LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS
KONSTITUCINIO ĮSTATYMo PROJEKTO
2023-11-16 Nr. XIVP-3268
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projektu siūloma Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikti Seimui ne tik įstatymų (kaip nustatyta galiojančiame Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme), bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus (2 straipsnio 4 dalis). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tai siūloma atsižvelgiant, be kita ko, į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, pagal kurias konstitucinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisės samprata apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę (kuo dar, be šio nutarimo nuostatų, grindžiamas aptariamas siūlymas, projekto aiškinamajame rašte neatskleista). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 68 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taikant vien lingvistinį metodą, pažodžiui, esą šiame straipsnyje nurodytieji subjektai gali inicijuoti tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų priėmimą Seime; šios konstitucinės nuostatos reiškia, kad tik Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, neaišku, kodėl projektu siūloma nustatyti 50 tūkstančių piliečių teisę teikti Seimui, be įstatymų, tik norminių, o ne visų kitų Seimo teisės aktų projektus (išskyrus, aišku, iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, kai įgaliojimus teikti Seimui tam tikrų teisės aktų projektus turi tik konkretūs įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai).
2. Projektu siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus vertinti, ar piliečių teikiamo teisės akto projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (9 straipsnio 1 dalis), ir neregistruoti iniciatyvinės grupės, jeigu, šios komisijos vertinimu, projekto nuostatomis paneigiami šie reikalavimai (9 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kitaip nei tuo atveju, kai piliečiai įgyvendina referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę teisės akto projektas teikiamas Seimui svarstyti ir spręsti dėl jo priėmimo. Svarstant įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Seime pagal Seimo statutą yra vykdoma privaloma vidinė prevencinė jų konstitucingumo kontrolė, užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie galėtų prieštarauti Konstitucijai. Jeigu Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo projektas piliečių yra teikiamas priimti referendumu, Seimas to projekto nesvarsto ir nevertina, taigi tik Vyriausioji rinkimų komisija, kaip įgaliojimus organizuoti referendumą turinti institucija, gali įvertinti piliečių referendumui teikiamo projekto atitiktį Konstitucijai ir užkirsti kelią referendumu priimti jai prieštaraujantį įstatymą.
Atsižvelgiant į šį esminį piliečių pateiktų Konstitucijos pakeitimo ar kitų įstatymų projektų priėmimo referendumu ir Seime skirtumą, diskutuotina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užkirsti kelią piliečiams įgyvendinti įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, nusprendus, kad jų teikiamas projektas neatitinka Konstitucijos, kai atitikties Konstitucijai kontrolė gali būti veiksmingai atlikta jau įgyvendinus šią konstitucinę piliečių teisę, t. y. Seime įregistravus piliečių pateiktą projektą.
3. Konstitucinio Teismo aktuose pažymėta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai); Seimo įgaliojimų įgyvendinimas priimant kitus Seimo teisės aktus taip pat gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas privalo pradėti svarstyti (2018 m. birželio 29 d. nutarimas). Taigi pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, pažymėtina, jog įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų svarstymas ir priėmimas Seime neturėtų būti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai) reguliavimo objektas. Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute.
Jeigu projektu teikiamame konstituciniame įstatyme, kuris turėtų aukštesnę galią nei Seimo statutas, vis dėlto būtų norima nustatyti tam tikrus esminius piliečių pateiktų projektų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų ypatumus, kurie saistytų Seimą jam Seimo statute detaliai reglamentuojant šias procedūras, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra teisinio poreikio nustatyti tokių reikalavimų, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ir tiesiogiai saisto įstatymų leidėją, pavyzdžiui, kad Seimas privalo svarstyti piliečių pateiktą projektą (projekto 25 straipsnio 1 dalis; Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalis), kad svarstant Seime Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes (projekto 25 straipsnio 3 dalis; žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, Seimo statuto 170 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 8 ir 9 dalis), ir pan.
Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustačius projekto 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį piliečių teikiamas projektas turėtų būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas galėtų neturėti galimybės įvertinti to projekto, be kita ko, atitikties Konstitucijai aspektu (žr. Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį), ir galėtų būti sutrikdyta Seimo vidinės prevencinės projekto konstitucingumo kontrolės procedūra (žr. Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalį).
4. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „su teisėkūra susijusi“, o vietoj žodžio „įtvirtinta“ įrašytinas žodis „nustatyta“ (plg. su Peticijų konstitucinio įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi).
5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomo apibrėžti termino „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektas“ ir jo trumpinio „iniciatyvos projektas“ nereikėtų atsisakyti kaip iš esmės tautologinių; diskutuotina, ar vietoj šio termino negalėtų būti apibrėžtas (jeigu tai apskritai reikalinga) ir vietoj nurodyto trumpinio vartojamas, pavyzdžiui, terminas „piliečių teikiamas projektas“.
6. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „projektą“ išbrauktini žodžiai „ar jo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios“, nes konstrukcijos „pakeitimo projektas“, „papildymo projektas“, „pripažinimo netekusiu galios projektas“ yra ne tik perteklinės, bet ir teisiškai netikslios.
7. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymo“ siūlytume įrašyti tikslią formuluotę „Konstitucijos nuostatų pakeitimo, pripažinimo netekusiomis galios ar jos papildymo įstatymo“ (arba, priešingai, – lakonišką formuluotę „Konstitucijos pakeitimo įstatymo“).
8. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali „užtikrinti“ piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo, ir šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Vyriausioji rinkimų komisija vykdo šiuos su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusius įgaliojimus:“.
9. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „prašymus“ vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“.
10. Siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 16 straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, o projekto 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje – „ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, nes šiose nuostatose nebūtina atskirai paminėti elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, kuris pagal savo prasmę patenka į sąvokos „piliečių parašų rinkimo lapai“ turinį.
11. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „pažeidimo faktus“ ir „pažeidimo faktų“ įrašytini žodžiai atitinkamai „pažeidimus“ ir „pažeidimų“.
12. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (pirmą kartą) minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ kaip tam tikra šios komisijos sprendimų rūšis, atskira nuo šios dalies 3 punkte numatytų sprendimų „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“. Vis dėlto, kaip matyti iš projekto 18 straipsnio, Vyriausioji rinkimų komisija, sprendime dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, taip pat turėtų išregistruoti iniciatyvinę grupę. Tačiau toks sprendimas pagal projekto nuostatas kažkodėl nelaikomas „sprendimu dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, kurio priėmimas reglamentuojamas projekto 11 straipsnyje ir „kuriuo remiantis grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia“ (jeigu iniciatyvinės grupės nariui atšaukus savo parašą šios grupės narių liktų mažiau negu nustatytas minimalus jų skaičius arba jeigu iniciatyvinė grupė per nustatytą terminą nepaskirtų naujo koordinatoriaus). „Nutrūkus“ iniciatyvinės grupės iniciatyvai, piliečių iniciatyvos teisė taip pat liktų „neįgyvendinta“, taigi nėra visiškai aišku, kuo grindžiamas siūlymas iš esmės panašaus turinio sprendimus vadinti skirtingai. Mūsų nuomone, siekiant išvengti klaidinančios painiavos, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kuriais išregistruojama iniciatyvinė grupė, vadintini sprendimais „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, o nurodant kurį nors vieną iš jų patikslintina, kokiu pagrindu jis priimtas (pavyzdžiui, projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte, 18 straipsnio pavadinime ir 2 dalyje, 21 straipsnyje – „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ arba, geriau, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“, ar pan.).
13. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimo užtikrinimu“ įrašytinas žodis „įgyvendinimu“, nes nėra įmanoma „užtikrinti“, kad piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė bus įgyvendinta.
Analogiškai taisytina projekto 3 straipsnio 2 dalis.
14. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimui užtikrinti būtiną“ reikėtų įrašyti žodį „įgyvendinimo“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarka būtų nustatyta projektu teikiamame konstituciniame įstatyme (projekto 1 straipsnis), taigi neaišku, ką pagal aptariamą punktą dar turėtų nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija.
15. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas, susijusias <...>“ įrašytini žodžiai „vykdo kitus <...> nustatytus įgaliojimus, susijusius <...>“.
16. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „Vykdydama šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus“ (taip pat žr. šios išvados 8 pastabą).
17. Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinio tikslų, kurių siekiant nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga savo interneto svetainėje skelbti tam tikrą informaciją, dėstymo (išbrauktina formuluotė „Siekiant informuoti apie iniciatyvos teisės įgyvendinimą ir užtikrinti šios teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą,“).
18. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „kartu su juo pateikiama“ įrašytina formuluotė „kokie dokumentai pateikiami kartu su juo“.
19. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą siūlytume išdėstyti taip: „konkretūs piliečių parašų dėl iniciatyvos projektų rinkimo terminai“.
20. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiami šios komisijos sprendimai „dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 17 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus savo sprendimais nustatyti įvairius reikalavimų, susijusių su piliečių parašų rinkimu, perdavimu arba iniciatyvos projekto politine kampanija ar jos finansavimu, pažeidimus, neaišku, kodėl būtų skelbiami ne visi jos sprendimai dėl pažeidimų nustatymo ir informacija ne apie visus pažeidimus padariusius asmenis, o tik dėl vienos rūšies pažeidimo – papirkimo nustatymo priimti sprendimai ir informacija tik apie papirkimą „organizavusius“ asmenis.
Keičiant projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir šio straipsnio 3 dalį.
21. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiama „Rinkimų kodekse, mutatis mutandis taikant jo nuostatas, nurodyta skelbtina informacija apie visus iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius“. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nėra nuostatų apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos „projekto politinės kampanijos dalyvius“, jame nurodyta skelbtina informacija ne apie šios kampanijos, o apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Atsižvelgiant į tai, ši nuostata tikslintina, išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „mutatis mutandis taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl informacijos apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius skelbimo – informacija apie iniciatyvos <...> kampanijos dalyvius <...>“ arba geriau tiesiogiai nurodant, kokia informacija apie šios kampanijos dalyvius turėtų būti paskelbta (pavadinimas arba vardas, pavardė, statusas politinėje kampanijoje, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), paskyros socialiniuose tinkluose).
22. Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, manome, jog projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojamose formuluotėse „iniciatyvos projekto politinė kampanija“ ir „iniciatyvos projekto agitacija“ vartojamas žodis „projekto“ yra perteklinis, ir siūlome jo atsisakyti.
23. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, vietoj formuluotės „sprendimus dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas“ įrašytina formuluotė „sprendimus ir išvadas“.
24. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašytinas žodis „priėmimo“.
25. Projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėl teisinio tikslumo po žodžių atitinkamai „piliečiai“ ir „piliečių“ įrašytini kableliais išskirti žodžiai atitinkamai „turintys rinkimų teisę“ ir „turinčių rinkimų teisę“.
26. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad siekiant įgyvendinti Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 piliečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Referendumo konstitucinį įstatymą, siekiant pateikti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą priimti referendumu, t. y. įgyvendinti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 15 piliečių. Atsižvelgiant į tai, taip pat į projektu teikiamą siūlymą suvienodinti terminus 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašams surinkti, piliečiams įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, svarstytina, ar abiem šiais atvejais neturėtų būti sudaromos vienodo dydžio iniciatyvinės grupės.
27. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nurodyta“ įrašytinas žodis „nustatyta“.
28. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimų prašymo turiniui teisinį reguliavimą siūlome papildyti nuostata, pagal kurią iniciatyvinė grupė prašyme galėtų nurodyti ir pasirinktą savo pavadinimą, kuris palengvintų jos identifikavimą, jai vykdant savo iniciatyvos agitaciją ir skleidžiant politinę reklamą (ypač tais atvejais, kai tuo pačiu metu veiktų kelios iniciatyvinės grupės). Projekte taip pat būtų galima nustatyti, kad iniciatyvinei grupei nepasirinkus pavadinimo, jį suteiktų Vyriausioji rinkimų komisija, registruodama tą grupę. Kartu projekte reikėtų nustatyti reikalavimus iniciatyvinės grupės pavadinimui, pavyzdžiui, kad jis nebūtų tapatus jau įregistruotos iniciatyvinės grupės, politinės organizacijos ar kito juridinio asmens pavadinimui arba į jį panašus, jame nebūtų vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės.
29. Pagal projekto 8 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę ir jos teikiamu Seimo teisės akto projektu turėtų būti pateikiamas to projekto aiškinamasis raštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga pateikti projektų aiškinamuosius raštus Seimo statute reguliuojama kitaip. Pirma, piliečiams įgyvendinant įstatymų leidybos iniciatyvos teisę kartu su įstatymo projektu pateikti aiškinamojo rašto nereikia, o antra, kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai privalo pateikti aiškinamąjį raštą tik su įstatymų, bet ne poįstatyminių Seimo teisės aktų projektais (žr. Seimo statuto 135 straipsnio 3, 6 dalis). Pagal projektu teikiamą siūlymą konstituciniame įstatyme nustačius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendinančių piliečių pareigą pateikti aiškinamąjį raštą su visų Seimui teikiamų teisės aktų projektais, Seimo statute turėtų būti išplėsta ir atitinkama kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga, nes 50 tūkstančių piliečių neturėtų būti nustatomi griežtesni reikalavimai nei kitiems subjektams.
30. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „keičiamas teisinis reguliavimas“ siūlome įrašyti formuluotę „pakeisti teisinį reguliavimą“.
31. Pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį, iniciatyvinės grupės koordinatoriams turėtų būti pranešama apie prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką. Neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti suprantamas „nagrinėjimo būdas“ – ar ši formuluotė suponuoja galimą rašytinį arba žodinį prašymo nagrinėjimą, ar reiškia kažką kita, turint mintyje tai, kad iniciatyvinės grupės nariams užtikrinama teisė dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, nagrinėjant jų prašymą.
32. Projekto 9 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio reikėtų patikslinti, aiškiai įvardijant šioje nuostatoje minimą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (plg. su projekto 22 straipsnio 2 dalimi), pavyzdžiui, išdėstant šią nuostatą taip: „Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi bent vieną iš toliau išvardytų Prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumų, jeigu Prašymą pateikusią iniciatyvinę grupę sudaro pakankamas narių skaičius ir yra žinomi jos koordinatorių kontaktiniai duomenys, priima sprendimą nustatyti terminą Prašymo trūkumams pašalinti, kuriame nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą šiame sprendime nurodytiems trūkumams pašalinti:“.
33. Projekto 9 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „nurodytų“ įrašytinas žodis „nustatytų“.
34. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje po žodžio „sprendimo“ siūlome įrašyti patikslinimą „dėl iniciatyvinės grupės registravimo“.
35. Pagal projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, būtų neregistruojama iniciatyvinė grupė, kuri nepraėjus vieniems metams nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo pateiktų prašymą dėl to paties turinio iniciatyvos projekto. Atsižvelgiant į galimą įstatymų leidybos procedūrų Seime trukmę, svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti siejamas ne su iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t. y. projekto įregistravimu, bet su Seimo sprendimu nepritarti tokio pat turinio projektui.
Be to, siūlome išbraukti šiame punkte pavartotą perteklinį žodį „pakartotinis“, nes pakartotinis prašymas gali būti suprantamas kaip pateiktas tos pačios iniciatyvinės grupės, o iš konteksto galima numanyti, kad ši sąlyga projekte neturima omenyje.
Keičiant projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir projekto 21 straipsnio nuostatas.
36. Projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojama formuluotė „piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Atsižvelgdami į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapus iniciatyvinės grupės koordinatoriams išduoda Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome šioje ir panašiose formuluotėse vartoti žodžius „grąžinimas“, „grąžinti“, „grąžinami“, išskyrus nebent tik tokį atvejį, kai kalbama apie piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto perdavimą (ar pateikimą) šiai komisijai kartu su (grąžinamais) piliečių parašų rinkimo lapais (plg. su Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 10 dalies, 12 straipsnio 7, 10 dalių, Rinkimų kodekso 79 straipsnio 11 dalies nuostatomis).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors projekto nuostatose beveik visais atvejais (išskyrus vienintelę 17 straipsnio 1 dalies nuostatą) vartojamos formuluotės apie piliečių parašų rinkimo lapų perdavimą, projekto III skyriaus ir 15 straipsnio pavadinimuose bei 17 straipsnio 1 dalyje minimas piliečių parašų perdavimas. Siūlytume visame projekte nuosekliai vartoti formuluotes apie piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
37. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje po žodžio „siūlymą“ įrašytinas žodis „Seimui“.
38. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „priėmimo“ įrašytinas žodis „paskelbimo“.
39. Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžio „projekto“, po kablelio, įrašytinas žodis „teikiamo“.
40. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „grąžinant“ dėl teisinio tikslumo įrašytinas žodis „koordinatoriams“.
41. Projekto 13 straipsnio 10 dalyje, kurioje siūloma nustatyti parašus renkančių asmenų pareigą saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrinant juose esančių asmens duomenų apsaugą, nustatytina ir tokia pat koordinatorių pareiga (koordinatorius nebūtinai visada kartu būtų ir parašus renkantis asmuo). Ši nuostata galėtų būti išdėstyta taip: „Parašus renkantys asmenys ir koordinatoriai privalo saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrindami juose esančių asmens duomenų apsaugą, kol šie lapai grąžinami koordinatoriams arba Vyriausiajai rinkimų komisijai.“
42. Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti taip, kad pirmiau būtų išdėstytos nuostatos dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, jų rūšių bei statuso ir tik po to – nuostatos dėl šių dalyvių turimų teisių, veiklos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės.
43. Svarstytina, ar Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse vartojamų formuluočių „iniciatyvos projekto rėmėjai“ ir „jo oponentai“ nereikėtų pakeisti formuluotėmis „iniciatyvos rėmėjai“ ir „jos oponentai“ (dėl tos pačios priežasties, kuri nurodyta šios išvados 5 ir 22 pastabose).
44. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „tokį“ įrašytinas žodis „tą“.
45. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas“ siūlome įrašyti tikslesnę – „taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo“.
46. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, taip pat šiuos teisės aktus įgyvendinančias Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų nuostatas dėl <...>“ įrašytina formuluotė „taikant Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie įstatymai, nuostatas dėl <...>“.
47. Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, vietoj žodžio „nurodytą“ įrašant žodį „nustatytą“, konstrukciją „per <...> terminą <...> esantys duomenys“ pakeičiant, pavyzdžiui, konstrukcija „per <...> terminą <...> surinktų piliečių parašų duomenys“ ir atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje minimą sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo Vyriausioji rinkimų komisija galėtų priimti tik nustačiusi, ar yra surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius (o apie parašų skaičiavimą kalbama tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse) ir įvertinusi, ar nebuvo padaryta šiurkščių įstatymo pažeidimų (apie juos kalbama projekto 17 straipsnyje); kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo priėmimas detaliai reglamentuojamas projekto 18 ir 19 straipsniuose, siūlome projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ išbraukti kaip perteklinę ir išdėstytą per anksti.
48. Projekto 17 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio nuostatose vartojamose formuluotėse „pažeidimo fakto tyrimas“ ir „pažeidimo fakto nustatymas“ išbrauktinas žodis „fakto“, nes pažeidimo tyrimas, kurio rezultatai surašomi atlikto tyrimo išvadoje, apima ne tik pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimą bei nustatymą, bet ir teisinį vertinimą, ar pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, o Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat ne tik nustato pažeidimo padarymo faktą, bet ir įvertina, ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus įstatymo pažeidimas.
49. Pagal projekto 17 straipsnio 4 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija, šiurkštų įstatymo pažeidimą nustačiusi piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, turėtų apie šį savo sprendimą nedelsdama informuoti Seimą. Pažymėtina, kad šiai komisijai savo sprendimu nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų diskredituota piliečių įstatymų leidybos iniciatyva ir dėl to galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo teisėtumo. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui, kad šis spręstų, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą arba priėmimą.
50. Nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų atsižvelgus į atlikto tyrimo išvadą pripažinti nustatytą įstatymo reikalavimų pažeidimą, galintį turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui, šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu perkeltina iš projekto 18 straipsnio 2 dalies į 17 straipsnio 4 dalį (po pirmojo sakinio).
51. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti perkeltas į 17 straipsnį (kartu atitinkamai patikslinant abiejų šių straipsnių pavadinimus), nes iniciatyvinės grupės išregistravimas, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų neatsiejamas tokio pažeidimo padarinys, taigi abu šie veiksmai galėtų būti atlikti tuo pačiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“.
52. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai „juo remdamasi“, nes Vyriausioji rinkimų komisija iniciatyvinę grupę turėtų išregistruoti tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus (projekte nenumatyti atskiri šios komisijos sprendimai „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, priimti kitu pagrindu nei nustatytieji projekto 11 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimas). Tikslinant projekto 18 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo apibrėžties formuluotę, ji galėtų būti išdėstyta taip: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus“. Vis dėlto, mūsų vertinimu, iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimas būtų visiškai perteklinis sprendimo elementas, neturintis aiškios teisinės prasmės, todėl siūlome šį sprendimą apibrėžti glausčiau: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus“.
53. Jeigu projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų reglamentavimas nebūtų išskaidytas į atskirus straipsnius, atitinkamai patikslinant jų pavadinimus ir atsisakant perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo, šio straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj formuluotės „sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ įrašyti formuluotę „sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ (žr. šios išvados 12 pastabą), o nuostatą „Remiantis šiuo sprendimu išregistruojama iniciatyvinė grupė“ išbraukti, nes iniciatyvinė grupė turėtų būti išregistruojama tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad „iniciatyvos teisė neįgyvendinta nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“ (taip pat žr. 52 pastabą). Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar šiurkštus įstatymo pažeidimas turėtų nustatytas atskiru anksčiau priimtu projekto 17 straipsnio 4 dalyje minimu sprendimu dėl pažeidimo nustatymo, ar tai, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, galėtų būti konstatuota tame pačiame sprendime, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas. Kaip minėta, mūsų nuomone, sprendimo dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, reglamentavimą reikėtų sujungti su numatytuoju projekto 17 straipsnio 4 dalyje ir nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, tuo pačiu sprendimu išregistruoja iniciatyvinę grupę. Jeigu šiam siūlymui nebūtų pritarta, projekto 18 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys, perkėlus jo dalį į projekto 17 straipsnio 4 dalį (žr. šios išvados 50 pastabą), dėstytinas taip: „Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės, jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame sprendime dėl pažeidimo nustatymo pripažįsta pažeidimą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.“
54. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti pateikiama į 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes reikalavimai piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto turiniui numatyti ne tik projekto 15 straipsnio 1 dalyje, bet ir šio straipsnio 2 dalyje.
55. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „savo sprendimu Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir perduoda <...>“ siūlytume įrašyti formuluotę „priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė įgyvendinta, ir kuriuo perduoda Seimui <...>“.
Kita vertus, jeigu būtų atsisakyta projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimo „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ (žr. šios išvados 12 ir 52 pastabas) ir perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo, svarstytina, ar nereikėtų analogiškai pakoreguoti ir projekte siūlomo jo 19 straipsnyje numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo „dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo“ teisinio reguliavimo, taip pat atsisakant perteklinio iniciatyvos teisės įgyvendinimo konstatavimo šiame sprendime (juolab kad tol, kol projektas neįregistruotas Seime, ši teisė formaliuoju teisiniu požiūriu dar neįgyvendinta, taigi toks konstatavimas per ankstyvas), ir pervadinant šį sprendimą, pavyzdžiui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo Seimui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo įregistruoti, ar pan.).
56. Svarstytina, kokia yra prasmė, Vyriausiajai rinkimų komisijai savo sprendime konstatavus, kad per įstatyme nustatytą terminą surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius, Seimui kartu su piliečių parašų rinkimo baigiamuoju aktu ir piliečių parašų patikrinimo aktu perduoti ir pačius piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių duomenimis. Kadangi atlikti piliečių parašų rinkimo atitikties įstatymo reikalavimams patikrą yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne Seimo kompetencija, manytina, kad perduoti Seimui piliečių parašų rinkimo lapus su surinktais piliečių parašais nėra jokio teisinio poreikio.
57. Projekto 20 straipsnyje atsisakytina detalaus reguliavimo, kas ir kaip turėtų būti pranešama koordinatoriams, įregistravus piliečių Seimui pateiktą teisės akto projektą, t. y. jau įgyvendinus piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, paliekant šiuos klausimus sureguliuoti Seimo statute, kuriame pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustatoma Seimo darbo tvarka (žr. šios išvados 3 pastabą).
58. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti pavedimą Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, taip pat į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją ir projektu siūlomus nustatyti jos įgaliojimus, manome, kad dėl šio projekto reikėtų gauti šios komisijos nuomonę.
59. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“. Šios dalies nuostatos diskutuotinos ir tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad nebegaliojančios materialinės teisės normos gali būti taikomos jų galiojimo metu atsiradusiems teisiniams santykiams, bet procesinės (procedūrinės) teisės normos visada taikomos tik tos, kurios galioja atitinkamų procesinių veiksmų (procedūrų) atlikimo metu. Taigi, pavyzdžiui, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas ir svarstymas Seime galėtų vykti tik pagal galiojančias Seimo statuto ar įstatymų nuostatas, kuriomis tuo metu būtų reglamentuojamos tokio projekto pateikimo ir svarstymo procedūros.
60. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Su projektu teikiamo konstitucinio įstatymo nuostatomis reikėtų suderinti Seimo statuto nuostatas dėl piliečių teikiamo projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų, taip pat patikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimu (pavyzdžiui, šio kodekso 88 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį), papildyti šį kodeksą naujomis nuostatomis dėl piliečių parašų rinkimo lapų saugojimo tvarkos (žr. projekto 13 straipsnio 10 dalį). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]