AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 50, 51, 106 IR 322 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 4, 6, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 23, 24, 271 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 52, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – BPK projektas) (toliau kartu – projektų paketas).
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2020 m. vasario 17 d. išvadoje Nr. XIIIP-4474 pateikta pastaba, kad BPK projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir su juo susijusios BPK 52 straipsnio 2 dalies nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, t. y. galimai neatitinka 29 straipsnyje įtvirtinto konstitucinio visų asmenų lygybės principo.
Siekiant suteikti galimybę Lietuvos Respublikos Seime svartyti kitas projektų paketu siūlomas nuostatas, kuriomis siūloma efektyvinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą ir užtikrinti racionalų valstybės lėšų, skiriamų šiai sričiai, panaudojimą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51, 106 ir 322 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas), atsisakant pakeitimų, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Projektas taip pat pataisytas, atsižvelgiant į Teisės departamento 2020 m. vasario 17 d. išvados Nr. XIIIP-4474 2 pastabą, kadangi Teismų įstatyme teismo sprendimų (įskaitant ir baudžiamajame procese priimamas nutartis) privalomumas apskritai siejamas tik su jų įsiteisėjimu, o prokuroro nutarimų privalomumas Prokuratūros įstatyme siejamas tik su jų teisėtumu, bet ne pagrįstumu (motyvavimu).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
BPK 50 straipsnis nustato gynėjo kvietimo ir paskyrimo taisykles.
BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalis apibrėžia būtinojo gynėjo paskyrimo tvarką.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytas išlaidų advokatui išieškojimas.
BPK 322 straipsnyje įtvirtintas privalomas gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma patikslinti BPK 50 straipsnį ir 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka ir jis nepasinaudojo BPK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta teise pasirinkti ir pasikviesti gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras privalo paskirti gynėją, jeigu sulaikytasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Gynėjas būtų parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis, 2019 m. BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu gynėjas buvo paskirtas 14168 atvejų (tai sudaro net 44 proc. visų būtino gynėjo dalyvavimo atvejų).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje siūloma grąžinti nuostatą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, išieškojimo iš asmens, kuris pripažintas kaltu.
BPK 51 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į siūlomą BPK 106 straipsnio 2 dalies papildymą, siūloma patikslinti nurodant, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą.
BPK 322 straipsnyje siūloma atsisakyti privalomo gynėjo dalyvavimo imperatyvo apeliacinės instancijos teismo procese, numatant, jog gynėjo dalyvavimas būtų būtinas tik, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, ar asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais ir bendraisiais pagrindais, t. y., kai nustatomi BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Pastebėtina, kad apeliacija baudžiamajame procese savo turiniu labai skiriasi nuo, pavyzdžiui, apeliacijos civiliniame procese. Baudžiamosiose bylose apeliacinius skundus dažniausiai rašo patys nuteistieji ir pakankamai retais atvejais gynėjai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą visais atvejais, kai yra pateiktas apeliacinis skundas, šio byloje privalomai turi dalyvauti gynėjas, nepriklausomai nuo to, ar nuteistasis (išteisintasis) tam išreiškia norą. Be to, praktikoje didžiojoje dalyje apeliacinių skundų net nėra atnaujinamas įrodymų tyrimas ir skundai nagrinėjami tik paties nuteistojo surašytų argumentų ribose, nebent pats teismas mato, kad būtina išeiti iš skundo ribų (labai retais ir išimtinais atvejais), taigi gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra formalus ir nesuteikiantis pridėtinės vertės. Tačiau, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, siūloma numatyti, kad „nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, ar asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, padėtį bloginančiais pagrindais.
Būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme atsisakymas nedaro įtakos asmens teisei į gynybą (teisei turėti advokatą), kadangi baudžiamajame procese asmuo visada turi teisę savarankiškai pasikviesti gynėją ir tokiu būdu užtikrinti savo teisę į gynybą arba gynėjas būtų skiriamas esant BPK 51 straipsnyje numatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad teisės į gynybą garantavimas yra susijęs su pareiga visuomet užtikrinti, kad asmuo galėtų pasinaudoti gynėjo paslaugomis, bet ne su tuo, kad gynėjas visuomet būtų skiriamas tik formaliam dalyvavimui teismo procese.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto projekto pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą projektą, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Projektas atitinka Konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus projektą Teisingumo ministrui reikės pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. 1R-45 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos ataskaitos rengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai taisyklių patvirtinimo“;
2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projekte siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti papildomo biudžeto lėšų poreikio neplanuojama. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas laikino sulaikymo (BPK 140 straipsnis) atvejais, buvo suteikta 14168 kartų. Prognozuojant 40 proc. tokių bylų sumažėjimą, tikėtinas biudžeto lėšų sutaupymas sudarytų 634704 Eur (5667 atvejų*112 Eur (vidutinė vienos baudžiamosios teisinės pagalbos bylos kaina)). Antrinė teisinė pagalba baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas apeliacinės instancijos teisme, buvo suteikta 1965. Prognozuojant 40 proc. tokių bylų sumažėjimą, tikėtinas biudžeto lėšų sutapymas sudarytų 88032 Eur (786 atvejų*112 Eur).
Dėl siūlymo iš pripažinto kaltu asmens išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pažymėtina, kad tikslios sumos, kuri galimai būtų išieškota, apskaičiuoti nėra galimybės. Kartu pastebėtina, kad vidutiniškai per metus būtino gynėjo dalyvavimo atvejų (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) yra apie 26000 (2019 m. duomenys). Jeigu preziumuotume, kad 50 proc. atvejų asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie 1456000 Eur (13000 atvejų* 112 Eur). Jeigu preziumuotume, kad 40 proc. atvejų asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie 1164800 Eur (10400 atvejų* 112 Eur). Jeigu preziumuotume, kad 30 proc. atvejų asmenys būtų pripažinti kaltais ir jų turtinė padėtis leistų iš jų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, į valstybės biudžetą būtų priteisiama apie 873600 Eur (7800 atvejų* 112 Eur).
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ar išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinė pagalba, advokatas, advokato padėjėjas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.Nėra.
Teikia
Seimo nariai: Agnė Širinskienė
Stasys Šedbaras
Vilija Aleknaitė Abramikienė
Rimas Andrikis
Irena Haase
Julius Sabatauskas
Lauras Stacevičius
Irena Šiaulienė
Petras Valiūnas