LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 432
STENOGRAMA
2020 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai, 63 Seimo nariai, atsiprašau.
14.03 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5032, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5033, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5034 (pateikimas)
Kviečiame į tribūną Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją J. Neverovičių, kad mums pristatytų visą įstatymų paketą, tai yra Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5032, kartu ir lydimuosius. Prašom pristatyti.
J. NEVEROVIČ. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, birželio 25 dieną Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo įgaliojo mane pristatyti Elektros energetikos, Energetikos, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų projektus. Jų tikslas yra sumažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu, taip pat užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą ir didesnį jo atsparumą per vartotojų prijungimo kainodaros tobulinimą.
Respublikos Prezidentas važinėja su komanda, dirba regionuose, ne kartą teko girdėti iš savivaldybių vadovų, administracijos, kad patiriama tam tikrų iššūkių, finansinių sunkumų, kai savivaldybės yra priverstos dengti visas išlaidas, susijusias su elektros oro linijų perkėlimu, įskaitant ir tuos atvejus, kai norima iškelti pakankamai senas ir atgyvenusias oro linijas ar susijusius jos elementus. Todėl pasidaro sunkiau modernizuoti gatvių apšvietimą ar vykdyti kitus svarbius projektus.
Todėl Prezidentas teikia Seimui pataisas, kuriomis siūloma nuo 100 % iki 50 % sumažinti privalomų padengti išlaidų dalį asmenims, kurie pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias elektros oro linijas, kurios buvo įrengtos anksčiau nei prieš 20 metų ir šiuo metu kliudo statinių statybai ar kitiems darbams.
Taip pat siūloma įteisinti skubios elektros energetikos įrenginių rekonstrukcijos ar iškėlimo galimybę, kai pageidaujantis asmuo, suderinęs su tinklo operatoriumi, darbus gali vykdyti arba organizuoti jų vykdymą pats. Tokiu atveju 50 % kompensacija net ir senoms oro linijoms negalėtų būti taikoma, nes nebūtų galimybių užtikrinti atliekamų rangos darbų kainos kontrolę. Tačiau būtų laimima laiko prasme, nes nereikėtų laukti, kol skirstymo tinklo operatorius atliks paruošiamuosius darbus.
Kita problema, sprendžiama teikiamais įstatymų projektais, yra ta, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą skirstomųjų tinklų operatoriai apmoka nuo 60 % iki 90 % naujų vartotojų įrenginių prijungimo investicijų. Tos investicijos per skirstymo paslaugų tarifą perkeliamos visiems vartotojams, mokantiems už elektros energiją, o tai nėra socialiai teisinga.
Be to, šios išlaidos operatoriams dengiamos per skirstymo paslaugos tarifą, kaip investicijų grąžos ir nusidėvėjimo dedamosios… sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu – vidutiniškai per 40 metų. Tai reiškia, kad sparčiai daugėjant naujų vartotojų ir išlaikant dabartines jų prijungimo sąlygas tokios investicijos iš dalies daromos skirstomojo tinklo patikimumo sąskaita, nes galimybės investuoti į tinklo patikimumą ir jo atsparumą atitinkamai tampa mažesnės.
Todėl įstatymo projekte siūlome tobulinti elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų kainodaros teisinį reglamentavimą, nustatant, kad nauji vartotojai padengtų 50 % prijungimo sąnaudų. 50 % prijungimo sąnaudų turėtų padengti ir prijungiami gaminantys vartotojai, kurie šiuo metu turi padengti 100 % išlaidų. Taigi tokie pakeitimai mažintų finansinę naštą ne tik tinklų operatoriams, bet ir visiems likusiems elektros energijos vartotojams. Be to, skatintų atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Pažymėtina, kad tokiais kainodaros pakeitimais priartėtume prie kitose Baltijos šalyse taikomų kainodaros principų. Pavyzdžiui, Latvijos vartotojai padengia irgi 50 % elektros įrenginių prijungimo sąnaudų, o Estijoje – net 80 % sąnaudų.
Įstatymų pakete taip pat numatyta priemonė užtikrinti efektyvesnę skirstomųjų tinklų infrastruktūros plėtrą teritorijose, kur nėra elektros vartotojų. Tokių teritorijų elektrifikavimas ilgą laiką buvo pagal bendrą tvarką subsidijuojamas visų elektros vartotojų. Pavyzdžiui, 2015–2019 metais buvo 832 tokie objektai, į kuriuos ESO investavo beveik 12 mln. eurų, tačiau elektros vartojimo ir investicijų grąžos nebuvo visai. Tačiau, pripažįstant verslo subjektų interesą plėtoti infrastruktūrą ir ruošti teritorijas gyvenamųjų namų ar verslo objektų statybai, siūlome įteisinti elektrifikavimą ir neturint statybą leidžiančių dokumentų, su sąlyga, kad darbų užsakovas tokiais atvejais turėtų padengti 100 % tinklo įrengimo sąnaudų.
Tikimės, kad priimti siūlomi pakeitimai duos teigiamą efektą, pagerės savivaldybių finansinė situacija ir įgyvendinamų projektų eiga, taip pat verslo sąlygos ir plėtra. Patobulinus vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų kainodarą, skirstomųjų tinklų operatorius turės padengti mažesnę dalį susijusių sąnaudų. Sutaupytos lėšos galės būti panaudotos elektros skirstomiesiems tinklams modernizuoti, taip pat didinti elektros tinklo patikimumą ir sistemos atsparumą gamtiniams reiškiniams, dėl kurių nutrūksta elektros tiekimas vartotojams.
Projektui įgyvendinti valstybės ir savivaldybių lėšų nereikės. Taip pat ne didės, o nežymiai mažės elektros skirstymo tarifo dedamoji ir jos kaina.
Pasiūlymai yra išdiskutuoti, aptarti su Energetikos ministerija, su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, Savivaldybių asociacija ir su akcine bendrove ESO. Kviečiame Seimo narius svarstyti ir pritarti šiam paketui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis klausia P. Saudargas. Nėra. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Prezidento patarėjau, vis dėlto aš norėčiau klausti, ar taip nebus ribojama atsinaujinančių išteklių plėtra, ypač gaminančių vartotojų, nes taip, pasaugojimo mokestis šiandieną lenkia ten importuojamos elektros kainą, lygus 5 euro centams už kilovatvalandės pasaugojimą, iš jų du – skirstomajam tinklui, trys – perdavimo tinklui, kai importuojama kaina nesiekia 4 euro centų. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas. Ką tik bandė Energetikos ministerija prastumti Seime 0,5 mlrd. vertės projektą, kad gyventojai apmokėtų vėjo elektrinių jūroje prijungimą iki Kruonio, tai VERTʼas buvo suskaičiavęs maždaug apie 0,5 mlrd. vertės, ir būtų įrašyta į sąskaitas vartotojams ši suma, kompensuojama elektros vartotojų. Ar, skriaudžiant mažuosius, nesudaromos sąlygos didiesiems drambliams, tam atėjimui?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Šituo pasiūlymu mes sprendžiame tiktai prisijungimo prie infrastruktūros klausimą, nesprendžiame jokių kitų klausimų. Jeigu nagrinėtume konkrečiai gaminančių vartotojų situaciją, tai mes ją siūlome gerinti. Dabar, jeigu, pavyzdžiui, statoma elektrinė ant stogo, kad jinai atsirastų, reikia tinklo tobulinimo, tai tas vartotojas, tas naujas gaminantis vartotojas turi sumokėti 100 % kaštų infrastruktūros tobulinimo. Pagal mūsų pasiūlymą mokėtų tiktai 50 %, vadinasi, čia yra ženklus pagerinimas situacijos ir palengvinimas tiems, kurie norės įsirengti, pavyzdžiui, saulės elektrines ant stogo.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys. Ruošiasi E. Pupinis.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas patarėjau, mano klausimas buvo toks pat, kokio ir A. Skardžius paklausė. Dėkui, aš labai pritariu tokiam siūlymui, taip ir turėtų būti, kitaip sakant, didesnė dalis prijungimo sąnaudų būtų socializuojama, kam aš pritariu.
J. NEVEROVIČ. Taip, teisingai, jūs teisingai skaitote. Dabar, jeigu reikalingos papildomos investicijos, jas padengia tas, kuris prašo prisijungimo. Jeigu bus pritarta pasiūlymui, tada 50 % mokėsime iš bendro visų sumokamo tarifo.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Prezidento patarėjau, iš tikrųjų įdomu būtų, kaip su verslu bus, čia visur minimi asmenys. Dabar tam tikrų problemų pasitaiko, kuomet tam tikruose sklypuose, kur norima investuoti, yra tam tikros linijos. Tai šiuo atveju ar tikrai bus padengiami kaštai, jeigu tą darys, pavyzdžiui, (…), savivaldybės, kurios nori tvarkyti tuos sklypus ir iškelti linijas iš tų plotų, kurių plotai užimti stulpais? Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Dabartiniame reguliavime, kuris nesikeitė dešimtmetį ar daugiau, yra užprogramuotas tam tikras neefektyvumas, kai pinigai įšaldomi žemėje tiesiog, kai verslas, kuris galbūt galvojo daryti projektą, nebuvo užtikrintas, tiesiog pasiimdavo sąlygas, tiesiog paprašydavo prijungimo ir paklodavo ESO kabelius, kurie nenaudojami buvo, nes nebuvo kitos motyvacijos projektą vystyti. Dabar mes truputį padidinome kaštus tokio neatsakingo sprendimo, bet tam, kad apsaugotume mūsų visus vartotojus. Bet iš principo verslui sąlygas ne pasunkiname, o palengviname, nes jeigu jiems iš tikrųjų reikia tokio greito projekto tam, kad įgyvendintų investiciją, tai kaip tik tais pasiūlymais tą įgalinsime daryti, netgi nereikalaudami, kad projektą būtinai įgyvendintų ESO. Jie galės padaryti patys savo kaštais.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, iš dalies netgi atsakėte, nes problema ir yra šiuo metu su ESO, kad ESO liepia pirkti tas paslaugas tik iš vieno kokio nors tiekėjo, rangovo, su kuriuo jie būna pasirašę sutartis. Susidaro kartais tokios tragikomiškos situacijos, kai, pavyzdžiui, savivaldybė kloja komunikacijų tinklų trasą, įkloja kabelį į tą trasą ir ESO sako – tik prijunkime, ir viskas, o jie sako – ne, taip netinka, turi atvažiuoti mūsų rangovas, atskirai iškasti, atskirai įkloti ir atskirai prijungti. Kiek suprantu, dabar bus galimybė samdyti pačiam asmeniui kažkokį rangovą, kuris tuos darbus atliktų, ir ta kaina būtų pasidalinta per pusę? Jeigu galite, patikslinkite.
J. NEVEROVIČ. Ačiū, pirmininke, už jūsų klausimą. Taip, tokia galimybė atsiranda, tačiau, aišku, su sąlyga, kad 100 % tas užsakovas apmokės kaštus. Jeigu jis mano, kad jam bus taip pigiau, jis tai galės padaryti. Tačiau jeigu jis tikėsis 50 % kaštų padengimo iš mūsų visų sumokėto tarifo, tada tai turės daryti ESO, kuris neabejotinai turi derybinę galią ir tikrai gali užtikrinti tuos tinklo standartus aukščiausiu lygiu.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau tokį bendrą klausimą paklausti. Sakykite, vartojimo prekių infliacija sumažėjo, bet gamybos kaštų infliacija, atrodo, nemažėja, ir ypač ta dalimi, kuri yra susijusi su energetika, tenkanti vienam bendrojo vidutinio produkto vienetui, tai yra eurui. Sakykite, konkurencijos požiūriu, aplinkinių kaimynų ir rinkų požiūriu, ar tokia situacija kiek nors keisis ir į kokią pusę keisis, nes iš esmės kaštų didėjimas, arba kaštų infliacija, reiškia, kad šiuo aspektu mes nelaimime arba bent jau pralaimime daugeliui aplinkinių kaimynų. Sakykite, kokias perspektyvas jūs matote?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Kaip tik mes susilyginame su kaimynais. Tos sąlygos bus analogiškos kaip Latvijoje ir šiek tiek geresnės negu Estijoje, kur vartotojai privalo susimokėti 80 % prisijungimo prie infrastruktūros kaštų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, kad suteikėte žodį. Aš iš tikrųjų noriu paklausti dėl pačių elektros parkų išdėstymo. Vakarų šalyse jau seniai tie parkai yra ir statomi, taupant brangią žemę, ant pastatų arba ant žemės, kurios jau visiškai negalima naudoti pagal žemės ūkio paskirtį – visokie šlaitai, automagistralių, geležinkelių… Pas mus kur noriu, ten statau, ką noriu, tą darau. Savaime suprantama, nes stato ant žemės ūkio paskirties žemės, ne ant kitos paskirties. Yra mažesnis žemės ūkio paskirties žemės mokestis, nes moka…
Ar mes negalvojame ką nors daryti, kad vis dėlto mes ir šiuo atžvilgiu taptume vakariečiai ir tos elektrinės būtų statomos ant stogų arba ant nenaudojamų, netinkamų žemės ūkio paskirčiai žemių?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Šiuo įstatymų pakeitimų paketu mes nesprendžiame vėjo ar kitokių elektrinių išdėstymo klausimų, tai yra savivaldybių ir jų bendrųjų ar specialiųjų planų kompetencija, klausimas. Galbūt čia reikia kokios nors papildomos diskusijos, tačiau pagal šio paketo rėmus mes nediskutuojame apie tuos dalykus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. S. Gentvilas – motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėtųsi tikrai pagirti tokį projektą. Lyg ir Energetikos ministerija turėtų atnešti, bet ačiū prezidentūrai už iniciatyvą. Tikrai subalansuoja kai kuriuos deficitus ESO, kuris negaudavo kompensavimo už darbus, kuriuos atlieka. Bet labiausiai norėčiau išskirti ir pagirti tai, kad gaminantys vartotojai, kurie prisijungs prie tinklo, dabar dengs tik 50 % prisijungimo kaštų, o ne 100 %. Ir turint omeny, kad ši kadencija yra pažadėjusi, šios kadencijos Vyriausybė, turėti kadencijos pabaigoje virš 30 tūkst. gaminančių vartotojų, o dabar turime tik 7 tūkst., tai yra daug padaryta, bet keturiais kartais vis dėlto atsiliekame nuo plano, kurį kadencijos pradžioje išsikėlė valdantieji, tokia subsidija, prisijungimo kaštų subsidija, yra tikrai pateisinama, logiška ir ačiū prezidentūrai, kuri inicijuoja tai. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Kadangi prieštaraujančių nėra, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlo balsuoti. Gerai, gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio projekto kartu su lydimaisiais. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Žiūriu, yra trys projektai, dėl dviejų pirmų kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. O dėl trečiojo… Atsiprašau, A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Dėl komitetų. Kadangi Atsinaujinančių išteklių projektas Nr. XIIIP-5034, atrodo, tas yra, tai pagrindinis turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas pagal kuruojamą sritį.
PIRMININKAS. Įrašytas Ekonomikos komitetas pagal sritį.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Atsinaujinančių išteklių?
PIRMININKAS. Taip, dėl Atsinaujinančių išteklių galima rinktis iš dviejų. Kokį siūlote, Aplinkos apsaugos komitetą?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai Aplinkos apsaugos komitetas, nes Statutas taip numato.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? Galime. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Bendru sutarimu?
V. Ąžuolas – replika po balsavimo. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsiprašau, norėjau pasiūlyti kaip papildomą Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Kaip papildomą dėl ko? Biudžeto ir finansų komitetą dėl visų?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl visų trijų klausimų. Ar galima bendru sutarimu? Galima. Ačiū, pritarta.
14.21 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 12, 13, 14, 17, 21, 23 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4362(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkė iš eilės, 2-2.8 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4362(2). Neužteko 71 balso, todėl kviečiu balsuoti dėl šio projekto. Tuoj, minutėlę, įjungsime. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 12, 13, 14, 17, 21, 23 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.22 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4363(2) (priėmimas)
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4363(2). Einame pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų negauta. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.24 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 2, 3, 8, 9, 12, 13, 21, 34, 35 ir 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 ir 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4364(2) (priėmimas)
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 ir 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4364(2). Pranešėją J. Jarutį kviečiu į tribūną. Nėra. Kas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto galėtų? D. Gaižauskas gal galėtų kaip pirmininkas? Tuoj pateiksime jums išvadas, galėsite pristatyti. Žiūrime iš eilės.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taigi galime pritarti visam straipsniui su Teisės departamento siūlymu? Ačiū, pritarta. Toliau yra 12 straipsnis, dėl jo pasiūlymų negauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau 13 straipsnis.
Dėl 13 straipsnio gautas D. Gaižausko pasiūlymas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tai yra mano pasiūlymas, kad reikėtų pakoreguoti datą ir nukelti į 2020 m. rugpjūčio 1 d.
PIRMININKAS. Galime sutarti, kad yra 29 Seimo nariai, palaikantys šią iniciatyvą? Taip, galime.
Motyvų dėl šito pasiūlymo nėra. Galima bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū, pritarta.
Ir paskutinis yra Teisės departamento, kur yra komiteto nuomonė.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip pat pritarti, nes tai yra tiktai techniniai pataisymai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jam pritariame.
Dėl motyvų dėl viso užsirašė P. Saudargas – už dėl Šaulių sąjungos.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų jau kalbėjau svarstymo stadijoje, koks svarbus šis įstatymas. Atrodytų, gal pakeitimai ir nėra labai reikšmingi pačiame įstatyme ar dideli, tačiau, pavyzdžiui, mums labai svarbu išnaudoti visą tokios organizacijos kaip Šaulių sąjunga savanorystės potencialą ir tam atverti įstatyminius kelius tai daryti. Iš tikrųjų mažai kur rastum kitą panašų analogą, kad visuomeninė organizacija padėtų labai daugeliu aspektų ir sferų valstybinėms institucijoms užtikrinant ir saugumą, ir viešąją tvarką, ir visokeriopą kitokią pagalbą, tokią kaip sienos apsauga ir panašiai.
Šiuo atveju mes kartais susiduriame su tokia pilkąja zona, kad įstatymai lyg ir numato, tačiau ne iki galo reglamentuoja, kaip ta pagalba galėtų būti teikiama. Todėl jau tikrai turime dėti visas pastangas Seime nušlifuoti įstatymus, kad nekiltų biurokratinių kliūčių, ir mes galėtume išnaudoti savo savanorių, įstojusių į Šaulių sąjungą, visą potencialą. Ne tiktai, kai ateis diena X, bet ir taikos metu. Tai labai gerai tarnautų pasiruošimui, visų schemų atidirbimui ir paramos, pagalbos įvairiausioms valstybės institucijoms, ne tik kariuomenei, bet ir įvairiems vidaus tarnybos pareigūnams. Aš siūlyčiau kolegoms balsuoti už. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai… Dar yra dėl motyvų užsirašiusių. E. Pupinis – motyvai už. Prašom, Edmundai. Edmundai! Gintare Skaiste, pasitraukite nuo E. Pupinio. Edmundai, prašom. Motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, labai svarbu, kad didiname pasitikėjimą šauliais ir kad jų kai kurie reikalai, kurie buvo žemesnio lygio dokumentuose, dabar atsispindi įstatymuose. Tikrai reikia pasidžiaugti, kad šauliai parodė savo tokį tikrąjį visuomenišką veidą, ypač pandemijos metu, kai stovėjo pirmose gretose. Manau, kad jų perspektyvas reikia išnaudoti.
Vėlgi kalbama apie pilietinį ugdymą mokyklose, turbūt didžiausia atrama ir turėtų būti tos visuomeninės organizacijos, asociacijos, tokios kaip šaulių, kaip ateitininkų, ir kitos organizacijos, per kurias būtų galima vykdyti ir švietėjišką veiklą. Nors ir dabar iš esmės regionuose šauliai yra tie, kurie daugiausia dirba su jaunimu.
Tikrai džiaugiuosi, kad Šaulių sąjunga stiprėja, kad atkreipėme dėmesį į juos netgi įstatymų tvarka, kad vis dėlto ir visi reglamentai, kurie ir dėl nuobaudų buvo vidaus statute, dabar atsiranda įstatyme, atsiranda pilnas aiškumas. Siūlau pritarti ir dar labiau palaikyti šaulius ne tik įstatymais, bet ir biudžetais. Aš pritariu šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų kolegos išsakė labai daug svarių argumentų. Tikrai labai reikalingos pataisos. Šaulių organizacija yra tas pavyzdys, kai pilietiškumas yra ugdomas nuo jauno amžiaus. Kiek yra tekę stebėti įvairių renginių tiek mano mieste Kaune, tiek visoje Lietuvoje, Šaulių organizacija tikrai nuolat prisideda tiek palaikant tvarką, tiek padedant žmonėms. Taigi tai yra ne tik pilietiškumas, bet ir aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje, tiesioginis bendravimas su visuomene.
Šaulių organizacija nusipelno ne tik šio dėmesio, bet taip pat turėtų dar daugiau skirti to dėmesio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kad šaulių organizacijos pajėgumai būtų visiškai išnaudoti, o jaunimas turėtų visas galimybes prie šaulių organizacijos visuose regionuose prisijungti ir aktyviai veikti. Turiu omenyje ir jaunimo stovyklas, ir tinkamą jų finansavimą, nes tai yra ypač svarbūs dalykai. Tad raginu visus palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu kolegas balsuoti dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.31 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4365(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4365(2).
Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti. Galime visam straipsniui su šia nuomone pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra gauta jokių pasiūlymų. Galime pritarti jam bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: visi 90 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.32 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 8, 18, 19 ir 221 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4366(2) (priėmimas)
Toliau. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio kai kurių skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4366(2).
Einame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Galime visiems jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.33 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4367(2) (priėmimas)
Toliau. Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4367(2).
Einame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime visam 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio taip pat nėra gauta pasiūlymų. Galime jam pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: visi 88 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.34 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4368(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4368(2).
Einame pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 90, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4368(2) priimtas. (Gongas)
14.35 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4369(2) (priėmimas)
Toliau – Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4369(2). Turime tris straipsnius, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4369(2) priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4370(2) (priėmimas)
Toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4370(2). Yra trys straipsniai, dėl jų nėra gauta pasiūlymų. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4370(2) priimtas. (Gongas)
14.37 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4371(2) (priėmimas)
Toliau – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4371(2). Yra penki straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4371(2) priimtas. (Gongas)
14.38 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4372(2) (priėmimas)
Toliau – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4372(2). Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Jiems bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4372(2) priimtas. (Gongas)
14.39 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63, 69, 172 ir 1862 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4373(2) (priėmimas)
Ir paskutinis iš paketo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63, 69, 172 ir 1862 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4373(2). Pastraipsniui yra 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Dėl kiekvieno reikia balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl 1 straipsnio.
Balsavo 96 Seimo nariai ir visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Toliau dėl 2 straipsnio. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai, visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. 3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Balsuojame dėl viso straipsnio.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Straipsniui pritarta.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Balsuojame dėl straipsnio.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra.
Ir paskutinis 5 straipsnis – dėl įsigaliojimo datos. Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Straipsniui pritarta. Ir dabar balsuojame dėl viso Statuto projekto. Tuoj, minutėlę, užstrigo. Balsuojame dėl viso.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 94 seimo nariai: už – 94, prieš ir susilaikiusių nėra. Statutas priimtas. (Gongas)
14.44 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 1, 4, 16, 17, 26, 30, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311, 312, 313 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4938(3) (priėmimas)
Toliau – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 įvairių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 311, 312, 313 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4938(3). Einame pastraipsniui.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti. Galima visam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau nuo 4 iki 13 straipsnio pasiūlymų negauta. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: visi 98 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.45 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 papildymo 51 straipsniu ir 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3713(3) (priėmimas)
Toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 papildymo 51 straipsniu ir 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3713(3).
Einame pastraipsniui. Yra trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.46 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3714(2) (priėmimas)
Toliau – Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3714(2). Yra du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.47 val.
Kariuomenės drausmės statuto 21 straipsnio pakeitimo ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3715(2) (priėmimas)
Toliau – Kariuomenės drausmės statuto 21 straipsnio pakeitimo ir 96 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3715(2). Yra trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.48 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3716(3) (priėmimas)
Toliau – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3716(3). Yra trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 35 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3717(3) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 35 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3717(3). Yra trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 94, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.50 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 362 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3718(3) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 362 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3718(3). Einame pastraipsniui. Yra trys straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu jiems? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.51 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3719(3) (priėmimas)
Toliau Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 14, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3719(3). Yra keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.52 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3720(3) (priėmimas)
Toliau lydimasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3720(3). Nuo 1 iki 9 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.53 val.
Valstybės gynimo tarybos įstatymo Nr. VIII-209 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4013(2) (priėmimas)
Toliau Valstybės gynimo tarybos įstatymo Nr. VIII-209 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4013(2). Vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 4, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 straipsnių, 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 171, 191 straipsniais ir 5 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4915(2) (priėmimas)
Toliau pradedame kitą įstatymų paketą. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 kai kurių straipsnių, 1, 2, 4 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir 5 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4915(2). Žiūrime, nuo 1 iki 13 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 14 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė yra pritarti. Galime visam 14 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau nuo 15 iki 21 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Yra paskutinis 22 straipsnis. Jam taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų šitame įstatyme, be kitų, be abejo, svarbių dalykų, mes žengiame rimtą žingsnį užtikrindami saugumą dėl 5G ryšio. Aš čia kalbu apie tą tikrą rimtą saugumą, ne apie kepures iš folijos, kalbu apie pažangos ir saugumo reikalavimų derinimą, turiu galvoje tai, kad nepatikimi tiekėjai ir technologijų gamintojai neateitų diegti šio strateginio projekto Lietuvoje. Tam reikia įtraukti 5G potencialius tiekėjus į įstatymą, kad jie būtų patikrinti nacionalinio saugumo požiūriu. Čia labai svarbus žingsnis. Sveikinu, kad komitetas ir mes radome pritarimą, bendrą sprendimą. Tai yra pirmas svarbus žingsnis, bet dar mes turėsime daug dalykų padaryti šioje srityje. Visus raginu pritarti, geras projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4915(2) priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 27, 35, 37, 47, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4916(2) (priėmimas)
Toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4916(2). Einame pastraipsniui. Nuo 1 iki 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4916(2) priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 48, 50, 95 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4917(2) (priėmimas)
Toliau – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4917(2). Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime pritarti visam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau dėl 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Jiems visiems galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra užsirašę. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4917(2) priimtas. (Gongas)
14.59 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5012(2). Kviečiu V. Poderį į tribūną. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. PODERYS (MSNG). Jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui su siūlymu? Ačiū, pritarta.
Toliau 2 straipsnis – įstatymo taikymas. Yra…
V. PODERYS (MSNG). 2 dalis dar.
PIRMININKAS. Yra Teisės departamento siūlymas.
V. PODERYS (MSNG). Iš dalies pritarti.
PIRMININKAS. Toliau – STT.
V. PODERYS (MSNG). Pirmai STT pastabai pritarti.
PIRMININKAS. Yra du siūlymai pritarti…
V. PODERYS (MSNG). Antrai – pritarti, trečiai – nepritarti.
PIRMININKAS. Taip, trečiai siūlo nepritarti. Komiteto argumentai kokie?
V. PODERYS (MSNG). STT suabejojo pačios organizacijos teise… dėl tiekėjo patikimumo, ar turi tokią didelę, plačią ir gilią abejojimo diskreciją. Bet mūsų ir iniciatorių argumentas yra tas, kad atitinkamai direktyva dėl viešųjų pirkimų ir suteikia arba pabrėžtinai pasako, kad perkančioji organizacija šiuo atveju turi visišką diskreciją spręsti dėl tiekėjo nepatikimumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar priešpaskutinė Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada.
V. PODERYS (MSNG). Kitai – pritarti.
PIRMININKAS. Ir paskutinei?
V. PODERYS (MSNG). Paskutinei – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui su komiteto siūlymais ir išvadomis? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suprantame, kad esant ekstremaliajai situacijai ir kitomis ypatingomis aplinkybėmis tenka kartais daryti greitus pirkimus. Priėmus įstatymą dabar bus konkretūs mechanizmai, kad tokiais atvejais vis dėlto perkančioji organizacija privalo kreiptis į STT, Mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, privalo gauti atsakymą per tris dienas. Aš manau, bus šiek tiek prievolė apsidrausti nuo nepatikimų tiekėjų, galinčių atsirasti, kai naudodamasis tokiomis situacijomis kažkas bando piktnaudžiauti.
Aišku, gal poreikio tokį įstatymą priimti nebūtų iškilę, jeigu šiandien neturėtume žinomų istorijų apie testų pirkimus, apie kai kuriuos linksniuojamus Vilniaus miesto savivaldybės pirkimus, irgi susijusius su reagavimu į pandemiją. Tokiais atvejais matome, kad, ko gero, nė kiek nebuvo keliami klausimai dėl tiekėjo patikimumo, sąžiningumo. Na, dabar vis dėlto privalės gauti tas pažymas. Jau gavus neigiamas pažymas, aš manau, perkančiosios organizacijos atsakingiems asmenims nebus taip paprasta kviesti tą tiekėją su neigiamomis charakteristikomis tų tiesioginių derybų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Bilotaitė. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Viešųjų pirkimų tarnyba padarė analizę, kuri atskleidė, kad nuo sausio 1 dienos iki gegužės 31 dienos apsaugos priemonėms buvo išleista daugiau kaip 84 mln. eurų. Pandemijos metu buvo naudotasi ir priimta pataisa, leidžiančia prekes ir paslaugas įsigyti be įprastų viešųjų pirkimų procedūrų, tai yra neskelbiamų derybų būdu. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos analizės mes pamatėme, kad buvo vis dėlto naudotasi labai rimtai šia situacija. Paaiškėjo, kad atsirado tuos pirkimus laimėjusių įmonių, iki to laiko visiškai neturėjusių nieko bendro su medicina, apskritai nedalyvavusių viešuosiuose pirkimuose. Taip pat buvo tokių situacijų, kad apskritai buvo išmokami labai didžiuliai avansai.
Klausimas kyla toks. Ar mes iki šiol turime pavojų, ar iki šiol mes turime skubą, kodėl mes neprieiname prie to, kad pirktume visas tas priemones pagal įprastą viešųjų pirkimų procedūrą? Mano nuomone, tai yra tik prisidengimas figos lapeliu bandant parodyti, kad kažkas yra daroma. Reikia pasakyti, kad situacija jau yra pasibaigusi ir galima pirkti įprastomis sąlygomis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tokie sprendimai, tiesą sakant, primena patarlę ar, tiksliau sakant, priežodį, kai bandoma numesti kažką nuo skaudamos galvos ant sveikos. Faktas, kad pirkimai, kurie įvyko pandemijos metu, neapsiėjo be įvairių nelabai gerų dalykų, bet vis dėlto klausimas, ar toks sprendimas kuo nors padeda. Tai tiesiog padeda institucijai nusimesti atsakomybę, nes tikimybė, kad tos institucijos turės kažkokią informaciją, kuria disponuoja dabar, šiuo momentu, ir galės ją pateikti perkančiajai organizacijai per tris dienas, yra panašios sėkmės kaip ir aklai vištai grūdas, nes jeigu tai yra nepatikimas tiekėjas, tą galima pamatyti oficialioje informacijoje ir be jokio kreipimosi, o kažkokią specifinę informaciją dažnai tenka tikrinti.
Kažkada buvo toks pratimas – vadinosi brangaus turto deklaravimas. Ten Mokesčių inspekcija turėdavo per penkias dienas išduoti pažymą deklaruojančiam, kad tai, ką jis deklaravo, yra teisinga. Tas pažymas deklaruojantys gavo, paskui labai odiozinius savo neaišku kaip įgytus turtus sugebėdavo tuo pagrįsti, nes štai, gavau pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri, žinoma, per penkias darbo dienas nieko negalėtų išsamiai ir nuodugniai patikrinti.
Manau, kad tiesiog sprendimas, matyt, yra ne čia. Čia yra bandymas perkelti atsakomybę ir dėl to su visa pagarba toms institucijoms, kurios šitas pažymas turėtų dalinti, už projektą balsuoti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 32. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX-375 1, 2, 4, 72, 9, 10, 12 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu, trečiuoju1 ir trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4248(2)ES (priėmimas)
Toliau – Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX-375 įvairių straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 21 straipsniu, trečiuoju1 ir trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4248(2).
Einame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia pasiūlymas buvo redakcinio pobūdžio, kad dabar, duodant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus, nereikia nurodyti oficialaus leidinio numerio. Komitetas pritarė ir pakoregavo.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 7 straipsniui su pasiūlymu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl 9? Pas mane 20…
PIRMININKAS. Dėl 9 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia yra tiktai 102.
PIRMININKAS. Čia yra 9 straipsnis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerai. Čia redakcinio pobūdžio ir komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendrai 9 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau dėl 10 straipsnio yra taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia irgi redakcinio pobūdžio pastaba, tiesiog numerį įrašyti į pavadinimą. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 10 straipsniui? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau 12 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos… Ai, pasiūlymų nėra gauta. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 13 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento paskutinis siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia irgi tiktai pakeisti, vietoje žodžio „išdėstyta“ įrašyti žodį „išdėstytas“. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir galime 13 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai už – V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, balsuodami už šitą įstatymą, mes iš tikrųjų žengiame labai svarbų istorinį žingsnį, tai yra priimame politinį sprendimą uždrausdami Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotus augalus, kurie yra įteisinti ir Europos Sąjungoje. Mums tokią teisę suteikia Europos Sąjungos 18 direktyva, kuri anksčiau galbūt tiesiog reikalaudavo uždrausti auginti augalus… arba tiekti produktus galima tik tokiu atveju šalims narėms, jeigu moksliniais ir sveikatos tikslais yra patvirtinama, kad iš tikrųjų jie turi kokį nors neigiamą poveikį. Šiuo metu direktyva suteikia galimybę ir politiniu sprendimu uždrausti ir neauginti genetiškai modifikuotų organizmų. Šį žingsnį mes šiandien žengiame.
Be abejo, mūsų vartotojai, gyventojai, tikrai 80 % apklaustųjų pasisako už tai, kad nenori vartoti genetiškai modifikuotų organizmų ir turėti šalia savęs. Taip pat ir prekybos centrai atsisakė prekiauti genetiškai modifikuotais produktais. Be abejo, mūsų ūkininkai norėtų likti genetiškai modifikuotų neutralia šalimi. Todėl mes šiandien tikrai žengiame rimtą, svarbų aplinkosauginį žingsnį uždrausdami genetiškai modifikuotus organizmus. Prašau pritarti būtent šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai raginu visus pritarti ir palaikyti šiuos svarbius pakeitimus. Tai galima pavadinti tam tikra prasme ir istoriškai svarbiu sprendimu, nes genetiškai modifikuoti organizmai ir su jais susiję produktai yra ta sritis, dėl kurios iš tikrųjų kilo labai daug diskusijų.
Visuomenė Lietuvoje puikiai supranta tas grėsmes ir, kaip minėjo kolegė statistiką, 80 % žmonių tiems dalykams nepritaria. Žmonės nori gyventi sveikai ir Lietuva, kaip maža valstybė, tikrai turi galimybę siekti būti ekologiška, kuo sveikesnes aplinkos sąlygas suteikiančia šalimi savo žmonėms, todėl mums turėtų rūpėti, kad mūsų visuomenė būtų sveika ir kad jokių produktų, kurie susiję su genetiškai modifikuotais organizmais, tų pavojingų produktų auginimas mūsų valstybėje nebūtų galimas, nes akivaizdu, kad absoliuti dauguma tyrimų būtent tą ilgalaikį poveikį tiek aplinkai, tiek bitėms, tiek kitiems dalykams parodo. Jeigu norite turėti tvarią, gražią, gerą ir sveiką aplinką, kviečiu palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKAS. K. Starkevičius – motyvai už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Taip pat siūlau balsuoti, tačiau noriu kartu ir perspėti, kad pas mus vis tiek patenka genetiškai modifikuotų produktų. Tai – sojos, kurių atkeliauja iš Amerikos ir naudojama pašarams. Bet, aišku, nėra toks didelis kiekis. Sojų, kaip tenka iš patirties matyti, auginama ir Ukrainoje, nors ten deklaruojama, kad jos yra ne genetiškai modifikuotos, tačiau iš atliekamų tyrimų matyti, kad iš tikrųjų genetiškai nemodifikuotų užauginama apie 10 %, 90 % vis tiek yra genetiškai modifikuotų. Taip, čia mano toks perspėjimas, kad vis tiek pas mus jų patenka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91: už – 87, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4249(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4249(2). Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta visam 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4250(2) (priėmimas)
Toliau trečiasis lydimasis – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4250(2). Yra du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.16 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkėje – Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3). J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, dar reikia šiek tiek laiko, kad pamėgintume tą vietą dėl šimto metrų draudimo grybauti apsvarstyti. Čia, matyt, šiandien to neišspręsime, o per pertrauką gal įregistruotume iki priėmimo pataisą, grįžtume prie to straipsnio ir galbūt tada darniau priimtume tą įstatymo projektą. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Patikslinu – dėl viso paketo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, dėl viso paketo, sutaupysime laiko. Čia paskutinis posėdis.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Galime, ačiū.
15.17 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4417(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4417(2). Einame pastraipsniui. Kviečiu į tribūną A. Skardžių. Nematau. Gal Virginija galėtų pagelbėti iš Aplinkos apsaugos komiteto, pažiūrėsime išvadą ir siūlymus. Virginija, ateikite.
1 straipsnis ir turime pasiūlymų dėl 1 straipsnio, tai yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmasis siūlymas. Komiteto nuomonė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui. Tris kartus sumažinamas per parą perdirbamų žuvų kiekis. Komitetas atsižvelgė į buvimą analogiškų įstatymų, pagal kuriuos savivaldybės tarybos priima sprendimus, ir į tai, kad šis verslas turi ilgametes tradicijas ir siūlomas reglamentavimas turėtų esminę neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Komitetas pasiūlė nepritarti.
PIRMININKAS. Toliau antrasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Ir trečiasis siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Irgi pritarta.
PIRMININKAS. Daugiau siūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu šiam straipsniui su visais pasiūlymais? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873(2) (priėmimas)
Toliau – Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3873(2). Kviečiu Petrą į tribūną. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
P. ČIMBARAS (MSNG). Pritaria, komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu su pasiūlymu 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis, 3 straipsnis. Dėl 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas irgi pritaria.
PIRMININKAS. Toliau yra antrasis Teisės departamento siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ir paskutinis siūlymas dėl šio straipsnio – taip pat Teisės departamento. Komiteto nuomonė?
P. ČIMBARAS (MSNG). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime visam straipsniui pritarti su visomis išvadomis? Ačiū, pritarta.
Toliau yra 10 straipsnis, pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 11 straipsnio yra Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymų. Komiteto nuomonė?
P. ČIMBARAS (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pasiūlymo nuostata nėra… Keičiamas esamas ir ilgą laiką nuo 2000 metų galiojantis teisinis reguliavimas, todėl ir neatsižvelgta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti 11 straipsniui su komiteto nuomone? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Gautas taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas nepritarė. Tokio apribojimo argumentai: atsisakymas leis optimizuoti žvejybos veiklą, padidinti žvejybos reiso pelningumą per apsikeitimus sukaupus didesnes žvejybos galimybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat dėl šio straipsnio yra antrasis Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komiteto sprendimas – nepritarti. Motyvai – ūkio subjektų galimybes susitarti dėl nekonkuravimo šiuo metu draudžia galiojančios Konkurencijos įstatymo nuostatos.
PIRMININKAS. Toliau yra Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Toliau yra dar vienas Teisės departamento siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti 12 straipsniui su visais siūlymais bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Yra Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas nepritaria ir argumentas, kad projekte numatytu nauju reguliavimu, susijusiu su apsikeitimų tarp Lietuvos ūkio subjektų vertinimu, šiuo metu galiojančiu reguliavimu, kuris iki šiol niekada nebuvo keistas apsikeitimų žvejybos galimybių tarp Lietuvos ūkio subjektų atveju, yra laikoma, kad ūkio subjektas pagavo tas žvejybos galimybes, kurias gavo po apsikeitimo, ir tai, ką faktiškai pagavo, yra ir vertinama.
PIRMININKAS. Toliau yra antrasis Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Irgi nepritarti, nes siekiama palikti esamą Žuvininkystės įstatymo reguliavimą, susijusį su reorganizavimu.
PIRMININKAS. Ir toliau yra Teisės departamento.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 13 straipsniui su visais siūlymais bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau 14 straipsnis, dėl jo pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas nepritaria. Pradinė aukciono kaina įstatyme nėra nurodoma, kadangi ji nenustatytina. Ūkio subjektai, dalyvaujantys aukcione, pakelia kainos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti 15 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau 17 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas nepritaria. Nurodytina, kad šiuo metu yra nepagrįstai skirtingai reglamentuotas žvejybos Baltijos jūroje ir žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose aukcione suteikiamų teisių dydis. Tai yra suvienodinama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti 17 straipsniui su siūlymu, komiteto nuomone? Ačiū, pritarta. 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsniai. Iki 22 straipsnio mes galime pritarti bendru sutarimu. Ne, atsiprašau, iki 23 imtinai pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 24 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). 23?
PIRMININKAS. Čia 24, kur yra komiteto nuomonė pritarti.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
25 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Galime visam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau yra 26 straipsnis. Dėl jo nėra siūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
27 straipsnis.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pastabai pritarė.
PIRMININKAS. Galime 27 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau 28 straipsnis. Yra Seimo Kaimo reikalų komiteto…
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas nepritarė įstatymo projekto 25 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti, kad jau praėjo įstatymo įsigaliojimo terminai. Komitetas siūlo juos tikslinti.
PIRMININKAS. Ir paskui yra Seimo nario P. Čimbaro siūlymas.
P. ČIMBARAS (MSNG). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir galime… Ir yra šis pasiūlymas. Pristatykite, ką siūlote.
P. ČIMBARAS (MSNG). Mano siūlymas. Ūkio subjektams per kalendorinius metus nepanaudojus visų jiems tais kalendoriniais metais skirtų individualios žvejybos kvotų, būtų perkeliama į kitus metus. Jeigu įmonė gavo kvotas ir dėl tam tikrų laivo gedimų ar pandemijos, ar kitų stichinių nelaimių neišgaudė, tai būtų perkeliama kitiems metams ne daugiau kaip 10 %.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, yra 29, kurie palaiko? Manome, kad yra. Balsuojame dėl šio Petro pasiūlymo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 63, prieš – 1, susilaikė 27. Pasiūlymui dėl 17 straipsnio pritarta.
Dabar dėl visų likusių straipsnių bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau – motyvai dėl viso. P. Čimbaras – motyvai už. Prašau.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Tikrai norėčiau padėkoti ir Kaimo reikalų komitetui, ir Vyriausybei, nes čia yra projektas, teiktas Vyriausybei. Jei buvote praeitoje kadencijoje, tai visąlaik Žuvininkystės įstatymas būdavo teikiamas prieš Naujuosius metus, tai yra prieš šventes, ir Seimui tekdavo vargti. Bet šį kartą jau taip įvyko, komitetas truputį padiskutavo su socialiniais partneriais, su ministerija, čia tikrai patobulinome. Tikrai prašau balsuoti už.
Galiu pasakyti, kad šis įstatymas susijęs su Baltijos jūra, tolimųjų vandenynų… Aišku, tiems, kurie galvoja, kad čia bus tinklai ežeruose, – šis įstatymas nėra susijęs. Tikrai prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Unikalus Kaimo reikalų komitetas. Klausiau P. Čimbaro, kai jis pasakė, kad Kaimo reikalų komitetas atmeta faktiškai visus Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymus ir pastabas. Vadinasi, jeigu mes šitą įstatymą dabar priimame, STT reikėtų išformuoti. Nelinkėdamas to garbingai mūsų tarnybai, susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Sergejau, nieko nereikės išformuoti, tačiau buvo susiklosčiusi tokia situacija daugelį metų, kai laivai, kurie stovi, nežvejoja, gauna kvotas. Tas kvotas toliau perparduoda ir kitais metais vėl tų pačių kvotų reikalauja. Kur tos kvotos, jeigu žiūrėsime bendrąja prasme, nukeliauja, geriausiu atveju galbūt Rygos, Latvijos, žvejams, tačiau yra atvejų, kai nukeliauja ir Kaliningrado žvejams.
Tikslas būtų… Aš nesakau, kad šiuo įstatymu galbūt viskas bus sureguliuota, kad tiems Lietuvos žvejams, kurie žvejoja, ir būtų teisė. Tiems, kurie turi įrankius, kurie turi laivus, o ne laiko laivus priekrantėse. Jau vienas etapas buvo, kai laivai buvo supjaustyti ir pinigai gauti. Dabar vėlgi galbūt reikia ateiti iki to, tuos laivus, jeigu žuvų nėra, išteklių nėra, taip pat supjaustyti, bet jie laiko tam, kad būtų galima gauti kvotas. Vadinamosios istorinės kvotos duodamos ne už sugautą produkciją, ne už darbą, o už tai, kad kažkada žvejojai, o dabar tu perparduodi tas visas kvotas. Pagalvokime visi prieš balsuodami.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turbūt reikėtų viešai kreiptis į Kaimo reikalų komiteto visus narius, tai, ką kalbėjo, matosi, kas rūpi, ypač kolegai P. Čimbarui, kuris pristatė išvadą. Iš tiesų Mėgėjiškos žūklės įstatymas yra pateiktas 2016 metais ir niekaip neranda sprendimų Kaimo reikalų komitetas, o kalbant apie verslinę žvejybą, jie puikiausiai turbūt dirba, žino problemas, sprendžia ir taip toliau. Iš tiesų apmaudu tai, kad Baltijos jūroje, supranta, menkių jau nėra kvotų, nes menkes uždrausta žvejoti, turbūt dar keisčiau, kai pasižiūri kvotas ir yra paskirta kvota 13 vienetų lašišų pagauti. Tai irgi absurdiškai skamba.
Kalbant apskritai apie tarnybos, kuri prižiūri, Žuvininkystės tarnybos, ką ir kolega minėjo apie STT, tai vėlgi pradėtas tyrimas… Tai, kad neatsižvelgta į STT pastabas, iš tiesų kelia tam tikrų abejonių, bet iš principo norėčiau tik dar kartą paprašyti, kad Kaimo reikalų komitetas įvertintų ir mėgėjiškos žūklės propaguotojus, kad nebūtų nuostata pirmiausia duoti pramoninei žvejybai, o kas liks, palikti mėgėjams. Turbūt jau ne tie laikai, kad viską galima gaudyti tinklais. Kolegos, aš asmeniškai susilaikysiu šiuo klausimu, nes tikrai nepalaikau verslinės žvejybos, nes ištekliai yra ne tik kad eikvojami, bet kai kurie jau ir išeikvoti.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, labai teisingai pasakė gerbiamas K. Starkevičius – nepjaustykime laivų, leiskime jiems plaukioti, tegul dirba savo darbą, tai, kas jiems paskirta. Vis dėlto mes mokame laivininkystę, ne mokame, turime tą laivininkystę, kuri tikrai galėtų rūpintis ir žvejyba.
Tai vienas dalykas. Kalbant apie Mėgėjiškos žvejybos įstatymą, aš manyčiau, kad Kaimo reikalų komitetas ir dėl mėgėjiškos žvejybos priims tinkamus sprendimus, nes dabar irgi tas pats yra daroma, kadangi žmonės atsisako nuomotis ežerus, negali mėgėjiškai arba kvotų neturi, arba gaudyti sau žuvies, tos, kurią jie tikrai leidžia į ežerus. Tai šiuo atveju siūlau visiems, gerbiami kolegos, pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tiek praeitoje kadencijoje, tiek šioje kadencijoje iš tikrųjų ne kartą buvo susikryžiavusios ietys dėl Žuvininkystės įstatymo. Aiškiai matėsi, kad yra Seimo narių, kurie atstovauja verslinei žuvininkystei, tai buvo akivaizdu. Visada vyko tarp stambiųjų žvejų ir tarp tų smulkiųjų tam tikros rungtynės čia, Seimo salėje, per tam tikrus įstatymų projektus. Ką aš dabar girdžiu? Girdžiu tai, kad STT fiksavo, kad yra neskaidrios įstatymo pataisos, komitetas į jas neatsižvelgė ir dabar Seimui siūlo balsuoti už tą tikrai neskaniai kvepiantį įstatymą. Jeigu mes norime baigti savo sesiją su kvapeliu, pirmyn, balsuokime.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Niekada nereikia, gerbiamas Povilai, ginti savo profesijos atstovų, nors labai svarbi profesija Lietuvoje, bet tai nėra tikrai visažiniai, Lietuva, ypač pamario kraštas, yra žvejų kraštas. Man teko atstovauti visą kadenciją šiam kraštui. Yra tradicijos. Tie visi įstatymai, kai bandoma supriešinti didelį lobizmą pramoginės žvejybos su visa industrija – blizgių pardavimu ir valų, ir meškerykočių pardavimu – su tradiciniu verslu, taip ir išeina. Pasižiūrėkite, kaip Lietuva pasielgė vadovaujant kažkuriam premjerui, kai buvo visas žvejybinis laivynas parduotas už grašius. Dabar bandoma atstatyti, bando kvotomis naudotis asmenys, kurie tas kvotas perparduoda, – štai kur yra STT veikimo laukas. Tačiau STT 30 metų tyli – nuo žvejybinio laivyno išpardavimo iki kvotų paskirstymo perpardavinėtojams. Ne tiems, kurie realiai turi, sakykime, tas priemones, turi susipirkę laivus, bet ne – paskirstymo lygiava. Tada prašau spekuliuoti. Pamario krašto žvejai, džiovinkite savo tinklus ir irklus, nes atvažiuos vilniečiai, susipirks jūsų kvotas. Štai kokia yra problema ir ją reikia kompleksiškai spręsti.
Aš nesakau, kad šis siūlymas yra tobulas. Tobulumui ribų nėra, bet nematyti to, kam mes atstovaujame – tiek verslinei žvejybai, tiek tradicinei, tiek pramoginei. Mes turime ieškoti tiesiog to bendro sugyvenimo ir bendro išteklių paskirstymo, todėl pasisakau už šį nelabai tobulą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutiniai motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Turiu pasakyti, Petras Čimbaras – geras žmogus, tikras patriotas. Šiuo atveju, gerbiamas Petrai, čia yra gilus filosofinis klausimas, kurį bandome šiuo įstatymu išspręsti. Raudona – mėlyna, šilta – šalta, vasara – žiema, verslinė žūklė ar mėgėjiška žvejyba. Tinklais gaudyti ir pardavinėti ar su meškeryte nuo kranto pažvejoti.
Aš esu už mėgėjišką žūklę ir man atrodo, kad mes nepakankamai skatiname žmones mėgautis gamta, mėgautis žūkle, ne eikvojant gamtos išteklius, o stengiantis kurti pridėtinę vertę, stengiantis kurti ekonomiką, stengiantis mėgautis gamta, nesumažinant galimybės to padaryti kitiems. Šiuo atveju šis įstatymo projektas yra skirtas būtent verslinei žvejybai ir tiems žmonėms, kurie užsiima versline žvejyba. Aš kviesčiau susikoncentruoti ir skirti dėmesio mėgėjiškai žūklei. Nors ir dažnai mūsų su ministru K. Mažeika pažiūros ir filosofija skiriasi, bet dėl mėgėjiškos žūklės, man atrodo, mes turime sutarimą. Būtų gerai, kad galėtume skirti tam daugiau laiko.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 52, prieš – 7, susilaikė 35. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3873(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Gerbiamas A. Salamakinas – per šoninį mikrofoną. Toliau posėdžiui pirmininkaus G. Kirkilas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpą repliką, neminėdamas pavardžių.
Mielieji, aišku, sutinku, kad reikia diskutuoti dėl kiekvieno įstatymo. Bet būkite malonūs, bent paskaitykite, apie ką tas įstatymas kalba. Jis nė žodžio nekalba, kad supriešintų verslinę žvejybą su mėgėjiška žvejyba. Jis nė žodžiu neuzurpuoja mėgėjiškos žvejybos, šis įstatymas, nes kalba apie laivus, apie kitus dalykus. Bet jokiu būdu ne apie meškeres, plūdes ir visa kita.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū. Kolegos, įstatymo projektas… Prašom. Kolega K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, dar kartą. Iš tikrųjų kolega A. Salamakinas yra žvejys ir tai, ką jis pasakė, yra auksiniai žodžiai. Čia mes nekalbame apie meškeriotojus. Jeigu tie, kurie kalbėjo… tai reikia visiškai uždrausti žvejybą, uždrauskime Lietuvos plote, tai latviai žvejos, iš kitos pusės – rusai, iš kitos pusės – švedai. Ir bus žvejojama, dėl to žuvų nepadaugės.
Taigi mes kalbėjome, kad nebūtų leidžiama spekuliuoti tomis kvotomis, va, kas yra esmė. Gal ir netobula, bet tarnybos į tai turi atkreipti dėmesį, nes iki šiol būdavo spekuliuojama kvotomis ir jos perparduodamos.
PIRMININKAS. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai negaliu sutikti su gerbiamu M. Majausku, kai neatskiria įstatymo projekto.
Apie ką jūs kalbėjote, apie tą projektą, tai dabar projektas iš tikrųjų yra Kaimo reikalų komitete. Bet galiu pasakyti, kur yra problema. Prieš kažką uždrausdami mes turime sumokėti kompensaciją, nes anksčiau verslinė žvejyba vidaus vandenyse buvo galima, bet ministro įsakymu uždrausta. Kur teisiniai lūkesčiai, investavimas, kai valstybė keičia reguliavimą? Mano ir Kaimo reikalų komiteto tikslas, kad Aplinkos ministerija numatytų kompensavimą, nes keičiamos sąlygos. Apie tai niekas nekalba. Aš nei už, nei prieš, bet aš už tai, kad būtų žmonėms kompensuota.
Dabar aš apie Specialiųjų tyrimų tarnybą pasakysiu. Nuo kada Specialiųjų tyrimų tarnyba pradeda ginti vieną ar kitą grupę? Specialiųjų tyrimų tarnyba turi atstovauti valstybei. Kai iš valstybės dešimtmečius kvotos buvo dalinamos, perparduodamos galimai svetimos šalies verslininkams, Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo labai gerai. Kai komitetas tam pasipriešino ir pakeitė, kad kvotas gautų sąžiningi verslininkai, tai Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo atstovauti galimai kažkokiai kitai grupei, kuri galimai veikiama valstybės lėšas iššvaistyti. Gerbiamas kolega, jeigu nesuprantate, tai bent nekomentuokite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar P. Urbšys ir baigiame. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, tikrai reikia padėkoti P. Čimbarui, kad jis atskleidė vis dėlto Specialiųjų tyrimų tarnybos neskaidrumą, suinteresuotumą dėl žuvininkystės. Ko gero, turbūt čia ir yra visi jų tinklai, kurie jiems yra labai svarbūs, jie saugo vienus tinklus, o nori ištraukti kitus tinklus. Bet rimtai kalbant, tai iš tikrųjų šitas įstatymas yra susijęs su tam tikrų verslo grupių interesais. Tikrai čia ne meškeriotojai. Yra smulkieji žvejai, kurie savo valtelėmis traukia tuos savo tinklelius, ir yra tie stambieji. Kiek aš supratau iš to, ką girdžiu, būtent tie stambieji dabar džiaugiasi tomis pataisomis, kurios yra padarytos. Tik tiek, ką čia bendro turi su gamtos tausojimu, kas būtent žaliesiems turėtų labai rūpėti, tai čia aš nelabai suprantu.
PIRMININKAS. Ačiū.
15.39 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51, 37, 53, 563, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4906(3) (priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės 2-12.1 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4906(3). Priėmimas pastraipsniui. Į tribūną kviečiu G. Steponavičių.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų. Komitetas, kaip suprantu, pritarė, taip?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų iš viso gautos trys Teisės departamento pataisos. Kaip posėdžio pirmininkas ir minėjo, dėl 1 straipsnio yra gauta pastaba, į kurią komitetas siūlo atsižvelgti ir atitinkamai patikslinti formuluotę dėl švietimo įstaigų vadovams keliamų reikalavimų. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 galime pritarti? Pritarta. 3 galime pritarti? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas siūlo atsižvelgti į šią pastabą, ji yra tikslinamojo pobūdžio. Mes siūlome į formuluotę, kad būtų aišku, įtraukti žodį „jiems“ ir tokiu būdu pritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Ir visam straipsniui? A, yra dar viena pastaba.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Trečioji pastaba yra susijusi su 4 straipsniu, keičiančiu bazinio įstatymo 563 straipsnio 2 ir 5 dalis. Jų, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą, komitetas siūlo patobulintas formuluotes ir siūlo, kad Seimas tam pritartų.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ir visam 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta, ačiū.
5 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 6 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Balsuojame, gerbiami kolegos. Ai, atsiprašau, dar motyvai. A. Papirtienė – už.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, kadangi įstatymo pataisomis siekiama stiprinti mokyklų vadovų lyderystę. Taip pat pagreitinama laimėjusių konkursą vadovų paskyrimo procedūra, dar daugiau vadovų turės teisę ir galimybę pasirinkti kompetencijų vertinimo būdą, testus ar kompetencijų vertinimą darbo vietoje, kitaip sakant, prilygintą vertinimą, taip pat atkuriamas teisingumas, kai anksčiau buvo, kad vadovas dėl bet kokios neigiamos informacijos, net anoniminės… jau dabar nebebus nušalinamas nuo pareigų. Taigi išbraukiama antikonstitucinė nuostata. Šio įstatymo pakeitimų tikrai labai laukia mokyklų bendruomenės, mokyklų vadovai. Mes dar turėsime apsispręsti, ką turime daryti, kad išspręstume likusias mokyklų vadovų ir jų lyderystės problemas, tai turėsime daryti įsiklausydami į mokyklų bendruomenių ir mokyklų vadovų organizacijų nuomonę. O dabar raginu priimti šį įstatymo projektą, kurio tikrai labai visi laukia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesu kategoriškai prieš. Tikrai projektas gal yra neblogas, bet keletą pastabų aš vis dėlto norėčiau pasakyti. Aš manau, kad nebuvo būtina mokyklų vadovų skyrimo ir atleidimo teisės atimti iš savivaldybių tarybų ir perduoti merams. Iki šiol buvo tvarkingai: steigėjas, taryba, kaip ir kitais atvejais, skiria, atleidžia. Dabar vis tiek to vadovo priklausomybė nuo mero bus tokia stipresnė, o, deja, neretai merai susigundo ir neskaidria politine įtaka dėl įdarbinimo, dėl kokių nors kitų dalykų. Dabar tas ryšys bus sustiprintas.
Antras dalykas dėl tų konkursų ir vertinimų. Aš suprantu, kad dabar, kai viskas buvo per centralizuotą konkursą, daug, atrodytų, perspektyvių kandidatų išvis nepereidavo ir buvo problema, bet, gerbiami valdantieji, nereikėjo jums taip skubiai įvesti mokyklų vadovų kadencijų ir rotacijų. Neturėtume šiandien tų problemų, kur mes vis kažką sprendžiame ir sprendžiame, ir sprendžiame.
Dabar, kai tas konkursas padalinamas į dvi dalis – per pusę savivaldai, per pusę centralizuotam vertinimui, jeigu būtų savivaldybėje kokia nors politinė įtaka, mes sukurtume nemažas galimybes tai politinei įtakai realizuotis. Norimam kandidatui savivaldybės per vertinimą gali duoti labai aukštą balą, tam, kuris, sakykim, per centralizuotą vertinimą bus gavęs daugiau, bet jeigu nenori, kad jis taptų vadovu, duos gerokai mažiau. Deja, neobjektyvumo, neskaidrumo patvirtinant mokyklų vadovais vis dėlto gali po šių pataisų ir padaugėti.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt tos vietos, kurias minėjo gerbiamas J. Razma, galbūt ir negalėjome keisti, nes šiek tiek įtakos politiniam paskyrimui atsirado daugiau ir šiuo atveju gali būti tam tikrų problemų. Bet labiausiai gaila, kad mes tuos įstatymus priimame klaidžiojimo būdu – iš pradžių užkeliame karteles labai aukštai, nors daug diskutavome apie tai, kad galbūt nereikėtų atsisakyti tų asmenų, kurie turi patirties, ir juos vėl varyti iš naujo į konkursus. Gerai, kad dabar šiek tiek grįžtame, ypač dėl tų, kurie jau turi tam tikrą kompetenciją, atsisakome papildomo vertinimo. Galbūt tai šiek tiek pagelbės mokykloms ir savivaldybėms surandant daugiau vadovų. Tačiau ar tai išspręs iki galo problemą, ar ne, jau kitas klausimas, nes turbūt tai susidaro iš įvairių aspektų. Vienas iš jų yra atlyginimo dydis.
Kitas dalykas – pats pasitikėjimas vadovais. Jo šiuo metu nėra ir jis šiek tiek sušlubavo, nes buvo norima iškart užkelti aukštai kartelę ir apsunkinti visą direktorių paskyrimo procedūrą. Siūlau pritarti ir galbūt tikiuosi, kad ne paskutinis šio įstatymo pakeitimas, nes tų vadovų per daug eilėse nestovi. Labiausiai tikėtis iš to turime, kad turėsime sudaryti tam tikrą direktorių rezervą, kad žmonės būtų tinkamai paruošti ir galėtų bet kokiu atveju tapti mokyklų vadovais. Pritariu šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Jovaiša – už.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, leiskite truputėlį pasiaiškinti dėl nuolat Seime kartojamo dalyko, kad mes esame įvedę kadencijas.
Gerbiamieji, prieš dvejus metus buvo toks projektas, kad mokyklos vadovas turėtų dvi kadencijas po penkerius metus, o po to, jeigu jau jisai laimėtų, turėtų galimybę būti mokyklos vadovu, bet kitoje, ne toje pačioje mokykloje.
Šis projektas šioje salėje neperėjo. Kadencija dabar yra suprantama tiktai vieni penkeri metai, bet kiek kartų jisai gali būti renkamas ir konkursą pereinantis – gali būti ir penkis kartus po penkerius, gali būti ir dešimt kartų po penkerius, jeigu yra pajėgus dirbti. Taigi, aš norėjau tiktai patikslinti, kaip yra suprantamos kadencijos. Ir nereikia sakyti taip, kad neva tai yra tam tikram laikui. Tam tikras laikas yra penkeri metai per konkursą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Dar R. J. Dagys. Taip. Prašau. R. J. Dagys – už. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Užsirašiau kalbėti, kadangi jau paskutinė mūsų diena. Vis dėlto noriu pasidžiaugti tuo, kad galų gale tas mitas apie kadencijas išsisklaidė. O tuo metu mums reikėjo jas ginti nuo kelių žmonių, čia visada pasisakančių aršiai, kad tai nieko gero niekam neduodantis dalykas. Buvo saujelė, čia matau, kolegų, kurie drįsdavo pasisakyti prieš opiniją, prieš Prezidentės poziciją, prieš kitus, nors puikiai jautė viduje, kad tai yra negerai. Visą laiką reikia… palinkėsiu sau ir visiems kitiems – jeigu jaučiame, kad negerai, tai daryti negerai ir nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4906. Priėmimas. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.52 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4907(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-12.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4907.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti? Priėmimas. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-4907, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.54 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4913(2)VK (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Švietimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4913. Kviečiu E. Jovaišą. (Balsai salėje) Tiesa, nereikia, akademike. Čia nėra pataisų, atrodo.
Kolegos, dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Galime. Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? 4 straipsniui taip pat. Dėl 5 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 6 straipsnio pataisų nėra. Pritariame. Dėl 7 straipsnio pataisų nėra. Pritariame. Dėl 8 straipsnio pataisų nėra. Pritariame. Dėl 9 straipsnio pataisų nėra. Taip pat pritariame.
Už – E. Pupinis. Dėl motyvų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes buvo atsižvelgta ir į nemažą dalį pasiūlymų. Vėl įvedamas pagalbininkas mokymo procese, kad, esant vaikų su specialiaisiais poreikiais, mokytojas neliktų vienišas, būtų kartu ir pagalbos specialistų.
Taip pat džiaugiuosi, sutarėme dėl to, kad ir Seimo priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose, ministerijos rengiamuose, taip pat bus atsižvelgta, kad savivaldybės tinklą formuotų palaipsniui, bet kad kuo greičiau būtų galimybių vaikams su įvairiais specialiaisiais poreikiais integruotis į mokyklas. Siūlau pritarti ir sėkmės savivaldybėms ir ministerijai, kuri turi investicijų planą, investuoti ir spręsti šią problemą iš esmės. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4913. Priėmimas. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos!
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: vienbalsiai 85 už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4913) priimtas. (Gongas)
15.56 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Švietimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501. Yra pataisų. Kviečiu pranešėją. Prašom, kolegė G. Burokienė. Prašom. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti? Pritariame komiteto nuomonei. Taip pat yra Seimo narių V. Ačienės, T. Tomilino, V. Ąžuolo pataisa. Kviečiu balsuoti, ar yra 29 palaikantys. Balsuojame. Kas palaiko, kad galėtume svarstyti šitą pataisą, balsuoja už. Gal nubalsuos. (Balsai salėje) Gerai. Jeigu nenubalsuos, tai teks duoti pasisakyti. Šiek tiek suklydau. Kolegos, yra. Prašau, kas pasisakys? Kolegė V. Ačienė? V. Ąžuolas? T. Tomilinas. Prašom. Minutėlę, Tomai, įjungsime.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, yra pasiūlymas pastiprinti šias pataisas ta mintimi, kad jeigu atsiranda konfliktas dėl vienos ar kitos mokyklos, kad bendruomenė, gyventojų dalis galėtų išsakyti savo nuomonę, surengti apklausą. Aš suprantu komiteto argumentus, kad mokykloje gali būti mokinių iš kitų vietovių, tačiau niekas neverčia tos apklausos daryti, jeigu nebus tokio noro, tai ir nebus daroma ta apklausa. Tačiau bus nemažai situacijų, kai ta apklausa tiesiog būtų kaip patariamasis balsas, reikalingas sunkiai konfliktinei situacijai išspręsti. Mes žinome, kodėl ėmėmės šitų pataisų. Todėl, kad atsiranda labai daug sunkių situacijų, kai nėra aiškaus sprendimo, – iš vienos pusės tai blogai, iš kitos pusės daryti blogai. Tai patariamasis balsas.
Vietos savivaldos įstatyme yra aiškiai aprašyta procedūra, kaip rengti gyventojų apklausas, jos yra patariamosios, neturi jokios lemiamos reikšmės savivaldos teisei priiminėti sprendimus, todėl čia reikia pabrėžti, bet jos padeda matyti iš tikrųjų vaizdą, ką galvoja tos vietovės gyventojai. Ir niekas nevers jų daryti, bet tokią teisę mes turėtume suteikti, nes šiaip apklausos rengiamos ne taip dažnai. Būtent pagal tą algoritmą, kai mes nueisime iki konfliktinės situacijos, kai nebus aiškios vizijos, bus susipriešinimas, aš siūlau duoti galias ne tik ministerijai, kas dabar ir taip atsitinka, ministerija galiausiai taria lemiamą žodį ir dažniausiai ta mokykla išnyksta, taip pat gyventojų bendruomenei, visų pirma seniūnijos bendruomenei.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, kadangi ugdymo įstaigos pertvarkymo klausimai paprastai rūpi tik tos ugdymo įstaigos bendruomenei, todėl nėra tikslinga vykdyti visos gyvenamosios vietos bendruomenės ar jos dalies apklausą. Pastebėtina tai, kad praktikoje neveikia teisės aktų nuostatos dėl mokyklų aptarnaujamų teritorijų, tai yra vaikai nebūtinai lanko tą mokyklą, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, todėl nustatyti, kokia gyventojų bendruomenė turėtų būti įtraukta į apklausą, kad būtų apklausiami tik klausimo sprendimu suinteresuoti gyventojai, gali būti sudėtinga. Be to, manome, kad tikslingiau yra konsultuotis būtent su ugdymo įstaigos bendruomene, kaip ir numatyta teisės akte.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra sutarimo. Kolegos, balsuojame. Atsiprašau, motyvai dar dėl šios pataisos. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, mes tikrai visi žinome, kad mokyklos, ypač kaimo vietovėse, nėra vien ugdymo įstaigos. Tai yra bendruomeniniai centrai, kultūros centrai ir, be abejo, nuo mokyklos buvimo ar nebuvimo priklauso bendra bendruomeninio gyvenimo kokybė. Todėl nereikia susiaurinti tų mokyklų. Man atrodo, tie, kurie dabar yra už išsaugojimą tų mokyklų būtent kaimo vietovėse, ir akcentuoja tą daug platesnę pačių mokyklų reikšmę. Ir siūlymas labai logiškas tuo metu, kai kalbama apie bendruomenių įgalinimą, bet vis tiek ta apklausa yra rekomendacinio pobūdžio. Man atrodo, tai suteiktų galimybę vienaip ar kitaip realiai patiems žmonėms, kurie atsakingi už savo gyvenimo kokybę, dalyvauti kuriant tą kokybę. O būtent mokykla yra labai svarbi sudėtinė bendruomeninio gyvenimo dalis kokybės gerinimui arba pabloginimui, jeigu jos nebelieka.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt suprantama, kad rinkimai artėja, bet iki tokio lygio – referendumo organizavimo dėl mokyklų reorganizavimo, iš tikrųjų šiek tiek absurdiška. Gal nusiraminkime ir šiuo atveju neįvelkime bendruomenės į tuos procesus. Savaime suprantama, bet kuriai močiutei tikrai svarbu tą mokyklą išsaugoti kaip mokyklą, nors ten tik du vaikai eina, nes ji galbūt lankė tą mokyklą, bet iš tikrųjų už tai turi mokėti visi mokesčių mokėtojai, o ne tik ta bendruomenė. Tas tinklas turi būti jau proto ribose, kur jūs nustatote, kad bent 15 vaikų gali būti, nes jeigu bus mažiau, bendruomenės pagalba galima nė vienos reformos nepadaryti. Iš tikrųjų valstybė negalės pakelti tokios naštos, jei kiekviename kaime įkursime daraktorines mokyklas, kur prie vieno ratelio moko du vaikučius. Siūlau nepritarti tam pasiūlymui, kaip nepritarė ir pats Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl Seimo narių V. Ačienės, T. Tomilino, V. Ąžuolo pasiūlytos pataisos, jai komitetas nepritarė. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 20, prieš – 23, susilaikė 47. Nepritarta, liko komiteto nuomonė.
Kita Seimo narių J. Razmos, E. Pupinio pataisa. Gal kolega J. Razma gali pristatyti? Jurgi Razma, galite pristatyti savo pataisą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlau nežaisti tų viešųjų ryšių žaidimų neva rūpinantis bendruomenių balso sustiprinimu, kai čia yra pasiūlytas nieko nereiškiantis mechanizmas kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją, sudaryti komisiją, kuri po to tik pasiūlymus pateikia savivaldybei. Juk puikiai žinote, kad ministerijos pozicija dėl mokyklų tinklo yra dar griežtesnė, negu paprastai savivaldos būna. Savivaldybių politikai, būdami arčiau bendruomenių, iš paskutiniųjų visada dar stengiasi tas mokyklas palaikyti. Tai negi mes naiviai tikimės, kad ministerija taps bendruomenės ir mažos mokyklėlės gynėja? Kam gaišinti tuščiai laiką, suteikti iliuzijų, nes vis tiek sprendžia savivaldybės taryba. Tik nereikalingas, taip sakant, mojavimas tuo rūpinimusi. Siūlau išbraukti tas nuostatas ir nežaisti tų žaidimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausiu, ar yra 29 parašai? Kas norėtų palaikyti, balsuoja už. 45, yra.
Prašau, G. Burokienė. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria. Ministerijos sudaroma komisija būtų formatas, per kurį būtų išgirstamos visos suinteresuotos grupės. Nors komisijos pasiūlymai savivaldybei būtų neprivalomi, tačiau komisijoje dalyvaujant bendruomenės ir savivaldybės tarybos atstovams būtų ieškoma kompromiso ir argumentais pagrįstų sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės nesutampa.
Motyvai. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia ne konfliktų sprendimo, o konfliktų sudarymo komisija. Iš tikrųjų dvi blogos pusės. Viena bloga pusė ta, kad atimama teisė savivaldybėms priimti reikalingus sprendimus, nes mes ilgai kalbėjome, kol supratome subsidiarumo principus, kad sprendimai turi būti priimami ten, kur… gali būti ir žemiausios grandies priimami.
Antras blogis. Iš tiesų ji gali veikti priešingai, negu kad kalba ir galvoja kai kurie Seimo nariai. Paprasčiausiai būdamas meru galėčiau sukurstyti tam tikrą problemą tam, kad nebūtų priimti sprendimai ir ji būtų permesta ministerijai. Atvažiavusi ministerijos komisija, kuri iš esmės nelabai turi daug sentimentų toje teritorijoje, ima ir pasako – reikia mokyklą uždaryti. Iš tikrųjų, manau, be bendruomenių, be savivaldybių sutarimo niekas šitos problemos neišspręs. Nebent ją pakurstys, pakurstys aistras. Manyčiau, kad nuo šito proceso… Aš suprantu, kad kai kuriems Seimo nariams atsibodo būti tarpininkais, važiuoti, kalbėti, nes problemų išspręsti nesiseka, tai dabar norima permesti ministerijai. Sakau, siūlau vis dėlto tikrai likti prie tų įstatymų normų ir prie Konstitucijos laikymosi, kad vis dėlto savivaldybė, kaip steigėjas, turėtų prisiimti atsakomybę ir priimti sprendimus už jai patikėtas funkcijas. Tikrai siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui ir atsisakyti tų visų komisijų, kurios tikrai neišspręs jokių problemų.
PIRMININKAS. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai susidaro įspūdis, kad nors mes esame išrinkti žmonių, bet mes manome, kad tie žmonės yra kvailesni už mus, kad atseit mes galime jais manipuliuoti. Todėl šita pataisa suteiktų galimybę žmonėms patiems geriau įsigilinti, kas čia yra tie pagrindiniai tos mokyklos uždarytojai, nes dabar yra taip, kartais yra taip: ministerija nutraukia finansavimą, savivaldybei nieko kito nebelieka – tik optimizuoti tą tinklą. Tada visa atsakomybė tenka būtent savivaldybei. Šitas įtraukimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos leistų patiems žmonėms įsigilinti, kur slypi tos problemos šaknys, ar tikrai yra viskas labai gerai pamatuota. Man atrodo, tas siūlymas, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalyvautų švietimo ugdymo įstaigų optimizavime, tikrai yra geras ir tikrai padėtų žmonėms atskirti grūdus nuo pelų.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Seimo narių J. Razmos, E. Pupinio pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Kas palaiko jų pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 38, prieš – 22, susilaikė 33. Nepritarta.
Kolegos, ar galime 1 straipsniui pritarti po visų pataisų bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas pritaria 1 straipsniui su visomis pataisomis, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl 1 straipsnio, kurio pataisas ką tik apsvarstėme.
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 54, prieš – 15, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario V. Ąžuolo pataisa. Kolega, prašom pristatyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pataisa labai trumpa, tik dėl įsigaliojimo datos, tai būtų rugsėjo 1 diena. Visi žinome, kad mokslo metai prasideda rugsėjo 1 dieną.
PIRMININKAS. Ar turime 29 palaikančius? (Balsai salėje: „Turime, turime!“) Balsuojame. Palaikantys balsuoja už. Kas palaiko V. Ąžuolo pataisos pateikimą? Yra. Komiteto nuomonė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Gal bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Ir galime bendru sutarimu 2 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo. A. Papirtienė – už.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo pakeitimas niekaip nevaržo savivaldos teisės savarankiškai priimti sprendimus dėl mokyklų tinklo tvarkymo ir ši pataisa tik paskatins savivaldybės atstovus, kurie projektuoja sprendimus, konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis. Šios pataisos akcentas yra ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos komisija, o būtent konsultavimasis.
Konsultavimasis tikrai padės išvengti skubotų ir klaidingų sprendimų. Konsultuojantis galbūt bus galima rasti abi puses tenkinantį sprendimą arba galbūt bus įmanoma įtikinti bendruomenę savivaldybės priimamų sprendimų reikalingumu. Bet kuriuo atveju, nepaisant, kokie bus konsultavimosi rezultatai, savivaldybės taryba tikrai galės priimti galutinį sprendimą tokį, kokį jinai nuspręs priimti. Tačiau sprendimai nebus priimami greitai, skubotai, bus ramiai išdiskutuojami su mokyklų bendruomenėmis, todėl tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nieko realiai šis įstatymo projektas neduoda. Kaip ir minėjo kolega Edmundas, dabar sukurtas mechanizmas, imituojantis didesnį dėmesį bendruomenėms, kai kreipiamasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl pritarimo ar nepritarimo mokyklos uždarymui, tik gali, taip sakant, palengvinti savivaldybių vadovų atsakomybę darant tuos sprendimus. Aš neįsivaizduoju, kad ministerijos pozicija galėtų būti labiau link to, kad mokyklos neuždarytume, negu savivaldybės.
Žodžiu, užtenka, aš manau, kad įstatyme yra prievolė konsultuotis su bendruomenėmis, girdėti jų nuomonę, leisti pasisakyti savivaldybės taryboje jų atstovams, bet vis dėlto teisė ir atsakomybė spręsti turi būti palikta steigėjui, šiuo atveju – savivaldybės tarybai. Tas ir paliekama, tiktai sukuriamas toks mechanizmas, kuris bereikalingai gaišins laiką ir imituos tam tikrą dėmesingumą, bet nieko realiai bendruomenių labui neduos. Siūlau tiesiog nesiregistruoti tiems, kurie nepritaria tokiems viešųjų ryšių žaidimams.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visa politinė sistema veikia pagal atsvarų principą. Teisminė valdžia atsveria įstatymų leidybos valdžią. Vykdomoji valdžia atsveria Seimą ir panašiai. Šiuo atveju mes bandėme sukurti mechanizmą, kai esant politiniam konfliktui dėl konkrečios mokyklos konkrečiame regione yra numatomas algoritmas, kaip tas konfliktas sprendžiamas ir kaip bendruomenė galėtų turėti stipresnį balsą. Manau, kad rezultatas nėra idealus, ir tikrai labai gaila, kad nepriimta pataisa dėl apklausos skelbimo. Nuoširdžiai nesuprantu šio sprendimo, bet tiek to. Esmė ta, kad vis tiek atsvarų sistema yra sustiprinta ir yra judama link civilizuoto konfliktų sprendimo proceso, būtent konfliktų dėl kaimo mokyklų. Kaimo mokyklos tikrai yra didžiulė vertybė. Jeigu taip nebūtų, tai bendruomenės nesipriešintų dėl jų uždarymo taip aršiai, ir tikrai nebūtų tų gerųjų pavyzdžių, kai mažesnėje mokykloje yra net geresni rezultatai negu mieste. Taip, kaimo mokyklų rezultatai apskritai galbūt yra šiek tiek prastesni negu prestižinių, kai kurių garsių šeimų mokyklų rezultatai, bet tik dėl to, kad skiriasi kontingentas. Vis dėlto regionuose gyvena sunkesnės socialinės padėties žmonės, jie turi mažiau galimybių gauti korepetitorius ir panašiai. Todėl rūpestis dėl kaimo mokyklų likimo yra teisingas rūpestis. Šiam Seimui negalima priekaištauti, kad nėra tokio gero ir pozityvaus požiūrio į tikrą regioninę politiką, bet…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …kompromisas yra kompromisas.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nereikia tikrai per daug sutirštinti spalvų, vyksta tos diskusijos, savaime suprantama, yra dvi pusės. Viena, aišku, nori racionalių sprendimų, galbūt pažiūrėti, kaip ruošti tuos vaikus gyvenimui tinkamomis priemonėmis. Kiekvienoje mokykloje tokių priemonių nėra. Kalbant, pavyzdžiui, apie STEAM centrus, tai tik kai kurių regionų centruose. Tai kaip tiems vaikams lygiai konkuruoti su kitais, turinčiais geras priemones? Bet, suprantama, ir švietimo darbuotojų įtaka yra nemaža, tas problemas galima spręsti savivaldybėje. Teko ir spręsti, kuomet susitari su mokytojais, jiems pasiūlai darbo vietas. Dabar atsiranda dar didesnių galimybių, kuomet atsiranda švietimo pagalbos darbuotojų vietos, tokių mokytojų tikrai reikės, taip bus išspręstos tos problemos.
O kultūros židinių yra, dabar kai kur tie kultūros židinėliai gana sėkmingai veikia pradinėse mokyklose, laikomasi tos linijos, kad vaikai eitų arčiau. Bet kai kuriose vietovėse paprasčiausiai tie patys vaikai išvažiuoja. Kai kada netgi gaila, kuomet gana gera mokykla, bet tėvai dirba didesniuose miestuose ir tuos vaikus išsiveža į kitas mokyklas. Tai nereiškia, kad, likus dviem vaikeliams klasėje, turėtume galimybių finansuoti tokias klases.
Manau, kad šis įstatymas gali pakurstyti aistras, o dar ir paveikti priešingai. Galbūt savivaldybės pasirinks lengvesnį kelią – nukreipti visą žvilgsnį į komisijas. Atvažiavusi komisija, iš esmės sudaryta iš vietinių ir labiau iš atvažiuojančių, paprasčiausiai lengva ranka priims sprendimus ir pasakys, kad mokyklą reikia uždaryti. O ką paskui daryti, kaip diskutuoti tai pačiai bendruomenei, kai jau net komisija pasako tokį sprendimą. Tikrai siūlau nepritarti įstatymo projektui, toliau dirbti ne pernelyg politizuotai, o rimtai ir racionaliai priimti sprendimus.
PIRMININKAS. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Mokykla bendruomenei ar bendruomenė mokyklai? Šios įstatymo pataisos, įgalinančios bendruomenes aktyviai dalyvauti optimizuojant švietimo įstaigas, būtent sujungia šias nuostatas. Savivaldybė nėra tik administracinis ūkinis vienetas, savivaldybė visų pirma yra bendruomenių pilietinių galių išraiška. Šio įstatymo pataisos sudaro galimybę bendruomenėms būti atsakingoms už savo gyvenimo kokybę. Balsuokime už šias įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, klausant gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos švietimo kokybė yra maždaug pačiame tarptautinių reitingų viršuje kartu su Suomija ir Singapūru, kad Lietuva turi tiek pinigų, jog gali išlaikyti keturių, penkių vaikų klases, kad Lietuvoje nesusidaro skurdo ratai, kai iš tikrųjų socialiai problemiškose šeimose gimę vaikai, atėję į savo vietos mokyklą, nesusiduria su jokiais kitokiais pavyzdžiais, toliau ir pasilieka, yra užprogramuojami pasilikti tame pačiame socialiai problemiškame sluoksnyje. Atrodo, kad tų problemų nėra. Tuomet, jeigu jų nebūtų, tikrai būtų galima duoti bendruomenėms instrumentą kaišioti pagalį į ratus, kaip bandoma pertvarkyti mokyklų tinklą. Situacija yra visai kita. Problema – mes turime per daug išplėstą tinklą, kuris neleidžia kryptingai finansuoti, galų gale mokytojams kelti atlyginimus tiek, kad jie norėtų ten eiti dirbti. Situacija tokia, kad kaimo mokyklose vaikai nesusiduria su jokiais kitokiais mokymosi ir socialiniais pavyzdžiais, jie patenka į tą skurdo ratą.
Situacija yra tokia, kad mūsų švietimo sistema yra žemai, šalia trečiojo pasaulio šalių, pasauliniuose reitinguose ne todėl, kad neturime gabiausių, bet todėl, kad turime daug mokyklų, kurios nepaveža, ir dauguma tų mokyklų yra kaime. Dabar jūs, suteikdami galimybę nereformuoti tinklo, ką darote? Jūs suteikiate įrankius iš tikrųjų toliau įkalinti tuos vaikus nepasiekimų, nepakankamos kokybės ir skurdo rate. Jūs norite, kad jie jokiu būdu negalėtų (…) ir negautų iš mokyklos to, ką valstybė pažada – deramos kokybės išsilavinimo.
PIRMININKAS. Už – V. Ačienė. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Ką tik išgirdau pasisakymą, kuris… tiesiog vienareikšmiškai galima teigti, kad kaime gyvena tik skurdžiai, o vaikai į mokyklą eina tarsi į kalėjimą. Na nereikėtų gal taip drastiškai reikšti minčių. Dar kartą kartoju, kad tai nėra politikavimas ir panašiai. Daugelis politinių partijų savo programoje buvo numačiusios ir neabejingos regionų išlikimui, ir buvo numačiusios priemones jiems atgaivinti. Taigi dar šioje kadencijoje yra priimtas teisės aktas…
PIRMININKAS. Per mikrofoną, gerai?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dar šioje kadencijoje yra priimtas teisės aktas, numatantis finansinę paramą jaunoms šeimoms, kurios perka būstą regionuose. Jauna šeima, tai yra jauni tėvai, jų mažamečiai vaikai, kuriems yra reikalinga mokykla, tiek formalus, tiek neformalus ugdymas. Taigi jeigu nėra infrastruktūros, kaip galima, neįsivaizduoju, kaip jauna šeima apsigyvens tokioje teritorijoje. Manau, turi būti vientisumas ir mes turime padėti toms jaunoms šeimoms įsikurti regionuose, išlaikyti tą mokyklų tinklą, o po to jau patys tėvai nuspręs, kur jų vaikas turėtų mokytis.
Neseniai teko dalyvauti vienos bendruomenės renginyje, buvo švenčiamas 100 metų jubiliejus mokyklos, kurią šiais metais planuojama uždaryti. Tiek mokyklos bendruomenė, tiek miestelio bendruomenė nežino argumentų, dėl ko uždaroma ta mokykla, nors mokinių skaičius yra 70. Taigi ši įstatymo pataisa yra skirta tiems nesusipratimams pašalinti. Todėl ir sakau – balsuokime už, nes tai neprieštarauja Konstitucijai, kaip kad kas bando sakyti, tai tiesiog išsaugokime savo regionus ir toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai galbūt siekis ir galėtų iš pirmo žvilgsnio pasirodyti kilnus, tačiau prisidedu prie tų kolegų, kurie kalba apie tai, kad realiai tai nieko neišspręs, tiktai sukurs iliuziją žmonėms, kad čia dar gali būti kažkokių kitų sprendimų. Aš nežinau nė vienos savivaldybės, kur politikai norėtų, kad jų rajono gyventojams būtų blogiau. Tai natūralu, kad sprendimai priimami labai atsargiai ir, ko gero, kartais ir skaudančia širdimi, bet mes turime galvoti ir apie tų vaikų, tų šeimų likimą. Nežinau, palikti juos atskirtyje, palikti juos uždarose grupėse, man atrodo, nėra išmintinga. Pati važinėjau į mokyklą visą gyvenimą 25 kilometrus, nemanau, kad nuo to nukentėjau. Anaiptol. Tai labai kviečiu nepalaikyti šito įstatymo ir aš pati nesiregistruosiu.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4501. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 58 Seimo nariai: už – 56, prieš nebuvo, susilaikė 2. Atidedame balsavimą.
16.24 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4724(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4724(2). Priėmimas. Kviečiu pranešėją L. Staniuvienę į tribūną. Yra pataisų dėl 1 straipsnio. Dvi susijusios. Kviečiu kolegą E. Jovaišą pristatyti pataisas. Mokslo ir studijų įstatymo 721 , taip.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, čia Švietimo įstatymo pataisa, kurioje… Kur čia yra? Ai, čia Mokslo ir studijų… Prašome papildyti įstatymą, kad ir viešosios įstaigos taip pat gautų finansavimą.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gal bendru sutarimu 29 parašai yra?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Yra.
PIRMININKAS. Yra. Gerai. Prašau. Komiteto nuomonė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Dar viena pataisa, akademike. Dar viena. Jos yra susijusios, bet trumpai pasakykite. Kitokia formuluotė. (Balsai salėje) Tai kam jos čia yra, jei tos pačios… A, gerai. Komitetas taip pat… Galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Taip, komiteto nuomonė – pritarti. Galime pritarti, kolegos? Ačiū, pritarta. 1 straipsniui pritarti galime? Pritarta. 2 straipsniui galime? Įsigaliojimas. Pritarta. Ačiū pranešėjai.
Už – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, reikia pritarti, tik gal šiek tiek apgailestaujant, kad mes galėjome daugiau spręsti ir dosniau dėl tų mažesnių mokslinių laipsnių turėtojų. Manau, kad buvo tų galimybių, bet vis tiek tai yra žingsnis gera kryptimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime bendru sutarimu gal? Ne, negalime. Balsuojame.
Taip pat V. Juozapaitis – už. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Bendru sutarimu mes negalime priimti bet kuriuo atveju, nes yra priėmimo stadija ir mes privalome balsuoti. Nėra tokio žanro – bendru susitarimu.
PIRMININKAS. Tikrai balsuosime, profesoriau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dabar užmiršau, ką norėjau pasakyti. (Juokas salėje) Iš tikrųjų J. Razmos pastaba ir tas apgailestavimas dėl jaunesnių mokslinių bendradarbių yra tokia likusi mūsų skola turbūt ir tai reikės išspręsti, bet kadangi tą klausimą pristatė L. Staniuvienė, aš visus prašau balsuoti pritariamai vienbalsiai.
PIRMININKAS. Balsuojame, gerbiami kolegos. Kas palaiko įstatymo projektą Nr. XIIIP-4724, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 87 nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4759(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4759. Priėmimas. Pataisų nėra, kolegos. Galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso. Balsuojame, kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4759. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai vienbalsiai. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4940(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo taip pat 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4940. Pataisų nėra dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4940. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Taip, taip, samariečių.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.30 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4424(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4424. Kolegos, pataisų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Gerbiamas kolega, jūs dėl viso, taip? Prašau. Prieš visą straipsnį – V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, aš tikrai nieko neturiu prieš senelius ir močiutes, bet laikysiuosi savo nuomonės, juo labiau kad ir oponentas dabar irgi atsibudo ir prieštaraus, ir oponuos man. Apie vertybes papasakos, kaip reikia mylėti senelius, nes jeigu nebus įstatymas priimtas, niekas nežinos, kad reikia mylėti senelius. Aš manau, kad šis įstatymas iš tikrųjų, švelniai tariant, yra perteklinis. Vietoj jo aš siūlyčiau paskelbti, pavyzdžiui, A. Gumuliausko metus arba dar kokius nors, nežinau, metus, nes tikrai neskamba rimtai tas argumentas, kad jeigu tėvai turi, mamos turi, tai reikia ir seneliams, ir močiutėms. Jokios kritikos neatlaiko. (Balsai salėje) Taip. Tai aš tiesiog linkiu mums susivokti. O ir šiaip yra priimta tokių įstatymų, dėl kurių tikrai ne dėl visų mes galime didžiuotis. Tai čia bus vienas iš tų, kuris bus toks bergždžias įstatymas, kuris neveiks, ir yra toks apie nieką. Bet seneliams garbė ir visus senelius aš sveikinu iš anksto, visus būsimus senelius, tai tikrai garbingas rangas. (Dar turiu šiek kiek, dar pusę minutės turiu.) Gerai, ačiū. Viską baigiau.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (MSNG). Čia kiekvieno mūsų tokio supratimo, ką mes norėtume atminti, klausimas. Čia galima ginčytis iki ryto visais klausimais. Jeigu nėra tos pagarbos, tai galima tada ironizuoti. Mes daug… Atmintinų dienų pats principas yra tai, kad mes formuojame tam tikrą tradiciją ir pagalbą tam tikroms grupėms, žmonėms ir panašiai. Tikrai, jeigu žiūrėtume į visą sąrašą mūsų atmintinų dienų, tai iš tikrųjų šita diena, man atrodo, turbūt turi vieną iš didesnių prasmių, nes tai stiprina mūsų bendruomenę, ryšius, todėl, galvoju, galbūt pavyks ir formuosis kažkokia tradicija. Tas vienas kito palaikymas, tas giminystės ryšys ir panašiai – jie pas mus dabar yra smarkiai trūkinėjantys. Aš manau, tikrai visi turėtų normaliai palaikyti, visi tie, kuriems galbūt ne visai tie paplūdimiai patinka mūsų centrinėse aikštėse ir panašiai. Aš tikrai siūlau visiems palaikyti šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai prieš nebūsiu, bet noriu truputį padėti kolegai V. Juozapaičiui, kuris pasakė ne visus argumentus, matyt, susigėdęs. Jis vis dėlto neišgirdo kolegės L. Staniuvienės teigiamos nuomonės. O aš noriu pasakyti, kad girdėjau vieno senelio nuomonę, sako: man čia neraikia, kad visi pas many čia važinėtų, todėl aš susilaikysiu. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų iki anekdotų prieiname, bet jeigu pažiūrėtume praktiškai, kas yra senelis? Tai yra tas globėjas savo vaikų ir vaikų vaikų ir kol proseneliu netampa, kol turi sveikatos, tol prižiūri, tol padeda, tol auklėja, todėl iš tikrųjų senelis kur kas, mano manymu, arba senelė, yra reikšmingiau negu tėvas ir mama. Aišku, tai yra suprantama, kalbos nėra, bet senelis ir tėvu, ir mama, ir jų vaikais rūpinasi, todėl negailėkime tos dienos. Aš manau, kad čia nieko neatsitiks, juolab kad čia jokių papildomų lėšų nereikia. Aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia dabar vien seneliai prakalbo. Šiaip man yra juokinga. (Balsas salėje) Taip, aš irgi senelis ir man juokingi tie pafilosofavimai, ta senelių reikšmė ir kiek jie svarbesni už tėvus, už mamas, už dar ką nors. Aš nefilosofuosiu, aš tik nuosekliai pasakysiu: man kažkaip gėda priiminėti daugybę, daugybę įstatymų apie tų metų paskelbimą, paskelbimą ir paskelbimą. Niekas netrukdo bendruomenėms ką nori, tą švęsti, tą senelių dieną, kada jie nori, tada švenčia. Kada senelių vardadienis ar gimtadienis, tada ir aplankys tie anūkai. Mums nereikia nurodinėti, kada čia reikia ką saugoti ir panašiai. Kada mes paskelbiame kokią nors pagarbos dieną kam nors, tada klausimas yra, kas dar tame sąraše neįtrauktas. Neįtraukta šimtai ir tūkstančiai kitų, kurie verti pagarbos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4424. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 65, prieš – 3, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4424) priimtas. (Gongas)
A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Čia ką tik išgirdau tokį pasisakymą, kad gėda priimti mūsų istoriją primenančius metus. Tai aš noriu pasakyti, kad jeigu toks yra Seimo nario požiūris, tai ko mes galime norėti iš tų žmonių, kurie paskui įrenginėja įvairius pliažus.
16.38 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3851(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Kolegos, liko mums nutarimai. Grįžtame prie rytinės darbotvarkės įstatymų, ir 1-6 klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3851. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi Etikos ir procedūrų komisijoje yra registruotas kreipimasis dėl šito įstatymo kai kurių straipsnių priėmimo galimų pažeidimų, tai grupės vardu prašau pertraukos.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio?
P. URBŠYS (MSNG). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu padaryti pertrauką? Padarome.
16.38 val.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, kitas rytinės darbotvarkės 1-19 klausimas – Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741. Svarstymas. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis projektas tikrai reikalauja dar gilių diskusijų ir pamąstymų. Manau, kad sesijos pabaigos laikas tikrai tam nėra tinkamas, ir dar kartą prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.39 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, ir dar vienas klausimas – Policijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4647(2). Liko tik balsavimas. Pamėginame balsuoti. Priėmimas. Kas palaiko įstatymo projektą Nr. XIIIP-4647, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 50 Seimo narių. Neužtenka, atidedame.
Grįžtame prie darbotvarkės… Seimo Pirmininke, prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamas pirmininke, paaiškinkite. Jeigu buvo prašyta pertraukos, bendru sutarimu pritarėme pertraukai, tai kokį jūs skelbiate balsavimą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia aš jau prie kito įstatymo perėjau. Šiuo metu balsavome dėl Policijos įstatymo, dėl kurio mes nebuvome nubalsavę, bet šį kartą taip pat nenubalsavome. Tiesiog nėra balsų, neužsiregistruoja kolegos.
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais“ projektas Nr. XIIIP-3912(2) (priėmimas)
2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais“ projektas Nr. XIIIP-3912. Priėmimas.
Kolegos, yra du straipsniai. Pataisų nėra. Galime pritarti 1 straipsniui, 2 straipsniui? Taip. (Balsai salėje) Kaip sakote? Yra dėl motyvų. S. Tumėnas – už. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, už. Gerbiamas Seime, nenorėčiau sutikti su tais, kurie ką tik sakė, kad čia nerimti dalykai vyksta, kad suveliami į krūvą dienos, metų, atskirų atmintinų dienų minėjimai. Manyčiau, kad tai yra visiškai skirtingi dalykai. Metų paskelbimas yra prasmingas ir reikalingas mūsų darbas. Šiandien, pavyzdžiui, Seime mes svarstome šį konkretų nutarimo projektą dėl J. A. Pabrėžos metų paskelbimo. Tai leis valstybiniu lygmeniu praturtinti mūsų istorinę atmintį ir parodys, kad mūsų kartai skirtas uždavinys, šiam mūsų Seimui skirtas uždavinys yra sugrąžinti į deramą vietą Lietuvos asmenybes, visai ar iš dalies ištrintas po XX amžiaus totalitarinio režimo, ir priminti mūsų istoriją.
Vienas iš tokių yra J. A. Pabrėža. Mažai kas iš jaunimo dabar apie jį iš viso žino ar girdėję. 250 metų istorija. Tačiau fantastiška asmenybė, turtinga asmenybė, geografijos vadovėlių autorius, botanikos terminų kūrėjas, vienas iš pirmųjų žemaičių tarmių tyrinėtojų. Tai yra reikia jį prisiminti, priminti, kad žinotume, kas kūrė tą mūsų Lietuvos istoriją. Kviečiu pritarti, kad būtų paskelbti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, visi kalba už. Gal galime… (Balsai salėje) A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Aš norėčiau tik paantrinti gerbiamam kolegai S. Tumėnui. Aš manau, kad tų žmonių, kurie siūlo dabar atidėti ir taip toliau, tikslas yra nepriimti turbūt. Visi motyvai aiškiai išdėstyti. Žmogus paaukojo visą savo gyvenimą, gydė vargšus, biednus žmones, neturinčius iš ko pragyventi, buvo vienuolis, kunigas. Galų gale beveik kiekvieną metų dieną žmonės dega žvakeles, iš visos Lietuvos veža, deda gėles. Jų sąmonėje jis yra šventasis. Ir mes nenorime pagerbti tokio žmogaus? Aš sakyčiau, tai nusikaltimas savo sąžinei.
PIRMININKAS. Prašau. Ar E. Gentvilas nori kalbėti? Prašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikiuosi, kad kolegos S. Tumėnas ir A. Vinkus supranta, apie ką kalbama. Mes ne prieš asmenybes. Manau, kad čia balsuosime už. Mes prieš tokius simbolinius gestus kaip senelių diena ir taip toliau. Tik todėl atsirado tas prieštaravimas. O istorinės, Lietuvai nusipelniusios asmenybės – mes tiek dar sugebame suvokti. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis – prieš.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties E. Gentvilas ką tik pasakė, kodėl prieš, ir šiuo atveju būtų galima kalbėti, prieš ką. Arba jūs apsimetate, kad jūs nesuprantate, arba jūs tyčia darote, ar ne. Iš tikrųjų čia ir pasimato tokių visiškai fiktyvių mūsų dienų paskelbimas ar kažkokių atmintinų dienų, kurios iš tikrųjų neturi jokio nei istorinio, nei kokio nors kito pagrindo. Yra tiktai absoliutus rinkiminis muilo burbulas burnoms paaušinti ir tiek.
O šiuo klausimu, be jokios abejonės, mes nė vienas turbūt, bent jau tie, kas žino, kas yra J. A. Pabrėža, neturime jokių abejonių, kaip ir dėl visų kitų toliau ateinančių įstatymų projektų. Mes ir sakome, kad galima sujungti ir iš tikrųjų be jokios ironijos priimti, nes čia nebegali būti diskusijų. O jeigu yra diskusijų, tada aš nežinau, ar šiandien yra ta vieta, kur kiekvienas prelegentas dabar parodys savo išprusimą ir papasakos, ką jis žino apie V. Mačernį, apie J. A. Pabrėžą arba kitus, J. K. Chodkevičių ir panašiai. Tai turbūt mes jau svarstymo stadijoje išsiaiškinome. Jeigu nėra kažkokių motyvų prieš, aš manau, kad ir taupykime laiką, ką aš dabar ir darau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal K. Masiulis sutaupys?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, kam čia taupyti, jeigu mes jo turime. Yra asmenybių, kurias verta pagerbti. Jas galime gerbti. Aš tarp jų matau ir gilią istorinę vagą nuvagojusį jau nuo savo disertacijos šito teikimo autorių.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl įstatymo, atsiprašau, dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-3912. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: vienbalsiai Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4441(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4441.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl viso niekas nenori kalbėti. Galime balsuoti? Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 87 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ projektas Nr. XIIIP-4680(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ projektas Nr. XIIIP-4680. Priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų. J. Varkalys – už.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog Šarnelės bendruomenės, kur yra palaidotas poetas V. Mačernis, žmonių vardu noriu padėkoti už tai, ką atlikome iki šiol svarstymo stadijoje, ir tikiuosi palaikymo per priėmimą. Ačiū visiems kolegoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ projekto Nr. XIIIP-4680. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: Seimo nutarimas vienbalsiai priimtas. (Gongas)
16.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4453(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4453.
Nutarimo projekte yra du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Nėra pataisų. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, atsiprašau, nutarimo projektui, balsuoja už dėl kardinolo V. Sladkevičiaus metų projekto Nr. XIIIP-4453, kas turi kitą nuomonę… (Balsai salėje) Taip, taip. (Balsai salėje) O kas taip sakė? (Balsai salėje) Niekada taip nesakau. (Balsai salėje) Niekada.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai. Seimo nutarimas „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ priimtas vienbalsiai. (Gongas)
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projektas Nr. XIIIP-4945(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projektas Nr. XIIIP-4945. Yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta. (Balsai salėje) Ir yra labai mažytė redakcinio pobūdžio Teisės departamento pataisa, jai pritarė. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime balsuoti? Balsuojame dėl įstatymo projekto, atsiprašau, nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Zikaro metais“ projekto Nr. XIIIP-4945. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių. Seimo nutarimas priimtas vienbalsiai. (Gongas)
16.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Lukšos-Daumanto metais“ projektas Nr. XIIIP-4994(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Lukšos-Daumanto metais“ projektas Nr. XIIIP-4994. Taip pat du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime priimti? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Motyvai. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbama apie J. Lukšą-Daumantą, mums gana gerai žinomą istorinę asmenybę, du kartus prasiveržusią pro geležinę uždangą iš Vakarų į Lietuvą. Bet tai ir istorinė asmenybė, kuri ne kartą buvo šmeižiama, kurios vardas buvo niekinamas.
Aš aną kartą, pristatant šį projektą, minėjau, kad dar 1951 metais buvo kuriama dezinformaciją apie J. Lukšą-Daumantą ir siunčiama į Vakarus. Tačiau apie 2000 metus buvo prasidėjusi kita šmeižimo akcija, jį siejant su „Lietūkio“ garažo žudynėmis. Išsiaiškinus tų žudynių aplinkybes, kad jas vykdė visai kitas – J. Surmas, tapo agentu, vadovaujamas „Einsatzgruppe“ narių, atrodo, nuslopo ši dezinformacija, tačiau vėl iškyla ir iškeliami klausimai, kad, matai, jis buvo Lietuvių aktyvistų fronto narys. Pabrėšiu, Aktyvistų frontas atsirado 1940 metų pabaigoje. J. Lukša-Daumantas buvo devyniolikmetis jaunuolis. Tik sovietinis saugumas priskirdavo tuos devyniolikmečius gimnazistus kokiam nors frontui, batalionui ir dar kokiems nors pavadinimams nei jie patys.
Be abejonės, jis buvo įkalintas iki prasidedant karui, ir kas matė tų kalinių nuotraukas, kokie jie išeidavo iš kalėjimo, suprato, kokios buvo kalinimo sąlygos. Todėl aš kviečiu…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …pritarti.
PIRMININKAS. E. Zingeris – prieš.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Mes turime visą panteoną mūsų herojų. Aš manau, apgynėme Vanagą per laidotuves, turime didžiulį pasididžiavimo panteoną mūsų pasipriešinimo žmonių. Mes ką tik paskelbėme, aišku, straipsnį – pono V. Putino bandymą vėl mus priskirti sovietinėms respublikoms atgaline data ir turint galvoje visą šį potencialą, nukreiptą prieš mus, ir mūsų vidinį dialogą viduje Lietuvos mums klausimas, kas yra herojus, kas ne, iki šiol lieka. Todėl aš manyčiau, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas papildomai dar sykį. Aš, puikiai įsivaizduodamas atiduotą sveikatą ir gyvybę šito vieno iš mūsų lyderių, manyčiau, kad reikėtų dar pasvarstyti. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (MSNG). Taip, tuo laiku gyvenimas buvo ypatingas, buvo daug visokių peripetijų. Kai aš dabar girdžiu daugelį apie tuos laikus naujai kalbančių, kurie galbūt turėjo kitokį genetinį paveldą, buvo kitokioje barikadų pusėje, ir dabar mėgina tai kvestionuoti, man darosi vis nejaukiau. Turbūt J. Lukšos-Daumanto klausimas nebūtų svarstomas tokiame kontekste su prieštaravimu mūsų Sąjūdžio aušroje. Visi žinojo, kas tai yra, žinojo, kas yra valstybė, kas yra mūsų didvyriai ir kas aukojo savo gyvenimą, o ne kolaboravo. Aš siūlyčiau tai atskirti ir ne visada aktyviai agituoti prieš tuos žmones, kurie tai daro ir tiesiog savo tokiu elgesiu žemina mūsų tautą. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas – už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš nemanau, kad čia reikėjo tokios diskusijos, bet tikrai pritariu anksčiau kalbėjusiems. Aš manau, kad iš tikrųjų Arvydas gerai pastebėjo, kai dar buvo pateikimas, kad būtent šito svarstymo ir priėmimo stadijose bus įvairių pasisakymų, kuriais, be abejonės, bus bandoma sumenkinti šito žmogaus autoritetą, priskirti jam nebūtų dalykų, ko jis tikrai nedarė, ir panašiai. Todėl aš manau, kad mes turime tvirtai balsuoti už ir skelbti šio tikrai nusipelniusio žmogaus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Aleknaitė-Abramikienė – už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Nustebau, kad kas nors gali pasisakyti prieš. Čia ypač svarbus balsavimas ir svarbus projektas. Galbūt mums pavyks bent iš dalies grąžinti skolą savo jaunimui. Yra tokia nuostabi knyga, išleista, sudaryta J. Lukšos-Daumanto laiškų žmonai pagrindu. Vadinasi „Laiškai mylimosioms“. Šita knyga turėtų būti daugeliu egzempliorių išdalinta Lietuvos mokyklų bibliotekoms kaip nuostabus meilės moteriai ir tėvynei pavyzdys, parašyta nepaprastai sklandžia kalba, nes tai buvo tikro inteligento, dvasios aristokrato laiškai. Galbūt mes pagaliau išdrįsime pakelti galvą ir parodyti savo jaunimui, savo tautai, kokių asmenybių mes netekome dėl sovietų okupacijos ir kokio lygio žmonės aukojosi dėl Lietuvos. Tai tikrai nebuvo tas jaunuolis, kuris nuo bačkos sakydavo kalbas už tėvynę. Tai buvo tas žmogus, jaunas architektas, kuris galėjo likti Paryžiuje, bet vis dėlto atskrido į Lietuvą tam, kad vienai iš savo mylimųjų, pirmajai mylimajai – Lietuvai paaukotų savo gyvybę. Balsuoju už, siūlau visiems skaityti knygą „Laiškai mylimosioms“. O J. Lukšos-Daumanto knygą apie partizanus turbūt esate ne vienas skaitęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Juozo Lukšos-Daumanto metais“ projekto Nr. XIIIP-4994. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, už balsavo 91 Seimo narys, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5041 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis klausimas. Kviečiu R. Baškienę. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5041. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, ką tik šiandien prisiekė ministras, todėl labai prašome jūsų pritarti ir pakeisti patvirtinant, kad Ekonomikos komiteto pirmininku jau nebegalime jo rašyti, tiesiog tame etape lieka komiteto pirmininko pozicija laisva. Dėl pripažinimo netekusiu galios.
PIRMININKAS. Galime pritarti, kolegos? Bendru sutarimu. Ačiū. Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Prašom balsuoti dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-5041. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta. (Gongas)
17.01 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną D. Šakalienę. Prašom, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Manau, kad po visų čia išsakytų labai karštų kalbų apie patriotizmą, apie rezistenciją, kurių šiandien, vakar ir pastarosiomis dienomis girdėjome labai daug, manau, tikrai labai laiku šis pranešimas apie tai, kad komunistinis režimas, deja, pasaulyje vis dar veikia labai aktyviai ir yra labai dominuojantis. Vakar Kinijos Liaudies Respublika priėmė vadinamąjį nacionalinio saugumo įstatymą, kuris iš esmės įveda Honkongui bausmes už bet kokį laisvą žodį, elgesį, siekiant savo teisių apsaugos. Tokių, na, net ir mes sovietinio režimo metais ne taip dažnai patirdavome: vien už raginimą atsiskirti honkongietis gali būti įkalintas iki gyvos galvos, ir daugelis kitų bausmių.
Kadangi esu Tarpparlamentinės sąjungos dėl Kinijos kopirmininkė Lietuvai kartu su kolega M. Adomėnu, noriu pristatyti labai trumpą pareiškimą „Dėl nacionalinio saugumo įstatymo, Honkongui primesto Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio liaudies kongreso“.
„Mes, Tarpparlamentinio aljanso Kinijos klausimu nariai, smerkiame Kinijos nacionalinio liaudies kongreso įvestą vadinamąjį nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui. Šis naujas įstatymas yra visapusiškas puolimas prieš pagrindines laisves, teises, įstatymo viršenybę ir autonomiją. Aukštą Honkongo autonomijos laipsnį ir gyvenimo būdą garantuoja Kinijos ir Britanijos jungtinė deklaracija – pagal tarptautinę teisę privaloma sutartis, Honkongo tarptautinis įstatymas ir tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas. Pekinas, įvedęs šį naują įstatymą, akivaizdžiai pažeidžia savo įsipareigojimus ir šiurkščiai pakenks ne tik 7 mln. Honkongo piliečių teisėms, bet ir kelia rimtą iššūkį tarptautinei bendruomenei tokiu ekspansyviu ir represyviu požiūriu į žmogaus teises.
Šie veiksmai negali likti be atsako, nė viena šalis negali turėti nebaudžiama galimybės pažeisti tarptautinių normų ir susitarimų. Daugelio šalių parlamentai, vyriausybės, G7 valstybės, tarptautinės institucijos ir daugelis kitų pasisakė prieš tokį vienašališką nacionalinio saugumo įstatymo įvedimą. Mes, lietuviai, kaip niekas kitas turėtume suprasti to pavojų. Kinijos Liaudies Respublikos vadovybė nekreipia dėmesio į šiuos įspėjimus, todėl atėjo laikas imtis tam tikrų veiksmų. Todėl raginame peržiūrėti ir iš naujo kalibruoti santykius su Kinijos Liaudies Respublika, derinant juos su sąjungininkais ir partneriais, priimant teisės aktus, kad būtų pagreitintos jau vykdomos pastangos audituoti ir mažinti strateginę priklausomybę nuo Kinijos tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu; pasiūlyti apsaugą Honkongo piliečiams, kuriems gresia persekiojimas, naudojantis tarptautine gelbėjimo valties schema, kurią organizuoja demokratų koalicija; reikalauti, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius paskirtų Jungtinių Tautų specialųjį pasiuntinį stebėti, raportuoti dėl situacijos Honkonge.
Tarptautinė bendruomenė negali ramiai stovėti nuošalyje, kai pažeidžiami tarptautiniai įsipareigojimai ir paminamos piliečių teisės. Mes turime susivienyti vardan visuotinės taikos, demokratinių vertybių ir įstatymų viršenybės išsaugojimo visame pasaulyje.“
Manau, kad tai tikrai labai svarbu mums, lietuviams, taip sunkiai išsiveržusiems iš okupacinio režimo. Tikrai prasminga šios pavasario sesijos pabaiga. Dėkui.
PIRMININKAS. Kviečiu E. Zingerį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, sukanka 100 metų nuo didžiausio mūšio Europos istorijoje po Pirmojo pasaulinio karo, kai suvienyta Lenkijos kariuomenė įveikė prie Varšuvos jungtinę J. Stalino ir M. Tuchačevskio kariuomenę. Tai yra mums milžiniškas įvykis. Šiandien liko mėnuo ir 15 dienų iki rugpjūčio 15 dienos, kai įvyko tas įvykis, iš dalies reiškęs ir laisvę Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai. Toms keturioms valstybėms, nuo kurių carinė Rusija po įvykusio bolševikų perversmo atsiribojo ir pasakė, kad mes niekada nebūsime nei carinės, nei bolševikinės Rusijos dalis.
Aš sutrumpinsiu iki kelių sakinių. Turime paskutinį posėdį. Jeigu būtų įmanoma perduoti nuo visų jūsų… savo unikalų laimėjimą švęsiančiai Lenkijai, sustabdžiusiai šį bolševikinį marą ir jo žygį į Europą. Buvo numatyta pono V. Lenino išvaduoti ir Berlyną, ir Paryžių. Aš manau, kad savo širdyje galėtume pasveikinti Lenkiją su šiuo šimtmečiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Lietuvos žmonės, norėčiau truputį apibendrinti sesiją ir pasakyti keletą žodžių. Kai minėjome Kovo 11-ąją jau smarkiai apriboję planuotas šventes, dar neįsivaizdavome, kad Steigiamojo Seimo šimtmečiu su žmonėmis dalinsimės nuotoliniu būdu. Ši Seimo pavasario sesija buvo istorinė. Lietuva turėjo įprasti gyventi išskirtinėmis ir bauginančiomis aplinkybėmis. Tuo pačiu metu reikėjo ruoštis ir galimam beprecedenčiam sunkmečiui. Darėme daug, kad operatyviai ir kryptingai reaguotume į pandemijos grėsmes. Tai buvo vienos prasmingiausių vienybės akimirkų.
Sulaukėme kritikos dėl pasirinktos darbo formos, bet mūsų susitelkimas diskutuojant ir ieškant kompromiso tapo bene kertinis koronaviruso pandemijos krizei įveikti. Toks susitelkimas buvo matomas komitetuose, tobulinant sveikatos apsaugos sistemos reglamentavimą, gerinant medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įveikiant švietimo sistemos ir kultūros sektoriaus sunkumus karantino laikotarpiu, svarstant ir priimant finansinę pagalbą verslui, užtikrinant viešųjų pirkimų, susijusių su pandemija, skaidrumą, Europos Sąjungos lygmens priemones, skirtas atremti sukeltą krizę, bei sprendžiant žemės ūkio darbuotojų problemas. Tai yra temos, kurios mūsų dėmesio centre ir atsakomybės lauke ir bus, kol pasibaigs mūsų įgaliojimai.
Darbus metų pradžioje planavome įprastai. Pavasario sesijoje buvome suplanavę 48 Seimo plenarinius posėdžius. Šis posėdis yra 52-asis. Sesijos darbų programoje buvo numatyta svarstyti 583 įstatymų projektus, prie kurių svarstyti buvo pateikta papildomai 118 projektų, tai yra 30 Seimo narių, 76 Vyriausybės ir 12 Prezidento papildomų projektų. Šie skaičiai iliustruoja, kokiu tempu teko prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Šiandien galime pasidžiaugti darbo pandemijos metu rezultatais.
Šią sesiją, be abejonės, baigiame ir mintimis apie artėjančius rinkimus. Kai kitą kartą čia susirinksime į eilinį posėdį rugsėjo 10 dieną, rinkiminė kampanija bus pasiekusi įkarštį. Todėl, naudodamasis proga, aš norėčiau kreiptis į visus, kurie stebi, kurie turi mums kritikos, turi idėjų dėl pokyčių ir Lietuvos sėkmės. Dalyvaukite ateinančiuose rinkimuose, rinkite ir prisiimkite atsakomybę. Tai gali turėti daug formų: nuo savanorystės agituojant už tai, kuo tiki, iki savo kandidatūros kėlimo, nuo darbo rinkimų komisijoje iki rinkimų stebėjimo. Kviečiu visus imtis iniciatyvos ir neatiduoti jos kitam.
Jeigu nori kritikuoti ir žinai, kaip būtų geriau, tavo vieta čia, viena iš 141-os. Tik taip galime užtikrinti demokratiją ir tik taip ateities seimai galės atstovauti kuo platesniam pažiūrų ir požiūrių spektrui. Tegul mūsų darbo prioritetas būna išliekamoji vertė. Kaip išlieka perimamumas Seimo kanceliarijos, švenčiančios šimtmetį. Sveikinu! Ir sveikinu visus mus. Ačiū. Ir kviečiu bendros nuotraukos.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Gerbiami kolegos, turime baigti pavasario sesiją tradiciniu himnu.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Ačiū. Gerbiami kolegos, baigėme šios dienos posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Po to pranešiu, ką dar baigėme. (Balsai salėje) Registracija, kolegos.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai. O dar baigėme pavasario sesiją. (Gongas) Ačiū. Geros dienos visiems! Visi renkamės prie posėdžio pirmininko tribūnos bendros nuotraukos.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.