LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 156, 167, 178, 181, 182, 183, 184, 190, 192, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 203, 204, 206, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 2241, 246, 248, 254, 255, 270, 272 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 2821 STRAIPSNIU IR KODEKSO 186 IR 298 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-05-25 Nr. XIIIP-4856
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalies dispoziciją, joje įtvirtinant naują nusikalstamos veikos sudėties požymį – neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo sistemingumą. Remiantis kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4857 1 straipsniu, atsakomybė už „vienkartinį“ (t. y. nesistemingą) neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą kiltų pagal naująjį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 831 straipsnį. Šis pasiūlymas diskutuotinas keliais aspektais.
1.1. BK 198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Šio straipsnio ir galiojančios redakcijos BK 167 straipsnio santykis teisės doktrinoje apibūdinamas kaip bendrosios ir specialiosios normos, kadangi galiojančios redakcijos BK 167 straipsnyje esanti norma turi ir visus BK 198 straipsnio normos požymius[1]. Visgi BK 167 straipsnis nuo BK 198 straipsnio skiriasi tuo, kad jis gali būti taikomas ne tik tada, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą neteisėtai renkama elektroninėje erdvėje, bet ir tada, kai ji neteisėtai renkama fizinėje erdvėje.
Remiantis nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklėmis, BK 167 staipsnio 1 dalį papildžius sistemingumo požymiu, „vienkartiniai“ neteisėti informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo veiksmai, kai jie padaromi ne fizinėje, o elektroninėje erdvėje, turėtų būti kvalifikuojami jau nebe pagal specialiąją normą (BK 167 straipsnio 1 dalį), bet pagal bendrąją BK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, kadangi atsakomybė pagal BK 198 straipsnio 1 dalį gali kilti ir už „vienkartinius“ neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu iš esmės analogiški fizinėje erdvėje padaromi į privatų asmens gyvenimą nukreipti neteisėti „vienkartiniai“ veiksmai būtų kvalifikuojami pagal naująjį ANK 831 straipsnį. Manytina, kad toks nelygiavertis fizinėje ir elektroninėje erdvėje padaromų veiksmų traktavimas pažeistų baudžiamojoje teisėje pripažįstamą ekvivalentiškumo principą, pačia bendriausia prasme reiškiantį, kad BK normų atžvilgiu turėtų būti vienodai vertinami tiek fizinėje, tiek elektroninėje erdvėje atliekami veiksmai.
1.2. Svarstytina, ar vien tik neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo sistemingumas (pvz., veikos darymo trukmė ar jos epizodų skaičius) gali pilnai atspindėti, kokią žalą dėl tokių veiksmų patiria nukentėjusysis. Antai įmanomos situacijos, kai net ir „vienkartiniu“ neteisėtu veiksmu surenkami dideli itin svarbios informacijos kiekiai. Taigi abejotina, ar „sistemingumo“ kriterijus būtų tinkamas (pakankamas) norint atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę.
1.3. Atkreiptinas dėmesys į BK 168 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Joje įtvirtinta, kad pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako „Tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas šio kodekso 165–167 straipsniuose (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) numatytą veiką“. Tai reiškia, kad priėmus teikiamus BK 167 straipsnio 1 dalies pakeitimus asmuo pagal BK 168 straipsnio 1 dalį už neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą baudžiamojon atsakomybėn nebūtų traukiamas, jeigu tokią informaciją jis prieš tai būtų neteisėtai surinkęs darydamas naujajame ANK 831 straipsnyje numatytą veiką. Už tokius veiksmus galėtų būti taikoma nebent tik civilinė atsakomybė, kadangi naujajame ANK 831 straipsnyje atsakomybė numatoma tik neteisėtą informacijos rinkimą, bet ne atskleidimą ar panaudojimą.
Vis dėlto, Teisės departamento nuomone, BK 168 straipsnio 1 dalies kontekste esminę reikšmę turi būtent 2 šios nusikalstamos veikos pavojingumą atskleidžiantys požymiai: 1) informacijos rinkimo neteisėtumas; 2) jos neteisėtas atskleidimas ar panaudojimas. Manytina, kad neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo pavojingumas pernelyg nesiskiria tiek tada, kai prieš tai ši informacija neteisėtai surinkta sistemingais veiksmais, tiek tada, kai ji surinkta „vienkartiniu“ neteisėtu veiksmu. Kaip jau minėta šios išvados 1.2. punkte, net ir „vienkartiniai“ neteisėti informacijos rinkimo veiksmai tam tikrais atvejais gali būti itin pavojingi, jeigu jais surinkta informacija yra itin svarbi arba surinktas labai didelis jos kiekis ir pan. Vadinasi, yra pagrindas teigti, kad priėmus projektu teikiamus BK 167 straipsnio 1 dalies pakeitimus būtų nepagrįstai dekriminalizuota dalis neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo atvejų.
1.4. Projekto 2 straipsniu keičiamos BK 167 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta: „Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą“. Žodis „asmens“ vartojamas vienaskaitos kilmininko forma, todėl tai reiškia, kad atsakomybė už sistemingą neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą kiltų tada, kai nusikalstami veiksmai būtų nukreipti prieš vieną ir tą patį asmenį. Sistemingi neteisėti informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo veiksmai, jeigu jie būtų nukreipti ne į vieną konkretų nukentėjusįjį, bet į neapibrėžtą asmenų ratą, jau būtų vertinami ne kaip nusikaltimas, o tik kaip administracinis nusižengimas. Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas garantuotų pakankamą privataus gyvenimo teisinę apsaugą.
2. Iš projektu keičiamų BK 178, 181, 182, 183 ir 184 straipsnių atitinkamose dalyse įtvirtintų kvalifikuotų nusikalstamų veikų sudėčių matyti, kad už nusikalstamų veikų, kurių dalykas būtų arba labai didelės vertės turtas, arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, padarymą grėstų tokio paties dydžio bausmės. Taigi priėmus projektu teikiamus pakeitimus minėtų BK straipsnių ribose labai didelės vertės turtas iš esmės būtų prilygintas didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčioms vertybėms. Manytina, kad jeigu būtų pritarta šiems pasiūlymams, tuomet, siekiant užtikrinti BK XXVIII skyriaus teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu reikėtų atitinkamai keisti ir galiojančios redakcijos BK 180, 185, 187, 188 ir 189 straipsnius, kuriuose didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės prilyginamos ne labai didelės, o tiesiog didelės vertės turtui.
3. Svarstytina, ar pagrįstai projekto 3 straipsniu siūloma sušvelninti atsakomybę už automobilio vagystę. Pastebėtina, kad nors standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), tokia vagystė teismų praktikoje laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą[2]. Norint pagrobti ne automobilyje esančius daiktus, o patį automobilį, dažniausiai irgi reikia įveikti mechanines ar elektronines priemones, saugančias automobilį nuo pagrobimo. Taigi tokiu atveju vagystės padarymo mechanizmas yra labai panašus kaip ir braunantis į automobilį kaip į jame esančių daiktų saugyklą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą numatoma projekto 3 straipsniu keičiamo BK 178 straipsnio 3 dalyje, siūlytina atsakomybę už automobilio pagrobimą numatyti irgi toje pačioje BK straipsnio dalyje.
4. Taip pat diskutuotinas ir baudžiamosios atsakomybės už atvirą svetimo turto pagrobimą švelninimas. Atviroji vagystė, viena vertus, rodo itin neigiamą kaltininko požiūrį į visuomenėje galiojančias socialines normas, kadangi kaltininkas turto grobimo momentu supranta, kad jį stebi kiti asmenys, tačiau to visiškai nepaiso ir toliau realizuoja savo nusikalstamus ketinimus. Kita vertus, atviroji vagystė tam tikrais atvejais yra labai panaši į vieną iš pavojingiausių turtinių nusikaltimų – plėšimą. Pavyzdžiui, pagal teismų praktiką[3] svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą iš nukentėjusiojo rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė, tačiau tik su sąlyga, kad prieš tai nebuvo veiksmų, atitinkančių fizinio ar psichinio smurto požymius. Jeigu nukentėjusysis turto grobimo momentu, pavyzdžiui, bent truputį pastumiamas, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama jau ne kaip atviroji vagystė, bet kaip plėšimas. Taigi riba tarp atvirosios vagystės ir plėšimo gali būti minimali, todėl abejotina, ar atsakomybės švelninimas už atvirąją vagystę būtų proporcingas šios nusikalstamos veikos pavojingumui.
5. Jeigu BK XXVIII skyriuje būtų įtvirtinta turto labai didelė vertė (daugiau nei 750 MGL) kaip vienas iš nusikalstamas veikas kvalifikuojančių požymių ir padidinta turto didelės vertės minimali riba (nuo daugiau nei 250 MGL iki daugiau nei 300 MGL), tuomet svarstytina, ar kartu nereikėtų padidinti ir BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko vertės.
6. Projekto 9 straipsniu keičiamoje BK 190 straipsnio 1 dalyje turto vertės dėstomos nuo didžiausios iki mažiausios. Siūlytina analogiško eiliškumo laikytis ir tuo pačiu projekto straipsniu keičiamoje BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodant didelės ir nedidelės turtinės žalos dydžius.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad padidinus nedidelės turto vertės minimalią riba nuo daugiau nei 3 MGL iki daugiau nei 5 MGL būtų dekriminalizuota nemaža dalis vagysčių. Svarstytina, kaip tai atitinka valstybės baudžiamosios teisinės politikos kryptis.
8. Projekto 11 straipsniu keičiamo BK 196 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti normą, numatančią, kad „Padaryta veika pagal šį straipsnį nelaikoma nusikaltimu, jeigu ja buvo padaryta nedidelė žala“.
Pažymėtina, kad BK 196 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis: „Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė daugelio informacinių sistemų elektroniniams duomenims arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos elektroniniams duomenims arba pasinaudodamas svetimais asmens duomenimis, arba padarydamas didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. Nors didelė žala yra tik vienas iš alternatyvių kvalifikuojančių požymių, tačiau šio požymio įtvirtinimas kartu su kitais rodo įstatymo leidėjo valią didelės žalos požymį laikyti tapataus pavojingumo kaip ir kitus BK 196 straipsnio 2 dalyje numatytus kvalifikuojančius požymius. Dėl to abejotina, ar projekto 11 straipsnyje numatoma naujoji BK 196 straipsnio 4 dalis apskritai galėtų būti taikoma BK 196 straipsnio 2 dalies atžvilgiu.
9. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsniu keičiamo BK 197 straipsnio 4 dalies.
10. Už projekto 13 straipsniu keičiamo BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų dalykų – šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų ar radioaktyviųjų medžiagų – gabenimą valstybės viduje pagal galiojančias BK nuostatas švelniausia gresianti bausmės rūšis yra areštas (BK 253 straipsnio 1 dalis, 256 straipsnio 1 dalis). Šių dalykų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną yra dar pavojingesnė veika, negu gabenimas vien tik valstybės viduje, kadangi tokia veika kėsinamasi ir į Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarką. Dėl to siūlytina už jų neteisėtą gabenimą per valstybės sieną: 1) arba kaip švelniausią bausmės rūšį numatyti irgi areštą; 2) arba palikti vien tik laisvės atėmimo bausmę.
11. Taip pat diskutuotina, ar ir už kitų projektu keičiamo BK 199 straipsnio 3 dalyje minimų dalykų (strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių)) kontrabandą būtų pagrįsta kaip vieną iš alternatyvių bausmių numatyti baudos bausmę. Manytina, kad baudos bausmė paprastai turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo neteisėtai per valstybės sieną gabena „įprastinius“ kontrabandos dalykus, tokius kaip cigaretės ar pan. Tuo tarpu visi prieš tai išvardinti dalykai, patekę į Lietuvos Respublikos teritoriją, daro žalą ne tik valstybės ekonomikai ir verslo tvarkai, bet tuo pačiu kelia itin didelę grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir kitiems patiems svarbiausiems BK saugomiems teisiniams gėriams. Abejotina, ar už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną paskyrus baudą būtų įmanoma pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmei keliamus tikslus.
12. Projekto 20 straipsniu keičiamoje BK 208 straipsnio 1 dalyje žodis „didelės“ rašytinas neparyškintomis raidėmis.
13. Projekto 23 straipsniu siūloma dekriminalizuoti mokesčių nesumokėjimą iki 150 MGL dydžio ribos. Atsakomybė už šią veiką kiltų pagal projekto XIIIP-4857 9 straipsnyje numatomą naująjį ANK 1871 straipsnį. Svarstytina, ar tokia dekriminalizacija būtų pagrįsta. Antai Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime pažymėjo, kad „nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės (savivaldybės) biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės (savivaldybės) galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Be to, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai – sąžiningi mokesčio mokėtojai atsiduria jiems nepalankioje padėtyje, yra pažeidžiami esminiai laisvosios rinkos, grindžiamos sąžininga konkurencija, principai“. Taigi turint omenyje tai, kad mokesčių nesumokėjimas daro itin didelę žalą visai valstybės finansų sistemai, abejotina, ar administracinės atsakomybės taikymas asmenims, nesumokėjusiems iki 150 MGL dydžio mokesčių, tinkamai atspindėtų šios veikos pavojingumą.
14. Projekto 33 straipsniu panaikinus galiojančios redakcijos BK 281 straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtintą teisinį reguliavimą perkėlus į įstatymo projekto Nr. XIIIP-4857 12 straipsnyje numatomą naująją ANK 423 straipsnio 3 dalį būtų išderintas BK ir ANK sistemiškumas, kadangi BK tebegaliotų 139 straipsnis, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už „paprastą“ (t. y. padarytą ne eismo įvykio metu) nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Susiklostytų teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkanti situacija, jeigu norminiuose teisės aktuose įtvirtintų specialių kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimų taisyklių pažeidimo nulemtas nesunkus sveikatos sutrikdymas užtrauktų gerokai švelnesnę atsakomybę negu ta pačia kaltės forma padarytas „paprastas“ nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi minėtų specialių taisyklių pažeidimas rodo kaip tik didesnį, o ne mažesnį padarytos veikos pavojingumą.
Pažymėtina, kad nesunkiu sveikatos sutrikdymu padaroma žala asmens sveikatai gali būti ganėtinai reikšminga[4], todėl manytina, kad apskritai esant tokio pobūdžio padariniams sąlyginai švelnius (lyginant su baudžiamąja atsakomybe) teisinius padarinius sukeliančios administracinės atsakomybės taikymas tiek tada, kai žala padaroma ne eismo įvykio metu, tiek tada, kai ji padaroma eismo įvykio metu, neatitiktų teisingumo principo. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina neperkelti galiojančios redakcijos BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo į projekto Nr. XIIIP-4857 12 straipsnyje numatomą naująją ANK 423 straipsnio 3 dalį.
15. Jeigu būtų nuspręsta pripažinti netekusia galios BK 281 straipsnio 1 dalį, tuomet atkreiptinas dėmesys, kad kitų to paties BK straipsnio dalių numeracija nepasikeistų. Tokiu atveju projekto 34 straipsnyje numatomo naujojo BK 2821 straipsnio 2 dalyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į BK 281 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis, bet į BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]