|
2
3
4
|
2
2
3
|
|
Argumentai:
Lietuvos
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 8, 131,
16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra
nurodyta, kad „atsižvelgiant į
tai, kad fiksuotas pajamų mokestis mokamas nuo individualios veiklos pajamų,
o individuali veikla savo esme yra tęstinė veikla, apimanti ne tik tiesioginį
bendravimą su klientais, tačiau ir įvairius parengiamuosius darbus (pvz.,
prekių užsakymą, tiekėjų ir klientų paiešką ir pan.), kuri neturėtų būti
laikoma nutrūkusia tomis dienomis, kai ją vykdantis gyventojas konkrečią
dieną (pvz., savaitgalį) neatlieka su verslo liudijime nurodytos rūšies
veikla susijusių veiksmų, siūloma nustatyti, kad verslo liudijimas negali
būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės einančių kalendorinių dienų
laikotarpiui.“
Su aiškinimu, kad individuali veikla savo esme yra
tęstinė veikla nuolat ir visais atvejais, negalima
sutikti, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių. Dažnais atvejais žmogui
gali elementariai trūkti laiko nuolat užsiimti papildoma veikla su verslo
liudijimu, nes jis gauna (gali gauti) darbo užmokestį pagal sutartį (t. y.
dirbti samdomą darbą ir tai bus pagrindinis darbas, veikla, iš kurio gauna
didžiausias pajamas) ir tik laisvu laiku imtis papildomos veiklos pagal
verslo liudijimą. Kaip elementarų pavyzdį galima paminėti langų valymo ar
malkų skaldymo paslaugą (bei kitas panašias) – tai paslaugos, kurios bus
teikiamos tik užsakius ir joms nereikia parengiamųjų darbų, o be to,
abejotina, kad žmogus fiziškai galėtų tokius darbus dirbti 30 dienų iš eilės,
be to, tam gali trukdyti ir oro sąlygos. Kitų panašių pavyzdžių galima
pateikti labai daug.
Šiuo metu gamybos ir paslaugų verslo liudijimai išduodami ir pratęsiami
pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip kalendoriniams
metams ir ne trumpiau kaip 5 dienoms (kurios neprivalo eiti paeiliui).
Taigi, įgyvendinant įstatymo projekto nuostatą, kad verslo
liudijimas negali būti išduodamas trumpesniam nei 30 iš eilės, gausis,
kad tiems asmenims, kuriems verslo liudijimo pakako 5 dienoms, po minėto
įstatymo įsigaliojimo verslo liudijimai, t. y. Gyventojų pajamų mokestis
jiems pabrangs nuo 6 kartų (lyginant, kai 5 dienų verslo liudijimai buvo
išduodami mėnesio laikotarpiui) iki keliasdešimt kartų (kai verslo liudijimai
buvo išduodami 5 ir daugiau dienų metams). Be to, pagal verslo liudijimo
dienų skaičių asmuo moka dar du mokesčius – privalomojo sveikatos draudimo
(PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, kurios yra daug
didesnės nei fiksuotas savivaldybės tarybos nustatytas GPM už verslo
liudijimą.
Taigi, daugeliui asmenų, kurie veiklas vykdė su verslo
liudijimais ne visą mėnesį (30 dienų iš eilės), drastiškai pakils mokesčiai
ir jie savo veiklos turės atsisakyti.
Tikėtina, kad yra piktnaudžiavimo atvejų, kai verslo
liudijimai yra imami tik 5 dienoms per metus, todėl suprantama, kad šia
mokesčių reforma siekiama skaidrumo ir surinkti daugiau
mokesčių. Siekiant taip drastiškai nekeisti verslo liudijimų išdavimo sąlygų,
o kartu siekti skaidrumo ir geresnio mokesčių surinkimo, siūlytinas
kompromisas: asmenims, kurie planuoja užsiimti veikla su verslo liudijimu ne
visą mėnesį, nustatyti, kad verslo liudijimas negali būti išduodamas
mažiau kaip 20 dienų per metus.
Taigi, jei laikyti, kad gyventojai paimdami verslo
liudijimą tik 5 dienos per metus tuo galimai piktnaudžiavo, tai jiems verslo
liudijimų ir su tuo susiję kiti mokesčiai pakiltų 4 kartus.
1 pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Nr. IX-1007 2, 6, 8, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 22, 24, 25,
27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIVP-2929 2 straipsnį ir jį
išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pajamų mokesčio
tarifai
1. Gyventojo pajamos apmokestinamos taikant tokius pajamų
mokesčio tarifus:
1) pajamų mokesčio 20 procentų tarifas taikomas pajamoms
iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos,
motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas),
tantjemoms ar atlygiui už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų
komitete, mokamam vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens,
susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais,
gautoms pajamoms pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų,
kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų
bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą
gautoms pajamoms;
2) savivaldybių
tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per
mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant
verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita
taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti
fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje
vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto
dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas
gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas
fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų
per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių
veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali
sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali
būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias
sumas per mokestinį laikotarpį
viršijančios individualios veiklos pajamos
apmokestinamos taikant šios dalies 4 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą.
Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio
dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo
individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų,
įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą
kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, pageidaujamas
kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius metus,
išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį
už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis
mokamas iki turimo leidimo
laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi
Europos Sąjungoje, išduotų
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta
tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis;
3) pajamų
mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms,
gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas;
4) pajamų
mokesčio 15 procentų tarifas taikomas kituose
šios dalies punktuose nenurodytoms pajamoms.
2 pasiūlymas
Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Nr. IX-1007 2, 6, 8, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 22, 24, 25,
27, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2929
3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„2) savivaldybių
tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per
mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant
verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita
taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti
fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje
vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto
dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas
gyventojo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas
fiksuoto dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų
per mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių
veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali
sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali
būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias
sumas per mokestinį laikotarpį
viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos
taikant šios dalies 11 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar
jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai
tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios
veiklos pajamos viršija 20 000 eurų,
įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą
kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, pageidaujamas
kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius
metus, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių
metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai
mokestis mokamas iki turimo
leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi
Europos Sąjungoje, išduotų
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta
tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka
užsienietis;“.
3 pasiūlymas
Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų
pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007
2, 6, 8, 131, 16, 17,
18, 182, 19, 20, 21, 22, 24, 25, 27, 34, 35 ir 37 straipsnių
pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2929
4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip
„3. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„2) savivaldybių
tarybų nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už per
mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant
verslo liudijimą. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita
taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Gyventojui pasirinkus mokėti
fiksuoto dydžio pajamų mokestį, mokamas savivaldybės, kurios teritorijoje
vykdoma verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, tarybos nustatytas fiksuoto
dydžio mokestis; veiklą vykdant kelių savivaldybių teritorijose, mokamas gyventojo
deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto
dydžio mokestis. Šis mokestis mokamas apmokestinant 20 000 eurų per
mokestinį laikotarpį neviršijančias individualios veiklos pajamas (kai vykdoma kelių rūšių
veikla, pajamos sudedamos). Pajamos, gautos iš juridinių asmenų, gali
sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų nuo 20 000 eurų sumos, o verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis negali
būti viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Šias
sumas per mokestinį laikotarpį
viršijančios individualios veiklos pajamos
apmokestinamos taikant šios dalies 1 punkte nustatytą pajamų mokesčio tarifą.
Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio
dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo
individualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų,
įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą
kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, pageidaujamas
kalendorinių metų dienas, bet ne mažiau kaip 20 dienų per kalendorinius
metus, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių
metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai
mokestis mokamas iki turimo
leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi
Europos Sąjungoje, išduotų
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta
tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka
užsienietis;“.
|