LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 10 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2780

 

2023-06-07 Nr. 110-P-19

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-05-22)

1(10)

(2)

 

1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Kelių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą, kad šiame keičiamo įstatymo straipsnyje nustatytas funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ją pakeičiant nuostata, kad tas pačias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

     Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo“. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarstytina, ar pagrįsta valstybės instituciją, kuri yra konkrečiai įvardinta galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose ir ji, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ir toliau vykdys analogiškas funkcijas, įvardinti Vyriausybės įgaliota institucija. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodyta poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.

            Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ neturėtų būti pakeista nurodant konkrečią valstybės instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos.

Pritarti iš dalies

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais, patikslintas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis.

 

2.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-05-22)

1(10)

(2)

 

2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimu, atsisakant nuostatų, kad šis sprendimas turi būti suderintas su Aplinkos ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 (toliau - projektas Nr. XIVP-2766) 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2766 nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Derinimo Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje atsisakyta.

3.

 

 

 

 

 

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-05-22)

1(10)

(2)

 

3.    Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai, perdavimo–priėmimo aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas arba jo įgaliotas šios institucijos struktūrinio padalinio vadovas valstybės tarnautojas“. Vertinamoji projekto nuostata tikslintina, nes nėra aišku, ar valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą turėtų teisę pasirašyti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo įgaliotas šios institucijos struktūrinio padalinio vadovas ar Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo įgaliotas šios institucijos struktūrinio padalinio valstybės tarnautojas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio projekto Nr. XIVP-2766 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, priėmimo-perdavimo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2766 nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

 

Pritarti

 

4.

 

 

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-05-22)

2

 

 

4.    Siekiant suderinti projekto 2 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu, projekto 2 pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas”.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga

 (2023-05-30 Nr. 2023-03)

 

*

 

 

     Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau – LŽHIS), vienijanti apie 1000 žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, hidrotechnikos specialistų, kurių veikla susijusi su valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų nekilnojamojo turto formavimu, t. y. teritorijų planavimu, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu yra susirūpinusi vykstančiomis valstybės institucijų reorganizacijomis ir neaiškiais nuolatiniais funkcijų perskirstymais žemės tvarkymo ir administravimo srityje, dėl kurių valstybė praranda kvalifikuotus asmenis ir siūlo:

- Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotuose parengtuose Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau – Įstatymų projektai):

1. Aiškiai ir konkrečiai įvardinti, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų joms priskirtas atitinkamas funkcijas.

Nesant aiškumui kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei toks sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Be to toks teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas sudarys neskaidrias galimybes po kiekvienų Seimo rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų.

     Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga prašo atkreipti dėmesį, kad ši įstatymų pakeitimuose siūloma nuostata nebuvo diskutuota Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje dėl žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos II etapo klausimams spręsti.

 

Pritarti iš dalies

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais. patikslintas Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis.

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

*

 

 

     Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“

     ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo

32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje.

Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. Pagal aptartą ŽĮ

2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.

Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:

– priims sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai bus pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje;

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo;

– kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– vykdys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje.

Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt.

Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. 

Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui.

Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas.

Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti.

Pritarti iš dalies

Žr. argumentus prie išvados lentelės 3.1. punkto.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2780;

6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.

7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                        Viktoras Pranckietis

   

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė