kad Pietų valstybių netenkino ta suma, kurią jos galėtų pasiskolinti arba vienaip ar kitaip gauti. Bet mūsų Lietuvos… Tai, ką jūs siūlote, iš tikrųjų leidžia iš mūsų duoti daugiau pinigų tam bendram gelbėjimosi fondui. Kokia ta proporcija gali būti, nes mes iš tikrųjų įdėsime daugiau negu gausime?
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
A. PALIONIS (LSDDF). Iš principo klausimas nesusijęs su šituo įstatymo projektu, bet mes puikiai suprantame, kad ir iš Komisijos kylančios iniciatyvos… Atlaisvinti valstybėms norėjo ir skolinimosi limitus, ir pagrindinė žinutė, kad kovai su koronavirusu ir su visomis pasekmėmis realiai valstybės narės turi apeliuoti į savo nacionalinius biudžetus. Tas atpalaidavimas tam ir buvo, nes pagal dabartinius siūlymus iš Europos Komisijos bent jau mes, Lietuva, tikrai didelių pinigų nematome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis. Prašom, klauskite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal ne visai viską suprantu, bet jūs prašom pakomentuoti. Dabar Lietuvos bankas galės duoti paskolas ir ne kreditų institucijoms, o kažkokioms institucijoms, kurios įkeis turtą?
A. PALIONIS (LSDDF). Ne kažkokioms institucijoms. Kadangi Lietuvos bankas priežiūrą vykdo ir kredito įstaigų, ir mokėjimo, ir elektroninių pinigų, ir draudimo rinkos, tai tos įmonės, kurios yra mokios, bet dėl situacijos rinkoje ir dėl savo likvidumo negali pasiskolinti rinkoje, tai Lietuvos bankas su pakankamu garantu, užstatu galės paskolinti finansų šitoms įstaigoms, finansinėms įstaigoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre, galite atsisėti.
Motyvai. K. Glaveckas – motyvai už. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai iš tikrųjų dabartiniu metu esamos situacijos pasekmė ir tam tikra prasme Europos šalių solidarumo klausimas. Tuo pačiu metu, man atrodo, negalima nepastebėti to, kad mūsų indėlis, kuris galimai atsiras priėmus šitą įstatymą ir apskritai visus nutarimus, įstatymus ar direktyvas Europos Sąjungoje, mus vienaip ar kitaip įpareigos didelę dalį pinigų skirti garantijoms formuojant tam tikrus gelbėjimo fondus, duoti mūsų sąskaita, kitaip sakant, įskaityti. O tuo pačiu metu kiek mes gausime, tai tie dydžiai jau dabartiniu metu apibrėžti. Todėl čia Vyriausybė ir Finansų ministerija turi labai atsakingai elgtis, nes garantuoti galima daug, o gauti mažai. Principas turėtų būti nepažeistas, mano supratimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
11.48 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsuosime už visus įstatymus kartu.) Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671. Kviečiu gerbiamąjį ministrą J. Narkevičių pateikti minėtą įstatymo projektą.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Vyriausybės vardu teikiu Seimui ypatingos skubos tvarka svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Įstatymo projekto parengimą paskatino spartus COVID-19 ligos plitimas ir su tuo susijusios grėsmės, tai yra pirmiausia saviizoliacijos taisyklių laikymosi užtikrinimas. Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikros rizikos pasireiškimui, būtina stebėti faktinių asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų asmenų izoliacijos taisyklių laikymąsi.
Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis apie asmenų, kurių judėjimas yra apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą.
Pats projekto turinys: 61 straipsnio 68 straipsnio pakeitimas. Papildyti: „Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą bei gyvybę karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai neatlygintinai teikia duomenis, kai reikia stebėti ir nustatyti asmenų, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į tam tikrą nesaugią teritoriją, buvimo vietą ar jų judėjimą arba juos perspėti, o kitų priemonių naudojimas negalimas ir netikslingas. Teisės akte, kuriuo įvedama karo ar nepaprastoji padėtis, skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas, ar Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendime nurodoma, kokius šiuo įstatymo 1 priede nurodytų kategorijų vietos nustatymo duomenis ir (ar) srauto duomenis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teikti įgaliotai valstybės institucijai (duomenų valdytojui). Tokie duomenys teikiami nedelsiant, kai tik raštu arba elektroninėmis priemonėmis gaunama motyvuota užklausa. Vietos nustatymo duomenų ir (ar) srauto duomenų teikimas nutraukiamas, o gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai atšaukiama karo, nepaprastoji padėtis, valstybės lygiu ekstremalioji situacija ar teritorijų karantinas arba kai jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo tvarkomi. Vietos nustatymo duomenys ir (ar) srauto duomenys renkami, kaupiami ir tvarkomi įgaliotos institucijos (duomenų valdytojo) nustatyta tvarka.“ Taigi toks yra pakeitimo turinys. Prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, neeilinė situacija reikalauja neeilinių sprendimų, bet kaip ir dėl kainų reguliavimo, man atrodo, labai netikslingos priemonės taikomos. Čia kaip numesti atominę bombą ant žmonių privatumo, kai galima išspręsti konkrečiomis mažomis priemonėmis. Pavyzdžiui, galima į kiekvieną hospitalizuoto arba karantinuoto asmens mobilųjį nurodyti, kad jis privalo įsidiegti mobiliąją programą, per kurią bet kada valstybės tarnybos galėtų patikrinti vietą, atpažinti veidą. Tai daro bankai registruodami klientus nuotoliniu būdu.
Šiuo atveju jūs visų Lietuvos žmonių privatumą perleidžiate net ne Vyriausybei, bet Ekstremalių situacijų komisijai. Tai yra ekstremalioji situacija, mes visą laiką pripažįstame, bet priemonės, kurias šiandien Vyriausybė taiko, yra perdėm plačios. Ar sutiktumėte, kad užtektų galbūt į tikslinius žmones nutaikyti atskirą mobiliąją programėlę, kuri veiktų tik su jais?!
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš paminėjau ir dėl to perskaičiau, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas į sąrašą tam tikrų asmenų, kuriems yra privalomas karantinavimo laikotarpis. Tai vienas dalykas. Taigi neaprėpia visų gyventojų, tik tuos asmenis, kuriems būtina saviizoliacija. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Prieš teikdami šį įstatymo projektą mes išnagrinėjome visas esamas galimybes, kad būtent reikalui esant būtų galima stebėti ir gauti informaciją apie asmenų buvimo vietą. Tačiau kadangi operatoriai yra privatūs juridiniai asmenys ir dėl kitų priežasčių, praktiškai įgyvendinti to nepakanka, todėl Vyriausybės buvo priimtas sprendimas teikti būtent šį įstatymo projektą. Pakartosiu, mes turėjome dviejų modulių kaip galimų variantų stebėjimą, bet šie moduliai arba šie variantai yra nepakankami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viktorijos nematau salėje. Klausia A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas ministre, na, iš tiesų jūs čia taip grėsmingai pristatote tokia balso intonacija, kad susidaro toks vaizdas, jog iš tiesų nėra jokios kitos galimybės, tik tai, ką jūs siūlote. Bet aš norėčiau šiek tiek paantrinti Simonui ir pasakyti, man atrodo, kad jūsų siūlomos įstatymo nuostatos primena situaciją, kai tuo atveju, kai reikia juvelyrinio pjūvio skalpeliu arba britva, jūs ateinate su kirviu ir kertate kirviu galbūt todėl, kad pritrūko vaizduotės, kaip tą skalpelį ar kaip tą britvą panaudoti.
Gerbiamas ministre, ar jūs sutinkate su mano tokiu apibendrinimu jūsų įstatymo projekto, kad tai, ką jūs siūlote, yra ne kas kita kaip visuotinis sekimas be jokių sankcijų, be jokių žmonių kokių nors nusižengimų, totalus žmogaus teisių į privatų gyvenimą pažeidimas karantino sąlygomis ir kad tai, ką jūs siūlote, yra… na, man atrodo, tikslai, kuriuos jūs įvardijate, labai geri, bet priemonės, kurias jūs pasirenkate, man primena vaizduotės stygių, norint pasiekti tų tikslų. Ar jūs sutiktumėte su tokiu situacijos apibrėžimu? Galbūt tai dėl laiko stokos?
PIRMININKĖ. Prašau. Jau laikas, jūs piktnaudžiaujate.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, kolega. Ne, nesutinku, nesutinku. Mes galime politikuoti, mes galime svarstyti. Šiandien mes turime jau trečią karantino savaitę ir tikrai matome, kaip galimai prižiūrėti, nustatyti, ar laikosi asmuo, ar nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų. Kalbant pagal jūsų logiką, tai iš viso viskas turėtų remtis sąmoningumu. Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesiburia daugiau negu leistinas žmonių skaičius, jis nedalyvauja tam tikruose renginiuose, jis būna saviizoliacijoje, jis nekelia grėsmės savo artimiesiems, jau nekalbant apie kitus asmenis. Taigi tada mes šiandien turėtume tikrai ne tokį skaičių užsikrėtusių, o mažesnį. Tačiau ekstremalioji situacija tam ir yra ekstremalioji, kad turėtume įgalinimus kitų asmenų saugumui užtikrinti. Jeigu jūs manote kitaip, jūsų teisė rinktis.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Anušauskas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pateiktas įstatymo projektas, sakyčiau, man nekeltų abejonės, jeigu jis būtų taikomas tik karo ar nepaprastosios padėties atveju, tačiau čia yra parašyta, kad ir ekstremaliosios situacijos atveju ar karantino atveju. Ar jums neatrodo, kad tai yra perteklinis? Jis lieka galioti ir ateičiai. Ekstremalioji situacija gali būti ne tik tokia, kokia yra dabar. Pavyzdžiui, ekstremalioji situacija gali būti kaip buvo Alytaus gaisro atveju. Bet valdžios žmonės, valdžios institucijos įgauna net ir tokios ekstremaliosios situacijos kaip, pavyzdžiui, Alytaus padangų gaisras atveju vykdyti totalų žmonių stebėjimą ir persekiojimą. Ar jums neatrodo, kad yra per daug išplėsta, prisidengiant esama tikrai stipria ekstremaliąja situacija, pasaulinės pandemijos atveju, padaryti taip, lyg čia būtų nepaprastoji padėtis?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Na, mes galime pasamprotauti, mes galime pasamprotauti, ar priimti teisės aktai yra teisingai naudojami. Na, ne paskutinis laikotarpis parodė, kad dėl saugumo tam tikrais atvejais galima rinkti duomenis ir supaprastinta tvarka. Klausimas, ar duomenų rinkimas nenustatytu būdu yra teisinio reguliavimo spraga, ar tų asmenų, kurie bando tuo pasinaudoti? Taigi čia kalbame apie visą teisinės sistemos reguliavimo esmę. Bet aš dar kartą pakartosiu, kad mes siūlėme ir svarstėme du galimus variantus, kaip be šito įstatymo projekto pakeitimo atlikti reikiamų atrinktų asmenų buvimo vietos stebėjimą. Tačiau praktiškai išanalizavus tų teisinio reguliavimo galimybių neužtenka. Norint užtikrintai, greitai, operatyviai atlikti saugų kitų atžvilgiu veiksmą, teikiamas šitas įstatymo projektas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas. Nematau salėje. A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš suprantu jūsų rūpestį, atsakomybę ir suprantu, kad išties, jeigu yra pažeidinėjamos karantino ir ekstremaliosios situacijos sąlygos… Nepaprastosios padėties atveju nustato Nepaprastosios padėties įstatymas, bet šiuo atveju jūs iš esmės sulyginote tiek nepaprastąją padėtį, tiek ekstremaliąją situaciją, tiek karantinavimą. Mano įsitikinimu, kad ekstremaliosios situacijos atveju ir karantinavimo atveju užtektų GPS vietos nustatymo duomenų. Dabar jūs teikiate ne tik vietos nustatymo duomenų, kad būtų galima prisijungti ir stebėti asmenį, bet ir srauto duomenų teikimą. Srauto duomenų teikimas yra jau kur kas daugiau ir grynai kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą, nes srauto duomenys yra ir elektroninio pašto laiškai, ateinantys įvairūs dokumentai ir taip toliau, kuo žmogus užsiima. Ar jūs manote, kad tai yra būtina…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …karantino ir ekstremaliosios situacijos atveju?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Vėl nuo bendrinių pamąstymų iki konkretumo. Be abejo, ekstremalioji padėtis, kokia yra dabar, tai yra faktas, kad kišimasis į žmogaus gyvenimą. Tai yra demokratijos galimybių suvaržymas siekiant apsaugoti kitus piliečius. Tai principinis požiūris. Jeigu nesilaikytume šito požiūrio, tai mums ir nereikėtų skelbti ekstremaliosios padėties, o tiesiog gyventi pagal kasdieninę demokratinę santvarką ir galbūt tada viskas būtų gerai. Bet, matyt, gyvenimas diktuoja ypatingų sąlygų, ypatingų priemonių ėmimąsi, kad būtų užtikrinta tam tikra tvarka.
Kitas dalykas. Dar kartą pakartosiu, kad, be abejo, šitas įstatymo projektas parengtas kartu bendradarbiaujant su Vyriausybės kanceliarija, bet svarbiausia – su Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Su jomis nuodugniai buvo svarstoma, koks geriausias variantas turėtų būti pateiktas jums, gerbiamieji Seimo nariai, kad būtų užtikrintas greitas, efektyvus izoliavimo laikymasis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Laikas atsakyti baigėsi.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Iš tikro čia bus truputį apribotos žmogaus teisės, nes Vyriausybė galės sužinoti tų žmonių, kurių yra apribotos judėjimo teisės, kurie turėtų gyventi saviizoliacijos režimu, judėjimo situaciją – jis juda, nejuda arba buvimo vietą. Tikrai negalės sužinoti, kokius jis laiškus kam rašo, negalės sužinoti, kokias nuotraukas kam siunčia ir panašiai. Į turinį nebus leidžiama kištis. Labai svarbu, kad taip nebūtų leidžiama daryti. Tačiau tokių asmenų buvimo vietą bus galima kontroliuoti.
Yra žmonių, kurie nepaiso saviizoliacijos režimo, ignoruoja karantino sąlygas. Šitų žmonių koks nors kontroliavimas iki šiol nebuvo galimas. Tai dabar bus galima juos kontroliuoti, jeigu atitinkamai bus pakoreguotos ir įvairios bausmės tokiems asmenims dėl saviizoliacijos režimo nesilaikymo. Tai tada šis paketas turėtų veikti visiškai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, manau, šis įstatymo projektas yra be galo nekokybiškas, jis nepasieks savo tikslų. Pateiksiu keletą argumentų.
Visų pirma teisė, ką sekti, ko nesekti, perduodama be saugiklių tiems žmonėms, kurie yra šiuo metu politikai Ekstremalių situacijų komisijoje, tai nėra teisėsaugos institucijos ar valstybės tarnautojai. Įstatyme, gerbiamas Kęstuti Masiuli, yra numatyta tikrinti ne tik jūsų lokaciją, bet ir duomenų srautą. Kam to reikia? Nežinau. Ministras nesugebėjo atsakyti A. Kupčinskui į šį klausimą, kodėl įstatyme yra vis dėlto numatytas duomenų srauto sekimas.
Šis įstatymas nepasieks savo tikslo, nes mobilųjį telefoną perjungus į 2G tinklą stipriai prasiplečia teritorijos nustatymas, žmogus gali atitolti ir jo neužregistruos operatorius kelių šimtų metrų atstumu. Galu gale žmogus gali palikti sąmoningai, matėme, kokie sąmoningi Lietuvos piliečiai grįžta keltais į Lietuvą. Aš nelabai tikiu, kad jie nesugebės aplenkti šių priemonių.
Todėl mano siūlymas, ministre, grįžti ne su atomine bomba prieš žmonių privatumą, bet su skalpeliu prieš tuos žmones, kurie tikrai pažeidinėja, ir padaryti tai, ką Lenkija daro. Jūs tikrai galite paimti Lenkijos pavyzdį – įdiegti kiekvienam karantinuotam asmeniui mobiliąją programėlę, ir tarnybos bet kada paskambinusios galės nustatyti esamą vietą, paprašyti nufotografuoti laikrodį, paprašys į lauką išeiti ir nufotografuoti, kad būtent tame pastate.
Kitu atveju, jeigu jūs dabar seksite visus, bet žmogus tiesiog paliks mobilųjį namie, žinodamas, kad jį seka, jūs neapsaugosite visuomenės. Apsaugokite mus normaliomis priemonėmis, bet ne šiais iš tikrųjų kirviais…
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). …ir bet kuo kitu.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas! (Balsai salėje) Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos D. Šakalienė. Prašau. Minutėlę, tuoj įjungsime.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ar girdisi? Labai dėkoju. Atleiskite, kadangi šiandien tokiomis ypatingomis sąlygomis posėdis, nespėjau iš kabineto atbėgti užsirašyti pasisakyti. Tik norėjau pasitikslinti, kai bus skiriamas komitetas šiam klausimui svarstyti, turint omenyje, kad tai, aišku, čia yra, viena vertus, kaip ir nacionalinio saugumo klausimas, nes iš esmės visuomenė, sveikatos ir gyvybės užtikrinamas yra labai svarbi vertybė, bet apie ką mes čia kalbame – apie labai rimtą grėsmę žmogaus teisių apsaugai keliančius pasiūlymus, ir šiuo atveju tik galiu pritarti kolegai, kad skalpelis reikalingas, ne atominė bomba… Tai tik norėčiau paklausti, ar galima jau dabar pasiūlyti, kad Žmogaus teisių komitetas turėtų būti tas, kuris svarstys šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, dėkoju. Kai balsuosime ir pritarsime, tada nuspręsime dėl komitetų ir tada bus jūsų pasiūlymas siūlyti ir Žmogaus teisių komitetą. Dėkoju.
12.08 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 87 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo dvidešimt devintuoju3 skirsniu“ projektas Nr. XIIIP-4679 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4679. Gerbiamas Seimo Pirmininke, prašome pateikti. Tiems, kurie stebi mus televizijos ekranuose ar Seimo kabinetuose, pranešu, kad mes vėluojame pusę valandos.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiami Lietuvos žmonės, turbūt tai yra aktualu visiems, kad Seimas galėtų turėti savo tęstinumą ir nuolat veikti, todėl yra siūlomos Seimo statuto pataisos, derintos su daugeliu teisininkų, derintos su visomis frakcijomis. Derinimas vyko labai įvairiai, iš pradžių lyg ir pozityviai, po to atsirado ir negatyvių komentarų, bet vis dėlto aš drįstu teikti tokias Statuto pataisas, kurios panaikintų 87 straipsnio dalį veikimo ir mes galėtume rinktis nuotoliniu būdu. Šios Statuto pataisos būtų skirtos tik išskirtinai, kai teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskelbiama ekstremalioji situacija, nepaprastoji padėtis arba karantinas. Tada posėdžius būtų galima vykdyti nuotoliniu būdu. Sprendimą priimtų Seimo valdyba, bet jau žinau, kad yra įregistruota ir pasiūlymų dėl paskelbimo. Esminis dalykas yra dėl galimybės veikti tuo atveju, kai negalėtume rinktis. Šiandien ryte minėjau, kad mes turbūt galime net neįsivaizduoti tokios situacijos kaip Astravo, Černobylio koks nors scenarijus, ir susirinkimo negalimybės atveju mes turėtume galimybę priimti sprendimus. Susirinkome išskirtinėmis sąlygomis, ir čia yra ne kokios nors privilegijos ieškojimas, o, priešingai, suteikimas galimybės dirbti tuo atveju, jeigu Seimas fiziškai negalėtų susirinkti ir būtų apribota jo galimybė susirinkti. Norėčiau paminėti, tam, kad įsitikintume to dokumento teisiškumu, siūlyčiau priėmus šias Statuto pataisas kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo vardu, kad būtų skubos tvarka atsakyta, ar tai tikrai atitinka Konstituciją ir kad ji nebūtų niekur pažeidžiama.
Kolegos, prašau pritarti šiam projektui ir tas pritarimas yra ne kažkieno interesas o visų mūsų ir visos Lietuvos interesas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. E. Pupinis. Ruošiasi V. Vingrienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, turėčiau paklausti, ar tikrai techniškai yra pasiruošę ir per kiek šitą mechanizmą iš tikrųjų bus galima paleisti, nes tik dabar diegiamos programos.
Dar vienas dalykas, čia jau šiandien buvo kilęs klausimas dėl tapatumo, nes, pavyzdžiui, ar būtinai dirbti su įjungta kamera, ar ne. Tai čia irgi turėtų būti kokios nors tvarkos nustatyta, kaip vis dėlto atpažinti, ar čia dirba pats parlamentaras, ar šeimos narys, ar dar kažkas, kuris valdo įrangą, tarkime, pamestą? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Yra parengtas kanclerės įsakymas, kad būtų sudaryta grupė teisininkų, grupė sudaryta iš teisininkų ir iš kompiuterių specialistų, kad techniniai sprendimai būtų atliekami teisiškai. Tada mes jau rūpintumėmės įgyvendinimu šios Statuto normos. Kol ji nebus pagrįsta kitomis galimybėmis, ta Statuto norma, natūralu, kad neveiks. Bet per pokalbį su specialistais, su kompiuterių specialistais, su programų specialistais jie tikina, kad į tuos kompiuterius, kurie dabar yra išdalinti Seimo nariams, galima įdėti mūsų Seimo nario kortelę ir tik programinis aprūpinimas galėtų užtikrinti jo balsavimą prieš savo kamerą. Kitaip sakant, tu vis tiek atiduodi savo vaizdą, atlikdamas savo balsavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Vingrienė. Ruošiasi J. Razma.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, aš norėčiau paklausti, kokiomis išskirtinėmis sąlygomis fiziškai Seimas negalėtų susirinkti. Tarkim, dabar karantinas, kaip suprantu, šitos pataisos esmė yra ta, kad viso karantino metu mes tiesiog negalime fiziškai susirinkti. Bet šiandien mes esame susirinkę čia su apsaugos priemonėmis, tikrai iš esmės galima sakyti salė sterilizuojama vos ne geriau negu operacinė. Kodėl mes negalime susirinkti, juo labiau kad turime žiūrėti į tuos medikus, kuriems šiandien plojome. Jie kasdien susiduria su ta infekcija, taip pat prekybos centrų darbuotojai. Kodėl mes, tautos išrinktieji, negalime solidarizuotis, juos įkvėpti, padrąsinti ir pasakyti, kad mes dirbame, dirbame bet kokiomis sąlygomis. Juk vis dėlto žinojome, kur ėjome, ir žinojome, kuo rizikuojame, ir turėjome išmokti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, turbūt taip. Kokie tie atvejai labai išskirtiniai?
V. PRANCKIETIS. Labai geras klausimas ir tie atvejai labai paprasti. Jeigu vienas iš mūsų šiandien vakare pajusime požymius, ir mums bus nustatytas virusas, tai tada visi, kas čia yra, turės būti izoliacijoje 14 parų. Tai reiškia, kad mes negalėsime atlikti jokio veiksmo. O dėl solidarizavimosi su medikais ir kitais dirbančiais žmonėmis, tai norėčiau pasakyti, kad mes turėtume solidarizuotis su medikais, nepateikdami jiems daugiau ligonių. Mes iš pradžių galime solidarizuotis, bandyti būti solidarūs su medikais, o po to galime tapti solidarūs su jų pacientais. Linkiu antrosios dalies mums niekada nepasiekti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi G. Burokienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš pačiai idėjai iš esmės pritariu, bet man atrodo, kad su šiuo projektu jūs viską labai suvėlėte.
Pirmas dalykas, tai jūs išbraukiate tas nuostatas, kad Seimas galėtų dirbti kitoje patalpoje. Jeigu, sakykime, šitie rūmai sudega, tai mes neišvengiamai turėsime ieškoti kitos patalpos. Dabar jūs šitą išbraukiate. Ir tada mus verstumėte dirbti nuotoliniu būdu. Plius jūs galėjote pagalvoti ir sudaryti sąlygas tiems Seimo nariams, kurie yra saiizoliacijoje, dalyvauti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu. Bet tie, kurie gali dalyvauti fiziškai, turi dalyvauti čia fiziškai. Aš manau, kad jūs ne visai gera kryptimi tą projektą parengėte, nors, kad situacija reikalauja tam tikrų sprendimų, tai yra akivaizdu.
V. PRANCKIETIS. Pagalvoti mes galime visi. Projektas nėra vieno asmens projektas. Projektą rengė Teisės departamentas, diskutuota su daugeliu teisininkų. Dėl patalpų išbraukimo tai kokios gali būti patalpos, jeigu mes negalime rinktis į bet kokią patalpą. Kaip tik paminėjau V. Vingrienei pavyzdį. Jei bent vienas iš mūsų šiandien suserga, mes visi negalime niekur susirinkti vien dėl saviizoliacijos.
O dėl visų tų pasiūlymų, kokie kiltų, manau, kad tai ir turėtų būti svarstoma komitetuose. Dėkoju už tai, kad jūs pritariate idėjai ir sakote, kad taip, tai turėtų būti, bet ją įgyvendinti mes turėsime išmokti, kitaip nebus. Mes neįsivaizdavome prieš porą mėnesių ar mėnesį, kad mes svarstytume tokį klausimą, bet šiandien, deja, mes jį svarstome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi J. Jarutis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau paklausti, ar rengiant šį įstatymą dalyvavo kibernetinio saugumo atstovai? Ar jūs teiravotės, ar tai yra saugu?
V. PRANCKIETIS. Kokio saugumo?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kibernetinio. Ar tai saugu? Ar neįmanoma nulaužti tos sistemos ir panašiai? Dėkoju.
V. PRANCKIETIS. Kaip žinote, per metus yra per 50 tūkst. kibernetinių atakų į Lietuvą. Bet tam mes ir turime sukurtą sistemą, kuri tas atakas suskaičiuoja ir mato. Visada yra visokios rizikos. Jeigu mes norėtume kurti sistemą, kuri būtų nulaužiama, tai tokios sistemos kurti nereikėtų, o reikėtų kurti saugią sistemą, o už tai atsakytų tie specialistai, kuriuos įtrauktume į grupę tam, kad rengdami jau galėtume techninius sprendimus daryti, kad ta grupė galėtų rengti techninius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, aš suprantu, pritariu kolegoms, kad situacija yra nestandartinė, reikia ieškoti išeičių. Bet aš sunkiai įsivaizduoju, kaip mes galėtume atsiriboti nuo didelės dalies visuomenės, nuo tų pačių pardavėjų, degalinių operatorių ar medikų, ar policininkų, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu. Tai vienas dalykas.
O kitas dalykas, suprantu, kad tai yra galbūt ieškojimas išeities, viskas gerai. Ar jūs neanalizavote Europos šalių patirties rengdami? Pavyzdžiui, Švedija susimažinusi šešis kartus parlamentą atstovauja kažkaip, vietoj 350 – tik 55. Lenkija tam tikrus sprendimus yra priėmusi. Ar nebandėte ieškoti kitų, ne vien nuotolinio būdo, bet tiesiog užtikrinti fizinį dalyvavimą kaip šiandien?
V. PRANCKIETIS. Bandėme žiūrėti tas praktikas ir patirtis. Jos yra skelbiamos Seimo intranete. Daugelio šalių įvairios patirtys, visi daug ką stengiasi naudoti, daug kas stabdo darbą. Britų parlamentas tiesiog pasiėmė tas atostogas, kurios priklausytų vasarą. Mes kol kas atostogų neįteisinome, jų negalime pasiimti karantino laikotarpiu. Turime nestandartiniais atsakymais arba nestandartiniais sprendimais išspręsti nestandartinę situaciją.
O dėl tos izoliacijos nuo žmonių, tai jeigu šiandien vakare aš susirgsiu, tai jūs rytoj pats izoliuositės nuo tų žmonių, su kuriais šiandien norite solidarizuotis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, jūs teikiate projektą. Mano klausimas panašus kaip J. Razmos. Toks įspūdis, kad mes visą likusį Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį gyvensime pandemijos sąlygomis. Tarsi nebus kitų atvejų ar įgrius tas tunelis ir dalis pastato gal bus įgriuvę, ir mes galime laisvai susirinkti kitoje vietoje, ar dėl kitų priežasčių šitame pastate negalime susirinkti. Todėl aš iš viso manau, kad 1 straipsnyje išbraukimo visiškai nereikia atsisakyti, tik reikia papildyti, kad jeigu Seimo rūmuose negalime, tai galime susirinkti kitoje vietoje arba kitu būdu, tai yra nuotoliniu būdu. Kai atsiranda naujas skirsnis, galima šitaip daryti. Todėl reikėtų tikrai pataisyti, nes, priešingu atveju, lygiai tas pats yra…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ministro R. Karoblio projektuose.
V. PRANCKIETIS. Norint pataisyti, reikia turėti projektą, kurį reikia taisyti. Tai labai logiška, kad jūs jau teikiate siūlymus, juos reikėtų tik formaliai įforminti ir teikti tuos siūlymus ateičiai.
Aš manau, kad vieną dieną, kai mes nusiimsime kaukes, pasakysime: juokingus dalykus sprendėme, bet gal buvo rimta situacija. Manau, kad šiandien mes, vertindami šią situaciją, turime labai rimtai žiūrėti į mūsų galimybių nestabdymą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, išties reikia pagirti, kad jūs ieškote variantų, kaip išeiti iš padėties, tas yra šaunu. Tačiau ar nereikėtų vis dėlto Statute apibrėžti, kaip tokiu atveju elgiamasi dėl personalijų paskyrimo? Vienas kandidatas ir čia sėdi, bet nuotoliniu būdu juos paskirti turbūt neišeis, tai pabrėžė ir Teisės departamentas.
Antras dalykas, kaip elgtis, jeigu, sakysime, naudodamiesi situacija, kokią šiandien turime dėl Konstitucinio Teismo teisėjų – komitetas piktnaudžiauja, specialiai nesvarsto ir sako: o mes dabar nesvarstysime… Gal tada numatyti Statute, jeigu nėra apsvarstyta, pačiam Seimui imti ir skirti juos, nes mes dabar įstatymo pažeisti negalime, jau seniai turėjome paskirti. O dabar per komiteto ar pirmininko norystę šito nedarome.
V. PRANCKIETIS. Jūsų klausime buvo ir daug atsakymų pateikta. Aš tik norėčiau priminti, kad komitetų pavyzdys jau parodė, kad nuotolinis veikimo būdas yra įmanomas. Taip, klausimų dėl personalijų kyla ir lygiai taip pat vakar komitetas nesvarstė Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatų tik todėl, kad, sako, nori juos matyti akivaizdžiai. Jeigu tai yra taip, manau, kaip ir pradžioje minėjau, mes turime mokytis iš esamos situacijos. Įvyko nepaskyrimas, nepaskyrus Konstitucinis Teismas nesustoja, esami teisėjai tęsia kadenciją ir konstituciniu būdu yra labai gerai apsaugotas Konstitucinis Teismas dėl savo veiklos nesustabdymo.
Personalijų paskyrimas – taip, ir, manau, mes neišvengsime akivaizdinių būdų, bet ekstremaliomis situacijomis mes turėtume galimybę spręsti būtiniausius valstybei klausimus, kaip darėme ir praeitame posėdyje, ir šiame posėdyje susirinkę. Manau, ateities posėdžiuose visi akivaizdiniai būdai yra svarbūs, geri ir jie išlieka, bet čia yra siūlymas tuo metu, kai mes negalėtume susirinkti, padaryti papildomą galimybę dirbti Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. J. Razma – už. Ačiū, Pirmininke.
J. RAZMA (TS-LKDF). Su tam tikromis išlygomis, kad bus erdvės projektą patobulinti, aš kviečiu šioje stadijoje balsuoti už, bet, žinoma, jeigu jis ir svarstymo stadijoje liktų panašaus pavidalo, tai tikrai tada kviesčiau balsuoti prieš.
Pačią mintį, kad reikia tam tikrų papildomų galimybių, esant dabartinėms karantino aplinkybėms, kai tam tikra Seimo narių dalis gali būti priversta būti saviizoliacijoje, žinoma, reikia svarstyti ir ieškoti. Tikiuosi, kad šis projektas nebus siūlomas ypatingos skubos tvarka ir bus galimybė ramiai paieškoti geriausių variantų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tiesų aš nesu prieš darbą nuotoliniu būdu ir apskritai tai yra geras techninis sprendimas. Šios pandemijos sąlygos ne vienai įmonei, daugeliui darbuotojų išugdys įprotį dirbti nuotoliniu būdu ir tai tik paskatins labiau tobulėti visiems ir paprasčiau atlikti darbus. Tačiau vis dėlto Seimas, aš manyčiau, tikrai turėtų rinktis fiziškai ir dirbti. Be abejo, tie, kurie iš tikrųjų serga, labai atsakingai izoliuotųsi, kuriems tikrai yra didelė rizika, taip pat turėtų izoliuotis, bet mes visi kiti turėtume susirinkti ir dirbti. Tuo labiau, kaip ir kalbėjome apie tuos pačius medikus, na, gerai, solidarizuojamės su medikais, kad netaptume jų pacientais, tačiau ką kalbėti apie pardavėjus, kurie neturi kito pasirinkimo, ką kalbėti apie policininkus, socialinius darbuotojus? Jie privalo dirbti priešakinėse fronto linijose. Nemanau, kad mes turėtume teisę nebūti tie, kurie iš tikrųjų ateina, dirba fiziškai ir priima reikiamus jiems sprendimus. Tuo labiau kad ir techniškai nėra išspręstas šitas klausimas. Nežinome, kokia bus apkrova. Tuo labiau yra Seimo narių, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, kurie šiuo metu taip pat dirba nuotoliniu būdu. Kaip mes dirbsime? Tuo labiau kad ir komitetuose yra, kad žmonės tikrai neprisijungia, kažkokių techninių kliūčių taip pat turi. Aš manyčiau, kad mes tikrai turėtume pažvelgti į tai atsakingai ir rinktis, be abejo, kiekvienas, būdamas atsakingas ir saugodamas save ir kitus, bet kuriuo atveju tikrai dirbti, priimti reikiamus sprendimus ir susitikti tikrai dažniau, tuo labiau kad kiekvieną dieną mums kyla svarbių ir neatidėliotinai spręstinų klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuosime, kaip ir sutarėme, kartu.
Dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, vicepirmininke, kai pereiname į internetinę erdvę, labai reikia žinoti tą technologijų pasaulio pasakymą – Dievo mygtukas. Kas valdo mygtuką, tas išjungia garsą. Todėl galvodami perspektyvoje apie potencialų darbą turime galvoti ir apie tai, kad frakcijų vadovai, opozicijos lyderis, valdybos nariai turėtų teisę visada kalbėti tokioje platformoje, nes opozicijos balsą užtildyti tokioje terpėje yra vienas, du, trys ir padarysime tai. Todėl, jeigu tiktai bus patvirtinta, tai prašau pagalvoti apie techninį sprendimą, kad frakcijų lyderiai, valdybos nariai, opozicijos lyderis visada galėtų kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet gal netęskime diskusijų.
Dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kai šis projektas dar nebuvo registruotas, buvau užsirašęs į eilę klausti. Paskui mano pavardė iš to sąrašo dingo. Štai toks gebėjimas dirbti su elektroninėmis technologijomis yra šiame Seime, kai užsirašymas nepaaiškinamai dingsta ir nebegalima jo atkurti. Ar mes galime pasitikėti, kad ta tolimojo elektroninio ryšio sistema, kuri net nebuvo pristatyta, patikimai veiks?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matyt, kaltinimai ne mums, bet kartais visko nutinka.
12.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676. Kviečiu pranešėją J. V. Žuką, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją.
J. V. ŽUKAS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento vardu noriu padėkoti D. Jauniškiui už jo paskutinių penkerių metų darbą. D. Jauniškiui vadovaujant buvo parengta ir patvirtinta nauja VSD veiklos strategija, o kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – ir Žvalgybos pareigūnų etikos kodeksas, nauja Žvalgybos įstatymo redakcija.
Taip pat Prezidentas ypač pažymėjo sėkmingai atliktą operaciją praeitų metų rudenį, kai bendradarbiaujant su Norvegijos ir Jungtinių Valstijų žvalgybomis labai efektingai buvo įvykdyta operacija – mūsų žvalgai ir Norvegijos žvalgas buvo sugrąžinti namo.
D. Jauniškis per tuos penkerius metus atliko labai daug darbų ir per penkerius metus visuomenės pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu išaugo nuo 44 % iki 62 %.
Noriu paskelbti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Dariaus Jauniškio atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų. 2020 m. kovo 30 d., Vilnius.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 53 straipsnio 17 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti D. Jauniškio atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui.“ Pasirašo Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, primenu, kad tai nutarimas dėl atleidimo, ir klausinėjame pranešėją. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kaip jūs manote, ar Lietuvos saugumo departamento per metus atliktas 77 tūkst. elektroninės žvalgybos arba pasiklausymo telefonu ir kitomis priemonėmis kiekis yra proporcingas gyventojų skaičiui, lyginant, pavyzdžiui, su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Anglija ar Prancūzija?
J. V. ŽUKAS. Žinote, aš dabar nesiruošiu čia lyginti, kokiose valstybėse kokiomis aplinkybėmis buvo tikrinami kokie nors duomenys. Buvo atlikti tyrimai, Valstybės gynimo taryba kiekvienais metais formuoja užduotis žvalgybos tarnyboms, atsiskaito Gynimo tarybai, jeigu yra kokių nors klausimų. Žinau, kad ir viešojoje erdvėje, ir visur kitur buvo daug įvairiausių interpretacijų, valstybės institucijos atliko tarnybinį tyrimą ir tos išvados yra paskelbtos, jos yra pateiktos Prezidentui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Atitinkamai tos išvados, kurios buvo pateiktas, tenkino tiek Prezidentą, tiek NSGK. Aš nesiruošiu komentuoti konkrečių skaičių, kokie tyrimai kokiose valstybėse ir kokiomis aplinkybėmis buvo atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi M. Majauskas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Balsuosiu ir už atleidimą, beje, balsuosiu ir už paskyrimą, ten gal nebegausiu progos pasisakyti. Vis dėlto norėčiau, kad įvertintumėte ir silpnąsias puses, pavyzdžiui, padarytas klaidas. Aš ir visa Lietuva labai aiškiai matėme tokių klaidų su D. Jauniškio parašu, tarkime, kad koncernas „MG Baltic“ parinko pirmąjį Liberalų sąjūdžio pirmininką E. Masiulį, nors E. Masiulis net nekandidatavo.
Aš suprantu, kad tos klaidos neišvengiamos, bet apie jas gal irgi nereikėtų pamiršti kalbėti. Ta proga tiesiog palinkėčiau senam ir būsimam VSD vadovui nedaryti tokių klaidų.
J. V. ŽUKAS. Ačiū, aš sutinku, kad klaidos visada yra galimos. Reikia tik žiūrėti, dėl ko jos buvo padarytos, ar sąmoningai, ar čia yra klaida, kuri lėmė kokius nors strateginius dalykus. Klaidų kiekviena institucija daro, sutinku su jumis, pritariu tam, linkime, kad jų ateityje būtų kuo mažiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Masiulis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, dabar kalbame apie atleidimą. Aš neabejoju, kad bus patvirtintas ir atleidimas, ir gerbiamas D. Jauniškis bus patvirtintas naujai kadencijai, bet yra pareigūnų, kurie atitarnavo savo kadenciją ir išėjo užsiimti kita veikla. Koks jų likimas? Kaip valstybė užtikrina, kad buvę Valstybės saugumo departamento vadovai išliktų lojalūs Lietuvos Respublikai ir būtų motyvuoti būti lojalūs Lietuvos Respublikai?
J. V. ŽUKAS. Aš nežinau nė vieno…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš klausiu jūsų, kaip valstybė užtikrina, kad taip būtų? Aš nežinau, ką jūs galvojate, aš klausiu, kaip valstybė užtikrina?
J. V. ŽUKAS. Kaip valstybė užtikrina? Remdamasi įstatymais, kurie dabar egzistuoja. Aš pats esu ką tik buvęs labai aukštas pareigūnas ir šiuo metu užimu kitas pareigas, kurios man buvo pasiūlytos.
Buvę departamentų direktoriai, kiek aš suprantu, irgi turėjo kokių nors pasiūlymų ar laisvai pasirinko, baigę savo kadenciją, ką toliau veiks. Tokio įstatymo, nustatančio, kad slaptųjų tarnybų pareigūnai turi būti būtinai paskirti į kokias nors pareigas arba jiems turėtų būti garantuotas ypatingas statusas, mano žiniomis, šiuo metu nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis. Ruošiasi P. Gražulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Du trumpi klausimai. Gal galite interpretuoti, kaip čia įvyko, kad prieš baigiantis VSD vadovo kadencijai staiga kilo ir buvo labai stipriai eskaluojamas kandidatų į prezidentus sekimo skandalas. Tai čia vienas klausimas. Antras klausimas. Kaip čia yra, kad kai kurie kolegos viso posėdžio metu miega, bet kai išgirsta žodį VSD, atsibunda ir pradeda eskaluoti 70 ar kiek ten, ar tūkstančių sekimų ir panašiai. Jie tampa žmonių teisių gynėjais ir panašiai.
J. V. ŽUKAS. Nežinau, pirmas klausimas, kurį jūs… Čia yra ne man klausimas, ir turbūt ne Prezidentui, kodėl ta informacija atsirado būtent tada. Turbūt turi būti atliktas koks nors tyrimas, kodėl ji atsirado dabar, o ne tada, kai ji buvo pateikta. Visa ši istorija, kiek aš žinau, NSGK buvo nagrinėta, aš negaliu pasakyti, kodėl ji atsirado dabar. Tai yra mano prielaida, gali būti Prezidento prielaidos, spėjimai, bet mes neturime jokių faktų ir negalime pasakyti, kad čia buvo koks nors sąmoningas veiksmas.
Dėl antro klausimo, jeigu dar galima. (Balsas salėje) Vėlgi vieni atsibunda anksčiau, kiti atsibunda vėliau, man sunku čia dabar komentuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, aš noriu paklausti, ar yra laisvas Prezidentas ne tik atstatydinti, kai baigiasi kadencija, bet teikti antrai kadencijai šį asmenį, kadangi buvo renkama informacija apie Prezidento aplinką, o kartu ir apie Prezidentą. Kaip jūs žinote, yra posakis: ne Prezidento klausėsi, bet klausėsi jo aplinkos. Tai galbūt surinko tiek informacijos apie Prezidento aplinką, jeigu D. Jauniškio neteiks antrai kadencijai, gali pradėti ir apkaltą, kas atsitiko su Prezidentu R. Paksu. Ar nėra šiandien tokia situacija, kadangi VSD gali viską, ką jie nori, ir viskas teisėta.
J. V. ŽUKAS. Galiu patvirtinti, kad tikrai taip nėra. Prezidentas laisvas priimti sprendimą ir čia yra jo laisvas apsisprendimas. Jis įvertino situaciją, jis ja domėjosi, jis matė ataskaitas. Ir kadangi tai lietė jį asmeniškai, ir tie kaltinimai buvo išsakyti jam ir jo komandai, jis ypač daug dėmesio skyrė tam klausimui, kad jį išsiaiškintų iki galo. Ir galiu užtikrinti, kad jis tikrai laisvai, savo apsisprendimu priėmė sprendimą, niekieno nespaudžiamas ir nešantažuojamas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš iš tikrųjų taip pat balsuosiu du kartus už, už atleidimą ir priėmimą į tas pareigas. Tik norėčiau paklausti po to paskutinio fiasko vieno Seimo nario, kuris sukėlė didžiulį skandalą valstybėje, kaip Prezidentas vertina Seimo nario tokius VSD vadovo pabaigoje… neva jis stebėjo aplinką ir panašiai. Ačiū.
J. V. ŽUKAS. Yra tam tikros prielaidos, kurios yra dabar viešojoje erdvėje diskutuojamos. Nežinome iki galo, kaip čia viskas buvo, kokios galėjo būti priežastys. Matome tai, ką mato visi. Matome, kad tie kaltinimai arba ta situacija buvo sukelta čia kaip tik prieš direktoriaus kadencijos pabaigą, jo naują paskyrimą. Galbūt tai buvo priežastis, gal buvo kitokios priežastys, sunku pasakyti. Mes nesame tie, kurie atlieka tyrimą, mes tiesiog… Ir Prezidentas būtent įvertino darbą tų, kurie atliko tyrimą. Tas darbas, kuris buvo atliktas teisėsaugos institucijų, Prezidento buvo visiškai pripažintas kaip atliktas darbas, ir tai lėmė jo nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys klausia paskutinis.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti tokio klausimo, irgi susijusio su daug triukšmo sukėlusiais debatais apie VSD vadovo paskyrimą. Ar įstatyminiu požiūriu Prezidentas ruošiasi teikti kokius nors siūlymus, kad būtų aiškiau reglamentuojamos, nekeltų tiek viešų diskusijų valstybės saugumo darbo funkcijos ir specifika. Policijos ir kitų, kur irgi panašų darbą daro, bet specifika yra visiškai kitokia. Ar nesiruošia teikti kokių nors pataisų?
J. V. ŽUKAS. Taip, nauja Žvalgybos įstatymo redakcija. Su ja sugrįšime artimiausiu laiku į Seimą, pateiksime ją svarstyti. Jeigu Seimas priims svarstyti, tada apsvarstysime. Visi tie dalykai ten yra aptarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Gumuliauskas dar, matau, laiko. Norite paklausti? Atsisakote? Ačiū. Jau nieko ir neliko. Dėkojame pranešėjui.
Motyvai po pateikimo šio Seimo nutarimo. D. Gaižauskas. Motyvai už.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties balsuosiu už atleidimą ir už antros kadencijos pratęsimą, tikrai. Argumentų, kodėl tai daryti, tikrai daugiau negu užtenka, juos, manau, pristatysiu, jei ne po pateikimo, svarstymo metu. Bet, manau, svarbu dabar pažymėti tą išvadą po komiteto atlikto parlamentinio tyrimo, koks buvo rezultatas. Iš tiesų diskutuota labai daug. Kaip ir minėjo patarėjas, kad būtent tas skandalas iškilo prieš pat gerbiamo VSD vadovo pabaigą. Labai džiaugiuosi, kad komitetas užbaigė tyrimą ir vakar priimta išvada. O išvada sako tai, kad informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje dėl galimai VSD netinkamos veiklos Prezidento kampanijos metu, nepasitvirtino. Faktai visi… Patikrino tiek STT, tiek Generalinė prokuratūra, tiek komitetas, susipažinęs su visa informacija, apklausė visus vadovus, pareigūnus, kurie svarbūs buvo šiame tyrime, ir paaiškėjo, kad, taip, visi kandidatai į prezidentus buvo tikrinami pagal nustatytą tvarką, pagal (…) nurodytus žvalgybos informacijos prioritetus ir poreikius. Įstatymai visiškai nepažeisti. O tai buvo daroma, buvo būtina. Noriu paprastai pasakyti žmogiška kalba. Niekas nerinko ir neatliko jokių tyrimų, pasiklausymų, sekimų prieš tuos kandidatus į prezidentus. Darė tik patikrinimus, tai yra tikrindavo, ar minėti asmenys pagal VSD turimus duomenis nėra taikiniai kitų priešiškų valstybių. Viskas. Tai yra pagrindinis darbas, kurį atliko VSD, ir jis privalo tai daryti, nes nuo to priklauso mūsų visas saugumas.
Kita vertus, taip, radome vieną kitą pastabą, bet ta pastaba įstatyminė arba tos spragos, kurios buvo galbūt nuo VSD įkūrimo, tai, kad VSD vadovas…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …gali duoti žodinius ir rašytinius pavedimus, bet tuos pavedimus tikrai pakeisime ir vienas kitas pakeitimas dar turi būti padaryti kontrolinis.
PIRMININKĖ. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai džiaugiuosi, kad pirmas VSD vadovas, kuris pasisako už ombudsmeno instituto įkūrimą Lietuvoje, ko iš tikrųjų dar niekur nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. N. Puteikis – prieš. N. Puteikis atsisako kalbėti. Dėkojame.
Gerbiami kolegos, kaip ir žadėjau, priešpaskutinis klausimas. Noriu panešti, kad po pusės valandos bus balsavimai dėl ką tik pateiktų įstatymų projektų.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677 (pateikimas)
O dabar skelbiu 1-15 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677. Pranešėjas – Prezidento vyriausiasis patarėjas J. V. Žukas. Prašom.
J. V. ŽUKAS. Noriu paskelbti dar vieną Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti D. Jauniškio skyrimui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi. 2020 m. kovo 30 d.
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti D. Jauniškio skyrimui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi.“ Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Statutas numato, kad pranešėjui klausimai neteikiami, tad ačiū gerbiamajam Prezidento patarėjui.
Kviečiu D. Jauniškį. Jums skiriama dešimt minučių prisistatyti. O po to laikas atsakyti į klausimus.
D. JAUNIŠKIS. Laba diena. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiami parlamentarai, 2015 metų balandį šioje salėje buvau pristatytas ir patvirtintas Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Turiu pripažinti, tuomet man, Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų pulkininkui ir vadui, buvo gana sudėtinga prognozuoti, kokie iššūkiai, pareigos ir darbai laukia vadovaujant šiai žvalgybos institucijai.
Žinoma, turėjau suformavęs viziją ir išsikėlęs tikslus. Tikrai buvo suprantama ir akivaizdu, kad institucijai pokyčių reikia ir darbų bus daug. Visų pirma ir svarbiausia buvo labiau įsigilinti į žvalgybos specifiką ir susipažinti su VSD kolektyvu bei nuotaikomis. Galiu tik pasidžiaugti, kad žingsnis po žingsnio pavyko suformuoti puikią komandą, drauge su ja pradėti progresyvius pokyčius ir užtikrinti efektyvią žvalgybos veiklą.
Įtampos ir nestandartinių situacijų žvalgybos veikloje tikrai netrūksta. VSD pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti pasiruošę dieną naktį vykdyti savo pareigą ir atlieka svarbias, neretai labai pavojingas užduotis pirmose nematomo karo fronto linijose. Žvalgyba yra neatsiejama ir ypatingai svarbi valstybės raidos dalis, strateginis įrankis, įgalinantis apsisaugoti nuo išorės grėsmių ir padedantis priimti teisingus sprendimus. Žvalgybos pajėgumų kūrimas yra brangiai kainuojanti ir ilgalaikė veikla, tačiau karų ir konfliktų istorija, taip pat ir skaudi Lietuvos patirtis liudija, kad investicijų į žvalgybą kaina yra nepalyginamai mažesnė už tą, kuri yra sumokama už jos nebuvimą.
Per tuos penkerius metus džiugina vyraujančios daugumos VSD pareigūnų ir darbuotojų pozityvios nuotaikos, atsakomybė ir atsidavimas bendram tikslui. Naudodamasis proga labai nuoširdžiai išreiškiu padėką ir dėkingumą jiems, Valstybės saugumo departamento darbuotojams. Kartu mes kūrėme strategiją, kuri yra patvirtinta Valstybės gynimo taryboje, kurioje pirmą kartą yra apibrėžtos vertybės, kuriomis privalo vadovautis kiekvienas departamento žvalgybos pareigūnas. Sukūrėme ir pradėjome taikyti kokybiškai naują žvalgybos pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, kartu braižėme ir įgyvendinome schemas ir pokyčius, gyvybiškai reikalingus žvalgybai prisitaikyti prie globalių dinamiškų pokyčių ir profesinių standartų. Petys į petį atlikome kasdienius didelius ir mažus darbus. Padarėme tikrai nemažai. Sąžiningai bendraujame su Lietuvos visuomene ir esame dėkingai jai už didelį jos pasitikėjimą.
Žinoma, negaliu nepasidžiaugti ir ženkliai pagerėjusiu bendradarbiavimu su kitomis Lietuvos Respublikos institucijoms, taip pat ir Seimu. Galų gale tapome ne reaktyvia, o aktyvia, gerbiama ir vertinama, valstybei nemažą naudą duodančia organizacija.
Užtikrinu, kad pokyčius įgyvendinome ir veiklą vykdėme griežtai laikydamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų ir politinio neutralumo principo. Taip pat jaučiu pareigą pabrėžti, kad Lietuvos žmonių pilietinės teisės ir laisvės yra esminės demokratijos vertybės, kurias gerbti ir ginti taip pat yra Valstybės saugumo departamento priedermė. Beje, ne visais laimėjimais galime garsiai dalintis, bet didžiuotis tikrai turime kuo šiandien.
Žinoma, per praėjusius penkerius metus taip pat sulaukėme ir kritikos bei pastabų. Tačiau kaip be jų? Tobulų pasaulyje nėra. Turiu pripažinti, nebuvo išvengta klaidų ir nesusipratimų, bet, kaip kažkas sako, neklysta tik tie, kurie nedaro nieko, o klaidas būtina paversti išmoktomis pamokomis ir eiti pirmyn, kiekvieną patirtį vertinant kaip galimybę tobulėti ir stiprėti.
Neslėpsiu, penkeri kadencijos metai prabėgo kaip akimirksnis. Be abejo, to priežastis – be galo dinamiški įvykiai ir intensyvus darbas, tačiau matau ir daug būtinų darbų, kad padidintume VSD veiklos efektyvumą saugant valstybę ir visuomenę nuo nedraugiškų išorės inspiruotų veiksnių. Nepaisant kylančių globalių krizių, turime išlaikyti aukštą Lietuvos žvalgybos standartą, kad deramai įvykdytume pareigą prognozuoti, identifikuoti, įvertinti ir užkardyti išorės grėsmes.
Esu tikras, kad einame teisinga kryptimi ir pokyčius bei progresą, pasiektus per pastaruosius penkerius metus, būtina tęsti. Aš reikšmingiausią savo gyvenimo dalį paskyriau tarnystei Lietuvos valstybei ir jos saugumui. Todėl, dėkodamas už Prezidento pasitikėjimą, noriu užtikrinti, kad gavęs jūsų, gerbiami Seimo nariai, pritarimą esu apsisprendęs ir pasiryžęs šią pareigą atlikti, kiek jėgos ir aplinkybės man leis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, 15 minučių Statutas numato skirti klausimams. Tą laiką ir skirsime. Visiems, kurie kabinetuose laukia balsavimo momento, už 15 minučių bus balsavimai po visų įstatymų pateikimų.
Dabar klausimai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate, aš norėčiau praplėsti ir papildyti klausimą, kurį uždaviau Prezidento patarėjui (galbūt jūs sugebėsite atsakyti). Kaip valstybė šiandien pasirūpina, kad svarbiausi saugumo tarnybos darbuotojai, žmonės po tarnybos išliktų lojalūs Lietuvos valstybei? Ar yra pakankamos socialinės garantijos ir dėmesys, kad jie toliau tarnautų ar, vienaip ar kitaip, prisidėtų prie Lietuvos valstybės gerovės ir išliktų jai lojalūs?
D. JAUNIŠKIS. Aš turbūt nelabai galiu atsakyti už valstybę, bet turbūt imant faktus, galų gale kalbant apie buvusius VSD vadovus, kiek aš žinau, dauguma jų yra tiesiog darbo neturintys žmonės. Bet ką mes darome VSD, tai Valstybės saugumo departamente mes stengiamės rasti žmonėms, išeinantiems į pensiją, kokį nors užsiėmimą arba galų gale įdarbiname juos tame pačiame Saugumo departamente, kad mes galėtume duoti jiems tą patį atlyginimą, išlaikymą ir kažkiek dar išgauti iš jų naudos, žinoma, kiek jie gali. Tai aš galiu atsakyti tiktai, žinoma, už valstybę aš negaliu atsakyti, bet aš atsakau už Valstybės saugumo departamentą. Tai mes darome ir mes stengiamės žmonėmis rūpintis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi S. Tumėnas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kandidate, vertinu jūsų profesionalumą ir gebėjimą valdyti situaciją visame saugume ir apskritai Lietuvoje. Mes dabar susiduriame su naujais iššūkiais pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tie iššūkiai visų pirma turbūt susiję bus su ekonomine rizika, kuri atsiranda, ir su tuo susijusia politine rizika. Sakykite, dėl ekonominės rizikos, jūsų nuomone, kokia galėtų būti pagrindinė rizika mūsų kraštui ir kokia politinė rizika iš to galėtų atsirasti? Aš turiu omeny, jeigu iš tikrųjų BVP sumažėjimas būtų daugiau kaip 25 %, kada bedarbystė išaugtų iki 13–14 %? Kitaip sakant, tos gana pesimistinės prognozės. Tada jūsų institucijos pagalba bus nepaprastai reikalinga ir ji bus, manau, labai labai reikalinga tuo momentu, nes tada atsiras kaip tik tos grėsmės…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …ne apskritai, bet realiai. Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Be abejo, mūsų ekonomikos saugumas yra labai svarbus aspektas. Aš tik galiu užtikrinti, kad Valstybės saugumo departamentas atlieka didelį darbą sekdamas, kokios investicijos ateina į mūsų šalį, ir užkardydamas tam kelią. Yra ne vienas pavyzdys. Aš manau, kad Vyriausybė galėtų patvirtinti. Be abejo, per ekonomiką mes pirmiausia labai rimtai turėtume žiūrėti, kokios investicijos ateina ir kokiu tikslu.
Mums reikėtų saugoti, ko gero, savo kritinę infrastruktūrą, neatiduoti, sakykim, šalims ar investitoriams, kurie turi tam tikrų blogų kėslų. Aš tiktai galiu užtikrinti, kad stebime tą situaciją, kiek tiktai jėgos ir pajėgumai leidžia. Jeigu tiktai užčiuopiame kažkokią riziką ar grėsmes, iš karto informuojame Vyriausybę ir atsakingas institucijas dėl šito.
Taip, aš pritariu, kad ekonominės grėsmės yra didelės su tuo išplaukiančiomis ir politinėmis pasekmėmis, bet vėlgi yra mūsų pareiga tai stebėti ir pasakyti sprendimų priėmėjams, kad laiku priimtų gerus sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Bakas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas direktoriau, jūs taip gražiai pražilęs, aš manau, ne nuo sunkaus, įtempto šiandieninio darbo, o pražilęs nuo to, už ką jūs buvote paskirtas į šitas atsakingas pareigas, tai yra kompetencija, drąsa, principingumas ir taip toliau. Jūs Lietuvoje daugiausia žinote arba, ko gero, daugiausia žinote. Kaip jūs vertinate iš direktoriaus pozicijų, kad atsiranda tokių reiškinių, kaip dabar Seime įvyko, kai komiteto pirmininkas slėpė nuo komiteto narių informaciją savo stalčiuose, jos nepateikė? Ar, jūsų nuomone, artėjant rinkimams ir po karantino, artėjant Seimo rinkimams, ar jūs galite garantuoti, užtikrinti, kad dar nebus dozuojama, selekcionuojama tokia informacija ateityje? Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Aš noriu pasakyti vieną dalyką. Kaip Valstybės saugumo departamento vadovas žinau daug, bet tikrai ne viską. Ir aš manau, kad turbūt nėra žmonių, kurie pasaulyje žinotų viską ir absoliučiai viską. Lygiai taip pat kaip aš turbūt nelabai galėčiau komentuoti ypač politikų veiksmų, ir tikrai to nesiruošiu daryti, bet, mano giliu įsitikinimu, kiekvieni rinkimai pritraukia labai didelį dėmesį valstybių ir išorės, sakykim, tam tikrų veiksnių, kurie rimtai žiūri, kaip pakenkti mūsų valstybei. Čia vėlgi yra valstybės saugumo prioritetas ir pareiga tuos įvykius stebėti, prognozuoti ir laiku tam užkirsti kelią. Aš tiktai labai atsakingai galiu pareikšti, kad mes tą tikrai darome ir darysime ateityje, aš tikiu. Ar aš būsiu paskirtas, ar nebūsiu, kitas vadovas, jeigu bus, ko gero, vis tiek… Tiesiog tai yra Valstybės saugumo departamento prerogatyva, prievolė ir tai bus atlikta iki galo, sąžiningai ir su gerais rezultatais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Ruošiasi N. Puteikis.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Žinote, direktoriau, aš irgi labai vertinau jūsų darbą tol, kol nepaaiškėjo, kad jūs žodiniu pavedimu renkate informaciją, išnaudojate daugybę pareigūnų tam, kad rinktų informaciją apie niekuo dėtus, niekuo su grėsmėmis nesusijusius mūsų verslo, kultūros, meno, žiniasklaidos veikėjus. Jūs man įteikėte apdovanojimą už nuopelnus žvalgybai. Čia pristatydamas patarėjas minėjo, kad daug priimta įstatymų, kurie sustiprina žvalgybą. Žinote, mes tuos įstatymus priimame ne tam, kad jūs sektumėte žmones, mūsų Lietuvos žmones, o tam, kad jūs juos saugotumėte nuo išorės grėsmių. Aš jums noriu tą apdovanojimą sugrąžinti, nes visiškai nepritariu tam, ką jūs darote dabar. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Jūs norite komentuoti? (Balsai salėje) Komentaro nėra. Klausia N. Puteikis. (Šurmulys salėje) Klausia N. Puteikis. Kolegos, prašau tylos!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas direktoriau, ar tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenkantis pasiklausymo ir elektroninės žvalgybos skaičius, kuris yra didesnis negu Vakarų Europoje, jūsų manymu, yra ne per didelis?
D. JAUNIŠKIS. Aš nežinau, kuriais skaičiais jūs remiatės? Jeigu galėčiau paklausti.
PIRMININKĖ. Nagli Puteiki, prašom patikslinti.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Galiu. Žiniasklaidoje buvo skelbta – 77 tūkst. per metus.
D. JAUNIŠKIS. Aš galiu labai aiškiai paaiškinti, nes iš tų 77 tūkst. didesnė dauguma buvo tikrinimų dėl emigracijos klausimų, dėl juridinių asmenų. Ta, sakykim, patikrinimų dalis nebuvo tokia ženkliai didelė, apie kurią tas vadinamasis paskutinių metų VSD skandalas kalba. Tą aš galiu tiktai patvirtinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi P. Urbšys.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas direktoriau, žinoma, jūs suprantate, kad netikros informacijos sklaida nėra kur nors išorėje, ji gali būti ir čia. Aš matau, kad ne pirmą kartą spekuliuojama nežinojimu žmonių, kurie nežino skirtumo, kai tikrinama informacija dėl norinčių atvykti į Lietuvą daugiau kaip 50 tūkst. ir informacijos rinkimo žvalgybiniais metodais, kai vykdoma kitomis priemonėmis ir tos apimtys yra keliasdešimt kartų mažesnės. Bet ar šiuo atveju vis dėlto jūs matote įrankį, kuris amortizuotų tokius išpuolius prieš Saugumo departamentą? Ar Seime įkurta žvalgybos kontrolieriaus institucija, ar ombudsmenas, prie to prisidėtų?
D. JAUNIŠKIS. Aš į šitą klausimą atsakysiu vienareikšmiškai – taip. Aš tik priminsiu, kad mes 2018 metais esame parengę ombudsmeno institucijos projektą ir pateikę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui. Aš tikrai nemeluosiu sakydamas, kad esu vienas didžiausių rėmėjų, kad ombudsmeno, ar žvalgybos kontrolieriaus, institucija atsirastų. Aš tai matau kaip tam tikrą saugiklį tarp politikos ir žvalgybos. Tai yra institucija, kuri galėtų išspręsti iš to kylančius kokius nors konfliktus ar klausimus, keliančius aistrų visuomenėje ir mūsų valstybėje. Aš tikrai esu didelis šalininkas ir rėmėjas, Valstybės saugumo departamentas, kaip minėjau, yra prisidėjęs. Mes prisidėsime, kad ta institucija tikrai atsirastų, ir ją remsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Urbšys. Ruošiasi E. Gentvilas.
P. URBŠYS (MSNG). Cituoju VSD darbuotojo kreipimąsi. „2018 m. liepos 13 d. VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis savo tarnybiniame kabinete man padavė du lapus su žmonių vardais ir pavardėmis. Paaiškino, kad, direktoriaus nurodymu, šiuos asmenis reikia patikrinti VSD duomenų bazėje ir kad visą surinktą informaciją asmeniškai pateikčiau D. Jauniškiui. Po kelių dienų aš surinktą informaciją popieriniu variantu pristačiau D. Jauniškiui ir pakomentavau žodžiu. Direktorius pokalbio pabaigoje man pasakė, kad jis pateiktos informacijos visa apimtimi jam nepasakos ir tik įvardins asmenis, kurie yra blogi.“
Kas tas iksas, kuriam jūs atsiskaitėte dėl surinktų duomenų?
D. JAUNIŠKIS. Aš daug kartų sakiau ir dar kartą pasakysiu: nėra jokio ikso, kuriam aš atsiskaitinėjau, ir nėra nė vieno žmogaus, kuriam aš atsiskaityčiau. Tikrai to niekada nebuvo ir nebus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas direktoriau, pasirodo, gavau galimybę paklausti. Man jūsų veikla daro gerą įspūdį, nepaisant tų klaidų, kurias pasakiau. Bet pabandykime pažiūrėti, kaip atsitiko su I. Rozovos pažyma apie galimus jos neteisėtus kontaktus.
Kažkas dėl kažkokių priežasčių Seime pusantrų metų laikė ir šiandien baigsis taip, kad bus, matyt, iki kadencijos pabaigos nulis rezultato. Ar nemanytumėte, kad reikia kartu su Seimu pasidarbuoti ir pakeisti Seimo statutą? Jeigu Seimas gauna VSD pažymą apie vieną ar kitą Seimo narį, turi prasidėti svarstymas, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kad nebūtų tokia situacija, kokia yra dabar. Ar jūs būtumėte už tokį įteisinimą, Statuto pakeitimą, kad jūsų pažymų pagrindu prasidėtų svarstymas, o ne būtų nukišta į stalčių?
D. JAUNIŠKIS. Labai ačiū už klausimą. Aš nežinau, ar aš, kaip pareigūnas, galėčiau atsakyti, nes tai yra toks politinis klausimas. Iš principo Valstybės saugumo departamentas, surinkęs informaciją, pateikia ją sprendimų priėmėjams. Matyt, sprendimų priėmėjų prerogatyva ir pareiga padaryti tam tikras išvadas. Saugumo departamentas, mano galva, tikrai neturėtų kištis į politinius įvykius. Mes turime išlaikyti politinio neutralumo principą labai griežtai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamas direktoriau, vienas iš jūsų nuopelnų kadencijos metu buvo tai, kad jūs iškėlėte ne tik Rusijos, bet ir komunistinės Kinijos grėsmę mūsų saugumui. Matyti, kad dabar viruso kontekste šita šalis kartu su Rusija labai aktyviai naudojasi savo propagandinėmis priemonėmis, bandydama diskredituoti NATO, mūsų pagrindinę sąjungininkę Ameriką, Europos Sąjungą, pristatyti ir Rusiją kaip tarptautinį veikėją. Ar jums neatrodo, kad mes vis dėlto imdami šią paramą, telkdami šią paramą Lietuvoje turėtume labiau remtis NATO logistiniais sprendimais? Matome, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra pateikta tokių šalių pasiūlymai kaip Vokietija, Japonija, Prancūzija, JAV, Izraelis. Ar neatrodytų, kad krizė turėtų vienyti mus su sąjungininkais, o ne su tomis šalimis, kurias mūsų pagrindinė strateginė partnerė įvardino kaip pagrindines priešininkes – Kinija ir Rusija?
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
D. JAUNIŠKIS. Be abejo, mes turime įvertinti visas rizikas, kylančias būtent iš jūsų paminėtų šalių, ir mes tą tikrai darome, kiek tik mūsų galimybės leidžia. Man turbūt būtų labai sunku dabar vertinti, bet, matyt, vis tiek buvo situacija, kai… Aš labai gerai suprantu, apie ką jūs kalbate, vis dėlto esant tokiai situacijai, sakykime, yra išnaudojamos turbūt visos galimybės, kuriomis tik galima parsigabenti būtinų šiuo metu šaliai priemonių. Bet, žinoma, vertinti tam tikras rizikas yra ir mūsų pareiga. Jeigu, matyt, laiku būtų kreiptasi ir pasikonsultuota, galbūt būtų galimi kokie nors kitokie sprendimai. Tai turbūt taip galiu atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėkoju gerbiamam D. Jauniškiui už atsakymus.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tam galime pritarti. Susitikimų su kandidatu grafiką patikslinsime ir svarstymą bei priėmimą vykdysime artimiausiame posėdyje, kai Seimas bus pasirengęs tai daryti. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, noriu atkreipti visų dėmesį. Kaip ir buvome sutarę, dabar pradėsime balsavimus po pateikimų dėl įstatymų projektų nuo 1 iki 14 imtinai. Prašau jūsų dėmesio. Atsiverskite darbotvarkę, kurią šiandien turime.
Balsavimai dėl pritarimo po pateikimo dėl darbotvarkės projektų 1-1–1-14
13.07 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4650 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-1 klausimas… Gerbiami kolegos, labai prašau tylos, kad visi girdėtume! Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių: 13, 14, 15… Balsavimas po pateikimo. Prisimenate, kad šį įstatymą pateikė ministrė R. Tamašunienė. Skelbiu balsavimo pradžią. Motyvai, kaip jūs žinote, dėl visų įstatymų jau yra išsakyti.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritariame? Pritariame, dėkoju.
13.08 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661. Skelbiu balsavimą. Balsuojame.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime tam pritarti? Ypatingos skubos tvarka. Pritariame, kad svarstysime šiandien vakariniame posėdyje.
13.09 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4664, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666 (pateikimo tęsinys)
Dabar skelbiu kitą įstatymo projektą, tai visas paketas – Civilinės saugos įstatymo, Nepaprastosios padėties, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Pristatymo metu Liberalų sąjūdžio frakcija prašė pertraukos, mes atsiimame prašymą.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Jūs esate šaunuoliai už supratimą. Džiaugiamės ir dėkojame. Dabar balsuojame dėl viso paketo po pateikimo Civilinės saugos, Nepaprastos padėties ir Vartotojų teisių. (Balsai salėje)
Balsavo 120 Seimo narių: už – 81, prieš – 10, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pritariame. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka, mes tam pritariame.
13.11 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4667, Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4668, Patentų įstatymo Nr. I-372 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4669, Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4670 (pateikimo tęsinys)
Kitas kompleksinis įstatymų paketas – Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4667 ir lydimieji Dizaino, Patentų, Prekių ženklų. Balsuojame.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka. Dėkoju, pritarėme.
13.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 45, 46, 96, 506, 526, 589 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4662 (pateikimo tęsinys)
1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4662. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 85, prieš – 2, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta.
Siūloma ypatinga skuba. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlomas kaip pagrindinis. Dėkojame, pritarimas.
13.12 val.
Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663 (pateikimo tęsinys)
Dėl Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4663 balsuojame po pateikimo.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 80, prieš – 17, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritariame bendru sutarimu.
13.13 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 8, 9, 18, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4678 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas, kurį pateikė ministras A. Veryga. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 109, prieš – 3, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas Sveikatos reikalų komitetas ir Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka.
Ar, komiteto pirmininke, dabar norite? A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau prašyti Seimo leidimo, jeigu mes nespėtume, plenarinio posėdžio metu pabaigti posėdį, kartais būna. Norėčiau prašyti Seimo leidimo, kad leistų mums pabaigti posėdį esant reikalui ir plenarinio posėdžio metu, nes kartais būna ilgi kai kurių Seimo narių pasisakymai, labai ilgi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti, jeigu nespėtų komitetas grįžti 15 valandą į plenarinių posėdžių salę į vakarinį posėdį, kad šiek tiek galėtų užtęsti ir pabaigti svarstyti? Pritariame, dėkoju.
13.15 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4675 (pateikimo tęsinys)
Kitas – taip pat Užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymo projektas, kurį pateikė A. Kubilienė. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 124 Seimo nariai, vienbalsiai 124 po pateikimo pritarė įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas, ir Seimo Pirmininkas…
V. PRANCKIETIS. Prašo ypatingos skubos.
PIRMININKĖ. Prašo ypatingos skubos. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Su Vyriausybe viskas yra suderinta. Ačiū.
13.16 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4657, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4568, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 13, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4569, Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4660 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji – Užimtumo, Socialinių įmonių ir Socialinių įmonių antrasis įstatymų projektai. Visas paketas. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 119, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta. Vyriausybė siūlo ypatingą skubą ir mes tam galime pritarti. Siūlomas pagrindiniu Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl visų šių įstatymų projektų. Pritariame.
13.17 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4656 (pateikimo tęsinys)
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4656. Po pateikimo prašome balsuoti.
Balsavo 123 Seimo nariai, už 123 po pateikimo pritarė. Pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui taip pat pritariame. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Visam tam pritariame.
13.18 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4651 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Lietuvos banko įstatymo projektas Nr. XIIIP-4651. (Balsas salėje) Paskyrėme Socialinių reikalų ir darbo komitetą, paskyrėme. Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį pristatė A. Palionis. Prašome balsuoti po pateikimo.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 116, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o Seimo Pirmininkas…
V. PRANCKIETIS. Siūlau ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime tam pritarti? Pritariame? Pritariame, pritariame. Ačiū, pritariame bendru sutarimu.
13.19 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671. Balsuojame po pateikimo. (Balsai salėje)
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 76, prieš – 19, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, tačiau D. Šakalienė… Prašau, suteikiu žodį.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad šiuo atveju, kai kalbame apie masinį piliečių sekimą ir ne tik jų buvimo vietos nustatymą, bet, kaip siūloma pataisose, ir duomenų srautą, tai čia tikrai ne su ekonomika susiję, o su nacionaliniu saugumu ir žmogaus teisėmis. Todėl siūlau pakeisti komitetą. Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
PIRMININKĖ. Mums reikėtų apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Jūs pagrindinį siūlote?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Siūlau Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKĖ. Gerai. Žmogaus teisių komitetą. Gerbiami kolegos, Seimas turi apsispręsti ir balsuoti. Mygtukas „už“ – Ekonomikos komitetas, mygtukas „prieš“ – Žmogaus teisių komitetas. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ – Ekonomikos, mygtukas „prieš“ – Žmogaus teisių. (Šurmulys salėje)
Balsavo 121 Seimo narys: už Ekonomikos komitetą 68, už Žmogaus teisių – 53. Ekonomikos komitetas skiriamas pagrindiniu komitetu. (Balsai salėje) Jau Seimas apsisprendė. Taip.
13.21 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 87 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo dvidešimt devintuoju3 skirsniu“ projektas Nr. XIIIP-4679 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, toliau 1.13 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 pakeitimo“ projektas. Motyvai išsakyti. Balsuojame po pateikimo dėl Seimo statuto. (Triukšmas salėje) Labai didelis triukšmas salėje, jeigu kalbėtume tyliau, girdėtume vieni kitus.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 37, prieš – 27, susilaikė 54. Po pateikimo nepritarta.
Grąžiname iniciatoriams tobulinti ar atmetame? (Balsai salėje) Bendru sutarimu… Balsuojame. Mygtukas „už“ – grąžiname tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmetame. (Šurmulys salėje) Už – grąžiname tobulinti, prieš – atmetame.
Balsavo 113 Seimo narių: už grąžinimą tobulinti – 33, už atmetimą – 80. Atmetama.
13.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676 (pateikimo tęsinys)
Dar vienas balsavimas. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas. Balsuojame po pateikimo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė – 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstysime artimiausiame posėdyje kartu su pateikimu.
Gerbiami kolegos, nuoširdžiai dėkoju. Puikiai balsavome po pateikimo.
13.24 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214GR, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216GR, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117GR (svarstymas)
Dar liko vienas labai svarbus teisės aktas. Prezidento grąžintas Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektas. Prezidento veto ir po svarstymo kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Mes turime išklausyti pagrindinio komiteto (buvo skirtas tik pagrindinis komitetas) išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas vakar svarstė Prezidento veto ir bendru sutarimu, 9 balsavus už, tiek tuo metu buvo komiteto posėdyje, pritarė Prezidento dekretu grąžintam pakartotinai svarstyti Civilinio turto konfiskavimo ir lydimųjų įstatymų projektams su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip numato Statuto 166 straipsnis, po pagrindinio komiteto pranešimo rengiama bendroji diskusija. Yra užsirašę trys Seimo nariai. Bet, kolegos, mes jau turėtume pradėti komitetų posėdžius. Ar galime prašyti, ar būtinai norite dalyvauti diskusijoje? (Balsai salėje) Sutariame, kad nedalyvaujate diskusijoje? (Balsai salėje) Dėkoju. Manau, kad sutarimas yra. Ar iniciatoriai, kurie norėjo kalbėti, pritaria tam? Dėkoju.
13.26 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214GR (priėmimas)
Priėmimas. Statuto 167 straipsnis. Skaitau. Pirmiausia priėmimo metu balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Supratote balsavimo sąlygas? Ar priimti visą įstatymą be pakeitimų? Vadinasi, būtų toks, koks buvo parengtas Seimo. (Šurmulys salėje)
Motyvai. K. Glaveckas. Gerbiamas K. Glaveckas mano, kad reikia priimti be pakeitimų.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš pasisakau už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui su Prezidento pataisomis. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Tai tada atvirkščiai. V. Bakas? Nekalba. N. Puteikis? (Balsas salėje) Kalba? Šiek tiek pavėlavote, bet leisime. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš nesutinku su Prezidento siūlymu, nesutinku su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymu, nes nelabai suprantu, kodėl prezidentūra pasirinko tokį veikimo būdą. Pateikus jų pataisas… jeigu Seimas priims pagal prezidentūros pataisas, tai mes iš esmės negalėsime šio įstatymo taikyti niekam, kas buvo padaryta per pastaruosius dešimt metų. Tuo tarpu V. Bakas jums visiems yra pateikęs analizę ir aiškinamuosiuose raštuose yra pristatęs tą informaciją, kad daugybė užsienio šalių leidžia konfiskuoti turtą tokiu būdu, jeigu anksčiau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir taiko tam dešimties metų laikotarpį. Tai šiuo atveju Lietuva bus vienintelė iš tų šalių, kurios taiko šią praktiką, viską iš esmės amnestuojanti. Aš iš tikrųjų nelabai suprantu, kodėl prezidentūra stojo, prisidengdama neva žmogaus teisėmis, kodėl ji stojo tų oligarchinių grupuočių ir tų nusikalstamų grupuočių pusėn, kurioms yra labai naudingas šis Prezidento veto, nes Lietuvos teisėsauga tiesiog nieko negalės joms padaryti.
Tuo tarpu V. Bako parengtos pataisos, atvirkščiai, leido Lietuvos teisėsaugai išieškoti nusikalstamai, neteisingai praturtėjusius. Mano giliu įsitikinimu, prezidentūra, prisidengdama deklaracijomis apie žmogaus teises, iš tikrųjų užsistojo nusikalstamu būdu praturtėjusius Lietuvos turtingiausius žmones. Kodėl Prezidentas G. Nausėda, žadėjęs gerovės valstybę visiems, daro gerovės valstybę tik oligarchams?
PIRMININKĖ. Kadangi V. Bakas šiek tiek pavėlavo, bet aš pažadėjau, kad suteiksiu žodį, – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų mes šiandien renkamės tarp dviejų interesų. Tarp mažumos interesų, kurie darė valstybei didelę žalą, kurie savo gerovę susikūrė imdami kyšius, dalyvaudami organizuoto nusikalstamumo grupėse. Būtent Prezidento veto siūlo tokiems asmenims į praeitį netaikyti įstatymo. Ir mes renkamės tarp kito intereso, daugumos intereso, kurie visus šiuos metus sąžiningai darė savo darbą, kurie sąžiningai kūrė verslą, sąžiningai tarnavo viešojoje tarnyboje visuomenei. Noriu pasakyti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos Teisingumo Teismas, geriausi Europos žmogaus teisių specialistai, įskaitant ir paskutinį Europos Teisingumo Teismo sprendimą šių metų kovo 19 dieną, pasakė, kad įstatymai gali būti taikomi atgal, kai siekiama apginti ypatingą interesą.
Gerbiami kolegos, šiandien Prezidentas mums siūlo neginti to ypatingo intereso – ginti siaurų žmonių interesą ir siūlo įstatymo netaikyti atgal. Aš siūlau atmesti Prezidento veto, nes mes iš tikrųjų padarysime milžinišką istorinę klaidą, atleisdami nuo atsakomybės tuos, kurie sukūrė savo gerovę vogdami ir alindami mūsų valstybę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, susikaupkime. Dabar svarbus balsavimas, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Balsuojantys už balsuoja už tą įstatymą, kurį priėmė Seimas.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 16, prieš – 81, susilaikė 24. Įstatymas be pakeitimų nepriimtas.
Tada 167 straipsnio 3 dalis: jei įstatymas nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teiktomis pataisomis. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 106, prieš – 3, susilaikė 12. Įstatymą skelbiu priimtu. (Gongas)
Gerbiami kolegos, noriu nuoširdžiai padėkoti. Mes mokame labai sutelktai, labai gražiai balsuoti, dirbti ir tokiomis sąlygomis. Taip pat mums reikia… Nepabėkite! Nepabėkite! Ir lydimieji teisės aktai.
13.32 val.
Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216GR (priėmimas)
Taip pat dėl lydimųjų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pasakė dėl visų. Tad formalus balsavimas, bet jis lygiai toks pat. Ar grąžinti priimtą įstatymą be pakeitimų? Pirmasis balsavimas – lydimieji teisės aktai. Nieko nepadarysime, gerbiamieji kolegos, privalu. (Balsai salėje) Ar priimti be pakeitimų? Vadinasi, toks, koks buvo priimtas Seimo.
Balsavo 114: už – 8, prieš – 78, susilaikė 28.
O dabar ar priimti su visomis Prezidento pataisomis? Čia lydimasis Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ir bus dar vienas lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 110, prieš – 1, susilaikė 3. (Gongas) Priimtas.
13.35 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117GR (priėmimas)
Ir lydimasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnis. Vėl ta pati procedūra, ar priimti įstatymą be pakeitimų.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 6, prieš – 84, susilaikė 26.
O dabar balsuojame, ar priimti įstatymo projektą su visomis Prezidento pataisomis? Balsuojantys už tam pritaria.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119 Seimo narių: už – 116, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
O dabar jau aptarėme visus. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat prašo leisti mums, jeigu taip atsitiktų, diskusijos užtruktų, užimti kiek nors posėdžio laiko.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime pritarti? Pritarėme. Primenu, 15 valandą pradedame vakarinį posėdį. Dabar komitetų posėdžiai. Ekonomikos komiteto pirmininkas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, analogiškas prašymas ir Ekonomikos komiteto.
PIRMININKĖ. Ir Ekonomikos komitetas, jeigu nesuspėtų. Ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Bet stengsimės suspėti laiku.
Gerbiami kolegos, primenu, kad vakariniame posėdyje dirbsime ta pačia tvarka, kaip dirbome šiandien. Vakarinis posėdis prasidės pateikimu ir svarstymais. Dalyvauja tie, kurie nori kalbėti diskusijose ar teikia išvadas, o balsavimai planuojami apie 18 valandą. Dar atskirai pranešime. Ačiū.
Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.