LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1370 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO  ĮSTATYMO NR. XIIIP-2713

2018-11-28  Nr. 113-P-47

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė,  padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Darius Urbonas, Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyrius patarėja Indrė Skersytė, Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimundas Andrijauskas, Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vidaus reikalų ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, LSA patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-19

8

 

 

 

 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžių „1 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas“ įrašytini žodžiai „šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl ne ilgesnio kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus priemokos skyrimo netaikomas“.

 

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų projektų finansuojamus projektus, trunkančių trunkančius ilgiau negu šešis mėnesius, vykdymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apribojimas šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl ne ilgesnio kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus priemokos skyrimo netaikomas ir ji šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto vykdymo pabaigos.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-19

14

2

 

 

2.    Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 131 dalyje vietoj žodžių „mokėtiną Priedą“ įrašytini žodžiai „mokėtino Priedo dydį“.

Nepritarti

131 dalyje yra įvestas sutrumpinimas „Priedas“, reiškiantis specialų „<...> darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedą“, valstybės tarnautojams mokamą pagal Tarnybos Kalėjimų departamente ar Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-19

14

4

 

 

 

3.    Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede įtvirtintus pareigybių pavadinimus, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžių „valstybės tarnautojo pareigybei“ siūlome įrašyti žodžius „direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalyje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. Šiems valstybės tarnautojams nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigybei nustatyto nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas iš koeficientų intervalo žemiausias koeficientas.“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:/ 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Pil. Petras Gerulevičius

11

1

 

 

Siūloma Projekto 5 straipsnio 1 dalį patobulinti nekeičiant esmės ir išdėstyti sekančiai:

5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedo

pakeitimas

„1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip:

„2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje),

ministerijos kancleris, teismo kancleris

viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko biuro vadovas

19,5–21,5

18,5–21

 

2.2.

 teismo kancleris

19,5–21

 18,5–21

17–19,5“

 

Siūloma Teismo kanclerio pareigybę įstatymo priedo lentelėje išskirti atskira eilute, kad teismo kanclerio pareiginės algos kooficientų intervalas būtų nustatytas atskirai nuo kitų pareigybių nurodytų lentelės 2 eilutėje.

Teismo kanclerio pareigybė įvertinant šiai pareigybei keliamus reikalavimus, funkcijas, kompetenciją ir atsakomybės lygį, negali būti tapatinama su kitomis įstatymo priedo lentelės 2 eilutėje paminėtomis pareigybėmis – vyriausybės įstaigos vadovu, ministerijos kancleriu ar įstaigos vadovu (direktoriumi) kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, todėl turėtų būti išskirta į atskirą kategoriją.

Priimtame Valstybės tarnybos įstatyme, o taip pat kituose įstatymuose- įstaigos vadovui, ministerijos kancleriui, Vyriausybės įstaigos vadovui yra nustatomi papildomi ir išskirtiniai reikalavimai – bendrinė atsakomybė už visą įstaigos veiklą, įgaliojimai veikti įstaigos vardu, nustatomas ribotas laikas eiti vadovo pareigas (4 metų kadencija), atranka į pareigas vykdoma tik konkurso būdu ir kitaip nei kitų valstybės tarnautojų, į pareigas negalima paskirti be konkurso, negalimas perėjimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas ir pan. Teismo kancleriui tokie specifiniai reikalavimai ir ribojimai nėra nustatyti, nes teismo, kaip įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas.

Teismo kanclerio pareigybė hierarchine ir funkcine prasme labiau lygiavertė įstaigos vadovo pavaduotojui. Teismo kancleris teismo pirmininkui (įstaigos vadovui) padeda vykdyti ūkines, administracines, teismo personalo (išskyrus teisėjus) valdymo ir pan. ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas konkrečiame teisme. Taip pat teismo kanclerio veikla, priešingai nei kitos 2 eilutėje paminėtos pareigybės yra dar ir teritoriškai ribota, nes teismas, kaip įstaiga, neturi teritorinių padalinių ar kitų pavaldžių subjektų, kokius gali turėti ministerija ar įstaiga, veikianti visoje valstybės teritorijoje (VMI, Sodra, Ligonių kasos ir pan.).

Išskyrus lentelėje teismo kanclerio pareigybę į atskirą eilutę, likusių 2 eilutėje pareigybių nebetenka prasmės ir būtinybės skirstyti į 3 kategorijas pagal įstaigų grupes, todėl siūloma palikti vieną (pirmos kategorijos įstaigų grupės) pareiginės algos koeficientų intervalą.

Nepritarti

Valstybės tarnybos įstatymo  1 priede įtvirtintose pareigybių grupėse yra išskirti vadovavimo funkcijas atliekančių (jei į grupę patenka tokios pareigybės) ir vadovavimo funkcijų  neatliekančių pareigybių pogrupiai, jiems nustatant skirtingus koeficientų intervalus. Atsižvelgiant į tai, jog pasiūlyme teismo kanclerio pareiginės algos koeficientų intervalai nėra keičiami, netikslinga šią pareigybę perkelti į atskirą eilutę.

2.

Druskininkų savivaldybės administracijos 2018-11-13 Nr. S12-4079-4.27.

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1370 (toliau – VTĮ pakeitimo įstatymas) buvo priimtas, siekiant įgyvendinti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi. Taip pat Vyriausybė pabrėžia, kad vienas iš Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo tikslų – pakeisti darbo užmokesčio sistemą, kadangi šiuo metu valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemas, o galiojanti darbo užmokesčio sistema nesudaro prielaidų lanksčiai reaguoti į ekonomikos ir rinkos tendencijas. Akcentuojama, kad VTĮ pakeitimo įstatyme pareiginių algų koeficientų ribos yra suprojektuotos taip, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus VTĮ pakeitimo įstatymui, valstybės tarnautojų pareiginės algos nemažėtų.

Druskininkų savivaldybės administracija, siekdama išsiaiškinti valstybės tarnautojų būsimus darbo užmokesčio pokyčius, atliko kiekvieno valstybės tarnautojo būsimo darbo užmokesčio skaičiavimus pagal VTĮ pakeitimo įstatymą ir palygino kiekvieno valstybės tarnautojo naująjį darbo užmokestį su šiuo metu jo gaunamu darbo užmokesčiu. Apibendrinus gautus rezultatus, paaiškėjo, kad didžiosios dalies (74 %) valstybės tarnautojų darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. sumažės, net ir tų, kurių pareiginės algos koeficientas bus pakeltas iki žemutinės ribos; atskirais atvejais darbo užmokestis mažės apie 600 Eur.

Norime atkreipti dėmesį į kelis aspektus, turinčius įtakos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymui nuo 2019 m. sausio 1 d.

 

1. Dėl savivaldybių suskirstymo į grupes.

Šiuo metu savivaldybės yra suskirstytos į 2 grupes: tos, kuriose daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, ir tos, kuriose mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Analogiškas suskirstymas yra paliekamas ir VTĮ pakeitimo įstatyme išdėstytoje naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, įsigaliosiančioje nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Naujos redakcijos įstatymas). Vadinasi, valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ribos ir toliau priklausys nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus. Tuo tarpu LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme Nr. XIII-198 (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas) nėra savivaldybių skirstymo į grupes, todėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis nepriklauso nuo savivaldybių gyventojų skaičiaus ir yra nustatomas žymiai lanksčiau nei valstybės tarnautojų. Toks nesistemiškas teisinis reguliavimas neatitinka teisingo apmokėjimo už darbą principo, kadangi valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio nustatymo sąlygos yra nevienodos, o darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra palankesnės nei valstybės tarnautojams, nors valstybės tarnautojų vykdomos funkcijos yra svarbesnės, sudėtingesnės ir atsakingesnės, kadangi jos susijusios su sprendimų priėmimu.

Tiek šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, tiek Naujos redakcijos įstatyme valstybės tarnautojų darbo užmokestis už vienodų darbo funkcijų atlikimą, darbų apimtį ir vienodai tenkančią atsakomybę yra diferencijuojamas ne pagal objektyvius ir aiškius kriterijus. Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarime yra pažymėjęs, kad aiškūs kriterijai, kuriais remiantis nustatomas apmokėjimo už darbą dydis, yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą elementas ir šie kriterijai turi būti nustatomi įstatymu. Manome, kad darbo užmokesčio diferencijavimas turi būti pagrįstas tokiais kriterijais, kaip priskirtų funkcijų pobūdis, jų sudėtingumas, reikšmingumas, apimtis, atsakomybė už šių funkcijų vykdymą, veiklos sričių kiekis ir kt. Savivaldybės skiriasi ne tik jų teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi, bet ir savivaldybių kompetencijai priskirtų spręsti klausimų apimtimi dėl jų reikšmingumo ir sudėtingumo, todėl valstybės tarnautojų veiklos apimtis ir jiems tenkančios atsakomybės mastas taip pat skiriasi dėl atitinkamos savivaldybės ypatumų, o ne dėl savivaldybės dydžio. Pažymėtina, kad mažesnėse savivaldybėse valstybės tarnautojams dažnai tenka vykdyti platesnės apimties funkcijas nei didesnėse savivaldybėse, kuriose valstybės tarnautojai specializuojasi tik labai siauroje jiems priskirtoje srityje, o jų darbo užmokestis dėl priskyrimo aukštesnei savivaldybių grupei yra didesnis. Praradus galimybę nuo 2019 metų valstybės tarnautojams nustatyti tokį užmokestį, kuris būtų proporcingas jų darbo indėliui, esant žemai koeficientų apatinei ribai bei apribotam priemokų dydžiui ir mokėjimo trukmei, bei įvertinus savivaldybių skirstymą į grupes, mažesnėse savivaldybėse bus sunku išlaikyti kompetentingus valstybės tarnautojus: turintieji didelę darbo patirtį jau dabar pasirenka privatų sektorių, kuriame darbo užmokestis yra žymiai konkurencingesnis nei viešajame sektoriuje, o kiti, įgiję darbo patirties, dažnai išvyksta į didesnes savivaldybes, kuriose darbo užmokesčio lygis yra aukštesnis nei regionuose. Be to, dėl savivaldybių skirstymo į grupes pritraukti naujus specialistus, turinčius didelę darbo patirtį, mažose savivaldybėse darosi neįmanoma. Akivaizdu, kad Naujos redakcijos įstatymas nesudaro prielaidų įgyvendinti valstybinę regionų išlyginimo politiką, sustiprinti savivaldą, pagerinti regionų įvaizdį. Savivaldybių skirstymas į grupes neleidžia sumažinti tiek regionų, tiek savivaldybių socialinių ir ekonominių skirtumų, o darbo užmokesčio nustatymo teisinė bazė yra palankesnė darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, nei valstybės tarnautojams.

 

2. Dėl priemokų mokėjimo

Naujos redakcijos įstatyme priemokų nustatymo sąlygos yra suvaržytos tiek priemokų dydžio (40 proc.), tiek mokėjimo trukmės (iki 6 mėn.), todėl dalies valstybės tarnautojų, turinčių didelį ir intensyvų darbo krūvį, vykdant pavestas funkcijas, darbo užmokestis 2019 metais nepasieks 2018 metais mokamo darbo užmokesčio, o 2019 m. antrą pusmetį drastiškai sumažės. Po 2019 m. sausio 1 d. taip pat bus neįmanoma garantuoti anksčiau mokėto darbo užmokesčio valstybės tarnautojui, sugrąžintam į pagrindines pareigas iš aukštesnių pareigų, į kurias jis buvo laikinai perkeltas esant tarnybinei būtinybei.

Druskininkų savivaldybės administracijoje yra nedidelis personalo skaičius. Tai konstatuojama ir LR vidaus reikalų ministerijos kasmetinėse stebėsenos ataskaitose dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo savivaldybėse. Siekiant išlaikyti stabilią valstybės tarnybą ir nesant galimybių savivaldybėje, kuri patenka į žemiausią grupę, pasiūlyti aukštesnes pareigas arba nustatyti tokias pareigybių kategorijas, kokios yra galimos didesnėse savivaldybėse, Druskininkų savivaldybės administracijoje darbo užmokesčio klausimą sprendžiame priemokų dėka tiems valstybės tarnautojams, kurie atlieka platesnės apimties darbą, atitinkantį vykdomas funkcijas. Paskaičiavę būsimą 2019 metų darbo užmokestį, pastebėjome, kad dėl valstybės tarnybos reformos darbo užmokestis labiausiai mažės tiems valstybės tarnautojams, kurie šiuo metu gauna priemoką, neturi kvalifikacinės klasės arba yra sukaupę nedidelį tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Norime atkreipti dėmesį, kad priemokų mokėjimo sąlygos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra žymiai palankesnės nei valstybės tarnautojams. Darbo apmokėjimo įstatyme yra nustatyta, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali būti mokamos priemokos už padidėjusį darbų mastą, tuo tarpu valstybės tarnautojai nuo 2019 metų neteks šiuo metu mokamų priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nors jų veikla, vykdant viešojo administravimo funkcijas, yra ir sudėtingesnė, ir atsakingesnė, ir platesnė nei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Be to, Darbo apmokėjimo įstatyme priemokų mokėjimo trukmė apskritai nėra ribojama, o valstybės tarnautojai priemokas už pavadavimą ar papildomų užduočių vykdymą galės gauti ne ilgiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, o priemokų dydis neturės viršyti 40 procentų algos, tuo tarpu darbuotojo priemoka kartu su kintamąja dalimi gali siekti 60 procentų algos.

Atkreipiame dėmesį, kad visos savivaldybės vykdo projektinę veiklą, administruoja ir įgyvendina projektus, tačiau Naujos redakcijos įstatyme eliminuota galimybė skirti priemoką valstybės tarnautojui už dalyvavimą projektuose. Praktikoje yra taip, kad įstaiga, vykdydama projektuose nustatytus administravimo reikalavimus, projekto vykdytojais privalo įdarbinti asmenis, jau dirbančius įstaigoje. Pavyzdžiui, Jungtinio stebėsenos komiteto 2016 m. rugsėjo 8 d. patvirtintose Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos Gairėse pareiškėjams ir paramos gavėjams yra nustatyta, kad paramos gavėjas turi paskirti arba pasamdyti projekto vadovą ir finansininką iš nuolatinių įstaigos darbuotojų. Šiuo atveju įstaiga projekto vadovo pareigas ir projekto finansininko pareigas dažniausiai paveda vykdyti įstaigos valstybės tarnautojams, kadangi jie turi reikalingą kompetenciją ir didelę projektų administravimo patirtį. Tačiau teisinis reglamentavimas neužtikrina valstybės tarnautojui teisės gauti papildomą darbo užmokestį už faktiškai atliekamą papildomą projekto vykdymo darbą, kadangi valstybės tarnautojui draudžiama dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, be to, Naujos redakcijos įstatyme yra nustatytos mokėjimo už dalyvavimą projektuose sąlygos: jeigu už dalyvavimą projekte valstybės tarnautojui yra mokama projekto lėšomis, tai už dalyvavimo laiką darbo užmokestis biudžeto lėšomis nemokamas. Projekte nustatytos darbo užmokesčio lėšos paprastai būna nedidelės, o įstaigos vadovas negali nustatyti didesnio mokėjimo už projekto vykdymą, kadangi projektuose mokėjimo sąlygos ir įkainiai būna jau nustatyti.

 

3. Dėl tarnybinės veiklos vertinimo pasekmių

Valstybės tarnautojams yra nustatyta griežta tarnybinės veiklos vertinimo tvarka, tačiau apribojamos teigiamos vertinimo pasekmės (įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, gali būti taikomas ne daugiau kaip 1,5 didesnis koeficientas), o pagal Darbo apmokėjimo įstatymą darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos koeficientus darbdavys gali didinti bet kuriuo metu ir didinimo mastai nėra ribojami. Daliai valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis nuo 2019 metų mažės, jo nebus įmanoma atstatyti į 2018 metų lygį per tarnybinės veiklos vertinimą, kadangi koeficiento didinimo riba yra per žema: koeficientą padidinus net ir maksimaliu 1,5 dydžiu, dalies valstybės tarnautojų darbo užmokestis vis tiek nepasieks 2018 metų lygio, kadangi 2019 metų pradžioje perskaičiuojant koeficientą, nėra leidžiama prisumuoti priemokos, mokėtos 2018 metais.

 

4. Dėl garantijų valstybės tarnautojams užtikrinimo

4.1. Naujos redakcijos įstatyme nustatyta, kad prieš skelbiant konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš koeficientų intervalo. Tuo tarpu nuo                2019 m. sausio 1 d. perskaičiuojant jau dirbančių valstybės tarnautojų pareigines algas, nėra leidžiama koeficientus parinkti iš intervalo. Atkreipiame dėmesį, kad dėl tokio teisinio reglamentavimo anksčiau į pareigas priimti valstybės tarnautojai bus diskriminuojami naujai priimamų atžvilgiu, kadangi anksčiau priimtų darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. bus mažesnis nei naujai į pareigas priimamų. Pavyzdžiui, iš pridedamų skaičiavimų matyti, kad perskaičiavus šiuo metu dirbančio skyriaus vedėjo, neturinčio stažo, koeficientą, jam bus nustatytas minimalus koeficientas 8,1, o jo darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. žymiai sumažės, kai tuo tarpu 2019 metais į pareigas priimamam naujam skyriaus vedėjui bus galima nustatyti bet kurį koeficientą iš diapazono 8,10–15, pasirinktą pagal tarnautojui nustatytų funkcijų apimtį, sudėtingumą, atsakomybės lygį.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra palankesnėje situacijoje nei karjeros valstybės tarnautojai, kadangi perskaičiuotą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo koeficientą bus galima tuojau pat padidinti, o karjeros valstybės tarnautojo koeficientas galės būti didinamas tik tuomet, jei tarnautojo tarnybinė veikla bus įvertinta labai gerai, be to, didinimo mastai yra apriboti.

4.2. Palyginę koeficiento nustatymo reglamentavimą, kai perskaičiuotasis koeficientas nesiekia intervalo žemiausios ribos, su reglamentavimu, kai perskaičiuotasis koeficientas viršija intervalo viršutinę ribą, matome, kad įstatymas yra ydingai pritaikytas išskirtiniams, išimtiniams atvejams, kadangi antruoju atveju leidžiama nustatyti tokius koeficientus, kurie viršytų įstatyme nurodytus maksimalius koeficientus, tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų dėl koeficiento perskaičiavimo formulės, į kurią neįeina priemoka, galiotų pirmasis atvejis, kai tarnautojams būtų nustatoma žemiausia koeficientų intervalo riba.

4.3. Naujos redakcijos įstatyme nėra numatyti būdai, kaip garantuoti valstybės tarnautojams, kurie 2019 metais sugrįš iš vaiko priežiūros atostogų, darbo užmokestį, ne mažesnį nei turėtą ankstesniais metais. Atlikti skaičiavimai įrodė, kad pagal Naujos redakcijos įstatymo reglamentavimą 2019 m. pradžioje nustačius koeficientus valstybės tarnautojams, išleistiems vaiko priežiūros atostogų, sugrįžus jiems į tarnybą po dvejų ar daugiau metų, nebus užtikrintos garantijos gauti ne mažesnį darbo užmokestį nei buvusį iki išėjimo į atostogas. Valstybės tarnautojai negalės pretenduoti į neeilinį vertinimą, kuris sudarytų sąlygas pakelti koeficientą, nes jie pareigas bus ėję trumpiau nei 6 mėnesius per kalendorinius metus.

 

SIŪLYMAI

 

Esant išvardytoms problemoms, atsiranda didelė rizika, kad valstybės tarnautojai, sumažėjus jų darbo užmokesčiui ir socialinėms garantijoms, paliks valstybės tarnybą. Todėl, atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei siekdami, kad valstybės tarnybos pertvarkos tikslai nebūtų sužlugdyti, o valstybės tarnautojų lūkesčiai gauti darbo indėlį atitinkantį užmokestį būtų pateisinti, siūlome:

1. Apjungti savivaldybes į vieną grupę.

2. Padidinti Naujos redakcijos įstatyme nurodytų pareiginės algos koeficientų intervalų žemutines ribas.

3. Leisti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui spręsti dėl koeficiento dydžio, sudarant galimybę turimų darbo užmokesčio fondo lėšų ribose nustatyti tokį koeficientą iš intervalo, kurį taikant valstybės tarnautojo būsimasis darbo užmokestis nesumažėtų.

4. Pailginti priemokų už papildomų užduočių atlikimą skyrimo trukmę iki vienerių metų ir padidinti leistiną priemokų dydį iki šiuo metu galiojančios 60 procentų viršutinės ribos.

5. Nustatyti įstatyme galimybę valstybės tarnautojui dirbti su projektų įgyvendinimu susijusį darbą, įdarbinant valstybės tarnautoją toje pačioje įstaigoje pagal darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Leisti valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nustatyti valstybės tarnautojui priemoką už projekto vykdymą visam projekto įgyvendinimo laikui, leisti spręsti dėl šios priemokos dydžio bei sudaryti galimybę skirti šio pobūdžio priemoką kartu su priemoka už pavadavimą arba papildomų užduočių atlikimą.

Iš dalies pritarti

Pritarta pasiūlymui neriboti priemokos mokėjimo trukmės dalyvaujant projektuose.

Nuspręsta nuo 2019-09-01 atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2018-11-15

11

 

 

N

Argumentai:

Lietuvos Respublikoje socialinio draudimo valdymo sistemą, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, sudaro  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (toliau – Fondas); Fondo valdyba ir  Fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Socialinio draudimo fondo valdyba, kaip socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kartu su savo teritoriniais skyriais (toliau tekste – SODRA) organizuoja ir užtikrina valstybinį socialinį draudimą bei vykdo operatyvų socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą (užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas).

Priimant įstatymų pataisas, jau keli metai iš eilės SODRA‘i papildomai pavedamos naujos funkcijos (pvz.,Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VI-1 skyriumi įstatymu numatyta, kad nuo 2019 metų Fondo administravimo įstaigos perima eilę naujų funkcijų vykdymo (šalpos išmokų  ir pensijų priemokų skyrimas bei mokėjimas), tačiau nėra tinkamai įvertinama šios institucijos svarba bei darbuotojų atliekamų darbų sudėtingumas bei gausa.

Todėl atsižvelgiant į ypatingą SODRA vietą Lietuvos Respublikos institucijų sistemoje bei  socialinės apsaugos srities, kuri paliečia visus Lietuvos Respublikos piliečius, svarbą, SODRA turėtų būti prilyginama aukštesnei institucijų grupei – Fondo valdyba turėtų patekti į 1 įstaigų grupę, o Fondo administravimo įstaigos – į 2 įstaigų grupę.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu (kuriame būtų keičiamas 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedas), atitinkamai pakeičiant po to sekančių straipsnių numeraciją.

“5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ ir jį išdėstyti taip:

 „

 

Eil. Nr.

 

Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos

 

Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos

 

Teismai ir prokuratūra

 

Kitos valstybės institucijos ir įstaigos

 

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

 

Balai

 1.

 Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:

 

 

 

1.1.

 

Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas

 

arba

 

pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas

 

arba

 

teismų savivaldos institucijų aptarnavimas

 

arba

 

pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas

 

valstybinio audito funkcijų vykdymas

 

arba

 

dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas

 

–

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse

 

arba

 

dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas

 

 

 

 

 

–

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.

 

–

 skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai

 

arba

 

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

–

 dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

 

arba

 

valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas

 

arba

 

Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas

 

–

 

80

 

1.3.

 

–

 

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas

 

–

 

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje

 

arba

 

neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas

 

arba

 

savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas

 

–

 

60

 

1.4.

 –

 valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

 

–

 valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

 

–

 40

 

1.5.

 

–

 

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

 

–

 

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

 

–

 

20

 

2.

 Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:

 

 

 

2.1.

 

–

 

visa Lietuvos teritorija

 

visa Lietuvos teritorija

 

visa Lietuvos teritorija

 

–

 

100

 

2.2.

 

–

 

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

 

apygarda

 

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

 

 

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

 

80

 

2.3.

 

–

 

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

 

apylinkė

 

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

 

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

 

60

 

2.4.

 

–

 

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki
100 000 gyventojų

 

–

 

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

 

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

 

40

 

 

 

 

 

2.5.

 

–

teritorija, kurioje yra mažiau kaip

50 000 gyventojų,

 

arba

 

viena įstaigų sistema

 

–

 

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų,

 

arba

 

viena įstaigų sistema

 

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

 

20

 

3.

 Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais:

 

 

 

3.1.

 

–

 

–

 

–

 

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai,

 

arba

 

 

funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse

 

–

 

100

 

3.2.

 

–

 

–

 

–

 

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

Įstaiga, kurioje dirba daugiau kaip 1000 valstybės tarnautojų

 

–

 

80

 

3.3.

 

–

 

–

 

–

 vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai,

 

arba

 

funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje

 

–

 

60

 

3.4.

 

–

 

–

 

–

 dalinis funkcinis vadovavimas

 

–

 

40

 

3.5.

 

–

 

–

 

–

 valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų

 

–

 

20

 

4.

 Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe

 

 

 

 

 

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų;

 

 

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų;

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų;

 

 

 I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų;

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų;

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų

 I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260);

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200);

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta  mažiau negu 200 balų) (200>x);

 II  grupė jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų;

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų"

 

 

Nepritarti

Komitetas priėmė sprendimą panaikinti įstaigų skirstymą į grupes nuo 2019-09-01, todėl pasiūlymas iš esmės nebeaktualus, nes įstaigų vadovams bus suteikta didesnė diskrecija darbo užmokesčio nustatymo srityje. Seimo nario pasiūlymu norima spręsti problema bus išspręsta minėtais Komiteto pasiūlymais.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-21

 

 

 

 

6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2713 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Seimo nario pasiūlymą bei Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė.

Atsižvelgti

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-11-21

5

1

 

 

Argumentai:

Teismo kanclerio pareigybė pagal užimamų pareigų ir vykdomų funkcijų svarbą negali būti prilyginama viceministrui, Vyriausybės įstaigos vadovui ir pan. Todėl Komitetas iš esmės nepritaria tokiems pareiginių algų koeficientams, nustatytiems teismo kancleriui Valstybės tarnybos įstatyme ir atkreipdamas pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėmesį, siūlo išbraukti 5 straipsnio 1 dalį, atitinkamai 5 straipsnio 2 dalį laikyti 1 dalimi.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 5 straipsnio 1 dalį.

5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  1 priedo pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip:

„2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje),

ministerijos kancleris, teismo kancleris

viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko biuro vadovas

19,5–21,5

18,5–21

17–19,5“

Nepritarti

Dalis teismų priklauso III įstaigų grupei, todėl III įstaigų grupės stulpelyje būtina numatyti koeficientų intervalą III įstaigų grupės teismo kanclerio  pareigybei. Įstaigų skirstymas į grupes galios iki 2019-09-01, todėl VRM pasiūlymas užpildyti III įstaigų grupės intervalą yra būtinas, kad įstatyme neliktų teisės spragos.  

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2713(2).

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.      1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

1

 

 

N

Argumentai:

Komitetas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Europos teisės departamento pozicijas, siūlo nustatyti specialias tarnybos santykių reguliavimo taisykles Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui. Toks siūlymas grindžiamas šiomis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nuostatomis.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo prilyginimas valstybės tarnautojui ir Valstybės tarnybos įstatymo, kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d., taikymas, nenustatant išimčių, neatitinka BDAR priežiūros institucijai keliamų nepriklausomumo reikalavimų. BDAR 52 str. įtvirtintos nepriklausomumo garantijos, pagal kurias atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą ir naudodamasi savo įgaliojimais, kiekviena priežiūros institucija veikia visiškai nepriklausomai (1 d.); kiekvienos priežiūros institucijos narys arba nariai, atlikdami savo užduotis ir naudodamiesi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, nepatiria nei tiesioginės, nei netiesioginės išorės įtakos ir neprašo bei nepriima jokių nurodymų (2 d.); priežiūros institucijos narys ar nariai nesiima jokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir kadencijos metu negali dirbti jokio nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo (3 d.). BDAR 53 str. 3 ir 4 d. numatyti priežiūros institucijos nario atleidimo pagrindai, kurie skiriasi nuo pagrindų, nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 d.  

Taigi Komitetas siūlo numatyti, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui neleidžiama: 1) dalyvauti politinėje veikloje ar būti juridinių asmenų, kurie priklauso valstybei ar savivaldybei, kolegialių organų nariu (17 str. 1 d. 5 ir 7 p.); 2) dirbti kito darbo (18 str.); 3) būti vertinamu (28 str.); 4) gauti priemokų (28 str. 1 d. 2 p. ir 30 str. 1 d.); 5) būti skatinamu (31 str. 1 ir 2 d). Taip pat pateikiama nuoroda į specialiame įstatyme numatytus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo atleidimo pagrindus. Numatoma, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas galimas tik įtariant jį padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Formuluojant pasiūlymus dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės duomenų saugos inspekcijos atstovai.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu:

„1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio papildymas

Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį 8 dalimi:

„8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 18 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.“

Pritarti

 

2.      1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

2

 

 

N

Argumentai:

Nuo 2019 m. sausio 1 dienos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojų pareigybės suskirstytos į 10 grupių ir, atsižvelgiant į įstaigų grupę, kiekvienai pareigybių grupei nustatyti pareiginių algų koeficientų intervalai. Išanalizavus nustatytus intervalus matyti, jog visais atvejais skirtingų įstaigų grupių koeficientų intervalai didžiąja dalimi „persidengia“ ir skiriasi tik didesnėmis apatinėmis ir viršutinėmis koeficientų ribomis (pavyzdžiui, 7 pareigybių grupės, III įstaigų grupės koeficientų intervalas nuo 7,4 iki 14, II įstaigų grupės nuo 8,3 iki 15, o I įstaigų grupės nuo 9,2 iki 15,5). Tokie skirtumai yra nereikšmingi ir tik sudaro papildomą administracinę naštą (reikia vertinti įstaigų atitiktį kriterijams ir keisti jų priskyrimą įstaigų grupei).

Dėl šios priežasties siūlome atsisakyti įstaigų skirstymo į grupes. Tokiu būdu bus pasiektas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo vienas iš tikslų – daugiau diskrecijos suteikta įstaigų vadovams. Taip pat bus sprendžiama situacija, kuomet valstybės tarnyba darbo užmokesčiu negali konkuruoti su privačiu sektoriumi ir pritraukti aukštos kompetencijos ir paklausių specialistų (dėl ko valstybė priversta pirkti paslaugas rinkoje ir tokiu būdu išleisti ženkliai daugiau mokesčių mokėtojų pinigų). Siekdamas užtikrinti, kad vadovams suteikiamas lankstumas būtų įgyvendinamas skaidriai, Komitetas  siūlo numatyti, jog valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose ar įstaigų sistemoje yra tvirtinamos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5 keisti VTĮ 28 straipsnį). Darbo apmokėjimo sistemoje būtų detalizuojami pareiginės algos nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir panašiai), 30 straipsnyje priemokų ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos skatinimo išmokos skyrimo tvarka ir sąlygos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog valstybės tarnautojams mažesnėse (dabar paprastai priklausančiose II ar III įstaigų grupei) įstaigose gali būti keliami aukštesni reikalavimai, nes jų vykdomos funkcijos gali apimti daugiau įstaigos veiklos sričių. Komitetas siūlo įstaigų skirstymo į grupes atsisakyti nuo 2019-09-01, kad šiam pakeitimui būtų tinkamai pasiruošta. Atsižvelgiant į Komiteto nuo 2019-09-01 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede pasiūlytą pareiginių algų koeficientų intervalų sujungimo būdą, šiems pakeitimams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu:

„2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai

1. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių, nurodytų šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė.

2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ar jų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 priede. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 2 priede.

3. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.“

Pritarti

 

3.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

3

 

 

N

Argumentai:

Siekiant atskleisti įstatymų leidėjo tikrąją valią – užtikrinti į pareigas priimančio asmens diskreciją į vadovaujančias pareigas (įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo) pasirinkti iš 2 pretendentų, siūlome tikslinti 11 straipsnio 2 dalį.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu:

 „3 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.“

Pritarti

 

4.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

5

 

 

N

Argumentai:

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinus specialią seimo nario padėjėjo – sekretoriaus darbo užmokesčio nustatymo tvarką „3 vidurkių taisyklę“, kurią įgyvendinus visiems Seimo narių padėjėjams-sekretoriams atsiras galimybė lanksčiau mokėti darbo užmokestį, nebetenka prasmės galiojanti išimtis dėl galimybės Seimo nario padėjėjui – sekretoriui dirbti iki 12 valandų. Seimo nario padėjėjas – sekretorius dirbdamas 40 valandų per savaitę, vidutiniškai po 8 valandas per dieną, galės dirbti ir kitą darbą, ko daryti negalėjo esant dabartiniam reguliavimui (maksimalus darbo laikas visose darbovietėse - 12 valandų per dieną). Komitetas taip pat siūlo numatyti, jog Seimo narys politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju gali turėti tiek padėjėjo, tiek patarėjo pareigybę (teikiami sisteminiai Seimo statuto pakeitimai).

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu:

 „5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) eiti daugiau negu vienerias vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) -sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų eiti ne vienas Seimo nario politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.“

Pritarti

 

5.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

6

 

 

N

Argumentai:

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojančiame Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.“ To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog „Prieš skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Apie valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą viešai paskelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams galioja nuostata, jog pareiginę algą nustato į pareigas priimantis asmuo. Siekdamas užtikrinti, kad vadovams suteikiamas lankstumas būtų įgyvendinamas skaidriai, Komitetas siūlo numatyti, jog kiekvienoje valstybės ir savivaldybių institucijoje ir įstaigoje ar įstaigų sistemoje yra tvirtinama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Taip pat įtvirtinamas principas, jog darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama turimų valstybės biudžeto asignavimų darbo užmokesčiui ribose.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu:

 „6 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį nauja 2 dalimi:

 „2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje nustatoma valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą. Nustatant darbo apmokėjimo sistemą, detalizuojami valstybės tarnautojų pareiginės algos nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar einamoms pareigoms svarbių žinių turėjimas ir pan.), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatytų priemokų ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos išmokos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose arba įstaigų sistemoje darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama neviršijant institucijai ar įstaigai darbo užmokesčiui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, suderinus su Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“

2. Buvusias 28 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.“

Pritarti

 

6.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

7

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 1, kuriuo įgyvendinant BDAR nuostatas dėl nepriklausomumo, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui yra nustatomi tarnybos ribojimai ir specialios šio įstatymo taikymo taisyklės. Atsižvelgiant į ribojimų apimtį, teikiame siūlymą dėl specialios pareiginės algos nustatymo taisyklės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui. Formuluojant pasiūlymus dalyvavo Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės duomenų saugos inspekcijos atstovai.

 

Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą Nr. 4, tikslintinos ir 29 straipsnio 4 dalies 6 punkto formuluotės (susiję su Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėmis: įvedama Seimo nario patarėjo pareigybė ir tikslinamas Seimo nario padėjėjo pareigybės pavadinimas).

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 7 straipsniu:

 „7 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš šiai šioms pareigybei pareigybėms nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos.“

2. Papildyti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį 7 punktu:

„7) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.“

Pritarti

 

7.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

11

 

 

 

Argumentai:

* Atsižvelgiant į tai, jog Seimo kanceliarijoje Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės nebelieka nuo 2019-01-01, siūlome ją išbraukti ir iš Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo.

* Siekiant suvienodinti Ministro Pirmininko, Prezidento ir Seimo Pirmininko patarėjų statusą, siūlome Seimo Pirmininko patarėjo pareigybę perkelti į 3.1 pareigybių grupę.

* Siekiant teisinio aiškumo, nurodoma, kokios pareigybės galimos tik savivaldybių viešojo administravimo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įstatymo 1 priede nebedaromas skirtumas tarp seniūno, kaip biudžetinės įstaigos ir filialo vadovo, netikslinga minėtais kriterijais atskirti ir seniūno pavaduotojo  pareigybės.  

* Įvertinus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme Seimo nario padėjėjo - sekretoriaus pareigybei priskirto koeficientų intervalo ribas, Komitetas siūlo patikslinti Seimo nario (asmeninio) politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojų pareigybių pavadinimus, sudarant galimybę Seimo nariui pasirinkti patarėjo ar padėjėjo pareigybę ir atsisakant nuorodos į sekretoriaus poziciją. Atitinkamai Komitetas teikia ir Seimo statuto atitinkamų straipsnių pakeitimus, kurie detalizuos ir sistemiškai įgyvendins Komiteto siūlomus pakeitimus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  1 priedo pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 2 eilutę ir ją išdėstyti taip:

„2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje),

ministerijos kancleris, teismo kancleris

viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko biuro vadovas

19,5–21,5

18,5–21

17–19,5“

 

2. Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelės 5 eilutę ir ją išdėstyti taip:

„5.

departamento direktorius,

valdybos viršininkas,

grupės vadovas,

komisijos administracijos direktorius,

tarybos administracijos direktorius,

įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

11,5–18,5

10,5–18

9,5–17“

 

 

11 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  1 priedo pakeitimas

Pakeisti įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelę ir ją išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo

1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

 

Eil. Nr.

Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės

Pareiginės algos koeficientas

(baziniais dydžiais)

I įstaigų grupė

II įstaigų grupė

III įstaigų grupė

1.

Seimo kancleris

Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris

22

 

2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje),

ministerijos kancleris, teismo kancleris

viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko biuro vadovas

19,5–21,5

18,5–21

17–19,5

2.1.

 

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas

19,5–21

 

 

3.

Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje)

18,7–20,5

17,9–20

16,2–19

3.1.

Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas,

Ministro Pirmininko patarėjas

18,7–20

 

 

4.

direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),

prokuratūros kancleris,

departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje),

savivaldybės kontrolierius

Vyriausybės įgaliotinis,

savivaldybės administracijos direktorius

17,8–19

16,2–18,5

14,5–17,5

5.

departamento direktorius,

valdybos viršininkas,

grupės vadovas,

komisijos administracijos direktorius,

tarybos administracijos direktorius,

įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

11,5–18,5

10,5–18

9,5–17

5.1.

ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius,

vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas,

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,

gynybos patarėjas,

vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje)

Seimo Pirmininko patarėjas,

Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas,

opozicijos lyderio patarėjas

 

11,5–18

10,5–17,5

9,5–16,5

6.

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

komisijos sekretoriato vadovas,

tarybos sekretoriato vadovas,

seniūnas,

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)

10–16,5

9–16

8,1–15

6.1.

vyresnysis patarėjas,

patarėjas (Seimo kanceliarijoje)

ministro patarėjas

 

10–16

9–15,5

8,1–14,5

7.

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

biuro vedėjas,

poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose),

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose),

seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigose)

9,2–15,5

8,3–15

7,4–14

7.1.

patarėjas,

vyriausiasis valstybinis auditorius,

vyriausiojo prokuroro padėjėjas,

teismo pirmininko padėjėjas,

teismo skyriaus pirmininko patarėjas,

teisėjo vyresnysis padėjėjas,

gynybos patarėjo pavaduotojas,

Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje,

specialusis atašė,

vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje)

Respublikos Prezidento atstovas spaudai,

Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro Pirmininko atstovas spaudai,

ministro atstovas spaudai

9,2–15

8,3–14,5

7,4–13,5

8.

vyriausiasis specialistas,

specialiojo atašė pavaduotojas,

vyresnysis valstybinis auditorius,

prokuroro padėjėjas,

teisėjo padėjėjas,

teismo konsultantas,

padėjėjas (Seimo kanceliarijoje),

vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje)

savivaldybės tarybos sekretorius,

mero patarėjas,

Respublikos Prezidento referentas,

Seimo Pirmininko padėjėjas,

Ministro Pirmininko padėjėjas,

Seimo frakcijos referentas

7,7–13,5

7,1–13

6,4–12

9.

vyresnysis specialistas,

valstybinis auditorius,

specialistas (Seimo kanceliarijoje)

Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas,

ministro padėjėjas,

mero padėjėjas

5,7–12

5,3–11,5

4,8–10,5

10.

specialistas,

teismo administracijos sekretorius,

valstybinio auditoriaus padėjėjas,

teismo posėdžių sekretorius

4,6–11

4,3–10,5

4–9,5“

Pritarti

 

8.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

12

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į argumentus dėl įstaigų skirstymo į grupes Valstybės tarnybos įstatyme atsisakymo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., atitinkamai siūlome išdėstyti įstatymo 1 priedą. Pareiginės algos koeficientų intervalai sukonstruoti taip, kad žemiausiu laikomas III įstaigų grupės koeficientų intervalo žemiausias koeficientas, o didžiausiu - atitinkamai I įstaigų grupės aukščiausias koeficientas.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projektą  papildyti 12 straipsniu:

„12 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  1 priedo pakeitimas

Pakeisti įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų lentelę ir ją išdėstyti taip:

 

„Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo

1 priedas

 

 

Eil. Nr.

Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės

Pareiginės algos koeficientas

(baziniais dydžiais)

 

I įstaigų grupė

II įstaigų grupė

III įstaigų grupė

1.

Seimo kancleris

Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris

 22

22

 

2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje),

ministerijos kancleris, teismo kancleris

viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko biuro vadovas

17–21,5

 

 

19,5–21,5

18,5–21

17-19,5

2.1.

 

Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas

19,5-21

 

19,5–21

 

 

3.

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje)

 

16,2-20,5

 

 

18,7–20,5

17,9–20

16,2–19

3.1.

 

Respublikos Prezidento patarėjas,

Ministro Pirmininko patarėjas

18,7-20

 

18,7–20

 

 

4.

direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),

prokuratūros kancleris,

departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje),

savivaldybės kontrolierius

Vyriausybės įgaliotinis,

savivaldybės administracijos direktorius

14,5-19

17,8–19

16,2–18,5

14,5–17,5

5.

departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas,

komisijos administracijos direktorius,

tarybos administracijos direktorius,

įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

9,5 – 18,5

11,5–18,5

10,5–18

9,5–17

5.1.

ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius,

vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas,

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,

gynybos patarėjas,

vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje)

Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas,

opozicijos lyderio patarėjas

 

9,5-18

11,5–18

10,5–17,5

9,5–16,5

6.

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

komisijos sekretoriato vadovas,

tarybos sekretoriato vadovas,

seniūnas,

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)

8,1 – 16,5

10–16,5

9–16

8,1–15

6.1.

vyresnysis patarėjas,

patarėjas (Seimo kanceliarijoje)

ministro patarėjas

 

8,1 - 16

10–16

9–15,5

8,1–14,5

7.

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas,

biuro vedėjas,

poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose),

skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose),

seniūno pavaduotojas

7,4-15,5

9,2–15,5

8,3–15

7,4–14

7.1.

patarėjas,

vyriausiasis valstybinis auditorius,

vyriausiojo prokuroro padėjėjas,

teismo pirmininko padėjėjas,

teismo skyriaus pirmininko patarėjas,

teisėjo vyresnysis padėjėjas,

gynybos patarėjo pavaduotojas,

Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje,

specialusis atašė,

vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje)

Respublikos Prezidento atstovas spaudai,

Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro Pirmininko atstovas spaudai,

ministro atstovas spaudai

7,4-15

9,2–15

8,3–14,5

7,4–13,5

8.

vyriausiasis specialistas,

specialiojo atašė pavaduotojas,

vyresnysis valstybinis auditorius,

prokuroro padėjėjas,

teisėjo padėjėjas,

teismo konsultantas,

padėjėjas (Seimo kanceliarijoje),

vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje)

savivaldybės tarybos sekretorius,

mero patarėjas,

Respublikos Prezidento referentas,

Seimo Pirmininko padėjėjas,

Ministro Pirmininko padėjėjas,

Seimo frakcijos referentas

6,4-13,5

7,7–13,5

7,1–13

6,4–12

8.1.

 

Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas

5,7-12

 

 

 

9.

vyresnysis specialistas,

valstybinis auditorius,

specialistas (Seimo kanceliarijoje)

Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas,

ministro padėjėjas,

mero padėjėjas

4,8-12

5,7–12

5,3–11,5

4,8–10,5

10.

specialistas,

teismo administracijos sekretorius,

valstybinio auditoriaus padėjėjas,

teismo posėdžių sekretorius

 

4-11

4,6–11

4,3–10,5

4–9,5“

Pritarti

 

9.       

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

13

 

 

N

Argumentai:

Žr. argumentus prie Komiteto pasiūlymo Nr. 2, kuriuo siūloma keisti įstatymo 11 straipsnį. Komitetas siūlo, kad šis straipsnis įsigaliotų 2019-09-01.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projektą 13 straipsniu:

13 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedo pripažinimas netekusiu galios 

Pripažinti netekusiu galios 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 priedą.

 

„Lietuvos Respublikos

valstybės tarnybos įstatymo

2 priedas

 

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI

 

Eil. Nr.

Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos

Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos

Teismai ir prokuratūra

Kitos valstybės institucijos ir įstaigos

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

Balai

1.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:

 

1.1.

padėjimas vykdyti Seimo funkcijas

 

arba

 

padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas

 

arba

 

padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas

 

arba

 

teismų savivaldos institucijų aptarnavimas

valstybinio audito funkcijų vykdymas

 

arba

 

dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas

–

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse

 

–

100

1.2.

–

skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai

 

arba

 

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

–

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

 

arba

 

Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas

–

80

1.3.

–

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas

–

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje

 

arba

 

neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas

 

arba

 

savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas

–

60

1.4.

–

valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

–

valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

–

40

1.5.

–

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

–

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

–

20

2.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:

 

2.1.

–

visa Lietuvos Respublikos teritorija

visa Lietuvos Respublikos teritorija

visa Lietuvos Respublikos teritorija

–

100

2.2.

–

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

apygarda

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

80

2.3.

–

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki

500 000 gyventojų

apylinkė

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

60

2.4.

–

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki
100 000 gyventojų

–

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

40

2.5.

–

teritorija, kurioje yra mažiau kaip

50 000 gyventojų

 

arba

 

viena įstaigų sistema

–

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

 

arba

 

viena įstaigų sistema

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

20

3.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais:

 

3.1.

–

–

–

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse

 

–

100

3.2.

–

–

–

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai

–

80

3.3.

–

–

–

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje

–

60

3.4.

–

–

–

dalinis funkcinis vadovavimas

–

40

3.5.

–

–

–

valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų

–

20

4.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe:

 

 

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų

 

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų

 

 

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų

 

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260)

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200)

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x)

 

 

 

 

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų

 

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų

 

 

Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos.

 

Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės

 

1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.

2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.

3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:

1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;

2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);

3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;

4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas.

4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas).

5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams).

6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).

7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).

8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.“

Pritarti

 

10.  2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

14

9

 

N

Argumentai:

Nuo 2019-01-01 Valstybės tarnybos įstatyme leidimo dirbti kitą darbą galiojimo terminas vietoj dabar galiojančiame įstatyme numatyto metų laiko, apibrėžiamas aplinkybe - kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo įstatymo taikytojams, įstatymo taikymo nuostatos papildomos taisykle dėl iki įstatymo įsigaliojimo išduotų leidimų dirbti kitą darbą galiojimo.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 14 straipsnį 9 punktu, ir jį išdėstyti taip:

„9) Papildyti 3 straipsnį 26 dalimi:

„26. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojams išduoti leidimai dirbti kitą darbą po šio įstatymo įsigaliojimo galioja tol, kol asmuo dirba darbą, kuriam dirbti išduotas leidimas.“

Pritarti

 

11.   

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-11-28

15

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, jog Komitetas siūlo įstaigų skirstymo į grupes atsisakyti nuo 2019-09-01, įstatymo projektą būtina papildyti įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatomis. Savo ruožtu Komitetas teikia ir 2008 m. balandžio 24 d. Seimo nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos“ panaikinimo projektą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą 15 straipsniu

„15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 2, 12 ir 13 straipsniai įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2713(2), jo lyginamasis variantas.   

 

           

             

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                     Guoda Burokienė

                                                                                  

 

 

 

 

                                                                                               

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė