LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253

22, 22¹, 25¹, 25², 25³, 28, 34, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 21², 28¹, 28², 33¹, 33² STRAIPSNIAIS IR 22², 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo projekto nr. XIIIP-1905

2018-05-23  Nr. 109-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto lyginamajame variante netiksliai atspindėti siūlomi įstatymo pakeitimai, be to, skiriasi projekto ir projekto lyginamojo varianto turinys, todėl pažymime, kad įstatymo projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant teisės technikos taisyklių.	Pritarti	Atitinkamai patikslinti Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	1			2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21^2 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos, nes jos stokoja teisinio reguliavimo nuoseklumo. Siūlytume antrajame sakinyje pirmiausia nustatyti vartojimo kredito davėjo teisę pratęsti skundo (prašymo) nagrinėjimo terminą iki 35 darbo dienų, o po to nustatyti jo kliento teisę dalyvauti skundo nagrinėjime. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūloma ginčų nagrinėjimo tvarka iš dalies skiriasi nuo kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos banko pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1896) 17 straipsnio 3 dalyje dėstomų Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių vartotojo ir finansų rinkos dalyvio ginčų sprendimo tvarką. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti	Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 21^2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21^2 straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1. Vartojimo kredito davėjai privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti vartojimo kredito gavėjų skundus (prašymus), susijusius su vartojimo kredito davėjų teikiamomis paslaugomis ir (arba) su vartojimo kredito sutartimis, sudarytomis su vartojimo kredito gavėjais (toliau – skundai). 2. Vartojimo kredito davėjas privalo išnagrinėti rašytinius kliento skundus ir raštu jam atsakyti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų gavimo dienos rašytinį vartojimo kredito gavėjo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė vartojimo kredito gavėjas ir vartojimo kredito davėjas. Esant sudėtingam atvejui, vartojimo kredito davėjas privalo leisti klientui dalyvauti nagrinėjant jo skundą ir raštu informuoti klientą apie ilgesnį nagrinėjimo terminą. Šis terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių vartojimo kredito davėjas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartojimo kredito gavėjas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo  terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Vartojimo kredito davėjas klientų vartojimo kredito gavėjų skundus nagrinėja neatlygintinai.“ Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pastaboje aptariamoje nuostatoje nustatoma ne ginčų, bet skundų nagrinėjimo tvarka. Šios tvarkos nors kartais tarpusavyje gali būti susiję, bet yra skirtingos, todėl nuostatos derinamos atsižvelgiant į tam tikrus šių procedūrų skirtumus, tačiau esminiai aspektai (terminai, atsakymo pateikimo tvarka ir kt. yra suderinti ir naudojami vieningai). Taip pat žr. argumentus dėl Teisės departamento 19 pastabos projektui Nr. XIIIP-1896.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	2			3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punkte, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, po žodžių „nepraėjo 3 metai po teismo nuosprendžio“ įrašytinas žodis „įsiteisėjimo“.	Pritarti	Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	5			4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25^1 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, tačiau vėliau 1 – 4 punktuose kartojamas identiškas įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktų turinys. Toks teisinio reguliavimo dėstymas vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis teisės aktų glaustumo reikalavimo. Todėl projekto 25^1 straipsnio 2 dalyje atsisakytina 1 – 4 punktų paliekant vien nuorodą į  įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.	Pritarti	Pakeisti projekto 5 straipsnyje dėstomo Įstatymo 25^1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu arba kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklai, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. 1) fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo; 2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo; 3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai; 4) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.“ 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kartu veikiančiais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šioje dalyje nurodytą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	6			5.  Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25^2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų vartojimo kreditų bendra suma negali viršyti 500 eurų.“ Galiojančioje straipsnio redakcijoje yra 500 eurų apribojimas dvylikai mėnesių. Atsižvelgiant į siūlomo pakeitimo esmę ir į tai, kad pagal galiojančias įstatymo nuostatas vienoje tarpusavio skolinimo platformoje faktiškai suteiktų vartojimo kreditų bendra suma gali būti didesnė nei 500 eurų, įstatymą būtina papildyti taikymo nuostata, kaip siūloma nuostata turėtų būti taikoma tokiais atvejais.	Pritarti	1. Pakeisti projekto 6 straipsnyje dėstomo Įstatymo 25^2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma negali viršyti 500 eurų.“ 2. Papildyti projekto 19 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25^2straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma turi būti skaičiuojama kartu su nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šiam vartojimo kredito gavėjui suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma, t. y. bendra iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų suma negali viršyti 500 eurų. Jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršija 500 eurų, paskolos davėjas šiam vartojimo kredito gavėjui negali suteikti vartojimo kreditų tol, kol jam suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršys 500 eurų.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	7			6. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 25^3 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 27 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad 6 dalies pirmojo sakinio nuostata galiotų laikinai, iki 2023 m. sausio 1 d., o nuo šios datos įsigaliotų antrojo sakinio nuostata, turi būti dėstomos dvi 6 dalies redakcijos, o įstatymo projekto pabaigoje turi būti nustatyta šių straipsnio dalių įsigaliojimo data.	Pritarti	1. Pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 25^3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nuo 2023 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6^1 dalyje nurodytu atveju.“ 2. Papildyti projekto 7 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 25^3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:  „6. Ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6^1 dalyje nurodytu atveju.“ 3. Buvusias projekto 7 straipsnio 4-5 dalis laikyti atitinkamai 5-6 dalimis. 4. (Atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą), patikslinti projekto 19 straipsnio 1 dalį, papildyti jį nauja 4 dalimi ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 birželio 15 d. 2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25^2 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma turi būti skaičiuojama kartu su nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šiam vartojimo kredito gavėjui suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma, t. y. bendra iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų suma negali viršyti 500 eurų. Jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršija 500 eurų, paskolos davėjas šiam vartojimo kredito gavėjui negali suteikti vartojimo kreditų tol, kol jam suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršys 500 eurų.4. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	7			7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25^3 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai vartojimo kredito davėjas veikia kaip paskolos davėjas, draudžiama tarpusavio skolinimo platformos operatoriui šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytas pareigas ar dalį jų  pavesti vykdyti šiam vartojimo kredito davėju.“  Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme neaptariami jokie atvejai, kai skolinimo platformos operatoriaus pareigos ar jų dalis galėtų būti pavedamos kitiems asmenims, todėl ši nuostatos dalis stokoja aiškumo ir teisinės logikos.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūloma projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 25^3 straipsnio 8 dalies atsisakyti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	10			8. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte įrašytina, kokios maksimalios trukmės gali būti šioje nuostatoje numatomas uždraudimas. Toks nuostatos turinio tikslinimas būtinas atsižvelgiant į tai, jog jis yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl reguliavimas turi būti aiškus ir įtvirtintas įstatyme.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje situacijos, dėl kurių gali reikėti laikinai uždrausti sudaryti vartojimo kredito sutartis, gali susidaryti labai įvairios (pvz., priklausyti nuo pažeidimų sunkumo, masto, trukmės, vartojimo kredito gavėjams padarytos žalos, pažeidėjo galimybių ištaisyti padėtį ir pan.), nebūtų tikslinga nustatyti konkretų maksimalų terminą, nes jis ne visais atvejais gali užtikrinti šia nuostata siekiamų tikslų įgyvendinimo. Siūlome papildyti projekto Nr. XIIIP-1896 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43^2 straipsnį nauja 6 dalimi (žiūrėti argumentus projekto Nr. XIIIP-1896 išvados 9 Teisės departamento pastabai).
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	10			9.  Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 2 dalį įrašytina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį.	Pritarti	Pakeisti projekto 10 straipsnyje dėstomo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vartojimo kredito davėjai, vartojimo kredito tarpininkai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai privalo vykdyti šio straipsnio 3 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	13			10. Projekto 13 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios  įstatymo 29, 30, 31, 32, 33 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”.	Nepritarti	Pažymėtina, kad nurodytame Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 73 punkte taip pat nustatyta, kad iš eilės einantys straipsniai pripažįstami netekusiais galios vienu straipsniu. Būtent tokia situacija yra aptariamu atveju – projekto 13 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios iš eilės einančius VKĮ 29, 30, 31, 32 ir 33 straipsnius.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	14			11. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 33^1 straipsnio 1 punkto nuostata tikslintina, nurodant, kur turi būti viešai paskelbta jame nurodyta informacija	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-1896 12 straipsnyje dėstomo 43^3straipsnio 15 dalyje jau yra nustatyta, kad informacija apie pritaikytas poveikio priemones.<......> viešai skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje ir į tai, kad minėta  paskelbimo tvarka būtų taikoma visoms poveikio priemonėms, kurios būtų taikomos visiems   prižiūrimiems rinkos dalyviams, nuostata, kuri dubliuotų nuorodą į paskelbimo šaltinį būtų perteklinė
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	16			12. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies esmėje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisės akto glaustumo reikalavimu, po žodžio „skiria“ įrašytinas žodis „baudas“, o šios dalies 1 ir 2 punktuose brauktini žodžiai „baudą“.	Pritarti	Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija skiria baudas: 1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą; 2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 eurų baudą.“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	17			13. Projekto 17 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios keičiamo įstatymo 35, 36, 37 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2013 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 73 dalimi, „teisės akto, kurį sudaro straipsniai, kiekvienas straipsnis keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios atskiru straipsniu”.	Nepritarti	Pažymėtina, kad nurodytame Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 73 punkte taip pat nustatyta, kad iš eilės einantys straipsniai pripažįstami netekusiais galios vienu straipsniu. Būtent tokia situacija yra aptariamu atveju – projekto 17 straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios iš eilės einančius VKĮ 35, 36 ir 37 straipsnius.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	18			14. Projekto 18 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnį ir nustatyti: „2. Vartotojų ginčai su vartojimo kredito davėju, vartojimo kredito tarpininku ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi nagrinėjami Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.“ Neaiškus nurodytos nuostatos santykis su projekto 1 straipsnyje dėstomu keičiamo įstatymo 21^2 straipsniu, nustatančiu vartojimo kredito davėjų klientų skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarką.	Pritarti	Paaiškinimas dėl ginčų ir skundų procedūrų skirtumus yra pateiktas prie Teisės departamento 2 pastabos.
15. 15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-12	19			15. Pažymime, jog atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra pildomas nauju reguliavimu, kurio iki šiol nebuvo, be to, toks naujas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, įstatymo projekto 19 straipsnis turėtų būti papildytas įstatymo taikymo nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad nepapildžius įstatymo projekto jo taikymo nuostatomis būtų neaišku: - pagal kokią procedūrą turėtų būti baigti nagrinėti pagal galiojančio įstatymo nuostatas gauti skundai (prašymai), kurių nagrinėjimo tvarką siūloma keisti įstatymo projekto 1 straipsniu; - kokia tvarka turėtų būti taikomas įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo nuostatos asmenims, kurie pagal galiojantį reguliavimą gali užimti vadovaujančias pareigas ir kt.; - kaip turėtų būti taikomas įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomas įstatymo 25^2 straipsnio pakeitimas; - pagal kokias taisykles turėtų būti apskaičiuojamos baudos už pažeidimus, padarytus iki įstatymo įsigaliojimo įstatymo taikymo nuostatomis: - nustatančiomis kokią teisinę galią turi pagal galiojančių įstatymų nuostatas atliktas asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimas; - pagal kokias taisykles turėtų būti skiriamos baudos už iki įstatymo įsigaliojimo padarytus pažeidimus.	Pritarti	Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 birželio 15 d. 2. Priežiūros institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo įsigaliojimo dieną, vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25^2straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimu, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma turi būti skaičiuojama kartu su nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šiam vartojimo kredito gavėjui suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma, t. y. bendra iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų suma negali viršyti 500 eurų. Jeigu šio įstatymo įsigaliojimo dieną paskolos davėjo vienam vartojimo kredito gavėjui vienoje tarpusavio skolinimo platformoje suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršija 500 eurų, paskolos davėjas šiam vartojimo kredito gavėjui negali suteikti vartojimo kreditų tol, kol jam suteiktų ir negrąžintų vartojimo kreditų bendra suma viršys 500 eurų. 4. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 1 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21^2straipsnio nuostatos taikomos tik po įstatymo įsigaliojimo gautų vartojimo kredito gavėjų prašymų (skundų) nagrinėjimui. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko gauti, bet neišnagrinėti prašymai įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, išduoti pritarimą arba atlikti kitus veiksmus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami prašymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, atitiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, 22 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi atitinkančiais šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu įsigaliojus šiam įstatymui neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos bankų asociacija, 2018-04-10	21^1	2		DĖL LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. 1-678 2, 6, 8, 11, 21^1, 42, 43, 47 STRAIPSNIŲ, 1 IR 3 PRIEDŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 17^1, 42^1, 43^1, 43^2, 43^3, 43^4, 43^5 43^6 IR 43^7 STRAIPSNIAIS IR SEPTINTUOJU^3 SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-1896) IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ Išanalizavome Lietuvos banko įstatymo Nr. 1-678 2,6, 8, 11, 21^1, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 42(1), 43(1), 43(2), 43(3), 43(4), 43(5), 43(6) ir 43(7) straipsniais ir septintuoju(3) skirsniu įstatymo projekto (Nr. XIIIP-1896) ir su juo susijusių įstatymų projektų paketą. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad toliau išvardintuose projektuose: - Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 16, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 70(1), 72, 73, 74, 75(1) straipsnių, priedo pakeitimo ir 651, 66, 68, 68(1) straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto 56 straipsnio 4 dalyje; - Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 22(1), 25(1), 25(2), 25(3), 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 21(2), 28(1), 28(2), 33(1), 33(2) straipsniais ir 22(2), 26,27,29, 30, 31, 32,33, 35,36,37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto 21^1 straipsnio 2 dalyje; - Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37,45,48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 361 straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto 36^1 straipsnio 2 dalyje; yra numatyta galimybė klientui dalyvauti skundo tyrime. Manome, kad ši nuostata yra perteklinė, nes: a) tai papildoma administracine našta verslui; b) skundo nagrinėjimas nevyksta posėdžiuose ar kažkokios kitos formos svarstymuose, kuriuose galėtų dalyvauti klientas; c) klientas neturi žinoti konfidencialios informacijos, nesusijusios su nagrinėjamu dalyku; d) tarpusavio ginčo nagrinėjime nedalyvauja joks arbitras, todėl tokio dalyvavimo principo perkėlimas netinka šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Mūsų nuomone, kaip alternatyva, gali būti nustatoma pareiga gavus skundą susisiekti su klientu ir visą reikalingą informaciją surinkti iš jo paties.	Pritarti	Žiūrėti pasiūlymą dėl Teisės departamento 2 pastabos šiose išvadose, taip pat argumentus dėl Lietuvos bankų asociacijos 1 pasiūlymo projekto Nr. XIIIP-1897 išvadoje.
2.	FINCO, 2018-04-30	16			Dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 22^1, 25^1, 25^2, 25^3, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21^2, 28^1, 28^2, 33^1, 33^2 straipsniais ir 22^2, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1905 Finansinių paslaugų įmonių asociacija FINCO (toliau – FINCO) teikia nuomonę ir pastabas dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 22^1, 25^1, 25^2, 25^3, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21^2, 28^1, 28^2, 33^1, 33^2 straipsniais ir 22^2, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-1905 (toliau – Įstatymo projektas). Siūlomas Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) pakeitimas Įstatymo projekto 16 straipsniu siūloma keisti VKĮ 34 str. 1 d. 1 punktą ir įtvirtinti nuostatą, kad priežiūros institucija skiria “juridiniams asmenims iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų baudą“ ir VKĮ 34 str. 1 d. 2 punkte įtvirtinti nuostatą, kad priežiūros institucija skiria „juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 eurų baudą“. FINCO pasiūlymas Siūlome atsisakyti VKĮ projekte pateikto siūlymo vartojimo kredito davėjams skirti baudas iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų ir palikti galioti šiuo metu VKĮ įtvirtintas nuostatas, susijusias su baudų dydžiu. Konkrečiai siūlome numatyti, kad, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, vartojimo kredito davėjams būtų skiriamos baudos iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, o bauda, kurios dydis yra iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, galėtų būti skiriama tik pakartotinio (per vienerius metus) pažeidimo atveju. Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos tikslas – jo kompetencijai priskirtų įstatymų įgyvendinimo pažeidimo prevencija. Šiuo tikslu Lietuvos bankas turi teisę taikyti poveikio priemones, tarp jų ir baudas, už finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Pagrindinis taikomų poveikio priemonių tikslas visais atvejais yra galimų pažeidimų prevencija, t.y. nustatytos poveikio priemonės turi atgrasyti asmenis nuo pažeidimų padarymo, o jei pažeidimas jau yra padarytas – nubausti jį padariusį asmenį. Kaip nurodoma LBĮ ir VKĮ pakeitimo aiškinamajame rašte „įstatymo projekte numatytos piniginės baudos: ūkio subjektams  iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Baudų dydžiai pasirinkti įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuria reikalaujama grynųjų pareigų tvarkytojams, nevykdantiems savo pareigų,  nustatyti veiksmingas, proporcingas  ir atgrasančias sankcijas. Pasirinktu baudų dydžiu, visų pirma,  siekiama užtikrinti jų veiksmingumą ir prevencinį atgrasomąjį poveikį.“ FINCO  nuomone toks baudų dydis yra nepagrįstas vartojimo kredito teikėjų atžvilgiu, kadangi tokie baudų dydžiai yra orientuoti į grynųjų pinigų tvarkytojus. Pažymime, kad vartojimo kredito davėjai nėra laikomi grynųjų pinigų tvarkytojais, dėl to šis argumentas negali būti laikomas kaip pagrindžiantis už VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus taikomų baudų dydį. Papildomai pažymime, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES yra netaikomos vartojimo kredito davėjų atžvilgiu. Vartojimo kredito davėjai kaip finansų įstaigos negali būti prilyginamos kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir kitoms finansų įstaigoms, kurių veikla gali daryti esminį poveikį visuomenės interesams ir kurie savo veikloje prisiima didelę riziką, o jų veiklos kontekste padaryti pažeidimai gali lemti didelę žalą visų finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančių teisės aktų saugomiems interesams. Vartojimo kredito davėjų veikloje nėra tokio mąsto rizikos, susijusios su VKĮ saugomų interesų pažeidimu. Dėl šios priežasties baudų suvienodinimas visiems finansų rinkos dalyviams neatsižvelgiant į jų veikloje prisiimamos rizikos mąstą ir pobūdį yra neproporcingas ir nelogiškas, kadangi šios direktyvos negali būti taikomos sprendžiant dėl vartojimo kredito davėjams taikomų baudų dydžių. Taip pat, FINCO nuomone yra neproporcinga nustatyti vienodą atsakomybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo jau yra baustas už VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus ar ne. Baudų, kaip prevencinės pažeidimų priemonės tikslas – užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. FINCO nuomone VKĮ turi būti numatyta švelnesnė atsakomybė asmenims, nepadariusiems VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų. Kaip minėta, proporcingumo principo esmė – asmenų atžvilgiu valstybės taikomos administracinės priemonės (viešojo valdymo aktai, atsakomybę reglamentuojančios normos ir pan.) turi atitikti siekiamus tikslus ir būti jiems adekvačios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nustatant ar poveikio priemonė yra proporcinga, vertintinas tikslas, kurio siekiama, bei tai, ar pasirinkta poveikio priemonė šį tikslą atitinka (žr., pvz., 1996-04-18 nutarimą „Dėl Komercinių bankų įstatymo“). FINCO nuomone VKĮ projekte siūlomi baudų dydžiai neatitinka proporcingumo reikalavimo, yra per dideli ir VKĮ saugomų interesų apsaugai – pažeidimų prevencijai pakanka švelnesnių sankcijų už padarytus VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai siūlome atsisakyti siekio suvienodinti visiems finansų rinkos dalyviams taikomų baudų dydžius – atsižvelgiant į VKĮ saugomų visuomenės interesų pobūdį ir potencialią VKĮ pažeidimais padaromą žalą, mažinti už VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus taikomų baudų dydžius ir numatyti švelnesnę atsakomybę asmenims, per vienerių metų laikotarpį nepadariusiems jokių VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų. Siūlomas VKĮ pakeitimas Siūloma VKĮ 34 str. 2 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad „juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.“ FINCO pasiūlymas Siūlome atsisakyti vartojimo kredito davėjo bendrąsias praėjusių metų pajamas skaičiuoti remiantis patronuojančios įmonės paskutinėmis metinėmis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis – pajamų sumą skaičiuoti nuo bendrų, konsoliduotų patronuojančios įmonės pajamų. FINCO nuomone, konsoliduotų įmonių grupės pajamų naudojimas skiriant baudas už VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus yra neproporcingas ir sudaro skirtingas rinkos sąlygas vietos įmonėms ir tarptautinėms įmonių grupėms. Priėmus VKĮ pakeitimo projektu siūlomas nuostatas, susijusias su bendrų pajamų skaičiavimu naudojant patronuojančios įmonės konsoliduotas pajamas būtų sudarytos skirtingos (nekonkurencingos) veiklos sąlygos vietos įmonėms ir tarptautinių korporacijų narėms. VKĮ pažeidimų pobūdis ar mastas niekaip negali būti įtakojamas grupės, kuriai priklauso pažeidimą padariusi įmonė, rezultatų, ypač turint omenyje, kad tarptautinės įmonių grupės diversifikuoja veiklas ir savo struktūroje turi kelias ar net keliasdešimt įmonių. Tuo tarpu maksimalios baudos dydis reikšmingai skirtųsi priklausomai nuo to, ar bauda būtų skiriama Lietuvos Respublikos fizinių asmenų įsteigta įmonei, ar tarptautinės finansinės grupės įmonei. Diskriminacinės sąlygos reguliuojamai veiklai neigiamai įtakotų Lietuvos reitingus verslo vykdymo srityje bei sumažintų užsienio investicijas. Taip pat, priėmus pakeitimus maksimalus baudos dydis galėtų reikšti ne tiek vartojimo kredito davėjų sąraše įregistruotos įmonės pajamų dalies netekimą, kas atitiktų prevencinį siūlomos nuostatos pobūdį, kiek vartojimo kredito davėjų sąraše įregistruotos įmonės bankrotą. Lietuvos bankas gali skirti baudą tik Sąraše įregistruotai įmonei (filialui), o ne ją patronuojančiai įmonei. Šios įmonės yra savarankiškos finansinių ir teisiniu požiūriu, jų finansiniai pajėgumai yra skirtingi. Patronuojančios įmonės konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje nurodytos pajamos ar grynasis turtas gali būti keliasdešimt kartų didesnis už vartojimo kredito davėjų sąraše įregistruotos įmonės (filialo) pajamas ar turtą. Taigi baudos skyrimas nuo pasaulinių grupės pajamų pažeistų kitų grupės įmonių ir jų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į baudų prevencinį pobūdį, FINCO nuomone, skaičiuojant baudas pakaktų šias baudas skaičiuoti tik nuo vartojimo kredito davėjo pajamų, o ne nuo įmonių grupės bendrųjų paskutinių metų konsoliduotų pajamų – taip būtų užtikrintas baudų prevencinis pobūdis ir nebūtų pažeisti tarptautinių įmonių grupių interesai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, FINCO nuomone, bendrosiomis pajamomis, nuo kurių turėtų būti skaičiuojamos baudos už VKĮ ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimus, turėtų būti laikomos tik vartojimo kredito davėjų sąraše esančio asmens (vartojimo kredito davėjo) pajamos. Priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlome 16 straipsnį, kuriuo keičiamas 34 VKĮ straipsnis išdėstyti taip: „34 straipsnis. Baudos 1. Priežiūros institucija skiria baudas: 1) juridiniams asmenims iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą; 2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 eurų baudą. 1) už priežiūros institucijos reikalavimo pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimui tirti, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu prieš tai asmuo buvo įspėtas dėl šio reikalavimo nevykdymo, – iki 2 896 eurų; 2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų arba iki 1 448 eurų už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną; 3) už kitus šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimus – vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui iki 0,1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, kitiems asmenims iki 2 896 eurų, taip pat kitas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones. 2. Pakartotinai per vienus metus padarius pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė, gali būti skiriama bauda iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų. 2. 3. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. 3. 4. Jeigu dėl šio įstatymo 33^2 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija  skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. 4. 5. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 1 milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos  juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą. 5. 6. Šio įstatymo 33^2straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų. 6. 7. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 43^3 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Įvertinant, kad šis Įstatymo projektas yra eilės įstatymų pakeitimų paketo dalis, taip pat tai, kad visi pakete esantys įstatymų pakeitimai kelia klausimus skirtingiems finansų sektoriaus dalyviams prašome Biudžeto ir finansų komiteto organizuoti klausymus, kuriuose būtų detaliai aptarti siūlomi įstatymų pakeitimai.	Nepritarti	Šiuo metu galiojančios Vartojimo kredito įstatymo 34 straipsnio nuostatos, pagal kurias už pirmą kartą padarytus pažeidimus galima skirti tik iki 0,1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų baudą, nesudaro sąlygų šios poveikio priemonės naudoti kaip įrankį, veiksmingai finansų rinkos priežiūrai atlikti, nes tokio dydžio bauda neturi beveik jokio nubaudimo ir atgrasančio (prevencinio) poveikio. FINCO siūlomas pakeitimas (t. y. įstatyme nustatyti, kad vartojimo kredito davėjams būtų skiriamos baudos iki 1 procento praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, o bauda, kurios dydis yra iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, galėtų būti skiriama tik pakartotinio (per vienerius metus) pažeidimo atveju), esmingiau galiojančio reguliavimo ir situacijos dėl galimos skirti baudos veiksmingumo, nepakeistų. Kaip nurodyta projektų aiškinamajame rašte, su teikiamais projektais vienodinama poveikio priemonių ir jų taikymo sistema visos finansų rinkos mastu. Nėra objektyvių priežasčių, kodėl vartojimo kredito sektoriui turėtų būti nustatytos skirtingos, išskirtines veiklos sąlygas nustatančios taisyklės. Įstatymų projektais yra sudaromos sąlygos įvertinti vartojimo kredito davėjų, kaip ir kitų finansų rinkos dalyvių, anksčiau padarytus pažeidimus ir jiems taikytas poveikio priemones ir atsižvelgiant į tai, parinkti pažeidimui proporcingą ir teisingą baudos dydį. Kartu su projektu XIIIP-1905 teikiamo Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1896) naujai dėstomo Lietuvos banko įstatymo 43^3 straipsnio 7 ir 9 dalyse numatyta, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, be kita ko, atsižvelgia į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, į tai, ar pažeidimas padarytas pakartotinai. Projekto nuostatomis, kurios numato, kad vartojimo kredito davėjo bendrosios metinės pajamos skaičiuojamos remiantis patronuojančios įmonės paskutinėmis metinėmis konsoliduotomis finansinėmis ataskaitomis, atsižvelgiant į ES poveikio priemonių finansų rinkos priežiūros ir kitose srityse taikymo reguliavimo tendencijas, be kita ko, siekiama, kad skiriamos baudos būtų veiksmingos, turėtų atgrasomąjį poveikį net ir tais atvejais, kai sunkius, didelę žalą įstatymo saugomoms vertybėms darančius, pažeidimus darytų dideles metines pajamas turinčioms grupėms priklausantys juridiniai asmenys, kurie patys neturi reikšmingesnių metinių pajamų. Su teikiamais projektais vienodinama poveikio priemonių ir jų taikymo sistema visos finansų rinkos mastu. Nėra objektyvių priežasčių, kodėl vartojimo kredito sektoriui turėtų būti nustatytos skirtingos bendrųjų metinių pajamų skaičiavimo taisyklės. Be to, kartu su projektu XIIIP-1905 teikiamo Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-1896) naujai dėstomo Lietuvos banko įstatymo 43^3 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija, skirdama baudą turės įvertinti ne tik pažeidimo sunkumą ir trukmę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pirmame ir antrame baudos apskaičiavimo etape), tačiau ir baudos proporcingumą ir kitas reikšmingas, tačiau pirmajame ir antrajame etapuose nevertintas, aplinkybes. Tai leis skiriant baudas užkirsti kelią tokioms situacijoms, kada būtų skiriamos neproporcingos, diskriminacinės, įmonių nemokumą sukeliančios baudos.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 279, 2018-03-21					Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 2, 6, 8, 11, 21^1, 42, 43, 47 straipsnių, 1 ir 3 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17^1, 42^1, 43^1, 43^2, 43^3, 43^4, 43^5, 43^6 ir 43^7straipsniais ir septintuoju^3skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 15, 34, 35, 56, 59, 62, 64, 65, 67, 69, 70^1, 72, 73, 74, 75^1straipsnių, priedo pakeitimo ir 65^1, 66, 68, 68^1 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 22, 40, 43, 45, 46, 49, 52, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 48, 50 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 4, 5, 9, 10, 14^1, 15, 26, 119, 160, 161, 163, 164, 166, 168, 169, 170, 171, 172, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 11^2 straipsniu ir 27, 162, 163^1,174 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 26, 46, 47, 48, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6^1, 39^1, 57^1, 58^1, 58^2, 58^3 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17 ir 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 2, 3, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 5, 7, 52, 53, 54, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 52^1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 22, 22^1, 25^1, 25^2, 25^3, 28, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 21^2, 28^1, 28^2, 33^1, 33^2straipsniais ir 22^2, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 62^1 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 11, 22, 25, 26, 33, 135, 138, 157, 161, 163, 184, 191, 198, 200, 201, 204, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 221 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31^1straipsniu įstatymo ir 202 ir 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 1, 9, 11, 12, 13, 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13^1straipsniu, priedu ir 50, 56 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 13, 49, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir 51, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 27, 49, 54, 55, 57, 59, 60, 61, 62, 64 straipsnių pakeitimo ir 56, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatymo Nr. XII-1033 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 13^1straipsniu ir 17, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 1, 2, 3, 5, 7, 96, 101, 117, 118 ir 119 straipsnių pakeitimo ir 120 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 6, 7, 8, 9, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10^1straipsniu ir 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 31, 37, 45, 48, 49, 50, 51, 52, 53 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 36^1straipsniu ir 54, 55 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505, 589 straipsnių pakeitimo ir 200, 201, 202, 203 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka, siekiant įgyvendinti 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL 2016 L 175, p. 8). 3. Įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministrą Vilių Šapoką, o jam negalint dalyvauti – Lietuvos Respublikos finansų viceministrę Loretą Maskaliovienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1905, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymą, bei Komiteto išvadoms ir pasiūlymui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-23	16				Argumentai Įvertinus tai, kad šiuo metu šiuo metu galiojančiame Vartojimo kredito įstatyme nustatyti baudų dydžiai (0,1 proc. bendrųjų metinių pajamų)  neužtikrina baudų  atgrasomojo poveikio ir veiksmingumo bei atsižvelgiant į tai, kad baudų dydžiai yra ženkliai mažesni, nei kitiems rinkos dalyviams, ir į tai, kad projektu baudos keičiamos horizontaliai visai rinkai taikant vienodus principus ir vertinimo aplinkybes (tarp jų ir pakartotinumo aplinkybę) bei baudos apskaičiavimo etapais taisyklę, siūlytina projekte XIIIP – 1905 sumažinti baudos dydį 50 procentų  (nuo 10 proc. iki 5 proc. –  juridiniams asmenims, nuo 50 000 eurų iki 25 000 eurų – juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims). Pasiūlymas Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros institucija skiria baudas: 1)         juridiniams asmenims iki 10 5 procentų bendrųjų metinių pajamų; 2)         juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims iki 50 000 25 000 eurų.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, A.Palionis, M.Majauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         Stasys Jakeliūnas

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė