Komiteto patobulinto įstatymo projekto

Nr. XIIIP-4877 (2)

lyginamasis variantas

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94 IR 95 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹, 82² IR 82³ straipsniais

įstatymas

20201 m.                   d. Nr.

Vilnius

Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:

„25¹. Pirkimų specialisto pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją.

Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) pašto mokos ženklų ir filatelinių gaminių leidybos filatelijos paslaugoms teikti;“.

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija turi siekti, kad:

1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;

2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;

3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;

4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;

5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria ji yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį, kviesti perkančiosios organizacijos siūlomų ekspertų. Jeigu centrinė perkančioji organizacija nusprendžia atsisakyti pasitelkti siūlomus ekspertus – ji tokį sprendimą pagrindžia. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisiją sudariusi perkančioji organizacija Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

25 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais arba neskelbiamų mažos vertės pirkimų atvejais.“

36 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 2¹, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2¹ dalyje, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 26, 31 straipsnių, 34 straipsnių straipsnio (išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas apie jį neskelbiant), 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.“

3. Papildyti 25 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), jeigu šios perkančiosios organizacijos per tuos pačius finansinius metus atlieka tik mažos vertės pirkimus, šio įstatymo reikalavimai netaikomi, išskyrus reikalavimą laikytis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų. Šioje dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos per 30 dienų nuo finansinių metų pabaigos pateikia per finansinius metus sudarytų sutarčių ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.“

4 7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pirkimų planą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo sudarymo ar patikslinimo perkančioji organizacija pateikia centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija metinių pirkimų plane nurodo, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti iš kurios centrinės perkančiosios organizacijos ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją.“

58 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti konsultaciją ir kita susijusi informacija apie Perkančiajai organizacijai nusprendus paskelbti kvietimą suteikti šiame punkte nurodytas konsultacijas, šis kvietimas turi būti skelbiamas skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių atliekant paskutinį tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta nė viena arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas;“

69 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija yra mažesnė kaip 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

710 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„46 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai

1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi jį pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsniusių nuostatas ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:

1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;

2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;

3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;

4) nusikalstamą bankrotą;

5) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;

6) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;

7) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;

8) kitos valstybės tiekėjo atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose.

2. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:

1) tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.

3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu:

1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus;

2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų);

3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:

1) jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų;

2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;

3) pažeista konkurencija, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;

4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas  ar taikomos kitos panašios sankcijos;“.

5) tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

6) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas, siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;

7) tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai; perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:

a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;

c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

8) tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje ir dėl to laikomas padariusiu šiurkštų profesinį pažeidimą.

5. Perkančioji organizacija gali netaikyti šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, ir už tai tiekėjui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar bankroto nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši. Tačiau kai yra šiame punkte apibrėžta situacija, perkančioji organizacija negali pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį;

3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte), ir  dėl to kyla abejonių, kad jis sąžiningai vykdys sudarytą pirkimo sutartį kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:

a) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;

b) konkurencijos, darbuotojų saugos ir sveikatos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidimas, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

c) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;

d) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, arba dalyvis, turintis balsų daugumą juridinio asmens dalyvių susirinkime, yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ar panašaus pobūdžio kitų valstybių teisės aktuose, kai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;. 

7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.

8. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju - ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.

7 9. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

8 10. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu:

1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių:

a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;

b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina;

c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;

2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

11. Tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, teismo sprendime nurodytą laikotarpį.

12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, perkančioji organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytą laikotarpį.“

Papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, kai:

1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) priimtas teismo sprendimas. tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą.

2. Šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, nuo šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos apie tai informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“

          2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto likusių straipsnių numeraciją.

812 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Išbraukti įstatymo projekto 1 dalį:

1.      Papildyti 55 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs socialinis kriterijus bent vienoje iš šių sričių:

1) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų dalyvavimas socialinėje partnerystėje;

2) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų pagalba darbuotojams derinti jų šeiminius ir darbo įsipareigojimus;

3) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos priemonės, skatinančios darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų įdarbinimą;

4) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinami lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principai;

5) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos darbuotojų garbės ir orumo gynimo, įskaitant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonės;

6) šio straipsnio 11 dalyje nurodytas kriterijus.“

2. Papildyti 55 straipsnį 1² dalimi:

„1². Atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs aplinkosaugos kriterijus, bent vienoje iš šių sričių:

1) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos klimato kaitos mažinimo priemonės;

2) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos aplinkos taršos mažinimo priemonės;

3) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos gamtos išteklių tausojimo, aplinkos kokybės gerinimo ir (ar) neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonės.“

3. Papildyti 55 straipsnį 1³ dalimi:

„1³. Šio straipsnio 1¹ ir 1² dalyse nurodytos socialinių ir aplinkosaugos kriterijų sritys neapriboja galimybių taikyti ir kitus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus atitinkančius kriterijus.“

4. 1. Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50 70 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“

5. Pakeisti 55 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas, arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas arba pirkime lieka tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas pagal pirkimo dokumentuose nustatytas pirmumo sąlygas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Papildyti įstatymo projektą nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.““

914 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

1015 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka atitinka perkančiosios organizacijos poreikius poreikių ir centrinė perkančioji organizacija negali atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių; ir

2) perkančioji organizacija atlieka mažos vertės pirkimą ir gali negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas;

3) yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos;

4) perkančioji organizacija atlieka pirkimą, kurio numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

3. Perkančiosios organizacijos privalo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, pagrįsti motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti kartu su pirkimo dokumentais (išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant) Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame dokumente turi būti nurodyta:

1) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 1 punktu:

a) priežastys, dėl kurių centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių;

b) informacija, kad buvo kreiptasi į centrinę perkančiąją organizaciją dėl pirkimo procedūros atlikimo perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, ir centrinės perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas;

c) perkančiosios organizacijos vertinimas dėl būtinybės atlikti pirkimą savarankiškai; 

2) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 2 punktu: argumentai ir duomenys, pagrindžiantys, kad perkančioji organizacija gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas;

3) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 3 punktu: argumentai ir duomenys, pagrindžiantys šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas.

4. Siekdamos užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą perkančiosios organizacijos privalo:

1) sudaryti su centrine perkančiąja organizacija centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas ir šio įstatymo 82³ straipsnio reikalavimus. Perkančioji organizacija, nepatenkanti į šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas, perkančioji organizacija, kuri yra valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat perkančioji organizacija, kuri yra viešoji įstaiga, kuriai dėl ypatingo statuso ir paskirties Lietuvos Respublikos Konstitucija ar kiti įstatymai garantuoja veiklos autonomiją ar nepriklausomumą, turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija, priklausomai nuo savo veiklos srities ir pobūdžio, arba savarankiškai atlikti pirkimus pagal šio įstatymo reikalavimus. Perkančiosios organizacijos turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis;

2) pateikti centrinėms perkančiosioms organizacijoms šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus metinius pirkimo planus;

3) pateikti poreikį centrinėms perkančiosioms organizacijoms dėl centralizuotai vykdomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ar pirkimo procedūrų vykdymo perkančiosios organizacijos vardu likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos (išskyrus atvejus, kai centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje susitariama kitaip).

 5 3. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

6 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

7 5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

8. Centrinė perkančioji organizacija savo kaip atskiros perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti skirtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus gali atlikti pati, vadovaudamasi šiame straipsnyje numatytais centralizuotų pirkimų veiklos reikalavimais ir savo patvirtinta centralizuotų pirkimų veiklos, skirtos centrinės perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, tvarka.

9. Kai vadovaudamasi šiuo straipsniu centrinė perkančioji organizacija atlieka pirkimą perkančiosios organizacijos vardu ar naudai, už netinkamą pirkimo procedūros atlikimą atsako centrinė perkančioji organizacija.

10. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

6. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba.

7. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.“

1116 straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 82¹ straipsniu:

„82¹ straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas

1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas centrinės valdžios institucijoms (toliau – universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos). Turi būti sukurta bent viena universalioji centrinė perkančioji organizacija;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas ministerijoms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – atskirų veiklos sektorių centrinės perkančiosios organizacijos). Atskirų veiklos sektorių centrinių perkančiųjų organizacijų specializacija ir skaičius nustatomi, atsižvelgus į specifinius ministerijų ir į jų veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų poreikius;

3) savivaldybių tarybos – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms savivaldybėms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – savivaldybių centrinės perkančiosios organizacijos). Kiekvienoje savivaldybėje turi būti sukurta bent viena savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba kelios savivaldybės gali sukurti vieną bendrą šių savivaldybių centrinę perkančiąją organizaciją;

4) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis (toliau – grupių centrinės perkančiosios organizacijos). Šiame punkte nurodytos įmonės ir bendrovės sprendimą dėl savo grupės centrinės perkančiosios organizacijos sukūrimo priima savo nuožiūra. Grupės centrinė perkančioji organizacija turi teisę teikti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugas tik tai grupei priklausančioms perkančiosioms organizacijoms.

4 2. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo dienos įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

5 3. Universaliųjų, atskirų veiklos sektorių ir savivaldybių centrinių perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Dėl grupių centrinių perkančiųjų organizacijų veiklos finansavimo sprendžia jas įsteigusios įmonės ar bendrovės.“

1217 straipsnis. Įstatymo papildymas 82² straipsniu

Papildyti įstatymą 82² straipsniu:

„82² straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija ir bendradarbiavimas

1. Centrinė perkančioji organizacija vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir atlieka šias funkcijas:

1) pagal jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikį, vykdo pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, nurodytą šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 ir 3 punktuose;

2) pagal jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikį, atlieka pirkimo procedūras šių perkančiųjų organizacijų vardu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 83 straipsnyje;

3) vertina galimybę vykdyti bendrai atliekamą pirkimą jai priskirtoms perkančiosioms organizacijoms ir pagal poreikį, atlieka tokį pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 ir 85 straipsniuose;

4) analizuoja perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus, centralizuotai atliekamo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo poreikį, taip pat pirkimus, kurių poreikio negalėjo užtikrinti, ir imasi priemonių, kad toks poreikis būtų užtikrintas ateityje;

5) vertina galimybę sudaryti pirkimo sutartis naudojantis universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis, ir, jei tai atitinka centrinės perkančiosios organizacijos poreikius, sudaro pirkimo sutartis naudodamasi universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Ši nuostata nėra privaloma grupių centrinėms perkančiosioms organizacijoms;

5 6) konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus dėl sutarčių, sudarytų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos atlikta pirkimo procedūra, valdoma dinamine pirkimo sistema, sudaryta preliminariąja sutartimi, vykdymo, ir kitais jos kompetencijai priskirtais su pirkimų organizavimu, vykdymu susijusiais klausimais;

6 7) mėnesiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie per mėnesį atliktus perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, bendrus pirkimus ir perkančiųjų organizacijų vardu atliktus pirkimus ir kartu nurodo informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Ši informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Centrinė perkančioji organizacija turi teisę:

1) iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus;

2) iš perkančiųjų organizacijų gauti visą su pirkimu, kurio procedūras numatoma atlikti perkančiosios organizacijos vardu arba kuris atliekamas bendrai, susijusią informaciją;

3) teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl poreikių ir pirkimų planavimo, pirkimų būdų parinkimo ir pirkimo sąlygų taikymo;

4) kreiptis į kitas centrines perkančiąsias organizacijas dėl centralizuoto prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vykdymo ar pirkimo procedūrų atlikimo centrinės perkančiosios organizacijos vardu ar bendrai atliekamo pirkimo vykdymo, atsižvelgus į pirkimo pobūdį.

3. Universalioji centrinė perkančioji organizacija papildomai atlieka šias funkcijas:

1) rengia rekomendacijas ir pasiūlymus, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja centrines perkančiąsias organizacijas su centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymu susijusiais klausimais;

2) plėtoja elektroninėmis priemonėmis siūlomų prekių, paslaugų, darbų pasiūlą, informuoja perkančiąsias organizacijas apie elektroninių priemonių siūlomas galimybes ir sudaro galimybes perkančiosioms organizacijoms naudotis šiomis elektroninėmis priemonėmis vykdant viešuosius pirkimus.“

1318 straipsnis. Įstatymo papildymas 82³ straipsniu

Papildyti Įstatymą 82³ straipsniu:

„82³ straipsnis. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymas ir turinys

1. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos sudaroma raštu.

2. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1) centrinės perkančiosios organizacijos tipas (universalioji, atskiro veiklos sektoriaus, savivaldybės ar grupės);

2) centrinės perkančiosios organizacijos veiklos sritis (veiklos regionai, sektoriai priklausomai nuo centrinės perkančiosios organizacijos tipo);

3) šio įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų funkcijų atlikimo tvarka;

4) šio įstatymo 82² straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos gavimo tvarka;

5) šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendradarbiavimo vertinant perkančiosios organizacijos galimybes atlikti pirkimą savarankiškai tvarka;

6) tarpusavio ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties nutraukimo tvarka.

3. Sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir centralizuotos pirkimų veiklos paslaugoms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

4. Sutartyje gali būti aptariami ir kiti klausimai, reikalingi šiai sutarčiai įgyvendinti.

5. Jeigu perkančioji organizacija ir centrinė perkančioji organizacija priklauso tai pačiai viešojo administravimo subjektų sistemai, šio įstatymo 82 straipsnio 4 dalyje, 82² straipsnio 1 ir 2 dalyse ir šiame straipsnyje nurodyti perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų tarpusavio santykiai gali būti reglamentuoti ne centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartimi, bet norminiais administraciniais aktais ar administraciniais sprendimais.“

1419 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.“

Papildyti įstatymo projektą nauju 20 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai:

1) sutartis nutraukta tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;

2 4) priimtas teismo sprendimas sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.

2. Šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją,  – nuo šio įstatymo 102 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimą, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos apie tai informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.“

2. Atitinkamai suderinti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

1521 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Pirkimų politikos formavimas ir pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos“.

2. Papildyti 92 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Valstybės viešųjų pirkimų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Viešųjų pirkimų politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Viešųjų pirkimų politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios priemonės suplanuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.“

3.Suderinti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

1622 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba paveda ją tvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius direktoriui. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.

4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nurodytą žinių patikrinimo atlikimą, pirkimų specialisto pažymėjimo išdavimą jo galiojimo pratęsimą sumoka Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.“

1723 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„94 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai

1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 5 4 metams į pareigas priima skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus skiria, į pareigas priima ir iš jų atleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotoju gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) kai pasibaigia jo kadencija;

3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

4) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą;

7) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

8) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

6. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į šias pareigas bus priimtas paskirtas naujas direktorius.

7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos – pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“

1824 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

1. Išbraukti Projekto 24 straipsnio 1 dalį.

1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“

2. Išbraukti Projekto 24 straipsnio 2 dalį.

2. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:

„2¹) nagrinėja tiekėjų skundus dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo;“

3. Buvusią Projekto 24 straipsnio 3 dalį laikyti pirma dalimi:

31. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4¹ punktu:

„4¹) nustato bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;“

4. Buvusią Projekto 24 straipsnio 4 dalį laikyti antra dalimi:

42. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4² punktu:

„4²) organizuoja žinių patikrinimą bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimams gauti;“

5. Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį nauja 3 dalimi:

3. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;“.4. Išbraukti Projekto 24 straipsnio 5 dalį.

6. Išbraukti Projekto 24 straipsnio 5 dalį:

5. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai ir (arba) Vyriausybei teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;“

7. Išbraukti Projekto 24 straipsnio 6 dalį.

6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų ar šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar gavusi tiekėjo skundą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“

8. Išbraukti Projekto 24 straipsnio 7 dalį.

7. Pakeisti 95 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Išskyrus šio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytus skundus, Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“

9. Papildyti Projekto 24 straipsnį 4 dalimi:

4. Papildyti 95 straipsnį 6 dalimi:

„6. Šio straipsnio 1 dalies 4² punkte nurodytas žinių patikrinimas atliekamas, pirkimų specialisto pažymėjimas išduodamas, pažymėjimo galiojimo terminas pratęsiamas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda 5 metus galiojantį pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.“

19 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Išbraukti įstatymo projekto 19 straipsnį:

„19 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai. Tiekėjas ar perkančioji organizacija, nesutikdami su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu dėl skundo, turi teisę kreiptis į teismą.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

20 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas

Išbraukti įstatymo projekto 20 straipsnį:

„20 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 102 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„102 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, skundo pateikimo Viešųjų pirkimų tarnybai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai“

2. Pakeisti 102 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus):

1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos;

2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus;

3) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo Viešųjų pirkimų tarnybos priimto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos, jei buvo pateiktas skundas Viešųjų pirkimų tarnybai. Šis terminas taikomas ir perkančiajai organizacijai, nesutinkančiai su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu.“

3. Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui skundą Viešųjų pirkimų tarnybai per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

21 straipsnis. Įstatymo papildymas 103¹ straipsniu

Išbraukti įstatymo projekto 21 straipsnį:

„21 straipsnis. Įstatymo papildymas 103¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 103¹ straipsniu:

„103¹ straipsnis. Tiekėjo skundo nagrinėjimas Viešųjų pirkimų tarnyboje

1. Viešųjų pirkimų tarnyba priima nagrinėti tiekėjo skundą, jei tiekėjas laikėsi šio įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje ir 102 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų ir terminų, į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą sumokėjo šio įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka nustatytą užmokestį, pateikė skundo argumentus pagrindžiančią medžiagą bei skundą pateikė tinkamai įgaliotas tiekėjo atstovas.

2. Tiekėjas, teikdamas skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, privalo jo kopiją tuo pačiu metu pateikti (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) perkančiajai organizacijai.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba atsisako priimti nagrinėti tiekėjo skundą, jeigu:

1) ji nėra kompetentinga nagrinėti pateiktą skundą;

2) skundas pateiktas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir tiekėjas per Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina;

3) yra įsigaliojęs Viešųjų pirkimų tarnybos ar teismo sprendimas, priimtas dėl skundo ir ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

4) Viešųjų pirkimų tarnyba ar teismas nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

4. Apie skundo priėmimą arba atsisakymą priimti nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnyba informuoja tiekėją ir perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo.

5. Tiekėjas kartu su skundu turi teisę prašyti Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl tokio prašymo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir apie jį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja tiekėją ir perkančiąją organizaciją.

6. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo skundo Viešųjų pirkimų tarnybai kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas ir kol perkančioji organizacija negavo pirmesnio iš šių Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų:

1) atsisakyti priimti nagrinėti skundą;

2) atsisakyti tenkinti tiekėjo prašymą įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą;

3) išnagrinėti skundą iš esmės arba skundo nagrinėjimą nutraukti, kai Viešųjų pirkimų tarnyba buvo priėmusi sprendimą tenkinti tiekėjo prašymą įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą.

7. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi teisę susipažinti su skundo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai; teikti įrodymus, prašymus, paaiškinimus ir argumentus Viešųjų pirkimų tarnybai, prieštarauti kitos šalies prašymams, paaiškinimams ir argumentams; gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų kopijas; apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus; naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarka. Tiekėjas turi teisę atsisakyti skundo, perkančioji organizacija turi teisę pripažinti skundą. 

8. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, kitų suinteresuotų asmenų, visą su skundo nagrinėjimu susijusią informaciją; sujungti kelis Viešųjų pirkimų tarnyboje nagrinėjamus skundus arba išskirti vieną ar kelis skunde nurodytus reikalavimus, jeigu toks sujungimas arba išskyrimas leis skundus išnagrinėti greičiau ir efektyviau; atsisakyti priimti įrodymus, prašymus, paaiškinimus ir argumentus, jeigu tokiais veiksmais siekiama užvilkinti skundo nagrinėjimą; naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarka.

9. Viešųjų pirkimų tarnyba tiekėjo skundą nagrinėja rašytine tvarka, išskyrus atvejus, kai nusprendžia, kad skundas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio nagrinėjimo posėdžio metu. Viešųjų pirkimų tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą.

10. Viešųjų pirkimų tarnyba nutraukia skundo nagrinėjimą ir pateikti skundo Viešųjų pirkimų tarnybai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, jei nagrinėjant skundą:

1) paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės;

2) tiekėjas atsisako skundo.

11. Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi tiekėjo skundą iš esmės, priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą visiškai ar iš dalies. Patenkinus skundą visiškai ar iš dalies, tiekėjo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas skundas, perkančioji organizacija atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojama atlyginti tiekėjui jo sumokėtą užmokestį.

12. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimą dėl skundo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus, šis terminas motyvuotu Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu gali būti pratęstas dar 20 dienų.

13. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą dėl skundo, kuriuo skundas išnagrinėtas iš esmės, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie jį informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius.

14. Jeigu dėl tiekėjo skundo nagrinėjimo turi būti pratęsti anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, perkančioji organizacija apie tai informuoja tiekėjus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

15. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas, kuriuo tiekėjo skundas išnagrinėjamas iš esmės, įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jei tiekėjas ar perkančioji organizacija per šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą terminą nepateikia prašymo ar nepareiškia ieškinio teismui. Kreipimasis į teismą nelaikomas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimu.

16. Tiekėjų skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

17. Šiame straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimo funkciją Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo per Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus sprendimu iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudarytą skundų nagrinėjimo komisiją. Visi komisijos nariai turi turėti pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus. Komisijos pirmininku gali būti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą teisinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje turintis asmuo.

18. Šio straipsnio pagrindu Viešųjų pirkimų tarnybos gauta informacija gali būti naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Tie patys asmenys negali dalyvauti analizuojant ar tikrinant pirkimus, su kuriais susijusių skundų nagrinėjime jie dalyvavo kaip skundų nagrinėjimo komisijos nariai.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

2225 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10, 11 ir 13 straipsnius, 17 straipsniu pildomo Viešųjų pirkimų įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 7 punktą, 20 straipsnį, 22 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 4 dalį, 23 ir 24 straipsnius ir šio straipsnio 2–7  dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2, 10, 11, 13 ir 20 straipsniai ir 24 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 17 straipsniu pildomo Viešųjų pirkimų įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 4 dalis ir 23 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ar jos įgalioja institucija (institucijos), ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 82¹ straipsnyje.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Iki šio įstatymo atitinkamų nuostatų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos pagal iki šio įstatymo atitinkamų nuostatų įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius