Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
Posėdžio NR. 263
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, pradedame balandžio 20 dienos Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
14.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. balandžio 20 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ką tiktai Seniūnų sueigoje gerokai ją pakoregavome. Tik dėl vieno pasiūlymo, socialdemokratų pasiūlymo, nebuvo priimtas sprendimas Seniūnų sueigoje, matyt, A. Sysas – dėl to paties. Taigi, nuskambėjo siūlymas išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-7.1 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2355 bei lydimąjį. Apsispręskime balsuodami dėl šio pasiūlymo. Kas pritariate Socialdemokratų frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 59, prieš – 44, susilaikė 15. Lygu. Taigi, reikia perbalsuoti. Dar kartą formuluoju: kas pritariate, kad Visuomenės informavimo įstatymo projektą išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Šurmulys salėje)
Balsavo 117: už – 58, prieš – 47, susilaikė 12. Nepritarta. Klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Tikriausiai reikėtų balsuoti. Ar pritariate bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negirdėti, gerbiamas kolega, prašom pasakyti.
L. JONAITIS (LSDPF*). Mano balsą prašom įskaityti už.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo – bus įskaitytas už. Dėkui. (Šurmulys salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Reikalaujate balsuoti. Apsispręskime dėl darbotvarkės. (Balsai salėje) Palaukite. M. Puidokas nori pasisakyti, prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų ir per praeitą balsavimą balsavo gerbiamas kolega už, tai tikrai prašyčiau perbalsuoti, nes vieno balso skirtumas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega pasakė dėl protokolo, kad būtų įskaitytas jo balsas, ką ir padarėme.
M. PUIDOKAS (MSNG). Frakcijos vardu tada prašome perbalsuoti, juo labiau kad vieno balso skirtumas. Prieš tai jisai balsavo už. Tiesiog nesuveikė. Mišrios grupės frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, aš priminsiu vieną situaciją iš pernai rudens. Kai aš paprašiau mano balsą įskaityti kažkaip ten už, tai buvo dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose, jūs teisingai mano atžvilgiu replikavote: Eugenijau, jūs visiškai nebalsavote. Šiuo atveju kolega L. Jonaitis taip pat visiškai nebalsavo. (Balsai salėje) Taigi aš nematau čia jokio pagrindo, žmogus nebalsavo, tai nebalsavo.
PIRMININKĖ. Prašom. L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Pirmą sykį balsavau už, antrą sykį nesusiveikė. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Nesusiveikė. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerbiama Pirmininke, tai nėra įstatymo priėmimo klausimas, kad vienu balsu už ar prieš, tai yra tiesiog dėl klausimo įtraukimo arba neįtraukimo į darbotvarkę. Manau, tikrai čia nėra pasaulio pabaiga. Jeigu yra kažkoks atsitiktinumas, kad Seimo narys nepaspaudė, tai, manau, perbalsuokime ir nedarykime iš to dramos. Jeigu ne šiandien, tai kitą posėdį tą klausimą apsvarstysime.
PIRMININKĖ. Aš visiškai sutinku, kad problemos daryti nereikia. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, kaip jūs žinote, iki pietų neveikė balsavimo sistema, gal visa sistema. Čia dabar reikia patikrinti, gal klysta, gal ne taip balsuoja. Bet jis dvasiškai tikrai balsavo, o fiziškai neišėjo balsuoti.
PIRMININKĖ. Įskaitysime dvasinį balsavimą. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Taupydamas laiką noriu padėkoti J. Jaručiui, jo dėka išbraukti visi rezerviniai klausimai, sutrumpinta šios dienos darbotvarkė. O dėl šito klausimo Seimas apsisprendė – vieno balso persvara lieka darbotvarkėje. Viskas, ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės. Kaip suprantu, norėtumėte balsuoti. Taigi, kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 61, prieš – 38, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta. Dėkoju.
14.07 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija žemės ūkio ministrui K. Navickui. Pranešėjas – K. Mažeika. Kviečiu kolegą į tribūną. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Laba diena, kolegos, situacija iš tiesų nėra tradicinė. Turbūt Lietuvos istorijoje nežinau kito atvejo, kai tam pačiam ministrui tą pačią kadenciją du kartus būtų keliami fundamentiniai klausimai. Jeigu praeitos interpeliacijos metu dar buvo galima sakyti, kad galbūt yra kažkokių bėdų dėl ministro nesupratimo, nes jis tikrai nėra žemės ūkio srities specialistas, galbūt dėl silpnos komandos, dėl kažkokių nepadarytų praeities darbų, tai dabar dvejus su puse metų ministras jau turi ministerijos vairą, turi portfelį, turi komandą, ji keitėsi ne vieną kartą, ir turbūt faktai kalba už save.
Jeigu kas nors bando, premjerė bando pasakyti, kad su ministru viskas gerai, čia yra kažkokie asmeniškumai, tai turbūt reikia pasakyti skaičius. Premjere, skaičius sakau jums. Iš tiesų nuo ko viskas prasidėjo, tai yra nuo pieno krizės, ji vis dar tęsiasi jau kelintas mėnuo ir jokių sprendimų nėra. Karvių skaičius nuolat mažėja, ūkių skaičius mažėja – ir vidutiniai, ir stiprūs ūkiai netgi užsidaro, karvių skaičius sumažėjo apie 20 tūkst. per tuos dvejus metus. Tai yra didžiulis smūgis visam žemės ūkio sektoriui, visiems kaimo žmonėms, kurie užsiima žemės ūkiu kaip pagrindine arba papildoma veikla. Netgi skaičiai apie ekologinius ūkius kelia nerimą, nes ir tų ekologinių ūkių sumažėjo 2 %. Tai kur tie pažadai prieš dvejus metus, kad bus remiami smulkiausi, kad bus plėtra, kad bus ieškoma naujų rinkų? Tų pažadų mes šiandien nė vieno nematome ir negirdime. Turbūt paskutinis premjerės pasakymas, kad ministrui dar yra galimybė dirbti, jeigu deklaravimo procesas vyks tvarkingai, teisingai, pagal numatytą planą, dėl ko ministerija ilgai dirbo, lyg ir tų pakeitimų kaip ir visada yra. Kiekvienais metais pakeitimų yra. Bet šiandien jau yra ketvirta diena, rytoj bus savaitė, kai vyksta pasėlių deklaravimas. Vakar viešojoje erdvėje lyg ir buvo nuraminti galbūt Seimo nariai prieš interpeliacijos klausimus, galbūt žemdirbiai, kurie dar neapsilankė žemės ūkio skyriuose, tačiau, gerbiamieji, premjere, nė vienas ūkininkas pasėlių dar nėra deklaravęs. Procesas yra įstrigęs, procesas nevyksta. Procesas nevyksta ne tik dėl techninių kliūčių, tačiau ir dėl tų sprendimų, kurie vyksta, galima pasakyti, naktimis.
Jeigu nuvyksite į bet kurį Lietuvos žemės ūkio skyrių, kur specialistai, patyrę specialistai, padeda žmonėms deklaruoti pasėlius, jūs išgirsite tą patį, kad nė vienas žmogus šiandien negali deklaruoti pasėlių. Nuraminimas, kad kitą savaitę ar dar kitą savaitę bus kokios nors korekcijos, bus papildymų, yra tikriausiai opiumas liaudžiai, tas turbūt tikrai neišgelbės tos situacijos. Turbūt tai, ką, premjere, jūs teigėte suteikdama tą paskutinį šansą, dabar matome, kad tas darbas nebuvo padarytas. Jeigu paklaustumėte žemės ūkio skyriaus specialistų, žmonių, kurie deklaruoja pasėlius, jums pasakytų, kad jokių realių mokymų nebuvo – buvo trys nuotoliniai mokymai. Apie naujoves net nebuvo normalios kalbos, nes ministerijoje nėra pakankamos kompetencijos žmonių, kurie pasakytų, atsakytų į tuos klausimus.
Turbūt reikia paminėti pačios interpeliacijos procesą, kai prasidėjus pieno krizei klausimais buvo užversti Seimo nariai vienmandatininkai. Matėsi, kad tų klausimų yra daug – buvo virš 100 klausimų. Vėliau bandėme sisteminti, stambinti klausimus – buvo virš 50 klausimų. Dar vėliau bandėme dar labiau stambinti – iki 15-os ir taip toliau, galiausiai liko vienas klausimas, nes turbūt atsakymų nesitiki niekas.
Šioje salėje yra ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos žmonių, kurie yra pasakę neformaliai, kad mes tikrai balsuotume kitaip, bet mums liepė. Nuoširdžiai kalbant, tai iš tiesų yra problema ir tai nėra kažkoks politinis klausimas – tai yra tiesiog žmogaus, kuris negeba dirbti, negeba atstovėti tos srities, kuri jam yra patikėta… Kolegos, vakar komiteto posėdyje, jeigu kas nematėte, galite pasižiūrėti, taip pat beveik 100 klausimų buvo iškelta vien dėl deklaravimo problemų, dėl sistemų, dėl turbūt esminių klaidų, dėl sluoksnių, dėl visokių techninių dalykų, kurie stabdo procesą, ir specialistai negali normaliai atlikti savo darbo, negali deklaruoti pasėlių, o laikas bėga.
Žinome, kad pasibaigus deklaravimo procesui ūkininkams gresia sankcijos, kad iš tiesų žmonės turės turbūt ne vieną kartą ir ne du kartus apsilankyti dar kartą žemės ūkio skyriuose. Tiems žmonėms, kurie iki šiol turėjo savo darbuotojus, arba patys ūkininkai deklaruodavo pasėlius, tai yra faktiškai šiandien neįmanoma. Tai reiškia, eilės prie žemės ūkio skyrių bus panašios kaip rudenį dėl kompensacijų dėl šildymo. Turbūt prognozės tokios. Tiems, kurie yra vienmandatininkai, matau, kolega A. Čepononis, matau, S. Jovaiša, kurie turbūt kaimuose savo apygardose gali užsukti į žemės ūkio skyrius ir pamatyti realią situaciją, turėtų sąžinė prabilti, nes ūkininkai tikrai ne vieną kartą beldėsi ir į jų duris prašydami pagalbos, nes iš tiesų situacija šiandien yra kritinė. Premjere, jūsų komandoje turbūt kompetentingiausias asmuo buvo I. Jankauskas, kuris paliko savo pareigas. Tas jo pareiškimas turbūt atsako į daugybę klausimų, nes Vyriausybėje nežinau kito žmogaus, kuris bandė tą situaciją spręsti, bandė kažkaip padėti tiems žemdirbiams spręsti tas krizines situacijas, bet šiandien to ryšio visiškai nėra, tos kompetencijos visiškai nėra. Ministerija šiandien, na, palikta, Žemės ūkio ministerija palikta Aplinkos ministerijos kišenėje, kur sprendimų jie negali savarankiškai priimti. Tai, matyt, daro įtaką visų žemdirbių situacijai, tai yra ir konkurencingumui rinkoje, ir kitiems dalykams.
Turbūt geriausias pavyzdys yra Lenkijos žemės ūkio ministras, kuris, matydamas savo bejėgiškumą, išnaudotas galimybes ir daugiau jų neturėjimą, na, tiesiog pasielgė vyriškai. Pasielgė taip, kaip turėtų pasielgti tikrai save gerbiantis ministras ir neįsikibti į tą portfelį, kuris yra iš tiesų laikinas bet kuriuo atveju.
Tai norėdamas palinkėti, kad tos žalos nebūtų daugiau daroma, kreipiuosi turbūt pirmiausia į valdančiuosius, nes knyga „Gyvulių ūkis“ šioje kadencijoje buvo minima turbūt daug kartų, daugiau negu Šventasis Raštas, ir cituojami įvairūs… Turbūt kalbama įvairiomis temomis, bet žemės ūkyje šiandien, galiu pasakyti, iš tiesų tas gyvulių ūkio terminas žeidžia pirmiausia žemdirbius, nes ministerijoje yra mitas ir turbūt jau taisyklė, kad visi gyvuliai yra lygūs, bet yra ir lygesni. Manau, tą taisyklę galima pritaikyti šiandien pirmiausia Žemės ūkio ministerijos politinei vadovybei, kuri iš tiesų elgiasi taip, kaip jiems atrodo, kad socialiniai partneriai yra kažkur užribyje, ir sprendimų, kurių reikia šiandien žemės ūkiui, nėra.
Kalbant apie, turbūt paskutinis momentas, apie gyvūnų gerovę, kuri dar kol kas yra po kilimu, bet jau deklaruojantieji šiandien mato, kokie laukia iššūkiai, kokios laukia problemos. Ir ne tik paukštynai, kurie taip pat turės laikyti vištas palaidas, bet ir visi, kurie turi gyvulių, vištų namuose, deklaruoja bandas, jiems bus tokių dalykų, tokių siurprizų, kur iš tiesų sunku suprasti, kas tas taisykles rašė.
Iš tiesų, kolegos, kviečiu nenumoti ranka ir nevertinti taip politiškai, o pažiūrėti principingai ir išgelbėti Lietuvos žemės ūkį, kuris su kiekviena diena traukiasi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Interpeliacijos procedūrą, nagrinėjimo tvarką aprašo Statutas. Vadovaujantis 221 straipsnio 2 ir 3 punktais, interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymams skiriama iki 30 minučių. Prašau.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo narės ir nariai, iš tikrųjų paklausius kolegos K. Mažeikos pristatymo atrodo, kad gyvename virtualioje realybėje.
Šį rytą turėjome konsultacijas su ūkininkų bendruomene būtent dėl deklaravimo dalykų. Galiu dar kartą pasakyti: niekas nevyksta, kas nebuvo planuota, neplanuotų dalykų kol kas mes neturime. Kad sistema pirmas 2 savaites veiks iš dalies, mes informavome iš anksto, ir tas yra. Ir tas yra dėl kelių dalykų, reikia pabrėžti.
Vienas iš jų. Buvo minėti kažkokie naktiniai sprendimai ir panašiai. Tiek deklaravimo sistema, tiek apskritai, matyt, valstybės įgyvendinimo politika labai daug priklauso nuo duomenų kokybės. Šiuo atveju kalbu apie vandens apsaugos juostas. Įstatymas veikia jau daugelį metų, bet kai pradedi taikyti praktikoje, supranti, kad reikia grįžti prie liniuotės ir pateikti aiškias taisykles, kad ūkininkai galėtų suprasti, nes siekiant įgyvendinti tai, kas yra suplanuojama prie stalo, realybėje atrodo visai kitaip. Ir iš tikrųjų buvo ilgai, nes turiu priminti, kad vandens apsaugos arba paviršinio vandens apsaugos direktyvos įgyvendinimas yra kitos institucijos – Aplinkos ministerijos, bet susiduriame su tuo, kad, kai nusileidžiame iki įgyvendinimo lygmens, problemos būna realesnės. Mes ieškojome, suradome, surasime palankius sprendimus, tikrai ne vieną esame suradę palankesnį sprendimą ūkininkų naudai, jie bus. Kiek leidžia reglamentas ir kiek galima padaryti techniškai, tie pakeitimai jau yra padaryti, dar vienas laukia. Tikiuosi, kad dėl to niekas nestrigs ir dėl to išloš apskritai visas žemės ūkis.
Kalbant apskritai apie atsistatydinimo institutą, ir šiandien kaip tik prieš porą valandų kalbėjau su Lenkijos naujuoju ministru, galima tai įvertinti ir taip, kad jeigu tai būtų daugiau nei vienos dienos naujiena, tai gal būtų galima matyti ir prasmės, bet tikėtis, kad visuomenės dėmesys aplinkosauginiams dalykams, gyvūnų gerovei keisis, mažės, tikriausiai būtų naivu.
Pasižiūrėjus į Vakarų Europos valstybes, pavyzdžiui, Vokietiją, jau koalicinėje sutartyje yra parašyta, kad tiesioginės išmokos turės būti susietos su viešosiomis gėrybėmis. Jungtinė Karalystė išėjo iš Europos Sąjungos, neturi to tiesioginio instrumento, bet vis tiek naudoja panašias schemas, jau dabar eina link to, kad aplinkosaugai dėmesio būtų daugiau. Čia toks truputį nuokrypis į tai, kam reikia ruoštis.
Tai, kas yra dabar, tai yra poslinkis. Taip, yra poslinkis žemės ūkyje link aplinkosauginių dalykų, gyvūnų gerovės dalykų, bet kol kas tai yra švelnus poslinkis. Kalbant ne politinėmis frazėmis, darbiniuose dalykuose, darbiniuose susitikimuose randame ir, manau, rasime bendrą sutarimą taip pat ir su ūkininkų bendruomene.
Kalbant apie atotrūkį tarp ūkininko kaip maisto gamintojo, kas iš tikrųjų yra labai svarbu, šventa ir rimtas indėlis į mūsų visuomenę, vis tik atsiranda tas skirtumas ir nesupratimas, kodėl atsitinka taip, kad ūkininkas pradeda būti nevertinamas dėl šitų dalykų. Yra dvi priežastys, ir aš savo darbo pradžioje tai esu užsibrėžęs – mažinti skirtumus ir stereotipus tarp aplinkosaugininkų bendruomenės ir žemės ūkio. Iš tikrųjų galima aiškiai pripažinti, kad tų stereotipų yra, bet taip pat reikia, matyt, ir ūkininkams būti atviresniems ir išeiti iš savo informacinio arba savo bendruomenės lauko ir girdėti, ką kalba miesto gyventojai. Ieškodami bendrų sprendimų, ir čia iš tikrųjų galiu pasidžiaugti ir kolegos S. Gentvilo pagalba, tikrai jau padarėme ir, manau, dar padarysime tiek visuomenei, tiek ir ūkininkams palankius sprendimus.
Kalbant apie kelis dalykus, kuriuos norėčiau dar pabrėžti, nes ir kolega Kęstutis kalbėjo trumpiau, tai ir aš pabandysiu trumpinti savo kalbą, tai yra dar vienas dalykas, į kurį, aš manau, reikia atkreipti dėmesį. Tai yra, aišku, valstybės tarnybos ydingumas. Čia mes turime tikrai judėti link valstybės valdymo pertvarkos, nesudaryti sąlygų, kad socialinis saugumas gali pateisinti nekompetenciją ar nepasiektus rezultatus. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad tai galėsiu dabar daryti ir per Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
Jeigu galėčiau atsukti laiką, ar daryčiau tą patį? Aišku, kad daryčiau tą patį. Ir skaidrinimas, ir įmonių efektyvinimas, ir tikrai kai kuriais atvejais valstybės valdomų kolūkių turėjimas tikrai nėra tai, ką mes galėtume turėti, ir valstybė neturėtų, matyt, mokėti už tai, kas nėra valstybės funkcija.
Šiek tiek apie laikotarpį, kuris laukia, apie kurį jau truputį užsiminiau. Yra taip: visas deklaravimo laikotarpis, poslinkis nuo 2023 metų, nuo šių metų, iki 2027 metų, visoje Europos Sąjungoje yra iki 25 % nuo pirmojo voko ir 35 % nuo antrojo voko, tad turi būti įrodomos ir suprojektuotos aplinkosauginės priemonės. Ir tos priemonės yra ne tik tai, kad išsaugotume gyvąją gamtą, bet yra taip pat ir tai, kad išsaugotume tą patį dirvožemį, kuris yra mūsų žemės ūkio pagrindas. Kai kurios priemonės, kurias mes suprojektavome, kurias mes numatėme, yra 80 % iš to viso voko, jos visos yra numatytos gamybinėms priemonėms, gamybinėms, tausojamosioms priemonėms. Todėl manau, kad tai yra geras subalansavimas tarp tikslų ir tarp subalansuotos gamybos.
Kalbant apie krizę, apie pieno krizę pakalbėsiu atskirai, sutinku, kad ji yra. Galime pasižiūrėti į skaičius. Skaičiai rodo, jeigu jau žiūrėtume į ilgalaikes perspektyvas, kad nuo 2004 metų mūsų žemės ūkio sukurta bendroji pridėtinė vertė yra 3,5 karto didesnė. Žiūrėdami visą tą laikotarpį, kad galėtume sakyti, kad kažkada, ar praeiti metai buvo kriziniai, tikrai to negalime matydami skaičius. Nesakau, kad galėtume tuo pasidžiaugti ir tuo kalbą baigti, nes nukritusios ne tik pieno kainos, nukritusios ir grūdų kainos, o praeitų metų energijos sąnaudos, trąšų sąnaudos tikrai buvo didelės, tai nereiškia, kad laukia pats lengviausias laikotarpis. Todėl mes stebime su visa atsakomybe ir dėmesingumu. Būname kartu su ūkininkais, nepaliekame jų, su jais būsime ir ateityje. Pieno krizė, jau ne kartą buvo minėta, tai – tikriausiai laiku nepriimtų sprendimų pasekmė.
Kooperacija. Net 2016 metais Komisija atliko struktūrinius visos Europos Sąjungos vertinimus, ten yra ir Lietuva paminėta, išvados yra aktualios, kad pas mus nesikooperuodami maži ūkiai neturi tinkamos derybinės galios apginti savo interesus. Maža kooperacija, mažas kooperacijos procentas tikrai yra didelė problema, ir dabar turėdami šią krizę mes ir skiriame pirmiausia patiems smulkiausiems ūkiams, kad jie išliktų gyvybingi, – 8 mln. paskirtų pinigų pieno krizei spręsti yra skirti maždaug truputį daugiau nei 90 % ūkininkų.
Kalbant apie struktūrinius dalykus, kurie ne vienoje strategijoje buvo paminėti, tai mes radikaliai pakeitėme ir įstatymą, ir sąlygas, ir finansavimo prioritetus kooperatyvams. Susitarėme kadencijos pradžioje, kad pieno sektorius yra ta sritis, kur reikia pasiekti, kad bent pieno gamyba nemažėtų. Tam buvo skirta 144,5 mln. eurų. Rezultatui pasiekti, žinoma, reikia ir ūkininkų įsitraukimo, taip pat reikia įsitraukimo tiek opozicijos, tiek pozicijos. Atsakant į tą vieną klausimą, kuris buvo pateiktas, aš manau, kad nesame mes blogame kelyje. Nėra sudėti blogi pamatai ar kokie nors sprendimai, kurie mus iškreiptų europinėje rinkoje, išsiskirtume mes iš kitų Europos valstybių.
Kalbant apie terminą, prašau, kad jis būtų skirtas iki šios kadencijos pabaigos, o jeigu norime pasidžiaugti rezultatais, ir visi to norime, aišku, tikiuosi, kad supratę rinkėjai suteiks tą mandatą ir ateityje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, prašom likti tribūnoje. Dabar iki 30 minučių yra skiriama klausti. Pirmasis klausia G. Surplys. Ruošiasi K. Mažeika.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Klausimų iš tikrųjų yra daug, jie taip ir liko turbūt neatsakyti. Bet aš galbūt susitelksiu į du klausimus. Pirmiausia, ministre, dėl tų 8 mln., skirtų ūkininkams. Mano žiniomis, 2022 m. birželio 29 d. buvo išleistas reglamentas dėl pagalbos ūkininkams, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagal tą reglamentą mes galėjome vienam ūkininkui skirti iki 15 tūkst. eurų. Klausimas: kodėl ta priemone nebuvo pasinaudota? Gal galite atsakyti?
Kitas dalykas. Jūs raštu pateikdamas atsakymus rašote, kad žemės ūkio produkcija didėja, eksportas didėja, tačiau, mano žiniomis, pieno eksportas per praeitus metus nukrito dvigubai. Ar jums šie skaičiai žinomi? Jeigu taip, turbūt tai nedera su jūsų pateikta informacija, kad žemės ūkio produkcija ir eksportas auga, nes pieno sektorius dabar giliausioje krizėje, deja, jis stipriai krenta. Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik pasitikslinsiu. Giedriau, kalbate apie 2021 metų reglamentą? (Balsai salėje) Praėjusių metų birželio mėnesį. Ačiū, tuomet išgirdau. Čia apie tą patį reglamentą. Taip. Apie tą patį buvo šitas klausimas net mūsų KPP priežiūros komitete, kad galima likučius panaudoti, lyg ir pagal šitą reglamentą galima panaudoti likučius. Kodėl nebuvo skirta iš šitos paramos pernai? Todėl, kad nebuvo poreikio skirti iš šitos paramos. Pagal reglamentą mes skiriame paramą sodams, paukštienos, kiaušinių ir kiaulienos sektoriams. Jeigu mes norėtume šiais metais juo pasinaudoti, jo galiojimas pasibaigęs, mes neturime galimybės, to užklausėme oficialiai. Iš Komisijos pirmadienį gavome atsakymą, kad pagal šitą reglamentą daugiau programos mes negalime teikti. Toks atsakymas. Turiu atsakymą raštu. Jeigu netikite, tikrai bus galima pateikti.
Kalbant apie pieno rodiklius, aš dabar neturiu skaičių prieš save, bet turėkite mintyje, kad pas mus (greičiausiai gali būti, aš tik nenoriu spekuliuoti, bet taip gali būti) tarpinio pieno produkto mažėja, bet mes iš tikrųjų daugiau ir daugiau turime tų kietųjų sūrių, puskiečių sūrių pieno produktų. Čia reikia pasitikrinti. Tikrai nesunku, nes statistiškai yra tie duomenys, irgi bus galima pažiūrėti. Aš neturiu prieš save skaičių, nespekuliuosiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi K. Vilkauskas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jeigu jau sakote, kad padėti geri pamatai, ir jeigu kalbate apie pamatų statybą, tai turbūt suprantate, kad ant pelkės pamatai niekada nebūna gerai padėti. Turbūt tokia trumpa replika. Bet jūs daug kalbate apie kooperatyvus, apie kooperaciją, apie derybines galias, tai gal galite pasakyti tiksliai, kiek per šiuos dvejus su puse metų inicijavote ir perkirpote juostelių, kiek buvo įkurta kooperatyvų jūsų dėka? Kokių derybinių galių jiems suteikėte, kad jie tapo ypač stiprūs?
Ir dar kitas klausimas. Kodėl teigėte savo pasisakymuose, kad Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių yra per daug ir turi mažėti, nes mums svarbu kaip nors išlaikyti darbo vietas, gamybinius pajėgumus ir kitus dalykus? Trumpai kol kas tiek. Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū. Čia viskas yra truputį iš konteksto ištraukta. Pradėsiu nuo pelkių, pelkių pamatų. Čia jūsų požiūris ir aš jo tikrai nekomentuosiu. Bet turime mes Bendrą klimato kaitos energetikos planą, kuriame yra sudėtos visos priemonės, tarp jų ir žemės ūkiui. Tame plane, man pradedant dirbti, buvo numatyta, kad žemės ūkio CO2 išmetimai turi mažėti 11 %. Žemės ūkis turi tokią unikalią galimybę, kad jis gali ir absorbuoti. Prasmė ta, kad jis neturi būtinai mažinti išmetimų, kas žemės ūkyje mūsų atveju būtų tikrai blogai, reikėtų mažinti gyvulininkystę, o mes to nenorime ir mes nuo pat pradžių pasakėme, kad mes elgsimės priešingai – mes judėsime link didėjimo. Tai kompensavimo mechanizmas yra absorbavimo pajėgumų stiprinimas, o geriausia ir didžiausia absorbcija yra šlapynės. Tą jūs puikiai turėtumėte žinoti, bet gaila, kad neklausote. Ministro veikla yra ne kooperatyvų įsteigimas. Kooperatyvų veiklai vykdyti turi būti suteikta kuo palankesnė politika. Tas ir padaryta, tą aš ir sakiau savo kalboje.
O dėl perdirbimo įmonių aš nesakiau, kad jų yra per daug. Aš turiu patikslinti jūsų klausimą, nes kontekstas yra toks: kai mes kalbėjome dėl pieno, kai prasidėjo pieno krizė, tai sakėme, aš sakiau, kad jeigu mūsų pieno perdirbimo įmonės neišlaikys gyvybingų ir vidutinių ūkių, gali atsitikti taip, kad pieno joms visoms dirbti visu pajėgumu Lietuvoje neužteks, juolab kad atsiranda regione didelis konkurentas – Estijoje statoma įmonė, kuri konkuruos dėl papildomo 30 % žaliavinio pieno, įvežamo į Lietuvą. Toks yra kontekstas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi V. Fiodorovas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, dabar jūsų pasisakymuose girdime apie trumpąsias grandines. Aišku, ir iki jūsų labai daug buvo kalbėta. Dabar užsimenate jau apie logistiką ir apie logistines grandines. Ar vis dėlto turite aiškų ir nuoseklų planą, o ne vien tik abstrakčias šnekas, kaip tai bus vykdoma ir kiek bus įtraukiamos savivaldybės ar, sakykime, nevyriausybinės, bendruomeninės organizacijos, įvairios pagyvenusių žmonių asociacijos ir taip toliau? Kaip tą mechanizmą įsivaizduojate ir kaip jis, jūsų nuomone, turi veikti kuo greičiau ir kuo sklandžiau? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Nuoširdžiai ačiū už klausimą. Tikrai ačiū. Kai aš pradėjau dirbti, mes iš karto pasakėme, kad mes norime, kad ūkininkų maistas, ūkininkų užaugintas arba perdirbtas, arba paruoštas maistas greičiau atsirastų savivaldybės, valstybės valdomų viešųjų įstaigų: darželių, mokyklų, ligoninių, globos įstaigų, virtuvėse. Ir iš karto numatėme tam tikrą programą, finansavimo priemones, kad tokie dalykai būtų įsteigti. Esminė tokio veiksmo sėkmės sąlyga, kad yra reikalingas savivaldybės įsitraukimas. Pradėjome nuo… Susidomėjimas nebuvo labai didelis iš pradžių. Turėjome kelias savivaldybes įvairiuose regionuose, bet dabar mes jau turime du projektus. Tai yra ne tik Žemės ūkio ministerijos nuopelnas, bet taip pat ir didelė padėka Kauno rajono, regiono savivaldybėms, ūkininkams, kurie į šį projektą įsitraukę. Tikiuosi ir labai linkiu jiems kuo geriausios sėkmės, manau, kad tai yra geras žingsnis, nes pirmi žingsniai, pirmi projektai, pirmi konkretūs įsipareigojimai jau pradėti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi A. Širinskienė.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ministre, labai gaila, kad vis dar neišgirdau pakankamai argumentų, kodėl turėčiau persigalvoti dėl savo balso dėl interpeliacijos.
Du klausimai jums. Minėjote apie pareigą likti poste. Tai ta pareiga likti poste yra dėl žemdirbių, kurie, akivaizdu, jumis nepasitiki, ar vis dėlto dėl partijos? O kitas klausimas yra toks: kokia buvo jūsų pozicija dėl tų 30 mln. eurų paramos Lenkijai ir kitoms valstybėms (na, šiek tiek mažiau ten paramos buvo) dėl tų kritusių grūdų kainų? Čia Europos Komisijos parama buvo. Kokia buvo jūsų asmeninė pozicija, ministerijos pozicija ir ar nesvarstėte tokiu keliu bandyti eiti dėl tų pačių kritusių pieno kainų Lietuvoje? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ne mano darbas jus įtikinėti, ypač ne pakeisti jūsų įsitikinimus. Tam ir yra, matyt, jūsų darbas – būti opozicijoje ir užduoti nepatogius klausimus. (Juokas, balsas salėje: „O koks jo darbas yra, ar ne?“) Kalbant apie paramą, čia ne tik Lenkijoje, ten buvo visas paramos paketas, vadinamasis pasienio šalių ūkininkų pagalbos paketas. Įėjo ir Rumunija, Bulgarija, Lenkija, aš neatsimenu, ar įėjo Slovakija, Vengrija, lyg ir ne. Mes pasisakėme visą laiką nuosekliai, kad tam neprieštaraujame, tai yra ir mūsų balsas, bet kad šita situacija yra ne tik pasienio, prašome žiūrėti plačiau į tai.
Kalbant apie mūsų prašymą… Europos Komisijos atsižvelgimą į mūsų prašymą dėl pieno krizės, tai mes jau spėjome šitą paketą ir dabar dirbame dėl antro, rengiame antrą paketą. Tai iš tikrųjų argumentus, skaičius tiek politiniu lygmeniu… Mano ir Latvijos ministro susitikimas su komisaru, bet ir techniniame direktorių susitikime šitos konsultacijos vyksta. Tikiuosi, kad Komisija mus išgirs.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, išties labai kurioziškai nuskambėjo, kaip jūs atsakėte K. Mažeikai į jo pajuokavimą apie pelkes ir namelius, atskaitydamas paskaitą apie šlapynes ir ekologiją. Tikrai panašu į tą anekdotą, kai studentas į biologijos pamoką ateina pasiruošęs apie drugelius, o jam klausimas apie drambliuką ir jis tada sako: ausys yra kaip drugelio, tai aš papasakosiu apie drugelius. Tai labai nerimta. Bet mano klausimas yra apie jūsų viceministro pono E. Giedraičio pareiškimus, nes jūs ką tik aiškinote dabar, kad su deklaravimu viskas gerai, o aš štai skaitau valandos senumo straipsnį, jis, cituoju, skamba taip: „E. Giedraitis pripažįsta, kad dalis sistemos dar neveikia, todėl jei reikės, deklaravimas bus pratęstas.“ Tai jūs viceministrą atleidote ar nuomonių nesuderinote, ar kas čia vyksta, kai informacija…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …mums yra pateikiama viena, o šnekate kitaip?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Agne. Aš pakartosiu, ką sakiau kalboje, ir pakartosiu dabar tiesiogiai jūsų klausimą. 2 savaites sistemoje nebus galima galutinai pateikti paraiškos, mes apie tai informavome iš anksto, čia nėra nieko nenumatyto. Mes matėme ir žinojome, kad duomenis iš kitų institucijų, kurios nepavaldžios Žemės ūkio ministerijai, mes gausime paskutinę minutę. Taip ir buvo. Ir todėl, žinodami, kad gali būti duomenys klaidingi, kad gali būti neatitikimų, mes šioms 2 savaitėms viską esame pasirengę, kad braižytume, plotus įbraižytume. Tą galima daryti, bet koregavimui, nes kai kurios korekcijos yra susijusios ir gali būti susijusios ne su taisyklių keitimu, mes turime numatę tas 2 savaites.
PIRMININKĖ. E. Pupinis išsibraukė. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi Zigmas… Netyčia išsibraukė. E. Pupinis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Nežinau, kažkodėl dingo užsiregistravimas. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti vieno tokio dalyko. Iš tikrųjų turbūt natūralu, kad mažieji ūkiai… Per 15 metų turbūt 70 tūkst. ūkių sumažėjo, kur laikė nuo vienos iki dviejų karvių. Natūralūs procesai vyksta ir turbūt visame pasaulyje taip yra, kad tie ūkiai stambėja. Tačiau per daug nedidėja ir tie didieji ūkiai, imant per 15 metų, kur didieji ūkiai. Na, atrodo, jie turėtų didėti, tačiau žinome, kad nemažai pasitraukė, perėjo iš gyvulininkystės į sėjamąsias kultūras. Ar iš tikrųjų nemanote, kad vis dėlto tokie balansai, kurie susiję su tam tikra parama, nėra iki galo teisingi? Kaip jūs manote, kas skatina vis dėlto daugiau užsiimti sėklininkyste ir grūdinėmis kultūromis, o ne iš tikrųjų darbuotis pieno ūkiuose, nes…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …technologijos kaip ir leidžia tai daryti automatizuojant procesus? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Pirmiausia efektyvumas pačios technologijos. Augalininkystės ūkiuose reikia mažiau darbo jėgos, yra didesni laiko tarpai, kai nereikia nuolatinės priežiūros, ir ilgą laiką pasaulio rinkose vyravusios palankios grūdų supirkimo kainos. Tai dalykai, kurie yra lemiami nepriklausomai nuo lokalios Lietuvos ar Lietuvos žemės ūkio politikos.
Aš ne iš jūsų pirmo girdžiu, tas pasakymas dažnai skamba, kad lyg ir net ir dabar mūsų strateginiame plane numatytos visos kompleksinės priemonės yra palankesnės augalininkams, o ne gyvulininkams. Nėra visiškai taip, nes augalininkų priemonės daugiausia išsprendžiamos plotu. Gal dėl to matyti to visko kompleksiškumas ir visa kita. Bet mes gyvūnų gerove, ne vien ploto priemonėmis, susieta parama pieniniams galvijams šitas priemones numatėme, padidinome, lyginant su praeitu laikotarpiu. Bėda yra ta, kad rezultatą – išmoką – ūkininkai gaus tik metų pabaigoje, tai yra kaip ir pažadėta, taip įtraukta, suprojektuota. Šiandieną mes neturime to rezultato, kuriuo galėtume pasidžiaugti, tada gal būtų lengvesnis ir šios dienos interpeliacijos procesas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi Z. Balčytis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aišku, labai liūdna, kad kitos ministerijos nepateikė reikiamų sluoksnių laiku ir dėl to žemdirbiai dabar jais negali naudotis. Bet iš tikrųjų ką jūs darysite? Jūs juk žinote, kad šiais metais bus paleista palydovinė ūkininkų sekimo sistema. Visi pasėliai bus automatiškai iš palydovo sekami. Jau pernai teko patirti, kas tai yra, kai išrašomos įvairios nuobaudos dėl sistemos klaidų. Ką šiuo atveju darysite, kad ūkininkai negautų tokių nuobaudų ne dėl savo kaltės?
Kitas konkretus klausimas. Jūs remiate ir skatinate kooperaciją, bet kai pripažinti kooperatyvai nori kreiptis dėl europinės paramos, jie gauna atsakymą, kad jeigu tai kooperatyvo turtas ir kooperatyvo teritorija, tokiam kooperatyvui europinė parama nebus skiriama. Jeigu tai būtų ūkininko kiemas ir ūkininko atskira sodyba, gautų paramą. Kodėl netgi taisyklės yra nukreiptos prieš kooperatyvus?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Palydovinės nuotraukos – tinkamas klausimas. Jau iš šito deklaravimo laikotarpio aš jums galiu dar kartą pabrėžti ir atsakingai pasakyti – tikrai tikrinsime ir su liniuote, nes braižant prie stalo atrodo vienaip. Kai pristato man, kaip ministrui, kai pristato mums, kaip politikams, atrodo viskas idealu, viskas ten turėtų veikti, kol nenueini į vietą ir nepamatai. Nors gyvename XXI amžiuje ir turėtume prie tų technologijų eiti, bet tikrai pasitikrinsime.
Dėl kooperatyvų. Tai čia reikia būti… Aš norėčiau klausimo tikslumo, nes pagal klausimo logiką sakyčiau, kad kalbate greičiausiai apie investicijas į valdas, nes yra kelios priemonės. Ten, kur kooperatyvai gali gauti, ir gauna, ir eina, o yra, kur tu turi investuoti į savo ūkį. Investicijos į valdas yra ūkininkui skirtos, tai yra kooperatyvo nariui, bet ne pačiam kooperatyvui kaip tokiam. Jeigu būtų perdirbti, tada kooperatyvas gautų ir į savo turtą, ir visa kita.
Ką mes pakeitėme ir kas ilgą laikotarpį tikrai buvo kliūtis, tai vadinamasis 2 % pelningumo rodiklis. Mes jį pakeitėme. Jis dabar yra įvairesnis ir tikrai dėl to sąlygos yra geresnės.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi R. Budbergytė.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš jūsų pasisakymo vis dėlto man yra likę patys pagrindiniai klausimai, nes aš atstovauju Šilutės apygardai. Žinote, kokios tai yra žemės ir kokie buvo pasiturintys arba, kitaip sakant, gerai ūkininkaujantys žemdirbiai. Šiandien situacija yra tokia, kad beveik pusė ar netgi ir daugiau yra atsidūrę, tikrai nesakyčiau šiandien, kad prie bankroto, bet labai sudėtingoje finansinėje situacijoje, nes yra nesprendžiama keletas klausimų.
Pirmas – dėl kainų smulkiesiems pienininkams. Jie buvo susirinkę, aš manau, kad ir į jus kreipėsi, ir buvo pažadėta, kad vis dėlto bus ieškota paramos.
Antras – dėl deklaravimo sistemos. Praeitą penktadienį taip pat buvau Šilutėje. Pirmiausia, šios žemės ūkio reformos išdava, kad nebesusigaudo, kas už ką atsakingas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas tiesiog dalyvaudamas šiame posėdyje, mūsų susitikime, pasakė: mes nežinome, kaip reikia deklaruoti.
PIRMININKĖ. Laikas!
Z. BALČYTIS (DFVL). Nežinome, kaip reikia deklaruoti, nes neturime aiškių instrukcijų ir aiškių principų.
Ir trečias. Kaip galėjo atsitikti, kad Estijoje statoma pieno supirkimo įmonė, o Lietuvoje supirkimo įmonės bankrutuoja, kai, atvirkščiai, estai niekada nebuvo žemės ūkio šalis? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Jeigu kalbate apie Lukšių pieninę, žinote, kokios ten priežastys. Ir ne tik dėl to, kad nukrito pieno kainos. Aš nenorėčiau plėtotis, nes kai politikai kišasi į verslo santykius, tai šiuo atveju žiūri ir akcininkai, jie gins savo interesus.
Dėl pieno kainos. Aš dabar neturiu skaičių su savimi, bet tikrai nesunku pasidalinti. Kiek aš pamenu, Šilutė ūkininkų skaičiumi daugiausia Lietuvoje gaus paramos pagal šią mūsų schemą, antra bus Šilalė. Ūkininkų, kurie gali gauti ir kurie gaus paramą, kaip sakiau, yra per 90 %. Kompensacija yra numatyta, paraiškos yra renkamos. Ūkininkai turi žinoti, kad ta galimybė yra, nes tą daro žemės ūkio skyriai.
Dėl žemės ūkio skyrių. Mes tikrai darėme ne vieną susitikimą. Čia turbūt ir K. Mažeika sakė, kad niekas nieko nežino. Lengva tikriausiai atstovauti visiems žemės ūkio specialistams, bet 13 dieną jau buvo jiems pirmiausia ir mokymai, tai yra realiai su sistema, ir tikrai bus. (Balsai salėje) Tai… Ir tikrai bus daugiau. Mes esame sutarę, iš tikrųjų žemės ūkio skyriai puikiai žino. Šias pirmas 2 savaites jie nekviečia ūkininkų deklaruoti, dabar vyksta daugiau per savarankišką deklaravimo sistemą. Kaip ir sakiau, mes skatiname, kad ateitų kuo įvairesnių ūkių, kad mes matytume, ar neišlenda kokių nors gilesnių bėdų. Bet dar kartą pakartoju, ši dalis buvo numatyta, buvo informuotos visos suinteresuotos šalys.
PIRMININKĖ. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi V. Jukna.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, esant tokioms aukštoms maisto produktų kainoms, panašu, kad jos nesiruošia nusileisti į buvusį lygį, jos išliks tikriausiai, net ir sumažėjusios, sunkiai įkandamos mūsų gyventojams, norėčiau jūsų paklausti. Vyriausybės programos prioritetuose vienas iš svarbiausių dalykų yra trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra. Jūs daug kalbate apie tai, kad ministerija ir jūs pats asmeniškai darote. Tačiau iš tiesų tam reikalingi tam tikri revoliuciniai pokyčiai tiek ir pačioje gamyboje, tiek ir vartojimo srityje. Sakykite, jūs pats asmeniškai kaip ministras kokius tuos konkrečius užraktus pritaikėte, kad tie rezoliuciniai pokyčiai vyktų iš tiesų taip, kad žmonės galėtų per metus, dvejus pajausti, kad iš tiesų dėl to mažėja maisto produktų kainos? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš buvau užsiminęs apie pirmuosius projektus Kauno rajone. Antro neatsimenu, bet Kauno, sakykime, regione, kur su milžinišku įsitraukimu Kauno rajono savivaldybės, mes tikimės, kad tas trumpųjų grandinių projektas bus sėkmingas.
Dėl užraktų ir pokyčių, ką mes padarėme ir ką dabar dar darome iki šiol reaguodami į pieno krizę. Mes iš karto pasakėme, kad reikia, be tų neišvengiamų trumpalaikių priemonių, pagalbos, tiesioginės, kurią mes skyrėme, reikia tikrai daug ir struktūrinių pokyčių. Tai viena. Kalbant apie susietąją paramą, yra numatyta papildoma išmoka kooperatyvo nariams. Net ir dabar, esant tiesioginei paramai, jeigu ūkis dalyvauja kooperacijoje, jam papildomai mokama 10 %. Skatinimo priemones mes ir dabar priimame.
Kalbant apie teisingesnę kainą, jau baigėsi laikotarpis ir gavome pastabų iš įvairių grupių, jau viešai girdėjote apie Pieno įstatymo dalykus, nes mes matome, kad yra galimybė dar vis piktnaudžiauti. Nors buvo nerašytas susitarimas dar man nesant ministru, kiti ministrai, dirbę prieš mane, sakė, kad kooperatyvams nebus sumažintos kainos, jeigu jie atveža prie perdirbimo įmonės tą patį kiekį, bet matome, kad taip nėra. Tai šiuo atveju mes nematome kitos išeities kaip taikyti įstatymo mechanizmą. Aš tikiuosi, kad šią savaitę baigsime derinimo pažymą ir galėsime su tuo įstatymu keliauti į Vyriausybę. Tai tikrai netrukus turėtų atsirasti ir Seime.
PIRMININKĖ. Klausia V. Jukna. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
V. JUKNA (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš du klausimus turiu. Į vieną jau iš dalies atsakėte, tai dėl Europos Komisijos paramos pieno sektoriui. Tik norėčiau dar patikslinti, kada galėtų būti tas antrasis paketas paleistas ir į kokią sumą mes galėtume ten pretenduoti, kokios mūsų galimybės? Tai būtų vienas klausimas.
Ir antras klausimas, dėl gyvulių veislininkystės sistemos norėčiau paklausti. Jau turbūt žinote, svarstėme ne kartą ir Kaimo reikalų komitete dėl Žemės ūkio duomenų centro veiklos tam tikrų sutrikimų. Gerai, kad darbai vyksta, turime grafiką ir šiuo metu tai sprendžiama. Žinoma, gaila, kad visus metus tai kažkaip buvo sustoję. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vis dėlto veislinių telyčių, pieninių veislinių telyčių, eksportas sumažėjo beveik 3,5 karto, mėsinių galvijų, veislinių gyvulių eksportas faktiškai iš viso nevyksta.
PIRMININKĖ. Laikas.
V. JUKNA (DPF). Ar numatote veislininkystės sistemos pertvarkymą, stiprinimą ir efektyvinimą tam, kad mūsų veislinių gyvulių rinka pajudėtų į priekį? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Dėl paramos atsakymas. Aš dabar neatsimenu tiksliai, kada turi būti priimtas sprendimas, bet antradienį yra numatyta AGRIFISH taryba Liuksemburge ir ten turėtų paaiškėti bent jau kryptis. Kaip jūs girdėjote vakar, nauja iniciatyva jau iš pačios Europos Komisijos atėjo, kad dar papildomai yra įliejama 100 mln. eurų pagelbėti toms pasienio valstybėms. Tai, aišku, problemos mastas, kažkaip vis bando, mūsų tą tokią kaip ir mažą smulkmę Europos Komisija pamiršta, bet mes dirbame ne tik, kaip sakiau, techniniu direktorių lygmeniu, bet ir kitais kanalais. Tikrai daug padeda ir ambasadorius prie Europos Komisijos.
Dėl veislininkystės. Mes nemanome, aš pats nemanau, tikrai tą esu sau pažadėjęs, sau ir bendruomenei, kad aš nemanau, kad buvo geras sprendimas Veislininkystės tarnybą perteikti Maisto ir veterinarijos tarnybai. Taip atsitiko, kad ją, galima švelniai sakyti, suvalgė. Ir kai mes matome, kai mes pradėjome kelti veislininkystės programų kokybę, aš atsimenu ir jūsų komentarą, na, tikrai kai kuriais atvejais neatlaiko kritikos. Kai turėsime galimybę, teisinį pagrindą įsteigti Žemės ūkio agentūrą, dėl kurios įstatymas jau yra pateiktas svarstyti, tai vienas iš pirmųjų žingsnių yra susigrąžinti, stiprinti, ir tam yra neformalus sutarimas ir su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Bet lygiagrečiai mes rengiame apskritai visą veislininkystės strategiją. Reikia apsispręsti dėl prioritetinių veislių, reikia pasiekti, kad riboti valstybės ar europiniai ištekliai nueitų ten, kur yra geriausias rezultatas, kur mes galime, turėdami didelį pagrindą ir potencialą, vystyti veislininkystę Lietuvoje, kad mes iš to laimėtume visi.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ir paskutinė dar spės paklausti L. Nagienė.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, mano toks klausimas – jūs labai maloniai atsiliepiate apie naują Lenkijos žemės ūkio ministrą, jūs ką tik sakėte: buvo labai gražus, šiltas pokalbis su nauju Lenkijos ministru, o kaip jūs vertinate buvusį Lenkijos ministrą, kai užteko penkiems ūkininkams papiketuoti ir atsistatydinti? Prieš jus piketuoja tūkstančiai Lietuvos ūkininkų.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Na, ne penki, ne penki tie ūkininkai buvo. Ir čia aš nenoriu tikrai net truputį, gal jūs, nenoriu net sarkazmo, nes aš perteiksiu ir buvusio ministro situaciją, ir dabartinio Lenkijos ministro nuotaikas. Jie puikiai supranta, jie yra vieni iš pagrindinių sąjungininkų Ukrainos. Ir tas jų sprendimas ginti savo ūkininkų interesus, jie puikiai įvardina, yra be išeities, tai yra išeities neturėjimo žingsnis. Ir dėl to čia sakyti, kad skaičius nulėmė, nulėmė daug gilesnės problemos ir jie patys tai puikiai supranta. Šioje vietoje toks ir būtų komentaras.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas bus vis tiek apie pasėlių deklaravimą. Prašom pasakyti, jūs ne pirmą dieną dirbate ir įsivaizduojate, ką reiškia viešasis pirkimas, ir jūs pasirašėte sutartį, kas diegia programinę įrangą. Konkrečiai jūs darėte užsakymus ir davėte užduotis. Kiek kainavo programinė įranga? Dabar, kai klausomės jūsų viceministro, jis sako: labai atsiprašome, bet negalėjome testavimo padaryti, netestavome programos. Tokią informaciją kalba viešai per televiziją, per žinias jūsų viceministras. Netestuota programa. Man pasakykite, kas yra atsakingas ir kokios sankcijos numatytos, jeigu ne laiku jums buvo pateikta programinė įranga?
Ir antras dar vienas trumpas klausimas – dėl depolitizavimo. Jūs sakote, labai geros valdysenos. Kas svarbiau: geras specialistas ar patikrinti, kad jis yra nepartinis? Kaip jums atrodo?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėl programinės įrangos atsakysiu. Noriu nepamiršti dėl programinės įrangos. Yra naudojamasi ne programine įranga. Problema yra ne programinė įranga, o duomenys, kurie atsiranda nauji. Jeigu įsivaizduotumėte, kaip atrodo, jeigu taip fiziškai būtų, tai būtų sudėta žemėlapis ant žemėlapio. Tarkime, ir visa esmė yra tokia – ne programinės įrangos, o duomenų, kuriuos mes gauname, tikslumas. Kai kuriuos duomenis mes leidžiame ranka taisyti ir tas buvo aptarta, pavyzdžiui, kraštovaizdžio elementus. Ne visus mato sistemos automatiškai. Ūkininkas, jeigu turi pavienį medį, gali įbraižyti. Jeigu yra maža kūdra, jis gali įbraižyti. Tai čia yra natūralu, tai yra natūralu. Čia toks būtų komentaras. Aš ką ir sakau, mes kai kuriuos sluoksnius gavome prieš pat deklaravimą. Bet mes to tikėjomės, tą matėme ir tas buvo planuota.
Dėl to, ar priklausymas partinei struktūrai, ar specialistas? Aišku, specialistas, net klausimo nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dabar diskusija. Pirmąjį kviečiu kalbėti G. Surplį. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, interpeliacija nėra paprastas ministro atsakymas į klausimus. Interpeliacija yra toks žanras, aprašytas Seimo statute, ir aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Tiek atsakydamas į klausimus raštu, tiek šiandien atsakydamas į klausimus žodžiu, mano galva, ministras nepateikia atsakymo į tą vieną vienintelį klausimą, kuris buvo užduotas. Klausimas, klausimas, gerbiami kolegos, ypač tie, kurie dirbsite redkolegijoje, kuri rengs, kuri spręs, ar atsakyta į klausimus, ar ne, nors valdančiųjų čia nedaug matau, tai nežinau, ar tas žmogus, ar žmonės, kurie dirbs komisijoje, iš tikrųjų girdėjo tuos atsakymus, bet klausimas buvo, kiek turi tęstis žemdirbių streikai, kad ministras atsistatydintų? Tai atsakymas, kurį mes išgirdome ir kurį mes perskaitėme, atsakymas yra: aš norėčiau pabaigti kadenciją ir norėčiau dirbti dar vieną kadenciją. Kaip tai suprasti? Kad žemdirbiai turi streikuoti dar dvi kadencijas ar kad ministrui yra dzin, taip negražiai kalbant, dėl Lietuvos žemdirbių ir jų problemų?
Be ministro pasvarstymų raštu ir žodžiu apie tai, kokia gražia linkme eina mūsų žemės ūkis, mes išgirdome tokių labai įdomių teiginių. Jie irgi turėtų būti įdomūs tai komisijai, kuri spręs, ar ministras atsakė į tą vieną vienintelį klausimą. Tie teiginiai yra tokie. Pasirodo, Žemės ūkio ministerija per kovidą mus išgelbėjo, kad mes turėtume maisto. Man labai įdomu, kokiais konkrečiais žingsniais tai buvo daroma, bet, pasirodo, jai turime būti dėkingi už duoną kasdieninę per COVID pandemiją. Išgirdome apie kažkokius šaldytuvus Žemės ūkio ministerijoje, jie, pasirodo, turėjo būti pripildyti. Štai dabartinės kadencijos metu tokia šaldytuvų diplomatijos praktika, ar kaip čia pavadinti, pasirodo, buvo nutraukta. Mano supratimu, mes tikrai šiandien atsakymo į tą vieną vienintelį klausimą neišgirdome. Todėl kviečiu komisiją atitinkamai nuspręsti ir leisti mums, Seimo nariams, sąžiningai slaptu balsavimu, kaip tai numato Seimo statutas, priimti sprendimą dėl to, ar ministras gali toliau tęsti savo darbus.
Gerbiamieji, kalbant apskritai apie situaciją, kad nebūtų tų gražių vaivorykštės spalvų, kuriomis ministras nupiešė mūsų žemės ūkio situaciją, noriu pasakyti, kad šiaip jau K. Navickas šiandien atlaiko trečią interpeliaciją, ne antrą, bet trečią. Tai turėtų sudominti mūsų agentūrą „Factum“, fiksuojančią rekordus Lietuvoje. Aš nejuokauju, aš nešaržuoju, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad šiaip jau politikai turėtų būti telkiantys, telkiantys savo sritį, telkiantys politinius kolegas, bet panašu, kad K. Navickui to padaryti nesiseka. Į tai irgi turėtume atkreipti dėmesį.
Na ir galiausiai žemės ūkis. Žemės ūkis ir ūkininkai, kurie šiaip jau ministro atsakymuose buvo visiškai pamiršti. Jeigu kalbėtume apie pieno sektorių, mes ir turime situaciją su streikais, mes ir turime situaciją su ūkininkų traktoriais keliuose, blokuojami keliai, kad eismas vyktų lėčiau. Tai yra legalu, nebaudžiama, bet tiesiog taip vyksta. Mes turime tuos 8 mln., pabarstytus žemdirbiams, ir turbūt keliolika milijonų po 15 tūkst. vienam ūkininkui – kaip ministras sakė, tiesiog buvo pavėluota, pavėluota pateikti paraišką. Buvo galima pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, bet mes pavėlavome pateikti paraišką. Mes turime galybę priemonių, kaip žemdirbiai gali modernizuoti savo įrangą ir didinti savo produkciją, didinti savo gerbūvį, tačiau, deja, praeitą mėnesį, paskutinę kovo dieną, Žemės ūkio ministerija priima sprendimą nepanaudotas ūkio modernizacijai lėšas, 4 mln. eurų, atiduoti techninei pagalbai, kitaip tariant, ministerijos ir jos pavaldžių įstaigų reikmėms. Jeigu mes kalbame apie tai, kad žemdirbiams gerinti sąlygas būtina, bet nesugebame sukurti priemonių net dėl tų Europos Sąjungos pinigų, kurie gali būti panaudoti žemdirbių būklei gerinti, turbūt lieka tas paskutinis klausimas, kad iš tikrųjų, kaip ministras ir įvardijo, prioritetas yra tik pelkių išsaugojimas, šlapynių plėtra. Tai ir rodo tie keli tūkstančiai eurų, kuriuos planuojama mokėti už šlapynių hektarą, jeigu konkrečiai, beveik 5 tūkst. 967 eurai už hektarą. Mano galva, kiekvienas, kuris šiandien nebalsuos už interpeliaciją, šiandien ar kitame posėdyje, tiesiog pritaria šiam prioritetui ir turėtų tai atvirai ir pasakyti Lietuvos ūkininkams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. Žemaitaitį. Ruošiasi V. Fiodorovas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Na, ko gero, šitą interpeliaciją būtų galima pavadinti „Būk ramus, čia Kęstutis plius“ arba, kaip sako Teksase ant tų jaučių jodinėjantys, vargšas Kęstutis, jau antrą kartą ant to jaučio jodinėja ir panašu, kad dar pusantrų metų toliau jodinės, nes niekas čia neįvyks. Būk, Kęstai, ramus, kaip sakant, premjerė tikrai pasistengė, Laisvės partijai rankas išsukinėjo, Liberalų sąjūdis, čia bandęs kelti balsą, ir tie visi yra nuraminti, net V. Pranckietis (vargšas) gavo antausį praeitą savaitę, ir dyzelinis kuras padidėjo, viskas. Nėra čia ko per daug pergyventi. Bet iš tiesų keletą dalykų, ko gero, gerbiamas Kęstuti, reikėtų aptarti, kas iš tiesų yra blogai. Blogai yra gal ne tiek jumyse, bet, matyt, jūsų komandoje. Dabar dėl to, ką jūs kalbėjote apie grūdų sektorių prieš tai atsakydamas į mano klausimą. Jums analogiškai buvo galima pritaikyti tai, ką padarė šiandieną lenkai, vengrai, bulgarai, rumunai, protestuodami todėl, kad ukrainietiški grūdai patenka į Lenkijos vidaus rinką ir iš esmės ją išbalansuoja. Kaip jūs žinote, praėjusių metų mūsų kviečių tonos užauginimas mums, ūkininkams, kainavo 170 eurų. Trąšas mes pirkome po 700–900 eurų. Ukrainiečiams netaikomi jokie aplinkosauginiai reikalavimai, ukrainiečiams netaikomos jokios sankcijos. Kaip jie pirko iš Baltarusijos trąšas, taip ir perka. Šiuo metu aš lygiai taip pat, kaip ūkininkas… per Ukrainą baltarusiškas trąšas perki už 130 dolerių ir atsiveži šičia į Lietuvą, kai Lietuvoje šiuo metu kainuoja 430 eurų. Aš jums galiu pasakyti – visos sankcijos yra apeinamos per Ukrainą ir kuo toliau, tuo… Puikiausiai Ukraina yra ta tarpinė šalis, kuri iš Baltarusijos mums, lietuviams, padeda įsigyti trąšų.
Kada jūs kalbate, kad nebuvo galima susiderėti su Europos Sąjunga, tai jūs visą šitą dalyką galėjote kuo puikiausiai panaudoti, nes karinio konflikto įvykiai Ukrainoje atsirideno iki mūsų pieno sektoriaus.
Leisiu šiek tiek pašaržuoti jus. Jūs esate atsakingas už naujų rinkų paiešką. Tapdamas ministru, jūs šitoje tribūnoje labai aiškiai tada komunikavote (yra stenograma, galime pasižiūrėti), sakėte, kad vienas iš pagrindinių mano uždavinių bus siekis ieškoti naujų rinkų. Jūs turite tokią vertybių politiką ir užsienio reikalų ministrą, guru G. Landsbergį. Prieš 3 savaites, tiksliau, prieš 3 mėnesius jis planavo kelionę į Indiją ir planuoja Indijoje atidaryti konsulatą. Jums žinotina, kad šiandien Indijoje jau antras mėnuo yra didelė krizė žemės ūkio sektoriuje, pieno kainos šoka į viršų, dėl ko jūs galėtumėte pieno miltelius importuoti į Indiją ir sėkmingai tenai padėti susireguliuoti. Tai vienas dalykas.
Dabar antras dalykas. Jūs ką tik padėkojote S. Gentvilui. Tikrai yra dėl ko padėkoti, nes dabar mes, užuot turėję vieną žemės ūkio, aplinkos ministrą, turime du aplinkos ministrus. Jūs dėkojate S. Gentvilui, o S. Gentvilas V. Pranckietį išdūrė, kaip sakant, ant posūkio užnešė taip, kaip B. Vanagą, kuris Dakare apsivertė dėl nemokėjimo vairuoti, ir išėjo taip, kad šiandieną žaliąjį kursą įgyvendina Biudžeto ir finansų komitetas. Šį trečiadienį jie sėkmingai pasiūlė padidinti akcizą. Taip, šiandien Biudžeto ir finansų komitetas žaliajam kurui, raudonajam kurui siūlo nedidinti, bet bendram kurui jie didina. Aš esu apskaičiavęs bendrą išraišką, kad po vakarykščio Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio maisto produktų kaina po 2024 metų parduotuvėje pakils 24 euro centais. Aš jums, ministre, pasakysiu: pasiskaičiuokite, ko jūs neskaičiuojate?
Jūs trims grandims padidinate. Pieno perdirbimo įmonė važiuoja pas ūkininką paimti pieno produktų. Ji vairuoja ir važiuoja dyzeliu. Ne žaliuoju dyzeliu, ne akciziniu dyzeliu, bet padidinto akcizo. Jis perveža į pieno perdirbimo įmonę, pieno perdirbimo įmonė padaro produktą, produktą paima fūra, fūra veža į logistikos sandėlį. Tai jau antra grandis. Trečia grandis – iš logistikos sandėlio ima mažos mašinos, daro paskirstymą į mažas parduotuves. Trims grandims jūs automatiškai padidinate būtent savikainą. Tai yra 24 %. Aš norėčiau, kad jūs atsiimtumėte šitą dalyką.
Dabar jūs kalbate apie maisto kainas – kyla maisto kainos. Aš praeitą savaitę vėl tradiciškai buvau Ispanijoje ir šnekėjausi su jų politikais: kaip jūs reguliuojate? (Atostogauju ir kartais gyvenu.) Aš galvoju, kaip jūs kovojate su šitais dalykais? Jie šiandieną, matydami ekonominį sunkmetį ir ekonominę gyvenimo būklę, automatiškai mažina mokesčius ūkininkams.
Ką jie padarė su bankais, ko jūs nedarote su premjere I. Šimonyte? Jie derasi su bankais, kad ūkininkams, kurie šiandien ima paskolas projektams įgyvendinti, Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus, būtų mažesnė palūkanų norma. Aš pats praeitą savaitę užpildžiau paraišką kaip ūkininkas gauti paramą vienam Nacionalinės mokėjimų agentūros projektui įgyvendinti. Man atėjo iš banko pasiūlymas – 4,7 %…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …metinių palūkanų. Jūs įsivaizduojate, Ispanijoje ūkininkas gauna už 3,1%, mes gauname už 4,7 %.
Gerbiamas ministre, aš sakau, būk ramus, čia tikrai niekas neįvyks, niekas nepasikeis, restoraną užsakyk, bet esminis dalykas – išgirsk, ką kalba ir opozicija, ir pozicija, ir ką kalba ūkininkai.
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ministre, tai nėra vienos dienos tema, jūs suprantate. Tai yra daugiau negu metus besitęsianti jūsų ir žemdirbių, jūsų sektoriaus istorija. Šiandien, kaip ir minėjau, nieko neišgirdau, kodėl turėčiau balsuoti prieš interpeliaciją. Žemdirbių nepasitenkinimas tęsiasi daugiau nei metai. Labai gaila, kad buvusios Vyriausiosios rinkimų komisijos pavyzdžiu paseka iš tikrųjų ne visi ir tas pavyzdys nėra užkrečiantis. Bet galbūt… Bet galbūt dar yra laiko tam.
Šioje kadencijoje nebuvo tiek žmonių nepasitenkinimo nė vienu sektoriumi, kiek žemės ūkio sektoriumi. Jau seniai buvo pamiršti masiniai žemdirbių protestai, mitingai, jie pastaraisiais metais atgijo, žinoma, ne veltui. Protestuoja žemdirbiai, ypač smulkieji ir vidutiniai. Protestuoja faktiškai visas žemės ūkio sektorius. Kelis kartus klausiau ministro, ar jis jaučia žemdirbių paramą, žemdirbių palaikymą – tiesaus atsakymo nei šiandien, nei prieš kelias savaites (kai ministras buvo šioje tribūnoje, klausiau) aš negavau. Akivaizdu, kad nebent tik tie žemdirbiai, kurie yra priklausomi nuo mažareikšmės ministro paramos, jį palaiko. Kiti iš esmės protestuoja ir tikisi, kad ši interpeliacija pasibaigs sėkme, nors mes visi akivaizdžiai matome, kad tos sėkmės gali ir pritrūkti.
Seimo nariams pateiktuose atsakymuose ministras K. Navickas tikina, kad jo padėti geri pamatai žemės ūkiui pertvarkyti ir klestėti, o tai turėtų sustiprinti ir konkurencingumą žemės ūkyje. Jis teigia jaučiantis pareigą likti poste ir tęsti darbus, bet vėlgi šiandien klausiau ministro, ministras šito klausimo vengia. Įdomu, kam jis tą pareigą jaučia – ar vis dėlto žemdirbių bendruomenei, žemės ūkio srities sektoriaus darbuotojams, specialistams, verslininkams, ar visgi pareigą savo partijai ir partijos vadovams?
Nesu nei žemės savininkas, nei ūkininkas, tačiau tenka bendrauti su daugybe ūkininkų Lietuvoje, ypač Kėdainių rajone. Gerbiami konservatoriai, tie žmonės, kurie protestavo čia prieš kelias savaites už šitų langų, tikrai nėra opozicijos čia suvaryti. Daugybė, teko pastebėti, ūkininkų, žemės ūkio specialistų, kurie čia buvo atvažiavę, yra būtent konservatoriai. Vieni pagrindinių žmonių, kurie lipo į tribūną, buvo būtent konservatoriai. Jeigu negirdite opozicijos, išgirskite bent jau savus. Juk žemdirbiai bijo, kad klaidų, trukdančių sėkmingai veikti, bus tiktai daugiau. Apie tai buvo kalbama tribūnoje per visus mitingus, bet gaila, kad mes kalbame, kad ministras ir ministerija vis dėlto dirba gerai ir problemų nematyti. Jūs nematote tų problemų.
Dabartinis deklaravimo sėkmės ar nesėkmės laukimas man atrodo keistai. Ne kartą iš šitos tribūnos kalbėta apie ministro mylimas pelkes, jų išsaugojimą ir milijonus, skiriamus toms pelkėms. Daug kalbama apie pieną ir kiek jo buvo išpilta ant gatvių, kelių, į laukus, apie drastiškai kritusias kainas ir apie mažai pastangų suvaldyti tą situaciją ir tą krizę. Daugybė kitų problemų. Ministras kalba, kad kalbėjo su Lenkijos žemės ūkio ministru apie atsistatydinimo institutą, bet pamiršo paminėti apie buvusį žemės ūkio ministrą, kuris dėl menkesnių problemų pasitraukė iš savo posto ir tiesiog nematė galimybės tęsti darbų. Gaila, kad mūsų politikoje, gaila, kad mūsų Seime ir Vyriausybėje viskas vyksta kitaip.
Įdomu bus pažiūrėti, ar Seimas ir valdantieji balsuos už žemės ūkio sektoriaus lūkesčius, už ūkininkų lūkesčius, ar už keistas ambicijas visomis įmanomomis priemonėmis išsaugoti postą ir poste ministrą, nepaisant nesusikalbėjimo su ūkininkais ir visų problemų žemės ūkio sektoriuje. Aš, kaip ir minėjau, neišgirdau nieko, kad galėčiau balsuoti prieš interpeliaciją. Tikiuosi, kad Seimas pasielgs panašiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Dabar pagal Statutą galėtų kalbėti ministras, bet jis nebenori pasisakyti. Tuomet kviečiu K. Mažeiką tarti baigiamąjį interpeliacijos teikėjų žodį.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų šiandien kaip niekada turbūt tampa aktuali prieš 80 metų išleista knyga. Turbūt prisimenate „Gyvulių ūkio“ (aišku, kas skaitėte, kolegos) esmę, kai gyvuliai išveja ūkininką iš jo namų ir jo fermos. Gyvuliai nustato septynias taisykles, septynis priesakus. Kaip niekada situacija panaši ir šiandien. Cituoju: „Pienu mes pasirūpinsime, draugai, – sako paršas Napoleonas.“ Panašiai vyksta ir šiandien – situacija pieno sektoriuje kažkas rūpinasi, bet patys pieno gamintojai yra palikti likimo valiai. Toliau kalbant apie pieną, tas pats sako: „Atvirai kalbant, daugelis kiaulių nemėgsta nei pieno, nei obuolių. Piene ir obuoliuose, tai įrodyta ir mokslo, draugai, esama medžiagų, tiesiog būtinų kiaulių jėgoms palaikyti. Kiaulės – protinio fronto darbininkės. Ant kiaulių pečių gula visa organizavimo ir vadovavimo ūkiui našta. Dieną ir naktį jos rūpinasi jūsų gerove. Ar žinote, kas nutiktų, jeigu kiaulės staiga nustotų eiti pareigas?“
Po ilgų darbų ūkyje, knygoje maždaug dvejų su puse metų laikotarpis, galiausiai iš septynių priesakų lieka užrašytas tik vienas priesakas: „Visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai yra lygesni už kitus.“ Galiausiai už lango susibūrę gyvuliai pagaliau suvokė, kas gi nutiko kiaulių fizionomijoms. Jie žvalgėsi čia į kiaules, čia į žmones, vėl į kiaules, vėl į žmones, bet dabar jau negalėjo atskirti, kas yra kas.
Tai, gerbiami valdantieji, atskirkite, kas yra kas.
PIRMININKĖ. Dėkui už literatūros pamokėlę. Gerbiami kolegos, pagal Statutą mes turėtume apsispręsti dėl redakcinės komisijos, kuri ruoš Seimo nutarimą, sudėties. Aš perskaitysiu, įvardinsiu, kas yra deleguotas.
Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos – A. Norkienė, ji interpeliacijos pateikėja. Iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – K. Mažeika, taip pat interpeliacijos pateikėjas. Darbo partijos frakcija – V. Valkiūnas, jis taip pat pasirašė po interpeliacijos tekstu. Mišri Seimo narių grupė – A. Palionis, taip pat interpeliacijos pateikėjas. Socialdemokratų partijos frakcija – E. Sabutis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – A. Jakavonytė, S. Jovaiša, B. Matelis, J. Sejonienė. Liberalų sąjūdžio frakcija – R. Vaitkus ir Laisvės frakcija – M. Matijošaitis.
Pirmiausia ar galime patvirtinti tokią komisijos sudėtį bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Kviečiu komisiją susirinkti man kairėje, jums dešinėje salės pusėje ir aptarti, parengti nutarimo projektą, kurį vėliau pateiksite Seimui.
G. Surplys norėtų pasisakyti. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū. Aš labai atsiprašau, jeigu pasakysiu ne tą, ką reikia, bet jeigu neklystu, A. Jakavonytė, prieš tapdama Seimo nare, dirbo Žemės ūkio ministerijoje. Ar čia nebus interesų konflikto? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. K. Masiulis nori replikuoti. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš po šitos 9 klasės literatūros pamokos pradėjau suprasti, kad kai kas ūkininkauja, o jų interesų konflikto nėra čia. Gal jie iš viso turėtų nusišalinti nuo balsavimo?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, kviečiu susirinkti komisiją ir parengti nutarimo projektą.
15.23 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2)ES (priėmimas)
O per tą laiką mes galėtume apsvarstyti paskutinį klausimą – 2-7.1, tai yra projektą Nr. XIVP-2355(2) ir lydimąjį. Kviečiu V. Kernagį, kad pristatytų Kultūros komiteto išvadą. Prašom.
A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau dėl šio klausimo paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu prašote pusvalandžio pertraukos. Apsispręskime balsuodami. Galbūt galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Pusvalandžio pertrauka bendru sutarimu dėl darbotvarkės 2-7.1 ir 2-7.2 klausimų.
K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl komisijos. Paaiškėjo, kad kolega Valdemaras yra išvykęs į renginį. Gal pakeisti kitu nariu, ar kaip? Nežinau tvarkos.
PIRMININKĖ. Be jokios abejonės. Darbo partijos frakcija turėtų deleguoti savo narį. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). V. Giraitytė.
PIRMININKĖ. Gerai. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam teikimui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Tuomet patvirtiname tokią sudėtį. Siūlyčiau dabar apsvarstyti rezervinį 1 klausimą. Nėra dar, ar ne? Gerai.
15.26 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas Nr. XIVP-2621 (pateikimas)
Na, gerai, tuomet eikime iš eilės. Siūlau pateikti 2-6 klausimą – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą Nr. XIVP-2621, jei ministrė G. Skaistė yra pasirengusi tai padaryti. Prašom. Kviečiu į tribūną. Skaidrės yra parengtos. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Noriu pristatyti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą. Įstatymo parengimo priežastys yra susiklosčiusios dėl išskirtinių aplinkybių, kurios susiformavo finansų sektoriuje, ir taip pat finansavimo poreikių, kurie yra identifikuoti Lietuvoje.
Turbūt išskirtinės aplinkybės susiformavo pradžioje dėl to, kad buvo pandemijos laikotarpis. Valstybės narės visoje Europos Sąjungoje taikė dosnias valstybės pagalbos priemones tiek verslui, tiek žmonėms, todėl euro zonos bankuose susiformavo netipinis likvidžių lėšų perteklius. Taip pat dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje paspartėjo infliaciniai procesai, dėl to Europos Centrinis Bankas ėmėsi ryžtingai didinti pagrindines palūkanų normas, jos taip pat daro įtaką bankų pelningumui. Taip pat dėl šių priežasčių kredito įstaigos neįprastai didelę dalį savo lėšų laiko centriniame banke, už jas Europos Centrinis Bankas moka būtent tas padidintas palūkanas. Dėl tų pačių priežasčių, dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir geopolitinės įtampos, susiformavo poreikis paspartinti NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje ir investuoti į karinio mobilumo ir karinės infrastruktūros projektų finansavimą. Tam taip pat reikalingos didelės lėšos.
Jei dabar pažvelgtume į prognozuojamą pelną, jau šiais metais jis buvo didesnis, nes IV ketvirtį Europos Centrinis Bankas pradėjo sparčiai didinti palūkanų normas. Normaliais laikais bankų pelną Lietuvoje, finansų įstaigų pelną Lietuvoje sudarydavo apie 250–300 mln. eurų, o pastaraisiais metais, 2022 metais, kai, kaip minėjau, IV ketvirtį jau matėme pirmuosius ženklus susiklosčiusios situacijos, bankų pelnas, bendrai paimtas, buvo 468 mln. eurų. Na ir prognozuojama, kad 2023 metais, panašu, kad ir 2024 metais, jeigu pasitvirtins tos prielaidos, kurios dabar laikomos centrinėmis, bankų pelnas galėtų siekti ir daugiau kaip 1 mlrd. eurų.
Dabar žvelgiant turbūt į susiklosčiusias aplinkybes, kaip minėjau, yra susiformavęs netipiškai didelis likvidžių lėšų perteklius bankuose. Tarkime, šiuo metu 11 mlrd. eurų yra daugiau indėlių, nei išduota paskolų. Didelė dalis šių lėšų yra laikoma centriniame banke. Centrinis bankas moka Europos Centrinio Banko nustatytas aukštas palūkanų normas, kur rizika yra minimali, tačiau ateinančios viešosios lėšos į bankų sektorių yra gana didelės.
Dabar žvelgiant į mūsų siūlymą, mūsų siūlymu tokio įnašo mokėtojai būtų kredito įstaigos ir filialai, taip pat įnašo bazė, tai yra nuo ko yra skaičiuojamas solidarumo įnašas, būtų grynųjų palūkanų pajamos, tai yra skirtumas tarp palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų, kurios daugiau kaip 50 % viršija vidutines ketverių metų grynųjų palūkanų pajamas, kurios susiformavo per ketverių metų vidurkį. Už 2023 metus būtų skaičiuojama pagal 2018–2021 metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkius, už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkius.
Tai suponuoja, kad tai yra slenkantis vidurkis, dėl to turbūt jau ir pasibaigus įstatymo galiojimui net ir bazės, nuo ko yra apmokestinamas šitas solidarumo įnašas, tiesiog nebeliktų, nes, pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms, tiesiog tos aukštos grynosios palūkanų pajamos taptų nebeegzistuojančios arba tiesiog palyginimas su praėjusiais laikotarpiais nebūtų toks didelis, kad būtų dar apmokestinamoji bazė, nuo kurios būtų galima skaičiuoti tokį solidarumo įnašą. Todėl savo esme šitas įstatymas yra laikinas ir, mūsų siūlymu, jis galiotų dvejus metus. Na, ir taip pat bazė yra padauginama iš koeficiento, atspindinčio veiklos Lietuvoje apimtis.
Reaguojant turbūt ir į Europos Centrinio Banko išsakytas pastabas yra siūloma, kad įnašas būtų mažinamas, jeigu grynosios palūkanų pajamos sumokėjus įnašą liktų mažesnės nei praėjusių metų palūkanų pajamos, padidintos 15 %. Įnašo tarifas nuo tos bazės, kuri yra virš 150 % pastarųjų ketverių metų vidurkio, būtų 60 %. Tai reiškia, kad to, kas viršija 150 % ketverių metų vidurkio, 40 % liktų bankams, na, o tuo tarpu 60 % būtų kaip solidarumo įnašas. Vėliau skaidrėse parodysiu, kaip vizualiai tai atrodo. Siūloma, kad įstatymas galiotų dvejus metus.
Na, ir pagrindiniai pakeitimai po derinimo su visuomene ir su institucijomis, kad visgi atkreipiant dėmesį į tai, kad siūlomas įstatymas galėtų paveikti ir kreditavimo apimtis, kurios yra taikomos Lietuvoje, kad visgi nebūtų poveikio ekonomikai, siūloma, kad solidarumo įnašas nebūtų taikomas naujoms kreditavimo sutartims, tai yra sutartims, kurios sudarytos nuo šių metų pradžios, nuo tos bazės nebūtų skaičiuojama. Taip pat atsisakyta 400 mln. eurų Lietuvos Respublikos rezidentų indėlių ir kitų lėšų ribos, nes bankai kreipėsi turbūt ir į Konkurencijos tarybą, ir į Europos Komisiją, sakydami, kad diskriminavimas didžiųjų finansų įstaigų atžvilgiu mažųjų, tuo tarpu sudarant mažiesiems finansų rinkos dalyviams geresnes sąlygas nei didiesiems, juos diskriminuoja, tai dėl to buvo atsisakyta 400 mln. eurų Lietuvos Respublikos rezidentų indėlių ir kitų lėšų ribos.
Įstatymas būtų taikomas visiems finansų rinkos dalyviams, kurie gauna didesnes grynąsias palūkanų pajamas, nei yra nustatyta įstatyme, tai yra ketverių metų vidurkį padauginus iš pusantro karto. Na, ir taip pat atsisakyta papildomo lydimojo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.
Ir kaip vizualiai atrodo siūlomas įnašas, tai pilka zona šioje skaidrėje yra grynosios palūkanų pajamos tų kredito įstaigų, kurios nepasiekia ribos ir solidarumo įnašo apskritai nemokėtų, šviesiai mėlyna riba yra tų kredito įstaigų grynosios palūkanų pajamos, kurios pasiekia ribą, tačiau nuo šios dalies solidarumo įnašas nėra skaičiuojamas, nes jis neviršija ketverių metų vidurkio, padauginto iš pusantro karto. Tuo tarpu tamsiai mėlyna ir labai šviesiai mėlyna dalis atspindi tą vietą, tai yra bazę, nuo kurios yra skaičiuojamas solidarumo įnašas. Tai nuo tos bazės 40 % liktų bankams ir 60 % keliautų į valstybės biudžetą. Tai yra tamsiai mėlyna dalis, taip sakant, ledkalnio viršūnė, yra ta dalis, kuri pasiektų valstybės biudžetą, o tuo tarpu visos kitos pajamos liktų finansų sektoriuje. Ir dėl to turbūt yra vertinama tiek Lietuvos banko, tiek ir mūsų pačių, kad visgi finansų stabilumui šio įnašo įvedimas pasekmių neturėtų. Na, ir akivaizdu, kad ši skaidrė yra padaryta remiantis skaičiavimais, tam tikromis prielaidomis ir tik pasitvirtinus toms prielaidoms, kurios šiandien atrodo labiausiai tikėtinos, tai yra dėl terminuotų indėlių apimties, dėl terminuotų indėlių palūkanų augimo, dėl kitų parametrų, tik jiems išsipildžius galėtų išsipildyti toks scenarijus ir būtų surenkama tam tikra lėšų suma.
Žvelgiant į kitas aplinkybes, kurios taip pat yra šiuo laikotarpiu išskirtinės, manome, kad karas Ukrainoje paspartino ne tiktai tuos infliacinius procesus, bet ir mūsų poreikius investuoti į karinę infrastruktūrą ir į pasirengimą priimti NATO sąjungininkus Lietuvoje. Investicijos reikalingos tikrai ženklios ir per ganėtinai trumpą laikotarpį, manome, kad Ukraina šiandien laiko frontą už mus, bet visgi turime pasinaudoti tuo laikotarpiu ir investuoti dideles lėšas, kad būtų galima užtikrinti, kad sąjungininkai galėtų atvykti saugiai, greitai ir prisijungti prie mūsų gynybos sistemos.
Siūlomas lėšų panaudojimo tikslas – karinio mobilumo ir dvigubo panaudojimo civilinėms ir karinėms reikmėms, tai yra transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad atskirais įstatymais, kurie nėra valstybės biudžeto įstatymas, galima numatyti paskirtį, kam bus panaudotos lėšos, tačiau tai turi būti skirta ypatingiems, ilgalaikiams strateginiams, visuomenei svarbiems uždaviniams konkrečiu, apibrėžtu laikotarpiu, tačiau ne nuolatinėms funkcijoms finansuoti. Tai reiškia, kad turi būti apibrėžtas konkretus panaudojimo laikotarpis, kuris trunka ilgiau negu vienus metus, tačiau galima apibrėžti, kad tai yra investicijos, kurios turi savo terminuotą panaudojimą, ir tai nėra nuolatinės funkcijos, kurias prisiima valstybė, nes pajamos taip pat yra nenuolatinės.
Iš pradžių buvo identifikuota pagal karinio mobilumo ir dvigubo panaudojimo transporto infrastruktūros projektų sąrašą 963 mln. eurų poreikis investiciniams projektams, kurie planuoti ar rengti projektai Connecting Europe Facility priemonei, tai yra europinė priemonė, kad būtų galimas jos dalinis finansavimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad čia europinė priemonė ir kad visai Europai yra skirta 1,5 mlrd. eurų septyneriems metams, todėl natūralu, kad Lietuvos dalis, kurią galėtume gauti iš tos priemonės, yra santykinai nedidelė. Todėl mūsų siūlymas yra investuoti būtent į šiuos projektus.
Taip pat buvo apskaičiuota, kad galimas solidarumo įnašo surinkimas per dvejus metus galėtų būti 410 mln. eurų. Siūlome šias lėšas skirti būtent šiems projektams finansuoti.
Taip pat yra identifikuoti dar Krašto apsaugos ministerijos papildomi poreikiai poligonų parengimui, kad būtų galima greičiau priimti sąjungininkus. Jie yra prie šios sumos dar papildomai.
Kalbant apie projektus, kurie buvo identifikuoti, turbūt pirmiausia yra kelių, kurie yra reikalingi atvykti sunkiajai ginkluotei, rekonstravimas. Tai yra pirmiausia keliai nuo Lenkijos „Via Baltica“, taip pat alternatyvus kelias iš Lenkijos link Vilniaus, taip pat yra geležinkelių signalizacijos įrengimas iš Lenkijos link Kauno, taip pat yra įvairių krovos stotelių, taip pat tiltų, kurie reikalingi sunkiajai technikai važiuoti per mūsų kelius. Jie yra, tarkim, šiuo metu autostradoje identifikuoti. Taip pat yra keliai prie Rūdninkų poligono, Pabradės poligono. Taip pat yra oro uostų infrastruktūros projektų padarant taip, kad galėtų atvykti didesni orlaiviai į mūsų oro uostus, taip pat laivų terminalo projektas, įvairių krovos stotelių, aplinkkelis prie Jonavos ir kitų infrastruktūros projektų, kurie yra reikalingi sąjungininkams priimti Lietuvoje. Toks yra mūsų siūlymas ir laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų užsirašė klausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Bagdonas. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiama ministre, šiandien Seimo seniūnų sueigos posėdžio metu šis klausimas buvo pavadintas bankų nuskalpavimo mokesčiu ir tai tikrai nedžiugina. Nors pastaraisiais metais daugelis iš mūsų tikrai turime priekaištų Lietuvoje veikiantiems bankams, toks apmokestinimas, vadinamas solidarumo mokesčiu, yra pavojingas precedentas mūsų šalyje. Manau, kad mūsų vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti konkurencija bankų sektoriuje ir kad Lietuvos gyventojai gautų kuo kokybiškesnes ir prieinamas paslaugas. Manau, kad tokie valdžios sprendimai nerimą kelia ne tik Lietuvoje šiuo metu veikiantiems verslams, bet ir planuojantiems investuoti Lietuvoje. Bet kuris sektorius, kuriam šiuo metu sekasi sėkmingai arba geriau nei kitiems, gali įžvelgti pavojų, kad valdžia bet kada gali sugalvoti juos papildomai apmokestinti.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. BAGDONAS (LSF). Klausimas būtų, ar nemanote, kad šis laikinas įstatymas gali turėti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visų pirma, aš to nevadinčiau bankų skalpavimo mokesčiu ir jokiu būdu nesutikčiau, kad bankų sektorių yra siekiama kaip nors nubausti dėl vienokio ar kitokio žmonių nepasitenkinimo šio sektoriaus veikla. Man atrodo, jiems net patogiau, kad yra toks naratyvas, kad yra politikų, kurie bando nubausti blogus bankus. Bet iš principo šis įstatymas yra pasekmė išskirtinių aplinkybių, kurių nematyti aš tiesiog negaliu. Tas pats buvo padaryta ir energetikos sektoriuje, kai fiksuoti kaštai lieka tokie patys, o kainos šoka į viršų dėl priežasčių, nesusijusių su sėkmingais verslo sprendimais. Tokiu atveju akivaizdu, kad tas pelnas yra labiau laikytinas ekonomine renta nei sėkmingų verslo sprendimų rezultatu.
Sakyčiau, bankų sektorius nėra niekuo ypatingas, tiesiog yra išskirtinės aplinkybės, lemiančios tai, kad Europos Centrinis Bankas, vykdydamas savo monetarinę politiką ir pirminį savo uždavinį suvaldyti infliaciją, taip pat lemia ir tai, kad viešieji pinigai iš centrinių bankų be jokios rizikos keliauja į komercinių bankų iždus. Mano siūlymas: tiesiog tą naudą, ateinančią iš įvairių susiklosčiusių aplinkybių, galima būtų solidariai padalinti tarp valstybės. Ji taip pat prisidėjo prie tokios situacijos susiformavimo dėl dosnios valstybės pagalbos, o tai taip pat mažina ir bankų kredito riziką. Mūsų siūlymas: investuoti į tai, kas yra bendras viešasis gėris, tai yra į krašto apsaugą, svarbią mums visiems, taip pat į investicinę aplinką. Ne kartą teko susitikti su įvairiais investuotojais. Esminiai jų keliami klausimai yra būtent krašto saugumas ir energetinis saugumas. Man atrodo, investicijos į šias sritis stiprina mūsų investicinę aplinką ir padeda pritraukti papildomų investuotojų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiama finansų ministre, mano klausimas būtų gal iš dviejų dalių. Pirma, jūs ruošiatės apmokestinti grynųjų palūkanų pajamas, pritaikius tam tikrą koeficientą. Bet taip pat aš norėčiau sužinoti, kaip bus apmokestinami finansų sektoriaus dalyviai, generuojantys dalį pajamų užsienyje? Yra iškilę kai kurių klausimų, kad tokios įmonės, tokie subjektai, dirbantys Lietuvoje, išvengs apmokestinimo ir jų konkurencinės sąlygos bus geresnės, palyginti su tomis finansų institucijomis, kurios iš esmės generuoja pajamas Lietuvoje. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi rengiant šį įstatymą turbūt esminė prielaida, kad išskirtinės aplinkybės susiklostė Lietuvoje, todėl sprendimai dėl solidarumo įnašo bazės yra susiję su jų veikla Lietuvoje. Vadinasi, Lietuvos rezidentų indėliai, Lietuvos rezidentų gaunamos palūkanos ir jų skirtumas yra įnašo bazė, o ne apskritai bankų vykdoma veikla kitose valstybėse, nes tai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, susiformavusiomis būtent Lietuvoje. Todėl mūsų siūlymas apmokestinti, na, įnašo baze laikyti tas grynąsias palūkanų pajamas, kurios yra susijusios su bankų veikla Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas, ruošiasi E. Rudelienė.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, ar jums neatrodo, kad silpniausia šio pasiūlymo dalis yra 4 straipsnis? Jame aiškiai, imperatyviai yra nurodoma, kur papildomos biudžeto pajamos bus nukreiptos. Taip jūs supriešinate Lietuvos kariuomenės ir krašto apsaugos finansavimą su viena konkrečia gyventojų grupe, kenčiančia šiandien nuo išaugusių palūkanų dėl įvairiausių nuo jų nepriklausančių priežasčių. Ar tikrai nevertėtų svarstyti siūlymo nukreipti tuos pinigus į valstybės biudžetą? Jūs, Vyriausybė, ir mes, Seimas, jį skirstome pagal žmonių poreikius, pagal žmonių prioritetus. Taip neutralizuotume tą supriešinimą. Mano galva, mes neišvengiamai pagimdysime dalies visuomenės tam tikrą nusistatymą prieš Lietuvos saugumą, Lietuvos karines išlaidas. Kam to reikia?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tada kyla klausimas: o kieno yra krašto apsauga, kam ji reikalinga, ar ji reikalinga man, ar ji reikalinga visiems Lietuvos žmonėms? Jeigu ji reikalinga visiems Lietuvos žmonėms, natūralu, kad tai yra bendras gėris ir jį reikia finansuoti iš bendrų biudžeto įnašų. Man atrodo, kad mūsų pasiūlymas yra atliepiantis būtent tas išskirtines aplinkybes, kurios susiformavo ne šiaip sau, tai yra Rusijos invazija į Ukrainą padiktavo, kad tam tikri projektai turi būti įgyvendinami sparčiau, ir reikia tikrai gerokai didesnių lėšų.
Taip pat atkreipčiau dėmesį į Europos Centrinio Banko nuomonę, taip pat į Konstitucinio Teismo sprendimus, kad lėšos, jeigu jos yra nurodomos konkrečiai įstatymo projekte, negali būti skirtos tęstinėms funkcijoms finansuoti. Vadinasi, turi būti labai konkretus trumpalaikių investicijų sąrašas, kuris turi būti finansuojamas, ir tokiu atveju gali nurodyti finansavimo paskirtį jau konkrečiai įstatyme.
PIRMININKĖ. Klausia E. Rudelienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Taip, išties bankų pelnai įspūdingi ir, atrodo, lyg turėtume taikyti solidarumo mokestį. Bet sakykite, ar tik bankų pelnai šiandien yra tokie įspūdingi, ar nėra kitų verslo šakų, kurios taip pat turi įspūdingus pelnus pastaruoju metu? Ar mes nesiunčiame tokios žinutės Lietuvos investuotojams, kad Lietuvoje gali būti, sakote, nevadinate to mokesčiu, bet kad ir kaip būtų, solidarumo mokestis ar solidarumo taikymas, tai vis tiek yra mokestis ir tai yra dideli pinigai.
Antra klausimo dalis būtų: kodėl nuo gegužės 1 dienos netaikomas net tas 6 mėnesių laikotarpis, kuris lyg ir turėtų būti taikomas, keičiant mokestinę sistemą? Tokie būtų klausimai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gal pradėsiu nuo antrojo. Išskirtinės aplinkybės yra susiformavusios čia ir dabar, jos yra susiformavusios jau nuo 2022 metų IV ketvirčio. Matome, kad bankų pelnai praėjusiais metais išaugo iki 468 mln. eurų būtent kaip IV ketvirčio pasekmė. Tai yra todėl, kad Europos Centrinis Bankas ėmėsi ryžtingai didinti palūkanų normas, akivaizdu, kad už perteklinį likvidumą, kurio, kaip minėjau, bankai tikrai turi daug, be jokios rizikos pinigai, viešieji pinigai, taip pat keliauja į komercinius bankus. Taigi netipinė situacija yra dabar: jeigu tiesiog taikysi 6 mėnesių terminą, tikėtina, kad situacija bus pasikeitusi, o terminas, kuomet įstatymas galioja, nebus toks efektyvus.
Konstitucinis Teismas taip pat buvo identifikavęs, kad net ir mokestiniai įstatymai gali įsigalioti per trumpesnį laiką negu 6 mėnesiai, jeigu yra susiformavusios išskirtinės aplinkybės. Išskirtines aplinkybes Vyriausybė yra pasitvirtinusi su Valstybės kontrole, jos buvo identifikuotos dėl situacijos, kuomet vyksta karas Ukrainoje, yra išaugę poreikiai finansuoti tiek iš Ukrainos atvykstančius karo pabėgėlius, tiek ir karinę infrastruktūrą, karinę ginkluotę, o tam reikalingos lėšos yra būtent dabar. Dėl tų susiformavusių išskirtinių aplinkybių manome, kad įstatymą reikia priimti dabar ir jo įsigaliojimas neturėtų būti atidėtas pusei metų.
O kalbant apie kitus sektorius, kurie uždirba didelius pelnus, tai, kaip minėjau, nėra bankų sektorius koks nors išskirtinis, kad mes jį kažkaip mylime ar nemylime, ir dėl to yra priimami sprendimai. Sprendimai priimami dėl to, kad susiklostė išskirtinės aplinkybės, kurios nepriklauso nuo bankų pastangų. Tai reiškia, kad Europos Centrinio Banko politika, kuri yra vykdoma, priklauso nuo Europos Centrinio Banko sprendimų. Iš dalies situacija susiklostė tokia, kad reikia didinti palūkanų normas, nes yra pasistūmėję infliaciniai procesai dėl karo Ukrainoje. Valstybės pagalba pandemijos metu taip pat buvo ženkli, tikrai valstybė prisidėjo daug, kad ir kredito rizika mažėtų, ir bankų perteklinis likvidumas taip pat susiformuotų. Tai jie susiformavo ne dėl bankų kokių nors proaktyvių pastangų, bet tiesiog todėl, kad tokia situacija.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas šiek tiek panašus į gerbiamo T. Tomilino, tik kitu kampu. Dabar visiškai sutinku, kad kariniam mobilumui reikia lėšų, kadangi tai yra ypatingos paskirties lėšos. Bet kodėl mes dalies, na, sakyčiau, gal ir nedidelį procentą, negalėtume nukreipti į mūsų vidinius resursus? Yra Pilietinio pasipriešinimo strategija, kur dabar jau, matyt, bus galų gale mėnesio laikotarpiui sudarytas veiklos planas. Turime Pasienio tarnybą, turime karius savanorius, turime šaulius. Tai mūsų Pilietinio pasipriešinimo strategijoje pagrindinis tikslas ir yra atsparumas, pilietinė valia priešintis. Tuo labiau ir policijos pareigūnai, ir Migracijos tarnyba, prokuratūra, teismai irgi labai skundžiasi dėl tų lėšų trūkumo, ypač žmogiškajam potencialui apmokėti. Ar negalėtume dalies nukreipti būtent šioms ypatingoms sąlygoms ir į šias sritis? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tęstiniai poreikiai turi būti numatomi valstybės biudžete, nes tai yra tęstiniai įsipareigojimai, kurie nesibaigs pasibaigus šiam laikotarpiui, kuomet ateina papildomos lėšos iš solidarumo įnašo. Todėl solidarumo įnašo lėšos tiek dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tiek dėl Europos Centrinio Banko rekomendacijų yra numatomos tiems sprendiniams, kurių poreikiai yra trumpalaikiai ir kurie neturės tęstinio poveikio ilgalaikėms reikmėms numatant valstybės biudžete, nes tokiu atveju mokesčiai, iš kurių surenkamos tos lėšos, turėtų būti nuolatiniai ir nelaikini.
Mūsų siūlymas yra vis dėlto nukreipti į terminuotus poreikius, kurie yra čia ir dabar, tuo tarpu atkreipiant dėmesį, kad, tarkime, tos pačios Šaulių sąjungos finansavimas nuo šios kadencijos pradžios išaugo penkis kartus. Investicijos į pilietinį pasipriešinimą, į visuotinį sąmoningumą tikrai yra. Man atrodo, tos diskusijos taip pat galėtų būti formuojant valstybės biudžetą kitiems metams. Mes padidinome krašto apsaugos finansavimą nuo 2 % iki 2,5 % bendrojo vidaus produkto, tai yra tikrai nemažos lėšos, kurias Krašto apsaugos ministerija gali nukreipti savo reikmėms stiprindama ir pasipriešinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Motyvai po pateikimo. Už kalba A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų prašau atkreipti dėmesį, kad surinktos lėšos turi tikslinę paskirtį. Jos būtų naudojamos karinio mobilumo, karinės transporto infrastruktūros projektams, tai yra siekiant užtikrinti priimančios šalies paramą, kad mūsų sąjungininkai turėtų galimybę laiku ir greitai pasiekti Lietuvą. Matėte žemėlapį, kuriame parodyti tie infrastruktūros projektai, jais naudosis ne tik kariai, ne tik kariuomenės, bet, be abejonės, ir civiliai gyventojai. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir iššūkius regione, yra poreikis užtikrinti karinį mobilumą, tai yra tiesioginę sąsają su mūsų nacionaliniu saugumu. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už, pritarti po pateikimo ir, be abejo, dar kartą atkreipiu dėmesį, kad įstatymo veikimo laikas yra ribotas. Aš manau, kad jo priėmimas tikrai užtikrins ir mūsų nacionaliniam saugumui svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš, aišku, kalbu žinodamas, kad mano kalba gal to lūžio taško ir neišprovokuos, bankus apmokestinti Seimas mėgsta. Suprantu, kad poreikis finansuoti šalies gynybos stiprinimą tikrai yra. Suprantu, kad Europoje susiklostė išskirtinė padėtis bankų sektoriuje. Bet ar matydami kapšą pinigų ir bandydami jį paimti tokiu būdu į valstybės biudžetą mes nepadarysime sau meškos paslaugos, kuri yra didesnė už tą kapšą pinigų? Aš tik keletą minčių pasakysiu šia tema.
Siūloma įvesti mokestį bankams – vienam sektoriui, kuris ir dabar moka didesnį pelno mokestį nei visi kiti verslo subjektai. Sektoriui, kuriam buvo žadėta laikinai įvesti padidintą pelno mokestį, bet Seimas nutarė įvesti nuolat, taip sulaužydamas anksčiau duotą pažadą. Siūloma įvesti mokestį nuo pajamų už palūkanas, ne nuo bendro kažkokio veiklos rezultato, kuris vienoje ar kitoje srityje gali būti neigiamas ar teigiamas, bet šis pasiūlymas to visiškai nevertina. Įvedamas mokestis nuo pajamų už palūkanas. Siūloma įvesti mokestį jau nuo gegužės 1 dienos. Visi mokesčiai, kuriais bloginama mokesčių mokėtojų padėtis, turi būti priimti bent 6 mėnesiai iki įsigaliojimo. Visi verslo reguliaciniai pakeitimai – laikantis dviejų datų taisyklės, išlaikant bent 3 mėnesių terminą. Dabar siūloma nei to, nei ano nepaisyti. Maža to, sprendimas, atrodo, per 1 dieną nuo Lietuvos banko idėjos virto oficialia pozicija ir sprendimu – nederintu, nepristatytu, palopant vieną kitą dalyką nuo pirmosios redakcijos, bet tik tiek.
Man toks kelias neatrodo priimtinas. Seimas gali sukurti, nors jis gal jau yra sukurtas, pagilinti, sakyčiau taip, precedentą, kuris bylos, kad jei pamatome kažką, kas didelį pelną neša, imkime ir apmokestinkime tą papildomai. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti, apsispręskime balsuodami dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto Nr. XIVP-2621. Balsuojame.
Balsavo 127: už – 107, prieš – 6, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo šį klausimą svarstyti skubos tvarka. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Turime apsispręsti dėl komiteto. Ar galime pritarti skubos tvarkai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl skubos tvarkos. Kas pritariate skubos tvarkai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123: už – 67, prieš – 22, susilaikė 34. Skubai pritarta.
Turime apsispręsti dėl komiteto. Matyt, pagrindiniu komitetu reikėtų siūlyti Biudžeto ir finansų komitetą. Ir tiek. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas. Norėtų replikuoti pirmiausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, labai keista, kai liečia bankus, tai visi liberalai, dar ir Laisvės partija kažkaip už bankus. Galimai, gali būti ne tik Eligijus dėžutę gavo. Gal visiems paruoštos dėžutės iš bankų?
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Taip. Dar per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Bakas. Sveiki, gerbiami kolegos, su kuo nesimatėme. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į G. Skaistę ir noriu jums tiesiog pasakyti, kad šitas įstatymas nėra bankų solidarumo mokestis. Tai yra būsto paskolų turėtojų mokestis. Ir noriu jūsų paklausti, kodėl žmogus, turintis būsto paskolą, prie krašto apsaugos turi prisidėti daugiau negu jūs, kuri neturite būsto paskolos?
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat gerbiama R. Tamašunienė per centrinį mikrofoną. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš taip pat noriu paprašyti Biudžeto ir finansų komiteto svarstant šį Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą apsvarstyti Biudžeto ir finansų komitete įstrigusį mūsų pateiktą bankų aktyvų apmokestinimo įstatymą ir kartu tuomet teikti Seimui po svarstymo visus susijusius su bankų mokesčiais pateiktus įstatymų projektus, būti vienodai teisingiems tiek opozicijos teikiamiems įstatymų projektams, tiek daugumos. Labai tikėsimės, kad kartu atsiras pakete.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų skuba turbūt yra tas saugiklis, kur panašu, kad tas įstatymas nebus priimtas, nes jeigu mes pritarėme pradžioje po pateikimo, tai tik su sąlyga, kad bus pritarta kitiems pasiūlymams, nes laikinas įstatymas. Mes prisiminkime: 2008–2009 metais irgi buvo laikinas įstatymas dėl PVM padidinimo ir mes iki šiandien dienos turime tą laikinumą. Nieko nėra pastoviau už laikinumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet aš nelabai suprantu, kaip skuba galėtų sutrukdyti teikti pasiūlymus. Tikrai turėsite galimybę.
Gerbiama premjerė I. Šimonytė per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turiu du komentarus. Visų pirma, tai, ką kartais kalba politikai, nėra įstatymas, nes tai, kad kai kurie politikai kalbėjo, jog mokesčių pakėlimai yra laikini, nebuvo parašyta įstatymuose. Beje, jūs buvote valdžioje, jeigu turėjote galimybę, galėjote tą PVM atgal sumažinti. Problema ta, kad neturėjote galimybės ir… (Balsai salėje) Taip, būtumėte… Kitoje kadencijoje sumažinsite.
Dabar gerbiamam Vytautui vis dėlto dėl tų paskolų mokėtojų ir taip toliau, ir panašiai. Būsto paskolų turėtojai, tarp kurių esu ir aš, moka tokias palūkanas, kokios yra numatytos sutartyje. Ir nuo to, ar šis mokestis bus, ar nebus, nei mano mokamos palūkanos, nei jūsų mokamos palūkanos nesumažės, nes jos yra tokios, kokios sutartos sutartyje. Todėl jūs turite tokį apsisprendimą: arba palikti visą šią rentą bankų sektoriuje, arba dalį tos rentos vis dėlto skirti bendrajam gėriui, jis šiuo metu yra pats svarbiausias ir vienintelė universali gėrybė, kokia apskritai ekonomikoje egzistuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūs, gerbiami kolegos, po antrą kartą. (Balsai salėje) Gerai. K. Mažeika per šoninį mikrofoną. Buvo paminėtas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Labai trumpai. Premjere, žinokite, kaip ir praeitoje kadencijoje žemės ūkio problemas sprendėme ir ministrą tikrai drąsiai, nereikėjo interpeliacijos, patys atstatydino Vyriausybėje, lygiai taip pat ir mokesčiai šioje kadencijoje tikrai būtų buvę sumažinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama premjere, aš dėkoju už jūsų reakciją ir komentarą. Tikrai esu tikras, kad reikia priversti bankus, kurie, neįdėdami jėgų, kokių nors pastangų, gauna perteklinius pelnus, bet neturi būti apmokestinami paskolų turėtojai, kurie dažniausiai yra jaunos šeimos. Tai yra ciniška. Jeigu mes teikiame tokius projektus, tai kartu turi eiti projektai, kurie sumažintų palūkanų naštą. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio lengvata padėtų atlaikyti tiems jauniems žmonėms tą bankų, na, šiuo atveju bankų politiką, viršpelnius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenori pasisakyti per šoninius mikrofonus.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui“ projektas Nr. XIVP-2657 (pateikimas)
Tada grįžkime prie mūsų darbotvarkės. Grįžtame prie Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui“ projekto Nr. XIVP-2657. Kviečiame į tribūną Seimo narių grupės, kuri buvo sukurta apsvarstyti atsakymus į interpeliacijos klausimus, pirmininką B. Matelį pristatyti grupės rezultatus, ar tenkina, ar netenkina atsakymai. Prašau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, jūsų sudaryta grupė posėdžiavo ir nusprendė, kad ministro K. Navicko atsakymams pritaria. Už tai, kad tenkina ministro atsakymai, balsavo šeši komisijos nariai, už tai, kad netenkina, – penki komisijos nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Palaukite šiek tiek, gerbiamas Bronislovai, jūsų užsirašė paklausti keletas Seimo narių. Nors jūs viską labai konkrečiai ir aiškiai pristatėte, bet, matyt, dar liko neaiškumų. Jūsų nori paklausti gerbiamas G. Surplys. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Pauliau, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Bronislovai, aš grįšiu prie klausimo, kurį pateikiau diskusijos metu. Ar jūs manote, kad ministro atsakymas į klausimą, kiek turi tęstis ūkininkų streikai, kad jis atsistatydintų dėl sudėtingos situacijos žemės ūkio sektoriuje, atsakymas, kad norėčiau užbaigti šią kadenciją ir dirbti dar ketverius metus, tikrai yra patenkinamas? Ačiū.
B. MATELIS (TS-LKDF). Aš į jūsų klausimą nieko negaliu atsakyti. Mane nei tenkina, nei patenkino asmeniškai mane. Komisija neturėjo kokių nors dar papildomų įgaliojimų vėl iš naujo svarstyti visus debatus. Posėdžiaudamos iš tikrųjų pasisakė visos pusės, tačiau balsavimu buvo priimtas toks sprendimas, koks buvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą galėtų iš vietos užduoti gerbiamas K. Mažeika. Jūs esate užsirašęs, bet jūs norite stovėdamas? Gerai. Tuomet prašome per šoninį mikrofoną. Jūs iš vietos nebeklausite? Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Suteikite žodį.
PIRMININKAS. Įjungiau. Prašom kalbėti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai klausiu iš vietos, bet turiu prašymą frakcijos vardu. Po to, kai čia girdžiu pranešimus, prašome pusvalandžio pertraukos dėl šio klausimo, nes tai, ką kalba komisijos pirmininkas, na, pozicijoje tikrai kilo sumaištis ir mes turime pasitarti, ar čia jis tikrai kalba tai, ką mes kalbėjome už to stiklo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar norime balsuoti dėl pusvalandžio pertraukos, ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu, tai tada pertrauka. Jūs užsirašęs, jūs liekate. Pratęsime procedūrą nuo tos vietos, kur ją sustabdėme. Pusvalandžio pertrauka. Dėkoju gerbiamam B. Mateliui. Dėl šio klausimo darome pusvalandžio pertrauką.
16.06 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2)ES (priėmimo tęsinys)
Tuomet gal galime apsvarstyti Visuomenės informavimo įstatymą, dėl kurio taip pat buvo padaryta pusvalandžio pertrauka ir ji baigėsi. Aš kviečiu gerbiamą V. Kernagį, Kultūros komiteto pranešėją, į tribūną pristatyti komiteto išvadą. Bet turbūt… (Balsai salėje) Priėmimas. Einame pastraipsniui. Tiesiog komentuosite komiteto… Tuoj mes jums duosime dokumentą, kad jūs turėtumėte. Štai, prašom. Taigi, eisime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Toliau. Dėl 5 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Toliau. Dėl 8 straipsnio… (Balsai salėje) Ar galime tada nuo 1 iki 7 straipsnio imtinai pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Tada 8 straipsnis. Dėl jo buvo pasiūlymas. Gerbiamasis kolega J. Jarutis stovi prie šoninio mikrofono. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau Visuomenės informavimo įstatymo klausimą atidėti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tame pačiame posėdyje negalima skelbti dviejų pertraukų dėl to paties klausimo. Negalime pagal Statutą tame pačiame posėdyje imti pertraukų. Šiaip galimos dvi per klausimo svarstymą, bet tame pačiame posėdyje jau buvo padaryta pertrauka. Taigi negalime realizuoti jūsų siūlymo.
Grįžtame prie 8 straipsnio, dėl kurio buvo Seimo narių B. Pietkiewicz ir T. Tomilino pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Komiteto nuomonės paprašyčiau. (Balsai salėje) Sekundėlę, leiskime pristatyti. Viskas savo laiku. Gerbiama Beata Pietkiewicz, prašom pristatyti pasiūlymą.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Gerbiami kolegos, pirmą kartą įstatymuose buvo įtvirtinta, kad mes suteikiame finansavimą tautinių mažumų žiniasklaidai. Kiek tai yra svarbu šiomis dienomis, tikrai aš neaiškinsiu, nes kiekvienas iš mūsų tą žino, bet norime tuo pasiūlymu kartu su T. Tomilinu praplėsti Medijų fondo tarybos narių skaičių ir pasiūlyti, kad tautinių mažumų bendrijoms atstovautų Tautinių mažumų bendrijos tarybos narys ir Trišalės tarybos narys. Manau, kad tai yra labai svarbu ir logiška, kad būtų žmonės, kurie atstovautų tautinių mažumų interesams.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti šitam siūlymui, nes jau prie prioritetinių sričių yra priskirtos tautinės mažumos ir šito fondo veikloje privalomai bus skiriamas dėmesys tautinėms mažumoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys pasiūlymą, kad mes jį galėtume?.. Galite pakelti rankas? Turbūt bus, manau, kad atsirastų. Tuomet svarstome.
Motyvai už. Kalba gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu kreiptis į opozicijos atstovus. Mes turime mažai galimybių keisti įstatymo formuluotes, nes vis tiek madas diktuoja dauguma. Ir viskas, ką mes galime padaryti, tai yra išplėsti atstovavimą kolegialiame organe, kuris valdys tą Medijų tarybą, ir tokiu būdu padidinti visuomenės įtaką ir sumažinti tuo metu dominuojančios politinės daugumos įtaką tai tarybai. Mūsų visų bendras interesas – kad tos politinės įtakos būtų mažiau, o būtų daugiau visuomenės įtakos ir visuomenės atstovavimas būtų sustiprintas.
Trišalė taryba – visų pirma labai puikiai funkcionuojanti institucija, atstovaujanti verslui, profsąjungoms, tai yra darbo žmonėms, ir ji tikrai gali atlikti tą funkciją, tai yra deleguoti tam tikrus nepriklausomus žmones į Medijų tarybą. Tikrai nėra jokio argumento, kuo Meno kūrėjų asociacija yra blogesnė arba geresnė už Trišalę tarybą. Tiesiog yra atstovavimas plečiamas ir taip jūs garantuojate didesnę nepriklausomybę nuo bet kokios politinės įtakos, ko jūs ir norite išvengti.
Lygiai tą patį aš galiu pasakyti valdantiesiems: jūs gerai padarėte, kad įtraukėte tam tikras garantijas tautinių mažumų spaudai, to reikia, kovoti prieš propagandą reikia, bet didžiausias baimes opozicija visada turi, ir jūs, kai būsite opozicija, turėsite, kad įtakos, politinės įtakos, žiniasklaidai būtų kuo mažiau. Todėl platesnis atstovavimas neturėtų jūsų gąsdinti ir dėl to gerai ir aiškiai reglamentuotos struktūros, tokios kaip Tautinių bendrijų taryba bei Trišalė taryba, tikrai galėtų sustiprinti…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). …Medijų tarybos veiklą.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis kalbės prieš. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Pirmiausia aš noriu nuraminti poną T. Tomiliną ir visus abejojančius ir priminti, kad kai įsigalios šis įstatymas, ko gero, ateis ir kita valdžia. Šis esminis skaidraus žiniasklaidos finansavimo pakeitimas turbūt yra išdava daugelio metų turbūt nepasitenkinimo ir pačios žiniasklaidos, ir tų pačių regioninių žiniasklaidos atstovų, ir taip toliau. Iš tikrųjų tai, kas buvo padaryta per tuos dvejus metus, tai Kultūros ministerija, inicijavusi šį naują įstatymo kūrimą, turėjo daugiausia iš visų įstatymų rengimo procedūrų susitikimų su įvairiausiomis įmanomomis suinteresuotomis grupėmis.
Taigi klausimas buvo absoliučiai įmanomai plačiai išdiskutuotas. Mūsų komitete buvo mažiausiai dveji klausymai, kurių metu taip pat visi priėjo prie vienos išvados. Vakar mes tame mūsų komitete svarstėme būtent šias pataisas ir tikrai, jeigu kolegos neatsiima savo žodžių, ir ponas S. Tumėnas kalbėjo, kad iš tikrųjų jau dabar ne laikas kaip nors dar kažką plėsti, nes mes nebesustosime ir ta begalybė niekada nesustos.
Nežinau, ar Trišalė taryba ir žiniasklaidos finansavimas turi tiesioginį ryšį. Jeigu čia būtų problemų ir tikrai žiniasklaidos grupės ar atstovai būtų nepatenkinti, tai jie čia stovėtų ir sakytų, kad yra kažkokių esminių problemų. Šis modelis, kuris yra dabar kuriamas, iš tikrųjų yra racionaliausias, bent jau šitoje situacijoje. Ir aš labai kviečiu nepritarti būtent šiai nuostatai, nes, kaip ir minėjo išvadų rengėjas V. Kernagis, tos tautinių mažumų finansavimo garantijos šitame kontekste yra būtent šitame įstatyme. Šiuo metu sakau, nepritarkime…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …o bendram rašau už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar balsuodami apsispręsime. Kas už pasiūlymą, ką tik apsvarstytą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu balsuojame dėl B. Pietkiewicz ir T. Tomilino pasiūlymo dėl 8 straipsnio.
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 43, prieš – 34, susilaikė 36. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau dėl šio straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime tada visam 8 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 9 straipsnio nebuvo pasiūlymų.
Dėl 10 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dėl 11 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Taip pat kitas Teisės departamento, jam komitetas pritarė. Ar galėtume 11 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi pastraipsniui yra apsvarstyta. Dėkoju komiteto pranešėjui gerbiamam V. Kernagiui.
Galime dabar diskutuoti. Už kalbės gerbiama E. Rudelienė. Motyvai. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, nes įstatymas yra svarbus ir keičia, galima sakyti, seniai nusistovėjusią… nuo 1996 metų veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Steigiamas naujas Medijų fondas. Jame yra atstovai iš skirtingų institucijų, kokybiškai žiniasklaidai bus užtikrinamas skaidrus finansavimas. Kuo dar labai svarbus šis įstatymas? Kad būtent regioninė žiniasklaida, tautinių mažumų žiniasklaida taip pat galės užsitikrinti finansavimą savo leidybai ir informacijos sklaidai savo bendruomenėse. Ačiū. Kviečiu balsuoti už. (Balsas salėje: „Įtikinai, Edita.“)
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad ateina laikas, kai reikia daryti tam tikrus pokyčius, bet iš to, ką aš girdėjau ir kuo domėjausi, aš negirdėjau, kad dabartinė tvarka, kuri buvo steigėjui ar dalininkui, būtų bloga. Labai keista, kai dabar steigėjai ar dalininkai yra labiau informacinių priemonių atstovai, tai yra Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Pagal ankstesnę tvarką, na, dabartinę veikiančią tvarką buvo Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Man nesuprantama, kodėl mes ir valdantieji, kurie propaguoja kultūrą kaip vieną iš svarbiausių dalykų, ką reikėtų remti, išmeta šią asociaciją iš steigėjų ir dalininkų. Aš suprantu, kad gali kam nors nepatikti vienas ar kitas vadovas. Bet visi jie turi kadencijas. Jų kadencijos baigtųsi. Dėl to, kad kažkam nepatinka vienos iš asociacijų vadovas, tada reikia keisti visą tvarką. Nežinau, ar tai duos daugiau naudos. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš galbūt A. Sysui iškart atsakysiu. Tai bus ir mano pasisakymas už, kalbant apie steigėjus. Jeigu gerbiamas A. Sysas atsidarytų kad ir internetą ir palygintų tas dvi asociacijas, tai yra Meno kūrėjų asociaciją ir Periodinių kultūros leidinių asociaciją, ir pažiūrėtų, kas gi sudaro tas asociacijas, jis turbūt aiškiai pamatytų, kad vieną iš dalininkų, tai yra Kultūros periodinių leidinių asociaciją, sudaro tokie leidiniai kaip „Literatūra ir menasׅ“, „Šiaurės Atėnai“, „Septynios meno dienos“ ir taip toliau. Tai yra tie leidiniai, kurie rašo apie gilią kultūrą, pasiekiančią galbūt mažai žmonių akių, bet be galo svarbią mūsų valstybingumui. Jeigu atsiverstų Meno kūrėjų asociacijos puslapį, jis pamatytų, kad tą asociaciją sudaro Architektų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Rašytojų sąjunga ir kitos sąjungos, kurios neturi nieko bendro su kultūrine žiniasklaida. Galbūt tada nereikėtų kalbėti tokios netiesos.
Taigi kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą, nes fondas yra perdarytas. Senasis fondas, būkim biedni, bet teisingi, žinome, kaip veikė, kam jis pinigus skirstė. Čia bus gana skaidru. O Meno kūrėjų asociacija bus taryboje ir turės pakankamai galios paveikti fondo kryptį, jei tas fondas važiuos ne ten, kur reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Sabatauskas. Gerbiamas Juliau Sabatauskai, prašom kalbėti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų įdomus buvo gerbiamo Vytauto pasisakymas taip sumenkinant kūrėjus, Rašytojų sąjungos, Dailininkų sąjungos ir taip toliau. Suprantu, kad norisi remti labiau tuos didžiuosius žiniasklaidos ryklius, šiek tiek galbūt pametėti ir regioninei žiniasklaidai, bet iš tiesų, kad būtų paskatinti patys kūrėjai, kurie kuria, kad tas, kaip jūs sakėte, skurdus puslapis būtų turtingesnis. Kai mažai turi, tai ir nesi labai turtais kvepiantis. Todėl aš nepritariu šitam – tokiai dalininkų ir steigėjų sudėčiai. Raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Šiaip tai norėčiau, kad „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“ būtų rykliai, kaip sako J. Sabatauskas, nes būtent tokie rykliai dabar ir sieks paramos. Jeigu pažiūrėtumėte į įstatymo projektą, tarp prioritetų nėra tų komercinių dienraščių, kurie ir dabar mėgo teikti projektus, tiesą pasakius, mano supratimu, ir nelabai sąžiningai, nes valstybė šiaip turėtų remti būtent nekomercinius projektus. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas turėjo daug problemų, nežinau, ar čia yra geriausias būdas jį pertvarkyti, bet pertvarkyti jį buvo būtina, priimti sprendimus irgi dabar reikia, nes reikalingas naujas modelis. Nesu toks optimistas, kad, priėmus iš karto naują modelį, čia viskas susitvarkys, manau, bus daug problemų, bet ėjimas ta kryptimi reikalingas srityje, kurią labai sunku iš tikrųjų finansuoti, nes čia daugiausia iš tikro trūksta finansų, trūksta didelių investicijų, kad kultūros leidiniai nebūtų vien tik elgetos, kurie turėtų elgetauti. Tikrai pritariu šiam įstatymui ir manau, kad jo teisinga kryptis. Dėkoju abiem Vytautams ir Liudvikai, kad labai daug prisidėjo jį rengiant. Manau, kad kontrolė, tobulinimas, skaidrumas turėtų padėti jam veikti kuo geriau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašau. Kortelė neįdėta, jūs ją kažkur gal atidavėte?
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad esminės problemos neišsprendžiame šio įstatymo pataisomis. Turėtų būti, vyrauti tokia nuostata, kad nei tas, kas gauna lėšas, nei asociacijos – niekas neturėtų dalyvauti komisijoje. Vis dėlto neliks, nebus nieko skaidriau, komisija, kuri skirsto, turėtų visiškai nebūti susijusi su jokia interneto, televizijos, su bet kokia žiniasklaidos priemone. Tie tarybos nariai turėtų būti visiškai nepriklausomi. Tada, tikėtina, tas fondas lėšas dalins skaidriau. Dabar, manau, to skaidrumo nė kiek daugiau nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama L. Pociūnienė. Prašau.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Vienas dalykas, kuo tikrai norėčiau nusistebėti, – čia kai kurie įstatymo projekto oponentai pasakė, kad neteko girdėti, kad anas senasis fondas būtų veikęs prastai. Žinote, 2021 metais tarptautinėje konferencijoje mes labai smulkiai išnagrinėjome visas problemas, susijusias su žiniasklaidos rėmimu, būtent to senojo fondo veikloje atradome daug bėdų ir supratome, kad pačią struktūrą ir modelį būtina keisti. Mano galva, didžiausia senojo fondo bėda buvo steigėjai ir steigėjų neveiksnumas. Pastaruoju metu tiesiog buvo nebeįmanoma netgi priimti elementarių sprendimų steigėjų susirinkimuose, na, liudininkai neleis sumeluoti. Žinokite, tikrai problemos jau buvo pribrendusios.
Tai, ką mes darome dabar, stovi ant labai rimtų pamatų, tai yra pirmiausia visas žiniasklaidos laukas buvo įsitraukęs, kad išdiskutuotų, kaip padėtį reikėtų taisyti, kur yra didžiausios bėdos. Šis projektas atliepia poreikį taisyti tas bėdas, labai tikiuosi, kad galbūt ne vienu mostu, bet tos bėdos ims taisytis. Labai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos.
Balsuosime dėl paties Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2355.
Užsiregistravo 69, balsavo 69 – visi 69 balsavo už, bet, kad priimtume įstatymą, balsų trūksta. Vadinasi, atidedamas balsavimas, kol salėje turėsime 71 balsuojantį parlamentarą. Tada nėra prasmės turbūt balsuoti ir dėl lydimojo. Atidėsime tada ir lydimąjį.
16.26 val.
Seimo savaitės (2023-04-24 – 2023-04-28) – 2023 m. balandžio 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar turime dar šiek tiek laiko, kol ateis pertrauka. Siūlyčiau apsvarstyti rezervinį 1 klausimą. Galbūt gerbiamas J. Razma galėtų pateikti savaitės, prasidedančios balandžio 24 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien ne per ilgiausiai posėdžiavome, tai teks tai kompensuoti kitą antradienį. Į antradienio rytinę darbotvarkę yra perkelti iš esmės visi projektai, kurie netilpo šiandien, kai Seniūnų sueigoje su opozicija draugiškai sutarėme, kad nesvarstome tų priėmimų, kurie gali dar palaukti. Dėl to antradienio darbotvarkė ilgoka ir užsitęs galbūt iki kokios 19 valandos, bet žinant, kad po to yra tuščia savaitė, kai mes neposėdžiausime, tikrai ateinančią savaitę reikia padirbėti kiek ilgiau.
Ketvirtadienio rytinė darbotvarkė iš esmės liko beveik tokia pat, kaip buvo, o vakariniame posėdyje – opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė, ji nėra labai ilga. Gal trumpai aš tiek apie darbotvarkes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors jūs ir trumpai, bet nori pasitikslinti keletas kolegų. Jums klausimą nori užduoti gerbiamas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Aš tikrai noriu pasitikslinti ir noriu paprašyti, kad būtų įtrauktas Energetikos įstatymo papildymo projektas. Mes rytoj komitete tikrai priimsime, yra numatyta skubos tvarka. Jis tikrai išdiskutuotas ir ten nekils didelių ginčų. Gerai, kad šis įstatymas jau pradėtų įsigalioti kuo anksčiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, jo svarstymas yra įrašytas į antradienį. Manau, kad ketvirtadienį būtų galima įrašyti priėmimą. Aš dar pasitikrinsiu, ar tikrai jis nėra įrašytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar klausimą nori užduoti gerbiamas A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Dar, suprantu, neatsakė į prieš tai buvusį klausimą, Jurgis dar ieško.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš atsakau, kad yra įrašytas ketvirtadienį K. Starkevičiaus projektas, tai klausėją raginčiau ateityje atidžiau pasižiūrėti. Jis yra darbotvarkės 1-5 klausimas, ketvirtadienį priėmimas.
PIRMININKAS. Jūs užduosite klausimą, gerbiamas Andriau Mazuroni, ar čia jūs tiktai norėjote paklausti, ar atsakė pranešėjas į prieš tai buvusį klausimą? Tik tiek. Labai ačiū. Tada baigėme. Norite klausti? Tai įjunkite mikrofoną. Tada nelabai supratau, kaip jūs čia naudojatės savo teise klausti.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui.
PIRMININKAS. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas pirmininke, jūs šiek tiek neišgirdote, kad gerbiamas Jurgis dar buvo neatsakęs į prieš tai buvusį klausimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai dabar atsakiau iki galo.
A. MAZURONIS (DPF). Dabar atsakėte. Taip, labai dėkui. Gerbiamas Jurgi, aš norėjau tokį klausimą, kurio Seniūnų sueigoje klausiau, jūs neatsakėte. Gal žinote jau tikslias datas, kada bus konkretūs įstatymų projektai dėl mokesčių reformos čia, posėdžių salėje? Lyg ir buvome šnekėję, kad finansų ministrė padarys pristatymą, gal sisteminį, ir diskusiją šiuo klausimu. Kažkada Seniūnų sueigoje lyg šnekėjome ir jūs lyg ir buvote žadėję tokį Vyriausybės pusvalandžio formatu, kaip mes čia darome kartkartėmis. Ar planuojama tą daryti, ar neplanuojama?
J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, mokestinio paketo pateikimas mūsų sesijos darbų programoje yra numatytas gegužės mėnesį. Aš manau, turime pagrindo tikėtis, kad taip ir bus. Kadangi tai jau gana greitai, aš nemanau, kad būtų tikslinga daryti tokį dvigubą pristatymą. Ministrė netrukus pateiks tuos projektus ir tikrai, manau, darbotvarkėje galėsime planuoti daug laiko, kad ji padarytų išsamų pristatymą, atsakytų į visus klausimus. Kokį nors išaiškinimą daryti savaitę prieš tai nebūtų daug logikos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar dabar yra norinčių išsakyti motyvus dėl šio klausimo? Tuoj sistema įsijungs. Ne, niekas nenori kalbėti. Tada galbūt galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkoju. Pritarta bendru sutarimu darbotvarkei.
Taigi iki pusvalandžio dar trūksta beveik 4 minučių, 3 minučių su trupučiu. Ar mes pradedame svarstyti ir P. Gražulis galbūt galės paklausti per tas minutes? (Balsai salėje) Ar galime pradėti svarstyti, ar Seimas leidžia bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, dėkoju. Tada kviečiu grįžti gerbiamą B. Matelį į tribūną. Sudarysime galimybę paklausti gerbiamam P. Gražuliui ir toliau spręsime, ką daryti. (Balsai salėje) Ir dar…
16.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui“ projektas Nr. XIVP-2657 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl ministro viskas aišku: tris kartus vertė – neišvertė. Liko. Dabar trečias kartas. Aš manau, ir konservatoriams nepavyko išversti, neišvers ir dabartinė opozicija. Bet man kitas klausimas rūpi, panašiai kaip A. Kubiliui. Ką mes palaikome: V. Siegel ar L. Suodaitį?
PIRMININKAS. Jūs retorinį klausimą uždavėte ar B. Mateliui? (Balsai salėje) Jeigu jūs matote reikalą ir būdą atsakyti, prašom atsakyti, jeigu ne, tai… Gerbiamas pranešėjau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Galiu atsakyti tik tiek, kad mūsų sudaryta komisija tokio klausimo nesprendė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar liko nepaklausęs ir gerbiamas K. Mažeika, nes jis per šoninį mikrofoną kitus dalykus siūlė, o klausimo taip ir neuždavė, nors buvo užsirašęs. Tuoj mes įjungsime. Vieną sekundėlę, jau sistema buvo nuėjusi į priekį be mūsų žinios, tuoj grąžinsime ir jūs galėsite paklausti. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų kodėl aš paprašiau pusės valandos pertraukos? Nes kolegų reikėjo paklausti. Kyla klausimas, gerbiamas pirmininke, ar tikrai jūs buvote blaivaus proto, niekieno neverčiamas ir neveikiamas, ir teigėte, kad išgirdote ministro atsakymą į klausimą, gal galite jį pagarsinti, kiek laiko dar reikia, kiek laiko turi tęstis žemdirbių protestai, kad ministras vis dėlto priimtų sprendimą trauktis pats? Jeigu jūs teigiate, kad išgirdote, tai pasakykite, kiek? Labai ačiū.
B. MATELIS (TS-LKDF). Komisija iš tiesų atsižvelgė į vykusius debatus. Penki komisijos nariai mano, kad tie atsakymai nepatenkino, o šeši komisijos nariai manė, kad ministro atsakymai buvo tinkami, ir jie buvo jais patenkinti. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkojame pranešėjui. Jūs galite užimti savo darbo vietą. Dabar pereiname prie svarstymo stadijos. Diskusija. Tačiau niekas nenori diskutuoti. (Balsai salėje) Visada yra užsirašymas iš anksto. Ir tada pereiname į priėmimo stadiją, kur galėtume išsakyti motyvus. Prieš gerbiamas K. Mažeika. Štai dar galėsite išsakyti nuomonę. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Turbūt paskutinis klausimas ir išlieka, nes nei komisijos pirmininkas… Jis pasakė: manome, kažkas mano, kažkam kyla kažkokie klausimai. Tai vis dėlto klausimas nėra atsakytas. Kolegos, turbūt priimkite sprendimą balsuodami kiekvienas ne tik pagal tai, kaip jums liepia, bet pirmiausia pagal savo protą ir širdį.
Turbūt išliko vienintelis klausimas: kaip dabar per balsavimą pasielgs Seimo narys K. Navickas, balsuodamas dėl žemės ūkio ministro K. Navicko likimo. Turbūt reikėtų jam nusišalinti ir eiti ruoštis kitai kadencijai ar, nežinau, ką jis ruošiasi veikti. Iš tikrųjų toks pasiūlymas, kad vis dėlto ministras turėtų nusišalinti, nes atsakymo nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Nelabai aišku, kodėl čia ministras turėtų nusišalinti. Čia galima išvedžioti, kad gal ir visi kiti ministrai turėtų nusišalinti, ir aš turėčiau nusišalinti. Dievas žino, visi ūkininkai tada turėtų nusišalinti, nes čia kai kurie net stovėdami tribūnoje deklaravo aiškiai, kad yra ūkininkai. Tai galbūt asmeninį kažkokį klausimą sprendžia.
Žiūrėkite, mes čia jau antrą kartą esame toje pačioje istorijoje, bet visą laiką, nepaisant visų diskusijų, akivaizdu, kad pretenzijos yra rečiau dalykinės ir dažniau emocinės. Ir tos emocinės pretenzijos, bent jau tai, kas ateina iš bendruomenės, su kuria tikrai man tenka bendrauti, yra mažai susijusios su tuo, kas yra žemės ūkio ministras, o labiau yra susijusios su tuo, kad pokyčiai, kurie dabar vyksta dėl žaliojo kurso, kuris yra ir Europos Sąjungos politika, ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės politika, kelia tikrai nemažai iššūkių. Tie iššūkiai yra ypač sudėtingi tuose sektoriuose, kuriuose nuo 1990 metų emisijos yra sumažėjusios ir jas reikia dar toliau mažinti, kadangi 2005 metų bazė tai įpareigoja. Ir čia yra tam tikra galbūt ir diskriminacija šių sektorių, lyginant su transportu, kur emisijos visą laiką tik augo.
Reikia išties labai taikliai ir kalibruotai tas priemones taikyti. Bet, žinote, pasakyti, kad atstatydinkime ministrą, nes mums nepatinka žaliasis kursas, taip pat netinkama. Netinkama ir pasakyti, kad mums patinka pasaulinės kainos tada, kai jos auga per metus 50 %, tada viskas yra labai gerai, bet nepatinka pasaulinė konjunktūra tada, kai kainos pradeda mažėti, nes įtampos pasaulinėse rinkose sumažėja. Na, čia ministras toks, kitoks, aš noriu priminti, kad pieno klausimu keli seimai jau kelias krizes sprendė ir vėl mes esame ten pat, kur esame.
Man atrodo, kad visi gali dirbti geriau, įskaitant ir ministrą. Bet siūlau palaikyti nutarimo projektą ir daugiau negaišinsiu jūsų laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu čia ir lietuvių liaudies dainą: kiek rovė – neišrovė, kiek skynė – nenuskynė, užtai, kad ji – tėvynė, užtai, kad jos nenuskynė… Sakiau, rovė konservatoriai, rovė valstiečiai, vis tiek jis žydi, klesti, gražiai atrodo. Aš manyčiau, kad čia visai ne tai esmė.
Pasirodo, kad gerbiamas dabartinis ministras K. Navickas ne visai vadovauja. Man žemdirbiai sako, kad Žemės ūkio ministerijai vadovavo ir vadovauja ponas A. Vyšniauskas. Ir sako man irgi tokį gražų eilėraštį: atėjo Vyšniauskas, o kaimui py…auskas, sako. Bet sugriovė kaimą, A. Vyšniauskas pabėgo į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o ministrą paliko vieną.
Bet gal dabar jau, kai jis bus Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu ten dar buvo likučių teisingumo, jau ten irgi neliks, viskas bus sugriauta atėjus A. Vyšniauskui, man atrodo, dabar tikrai ministrui bus lengviau. Jau dabar galės vadovauti savo galva, jau dabar teisę tvarkys A. Vyšniauskas, ir aplinką galės šiek tiek pasikeisti, nes ten suformavo A. Vyšniauskas. Tikrai aš manau, kad geriau dirbs, negu dirbo, ir netrukdys jam A. Vyšniauskas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Bet bandykime kalbėti bent kiek adekvačiau.
Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Petrai, jaučiuosi įvertintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už kalbės gerbiama A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau. (Triukšmas salėje) Pone Gražuli, gal galėčiau aš dabar kalbėti?
PIRMININKAS. Dabar suteikiau žodį A. Jakavonytei. Prašom. Nešaukite, gerbiamas Petrai, aš suteikiau žodį gerbiamai A. Jakavonytei. Prašom kalbėti.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Gal leisite, pone Petrai, ir man pasakyti? Ne vien jūs galite kalbėti šitoje salėje. Žinote, dirbau ilgai ne su vienu ministru Žemės ūkio ministerijoje. Ir dabar, kai vis kaltinate, kad ne ministras vadovauja, deja, dauguma darbuotojų puikiai atsiliepia apie ministro darbą ir ministro vadovavimą. Tą patį patyriau ir aš. Aš nesakau, kad visi, bet dauguma. (Šurmulys salėje) Jūs žinote, kad yra ir kitų nuomonių. Tačiau jeigu ministras visą laiką turi skirti atsimušinėti į jūsų interpeliacijas, kiek laiko jis turi dirbti normaliai, kad dirbtų kaip žmogus? Tai, manau, tas irgi. (Šurmulys salėje)
O kad pieno kainos… Aš atsiprašau, žinokite, gal galite patylėti?
PIRMININKAS. Kolegos, rimties salėje. Susikaupkime. Dabar yra motyvai. Išsako A. Jakavonytė. Prašom.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš, žinokite, irgi turiu balsą, kaip ir P. Gražulis.
PIRMININKAS. Prašom tęsti.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad tie cirkai, kurie dabar nuolat vyksta, tai tikrai čia kaip šou programos, kad jums gal reikėtų geresnį savo ministrą pasistatyti, bet manau, kad leiskime šitam ministrui dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną P. Gražulis norėjo pasakyti vieną žodį. (Balsas salėje) Tai sakinį ar žodį? Sakėte, vieną žodį. Vieną sakinį. Na, prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieną sakinį. Ne aš norėjau, čia įvertinau A. Vyšniauską, čia žemdirbiai prašė perduoti.
O kas čia kalbėjo, niekaip…
PIRMININKAS. Čia jau antras sakinys, atsiprašau. Dėkoju. Vienas sakinys pasakytas.
Dabar prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Linksma čia. Ne veltui sakė, užtemimas vakar ar šiandien vyksta. Bet trys epizodai. Labai gerai ir premjerė šį kartą, tikrai labai taikliai pasakė savo repliką. Tokiu atveju, kai bandė K. Masiulis sakyti apie nusišalinimą, tai, Kęstuti Masiuli, jūs irgi valgote morkas, kopūstus ir burokėlius pabrangusius, irgi nusišalinkite, nes, žinokite, jis irgi prisidėjo, kad Kelmėje A. Vaupšo ūkiui padidėjo išlaidos 29 %, nes ekologijos reikalavimai atsirado.
Bet rimtai kalbant dėl deklaracijos, vakar vakare aš pabandžiau pats deklaruoti, tai realiai pusantros valandos užtruko, kol galų gale prisijungiau prie duomenų bazės. Ir ties ketvirtu žingsniu išmetė pranešimą, kad, deja, turime informuoti, turėsite papildomai pateikti dokumentų. Tokio chaoso, koks vyko ir vyksta dabar su deklaracija, tikrai, ko gero, sunku… Bet šiandien ministras pasakė, kad po 2 savaičių sistema veiks.
Tai mes susėdome su Bilionių, Šilalės, Šilutės miesto žemės specialistu ir pabandėme pasižiūrėti, kiek užtruks šiandien užpildyti deklaraciją. Praeitais metais per metus vienas specialistas užpildydavo iki 700 deklaracijų, pagal naują deklaraciją, kur jutube, beje, galite pažiūrėti, kaip galima pildyti, yra mokomoji instrukcija ten įdėta, o šiuo metu arba šiais metais bus galima užpildyti tik iki 300 deklaracijų, mažiau nei pusę deklaracijų. Gerbiamas ministre, manau, kad jūs greičiau atšaukite tą savo nesąmoningą tvarką ir grįžkite prie senos deklaracijų tvarkos.
Antras dalykas, dėl ko, ko gero, verta pakalbėti, tai šiandieną jūs sakote, ekologiniai ūkiai, žaliasis kursas, ką premjerė labai gerai pasakė. Tik premjerė, ko gero, dar neturi statistikos, kad per šiuos metus, per praeitus metus, 2022 metus, Lietuvoje ekologinių ūkių sumažėjo 2,3 % būtent dėl jūsų šitų aplinkosauginių žaliųjų kursų, kurie yra perspektyvoje numatomi. Todėl, kad nei paramos nėra numatyta, ir, kaip žinote, praeitą savaitę Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio ministerija paskelbė šaukimus. Aš tikrai siūlyčiau, gerbiama premjere, pasižiūrėkite, kam tie šaukimai yra nutaikyti arba į kokią kryptį jie bus pasiekti…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tai tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas. Už kalbės gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai nesuprantu, kas čia dedasi salėje. Manau, kad ministro ar politiko interpeliacija yra labai rimtas procesas, kuriame turėtų būti išdėstomi rimti argumentai, rimtai svarstomi, rimtai į juos atsakoma, o aš matau cirką. Šokinėja ir laksto vienas komediantas, kitas veikėjas iš tribūnos, užuot pateikęs argumentus, tokią primityvią literatūrinę aliuziją į Dž. Orvelą, vertą aštuntos devintos klasės literatūros skaitinių, ir tai dar nesuprantama, kuo ji siejasi, ilga, ilga. Jeigu nėra argumentų, gal nereikėtų ir interpeliacijų? Jeigu tos interpeliacijos reikalingos tik tautai pajuokinti, tai jūs ir taip randate būdų tautai juokinti per šoninį mikrofoną. Deja, aš tai matau nuosekliai, aš nesuprantu, kodėl reikėtų tada balsuoti už tą komediją kaip interpeliaciją? Tai yra komedija.
Mano argumentai: aš balsuoju prieš jūsų interpeliaciją, manau, kad ministrui nėra ko atsistatydinti ir nėra ko atstatydinti dėl šitos jūsų sukeltos komedijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir prieš kalbės gerbiamas G. Surplys. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pauliau. Aš gerbiamiems kolegoms ir gerbiamai premjerei norėčiau pasakyti, kad ne prieš žaliąjį kursą yra šita interpeliacija, o prieš nekompetenciją ir nejautrumą. Tai, ką mes matome pastaruosius dvejus su puse metų, yra klaidų ir atitaisymų kelias, kuris tiesiog ūkininkus įvarė į desperaciją.
Ministras pradėjo nuo to, kad liepė kiekvienam ūkininkui atkurti pievas. Paskui pasitaisė, kai ūkininkai nesuprato, ko iš jų reikalaujama, kad ne, visoje Lietuvoje turės būti balansas. Tada žemės ūkio ministras davė kartu su Vyriausybe, ačiū Vyriausybei ir partijai, 8 mln. eurų žemdirbiams, pasirodo, pavėlavęs pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kuria buvo galima pasinaudoti skiriant ūkininkams iki 15 tūkst. eurų vienam ūkiui. Europos Sąjungos investicinės priemonės ir RRFʼas, kurie galėjo būti išmaniai panaudoti žaliajam kursui ir, sakyčiau, pelningai įdiegti, yra panaudojami arba šlapynėms, arba nepanaudojami, nes taip surašyta, kad ūkininkai tiesiog negali kreiptis tos paramos ir nemato tam reikalo.
Kooperatyvai, apie kuriuos čia daug kalbėta ir sulaužyta iečių, gauna irgi keliolika centų už pieno kilogramą ir dar, kaip šiandien išgirdome, negali kreiptis Europos Sąjungos paramos dėl to, kad taip surašyti reikalavimai. Tas deklaravimas, dėl kurio, premjere, sakėte, kad spręsite ministro likimą, jau dabar vyksta taip, kaip vyksta, ir aš tiesiog pacituosiu ūkininko žinutę, kurią gavau šiandien: „Sveiki, siunčiu konkrečius pavyzdžius, kaip ŽŪM sumovė deklaravimą. (Čia cituoju). Ūkininkui pabandžius deklaruoti jau pasėtą lauką, programa neleido įbraižyti palaukės, kurią pernai buvau deklaravęs. Ūkininkui beliko persėti lauko kraštą, nes dirbti reikia dabar, o ne kada bus paruošta programa ar pakeistos taisyklės.“ Tad nepykite, bet tie streikai, gerbiamam Kęstučiui irgi sakau, kurie čia vyksta, ne be reikalo vyksta. Tiesiog reikia pamatyti realią situaciją ir pabalsuoti pagal sąžinę už interpeliaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Skardžius. Tikrai jūs ten užsirašėte?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, išties žmogus pirmą savaitę Seime ir iš karto toks puolimas, aš nesuprantu. Aš norėčiau padėkoti gerbiamam ministrui K. Navickui už jo rūpinimąsi nendrinukėmis. Septynioms nendrinukėms buvo išleisti 4 mln. eurų pervežant jas iš Baltarusijos pelkių, na, be abejo, tai buvo padaryta su Baltijos aplinkos forumu kartu. Na, o dabar ministras jau skyrė 16 mln. pelkėms įveisti. Kiek dabar tų nendrinukių atskris iš Baltarusijos pelkių? Turbūt net ir koncertina ar tvora nesumaišys joms. Aš manau, tikrai yra didelis rūpestis ministro ir tikrai aš jį palaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, dėkoju. Motyvai išsakyti ir dabar galime balsuoti, apsispręsti dėl nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui“. Darbo grupė atliko darbą ir siūlo 1 straipsnį, yra tik iš vieno straipsnio, tad gal iš karto apsispręskime dėl viso nutarimo, pritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro K. Navicko atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją. Taigi balsuojame, ar pritariame šiam sprendimui.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 65, prieš – 58, susilaikė 1. Taigi yra pritarta nutarimui. Jis yra priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik vieną repliką. Neminėsiu kolegos, kad jis paskui nebėgtų prie šoninio mikrofono, bet jeigu žaliasis kursas būtų tik apie ekologinius ūkius, patikėkite, gyvenimas būtų labai paprastas. Deja, taip nėra. Bet tai irgi iliustruoja tai, ką jūs patys apie žemės ūkį žinote. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nematyti kalbančių. Taigi klausimas yra baigtas.
16.51 val.
Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496GR (svarstymas ir priėmimas)
Toliau grįžtame į savo darbotvarkę. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2496. Tai yra Prezidento grąžintas svarstyti įstatymas. Taigi dabar vyksta diskusija. Gerbiamas J. Jarutis kviečiamas į tribūną diskutuoti. (Balsas salėje) Taip, jūs teisus, šiek tiek stabtelkite. Prašom, gerbiamas komiteto pirmininke. Norėjome jus apeiti, neduoti jums pateikti komiteto išvados. Prašom pateikti komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų turėjome įdomų posėdį. Nedažnai tenka spręsti dėl Prezidento veto, nors kartais ir tenka. Diskusija įvyko. Balsai pasiskirstė. Noriu dabar labai tiksliai suformuluoti, ką mes nusprendėme. Formulavimas dėl balsavimo buvo toks: siūlyti Seimui priimti visą Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą be pakeitimų. Formulavimas buvo toks. Už – 6, prieš – 2, susilaikė 1. Toks sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū už komiteto išvadą.
Dabar kviečiamas diskutuoti gerbiamas J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, poezijos čia nebus daug, kaip dėl prieš tai buvusių klausimų. Tiesiog aš, kaip pilietis ir kaip jau antrą kadenciją Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, tikrai suprantu grėsmes, kurias kelia nacionaliniam saugumui tos dvi mūsų kaimyninės valstybės. Bet vis tik su visa pagarba Prezidento institucijai negaliu dėti lygybės ženklo tarp šių dviejų valstybių. Mūsų šiame Seime valstybe agresore, teroristine valstybe pripažinta Rusija yra tiesiogiai užpuolusi nepriklausomą šalį Ukrainą. Daugiau kaip 80 % jos visuomenės palaiko šitą veiksmą. Iš principo Rusijoje neegzistuoja opozicija, nė karto negirdėjome nė jokio protesto prieš karą, vykstantį jau antri metai, kai tuo tarpu mūsų kitos kaimynės, Baltarusijos, režimas, taip, leidžia Rusijai iš jos teritorijos daryti tam tikrus veiksmus apšaudant Ukrainą. Bet Baltarusijos visuomenė… Baltarusija yra ne tik mūsų kaimynė, ne tik mes su Baltarusija turime turbūt ilgiausią Europos Sąjungos išorės sieną, mus sieja šimtametė istorija. Baltarusijos visuomenė po paskutinių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių visas demokratinis pasaulis nepripažįsta galiojančiais, išsakė savo nuomonę dėl tų suklastotų rinkimų. Protestai, represijos tęsėsi keletą mėnesių. Deja, tenka pripažinti, kad A. Lukašenkos režimui naudojant savo represines priemones pavyko juos numalšinti, bet Baltarusijos opozicija gyva, jos visuomenė. Ši opozicija dabar yra pas mus reziduojanti ir kitose Europos Sąjungos šalyse, bet aš tikiu, kad šita visuomenė subręs ir sukils, galų gale pasuks demokratijos keliu. Taigi, šis laikinas Ribojamųjų priemonių įstatymas, koks jis buvo priimtas, daro tam tikras išlygas labai neženkliai daliai Baltarusijos piliečių, tai yra susijęs su verslu, su verslo interesais Lietuvoje ir mūsų galų gale verslo interesais, tai kviečiu nepritarti. Deja, turiu prašyti nepritarti Prezidento veto ir palaikyti įstatymą tokį, koks jis yra priimtas šiame parlamente. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu diskutuoti R. Žemaitaitį. Ar jis yra kur nors netoliese? Nematau aš jo, jo nėra, tai gal tada gerbiamas V. Mitalas galėtų? Prašom į tribūną.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kalbėsiu trumpai. Man atrodo, kad mes dalyvaujame dabar diskusijoje, kurioje net nebūtinai turėjome dalyvauti. Aš manau, kad, devynis kartus nepamatavus, buvo taip skersai ir įstrižai karpomi sankcijų ribojimo įstatymai, atėję iš Vyriausybės. Man atrodo, kad iš Vyriausybės jie atėjo gana neblogi. Buvo atlikta keletas patobulinimų, prie jų Seimas ir sustojo, bet, žiūrint į procesą šiek tiek atgal, buvo kilęs tas noras Seime mums svarstant spausti stabdžius, iš esmės sustabdyti visiems pilietybės išdavimo procesus, kurie gi nėra nei greiti, nei paprasti, nei kaip nors lengvabūdiškai atliekami, sustabdyti laikinų leidimų išdavimą ir taip toliau.
Man atrodo, kad visi mes esame vienoje pusėje, puikiai suprantame, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos režimai yra autokratiniai, kad jie yra pavojingi Lietuvai, kad jie taiko represijas prieš savo žmones. Puikiai suprantame, kad turime daryti viską, kas mūsų galioje, kad padėtume Ukrainai laimėti, ir kartu puikiai suprantame, kad turime stengtis kuo labiau apsaugoti Lietuvą nacionalinio saugumo aspektu. Aš vertinu, kad visų šitų dalykų balansą mes pakankamai jau esame išdiskutavę Seimo salėje. Kai kurie sugriežtinimai, kurie būtent Seime ir atsirado, vėliau buvo kaip pasiūlymai, kuriuos taip pat ir mes teikėme, sakykime taip, atsukti atgal. Man atrodo, liko tik gana logiškas reguliavimas, kurio griežtinti toliau, kaip siūlytų Prezidentas, aš nematau prasmės ir nematau būtinybės, todėl manau, kad Seimas turėtų atmesti Prezidento veto ir likti prie to įstatymo, už kurį Seimas ir pasisakė priėmimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną diskutuoti gerbiamą V. Semešką. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, baltarusiai tiek Lietuvoje, tiek pačioje Baltarusijoje ir toliau kovoja už šalies teisę būti nepriklausoma valstybe, už demokratinę valstybę. Visiškai neseniai, 2020 metais, mes visi išėjome į gatves kartu su Baltarusijos opozicija ar baltarusių tauta, paremdami juos kovoje prieš A. Lukašenkos režimą. Nemaža dalis baltarusių šiandien apsigyveno Lietuvoje būtent bėgdami nuo to režimo ir kuria pridėtinę vertę kartu su Lietuvos piliečiais Lietuvos valstybės labui. Žinoma, Baltarusija šiandien de facto dalyvauja kariniuose veiksmuose, suteikdama savo teritoriją prieš suverenią valstybę Ukrainą, tačiau baltarusių dauguma, priešingai nei Rusijos piliečių dauguma, išėjo į gatves ir siekė savo valstybės pertvarkymo į demokratinę valstybę. Net neabejoju, kad pasitaikius pirmai geresnei progai vėl stos į kovą prieš vietinį režimą. Aš manau, kad būtų sąžininga šiandien išskirti juos nuo Rusijos piliečių, kurie palaiko agresiją prieš Ukrainą, taip paremti juos sunkioje kovoje, ilgoje kovoje už demokratiją, už laisvę ir nevaržyti jų, nelyginti jų su rusais.
Būtent šiandien buvo susirinkusi grupelė Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, su plakatais „Baltarusija – ne Rusija“. Jie kreipėsi prašydami atsižvelgti į jų situaciją, į jų norą tapti demokratine valstybe, vakarietiška valstybe. Mes, neatsižvelgdami tiek į opozicijos lyderės S. Cichanouskajos prašymą, tiek į mūsų užsienio reikalų ministro prašymą, tiesiog pamintume visus baltarusių opozicionierių prašymus. Todėl tikrai kviečiu atmesti Prezidento veto ir likti prie to sprendimo, dėl kurio Seimas yra apsisprendęs. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija įvyko. Ir dabar einame prie priėmimo stadijos. Motyvai už – gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Išties, kolegos, matyt, susidaro toks vaizdas, kad Seimas yra pats savo ankstesnių sprendimų įkaitas, pamiršęs tuos anksčiau išsakytus sprendimus. Prisiminkime, labai vieningai priiminėjome tikrai gražias ir prasmingas rezoliucijas, kuriomis buvo smerkiamas karas Ukrainoje, teigdami, jog Baltarusija, kaip ir Rusija, yra šalis agresorė. Šiandien kolega V. Mitalas ką tik kalbėjo, net užsirašiau, vėlgi pripažino, kad abu autoritariniai režimai kenkia Lietuvai. Jūs man pasakykite, kodėl deklaruojant gražius žodžius, kad abu režimai kenkia Lietuvai, staiga atsiranda skirtingas tų režimų traktavimas? Turime kažkokią stebuklingą sankcijų baltarusiškoms trąšoms problemą, niekaip negalime sukontroliuoti sankcijų vykdymo ir nuolatinių skandalų dėl jų. Dabar vėl klausimai yra susiję su Baltarusija ir sankcijomis Baltarusijos piliečiams, vėl kažkaip stebuklingai atsiranda praktikoje kitoks traktavimas.
Išties, aš manyčiau, kai patys deklaruojame, jog režimai yra vienodi, autoritariniai, kenkėjiški ir vykdo agresiją, tai, matyt, tiems režimams ir žmonėms, kurie… Matėme, matyt, apklausas ir kaip atrodo Baltarusijos ir Rusijos režimo rėmimas tarp piliečių – deja, bet dauguma žmonių tą režimą neišvengiamai ir vienur, ir kitur remia. Aš tikrai nematau logikos taikyti skirtingas priemones tokiu atveju tiems žmonėms, kurių valstybes agresores mes vienodai smerkiame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite jus paraginti nepritarti Prezidento veto, atmesti jį. Argumentai mano būtų štai kokie. Mes tikrai, kaip Lietuva, šimtus metų stengiamės atskirti baltarusių tautą nuo Rusijos imperijos, nuo rusų tautos. Tai yra jeigu ir yra koks nors mūsų politikos geopolitinis nuoseklumas nuo pat didžiųjų kunigaikščių laikų, tai būtent šis tikslas. Šiandien mes esame laimėję kovą už žmonių protus šitoje valstybėje, tai yra Baltarusijoje, ir visuomenė yra aiškiai nusiteikusi prieš savo režimą, visiškai nusiteikusi prieš karą, iš esmės palaiko Ukrainą. Tik, taip, Baltarusijos žmonės vis dar yra savo diktatoriaus įkaitai, nelegitimaus prezidento, kaip mes kažkada buvome vienos ar kitos imperijos įkaitais. Šiandien mes turime aiškiai duoti signalą Baltarusijos visuomenei, kad mes matome jų ryžtą kovoti už demokratiją, mes netapatiname jų su rusais, kurių šiandien, deja, didžioji dalis (su aiškiomis išimtimis) yra už karą, todėl būtų labai keista nusiųsti šitą signalą ir viską sumaišyti, tikrai prarasti reputaciją, kurią mes per ilgus šimtmečius uždirbome būtent tarp tos tautos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet tik, gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad jūs, kaip visada, kalbėjote už veto ir prieš veto, bet per pirmąjį balsavimą turėsite balsuoti iš tikrųjų atvirkščiai, nes mes per pirmąjį balsavimą balsuosime… (Balsas salėje) Ne, visada taip būna pagal Statutą. Pirmiausia balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Po to nesusipainiokite. Dabar jau kaip užsirašėme, taip kalbame, bet po to nesusipainiokime.
Dabar už kalba gerbiama D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Akivaizdu, kad, matyt, ir užsirašymui turėjo įtakos tai, kad šis klausimas, atrodo, tapo apipintas labai daug emocijų. Norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį, kad kai kurie objektyvūs faktai, atrodo, tapo nebesvarbūs.
Pirmas dalykas. Siūlyčiau neklaidinti: opozicijai, disidentams, žmonėms, kurie kategoriškai priešinasi karui prieš Ukrainą, kurie kategoriškai priešinasi A. Lukašenkos režimui, nei dabar esančio įstatymo redakcijoje, nei Prezidento pasiūlymuose nėra sukuriama prieštaravimų, tai yra stabdymo jiems patekti į Lietuvą ar išsiuntimo, kaip čia buvo gąsdinama, iš Lietuvos.
Lygiai taip pat mes turėtume įvertinti tai, kad revoliucija, kuri buvo Baltarusijoje ir kurią mes visi palaikėme ir dabar palaikome, vis dėlto buvo nukreipta prieš A. Lukašenkos režimą. Mes labai norėjome, kad tai būtų judėjimas Vakarų kryptimi, NATO, Europos Sąjungos kryptimi, bet to nebuvo, ir mes turime pripažinti tai, kaip vyko šis procesas. Mes turime vilčių ir visada jų turėsime, bet tas procesas vyko šiek tiek kitaip.
Dar vienas svarbus momentas. Iš tiesų yra didelis skirtumas tarp to, kiek Baltarusijos piliečių ir kiek Rusijos piliečių palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą (aktyviai padeda taip pat ir Baltarusija), tai yra du iš trijų Rusijos piliečių ir vienas iš trijų Baltarusijos piliečių. Vis dėlto tai yra ganėtinai didelė visuomenės dalis ir į tai reikia atkreipti dėmesį.
Dar labai svarbu. Iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie šio įstatymo esmę ir pasiūlymų esmę, vis dėlto pusė priemonių, ribojamųjų priemonių, taikoma piliečiams abiejų valstybių: Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, o pusė – tik Rusijos Federacijos. Nėra taip, kad dabartinės ribojamosios priemonės yra tik vienos valstybės piliečiams.
Tiesiog norėčiau, kad visi tvarkingai susidėliotume, apie ką iš tiesų tai yra. Kaip bebūtų priimtas sprendimas dėl veto, manau, mažų mažiausiai pasiūlymas dėl asmenų, dalyvaujančių tarptautinių sankcijų apėjimo schemose, vis dėlto išsiuntimo iš Lietuvos, leidimų atėmimo yra puikus pasiūlymas ir tada turėtume svarstyti apie jo vėlesnį priėmimą.
Dar kartą kartoju: opozicijos ir disidentų palaikymas yra nekvestionuojamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis, bet sako, kad jo nėra. Tada gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Matyt, nelabai aš noriu čia per daug kartoti. Gerbiami kolegos, nesinaudokime… Aš nežinau, kas daro tas apklausas, kur pritaria du trečdaliai ar vienas trečdalis. Nežinau, kokios apklausos būtų Lietuvoje, jeigu už savo nuomonę iškart būtum pasodintas į kalėjimą. Nežinau, kokios apklausos būtų, kokie santykiai būtų. Todėl nemanipuliuokime tokiais skaičiais.
Visai nesunku buvo išeiti šiandien prie Baltarusijos piketuotojų, kurie buvo atėję prie Seimo, buvo galima tiesiogiai išgirsti jų istorijas, kodėl jie čia atsirado. Turbūt ne iš gero gyvenimo bėga iš savų namų, palikdami turtą, gimines, kartais vaikus, mamas, tėvus, nes režimas daro viską, kad bet koks laisvas žodis būtų sunaikintas ir uždaryta į kalėjimus. Todėl dėti lygybės ženklą tarp Rusijos piliečių, kurie tikrai eina kovoti prieš Ukrainą, ir Baltarusijos piliečių, kurie bėga nuo režimo, užgrobusio valdžią, yra šiek tiek skirtingi dalykai.
Aš manau, kad mes turime gana gerai veikiančias struktūras, specialiąsias struktūras, kurios prižiūri sieną, kurios žiūri ir analizuoja, kas vyksta čia, Lietuvoje. Noriu pasakyti: kas buvo mitinge, pastebėjo, kad mus fotografavo mažiausiai penki įtartini tipai su tamsiais akiniais ir dideliais fotoaparatais – visu rakursu. Tai Lietuvoje turbūt veikia ne tik Baltarusijos KGB, bet Mosadas, MI-1 ar MI-6 ir visokios kitokios tarnybos. Todėl, gerbiami kolegos, atmeskime tą veto ir dirbkime kitus darbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš taip pat kalbės gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip ir kolega A. Sysas, buvau susitikęs su Baltarusijos žmonėmis aikštėje, irgi girdėjau įvairių nuogąstavimų. Taip, jie supranta, ką mes norime pasakyti, bet jie buvo su plakatais, kad mes mylime Lietuvą, mes norime čia gyventi. Ir kitiems Baltarusijos žmonėms, kurie pabėgo nuo karo režimo, baigiasi leidimas laikinai gyventi, ir kiti, galbūt nežinodami situacijos, kaip ten gali būti, nuogąstauja, kad gali negauti leidimo nuolat gyventi ir jiems reikėtų grįžti atgal į režimą, kur jų laukia įvairios represijos.
Aš manau, turime atsižvelgti į tuos žmones, jų skaičius nedidelis. Manau, kad geriau reikia stiprinti VSD patikras, sustiprinti Migracijos tarnybos darbą ir šis klausimas tikrai gali būti išspręstas paprastesniu būdu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada kalbės gerbiamas A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų nekartosiu to, ką pasakė prieš tai kalbėję kolegos, bet pritariu jų pozicijai, kad iš tikro, matyt, šiuo atveju reikėtų atmesti Prezidento veto. Tai jokiu būdu nėra koks nors pasistumdymas tarp parlamento ir Prezidento. Tiesiog akivaizdūs argumentai ir elementari logika diktuoja tokį sprendimą.
Čia daug kas buvo pasakyta. Diskusijos jau vyko kurį laiką ir viešojoje erdvėje. Mes girdėjome įvairiausios argumentacijos apie būtinybę padėti opozicijos atstovams, disidentams. Bet aš jums pasakysiu atvirai: mane opozicijos atstovai ar disidentai šiek tiek mažiau jaudina, nei jaudina tie jauni žmonės, kuriuos aš čia matau kiekvieną dieną, kurie dirba aukštą pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse, IT įmonėse, kurie uždirba didelius atlyginimus, kurie moka didelius mokesčius, kurie čia jau augina vaikus, kurie čia jau yra paėmę banko paskolas, įsigiję nekilnojamojo turto, visiškai integravęsi. Man asmeniškai yra daug nesmagiau dėl tų žmonių, kad juos mes ketiname bausti už tai, ką jų valstybėje daro jų išprotėjęs vadovas, diktatorius, nežinau, kaip jį pavadinti, čia daug įvairiausių tų apibrėžimų būna.
Man atrodo, tų žmonių už tai bausti negalima. Todėl Prezidento veto man asmeniškai yra visiškai nesuprantamas šiuo atveju. Čia joks politikavimas, dar kartą pakartosiu, bet elementari logika ir sąžiningas požiūris į situaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Taigi balsuosime. Ir dabar balsuosime taip, kaip aš atkreipiau dėmesį, kaip tokiais atvejais balsuojama. Ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra iš esmės atmesti Prezidento veto. Taigi balsuojame, ar priimti įstatymą be pakeitimų, tokį, kokį Seimas buvo priėmęs. Tikiuosi, visiems aišku.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 99, prieš – 7, susilaikė 2. Taigi įstatymas yra priimtas be pakeitimų ir siūlymų. (Gongas)
17.14 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 1, 2, 4, 10, 11, 14, 15, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2383(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2384(2) (svarstymas)
Taigi šį darbotvarkės klausimą įveikėme. Toliau 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2383(2). Taigi čia svarstymas. Kviečiu į tribūną gerbiamą L. Kasčiūną, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Prašom pateikti komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dabar turbūt iniciatoriai kalbės ar man komentuoti, gerbiamas pirmininke?
PIRMININKAS. Komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komiteto išvada. Atsižvelgėme į kai kuriuos pasiūlymus, priėmėme kai kuriuos Žmogaus teisių komiteto kompromisinius pasiūlymus, į kai kuriuos Seimo narių pasiūlymus atsižvelgėme ir pritarėme iš dalies. Mano požiūriu, tai yra kompromisinis variantas. Aš irgi asmeniškai gal norėčiau griežtesnio, bet ką jau padarysi. Turime bendrą sutarimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Pritarta po svarstymo.
PIRMININKAS. Jau pristatėte, ar ne? Dėkoju.
Dabar Žmogaus teisių komiteto pirmininką T. V. Raskevičių prašom pagarsinti komiteto išvadą. Iš karto prašom dėl abiejų projektų.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektą ir lydimąjį įstatymo projektą svarstė balandžio 12 dienos posėdyje ir įstatymų projektams buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiame grįžti gerbiamą L. Kasčiūną ir pastraipsniui… Labai atsiprašau, gerbiamas kolega, šiandien mes su jumis sunkiai susikalbame. Atsiprašau.
T. V. Raskevičius kviečiamas į diskusiją. Dabar dar vyks diskusija ir tada jau mes grįšime prie pasiūlymų.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, gal norėčiau pradėti nuo to, kad niekas nesiginčija, kad Lietuva ir kaimyninės valstybės yra atsidūrusios hibridinės atakos smaigalyje. Iš esmės ta hibridinė ataka pasireiškia tuo, kad yra naudojama instrumentalizuota migracija siekiant destabilizuoti padėtį regione. Ir ta ypatinga situacija, kai migrantų srautai prie mūsų sienos tampa iššūkiu mūsų nacionaliniam saugumui, reikalauja, kad mes, kaip teisinė valstybė, permąstytume savo prieglobsčio suteikimo procedūras ir kartu stiprintume valstybės sienos apsaugą. Iš esmės šitoje situacijoje mes sprendžiame rebusą, kaip saugoti valstybės sieną ir kartu užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, nepaneigiant pačios teisės į prieglobstį procedūros, ir kaip nepaversti Lietuvos pereinamuoju kiemu, tačiau sugebėti atskirti, atrinkti ir apsaugoti tuos, kuriems iš tiesų reikia tarptautinės apsaugos.
Žmogaus teisių komitetas, svarstydamas šitą projektą, kuriuo įteisinama su tarptautine teise niekaip nesuderinama apgręžimo praktika, siekia surasti ir sudėlioti tam tikrus saugiklius, kurie, egzistuojant šitai sudėtingos geopolitinės situacijos padiktuotai teisinei realybei, leistų identifikuoti bent jau tuos užsieniečius, kuriems iš tiesų reikia prieglobsčio arba laikinosios apsaugos. Žmogaus teisių komitete mes sutarėme dėl šitų dalykų, kad apgręžimas yra netaikomas tam tikrais išimtiniais atvejais. Visų pirma, kai užsienietis traukiasi nuo ginkluoto konflikto, kai užsienietis traukiasi nuo persekiojimo ir kai užsienietis bando į Lietuvos Respublikos teritoriją patekti dėl humanitarinių priežasčių. Taip pat pavyko sutarti, kad apgręžimas yra taikomas tik pasienio teritorijoje. Ir labai džiaugiuosi, kad šitiems saugikliams pritarė ir pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Įstatymo projektas taip pat numato vieną labai svarbų dalyką, kad kiekvieno užsieniečio, kuris bando neteisėtai kirsti sieną, situacija yra vertinama individualiai. Jeigu nuoširdžiai, man yra labai sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma kokybiškai atlikti individualų žmogaus situacijos vertinimą, kai, pavyzdžiui, viduryje nakties pasienietis pasienio teritorijoje sulaiko neteisėtai kirtusį asmenį, jam prožektoriumi šviečia į veidą ir bando nustatyti, ar toks žmogus bėga nuo persekiojimo, ar ne. Mūsų pasieniečiai sako, kad turi tam reikiamas kompetencijas, ir aš neturiu jokio pagrindo netikėti valstybės pareigūnais, jeigu jie nemeluoja.
Sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas yra bandymas reaguoti į sudėtingą geopolitinę situaciją ir jos sąlygotus migracijos procesus, o kiekvienam užsieniečiui yra pažadėtas individualus situacijos vertinimas. Todėl aš galiu sakyti, kad popieriuje įstatymas atrodo pakenčiamai. Tačiau man šiandien kyla klausimas, ar mes galime tikėti ir pasitikėti, kad įstatymas būtų taikomas taip, kaip yra parašyta, kad apgręžimas Lietuvos pasienyje turės vadinamąjį žmogišką veidą.
Aš jums, mieli kolegos Seimo nariai, norėčiau parodyti keletą skaičių. Praėjusiais metais Lietuvos–Baltarusijos pasienyje buvo fiksuota 11 tūkst. 417 apgręžimo atvejų. Iš šitos statistikos (ir čia yra ne mano sugalvoti, čia yra VSAT’o oficialiai skelbiami duomenys) apgręžimas taikytas buvo 11 tūkst. 211 kartų. Vadinasi, 206 atvejais asmenims buvo leista kirsti sieną ir pateikti prieglobsčio prašymą. Dabar pažiūrėkime, kam buvo leista kirsti sieną ir pateikti prieglobsčio prašymą. Čia žmonės išrašyti pagal jų pilietybės valstybę. Absoliuti dauguma yra Rusijos arba Baltarusijos piliečiai, o kitų tautybių žmonės sudaro tiktai pavienius atvejus. Čia matysis šiek tiek aiškiau. Įsileistų Rusijos ir Baltarusijos piliečių – 172 atvejai, 28 žmonės turėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir dėl kitų priežasčių buvo įleisti šeši žmonės. Vadinasi, šešiems žmonėms buvo atliktas individualus vertinimas, trims iš tų žmonių buvo amputuotos galūnės.
Matydamas šituos skaičius norėčiau prisiminti ir vieną atvejį, kai net žmonės, turintys EŽTT laikinąsias priemones, buvo pasienyje atstumti, tai buvo keturi Kubos piliečiai. Tiems piliečiams po to, kai jie buvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nors buvo atstumti keletą kartų, Lietuvos valstybė suteikė prieglobstį. Matydamas šituos skaičius šiandien galiu konstatuoti tiktai vieną faktą – mūsų pasienyje nevyko, nevyksta ir nevyks joks individualus vertinimas. Žmonės yra atstumiami pagal jų veido odos spalvą, kai baltiems žmonėms leidžiama kirsti sieną, o tie žmonės, kurie turi kitokį veido odos atspalvį, yra atstumiami.
Vidaus reikalų ministrė, komentuodama teikiamą įstatymo projektą, sakė, kad mums reikalinga teisinė siena, sauganti mus nuo A. Lukašenkos hibridinės atakos. Tai, kad šiandien mes pasienyje migrantus apgręžiame pagal veido odos spalvą, tai, kad šiandien mes prie sienos apgręžiame mažamečius vaikus, tai, kad mes renkamės lengviausią sprendimą išspirti visus garsiai šaukdami, kad mus puola, iš tiesų stato didelę ir tvirtą sieną.
PIRMININKAS. Laikas!
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Sieną, už kurios žmogaus teisės, liberali demokratija ir vakarietiškos vertybės – tai, kas mus pirmiausia skiria nuo batkos ir putlerio, neegzistuoja. Aš šiandien visų labai atsiprašau, bet šitos sienos statybose aš nedalyvausiu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje kviečiu gerbiamą V. Baką. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų pirmiausia norėčiau pasveikinti T. V. Raskevičių, pagaliau apsisprendusį, kurioje sienos pusėje jis yra. Pratęsdamas mintį apie sienos statybas, aš noriu kreiptis visų pirma į ministrę, kuri šiaip nelabai suvokia, kurioje pusėje stato sieną. Ji mano, kad sieną stato prie Baltarusijos sienos. Iš tikrųjų ta siena, kurią stato ponia A. Bilotaitė, yra kažkur šalia Vokietijos, nes ta siena mus atriboja nuo tarptautinės žmogaus teisių sistemos. Ko norėjo V. Putinas ir A. Lukašenka, tai visų pirma jo hibridinės atakos taikinys, ką esu sakęs, daugybę mėnesių nėra vien fizinė siena, jo taikinys yra žmogaus teisių sistema. Ir šiandien šitie du veikėjai ponios A. Bilotaitės rankomis tą sieną mums siūlo pastatyti ir balsuoti už tai, kad Lietuva pasitrauktų iš Jungtinių Tautų, visų pirma, konvencijomis sureguliuotos Europos Sąjungos žmogaus teisių sistemos, ir mus palikti toje Rytų teisės, dominuojančios Rusijos teisės žmogaus teisių sistemoje.
Kai aš prieš keletą metų prie Lietuvos pasienio atvežiau Prancūzijos gynybos komiteto pirmininką, kartu su manimi dalyvavo pasieniečiai, pristatydamas tą sieną aš jam pasakiau – už šitos ribos baigiasi demokratija. Už šitos ribos, kuri jungia Lietuvą ir Baltarusiją, yra skardis. Tai visų pirma demokratijos ir žmogaus teisių skardis. Ponia A. Bilotaitė su savo rėmėjais stumia mus dabar į tą skardį. Aš tikrai kviečiu nepritarti šiai pataisai. Šiandien sureagavo ir Lietuvos… Ne pataisai, o pačiam pataisų paketui. Šiandien sureagavo Žurnalistų sąjunga, sureagavo tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, mūsų nacionalinės organizacijos, Seimo kontrolierių įstaiga. Pasakė, kad šios pataisos, kuriomis įteisinamas absoliutus atstūmimas, niekaip nedera su žmogaus teisių sistema. Dar daugiau, ponia A. Bilotaitė atima iš Lietuvos žmonių dalį valstybės teritorijos, kurią mes vadiname pasienio ruožu. Siekiama įteisinti tokį režimą, kad ten negalėtų patekti nei savanoriai, nei žurnalistai. Dalis teritorijos yra atimama iš visos Lietuvos. Ji paverčiama smurto teritorija, kurioje niekas negalės nei įvertinti žmonių pažeidžiamumo, vaikų, moterų, vyrų. Nors ir formaliai, kaip sako Laurynas, čia yra rastas kompromisas, bet niekas negalės įsitikinti, atlikti monitoringo, kaip mes laikomės to vertinimo. Todėl, gerbiami kolegos, aš siūlau nepritarti pataisoms, jomis iš mūsų atimama dalis mūsų valstybės teritorijos.
Ir trečia mintis. Šiomis pataisomis įteisinami pasieniečių rėmėjai. Atrodo, skamba gražiai, bet tų rėmėjų siūloma pagrindinė paskirtis yra naudoti smurtą prieš pabėgėlius. Pagal A. Bilotaitės logiką, Lietuvoje turi atsirasti žmonių, kuriems bus išdalintos guminės lazdos, arba prievartos naudojimo priemonės, kurie galės būti galbūt tomis rankomis, kurias naudos žmonėms atstumti. Aš abejoju, ar tokių žmonių Lietuvoje atsiras. Aš tikrai nuoširdžiai abejoju. Nebent nacionalsocialistinės organizacijos (jų, beje, Lietuvoje yra, jų atstovų yra ir Seime), kurios galbūt galės atsiskleisti arba parodyti savo potencialą. Bet aš nenorėčiau, kad mūsų šalies teritorija, dalis teritorijos būtų paversta į smurto teritoriją.
Ir paskutinė mintis. Mes supriešiname žmogaus teisių sistemą ir nacionalinį saugumą. Ir čia, Laurynai, jūs darote klaidą. Aš tik noriu priminti. Kai mums siūloma pasirinkti tarp žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo, tai mūsų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme kaip pagrindinis nacionalinio saugumo objektas pirmu punktu įtvirtintos žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas. Nacionalinio saugumo objektas yra žmogaus teisės. Negalima jų išbraukti. Jūs mažinate nacionalinį saugumą, atsisakydami žmogaus teisių. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos preambulėje kalbama apie žmogaus…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
V. BAKAS (DFVL). …teisių apsaugą.
PIRMININKAS. Nepažiūrėjau, jūs ne frakcijos vardu, dėkui, jau laikas. Dėkoju.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi diskusija įvyko. Dabar jau kviečiame gerbiamą kolegą L. Kasčiūną į tribūną ir svarstysime pasiūlymus. Taigi čia buvo dėl 3 straipsnio Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Tai gal sudarykime galimybę T. V. Raskevičiui, bet jūs tik iš savo vietos galėsite ta galimybe pasinaudoti ir pasakyti, ar jus tenkina komiteto pritarimas iš dalies jūsų siūlymui. Įjunkite. Įjungtas, gal jūs kortelę kur nors?.. Ar neįjungėme? Palaukite, tuoj, tuoj, čia sistema. Tai jūs dabar jau įdėkite kortelę ir tegul ji būna. Mes vis bandome įjungti ir nesusinchronizuoja.
Dabar veikia. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju. Mano pasiūlymas buvo susijęs su įstatymo 4 straipsnio 13 dalimi, kur buvo tikslinamos išimtys, kada nėra taikoma apgręžimo praktika, tai yra kada apgręžimas vyksta pasienio teritorijoje, bėgant nuo persekiojimo, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų pabėgėlių teisių konvencijoje, ir taip pat plečiama ne karinės agresijos, bet ginkluoto konflikto sąvoka. Žmogaus teisių komitetas mano pasiūlymui pritarė iš dalies ir Žmogaus teisių komiteto suredaguotai ir registruotai pritarė NSGK. Mane toks pasiūlymas tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi tenkina, balsuoti nereikės.
Toliau buvo, tuoj atsiversime. Keičiamas visas 13 straipsnio IX skyrius. Yra gerbiamo Seimo nario V. Bako pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai gerbiamam V. Bakui įjungiu mikrofoną. Jūs galite pristatyti.
V. BAKAS (DFVL). Čia dėl kurio straipsnio?
PIRMININKAS. Čia yra dėl 13 straipsnio.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dėl 32, man atrodo.
PIRMININKAS. Pagal mūsų projektą tai yra 13 straipsnis, bet jūs keičiate visą IX skyrių, taip išeina, kad yra to skyriaus 32 straipsnis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, tie straipsnių numeriukai, kuriuos keitėte.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mano pasiūlymo esmė yra keturi pasiūlymai, bet jie tarpusavyje susiję, kad mes, numatydami šiame įstatyme valstybės sienos apsaugos rėmėjų institutą, numatytume teises rėmėjams ne tik naudoti smurtą, kaip siūloma dabar, bet ir atlikti tris papildomas funkcijas: pirma, padėti pasieniečiams identifikuoti pažeidžiamus asmenis. Tai čia VSAT’o kompetencijos trūksta, tą liudija Mykolo Romerio… atliktas išsamus tyrimas ir kiti, ir apie tai kalbėjo T. V. Raskevičius. Padėti atpažinti. Antra, padėti pasinaudoti prieglobsčio procedūromis. Trečia, suteikti reikalingą pagalbą. Tokia yra mano pasiūlymų esmė.
Noriu pasakyti būtent apie rėmėjus, kuriuos dabar pasiskolino VSATʼas iš policijos. Jeigu pasižiūrėsite kaip pavyzdį Policijos rėmėjų įstatymą, tai ten pirmame punkte kalbama apie jų teises ne naudoti smurtą, o padėti apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Tokia yra tikro demokratinės valstybės rėmėjo paskirtis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai aš gal tada, gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi…
PIRMININKAS. Taip, komiteto nuomonę.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …pakomentuosiu, nes čia yra…
PIRMININKAS. Čia iš esmės yra susiję du pasiūlymai iš eilės, taip? Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Tai dėl vieno mes tik pasakome, kad ten keista buvo nuoroda į kitą straipsnį, todėl mes sakome, kad ji yra perteklinė ir klaidinanti. Už tai balsavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 7 nariai, o prieš – 0. Kitaip tariant, mes nepritariame pirmam iš tų keturių Seimo nario V. Bako pasiūlymų.
PIRMININKAS. Tai ir antram jūs nepritariate.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu leisite tęsti, tai ir antram nepritariame, nes, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, to straipsnio, dėl kurio Vytautas siūlė pataisą, tiesiog nebeliko.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Jie yra visiškai susiję, vienas be kito negali, tai dabar mes juos svarstome abu. Už pasiūlymus kalbės T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš visiškai nesuprasiu jūsų, valdančiųjų, pozicijos, kai nepritariate tokiam elementariam šios visos situacijos, tam atstūmimo politikos humanizavimui, kokį siūlo kolega V. Bakas. Tai niekaip nepaneigiantis paties atstūmimo fakto veiksmas, tai yra įtraukimas nevyriausybinių organizacijų, Raudonojo Kryžiaus, „Carito“ arba kitų savanorių, kurie tiesiog kaip papildomos akys galėtų žiūrėti, kaip vyksta tie atstūmimai, matyti, kur yra daromos klaidos, ir padėti valstybei tvarkytis su nelegalia migracija. Jeigu mes suteikiame teises tik tiems paramilitariniams junginiams, kurie norėtų pakariauti ten prie sienos nueiti, tai galbūt mes sprendžiame kažkokią problemą.
Bet kodėl mes nematome, esame akli prieš tą situaciją, kad ten vyksta humanitarinė tragedija kai kuriais atvejais? Mes išstumiame šeimas su vaikais žiemą į mišką, ir tai yra faktai – aš pats savo akimis mačiau vieną tokį atvejį. Būkime atviri sau. Mes visur, visame pasaulyje, deklaruojame, kad laikomės aukščiausių žmogaus teisių standartų, mes reikalaujame kitų valstybių keisti politiką, keisti režimus ir tai yra mūsų lyderystės esmė – mes esame už žmogaus teises visame pasaulyje, net šiame regione norime būti lyderiais. Išmuškime argumentą iš mūsų priešų, kad čia yra nesistengiama gerinti situacijos, nesistengiama pakeisti, humanizuoti, šiek tiek sušvelninti tos atstūmimo politikos. Niekas jai iš principo neprieštarauja, bet man nesuvokiamas tas nenoras patobulinti tai, ką būtina tobulinti. Aš jums… Nežinau, dabar turbūt neturiu laiko, bet pateiksiu statistiką, kiek kartų yra kviesta greitoji prie sienos.
PIRMININKAS. Laikas. Jau ir baigė kalbėti. Dėkui, kolega. Dabar prieš kalbės L. Kasčiūnas, bet tai kaip jūs prieš kalbėsite, jeigu esate…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Toks gyvenimas.
PIRMININKAS. Toks gyvenimas. Prašom pasakyti savo nuomonę dabar.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik noriu kai ką patikslinti. Niekas netrukdys… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jis kalba kaip Seimo narys, kaip komiteto atstovas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …Raudonajam Kryžiui ir kitoms organizacijoms būti VSAT’o rėmėjais, ne apie tai kalba. Tik į V. Bako pasiūlymą, apie kurį jis kalbėjo, yra iš dalies atsižvelgta Žmogaus teisių komiteto pasiūlyme ir mes jam pritarėme. Tiesiog jis savo pasiūlyme siūlė, kad rėmėjai turėtų daugiau humanitarinių gebėjimų ir įsipareigojimų negu VSAT’o pareigūnas, su kuriuo jie bus prie sienos. Na, tai yra tiesiog teisiškai neraštinga ir tiek.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Dabar per centrinį mikrofoną gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Mes kartais sakome, kad negerai, kad komiteto atstovas tribūnoje rodo, kaip balsuoti, o dabar jam vienam kaip dviem asmenims suteikėte žodį dar ir pasisakyti. Aš nemanau, kad gera tokia praktika, kai pranešėjas stovi tribūnoje, o kartu tampa ir pataisos komentatoriumi.
PIRMININKAS. Ir aš nemanau. Pritariu ir priimu pastabą, kad geriau būtų buvę, jeigu L. Kasčiūnas būtų nuėjęs į savo vietą. Mes būtume įjungę jam mikrofoną ir jis būtų pakalbėjęs tenai, nes jis šiuo metu kalbėjo, aš du kartus patikslinau – kalba kaip Seimo narys, užsirašęs kalbėti dėl motyvų. Jis užsirašė anksčiau būdamas savo vietoje, o šiuo metu jis stovi tribūnoje kaip pranešėjas. Tai tą mes aiškiai suformulavome, bet taip, nebuvo labai elegantiška, aš taip pat prisiimu dėl to kaltę.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Čia kadangi L. Kasčiūnas ne pagal Statutą kalbėjo, tai jis klaidina Seimą, nes aš nesiūlau jokių teisių rėmėjams, aš siūlau, kad jie gali padėti pasieniečiams kartu ir atpažinti pažeidžiamus asmenis. Jokių savarankiškų funkcijų čia nėra, ten yra žodžiai „padėti atpažinti pažeidžiamus asmenis“.
PIRMININKAS. Jūs vėl dėl motyvų kalbate. Dar per šoninį mikrofoną gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, paprastai, gerbiamas pirmininke, būna du išvadų rengėjai. Aš siūlau tiesiog Laurynui atsisėsti į savo vietą, o kitas išvados rengėjas tegul pristato išvadą. Šiuo atveju tikrai labai dviprasmiškai atrodo, kai kitais atvejais nebūdavo tokių galimybių pasisakyti. Manau, turėtų būti vienodi standartai.
PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Taip, iš tikrųjų pripažįstu, juk ir atsiprašiau, kad įvyko kolizija, nes iš tikrųjų užsirašė, matyt, anksčiau, galbūt neprognozuodamas to, kad stovės tuo metu kaip pranešėjas. Na, ką darysi. Daugiau, jeigu bus dar kur nors užsirašęs šiame etape L. Kasčiūnas, mes jam žodžio nebesuteiksime arba paprašysime tada atsisėsti į savo vietą.
Gerai, jau pamiršome turbūt, dėl ko mes diskutuojame – dėl pasiūlymo. Dabar balsuosime iš karto dėl dviejų Seimo nario V. Bako pasiūlymų, kurie susiję. Prašom balsuoti. Juos ką tik aptarėme, jiems komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje) Taip, balsuojame dėl V. Bako pasiūlymų, jiems komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 31, prieš – 22, susilaikė 49. Taigi pasiūlymams nėra pritarta.
Toliau. Man atrodo, buvo du gerbiamo V. Bako pasiūlymai. Jiems komitetas, kiek aš atsimenu, pritarė iš dalies. Taip, buvo iš eilės du pasiūlymai, jiems komitetas pritarė iš dalies. Ar jie irgi tarpusavyje susiję, ar čia atskiri?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Susiję.
PIRMININKAS. Susiję. Tai prašom, gerbiamas Vytautai, pasakyti savo nuomonę. Galbūt jus tenkina pritarimas iš dalies. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Komitetas, matyt, pats turėtų paaiškinti, ką jis turi minty, kad pritarė iš dalies, nes, mano vertinimu, jiems nėra pritarta. Tie pasiūlymai susiję taip pat su mano siūlymu suteikti VSAT’o rėmėjams teisę padėti pasieniečiams atlikti humanitarinę funkciją. Jeigu komitetas pasakytų, kam jis pritarė, tada aš galėčiau sureaguoti.
PIRMININKAS. Supratau. Bet kokiu atveju prieš tai mes jau neigiamai nubalsavome, tai dabar nebent Laurynas paaiškins, ką komitetas turėjo omeny. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė Žmogaus teisių komiteto pasiūlytam 34 straipsnio 3 dalies 2 punkto patikslinimui, pagal kurį VSAT’o rėmėjų pareigos papildytos pareiga suteikti ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir į Lietuvos Respubliką neįleidžiamiems užsieniečiams neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą. Tą ir siūlė V. Bakas iš platesnio konteksto.
PIRMININKAS. Ar dabar, išklausęs komiteto pirmininko paaiškinimą, gerbiamas V. Bakas sutinka su pritarimu iš dalies?
V. BAKAS (DFVL). Kadangi tai yra…
PIRMININKAS. Turėdamas omeny, beje, ir aną balsavimą.
V. BAKAS (DFVL). Mes turime svarstyti tą komiteto pasiūlymą. Dabar svarstome mano pasiūlymus, tarp kurių yra ne tik medicininė pagalba, bet ir pagalba atpažįstant pažeidžiamus asmenis, pagalbą suteikiant, padedant įgyvendinti prieglobsčio procedūras. Tai yra kur kas platesni pasiūlymai.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Jūs vis tiek norite balsuoti dėl visos apimties savo pasiūlymo. Mes tokią sąlygą tikrai sudarysime. Jeigu nubalsuosime prieš, tada liks komiteto variantas.
Dabar motyvai už, prieš dėl pasiūlymų. Gerbiamas T. V. Raskevičius prieš pasiūlymą. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kolegos, kadangi tiek pagrindinio komiteto pranešėjas, tiek pats pataisos rengėjas nelabai sugeba Seimui paaiškinti pasiūlymo esmę, tai aš pabandysiu.
Ponas V. Bakas pasieniečių rėmėjams siūlo suteikti funkcijas, kurios nėra būdingos patiems pasieniečiams. (Balsas salėje: „Tą ir sakiau.“) Pasieniečio rėmėjas gali daryti tik tai, ką daro pats pasienietis. Todėl reikia spręsti… Čia dabar atrodo, kad mes dėl esmės sprendžiame, bet čia yra labiau apsisprendimas dėl teisinės formos. Todėl tiek Žmogaus teisių komitete, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo bandoma, ieškoma tokių formuluočių, kurios leistų tam tikra apimtimi plėsti rėmėjo vykdomas funkcijas, bet tik ta apimtimi, kuria yra suderinamos su paties pasieniečio funkcijomis. Čia pritarimas pasiūlymui iš dalies yra iš esmės tik apie tai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas V. Bakas negali kalbėti už savo pasiūlymą, nebent kas nors kitas norėtų. Aš dar sudarysiu gerbiamam J. Sabatauskui galimybę per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai sunku svarstyti pasiūlymus ir balsuoti, kai komitetas yra visiškai neraštingas. (Balsai salėje) Pasako, kad pritaria iš dalies, tačiau nepateikia jokios formuluotės, kokia atsiranda po komiteto svarstymo. Taip turi būti. (Balsai salėje) Ne! Yra tik V. Bako pasiūlymas. Kur jūs matėte, kad būtų pateikta formuluotė? Jos nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bet projekte yra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Po kiekvieno pasiūlymo tokia formuluotė turi būti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Juliau, skaitykite tekstą, ten ir yra formuluotė.
PIRMININKAS. Tekste yra formuluotė ir mes dėl jos ir balsuosime. Viskas.
Kolegos, motyvai išsakyti. Dabar bus balsuojama dėl V. Bako pasiūlymo. Kas balsuos už, tai balsuos už visą pasiūlymą, o jeigu balsuosime prieš arba susilaikysime, liks komiteto nuomonė pritarti iš dalies. Ar aišku? Balsuojame dėl V. Bako pasiūlymo. (Balsai salėje) Tikrai turi būti jūsų sistemose. (Balsai salėje) Negaliu, dabar pirmininkauju. Negaliu ateiti ir parodyti. Gerai, dėkoju.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 18, prieš – 40, susilaikė 47. Pasiūlymui nėra pritarta.
Ir vėl per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Turiu ponui T. V. Raskevičiui pasakyti, jis dvejus su puse metų pirmininkauja komitetui, noriu paklausti: ar vykdyti pažeidžiamų asmenų prieglobsčio prašytojų rizikų vertinimą nėra VSAT’o funkcija? Tada kieno ta funkcija? Kai atstumia, kas ten dar dalyvauja, kosmonautai, gerbiamas Raskevičiau?
O jūsų noriu paprašyti perskaityti tada komiteto formuluotę, kam jis pritaria iš dalies, nes kompiuteriuose kiekvieno Seimo nario nėra komiteto formuluotės, kuriai jis pritarė, ir tai klaidina visus kolegas. Paskaitykite, kam yra pritarta, jeigu galite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimas apsisprendė. Dėkoju. Pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Komiteto išvada visada yra aiški.
Dabar toliau svarstome… Ar yra dar pasiūlymų? (Balsai salėje) Tai čia susijęs, mes dėl abiejų apsisprendėme. Jie yra susiję, apsisprendėme iš dalies. Visi pasiūlymai yra apsvarstyti. Dabar dėl viso projekto už kalba L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, žinote, kartais labai lengva atsistoti neva į teisuolių pusę, pradėti kalbėti kilmingai, iškilmingai apie žmogaus teises, bet kartu įžeidinėti savo kolegas, menkinti ministrę, menkinti savo kolegą Seimo narį, su kuriuo dirbote kažkada tame pačiame komitete, vadinti, lyginti su nacionalsocializmu ir panašiai. Žinote, reikia turėti ribas. Jeigu nežinote, kas buvo nacionalsocializmas, aš jums galiu padovanoti knygą ir pamatysite, kas darėsi tenai konclageriuose. Prašau kartais truputį politikuojant neperžengti ribų.
Dabar apie atstūmimo politiką. Tai neišvengiamas sprendimas. Sakyčiau, kompromisinis, bet neišvengiamas sprendimas. Ir noriu jums pasakyti labai aiškiais skaičiais. Pirma, kai mes pradėjome taikyti apgręžimo, dabar tai vadinasi neįleidimo, politiką, srautai nelegalių migrantų, kuriais naudojosi A. Lukašenka, jo režimas ir žmonių gabentojai, krito dramatiškai. Ir krito srautai, mielas Vytautai, ir vaikų, ir senelių, ir pažeidžiamų grupių, nes atėjo signalai kitų bendruomenių: nevažiuokite per Lietuvą, nes bus sunku, nerizikuokite savo likimais.
Tokiu būdu mes ir atgrasome nuo nelegalios migracijos. Tokiu būdu nelegali migracija būtent šiame regione sumažėjo 30 %, nes mes visi kartu, net ir opozicija, išskyrus galbūt kai kuriuos kelis politikus, tikrai suprasdami, kad tai neišvengiamybė, rėmėme šią apgręžimo politiką. Tam tikra prasme ji apsaugojo ir mūsų valstybės garbę, ir mūsų valstybės orumą. Ir neleido A. Lukašenkai toliau daryti biznio, plėsti nelegalios migracijos srautų ir menkinti mūsų, ir skaldyti mūsų visuomenės.
Labai prašau, tikrai kompromisinis variantas, atstūmimas galės būti vykdomas tiktai pasienio ruože, kas yra vėlgi kompromisinis variantas. Daugiau dėmesio pažeidžiamoms grupėms, daugiau dėmesio individualiam vertinimui, daugiau dėmesio toms šalims, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai. Taigi manau, kad priimkime, pritarkime ir judėkime pirmyn. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš kalbės gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tik primenu L. Kasčiūnui, kad jis tvorą pastatė, kuri turėtų atlikti tą funkciją, už labai daug milijonų. Bet šiandien mes kažkodėl net nedrįstame kalbėti apie atstūmimo politikos humanizavimą, tai yra pritaikymą toms situacijoms, kurios iš tiesų yra humanitarinės ir iš tiesų reikalauja papildomo dėmesio, nes ten yra vaikų, nes ten yra ligonių, nes ten yra pabėgėlių. Nevadinkite visų žmonių tiesiog įrankiais, nes taip, jie tampa režimo įkaitais ir jais pasinaudojama, tačiau ten yra žmonės. Žinote, šiandien jūsų valdančiosios koalicijos narys jus apkaltino faktiškai rasistine politika, tai tikrai turėtumėte suklusti.
O aš tik pateiksiu keletą skaičių. Mes turėjome 5 tūkst. žmonių Lietuvoje, iš jų didžioji dauguma šiuo metu yra turbūt Vokietijoje. Tai ar reikėjo juos metus laiko kankinti tose stovyklose, čia didelis klausimas. Taip, buvo pakankamai sėkminga išsiuntimo arba grįžimo atgal politika, ir mes neprieštaravome daugeliui jos aspektų. Tačiau tarp tų 5 tūkst. žmonių buvo keli šimtai žmonių, kurie gavo prieglobstį. Vadinasi, jie bėgo iš Sirijos, kurioje vyko žiaurus karas, jie bėgo iš Jemeno, kur yra badas šiuo metu ir vyko baisus karas. Paskutinį dešimtmetį buvo chaosas. Kalbėkime apie pasaulį. Jeigu mes norime, kad visas pasaulis kalbėtų apie mus ir Ukrainos kančias, tai mes kalbėkime apie pasaulį, kas ten dedasi. Nedemonizuokime žmonių, kurie bėga nuo karų, nuo chaoso, nuo nestabilumo savo šalyse. Aš mačiau šeimas, žiemą išmetamas į mišką. Man teko matyti nuo smurto, nuo pareigūnų smurto nukentėjusius žmones stovyklose.
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). 22 kartus per paskutinį 2022 metų pusmetį yra…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). …kviesta greitoji prie sienos. Kolegos, būkime labiau humaniški. Niekas iš principo neprieštarauja apgręžimo politikai.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas. Viskas. Gerbiami kolegos, viskas. Vienas – už, vienas – prieš ir dabar balsuojame. Susikaupkime balsuoti dėl Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIVP-2383(2) ir lydimojo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2384(2). Balsuojame dėl abiejų projektų.
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 69, prieš – 7, susilaikė 24. Taigi po svarstymo yra pritarta. Dėkoju.
Dabar prašo skubos tvarkos. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai? Dėkoju, pritarta. (Balsas salėje) Ar jūs norite per šoninį mikrofoną? Palaukite. Pirmas stovėjo V. Bakas prie šoninio mikrofono. Prašom.
V. BAKAS (DVLF). Aš noriu galbūt sureaguoti į Lauryno aistringą kalbą. Žinote, visais laikais stovėti žmogaus teisių pusėje buvo nepopuliaru. Daug populiariau pasiimti lazdą, sukurti smurto zonas ir tenkinti savo trūkumus ir nepilnavertiškumą, kaip tai daro, deja, šio įstatymo autoriai. Ir žeminu ne aš jus, jūs žeminate valstybę ir kuriate papildomas problemas traukdamiesi nuo žmogaus teisių sistemos. Mes įgarsiname tik tai, ką jau yra pasakę daugybė mūsų tarptautinių partnerių.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju.
V. BAKAS (DFVL). O dėl knygos, žinote, jūs pasilikite ją sau, aš tikrai nesiruošiu pakartoti jūsų sėkmės istorijos (…).
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jau tikrai išsakyta replika. Gerbiamas J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, man atrodo, kad dėl skubos nėra ko balsuoti, yra antradienio darbotvarkėje ir tam nereikia jokios skubos.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad faktiškai čia nėra daug racionalumo. Bet ar komiteto pirmininkas sutinka su tuo, kad nereikia? (Balsai salėje) Tinka. Čia galbūt komitetas norėjo užsitikrinti, kad niekas jo neišbrauks. Bet jeigu tinka, suplanavome taip, tai tegu tinka. Gerai.
17.54 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 ir 192 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2)ES (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar galime grįžti prie darbotvarkės 2-7.1 klausimo ir tada dar kartą bandome balsuoti dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2355. (Balsai salėje) Nelabai supratau. Balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2355. Jau vieną kartą balsavome, nebuvo salėje pakankamai Seimo narių. Gal dabar jau pakankamai susirinko.
Taigi užsiregistravo 68, balsavo 68: už – 67, prieš – 1, susilaikė 0. Taigi nėra pakankamai. Atidedame balsavimą. Bandysime kitą kartą balsuoti.
17.55 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 67, 1408, 14012 straipsnių pakeitimo ir 14011, 14017 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2385(2)ES (priėmimas)
Gerai, toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2385. Pranešėjas – gerbiamas Ž. Pavilionis, Užsienio reikalų komitetas. Bet čia nėra pataisų, tiesą sakant, galime ir nekviesti jo į tribūną. Pasiūlymų nebuvo. Ar galime 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniams, dėl kurių nebuvo jokių pasiūlymų, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai. Už – gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Atsisako. Prieš – gerbiamas R. Žemaitaitis, jo, kiek pamenu, nebuvo salėje. T. Tomilinas – prieš tada. (Balsai salėje: „Irgi atsisako.“) Irgi nematau, kažkur vaikšto. Gerbiamas V. Bakas irgi vaikšto. Ar kas nors norėsite dėl motyvų kalbėti? Ne. Balsuojame tada. Nieko nebuvo savo vietoje, apsispręsime balsuodami.
Balsuojame dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2385.
Šio įstatymo priėmimas
Taigi užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 93, prieš – 3, susilaikė 2. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas) Ir šia linksma gaida, man atrodo, visus šios dienos projektus apsvarstėme, tad linkiu gero artėjančio savaitgalio, geros dienos.
Galbūt norite užsiregistruoti, tai galime tą atlikti. Vieni nori, kiti nenori. Tie, kurie nenori, gali nesiregistruoti ir taip išreikšti savo nesiregistravimą nespausdami mygtuko. Dėkoju, geros dienos, kolegos. Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.