LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 671, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-11-14 Nr. XIIIP-3940(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius Seimo rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 30 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“ tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio „nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu.
2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje reglamentuojant rinkimų komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti apygardų rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti apygardų rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus apygardų rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku – VRK pareiga paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašus turėtų būti siejama su apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo laiku: šie sąrašai paskelbtini, pavyzdžiui, per 3 dienas atitinkamai nuo VRK sprendimo sudaryti apygardų rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo apygardų rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo.
Be to, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje neatsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami. Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“.
3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje išdėstyta nuostata yra neišbaigta, nes nenurodyta, ką turėtų siūlyti šioje dalyje nurodyti subjektai (nuostata papildytina fragmentu „kandidatus į apygardos rinkimų komisijos narius“). Siūlome, tobulinant šią nuostatą, išdėstyti ją atskiroje 15 straipsnio dalyje kartu su šio straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti novela – nauja bendra nuostata apimtų visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų teisę ir pareigą pasiūlyti kandidatus į apygardų rinkimų komisijų narius ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų (dėl to nereikėtų keisti 4 dalies).
4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje išbrauktinas kandidatūrų pateikimo subjektas „partijų koalicijos“, nes kitose šio straipsnio nuostatose kaip atitinkamas subjektas nurodomos tik „politinės partijos“.
5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“. Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintų bendrųjų reikalavimų. Be to, privalu paisyti ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje; žr. šios išvados 7 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams. Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas.
6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje vartojama nenorminio pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje:
1) sąvoka „kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnis, 15 straipsnio 4 dalis);
2) formuluotė „Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“ taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943, XIIIP-3944);
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“, apimančią ir šio straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus juridinius asmenis – Lietuvos teisininkų draugiją ir politines partijas.
8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatomo reikalavimo „turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai.
9. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra nesuderintas su nustatytuoju to paties straipsnio 1 dalyje: pagal siūlomą teisinį reguliavimą tais atvejais, jeigu kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisijos narius nebūtų pasiūlyta arba šioje komisijoje liktų laisva vieta, apygardos rinkimų komisija trūkstamus apylinkės rinkimų komisijos narius galėtų paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo; tuo tarpu pagal galiojantį 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurio nesiūloma keisti, tais atvejais, jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.
10. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje vietoj sąvokos „apylinkės komisija“ vartotina sąvoka „apylinkės rinkimų komisija“.
11. Projekto 7 straipsnyje nurodant pakeitimo esmę atsisakytina fragmento „1 dalies“, nes įstatymo 18 straipsnis nėra suskirstytas į dalis.
12. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas, ir ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams).
13. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „jų atstovai“ turėtų būti keičiama į įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „atstovai rinkimams“, sąvoka „anketa“ – į „kandidato į Seimo narius anketa“ (įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalies 2 punktas ir 3 dalis, 98 straipsnis), sąvoka „biografija“ – į „kandidato biografija“.
14. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 33 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą.
15. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatą skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia konkrečiai kandidato anketoje ir biografijoje nurodyta informacija apie kandidatą (taip pat jo šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina.
16. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 6 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“.
17. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „kas pasiūlė atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą“.
18. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio pirmajame sakinyje formuluotė „kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę <...>)“ keistina formuluote „kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (vardą, pavardę <...>)“; apibūdinant išsikėlusį kandidatą Seimo rinkimų įstatyme (38, 39, 40 ir kituose straipsniuose) nevartojamas žodis „savarankiškai“, todėl formuluotę „vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, kokia partija iškėlė arba išsikėlė savarankiškai)“ siūlome keisti formuluote „vienmandatėse rinkimų apygardose išsikėlusius ir iškeltus kandidatus (vardą, pavardę, iškėlusią partiją arba kad išsikėlė pats)“.
19. Pagal projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą kandidatams būtų suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos transliuojamomis radijo programomis ir interneto portalu. Nėra aišku, kodėl projektu siūloma atsisakyti galimybės kandidatams į nacionalinio parlamento narius nemokamai pasinaudoti nacionalinio visuomeninio transliuotojo transliuojamomis televizijos programomis, kai kartu teikiamais Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Referendumo įstatymų pakeitimų projektais (Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3943, XIIIP-3944) atitinkami pakeitimai nesiūlomi. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas derintinas su atitinkamomis galiojančiomis Prezidento rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 52 straipsnio 1 dalies, taip pat Referendumo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
20. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos teisinės formos „viešoji įstaiga“ nurodymas yra perteklinis, o formuluotė apie Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai „priklausančius“ radiją ir interneto portalą yra teisiškai nekorektiška.
21. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje po siūlomos įrašyti formuluotės „Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje“ trūksta žodžių „rinkimų programas“.
22. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti rinkimų stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas.
23. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje formuluotė „kas pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“.
24. Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnyje siūloma atsisakyti balsavimo „paštu“ ir numatyti balsavimą „specialiuose balsavimo punktuose“. Atsižvelgiant į tai, kartu turi būti keičiama įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, 16 straipsnio 6 punktas, 28 straipsnis, 33 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnio 3 dalis, 35 straipsnis, 69 straipsnio 1 dalis, 77 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 dalis.
25. Projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje minima „savivaldybės rinkimų komisija“, kuri nėra numatyta Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra išvardytos rinkimus į Seimą organizuojančios ir vykdančios rinkimų komisijos.
26. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 78 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis ir šiame įstatyme nurodant išsikėlusius kandidatus nevartojamas žodis „savarankiškai“.
27. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 33 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“.
Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 33 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d.
28. Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 33 straipsnio 3 dalyje prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]