PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO NR. I-1628 171, 18 IR 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3482(2)

 

2024-06-26

Vilnius

 

Siūloma keisti

 

 

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

Argumentai:

Siūlome nenaudoti Tolimojo susisiekimo maršruto sąvokoje maršrutų skirstymo į „esama arba nustatoma nauja“. Sąvokoje neturėtų būti aprašomi procesai, kaip sudaromas naujas ar esamas maršrutas. Sąvokoje turi būti aiškiai aprašoma, kaip vienus maršrutus atskirti nuo kitų maršrutų, nurodant jų specifiką.

Taip pat manome, kad teisę siūlyti nustatyti maršrutą reikia perkelti prie bendrųjų vežėjo teisių arba atsisakyti šios formuluotės, nes pagal Viešojo administravimo įstatymą visi asmenys ir ūkio subjektai, o ne tik vežėjai, gali nevaržomai kreiptis į institucijas ir išdėstyti savo poziciją ar pasiūlymus, todėl sąvoka turėtų atspindėti tik su ja susijusius kriterijus.

Nėra aišku, ar tarpiniai sustojimo punktai, patikslinantys trasą, yra privalomi ar ne, taip pat ar tokia nuostata neužkirs teisės vežėjui įtraukti papildomas stoteles (tarpinius punktus) į eismo tvarkaraštį. Siūlome tokią galimybę numatyti 182 straipsnyje kaip vežėjo galimybę keisti stotelių skaičių.

Atsižvelgiant į tai, reikia koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamą 18 straipsnio 11 dalį.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Tolimojo susisiekimo maršrutas – esama arba nustatoma nauja Transporto saugos administracijos nustatyta gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai ir kuri apibūdinama Transporto saugos administracijos suteiktu identifikaciniu numeriu, miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, pavadinimais ir tarpiniais sustojimo punktais, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), patikslinančiais ir atskiriančiais maršrutą nuo kitų maršrutų. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti naujus tolimojo susisiekimo maršrutus pagal šio straipsnio 16 dalyje nustatytus reikalavimus.“

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

3, 4 ir 8

 

Argumentai:

Siūlome atsisakyti šios dalies atsižvelgiant į ankstesnį pakeitimą dėl tolimojo susisiekimo maršrutų, t. y., siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, vienodų sąlygų sudarymo visiems vežėjams ir pan., neskirstyti maršrutų į „esamą arba nustatomą naują“.

Maršrutai turi būti nustatomi pagal aktualius kriterijus, o ne datas ar tam tikru metu praeityje vykusius vežimus. Atskyrimu taip pat suponuojama, kad esami maršrutai gali neatitikti nustatomų naujiems maršrutams kriterijų.

Be to, atsiradus tokioms sąvokoms, ir atsižvelgiant į tai, kad dabar galioja 50 proc. nesutapimo su esamais maršrutais kriterijus naujo maršruto sudarymui, naujų maršrutų sudarymas praktiškai nėra ir nebus įmanomas, o esami veikiantys vežėjai veiks pakankamai uždaroje rinkoje, į kurią negalės patekti kiti vežėjai, galintys pasiūlyti geresnę kelionės kainą ar patirtį, nebus sprendžiama pasiekiamumo ir konkurencijos problema, rinka taps dar labiau uždara, o naujas maršrutas negalės pasiekti nuošalesnės savivaldybės, nes jo dalis sutaps su jau esamais maršrutais.

Konkurencija tolimojo susisiekimo maršrutuose turi būti suprantama kaip laisvė teikti paslaugas nustatytuose maršrutuose, kurie nėra vežėjo nuosavybė, pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Nustatomos sąlygos turi galioti tiek leidimus turintiems vežėjams, tiek ir naujiems vežėjams, ir ne tik naujiems, bet ir į esamiems maršrutams.

Mūsų žiniomis, visi tolimojo susisiekimo maršrutai jau yra nustatyti ir paskelbti informacinėje sistemoje „Vintra“, be to, šie maršrutai pilnai atspindi šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir sudarytas sutartis su vežėjais. Šiuo metu pagal sudarytas sutartis vežėjams išduota 230 leidimų vežti keleivius 166 maršrutais. 23 maršrutais keleiviai nėra vežami.

Atsižvelgiant į tai, reikia atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo 18 straipsnio pildymo naujomis 12 ir 13 dalimis. Tuo pačiu atsisakyti ir Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi atliekamo buvusių 18 straipsnio 12–18 dalių laikymo atitinkamai 14–20 dalimis ir 8 dalimi atliekamo buvusių 17–20 dalių laikymo 18–21 dalimis.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

3. Papildyti 18 straipsnį naujomis 12 ir 13 dalimis:

„12. Esamas tolimojo susisiekimo maršrutas – tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriuo leidimas vežti keleivius įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d., taip pat tolimojo susisiekimo maršrutas, kuris buvo sudarytas po 2023 m. liepos 1 d., laikantis šio straipsnio 16 dalyje nustatytos tvarkos.

13. Naujas tolimojo susisiekimo maršrutas – tolimojo susisiekimo maršrutas, kuris iki jo paskelbimo nepatenka į esamų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą ir kuris yra sudaromas šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka.“

4. Buvusias 18 straipsnio 12–18 dalis laikyti atitinkamai 14–20 dalimis.

<...>

8. Buvusias 18 straipsnio 15 ir 16 dalis laikyti atitinkamai 18 ir 19 dalimis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

Argumentai:

Nėra aišku, kaip bus įgyvendinama ši įstatymo nuostata dėl vieno maršruto priskyrimo vienam vežėjui, kai maršrute gali būti išduotas tik vienas leidimas vienam vežėjui, ir kai reikės panaikinti leidimus, kurie yra išduoti keliems vežėjams vežti tuo pačiu maršrutu. Nenumatyti ir nenurodyti kriterijai, kuriam vežėjui turėtų būti taikomas pirmumas išsaugoti turimą leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, kaip pvz., maršrute Kaunas-Biržai (Biržai-Kaunas) per Kėdainius, Ramygalą, Panevėžį, Pasvalį keleivius veža du vežėjai, kuriems išduoti leidimai; maršrute Vilnius–Zarasai (Zarasai–Vilnius) per Molėtus ir Uteną keleivius veža du vežėjai, kuriems išduoti leidimai; tokia situacija fiksuojama ir keliose dešimtyse kitų maršrutų.

Siūlome neįtvirtinti vežėjo priskyrimo ir dominavimo viename maršrute. Atsiradus tokiai nuostatai maršrute negalėtų veikti keli vežėjai, o tai suponuoja akivaizdų konkurencijos ribojimą, keleivio priklausomybę nuo konkretaus vežėjo. Nutrūkus vežimams ar vieninteliam vežėjui kitaip negalint užtikrinti paslaugos keleivis lieka be galimybės keliauti. Panašiai, kaip Vilniaus viešajam transportui, kaip didžiausiam Vilniaus vežėjui, pradėjus streiką, sutriko keleivių vežimas, o kur veikė daugiau vežėjų maršrutai buvo perkrauti, tačiau galimybė keliauti išliko.

Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau teiktus siūlymus dėl numeracijos, reikia koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamą 18 straipsnio 15 dalį.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

5. Pakeisti 18 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1513. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 171 straipsnyje numatytus atvejus. Leidimą Leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 182 straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu tolimojo susisiekimo maršrutu išduodamas vienas leidimas vienam vežėjui. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.“

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

6

 

Argumentai:

Siūlome atsisakyti konkretaus maršruto priskyrimo vienam vežėjui reikalavimo ir šiame straipsnyje esančių su tuo susijusių pakeitimų, siejant konkretų maršrutą su konkrečiu vežėju dėl aukščiau išdėstytų priežasčių. Taip pat siekiant užtikrinti kuo geresnį susisiekimą Lietuvoje, siūlome suteikti daugiau galimybių savivaldai bendradarbiauti su tolimojo susisiekimo maršrutais vežančiais vežėjais – vietoje 50 proc. nesutapimo reikalavimo įtvirtinti reikalavimą, naują maršrutą būti suderinus su savivaldybių, per kurias eis maršrutas, vykdomosiomis institucijomis. Taip savivaldybės turės galimybę pagerinti susisiekimą gyventojams, o vežėjai – nustatyti maršrutus, kurie nekonkuruos su vietiniais vežimais ir užtikrins stabilesnį keleivių skaičių, nes sutarus dėl stotelių ir tvarkaraščio su savivalda tuo pat metu veš jau tik vienas vežėjas, o ne du tarpusavyje konkuruojantys ir taip pervežantys vienu reisu mažiau keleivių, jei kitas vežėjas juos „surinko“ prieš pat atvažiuojant kitam.

Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau teiktus siūlymus dėl numeracijos, reikia koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamą 18 straipsnio 16 dalį.

 

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

4. Pakeisti 18 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1614. Tolimojo susisiekimo maršrutus ir autobusų išvykimo dažnumą nustato, keičia, panaikina ir Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija., nurodydama šio straipsnio 11 dalyje nurodytą informaciją apie maršrutą ir maršrutą aptarnaujantį vežėją arba, kai aptarnaujančio vežėjo nėra, nurodo, kad maršrute keleivių vežimo paslauga neteikiama. Jeigu sudaryti naują maršrutą pasiūlė vežėjas, skelbdama tokį naują maršrutą IS „Vintra“ Transporto saugos administracija iš karto maršrutą aptarnaujančiu vežėju nurodo jį pasiūliusį vežėją, jeigu vežėjas atitinka šio kodekso 182 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Naujus tolimojo susisiekimo maršrutus nustato Transporto saugos administracija. Nustatant naują tolimojo susisiekimo maršrutą, nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas. Jeigu šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto 100 m atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti. Naujas tolimojo Tolimojo susisiekimo maršrutas nustatomas laikantis šių kriterijų:

1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;

3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

4) sudaromo naujo maršruto trasai raštu pritaria visų savivaldybių, per kurių teritoriją nustatomos gatvės ir keliai, vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas trasa nesutampa su esamų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai.“

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

7

 

Argumentai:

Siūlome atsisakyti nuorodų į viešąsias paslaugas ar reisų dažnumo kompensavimo, kai vežėjai negali to padaryti, viešųjų paslaugų sąskaita šiame straipsnyje. Vertinant išvykimo dažnumus reikalinga atsižvelgti ir į savivaldos poreikius, todėl mažinant reisų skaičių Lietuvos transporto saugos administracija turėtų gauti pritarimą iš savivaldybės, kuriai tas dažnis mažinamas.

Siūlome perkelti nuostatas dėl vežėjo teisių į atskirą punktą jas aiškiai apibrėžiant vienoje vietoje, kaip kad stotelių skaičiaus keitimas maršrute.

Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau teiktus siūlymus dėl numeracijos, reikia koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalimi pildomą 18 straipsnio 17 dalį.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

5. Papildyti 18 straipsnį nauja 141 dalimi.

„17141. Transporto saugos administracija nustato, keičia ir IS „Vintra“ skelbia minimalų reisų skaičių maršrute, o vežėjai užtikrina keleivių vežimą nustatytais reisais autobusų išvykimo dažnumą ir užtikrina minimalų autobusų išvykimo dažnumą tarp miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, atsižvelgdama į visų šioje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiančių vežėjų atliekamus reisus. Jeigu Transporto saugos administracija, gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto, kurio gyventojų skaičius maršruto galiniuose punktuose yra mažesnis, už toliau nurodytą, pritarimą, gali sumažinti reisų skaičių maršrute nustato, kad minimalus autobusų išvykimo dažnumas nėra užtikrinamas, ji pasiūlo atitinkamoje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiantiems vežėjams padidinti jų atliekamų reisų skaičių ir, jeigu vežėjai tai daryti atsisako, Transporto saugos administracija, įvertinusi tolimojo susisiekimo dažnumo poreikį tarp miesto (punkto), turinčio iki 20 000 gyventojų, iš kurio išvykstama arba į kurį atvykstama, organizuoja tolimojo susiekimo viešosios paslaugos teikimą sudarydama naują maršrutą šiam poreikiui užtikrinti šio kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Vežėjai gali teikti keleivių vežimo paslaugas didesniu negu minimalus reisų skaičiumi maršrute autobusų išvykimo dažnumu arba, gavę Transporto saugos administracijos sutikimą, sumažinti dažnumą iki šiame punkte numatyto minimalaus dažnumo, suderinę tokį sprendimą su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju. Vežėjai taip pat gali padidinti ar sumažinti stotelių skaičių atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute taip, kad nebūtų pakeičiama tokio tolimojo susisiekimo maršruto trasa ir tarpiniai punktai, apibrėžiantys maršrutą, kaip numatyta šio straipsnio 11 dalyje. Minimalus maršruto reisų skaičius maršrute autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, mieste (punkte), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto (punkto) gyventojų skaičių:

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po vieną reisą pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.“

 

 

 

 

2

 

 

 

9

 

Argumentai:

Siūlome atsisakyti perteklinių nuostatų dėl viešųjų paslaugų teikimo. Be to, nesant maršruto priklausymo tik vienam vežėjui dalis nuostatų taptų neaktualios, todėl siūlome jų atsisakyti. Taip pat Transporto saugos administracija turėtų vertinti ne tik keleivių srautus, bet ir poreikį, kitas aplinkybes ir sąlygas, todėl sieti vertinimą tik su reisais ir keleivių srautu nėra tinkamas sprendimas. Siūlome atsižvelgiant į tai, kad Transporto saugos administracija yra už keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais atsakinga institucija, sudaryti visas sąlygas keisti maršrutus ir neapsiriboti tik reisų skaičiumi.

Siūlome perkelti nuostatas dėl vežėjo teisių (šiuo atveju dėl išvykimo laiko keitimo) į atskirą punktą jas aiškiau apibrėžiant.

Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau teiktus siūlymus dėl numeracijos, reikia koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamą 18 straipsnio 20 dalį.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

6. Pakeisti 18 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2017. Jeigu vežėjui išduotas leidimas vežti keleivius esamu tolimojo susisiekimo maršrutu panaikinamas, toks maršrutas iš karto nėra naikinamas. Transporto saugos administracija IS „Vintra“ pašalina informaciją apie tokį maršrutą aptarnavusį vežėją ir kiti vežėjai turi teisę kreiptis dėl leidimo vežti keleivius tokiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo šio kodekso 182 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu, praėjus vienam mėnesiui nuo tolimojo susisiekimo maršrutą aptarnaujančio vežėjo panaikinimo ar naujai sudaryto maršruto paskelbimo IS „Vintra“ dienos, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo, Transporto saugos administracija gali keisti, panaikinti maršrutą arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Transporto saugos administracija, įvertinusi keleivių srautus, gali keisti, panaikinti maršrutus, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu minimalų autobusų išvykimo dažnumą. Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laiką du kartus per metus.“

 

4

 

 

Argumentai:

Atsisakius nustatomų naujų ir esamų maršrutų sąvokų įvedimo ir maršrutų skirstymo pagal neaiškius kriterijus, kaip istorinė galiojimo data ir pan., siūlome palikti galioti Transporto saugos administracijos patvirtintą maršrutų tinklą ir atsisakyti įgyvendinamųjų nuostatų, kurios, be kita ko, sukelia neaiškumą ir prieštarą, nesuteikia pridėtinės vertės keleiviui.

Taip pat žinoma, kad šiuo metu vyksta teismai dėl skirtingo leidimų išdavimo traktavimo tarp keleto vežėjų ir Transporto saugos administracijos, todėl siūlome nenustatinėti įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo dalyje galimybių pakeisti sutarčių statusą ar rūšį, ir palikti procesą užbaigti teismui.

 

Pasiūlymas:

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 3–5 dalis, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ paskelbia esamus tolimojo susisiekimo maršrutus, kuriems leidimas vežti keleivius įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d., ir panaikina Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ 2023 m. spalio 4 d. paskelbtą 189 tolimojo susisiekimo maršrutų sąrašą, patvirtintą Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2BE-250 „Dėl Keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutų sąrašo patvirtinimo“.

4. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, įsigalioję 2023 m. liepos 1 d., galioja neterminuotai, jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Lietuvos transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pakeičia šioje dalyje nurodytų leidimų galiojimo terminą į neterminuotą.

5. Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. su Lietuvos transporto saugos administracija sudarytos ir šiuo metu galiojančios sutartys dėl keleivių vežimo galioja neterminuotai. Lietuvos transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d pakeičia šioje dalyje nurodytų sutarčių dėl keleivių vežimo galiojimo terminą į neterminuotą.“

 

 

 

 

3

 

 

Argumentai:

Reikia net tik iš dalies apsaugoti esamus vežėjus, bet ir sudaryti konkurencingas sąlygas ateiti naujiems vežėjams, turint omenyje, kad esamų vežėjų iš rinkos nepašalintų nauji. Kadangi siūlyme yra 50 proc. kriterijaus atsisakymas, kuris iš dalies saugojo esamus vežėjus, kaip alternatyvą, išsaugant esamų vežėjų interesus, siūlome įvesti papildomą kriterijų teikiant paraišką leidimui gauti – kad sudaromo tvarkaraščio išvykimo laikas nesutaptų su jau leidimus turinčių vežėjų išvykimo laikais mažiau kaip 30 min. Taip būtų išlaikoma atvira rinka, sudaroma galimybė gerinti tolimojo susisiekimo paslaugas keleiviams, ir apsaugomi esami vežėjai. Pavyzdžiui, pasinaudojus šia nuostata galima būtų išduoti leidimus naujiems vežėjams vežti keleivius tais pačiais maršrutais tokiais reisais (laiku), kuriais neveža keleivių esamas vežėjas tame maršrute (pvz., naktinis reisas), taip sudarant iš anksto visiems žinomas vienodas sąlygas tvarkaraščių sudarymui, kartu užtikrinant esamų vežėjų interesus bei susiformavusius keleivių įpročius. Siūlomos nuostatos galėtų būti įtvirtintos 182 straipsnio 2 dalyje.

 

Pasiūlymas:

3 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 182 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo:

1) turėti galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba galiojančią Lietuvos Respublikoje išduotą licenciją vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius už atlygį autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) turėti įrangą realaus laiko geografinės padėties duomenims teikti į IS „Vintra“, kaip numatyta susisiekimo ministro tvirtinamame viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarkos apraše;

3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis šio kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytais maršrutų sudarymo kriterijais ir susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto atvykimo arba išvykimo tvarkaraščio tokiu būdu, kad keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba, baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu;

4) turėti autobusų, atitinkančių šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, kad būtų užtikrintas keleivių vežimas leidime ir reisų tvarkaraštyje nurodytomis sąlygomis, ir turinčių galiojančias autobusams išduotas šios dalies 1 punkte nurodytas licencijas atitinkančias licencijų kopijas;

5) įvykdyti Rinkliavų įstatyme nustatytus reikalavimus, susijusius su leidimo išdavimu;

6) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – garantija);

7) Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pateikti atitikties nacionalinio saugumo interesams deklaraciją, kad vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai ar kiti su jais susiję asmenys nėra susiję su Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis valstybėmis ar teritorijomis, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.;

8) sudaryti ir Transporto saugos administracijai pateikti eismo tvarkaraštį, kuriame išvykimo iš pradinių punktų laikas nesutaptų su esamų tvarkaraščių laikais mažiau kaip 30 min.“

 

3

 

 

Argumentai: Dalis Įstatymo projekto keičiamuose straipsniuose esančių nuostatų susiję su vežėjo teisėmis, todėl siūlome perkelti jas į naują 182 straipsnio 17 dalį.

 

Pasiūlymas:

3 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas

3. Papildyti 182 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Vežėjas, vykdantis leidime nurodyta veiklą, veiklos vykdymo metu turi teisę:

1) keisti eismo tvarkaraščius, apie kurių pakeitimą ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų yra raštu pranešęs Transporto saugos administracijai, o tvarkaraštis keičiamas taip, kad kitų tame pačiame maršrute nustatytų tvarkaraščių išvykimo iš pradinių punktų laikas nesutaptų su esamų tvarkaraščių laikais mažiau kaip 30 min.;

2) padidinti ar sumažinti stotelių skaičių maršrute taip, kad nebūtų pakeičiama nustatyta maršruto trasa;

3) siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti minimalų reisų skaičių maršrute.“

 

 

Teikia

Seimo nariai