LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 20(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-06-26 Nr. XIIIP-2337
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projektu siūloma pakeisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarką, kai atsiskaitoma elektros energija, atsisakant nuostatos, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato atsiskaitymui skirtą elektros energijos kiekio procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos energijos kiekio, ir įstatyme fiksuojant konkretų procento dydį – 20 procentų. Pastebėtina, kad įvertinus būtinuosius elektros tinklų operatorių kaštus, kaip tai nustatyta keičiamo straipsnio 6 dalyje, nustatytas ir šiuo metu taikomas nurodytas procentas yra: priklausomai nuo tinklų operatoriaus, prisijungus prie žemos įtampos tinklų – 38, 61, 28, 39 ir 62 proc., prie vidutinės įtampos tinklų – 23, 33, 21 ir 45 proc.[1] Taigi siūlomas procentas neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsižvelgiant į būtinas sąnaudas, nustatytų procentų. Tokiu atveju darytina išvada, kad pritarus projektui, gaminantiems vartotojams būtų teikiama valstybės pagalba, nes už naudojimosi elektros tinklais paslaugą jie atsiskaitytų elektros energijos kiekiu, kuris galimai būtų mažesnis už suteiktos paslaugos kainą, todėl atkreiptinas dėmesys į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą informuoti Europos Komisiją. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuotų elektros tinklų operatorių dėl tokio teisinio reguliavimo patirtus nuostolius.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojama nuostata nedera su keičiamo įstatymo 5 ir 6 dalių nuostatomis.
2. Projektu siūloma nustatyti, kad „Gaminantis vartotojas turi teisę dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Pirma, neaišku, koks juridinis faktas turėtų patvirtinti aplinkybę „jam pradėjus veiklą“, t.y. nuo kokio momento pradedamas skaičiuoti 10 metų terminas. Be to, atsižvelgiant į keičiamo straipsnio reguliavimo dalyką, svarstytina, ar tokia teisė neturėtų būti siejama su naudojimosi elektros tinklais pradžios momentu, o ne su veiklos pradžia.
Antra, pastebėtina, kad nėra aiški siūlomos nuostatos taikymo tvarka. Nėra aišku, ar siūloma nuostata turėtų būti taikoma tik tiems gaminantiems vartotojams, kurie veiklą pradės vykdyti tik po įstatymo įsigaliojimo, ar ir tiems, kurie šiuo metu vykdo veiklą. Tuo atveju, jeigu nuostata turėtų būti taikoma ir iki nuostatos įsigaliojimo veiklą vykdžiusiems gaminantiems vartotojams, nėra aišku, kaip jiems turėtų būti skaičiuojamas dešimties metų terminas – nuo siūlomo pakeitimo įsigaliojimo jiems būtų skaičiuojamas visas dešimties metų terminas, ar iš šio termino turėtų būti minusuotas tas metų skaičius, kurį šie gaminantys vartotojai jau vykdo veiklą.
Trečia, pažymėtina, kad įstatyme siūloma nustatyti gaminančių vartotojų teisę naudotis tam tikra atsiskaitymo tvarka, tačiau nenustatomas joks šios teisės realizavimo mechanizmas, nenustatoma kaip minėta teisė turėtų būti formalizuota ir pradėta taikyti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, būtina papildyti įstatymo projektą, kad jo taikymo tvarka būtų aiški.
3. Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją energetikos srityje ir konkrečią Vyriausybės kompetenciją, įtvirtintą keičiamame įstatyme, teigtina, jog dėl įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė.