 |
|
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui El. p. sviemkkt@lrs.lt
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai El. p. smmin@smm.lt
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
||||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3376
2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 4-01-5844
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos
mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3376
(toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad projektu siekiama reglamentuoti mokslo ir studijų valstybinio reguliavimo nuostatas, įvesti sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis; stiprinti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus, aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą, apibrėžti naujas mokslo ir studijų institucijų valdymo nuostatas, taip pat valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus; dalis projekte siūlomų nuostatų bus detalizuojamos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose[1].
Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą nustatėme nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai, todėl siekdami teisinį reguliavimą padaryti skaidresnį ir objektyvesnį teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekte nėra aptartos mokslo ir studijų institucijų, mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, išvardintų projekto 5 ir 13 straipsniuose (toliau – mokslo ir studijų institucijos), vadovų, jų pavaduotojų ir kitų valdymo organų nepriekaištingos reputacijos ir jos reikalavimų. Aktualu tai, kad kai kuriuose mokslo ir studijų institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose, Lietuvos mokslų akademijos statute) taip pat nėra nustatyto valdymo organų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, o kai kuriose mokslo ir studijų institucijose šis reikalavimas nustatytas (pagal projekto 16 straipsnio 6 dalį, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujančios veiklos patirties), tačiau nėra detalizuotos nepriekaištingos reputacijos sąvokos ir jos reikalavimų.
Teigiamai vertintinos Projekto 27 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nustatyta, kad Valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tačiau manytina, kad siekiant išvengti skirtingo nepriekaištingos reputacijos interpretavimo būtina atskleisti nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus atitinkančią įvairiuose įstatymuose nustatytą asmens, pretenduojančio eiti tam tikras pareigas, nepriekaištingos reputacijos apibrėžtį ir ją perkelti į projektą.
Išlaikomoms iš valstybės biudžeto asignavimų mokslo ir studijų institucijų vadovams priskirta daug funkcijų, iš jų turto ir lėšų valdymas, naudojimas ir disponavimas, sprendimų, susijusių su viešųjų paslaugų teikimu, priėmimas. Todėl manome, kad siekiant efektyvaus valdymo ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, skaidrių sprendimų teikiant viešąsias paslaugas projekto 5 ir 13 straipsniuose išvardintoms institucijoms turėtų vadovauti kompetentingi ir nepriekaištingos reputacijos asmenys, kuriems keliami aukšti skaidrumo reikalavimai.
Siekdami išvengti antikorupciniu požiūriu ydingų atvejų, kai įstatymo nuostatų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, siūlome projekte nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir jos reikalavimus, taikomus projekto 5 ir 13 straipsniuose nurodytų institucijų vadovams ir valdymo organams.
2. Už projekto nuostatų pažeidimą nėra nustatyta atsakomybė, nors projektu siekiama reguliuoti santykius, susijusius su valstybės turto valdymu, valstybės biudžeto lėšų naudojimu, leidimų vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimu ir pan. Tai, kad nėra nustatytos šios atsakomybės, laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome projekto rengėjams papildyti projekto nuostatas ir nustatyti atsakomybę už įstatymo nuostatų pažeidimą.
Teikiame ir neantikorupcinio pobūdžio pastebėjimus ir siūlymus, kurie, mūsų nuomone, teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį ir skaidresnį:
1. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo ir papildomo finansavimo, atsižvelgus į sutarčių su aukštosiomis mokyklomis vykdymo rezultatus, tvarką, įvertinusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus, tvirtina Vyriausybė. 8 straipsnio 2 dalyje nėra apibrėžtos sutarčių nutraukimo tvarkos, todėl siūlome papildyti 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, kad pavyzdinę sutarties su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis formą, jos sudarymo, vykdymo, vertinimo, nutraukimo ir papildomo finansavimo tvarką tvirtina Vyriausybė. Taip pat siūlome, rengiant Vyriausybės nutarimo projektą dėl pavyzdinės sutarties formos patvirtinimo, aiškiai apibrėžti sutarties nutraukimo atvejus ir sąlygas.
2. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, tačiau nėra apibrėžta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos mokslų akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2011 gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397, 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos mokslų akademija yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti, kad Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė, o Mokslų akademijos teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas.
3. Projekto 16 straipsnyje yra detaliai reglamentuota akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veikla ir jos apribojimai, paskyrimas į pareigas, funkcijos, įgaliojimai ir kt. Manytina, kad toks detalus akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus veiklos reglamentavimas įstatyme neatitinka teisinės technikos reikalavimų, nes šie klausimai turėtų būti reguliuojami ne įstatyme, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 16 straipsnyje dalys išdėstytos ne iš eilės, nes po 12 dalies eina 14 dalis.
4. Projekto 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šios įstaigos steigėjas ir savininkas. Atkreipiame dėmesį, kad tame pačiame skyriuje kitų įstaigų (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Valstybinis studijų fondas) apibrėžimuose yra nurodyta, kas yra šių įstaigų steigėjas[2].
5. Projekto 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau nenurodyta, kas yra šio centro steigėjas ir savininkas. Siūlome suvienodinti nuostatas ir projekte nustatyti visų išvardintų biudžetinių įstaigų steigėjus ir savininkus.
Prašome Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus, atsakymą paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Valerij Keldanovič, tel. (8 706) 62 750, el. p. valerij.keldanovic@stt.lt