PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETUI IR PAVEDIMO ATLIKTI PARLAMENTINĮ TYRIMĄ DĖL GALIMAI PADARYTOS DIDELIO MASTO ŽALOS VALSTYBEI 2009 – 2012 METAIS FINANSŲ MINISTERIJAI SKOLINANTIS IŠ KOMERCINIŲ BANKŲ UŽ GALIMAI NEPAGRĮSTAI DIDELES PALŪKANAS IR NEVIEŠU BŪDU IŠLEIDŽIANT VYRIAUSYBĖS VERTYBINIUS POPIERIUS“ PROJEKTUI NR. XIIIP-1262

 

2017-11-06

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

 

 

Argumentai: siekant skaidriai, objektyviai ir išsamiai ištirti nutarime nurodytas 2008-2012 m. krizės aplinkybes būtina tyrimą papildyti klausimais, kurie leistų pagaliau atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Tai lėmė tiek milžinišką finansavimo poreikį 2009-2010 metais, tiek būtinybę daryti skubius sprendimus, siekiant vykdyti bent dalį prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

 

Pasiūlymas: papildyti nutarimo 2 straipsnyje išdėstytą klausimyną šiais klausimais:

 

„16) Dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neteko galimybės nuo 2007 metų tapti eurozonos nare, kas būtų ženkliai sumažinę jos jautrumą pasaulinės finansų krizės padariniams, kadangi būtų eliminuotas nacionalinės valiutos devalvavimo rizikos veiksnys, lėmęs rizikos priedų šuolį ir staigų kredito prieaugio lėtėjimą? Slovakijos, tapusios eurozonos nare nuo 2009 metų pavyzdys parodo, kad maža, atvira, daug eksportuojanti ekonomika nebuvo taip paveikta rizikos priedų šuolio, kaip Baltijos šalys.

17) Dėl kieno veiklos ar neveikimo nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą Lietuva laikėsi prociklinės biudžeto politikos ir nesugebėjo sukaupti adekvačių fiskalinių rezervų, kuriuos sugebėjo sukaupti Estija?

18) Dėl kieno veiklos ar neveikimo 2008 metais susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas, lėmęs didžiąją dalį staigiai išaugusio skolinimosi prieaugio 2009 metais, kai dėl ekonomikos susitraukimo išnyko ūkio kaitimo generuotos pajamos? Kieno sprendimais 2008 metais buvo paskirstytas sukauptas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervas ir kiti rezervai, kurie turėjo būti naudojami ekonomikos nuosmukio metu?

19) Kodėl ir kieno buvo nuo visuomenės ir politikų slepiama informacija apie padidėjusias ūkio rizikas, būtinybę sukaupti perteklių 2008 metais, o taip pat apie prognozuojamą recesiją 2009 metais?

20) Dėl kieno veiklos ar neveikimo  buvo neįvykdyta 2008 metų skolinimosi programa tokiu būdu sukeliant riziką neatsiskaitymams ir būtinybę sekvestruoti išlaidas 2008 metų pabaigoje? Kodėl matant likvidumui keliamas rizikas ir ūkio lėtėjimo, galinčio baigtis staigiu nusileidimu, ženklus tuo metu nebuvo kreiptasi į tarptautines organizacijas finansinės paramos?

21) Dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neturėjo galimybės pasinaudoti Tarptautinio valiutos fondo numatyta lanksčiąja kredito linija (flexible credit line (FCL)), nes neatitiko reikalavimų, keliamų siekiant pasinaudoti šiuo skolinimosi instrumentu?”

 

 


 

 

Teikia

 

Seimo nariai                                                    (Parašas)          Gabrielius Landsbergis

Gintarė Skaistė (pasirašė 2018-03-21)