LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-06-29 Nr. XIIIP-3873(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 61 dalyje įvestas nurodyto reglamento trumpinys turėtų būti išdėstytas prieš skaičių ir žodį „3 straipsnio“.
2. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio teisinis reguliavimas yra siūlomas nustatyti ir Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-1670(2)) 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje. Teisės departamentas savo 2019 m. birželio 10 d. išvadoje dėl šių nuostatų pateikė tokio turinio pastabą: „Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiuo aspektu:
Pažymėtina, kad šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose: priklausomai nuo vidaus vandenų telkinio dydžio, nuo 1 iki 3 ūkio subjektų. Siūlomu teisiniu reguliavimu šis ūkio subjektų skaičiaus apribojimas būtų taikomas ir aukciono, ir ne aukciono būdu suteikiant teises į žvejybos kvotas. Todėl, jei minėtuose vidaus vandenų telkiniuose ūkio subjektai anksčiau turėjo žvejybos kvotas, tai pasiekus įstatymo nustatytą maksimalų ūkio subjektų skaičių ne aukciono būdu suteikus teises į žvejybos kvotas, aukcionas nebūtų skelbiamas. Tokiu būdu būtų sumažintos galimybės anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką vidaus vandenyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė.“
Pažymėtina, kad dėl šių nuostatų (taigi, ir dėl projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies analogiškų nuostatų) laikomės tokios pačios nuomonės.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kaimo reikalų komitetas 2019 m. birželio 12 d. savo išvadoje Nr. 110-P-13 nurodytai Teisės departamento pastabai pritarė ir kaip argumentus, pagrindžiančius nuomonę, nurodė: „Siūlomas teisės į žvejybos kvotą be aukciono suteikimo mechanizmas gali sąlygoti teisinę koliziją, kai vandens telkinyje, kuriame gali būti suteikiama teisė į žvejybos kvotą tik dvejiems ūkio subjektams, net treji ūkio subjektai gali būti žvejoję po 3 metus iš 5 kalendorinių metų ir tuomet būtų neaišku, kuriems dvejiems iš jų turėtų būti suteikiama teisė į žvejybos kvotą be aukciono.“
3. Projekto 9 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktina formuluotė „ir jį išdėstyti taip“.
4. Projekto 9 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose nėra aiškios antrojo sakinio nuostatos, nes keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai taikomi ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, tuo tarpu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodytuose) vidaus vandenyse.
5. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 21 dalies nuostatų, aiškiai nustatant sąlygas, kada Žuvininkystės tarnyba sustabdo verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, t. y., nėra aišku, ar siūlomos nustatyti sąlygos (stichinė nelaimė, vykdomi darbai, nelaimė dėl žmonių veiklos) yra susijusios su geografiniu žvejybos rajonu, kuriame būtų sustabdoma verslinė žvejyba (pavyzdžiui, darbai vykdomi tame rajone), ar šios sąlygos gali apimti ir kitas teritorijas (pavyzdžiui, darbai vykdomi uosto krantinėje ar pan.).
Taip pat, nėra aišku, ar verslinė žvejyba būtų sustabdoma, jei tam tikrame geografiniame žvejybos rajone dėl vykdomos žvejybos ar kitų priežasčių būtų labai sumažėję ar išeikvoti žuvų ištekliai arba būtų išnaudotos žvejybos kvotos. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr. 1224/2009, nurodyto projekto 27 straipsniu keičiamo priedo 5 punkte kaip įgyvendinamojo Europos Sąjungos teisės akto, 35 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybė narė uždraudžia visiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ar jų daliai vykdant atitinkamą žvejybą žvejoti tuos išteklius ar vykdyti tų išteklių grupės, kurių kvota išnaudota, žvejybą arba turint tą žvejybos įrankį vykdyti žvejybą tame geografiniame rajone, kur išnaudotos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 21 dalies nuostatos neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1224/2009 minėtų nuostatų. Projekto nuostatas reikėtų tikslinti.
6. Projekto 12 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatų „ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, turintį galiojantį žvejybos laivo atitikties liudijimą arba galiojantį saugaus plaukiojimo liudijimą“ turinys nėra aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra teisinio reguliavimo, reglamentuojančio žvejybos laivo atitikties liudijimus ar saugaus plaukiojimo liudijimus, jų išdavimo, galiojimo tvarką ir pan.
7. Projekto 13 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 171 straipsnio 8 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų „Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo“. Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
Pirma, svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kai panaikinamas apsikeitimas lygiavertėmis žvejybos kvotomis sumokant tam tikrą mokestį, nesukurs mechanizmo, kuriuo ūkio subjektai per apsikeitimus nelygiavertėmis žvejybos kvotomis galėtų iš esmės vykdyti žvejybos kvotų pardavimus keisdami, pavyzdžiui, 1 kg vienos rūšies žuvų kvotos į 10 t kitos rūšies žuvų kvotos. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas praktiškai nevykdyti verslinės žvejybos veiklos, o gautas iš valstybės žvejybos kvotas nelygiaverčiai apsikeisdami tiesiog pardavinėti kitiems ūkio subjektams ir gauti už tai valstybės sąskaita pelną. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir aiškumo principus.
Antra, nėra aiškus šių projektų santykis su keičiamo įstatymo 171 straipsnio 10 ir 11 dalimis, kuriose yra nustatyta, kad apsikeitimas, kai ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, yra patvirtinamas tik tada, kai sumokamas mokestis.
8. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 174 straipsnio 9 dalyje (buvusioje keičiamo įstatymo 174 straipsnio 10 dalyje) siūloma atsisakyti nuostatų „Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės“. Ankstesniame projekto variante ši kaina buvo sumažinta iki 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės. Pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pradinė aukciono kaina būtų nustatoma žemės ūkio ministro nustatytoje tvarkoje. Manytina, kad pradinė aukciono kaina laikytina esmine ūkinės veiklos sąlyga, kuri turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai).
9. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Teisė į vieną procentą žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams <...>“, t. y., projekto nuostatomis siūloma sumažinti nuo 5 procentų iki 1 procento žvejybos galimybių dalį, kuri ūkio subjektams būtų paskirstyta aukciono būdu. Svarstytina, ar toks žvejybos galimybių dalies sumažinimas yra racionalus, nes žvejyba tolimuosiuose rajonuose, manytina, reikalauja daugiau išlaidų dėl didelio atstumo ir, ar tokia sumažėjusi žvejybos galimybių dalis būtų pelninga ir naudinga ūkio subjektams, kad jie dalyvautų aukcionuose.
Be to, žvejybos galimybių dalis, skiriama pardavimui per aukcioną, sudaro galimybę ateiti į žuvininkystės sektorių naujam ūkio subjektui. Tokiu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sumažintos galimybės naujiems ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką tolimuosiuose žvejybos rajonuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė.
10. Projekto 24 straipsnyje keičiamo įstatymo 241 straipsnio nuostatos tikslintinos:
1) papildant nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad paaiškėjus keičiamo įstatymo 241 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose numatytoms sąlygoms, žemės ūkio ministro įgaliota institucija informuoja pareiškėją apie sprendimą sustabdyti leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą;
2) keičiamo įstatymo 241 straipsnio 9 dalies 1 punkte reikėtų aiškiai įvardinti subjektą, kuris turėtų atlikti tyrimą ir įvertinti nenumatytas aplinkybes;
3) keičiamo įstatymo 241 straipsnio 9 dalies 2 punktas tikslintinas nurodant, kad šiame punkte minimos sąlygos yra nustatytos Reglamente (EB) Nr. 708/2007, o vietoj žodžių „ištaiso trūkumus“ įrašant žodžius „pašalina nustatytus pažeidimus“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 241 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatoms.
4) keičiamo įstatymo 241 straipsnio 10 dalies 3 punkte ūkio subjektui nustatytą terminą ištaisyti nustatytiems svetimų vandens rūšių organizmų introdukcijos arba nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo sąlygų trūkumams bei galimybę ir sąlygas šį terminą pratęsti reikėtų perkelti prie leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimo sustabdymo procedūras reglamentuojančių nuostatų;
5) keičiamo įstatymo 241 straipsnio 10 dalies 3 punkte reikėtų nustatyti atskaitos tašką, nuo kurio būtų skaičiuojamas 10 darbo dienų terminas.
11. Projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „informacinės“ įrašytinas žodis „informacinėje“.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu (toliau – Nuorodos), patvirtintu 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, 9 punkte nustatyta, kad „Vienu metu įgyvendinant ES teisės aktą ir jo pakeitimus, nurodomas tik pirmasis (pagrindinis) ES teisės aktas ir paskutinis jį keitęs ir (ar) papildęs ES teisės aktas“, o 19 punkte - „Teisės aktuose, kuriais ES teisės aktai neįgyvendinami, nurodomas pirminis ES teisės aktas ir pažymima, kad ES teisės aktas nurodomas su visais pakeitimais“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo naujos redakcijos priede nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus yra išdėstytos vadovaujantis minėtais Nuorodų punktais, nes pagal jų redakcijas darytina prielaida, kad Žuvininkystės įstatymu nebuvo įgyvendinamas nei vienas priede nurodytas Europos Sąjungos teisės aktas. Svarstytina, ar pagal Nuorodų 9 punktą nereikėtų tikslinti tų priede išdėstytų nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus, kuriose nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais vis dėlto šiuo ar anksčiau priimtais Žuvininkystės įstatymo pakeitimais buvo įgyvendinami minėti Europos Sąjungos teisės aktai.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]