LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGINĖS ALGOS (ATLYGINIMO) BAZINIO DYDŽIO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-2098(3)
2022-12-21 Nr. 103-P-53
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis - komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Angelė Jakavonytė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos prezidento patarėja, Darius Urbonas – Respublikos Prezidento patarėjas, Vitas Vasiliauskas – Ministrės Pirmininkės patarėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras, Indrė Vaicekauskaitė – Darbo teisės grupės patarėja; Vincas Kunca – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys, Jūra Ivonaitytė – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, Gediminas Norkūnas – finansų viceministras, Irena Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Vidmantas Punelis – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, Sigita Rudėnaitė – Teisėjų tarybos pirmininkė, Birutė Sabatauskaitė – lygių galimybių kontrolierė, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė, Egidija Tamošiūnienė – Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Eivilė Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja, Edita Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma pertvarkyti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų atlyginimą gaunančių asmenų darbo apmokėjimo sistemą, tačiau pastebėtina, kad kartu su šiuo projektu nėra teikiami visi specialiuose įstatymuose nustatyti darbo užmokesčio teisinio reguliavimo pakeitimai (pavyzdžiui, kartu su šiuo projektu teikiamuose Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XIVP-2081(3) ir kt. nesiūloma atitinkamai sumažinti diplomatų, prokurorų pareiginių algų koeficientų), nors nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas šiame 2. Taigi, tokiu būdu būtų nustatytas neišbaigtas, nenuoseklus ir neaiškus nuo 2024 m. sausio 1 d. darbo užmokesčio teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teigtina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo neužtikrinama, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymas būtų taikomas visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, yra ydingas bei sąlygoja nevienodą tarnautojų padėtį dėl skirtingų darbo apmokėjimo sąlygų.
|
Nepritarti. |
Likusių viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo klausimas bus sprendžiamas antrame valstybės tarnybos pertvarkos etape 2024 metais. Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims iki 2023 m. birželio 30 d., o 5 dalyje nurodytiems asmenims ˗ iki 2023 m. gruodžio 31 d. taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2023 metais, įstatyme nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
2 |
|
|
2. Teikiamo projekto 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo taikymą, siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis taikomas atitinkamiems pareigūnams ir darbuotojams. Pažymėtina, kad tokia formuluotė nėra tiksli, nes šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas tik pradinis (pirminis) pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (taikomas tik du ateinančius metus), kuris paskui nuolat būtų peržiūrimas ir nurodomas būtent atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto 2 straipsnyje brauktini žodžiai „šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šio straipsnio formuluotėje „įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių“ brauktinas žodis „narių“, nes toliau apibrėžime ir įvedama būtent „komisijų“, o ne „komisijų narių“ santrumpa.
|
Pritarti.
|
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
3 |
1 |
|
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 metams (n) ir 2024 metams (n+1) nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų (n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis) ir yra 1579,4 euro. Ši nuostata ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, yra nelogiška ir nepagrįsta iš pradžių nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje, o paskui, iš karto paneigiant šią nuostatą, nurodyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ne tik kad nustatomas kaip nekintamas (o vidutinis mėnesinis šalies darbo užmokestis yra kintamas rodiklis), tačiau ir nustatomas toks, kuris yra nebeaktualus (dviejų ir atitinkamai trijų metų senumo) ir absoliučiai nebeatitinkantis šalies objektyvios ekonominės situacijos. Tai, kad ateityje pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nebūtų siejamas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu šalyje implikuoja ir šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas ne rečiau, kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas treji metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje. Antra, svarstytina, ar pagrįsta ir teisinga viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių absoliučiai daugumai yra taikomas privalomas reikalavimas turėti aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, sieti su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu, kurį didžiąja dalimi lemia ir žemesnės ar jokios kvalifikacijos neturinčių asmenų vidutinės pajamos. Trečia, siūlomoje nuostatoje dydis „n – 2” reiškia ne praėjusių, o užpraėjusių metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (o 2024 metų atžvilgiu tai būtų net ne užpraėjusių, o prieš trejus metus buvusių metų duomenys). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siūlytume arba tikslinti projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotes, jų nuostatas tiksliai ir aiškiai siejant su nustatyta tvarka skelbiamu vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu, arba iš viso atsisakyti projekto 3 straipsnio 1 dalyje minimos nuostatos dėl vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio kaip perteklinės ir neturinčios jokio teisinio krūvio. Pastaruoju atveju projekto 3 straipsnio 1 dalis galėtų būti dėstoma taip: „ Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 ir 2024 metams yra lygus 1579,4 eurui“. Neatsižvelgus į tokius siūlymus, teikiamas reguliavimas turėtų būti vertinamas kaip klaidinantis ir neaiškus. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1396, kuriuo Lietuvos statistikos departamento pavadinimas keičiamas į Valstybės duomenų agentūros.
|
Nepritarti.
|
Šiandieninė atlygio sistemos priklausomybė nuo Seimo kasmet tvirtinant valstybės biudžetą nustatomo pareiginės algos bazinio dydžio, kuris nėra susijęs su jokiais objektyviais ekonominiais darbo rinkos rodikliais, neatliepia nei darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijų, nei turi sąlyčio taškų su šalies ekonomine situacija, taip pat kasmet kyla iššūkių derantis su nacionalinių profesinių sąjungų organizacijų atstovais ir įgyvendinant derybų rezultatus. Siekiant pasiūlyti duomenimis ir jų analize pagrįstus sprendimus, darbo užmokesčio konkurencingumo klausimą siūloma spręsti etapiškai. Pirmajame pokyčio etape pertvarkoma valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistema. Siūloma koreguoti minėtų kategorijų pareiginės algos (atlyginimo) bazę ir ją susieti su vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Ši naujojo bazinio dydžio peržiūrėjimo sistema bus mažiau politizuota ir atlieps ekonominius pokyčius, bei padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Bazinis dydis būtų peržiūrimas atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Dėl pastaruoju metu išaugusios infliacijos pirmą kartą bazinį dydį siūloma peržiūrėti 2025 metais. Siūloma nustatyti, kad naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė dėl krizių ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais.
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
3 |
2 |
|
4. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalyje yra pasiūlytas toks reglamentavimas, pagal kurį pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas ne rečiau, kaip kas trejus metus, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Pažymėtina, kad toks reguliavimas neužtikrina viešojo sektoriaus darbuotojų teisėtų lūkesčių ir iš dalies paneigia galimybę pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį peržiūrėti ir pritaikyti jį prie realios ekonominės situacijos iš karto, kai tam atsiranda objektyvios aplinkybės. Svarstytina, ar nebūtų tikslingiau ir teisingiau nustatyti, kad pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas kasmet, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją. Pažymėtina, kad pats kasmetinis bazinio dydžio peržiūrėjimas nesuponuoja savaiminio šio dydžio padidinimo, kas galimai lemtų nepakeliamą naštą valstybės biudžetui.
|
Nepritarti
|
Komitetas pritarė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2022-11-20 pateiktam pasiūlymui pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį peržiūrėti ne rečiau kaip kas dvejus metus.
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
3 |
2 |
|
5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalies sakinius siūlome sukeisti vietomis, t. y. pirma nurodyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis pirmą kartą peržiūrimas 2025 metams, o paskui nustatyti, kad vėliau pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas atitinkamai ne rečiau kaip kas trejus metus.
|
Pritarti. |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
4 |
2 |
|
6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas yra valstybės pareigūnas bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj žodžių ,,valstybės tarnautojų (išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 dalyje)“ įrašyti žodžius ,,valstybės tarnautojų (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus valstybės pareigūnus ir statutinius valstybės tarnautojus)“.
|
Pritarti. |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
4 |
4 |
|
7. Atsižvelgiant į kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projekto Nr. XIVP-2100(3) 4 straipsnyje nustatytas įstatymo taikymo taisykles, siūlytina patikslinti projekto 4 straipsnio 4 dalį ir vietoj žodžių ,,nuo tos dienos, kai 2023 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį“ įrašyti žodžius ,,nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio dienos“.
|
Spręsti pagrindiniame Komitete. |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15 |
4 |
5 |
|
8. Projekto 4 straipsnio 5 dalyje po žodžių ,,Vadovybės apsaugos tarnybos“ įrašytinas žodis ,,pareigūnų“.
|
Pritarti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2022-11-30 |
3 |
|
|
1. Siūlome pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3 straipsnis. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 1. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis planuojamiems metams (n) tvirtinamas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir yra lygus Lietuvos statistikos departamento paskelbtam praėjusių metų (n2) vidutiniam mėnesiniam šalies darbo užmokesčiui (su individualiomis įmonėmis). 2. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 melams (n) yra 1579,4 euro. 3. Tvirtinamas naujas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis negali būti mažesnis už buvusį pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, išskyrus abejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė dėl krizių ar kitų ypatingų aplinkybių ir pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimo mastas yra sutartas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. “
Alternatyvus pasiūlymas: Siūlome pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ir jo peržiūrėjimas 1. Pareiginės
algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 metams (n) ir 2024 metams (n+1)
nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtą praėjusių metų
(n-2) vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis)
ir yra 1579,4 euro. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareiginės algos
(atlyginimo) bazinis dydis peržiūrimas ne rečiau, kaip kas 3. Šio straipsnio
2 dalyje nustatyta tvarka peržiūrėtas tvirtinamas naujas pareiginės algos
(atlyginimo) bazinis dydis negali būti mažesnis už iki jo peržiūros buvusį
pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės
pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė dėl krizių ar kitų ypatingų
aplinkybių |
Pritarti iš dalies. |
Komitetas pritarė pasiūlymui pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį peržiūrėti ne rečiau kaip kas dvejus metus.
Komitetas nepritarė pasiūlymui bazinį dydį nustatyti kolektyvinėje sutartyje. Įstatymo projekte siūloma bazinį dydį susieti su objektyviu rodikliu – Lietuvos statistikos departamento (nuo 2023-01-01 Valstybės duomenų agentūra) skelbiamu vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčio dydžiu. Bazinio dydžio nustatymas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje yra netvarus ir ilgainiui išbalansuosiantis teisingo darbo apmokėjimo sistemą bei įtakosiantis tolesnį viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio atotrūkio didėjimą. |
|
2. |
Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinė sąjunga, 2022-12-19 |
3 |
|
|
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto (Reg. Nr. XIVP-2098(3)) (toliau – Projektas) aiškinamajame rašte teigiama, kad naujojo bazinio dydžio (BD) peržiūrėjimo sistema bus mažiau politizuota ir atlieps ekonominius pokyčius, padės išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos. Tačiau Projekto 3 straipsnio nuostatos neatitinka aiškinamojo rašto teiginių – Projekto nuostatos neužtikrina BD peržiūros depolitizavimo, kadangi BD ir toliau nebus tvirtai susietas su jokiu ekonominiu rodikliu (nebus automatiškai indeksuojamas pagal vidutinio darbo užmokesčio šalyje pokytį), be to, jos gali tik padidinti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkį nuo darbo rinkos, kadangi numatoma BD peržiūrėti ne kasmet (kaip numato dabar galiojantis teisinis reguliavimas), o kas 3 metus. Pagal Projektą iš BD nustatymo procedūros eliminuojamos profesinės sąjungos, kurios pagal galiojantį teisinį reguliavimą BD klausimu sulygsta su vyriausybe derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties. Tokiu būdu, jei Projektas įsigaliotų, būtų pakenkta ir taip nelengvai besiplėtojančiai socialinio dialogo kultūrai Lietuvoje. Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, siūlome pakeisti Projekto 3 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
3 straipsnis. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis ir jo peržiūrėjimas
1.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2023 metams (n) 2.
Šio straipsnio 1 dalyje
Jeigu automatinis BD susiejimas su vidutiniu mėnesiniu šalies darbo užmokesčiu nebūtų nustatytas, siūlome į Projektą įtraukti nuostatą, kad BD kasmet nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, o joje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas. |
Nepritarti. |
Komitetas pritarė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2022-11-20 pateiktam pasiūlymui pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį peržiūrėti ne rečiau kaip kas dvejus metus.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei pagal Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos 2022-11-30 pasiūlymą dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimo ne rečiau kaip kas dveji metai.
7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 4 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą).
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.
Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė