2017-04-04

 

 

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMO NR. I-1113 1 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIP-3294(2)

 

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str.

d.

p.

1.

91

 

1,4 ir 5

 

Argumentai: Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9 (1) straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 3 str. dėstomo įstatymo papildymo 9 (1) str. 1 d.  siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau to paties straipsnio 1 ir 5 dalyse, darant išimtį iš šios taisyklės numatyta, kad pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos.

Siūlomas reguliavimas faktiškai reiškia, kad biudžetinės įstaigos vadovas paskiriamas eiti antrąją kadenciją be konkurso, remiantis darbuotojo veiklos vertinimais, iš esmės skiriamais darbuotojo kasmetinei veiklai pagal metines užduotis, vertinti. Kasmetinis darbuotojų vertinimas turi savo tikslus, uždavinius ir paskirtį ir juo neturėtų būti remiamasi sprendžiant dėl asmens skyrimo antrajai kadencijai (konkurso būdu priimami vadovai vertinami pagal jų pasiruošimą vadovauti įstaigai visą kadenciją, pagal tai pretendentai rengia įstaigos veiklos programas ir pan.).

 

Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai ir kad kadencijų skaičius yra neribojamas.

Siūlomas reguliavimas nesudaro prielaidų užtikrinti skaidraus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo proceso, kadangi pasibaigus kadencijai biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galimai tik „dėl akių“ skelbs konkursą biudžetinės įstaigos vadovo pareigoms užimti, ribojant galimybes kitiems asmenims dalyvauti konkurse. Tokiu būdu, biudžetinės įstaigos vadovui gali būti sudarytos sąlygos eiti pareigas neribotą laiką. Į tai dėmesį savo 2016-09-09  antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6815 Dėl biudžetinių įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIP-3294(2) atkreipė Specialiųjų tyrimų tarnyba, teigdama, kad toks reguliavimas potencialiai neužtikrins skaidraus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo proceso ir kad turėtų būti siekiama vieningo valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų ir biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimo.

 

Papildomai pažymėtina, kad nesiūlant apriboti įstaigų vadovų kadencijų skaičiaus, toks reguliavimas tampa išimtinis, nes daugumos viešojo administravimo funkcijas vykdančių įstaigų vadovams – Teismų, Prokuratūros, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos darbo biržos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir nuostatuose jau yra nustatytas maksimalus dviejų kadencijų vadovavimo laikotarpis. Pastebėtina, kad Seimui teikiami ir kitų sričių įstatymų projektai, kuriuose numatomas kadencijų skaičiaus ribojimas, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3268, kurio 16 straipsnyje siūloma numatyti, kad valstybės įstaigų, valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovams būtų nustatoma 4 metų kadencija ir numatyta, kad asmuo į šias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės.

Norint sukurti sistemiškai vieningą biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimą, manome, jog Projektą tikslinti būtina.

 

Siekiant, kad biudžetinių įstaigų vadovai būtų priimami į pareigas tik konkurso būdu, atrenkant geriausiai pasirodžiusius ir labiausiai toms pareigoms eiti tinkančius pretendentus, 9 (1) str. 1 ir 5 d. numatytą išimtį tikslinga panaikinti, o keičiant 9 (1) str. 4 ir 5 d. nustatyti, kad tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

 

Pasiūlymas:

1.      Pakeisti Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 1, 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:

 

91 straipsnis. Biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimas   į pareigas, jų veiklos vertinimas ir atleidimas

 

„1. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį. Konkursą biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti skelbia savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba jos įgaliotas asmuo.

 

4. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, į pareigas priimami ketverių metų kadencijai, nebent specialus įstatymas numato kitokią kadencijos trukmę. Kadencijų skaičius neribojamas.

 

5. Pasibaigus pirmajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo sutartis pratęsiama antrai kadencijai, neskelbiant konkurso biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigoms eiti, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos Tos pačios biudžetinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“.

 

2.

91

 

3

 

Argumentai: Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti atvejus, kai asmuo negali būti priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, taip pat negali eiti šių pareigų.

Iš esmės siūlomu reguliavimu siūloma nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijus ir reikalavimus asmenims, kurie eina ar pretenduoja eiti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas. Tačiau siūlomas kriterijų ir reikalavimų sąrašas nėra pakankamas, nes apsiriboja reikalavimais asmeniui nebūti pripažintu kaltu pagal LR baudžiamąjį kodeksą (Įstatymo projekto 9 (1) str. 3 d. 1-4 p. ir 7 p.), nebūti uždraustos organizacijos nariu (3 d. 5 p.) ir nebūti jau atleistam iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo (3 d. 6 p.). Tuo tarpu biudžetinių įstaigų vadovams taip pat turėtų būti taikomi aiškūs tarnybinės etikos ir elgesio normų reikalavimai (biudžetinių įstaigų vadovams LR valstybės tarnybos įstatyme suformuluoti valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai netaikomi, o LR darbo kodekse, specialiuose šakiniuose įstatymuose specialūs tarnybinės etikos ir elgesio normų reikalavimai nėra nustatyti).

Taip pat kita pastaruoju metu išryškėjusi problema, kad tais atvejais, kai biudžetinių įstaigų vadovai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu yra pripažįstami pažeidę viešuosius ir privačius interesus, vadovaujantis LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. nuostatomis, už šio įstatymo pažeidimą patiria nepakankamas sankcijas, kurios įstaigų vadovų atžvilgiu dėl jiems keliamų papildomų skaidrumo reikalavimų turėtų būti griežtesnės. Šiuo metu, vadovaujantis minėto įstatymo 15 str. 1 d. nuostatomis „Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo antrojo skirsnio reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus, o asmenys, pripažinti šiurkščiai pažeidę šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“.

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis šio įstatymo 15 str. 2 d. nuostatomis asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų apribojimų ir draudimų, susijusių su šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, Politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, reikalavimų pažeidimais, teikiamas žemiau esantis pasiūlymas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 9 (1) straipsnio 3 dalį naujais 7 ir 8 punktais, buvusį 7 punktą atitinkamai laikant 9 punktu, ir juos išdėstyti taip:

 

„3. Asmuo negali būti priimtas į biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, taip pat negali eiti šių pareigų, jeigu:

7) jam atimta teisė eiti tokias pareigas yra pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir nuo pažeidimo padarymo dienos nepraėjo vienerių metų laikotarpis, o jeigu yra įvykdęs šiurkštų šio įstatymo nuostatų pažeidimą – nuo jo pripažinimo nepraėjo treji metai;

8) yra šiurkščiai pažeidęs atskirų biudžetinių įstaigų sričių darbuotojams patvirtintus tarnybinės etikos ir elgesio normų reikalavimus.

9)  jam atimta teisė eiti tokias pareigas“.

3.

4

 

1, 3, 4, 5

 

Argumentai: Teikiamo Įstatymo projekto 4 str. nuostatose „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ nepakankamai tiksliai apibrėžiamas siūlomo naujo reguliavimo įgyvendinimo modelis, neišskiriami ir neaptariami atskirų biudžetinių įstaigų vadovų grupių – einančių pareigas pagal terminuotas taip pat pagal neterminuotas darbo sutartis, teisių įgyvendinimo aspektai, taip pat nesant jokio aiškaus pagrindimo siūloma nustatyti, kad neterminuotai priimtų į pareigas įstaigų vadovų kadencija pradedama skaičiuoti naujai, nuo 2018 m. sausio 1 d.

Taip pat numatomos ir siūlomos neproporcingos nuostatos, kurias reikėtų tikslinti, pvz., Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti nuostatas, pagal kurias biudžetinių įstaigų vadovai, apie kurių reputaciją darbdavys gauna neigiamas kompetentingų institucijų išvadas, yra atleidžiami jiems išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas atleidžiamas dėl jo kaltės, jam neatitinkant įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, išeitinė išmoka jam neturėtų būti mokama. Be to, atleidimas be išeitinės išmokos derėtų ir su Įstatymo Projekto 9 (1) str. 9 d. nuostatomis.

 

Įstatymo projekto 4 str. 3 d., saugant darbuotojų teisėtus lūkesčius, siūloma aiškiai įtvirtinti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad numatomas kokybiškai naujas šios srities visuomeninių santykių reguliavimas, t. y. naujos darbuotojų priėmimo į darbą, reikalavimų jiems normos, siektina, kad kiek įmanoma daugiau vadovų pagal šią, vieningą reikalavimų kartelę ir būtų atrinkta. Tuo tikslu siūloma numatyti ankstesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2017 m. liepos 1 d., taip pat aiškiai įtvirtinti, kad jeigu konkursas eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas buvo įvykdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau konkursų nugalėtojai dar nebuvo nustatyti ir/ar nepradėjo eiti pareigų (t. y. administraciniai aktai asmens atžvilgiu dar nesukėlė realių pasekmių ir pokyčių darbo santykiuose), tokie konkursai laikomi negaliojančiais ir turi būti organizuojami iš naujo.

Įstatymo projekto 4 str. 4 d., siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto pasiūlymus ir siekiant visiško teisinio aiškumo, apibrėžtumo ir darbuotojų teisėtų lūkesčių apsaugos, siūlytina aiškiai numatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės (maksimalus terminas pagal Įstatymo projekto nuostatas), eina pareigas tiek, kiek numato galiojanti darbo sutartis. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti ir tos įstaigos vadovų pareigas ėjo neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Ši nuostata dera su Darbo kodekse nustatytu reguliavimu ir yra subalansuota su darbdavio teise modifikuoti ar nutraukti darbo santykius su darbuotoju iš esmės pasikeitus įstatyminiam reguliavimui ir teikiant prioritetą darbuotojo teisėtiems lūkesčiams, t. y. nustatant pakankamą ir protingą įspėjimo terminą darbuotojui, su kuriuo bus modifikuojami darbo santykiai.

Atitinkamai Įstatymo projekto 4 str. 5 d. siūloma aiškiai nustatyti, kad pasibaigus Įstatymo projekto 4 str. nustatytiems įstaigų vadovų darbo santykiams (laikytina, kad įsigaliojus įstatymui visos biudžetinių įstaigų vadovų darbo sutartys tampa terminuotos) jie yra atleidžiami ir išeitinės išmokos jiems yra nemokamos.

Atitinkamai, pagal šiuos siūlymus tikslinamos ir kitos Įstatymo projekto 4 str. nuostatos, taisoma šių normų juridinė technika.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį, papildyti jį 3, 4 ir 5 dalimis, buvusias 3 ir 4 dalį atitinkamai laikant 6 ir 7 dalimis, jas patikslinant, o buvusią 5 dalį panaikinti ir jas išdėstyti taip:

 

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

          „1.  Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2017 m. gruodžio liepos 1 d.

             2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į Biudžetinių įstaigų vadovų pareigas tam tikram terminui priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Jeigu konkursas eiti Biudžetinės įstaigos vadovo pareigas buvo įvykdytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau konkursų nugalėtojai dar nebuvo nustatyti ir/ar nepradėjo eiti pareigų, tokie konkursai laikomi negaliojančiais ir turi būti organizuojami iš naujo.

4.  Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, baigia eiti šias pareigas pagal galiojančią darbo sutartį. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti ir tos įstaigos vadovų pareigas ėjo neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

            5. Kai pasibaigia šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, Biudžetinių įstaigų vadovas atleidžiamas iš darbo nemokant jam išeitinės išmokos.

            3 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, eina biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas, bet ne ilgiau nei ketverius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, nebent jų įgaliojimai baigiasi anksčiau, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.

           4 7.  Ne vėliau nei likus 30 kalendorinių dienų iki šio įstatymo įsigaliojimo, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl informacijos apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, pateikimo. Jeigu pagal gautą kompetentingos valstybės institucijos informaciją biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija per 3 darbo dienas po to, kai savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gauna kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, bet ne anksčiau nei įsigaliojus šiam įstatymui, priima sprendimą biudžetinės įstaigos vadovą, dirbantį pagal darbo sutartį, atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį, išmokant jam jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. nemokant jam išeitinės išmokos.

5.  Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems biudžetinių įstaigų vadovams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ketverių metų kadencija nustatoma nuo 2018 m. sausio 1 d. Biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais pranešama apie darbo sutarties sąlygų (darbo sutarties termino) pasikeitimą ir, gavus biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, rašytinį sutikimą, keičiamos jo darbo sutarties sąlygos (darbo sutarties terminas). Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis atleidžiamas iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

 

 

Teikia

Seimo nariai                                                                                        Ramūnas Karbauskis

 

 

                                                                                                            Rima Baškienė