|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2023-04- Nr. |
|||
|
Į 2023-04-06 Nr. S-2023-1506
|
Lietuvos Respublikos Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komitetui
dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 2711 IR 277 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2502
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 277 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-2502 (toliau – įstatymo projektas) teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projektu siūloma BK 2771 straipsnio 2 dalyje apibrėžti „didelės žalos [aplinkai]“ požymį, įtvirtinant nuostatą, jog „Šio kodekso 270 ir 2711 straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme <...>“. Tai yra, didelės žalos aplinkai apibrėžimą siekiama susieti su nurodytais aplinkos elementais, tuo tarpu minėtus aplinkos elementus įstatymo projektu siūloma suvienodinti bei įtvirtinti tik BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 2711 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad požymiai „didelė žala“ (arba lygiavertės reikšmės požymiai) yra įtvirtinti ne tik minėtuose, bet ir kituose BK XXXVIII skyriaus straipsniuose (pavyzdžiui, BK 2703 straipsnyje – „jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė“, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei“ bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei“), kuriuose pastarieji požymiai įstatymo projekte nėra sistemiškai suvienodinami (tarpusavyje ir (ar) su BK 270 ir 2711 straipsniuose siūlomais padariniais) bei kartu nėra siejami su įstatymo projekte pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime išvardintais aplinkos elementais. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad, BK 270 straipsnyje įtvirtinta norma yra bendroji BK 2703, 272 bei 274 straipsniuose įtvirtintų normų atžvilgiu, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių tame pačiame BK XXXVIII skyriuje įtvirtintiems straipsniams diferencijuojamas požymio „didelė žala aplinkai“ nustatymo mechanizmas, t. y. vienoje situacijoje būtų būtina vadovautis BK 2771 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu apibrėžimu ir nustatyti žalą virš 250 MGL arba reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamam aplinkos elementui, tuo tarpu kitoje situacijoje (t. y. inkriminuojant BK 2703 straipsnyje, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyse bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyse įtvirtintas normas) didelei žalai konkrečiam aplinkos elementui prilyginami nusikalstami padariniai išlieka vertinamojo pobūdžio požymiais bei paliekamas tik teismų ad hoc vertinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant keičiamo teisinio reguliavimo aiškumo, suderinamumo ir sistemiškumo, siūlytina suvienodinti visame BK XXXVIII skyriuje (t. y. BK 270, 2703, 2711, 272 ir 274 straipsniuose) nurodytus nusikalstamus padarinius, susijusius su didele žala konkretiems aplinkos elementams, siekiant, kad įstatymo projektu siūlomas BK 2771 straipsnio 2 dalyje didelės žalos [aplinkai] apibrėžimas būtų sistemiškai pritaikomas visų BK XXXVIII skyriaus susijusių normų atžvilgiu.
2. Įstatymo projektu teikiamais BK 2711 straipsnio pakeitimais siūloma tikslinti akivaizdžias teisines spragas turinčios BK 2711 straipsnio nusikaltimo sudėties požymius. Nekvestionuojant šios baudžiamojo įstatymo normos koregavimo poreikio, pažymėtina, kad įstatymo projekte naujai formuojami nusikaltimo sudėties padariniai apjungiami jungtuku „ir“, t. y. <...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų <...>“. Atitinkamai, siekiant kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtina nustatyti, kad dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tuo pačiu metu įvyktų statinio avarija ir būtų padaryta didelė žala atitinkamam aplinkos elementui. Dėl šių priežasčių, jeigu dėl BK 2711 straipsnio nurodytos veikos būtų tiesiog padaroma didelė žala aplinkos elementui, bet tuo pačiu metu neįvyktų statinio avarija (ir priešingai), kaltininkas išvengtų baudžiamojo persekiojimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma įstatymo projektu, manytina, kad statinio avarija ir didelė žala aplinkos elementams yra alternatyvūs, savarankiški bei vienas nuo kito nepriklausantys pavojingi padariniai ir bet kurio iš jų padarymas turėtų užtraukti baudžiamąja atsakomybę (pavyzdžiui, taip kaip ir nurodoma galiojančioje BK 2711 straipsnio redakcijoje) kaltininkui, todėl apibrėžiant BK 2711 straipsnio 1 dalies pavojingus padarinius naudotinas jungtukas „arba“. Analogiška pastaba tiektina ir įstatymo projekto BK 2711 straipsnio 2 dalies dispozicijai, kurios pavojingi padariniai – „<...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata <...>“ dėl analogiškų motyvų laikytini alternatyviais ir savarankiškais ir neturėtų būti apjungti jungtuku „ir“. Pritarus šioje pastaboje nurodytam požiūriui, nusikalstami padariniai, susiję su statinio avarija, šalintini iš įstatymo projekto BK 2711 straipsnio 2 dalies dispozicijos kaip pertekliniai, kadangi už įvykusią statinio avariją, padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo kaltininkas būtų baudžiamas pagal įstatymo projekto BK 2711 straipsnio 1 dalį, todėl dubliuoti analogiškų padarinių ir BK 2711 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra tikslinga.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma įstatymo projekto BK 2711 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija
ir arba buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui,
vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir
neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų
sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to
įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta
žmogaus sveikata,
baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
3. Įstatymo projekto rengėjai, BK XXXVIII skyriuje apibrėžiant didelę žalą aplinkai (aplinkos elementams), kaip didelės žalos nustatymo alternatyvų kriterijų siūlo įvesti piniginę didelės žalos išraišką, t. y. padaryta žala būtų laikytina didele, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL. Pritartina siūlymui BK 2771 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti didelės žalos aplinkos elementams piniginę išraišką, tačiau įstatymo projekto rengėjų siūlomas tokios žalos 250 MGL dydis kritikuotinas. Pirma, įstatymu projektu siūlomas 250 MGL dydis yra aiškiai per mažas ir neatitinkantis racionalumo bei proporcingumo principų bei valstybės ekonominės padėties ir negalintis būti tinkamu bei pagrįstu baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), taikymo pagrindu. Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte (4.1 punktas) pateiktą 250 MGL dydžio sisteminį pagrįstumą, kuris pagrindžiamas BK normose įtvirtintų ekonominių dydžių lyginamąja analize, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas[1] Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas XIIIP-4856(3) (toliau – įstatymo projektas XIIIP-4856(3)), kuriuo siekiama visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse nurodytus ekonominius dydžius (MGL) sistemiškai suvienodinti, tarpusavyje subalansuoti ir nuosekliai padidinti, t. y. visoje BK specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui) ir labai didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kitaip tariant, priėmus įstatymo projektą XIIIP-4856(3), baudžiamajame įstatyme 250 MGL dydžio iš esmės nebelieka ir jis sistemiškai negali būti naudojamas baudžiamosios atsakomybės pagrindams apibrėžti ateities teikiamuose įstatymų projektuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omeny, kad įstatymo projekto BK 270 ir 2711 straipsniuose nurodyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, pažymėtina, kad įstatymo projekto BK 2771 straipsnio 2 dalyje pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime turėtų būti įtvirtinama ne 250 MGL, o 400 MGL tokios žalos piniginė išraiška.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska
Jevgenijus Kuzma, +370 60256889, el. p. [email protected]