LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2024-05-09 Nr. XIVP-3714

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto pavadinime po žodžio „įstatymo“ reikėtų nurodyti įstatymo numerį „Nr. XI- 329“.

2.    Projekto 1 straipsnyje dėstomo Klimato kaitos valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Be to, šios projekto nuostatos toje apimtyje, kurioje minimos „įmonės“, tvarkančios F-dujų turinčią įrangą, derintinos su keičiamo įstatymo 18 straipsniu, kuriame nustatyta, kad F-dujų tvarkymo atestatai išduodami ne įmonėms, o juridiniams asmenims.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojama nuoroda tik į įstatymo struktūrinę dalį be žodžio „šio“ (pvz., keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 straipsnio 1 dalies nuostatose iki dvitaškio, 3 dalyje).

3.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „laivybos bendrovė“, vietoj žodžio „pateiktą“ įrašytinas žodis „išdėstytą“, vietoj žodžio „panaikinantis“ – žodis „panaikinančio“, o vietoj žodžių „su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243“, atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija), 21 punkte nustatytą taisyklę – žodžiai „su visais pakeitimais“.

4.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje „metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotos vienetas“ apibrėžiamas kaip „Europos Sąjungos teisės aktais nustatomo per metus leidžiamo išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetas, lygus anglies dioksido tonai ar anglies dioksido ekvivalentui“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 76 punkte nustatytą taisyklę, pateikiant nuorodą į kitus teisės aktus turi būti įvardintas konkretus teisės aktas ar teisės aktai, į kurį ar kuriuos ji nukreipia, o jeigu prireikia pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymuose iš esmės gali būti pateikiamos nuorodos tik į tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktus (reglamentus ir sprendimus). Atsižvelgiant į tai aptariamoje projekto nuostatoje formuluotė „Europos Sąjungos teisės aktais“ tikslintina.

Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, 6 straipsnio 2 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 13 straipsnio 5 daliai, 14 straipsnio 3 dalies 6 punktui, 20 straipsnio 2 dalies 5 punktui ir 4 dalies 7 punktui bei 21 straipsnio 3 daliai, projekto 3 straipsnio 1 ir 2 daliai.

5.    Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiant „nustatytąją šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotą“, atsižvelgiant į nusistovėjusią nuorodų į tarptautines sutartis pateikimo tvarką prieš žodžius „Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos“ įrašytina „1992 m.“, o prieš žodžius „Paryžiaus susitarimas“ – „2015 m“.

6.    Iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „reguliuojamasis subjektas“, nėra aišku, kokie joje minimi „papildomi sektoriai“ turimi mintyje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatos „papildomuose sektoriuose“ nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kuriuos sektorius ši nuostata apimtų. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 priedo 1 punktui. Apjungta su 90 pastaba

7.    Nėra aišku, kokiu tikslu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžiant „veiklos vykdytoją“, vardijant atskiras veiklos vykdytojų kategorijas naudojamas jungtukas „arba“.

8.    Vietoj keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio vartojamos formuluotės „(1992 m. gegužės 9 d. Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimas)“, atsižvelgiant į nusistovėjusią nuorodų į tarptautines sutartis pateikimo tvarką ir derinant šią formuluotę su likusia aptariamos nuostatos formuluote „Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas apima šias tarptautiniuose klimato kaitos susitarimuose “ bei siekiant teisės akto glaustumo, įrašytina „(1992 m. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (toliau – Klimato kaitos konvencija), 2015 m. Paryžiaus susitarime)“.

9.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kad Nacionaliniame pažangos plane nustatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, 10 metų trukmės pažangos uždaviniai ir pagrindiniai siekiami poveikio rodikliai yra susieti su klimato kaitos valdymo politika.

10.     Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siūloma nustatyti Nacionalinio klimato kaitos komiteto funkcijas. Pagal projekto nuostatas komiteto sudėtį tvirtintų aplinkos ministras, o jis būtų sudarytas iš mokslo ir studijų institucijų deleguotų atstovų. Svarstytina, ar projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudarymo yra pakankamas. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kurios konkrečiai mokslo ir studijų institucijos turėtų teisę į minėtą komitetą deleguoti savo atstovus, kiek narių sudarytų komitetą, komiteto narių kadencijos terminas, ar į komitetą delegavusios savo atstovus mokslo ir studijų institucijos turėtų teisę juos atšaukti, kuris subjektas skirtų ar rinktų komiteto vadovą. Manytina, kad esminės Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudarymo nuostatos turėtų būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.

Šioje pastaboje išdėstyti argumentai taip pat taikytini ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai, kurioje siūloma reglamentuoti Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės sudarymą.

11.          Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą aplinkos ministras nustatytų terminą, iki kurio atitinkamą leidimą gavusieji veiklos vykdytojai kiekvienais kalendoriniais metais privalėtų atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygus per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis anglies dioksido ekvivalento, kurį turi deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Atsižvelgiant į tai, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos bei asmenų teisių ir pareigų turinio elementai gali būti nustatyti tik įstatymu, manytina, kad aukščiau minėtas terminas turėtų būti nustatytas įstatyme, o ne aplinkos ministro priimamame poįstatyminiame teisės akte. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

12.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste nėra aiškus šios dalies paskutinis sakinys tuo aspektu, kad neaišku, kokie orlaivių naudotojų „atsiskaitymai“ turimi omenyje. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas.

13.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „atitinkamų investicijų“ turinys, t. y. neaišku, ar turimos omenyje investicijos, susijusios su šiose projekto nuostatose nurodytų rekomendacijų įgyvendinimu, ar kokios kitos investicijos. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

14.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra aiškus formuluotės „leidimai pripažinti abiejų pusių“ turinys, nes iš projekto nuostatų neaišku, koks subjektas (ar veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys, ar atitinkama valstybės institucija) turėtų „pripažinti“ perleidžiamus apyvartinius taršos leidimus. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, nėra aiški nuostata, kad apyvartiniai taršos leidimai gali būti perleisti „kitiems asmenims Europos ekonominės erdvės valstybėse“. Neaišku, ar pats perleidimas turėtų vykti Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar perleista galėtų būti tik asmenims, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse ar jose įsteigtiems. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

15.          Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 ir 7 dalys, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sukeistinos vietomis.

16.          Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, derinant su straipsnio pavadinimu, žodis „sąrašus“ keistinas žodžiu „sąrašą“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 daliai.

17.          Nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas ŠESD išmetančių įrenginių, kuriems taikomas šis įstatymas ir kitose šio straipsnio nuostatose nurodomas Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų, kuriems suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, sąrašas yra tas pats sąrašas, ar ne.

18.          Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas būtų įpareigotas teikti sąrašą ir jo pakeitimus Europos Komisijai. Siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų įvardinti tokį subjektą. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „pasikeitimus“ įrašytinas žodis „pakeitimus“.

19.          Iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu „sąrašų projektai“ skelbiami viešai visuomenei susipažinti, t. y. nėra aišku, ar toks susipažinimas turi tik informacinį tikslą, ar visuomenė gali teikti kokius nors pasiūlymus tokių sąrašų projektams. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas turėtų įgaliojimus viešai skelbti tokių sąrašų projektus ir kokia tvarka, bei būdu minėti projektai būtų viešai skelbiami (ar jie būtų skelbiami kokios nors institucijos internetinėje svetainėje, ar kokiu nors kitu būdu). Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

20.          Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytume keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatas dėstyti eilės tvarka: Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų, kuriems suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, sąrašo rengimas, derinimas, skelbimas visuomenei susipažinti, tvirtinimas bei pateikimas Europos Komisijai.

21.          Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos kalbiniu aspektu toje apimtyje, kurioje siūloma nustatyti, kad apyvartiniai taršos leidimai išduodami „naujiems ŠESD išmetantiems įrenginiams“, o ne juos norintiems eksploatuoti įrenginių valdytojams ar orlaivių naudotojams.

22.          Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad apyvartinių taršos leidimų galiojimo pradžia „laikomi pirmieji laikotarpio metai“, turinys nėra pakankamai aiškus, nes taršos leidimų galiojimo pradžia siejama ne su kalendorine data ar tam tikros sąlygos atsiradimu, bet su laikotarpiu. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant, kuris momentas laikomas taršos leidimų galiojimo pradžia.  

23.          Atsižvelgiant į tai, kad paprastai ne leidimai panaikinami, bet panaikinamas leidimų galiojimas, reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimą.

24.          Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuris turėtų teisę priimti sprendimus dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo panaikinimo, esant šioje dalyje siūlomam nustatyti taršos leidimo panaikinimo pagrindui. Be to, nuostata „leidimai panaikinami“ keistina nuostata „leidimų galiojimas panaikinamas“.

25.          Kalbiniu aspektu tikslintinos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies pirmojo sakinio nuostatos, iš kurių seka, kad iškeliama bankroto byla arba pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka apyvartiniams taršoms leidimams, o ne įrenginio valdytojui ar orlaivio naudotojui. Be to, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šios dalies antrojo ir trečiojo sakinio nereikėtų patikslinti, nurodant, kad turimi omenyje ne visi apyvartiniai taršos leidimai, o tik tie, kurie suteikti nemokamai.

26.          Nėra aiškus keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinimo „Specialios išimtys orlaivių naudotojams taikomos prieš privalomą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinės rinkos priemonės (CORSIA) įgyvendinimą“ ir šio straipsnio nuostatų tarpusavio santykis, nes pačiame straipsnyje nustatytos išimtys yra siejamos su tam tikrų įstatymo nuostatų netaikymu, o ne su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinės rinkos priemonės (CORSIA) įgyvendinimu. Be to, nei iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kada Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinės rinkos priemonės (CORSIA) įgyvendinimas taps privalomas.

27.          Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikta nuoroda „įstatymo 1 priedo lentelės 29 punkte“ nėra aiški, nes nurodyta lentelė 29 punkto neturi, joje yra tik 1.1 – 1.30 papunkčiai. Atsižvelgiant į tai, tikslintina arba minėta nuoroda, arba įstatymo 1 priedo lentelės punktų numeracija.

28.          Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto pirmajame sakinyje nurodytini tikslūs valstybių pavadinimai – Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė ir Šveicarijos konfederacija.

Pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose minimi šių valstybių pavadinimai.

29.          Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto antrojo sakinio nuostata toje apimtyje, kurioje siūloma nustatyti „Su šioje dalyje nenurodytais skrydžiais <...>“ nėra aiški, nes neaišku, ar turimi omenyje keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenurodyti skrydžiai, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose nenurodyti skrydžiai. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. Jei turimi omenyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose nenurodyti skrydžiai, tai ši nuostata turėtų būti dėstoma ne keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o atskiroje 10 straipsnio struktūrinėje dalyje.

30.          Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „2019 bazinį lygį“ nereiktų įrašyti formuluotės „2019 m. išmetamo ŠESD kiekio bazinį lygį“.

31.          Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte o po žodžio „erdvės“ įrašytinas žodis „valstybių“, o vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis ‚šios“. Pastaroji pastaba dėl skaičiaus „1“ tikslinimo taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktui.

32.          Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte prieš žodį „Komisijos“ įrašytinas žodis „Europos“.

33.          Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „taikomi“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“, prieš skaičių ir žodį „1 priede“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 daliai.

34.          Iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentas, o 2 punkte – Europos Komisijos įgyvendinimo aktas - turimi omenyje. Projekto nuostatos tikslintinos nurodant konkretų Europos komisijos teisės aktą ( -us).

Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje pateiktos nuorodos „Europos Komisijos įgyvendinamuosiuose aktuose“.

35.          Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte po trumpinio „ŠESD“ įrašytinas žodis „kiekio“.

36.          Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „sutartimi įformintu susitarimu“ įrašytina formuluotė „sudaryta sutartimi“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktui.

            Be to, nėra aiški keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostata „išlaidos, susijusios su apyvartinių taršos leidimų atsisakymu“. Neaišku, kokias konkrečiai išlaidas ši nuostata apimtų. Siekiant išvengti nevienodo šios nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų detalizuoti, kokios išlaidos yra laikomos susijusiomis su apyvartinių taršos leidimų atsisakymu.

37.          Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje prieš skaičių ir žodį „2 priede“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.

38.          Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta sąvoka „absorbavimo vienetas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „absorbuojamo ŠESD kiekio vienetų“ turinys. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų vartoti keičiamame įstatyme apibrėžtos sąvokos.

39.          Iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų, kad programos lėšos naudojamos „netaršioms ir mažai taršioms transporto priemonėms skatinti“ nėra aišku, koks konkrečiai skatinimas turimas omenyje (pvz. tokių transporto priemonių įsigijimas, naudojimas ar kt.). Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

40.     Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nuostata „Aplinkos ministerijos“ keistina nuostata „aplinkos ministro“.

41.     Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, kad turimas omenyje 30 kalendorinių dienų terminas. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkto, 7 dalies 4 punkto, 20 straipsnio 1 dalies nuostatos.

42.     Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti vieną iš reikalavimų, kad asmenims išduoti atestatai galiotų neterminuotai: „fiziniai asmenys turi fizinių asmenų, dirbančių su F-dujomis ir OAM ir jų turinčia įranga pažymėjimus“. Nuostata „fiziniai asmenys turi fizinių asmenų“ nėra aiški. Jeigu turimi omenyje darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ar kiti fiziniai asmenys, su kuriais fizinis asmuo yra sudaręs kitų rūšių sutartis, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.

43.     Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „anglies dioksido ekvivalentas“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte tikslintina formuluotė „CO2 ekvivalento“, vartojant keičiamame įstatyme apibrėžtą sąvoką, o nes jos trumpinį.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktui.

44.          Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punkte žodis „prašymo“, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, keistinas žodžiu „pranešimo“.

45.          Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad atestato galiojimas sustabdomas, kai nustatoma, kad atestatą turintys asmuo nepateikė ataskaitų. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokios ataskaitos turimos omenyje. Siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų konkrečiai įvardinti kokios ataskaitos turimos omenyje arba pateikti nuorodą į įstatymo struktūrinę dalį, kurioje šios ataskaitos reglamentuojamos.

46.          Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis pildytina nuostatomis, nustatančiomis, kad atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, atestato turėtojui per 30 kalendorinių dienų pateikus ataskaitas, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkto numatytais pagrindais.

47.          Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti konkretų terminą, per kurį turi būti priimti šioje dalyje nurodyti sprendimai, o antrajame sakinyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris turėtų įgaliojimus priimti sprendimą pratęsti terminą.

48.           Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje teikiamą nuorodą „šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose“ nereikėtų tikslinti į nuorodą „šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose“, nes abejotina, ar ataskaitų nepateikimas dvejus metus iš eilės gali būti laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, dėl kurio atestato galiojimas galėtų būti nestabdomas.

49.           Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje siūloma nustatyti, kad „Atestuotiems ir sertifikuotiems asmenims kas 7 metus baigusiems kvalifikacijos tobulinimo programą ir išlaikius teorinę ir praktinę egzamino dalis, jų pažymėjimai laikomi toliau galiojančiais“, o šio straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Fiziniai asmenys, sėkmingai baigę šio straipsnio 3 dalyje nurodytas atestavimo, sertifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas gauna septynerius metus galiojančius pažymėjimus“. Šias projekto nuostatas reikėtų tikslinti, atsižvelgiant į šiuos aspektus.

            Pirma, šios projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos taip, kad iš jų būtų aišku, jog fiziniams asmenims, baigusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytas atestavimo ir sertifikavimo programas, išduodami pažymėjimai, kurie galioja 7 metus, šių pažymėjimų galiojimas pratęsiamas dar 7 metams, jei atestuoti ir sertifikuoti asmenys baigia kvalifikacijos tobulinimo programą ir išlaiko teorinę ir paktinę egzamino dalis.

            Antra, reikėtų atsisakyti nuostatos, kad pažymėjimas išduodamas fiziniams asmenims, „sėkmingai“ baigusiems nurodytas programas, nes sėkmingas baigimas yra subjektyvaus vertinimo pobūdžio nuostata ir taikant įstatymą gali būti skirtingai aiškinama. Pastaroji pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 5 punktui.

50.          Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, norint gauti pažymėjimą, reikia baigti atestavimo ir sertifikavimo programas, o kvalifikacijos tobulinimo programas privalo baigti tik jau atestuoti ar sertifikuoti asmenys, norintys pratęsti pažymėjimo galiojimą, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 – 4 punktų nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatomi reikalavimai fiziniams asmenims, norintiems gauti pažymėjimą ir mokytis pagal programą, susijusią su kvalifikacijos tobulinimu, nėra aiškios, t. y. svarstytina, ar šioje dalyje nurodytus reikalavimus neturėtų atitikti tik asmenys, norintys mokytis pagal sertifikavimo ir atestavimo programas, nes, manytina, kad kvalifikaciją tobulinantys asmenys, šiuos reikalavimus atitinka, kadangi jau yra baigę sertifikavimo ir atestavimo programas. Pritarus šiai pastabai, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 – 4 punktuose reikėtų išbraukti žodžius „ir kvalifikacijos tobulinimu“. Taip pat atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatos.

51.          Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 - 4 punktuose reikėtų nurodyti, kad asmuo privalo turėti ne mažesnę kaip 1,5 metų darbo patirtį, o 4 punkte išbraukti žodį „bent“.

52.          Manytina, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 4 punkte reikėtų nurodyti, kad asmuo privalo turėti ne bet kokios, o motorinės transporto priemonės remonto darbo patirtį.

53.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimas dėl leidimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka“. Svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patikslintos nustatant, kad tokie sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, kaip yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

54.          Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti konkrečius fizinio ar juridinio asmens duomenis, kurie yra pateikiami norint gauti leidimą.

55.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant, kokie konkrečiai fizinio ar juridinio asmens duomenys turėtų būti pateikti.

56.          Pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą atitinkami leidimai būtų išduodami asmenims, jeigu jie atitiktų šį reikalavimą: „įsipareigoja nepriimti sprendimų dėl savo artimų asmenų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu šis įsipareigojimas būtų formalizuojamas, t. y. ar asmenys turėtų pateikti rašytinį pasižadėjimą, ar kitu būdu. Svarstytina, ar toks reikalavimas neturėtų būti taikomas leidimą jau gavusiems asmenims, o ne siekiantiems tokį leidimą gauti, o minėtoji nuostata perkelta į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalį.

57.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas reikėtų papildyti, nurodant subjektą, kuriam būtų teikiama informacija apie atitinkamų pažymėjimų išdavimą.

58.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžio „nacionalinius“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Atitinkamo turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 7 punktui, 21 straipsnio  4 daliai.

59.          Manytina, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos savo turiniu yra iš esmės tapačios keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytoms nuostatoms, todėl siūlytina šios dalies atsisakyti kaip perteklinės.

60.          Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 3 punkte brauktinas žodis „minimalius“, nes keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai, nėra įvardijami kaip minimalūs. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatos.

61.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata, kad mokymų teikėjas privalo „naikinti keičiamus ar negaliojančiais paskelbtus neterminuotus pažymėjimus“ nėra suprantama, nes nėra aišku, kaip pažymėjimai yra „naikinami“, jei jie pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 5 punktą yra išduodami per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS).

Svarstytina, ar ši projekto nuostata neturėtų būti tikslinama nurodant, kad Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje pateikiama informacija apie pakeistus ir negaliojančius pažymėjimus. Be to, svarstytina, ar nereikėtų įvardinti, koks konkrečiai pažymėjimas turimas omenyje.

62.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 6 punkto paskutiniajame sakinyje reikėtų nurodyti, kokie konkrečiai pažymėjimai turimi omenyje.

63.          Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 8 punkte vietoj žodžių „panaikinus galiojantį leidimą“ įrašytini žodžiai „panaikinus leidimo galiojimą“.

64.          Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje po žodžio „priėmimo“ įrašytinas žodis „dienos“.

65.          Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „raštu“ įrašytinas žodis „kopijos“, o trečiajame sakinyje po žodžio „sprendimo“ įrašytinas žodis „kopijos“, po žodžio „galiojimą“ įrašytini žodžiai „išsiuntimo dienos“, vietoj žodžių „leidimas panaikinamas“ įrašytini žodžiai „leidimo galiojimas panaikinamas“.

66.          Iš keičiamo įstatymo 20 straipsnio (ypač 9 dalies) nuostatų nėra pakankamai aišku, ar mokymų teikėjų vykdoma veikla yra sustabdoma leidimo galiojimo sustabdymo atveju. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos kartu nustatant ir teisines pasekmes, kurios kiltų, jei mokymų teikėjai tęstų veiklą leidimo galiojimo sustabdymo metu (pavyzdžiui, panaikinat leidimo galiojimą).

67.          Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į nusistovėjusią nuorodų į tarptautines sutartis pateikimo tvarką, prieš žodžius „Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimu“ įrašytina „2016 m.“, o formuluotė „priimtu 2016 m. spalio 10-15 d. Kigalyje (Ruanda)“ išbrauktina.

68.          Keičiamo įstatymo 22 straipsnis tikslintinas, atskiriant straipsnio pavadinimą nuo straipsnio turinio. Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 4 punkto nuostatas, šių projekto nuostatų nereikėtų patikslinti vietoj sąvokos „transporto priemonė“ įrašant sąvoką ‚,motorinė transporto priemonė“.

69.          Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje reikėtų vartoti ne trumpinį „Sąjungos ŠESD registre“, bet pilną šio registro pavadinimą, nes ankstesnėse projekto nuostatose toks trumpinys nėra įvestas.

70.          Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 punkte formuluotėje „Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos“ vietoj žodžių „Aplinkos ministerijos“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“.

71.          Keičiamo įstatymo 25 straipsnyje siūloma reglamentuoti „baudų skyrimo bylų iškėlimo tvarką”. Kyla abejonių, ar sąvoka „baudos skyrimo byla“ yra tinkama. Manytina, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų nagrinėjamos bylos ne dėl baudų skyrimo, bet bylos dėl keičiamo įstatymo 23 straipsnyje nurodytų keičiamo įstatymo nuostatų pažeidimo arba, kaip yra nurodyta, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 25 straipsnyje ir kituose keičiamo įstatymo septintojo skirsnio straipsniuose vartojamos sąvokos „baudos skyrimo byla“ nereikėtų patikslinti.

72.          Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų teisę surašyti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimo į atmosferą aktą. Pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bylas pagal surašytus aktus nagrinėtų ir atitinkamas baudas asmenims skirtų taip pat aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad tie patys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galėtų tiek surašyti aktus, tiek pagal jų pačių surašytus aktus nagrinėti bylas bei skirti baudas. Manytina, kad tas pats asmuo neturėtų surašyti aktą ir nagrinėti bylą. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatų reikėtų patikslinti, nustatant, kurie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų teisę surašyti atitinkamus aktus, o kurie nagrinėti bylas.

73.          Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas siūlytina dėstyti atskiruose šios dalies punktuose.

74.          Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje reikėtų nustatyti, kada įsigalioja keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti nutarimai.

75.          Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje prieš skaičių „29“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Be to, reikėtų nustatyti momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti šioje dalyje siūlomas nustatyti dviejų mėnesių terminas papildomam tyrimui atlikti.

76.          Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nutarimas skirti baudą gali būti perduotas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo įsigaliojimo dienos. Svarstytina, ar, siekiant, kad baudų išieškojimo procesas netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, projekte nereikėtų nustatyti termino, per kurį nutarimas skirti baudą, jeigu ji nebuvo sumokėta keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, privalo būti perduotas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

77.          Keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.26, 1.29.1 papunkčiuose vietoj žodžių „Klimato kaitos valdymo“ įrašytinas žodis „šio“.

            Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 papunkčiui.

            78. Iš keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.26 – 1.28 papunkčių nėra aišku, ar šiose projekto nuostatose turimos omenyje Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka „anglies dioksido geologinė saugykla“, ar kokia nors kita saugykla, nes šiose projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės: „saugojimo vietos“ (1.26 ir 1.28 papunkčiai), „geologinio saugojimo saugykla“ (1.27 papunktis). Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, šių projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti, jose vartojant Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatyme apibrėžtą sąvoką.

            Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje vartojamos sąvokos „geologinė saugykla“.

79. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.29.1. papunkčio formuluotėje „nurodytą Komisijos“ po žodžio „nurodytą‘ įrašytinas žodis „Europos“, o po žodžio „įgyvendinamajame“ brauktinas žodis „teisės“.

            80. Keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.29.2 papunktyje nėra aiškus formuluotės „taikomas šis priedas“ turinys. Siekiant aiškumo, reikėtų nurodyti konkretų 1 priedo punktą ar papunktį, kuris turimas omenyje.

            81. Svarstytina, ar, siekiant suderinti keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.29.1.2 papunktyje vietoj žodžio „lėktuvus“ nereikėtų įrašyti žodžio „orlaivius“. Be to, šiame ir 1.29.2.8 papunkčiuose reikėtų suvienodinti formuluotes „sertifikuotoji kilimo masė“ ir „patvirtinta kilimo masė“.

            82. Keičiamo įstatymo 1 priedo 1.29.2.4 papunktyje nurodytinas tikslus konvencijos pavadinimas – „1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija“ (vietoj „Čikagos konvencija“).

            83. Keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.29.2.9 papunktyje reikėtų nurodyti pilną jame minimo Reglamento pavadinimą ir priėmimo datą, nes šis Reglamentas šiame papunktyje minimas pirmą ir vienintelį kartą.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 1 priedo 8 punkte nurodyto trumpinio „Reglamente (ES) Nr. 421/2014.

            84. Keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.29.2.9. papunktyje vietoj žodžių „ES veikimo sutarties“ įrašytini žodžiai „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo“.

            85. Keičiamo įstatymo 1 priedo 2 ir 3 punktuose prieš skaičių ir žodį „1 punkte“ įrašytini žodžiai „šio priedo“.

            86. Siekiant teisės akto nuostatų glaustumo, keičiamo įstatymo 1 priedo 4 ir 5 punktuose vietoj formuluotės „Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą“ įrašytinas šio priedo 1 punkte įvestas trumpinys „ES ATLPS“.

            87. Svarstytina, ar, siekiant suderinti keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 1 priedo 6 punkte vietoj žodžių „buitinėms atliekoms“ nereikėtų įrašyti žodžių „komunalinėms atliekoms“ (kaip tai yra nurodyta šio priedo lentelės 1.1 papunktyje).

            88. Nėra aišku, kokiu tikslu keičiamo įstatymo 1 priedo 8 punkte siūloma nustatyti atgalinę datą – 2012 m. sausio 1 d., nuo kurios keičiamo įstatymo 1 priedo 1.29 papunktyje nurodytų aviacijos veiklos rūšių priskiriami visi skrydžiai į valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, teritorijoje esantį aerodromą ir iš jo, išskyrus nukrypti leidžiančias Reglamente (ES) Nr. 421/2014 nurodytas nuostatas.

            89. Keičiamo įstatymo 1 priedo 8 punkte brauktinas žodis ir skaičius „įstatymo 1“.

            90. Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje vietoj formuluotės „to priedo 1.24 punkte“ įrašytina „Klimato kaitos valdymo įstatymo 1 priedo 1.27 papunktyje“.

            91. Keičiamo įstatymo 2 priedo 2 punkto nuostata prireikus apibrėžtis koreguojant taip:” taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokiais atvejais galėtų kilti poreikis šiame punkte nurodytas apibrėžtis koreguoti. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

            92. Keičiamo įstatymo 2 priedo 2.1 papunktyje vietoj žodžių ir skaičių „2.3 ir 2.4 punktus“ įrašytina „šio priedo 2.3 ir 2.4 papunkčius“.

            93. Keičiamo įstatymo 2 priedo 3 punkte vartojama nuostata „papildomos veiklos rūšys“. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, kokias veiklos rūšis ši nuostata apimtų. Projekto nuostatos tikslintinos.

            94. Atsižvelgiant į tai, kad „IPCC“ nėra trumpinys, keičiamo įstatymo 2 priedo 3 punkte vietoj „IPCC“ reikia nurodyti „Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos“.

            95. Keičiamo įstatymo 3 priedo 10 punkte reikėtų nurodyti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/2084 priėmimo datą „2020 m. gruodžio 14 d.“.

96. Projekto 2 ir 3 straipsnio nuostatos dėstytinos viename straipsnyje, kurio pavadinimas turėtų būti: „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“.

97. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnyje nėra nurodoma įstatymo įsigaliojimo data, taigi įstatymas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo Teisės aktų registre. Įgyvendinamieji teisės aktai pagal projekto 2 straipsnį turėtų būti priimti iki 2024 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad pagal Konstituciją Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos, pavyzdžiui, 2024 m. liepos 1 d.

98. Visos projekto 3 straipsnio nuostatos, kuriose vartojama formuluotė „Šis įstatymas“ keistina formuluote „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo“ (vartojant šią formuluotę pirmą kartą) ir „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Klimato kaitos valdymo įstatymo“ (vartojant šią formuluotę kitose straipsnio nuostatose).

 99. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos laivybos bendrovėms Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka būtų taikomos (iš esmės galiotų) atgal, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). Todėl reikėtų įvertinti, ar projektu siūlomu teisniu reguliavimu būtų sušvelninama teisinių santykių subjektų padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Kitu atveju, projektu siūloma nustatyti teisinis reguliavimas galėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis konstituciniam teisinės valstybės principui.

Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 2 daliai.

100. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį tikslintina, nes keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi tik vieną dalį. Svarstytina, ar vietoj nuorodos į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir 24-31 straipsnius, neturėtų būti pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 23-31 straipsnius, kuriuose reglamentuojama veiklos vykdytojų atsakomybė už atitinkamų veikų padarymą. Be to, aptariama projekto nuostata tikslintina kalbiniu požiūriu, vietoj formuluotės „6 straipsnio 1, 2 dalių“ nurodant „6 straipsnio 1, 2 dalys“, vietoj „3 dalies“ – „6 straipsnio 3 dalyje nurodytas“, vietoj „8 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 2 dalies ir 24-31 straipsniuose nustatyti reikalavimai“ – „8 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis, 24-31 straipsniai“.

101. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1-3 dalis tikslinta, nes keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi tik vieną dalį. Be to, aptariama projekto nuostata tikslintina kalbiniu požiūriu: vietoj formuluotės „6 straipsnio  3 dalies reikalavimas“ nurodant „6 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas“, vietoj „12 straipsnio 2-4 dalių“ – „12 straipsnio 2-4 dalyse“, vietoj „nukeliami iki“ –„ taikomi nuo“.

102. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje nurodytinas pilnas Europos Komisijai teikiamo sąrašo pavadinimas – Europos Sąjungos šiltnamio sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų, kuriems suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, sąrašas.

           103. Projekto 3 straipsnio 6 dalis tikslintina, nes keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, į kurią nurodoma aptariamoje nuostatoje, „dešimties metų laikotarpis“ nėra nurodytas.

104. Projekto 3 straipsnio 7 dalis tikslintina, nes joje nurodomas laikotarpis  - nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – jau yra pasibaigęs. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vietoj trumpinio „ŠESD“ vartotina formuluotė „šiltnamio efektą sukeliančių dujų“.

105. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 3 straipsnio 9, 10, 12 ir 15 dalis tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos iki šiose dalyse nurodytų atitinkamų datų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme negali būti netaikomų, bet galiojančių įstatymo nuostatų, atitinkamos keičiamo įstatymo nuostatos atskirais projekto straipsniais turi būti pripažintos netekusiomis galiomis. Taigi, pavyzdžiui, naujas projekto 2 straipsnis, kuriuo būtų pripažintas netekusiu galios keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, turėtų būti dėstomas taip:

2 straipsnis. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą.“

Projekto 3, 4 ir 5 straipsniais analogiškai turėtų būti pripažinti netekusiais galios atitinkamai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai, 11 straipsnio 2 dalis (o ne 2 dalies 1-3 punktai, nes 2 dalis iš viso ir turi 3 punktus) bei 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas, o projekto straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ turėtų būti nustatytos šių straipsnių įsigaliojimo datos, t. y. datos nuo kurių nurodytosios keičiamo įstatymo nuostatos neteks galios.

106. Iš projekto 3 straipsnio 13 dalies nėra pakankamai aišku, kurios iš joje nurodytų keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5-9 dalių nuostatų būtų taikomos nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Jeigu turimos minty ne visos, o tik tam tikros keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5-9 dalių nuostatos, aptariamą projekto nuostatą reikėtų patikslinti, o jeigu turima minty, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5-9 dalys pilna apimtimi būtų taikomos nuo 2024 m. lapkričio 1 d., projekto straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ reikėtų nustatyti vėlesnį šių nuostatų įsigaliojimą.

107. Projekto 3 straipsnio 14 ir 16 dalies nuostatas reikėtų formuluoti ne kaip tam tikrų keičiamo įstatymo nuostatų taikymo taisykles, bet kaip šių nuostatų įsigaliojimą nusakančias taisykles, t. y. projekto straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ reikėtų nurodyti, kad „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.“, o „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas įsigalioja 2030 m. sausio 1 d.“.

108. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 23-31 straipsniuose, į kuriuos nurodoma projekto 3 straipsnio 17 dalyje, yra reglamentuojama veiklos vykdytojų atsakomybė už atitinkamas veikas, o ne „reikalavimai“, todėl aptariamoje nuostatoje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 23-31 straipsniuose nustatyti reikalavimai“ įrašytina „Šio įstatymo 23-31 straipsniai“.

 

 

Departamento direktorius                                                                                     Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (05) 209 6055, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt