LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO
NR. VIII-1436 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-08-23 Nr. XIVP-3021
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą, įrašant į jį valstybės tarnautojus. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie valstybės tarnautojo pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pažymėtina, kad 1999 m. lapkričio 23 d. priimtame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo (2000 m. sausio 1 d.) yra nustatyta bendra taisyklė, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą faktas ir pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, saugoma, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat šios taisyklės išimtis, pagal kurią valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1, 3 dalys).
Šiuo teisiniu reguliavimu valstybė įsipareigojo saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją ir sukūrė asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, teisėtus lūkesčius, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys liks įslaptinti, jeigu jie nepretenduos užimti nurodytų pareigų.
Šiame įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo taip pat nustatyta, kad asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet per įstatyme nustatytą laiką – 6 mėnesius nuo šių asmenų veiklai vertinti sudarytos komisijos paskelbtos prisipažinimų priėmimo pradžios – apie tai neprisipažinusių, arba pateikusių žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpusių, duomenys bus skelbiami viešai (8 straipsnio 4 dalis), ir šiems asmenims 10 metų nuo duomenų paskelbimo bus taikomi tam tikri darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, be kita ko, draudimas eiti ir tam tikras valstybės tarnautojo pareigas (9 straipsnio 1 dalis).
Taigi asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įsigaliojus minėtam įstatymui ėję valstybės tarnautojų pareigas ir norėję likti dirbti valstybės tarnyboje, arba ketinę užimti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, privalėjo per nustatytą laiką prisipažinti Lietuvos valstybei apie šį bendradarbiavimą ir, jeigu tai padarė, įgijo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jų prisipažinimas ir pateikti duomenys bus įslaptinti ir valstybės saugomi, jeigu jie nekandidatuos į Respublikos Prezidento, Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo ir prokuroro pareigas.
Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymą, įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d., kuriuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatė: „Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.“ Šia nuostata Seimas sukonkretino valstybės nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo prisiimtą įsipareigojimą įslaptinti ir saugoti asmenų, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateiktą informaciją ir duomenis apie juos, įtvirtindamas valstybės pareigą šią informaciją įslaptinti 75 metams, ir taip patvirtino šių asmenų teisėtus lūkesčius, kad ši valstybės paslaptį sudaranti informacija apie juos nebus atskleista, nebent jie kandidatuotų į minėtas įstatyme išvardytas pareigas.
Konstitucinio Teismo aktuose, aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą konstatuota, kad neatsiejami šio principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. birželio 20 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybei įstatymu pripažinus tam tikrą informaciją apie asmenį valstybės paslaptimi ir įsipareigojus ją saugoti, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo eina įstatyme nurodytas pareigas arba į jas kandidatuoja, šių pareigų sąrašas neturėtų būti plečiamas, nes kitaip galėtų būti paneigti asmenų, pasitikėjusių valstybe bei jos teise ir suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai. Darytina išvada, kad į pareigų, kurias einant arba į kurias kandidatuojant yra išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, sąrašą įtraukus visas valstybės tarnautojų pareigybes, galėtų būti paneigti šias pareigas einančių arba ketinančių į jas kandidatuoti asmenų teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai; toks įstatymas reikštų, kad valstybė nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų asmeniui, juo būtų pakirstas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, taigi būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie, kaip minėta, yra neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. gegužės 27 d. išvadoje Nr. 102-P-19, svarstydamas panašaus pobūdžio siūlomą įstatyminę nuostatą (dėl įtraukimo į aukščiau minėtą pareigų sąrašą diplomato pareigas einančius arba į jas kandidatuojančius asmenis), preliminariai įvertino, kad projekto Nr. XIIIP-4006(2) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kuria yra siūloma nustatyti, kad būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama informacija apie diplomato pareigas einančių arba į jas kandidatuojančių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dėl kurio šie asmenys yra prisipažinę Lietuvos valstybei, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
2. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal 2022 m. balandžio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymą, tiek pagal Vietos savivaldos įstatymą, įsigaliojusį 2023 m. balandžio 1 d., meras nėra savivaldybės tarybos narys, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių tarybų nariai – merai“ įrašytinas žodis ,,savivaldybių merai“. Atitinkamai tikslintinos keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis bei 9 straipsnio 4 ir 5 dalys.
3. Jeigu į šios išvados 1 punkte išdėstytą pastabą nebūtų atsižvelgta, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje jau yra išvardytos kai kurios konkrečios valstybės tarnautojų pareigybės ar sritys, kuriose valstybės tarnautojai eina pareigas (pvz., viceministras, ministerijos kancleris, valstybės tarnautojai krašto apsaugos sistemoje; valstybės tarnautojai Valstybės saugumo departamente ir kt.), siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nepildyti nauju 6 punktu, o ją peržiūrėti iš esmės, atsisakant jau išvardintų konkrečių valstybės tarnautojų pareigybių ir paliekant bendrą apribojimą eiti valstybės tarnautojo pareigas.
4. Projekto 3 straipsnio 4 dalimi dėstoma keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalis yra perteklinė bei tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, kurioje jau yra numatyta, koks subjektas ir kokia tvarka atleidžia valstybės tarnautoją iš pareigų, kai yra paskelbtas sprendimas dėl jo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 3 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „Pernumeruoti 9 straipsnio 1 dalies 6–7 punktus“ bei 3 straipsnio 4 dalyje brauktinas žodis „nauja“.
Viešosios teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]