|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius, mob. tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
Lietuvos Respublikos Seimui |
2023-06- Nr. |
|
|
Į 2023-05-26 Nr. S-2023-2480-XIVP-2749 |
Dėl lietuvos respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2749 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2749 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siekiama įtvirtinti, kad „didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ Pažymime, kad Projektu siekiamas įtvirtinti reguliavimas turėtų eksportą ribojantį poveikį ir suteiktų geresnes sąlygas Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems ir veiklą vykdantiems gamintojams, dėl ko galimai yra nesuderinamas su ES teise. Tokią išvadą pagrindžia šie argumentai.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 35 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią „[t]arp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) sprendime Hidroelectrica kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonėmis, kaip tai suprantama pagal SESV 35 straipsnį, kvalifikavo „<...> visiems nacionalinėje teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams taikomas nacionalines priemones, kurios faktiškai labiau paveikia prekių išsiuntimą iš eksporto valstybės narės rinkos nei prekybą prekėmis šios valstybės narės nacionalinėje rinkoje <...>. Antra, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad bet koks vienos iš SESV numatytų pagrindinių laisvių apribojimas, net ir nedidelis, pagal šią Sutartį yra draudžiamas, nebent jo poveikis būtų laikomas pernelyg atsitiktiniu ar netiesioginiu, kad jis galėtų būti laikomas apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 35 straipsnį <...>.“[1] Atkreipiame dėmesį, kad Projektu įtvirtinamas reikalavimas žaliavinę medieną ir miško kirtimo liekanas iki jų eksporto perdirbti į gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje vertintinas kaip priemonė, kuri neabejotinai paveiktų žaliavinės medienos ir liekanų eksportą iš Lietuvos Respublikos į kitas valstybes nares, dėl ko jis galimai yra nesuderinamas su SESV 35 straipsniu.
Pažymime, kad ESTT sprendime Gysbrechts pažymėjo, kad „<...> nacionalinės priemonės, kurių tikslas ar poveikis – būtent riboti eksporto srautus ir taip skirtingai traktuoti prekybą valstybės narės viduje ir jos prekybą eksportui ir kurios užtikrina konkrečią naudą nacionalinei gamybai arba suinteresuotosios valstybės vidaus rinkai kitų valstybių narių gamybos ar prekybos nenaudai, buvo pripažintos kiekybiniams eksporto apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėmis.“[2] Atkreipiame dėmesį, kad medienos ir miško kirtimo liekanas perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje galės tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusios ir veiklą vykdančios įmonės. Taigi, Projektu įtvirtinamas reguliavimas paveiks Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) valstybėse įsisteigusius ir veiklą vykdančius asmenis labiau nei įsisteigusius Lietuvos Respublikoje, dėl ko EEE veiklą vykdantys subjektai būtų eliminuoti arba pastatyti į mažiau palankią situaciją nusipirkti žaliavinės medienos Lietuvos Respublikoje vykdomuose žaliavinės medienos aukcionuose. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigiama Projekto aiškinamajame rašte, Projektas sudarytų sąlygas skirtingai traktuoti Lietuvos Respublikoje ir kitose EEE valstybėse veiklą vykdančius asmenis suteikiant pranašumą Lietuvos Respublikos subjektams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Projektas vertintinas kaip kiekybiniam eksporto apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, galinti riboti laisvą prekių judėjimą ES bendrojoje rinkoje.
Pažymime, kad tam tikrais atvejais, laisvą prekių judėjimą ribojančios priemonės gali būti pateisintos SESV 36 straipsnyje įtvirtintais atvejais, kai ribojanti priemonė yra būtina visuomenės dorovės, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais, ir ESTT praktikoje suformuluotais pagrindais. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką nacionalinės priemonės, galinčios riboti EEE vidaus prekybą, gali būti pateisinamos SESV 36 straipsnyje nurodytomis bendrojo intereso priežastimis, kaip antai žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga, arba imperatyviais, be kita ko, aplinkosaugos reikalavimais, jeigu nagrinėjamos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui.[3] ESTT jurisprudencijoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad nacionalinės taisyklės, galinčios sudaryti kliūčių prekybai ES viduje, yra pateisinamos, „<...> jeigu šios priemonės yra tinkamos šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.“[4] Tuo atveju, jeigu valstybių narių priimti laisvo prekių judėjimo ribojimai yra netinkami arba neproporcingi siekiamam tikslui pasiekti, tokie ribojimai yra nesuderinami su ES teise, dėl ko privalo būti kaip įmanoma greičiau panaikinti.
Projekto aiškinamajame rašte Projekto suderinamumas su ES teise grindžiamas ES miškų strategija ir rekomendacijomis.[5] Pažymime, kad Projekto rengėjų nurodomas Europos Komisijos komunikatas nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas ir jis jokiais atvejais negali prieštarauti SESV įtvirtintam reguliavimui. Atitinkamai, komunikato nuostatomis negali būti pateisinamos ir pagrindinių ES laisvių, įskaitant laisvą prekių judėjimą, suvaržymai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad minėtame komunikate nėra įtvirtinama jokių nuostatų, kurios leistų siekti aplinkosaugos tikslų, ribojant eksportą iš valstybių narių (ką aiškinamajame rašte teigia Projekto rengėjai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aiškinamajame rašte pateiktus argumentus, Projektas nėra pateisinamas SESV 36 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
|
Teisingumo ministrė |
Ewelina Dobrowolska
|
Simas Grigonis, 8 671 90760, el. p. [email protected]