2018-12-11

PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2008 M. BALANDŽIO 24 D. NUTARIMO NR. X-1511 ”DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, SEIMO KANCELIARIJOS IR SEIMUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUCIJOS IR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS, TEISMŲ, PROKURATŪROS, SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SĄRAŠO PAGAL GRUPES, Į KURIAS ATSIŽVELGIANT NUSTATOMOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ NUTARIMO PROJEKTUI

Nr. XIIP-2938(2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Str.

Str. d

P

1

Argumentai:

Pagal veiklos pobūdį ir veiklos aprėptį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turėtų būti priskirtas prie II grupės, t. y. prie tų institucijų, kurios dalyvauja formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (1997-06-05 Nr. VIII-238) 5 str. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras:

-        formuoja įstatymu apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką;

-        dalyvauja atskirose valstybės programose, susijusiose su okupacijos metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir vykdo tokias programas;

-        inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų bei kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kt. klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;

-        plėtoja muziejinę ir edukacinę veiklą; konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą muziejams, turintiems ekspozicijas tremties ir rezistencijos temomis.

-        vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą; koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas; sudaro šių paminklų sąvadus,

-        fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus; teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms;

-        rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių valstybinio apdovanojimo, taip pat turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;

-        tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus.

Pagal Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijų 1.2 p. (toliau – Kriterijai) (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas), ši Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla vertinama 80 balų.

2010-06-30 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą Nr. XI-962 (toliau.- Įstatymas). Šio Įstatymo 1 straipsniu LGGRTC buvo priskirta nauja funkcija – „tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus“. Kartu šio Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad Valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perduoda asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitos bylas ir kitus su Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo vykdymu susijusius dokumentus. Valstybės saugumo departamento parengtą ir įslaptintą informaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras perima kaip įslaptintos informacijos rengėjo teisių perėmėjas. Taigi nuo šio Įstatymo įsigaliojimo (2011-01-01) LGGRTC įgyvendina valstybės politiką įslaptintos informacijos apsaugos srityje. Ši veikla pagal Kriterijų 1.3 p. vertinama 60 balų.

LGGRTC veiklos ir sprendimų galiojimo ribos yra visa Lietuvos teritorija. Tai pagal Kriterijų 2.1. p. vertinama 100 balų.

Taigi pagal Kriterijus LGGRTC veikla turėtų būti įvertinta 240 balų.

Kriterijų 4 p. įvardija Valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų santykį su valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų grupe. II grupei priskiriama, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų.

Pasiūlymas:

Nutarimo projekto 1 straipsnyje išdėstytą sąrašą išdėstyti taip:

Grupė	Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pavadinimas
I	Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo kanceliarija Respublikos Prezidento institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos apeliacinis teismas Nacionalinė teismų administracija Generalinė prokuratūra Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
II	Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Valstybinė lietuvių kalbos komisija Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba Apygardų teismai Apygardų administraciniai teismai Apygardų prokuratūros Lietuvos mokslo taryba Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
III	Apylinkių teismai Apylinkių prokuratūros Valstybinė kultūros paveldo komisija Nacionalinė sveikatos taryba Etninės kultūros globos taryba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Savivaldybių tarybos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių kontrolierių tarnybos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių administracijos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų) Biudžetinės įstaigos – seniūnijos (savivaldybėse, kuriose daugiau kaip 100 000 gyventojų)
IV	Savivaldybių tarybos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių kontrolierių tarnybos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų) Savivaldybių administracijos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų) Biudžetinės įstaigos – seniūnijos (savivaldybėse, kuriose mažiau kaip 100 000 gyventojų)“

Teikia Seimo nariai:

Arūnas Gumuliauskas