LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA(1)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 1, 2, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 51, 52, 55, 56, 57, 59, 721, 75, 79, 107, 113, 117, 126, 133, 134, 137, 138, 169, 171 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.XIVP-1438(2)
2022-06-01 Nr. 103-P-27
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Juozas Baublys (pavaduojantis Joną Varkalį), Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Rūta Juršaitė – Darbo teisės vyresn. patarėja.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-25 |
26 (138) |
(3) |
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – DK) 138 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai, arba kas šeši mėnesiai, jei priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad vienos dienos papildomas poilsio laikas kai kuriems pamainomis dirbantiems darbuotojams gali būti suteiktas tik už ilgesnį laikotarpį (už tris, šešis ar devynis mėnesius), svarstytina, ar čia nereikėtų nustatyti bendro pobūdžio taisyklės, pagal kurią, darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
|
Pritarti. |
Patikslinti Įstatymo projekto 26 straipsniu keičiamą 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama
viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo
laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems
neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų,
suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo
laikas dviem valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems tris ir
daugiau vaikų iki dvylikos metų arba auginantiems du vaikus iki dvylikos
metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – dvi dienos per mėnesį (arba
sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant jiems
vidutinį jų darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių
darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti
sumuojamas
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-05-25 |
27 (169) |
|
|
2. Įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo DK 169 straipsnyje ar kitur reikėtų apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją, nes jungtinės darbo tarybos sudarymo tvarka ir struktūrinio organizacinio darinio darbo tarybos bei jungtinės darbo tarybos kompetencijos nėra atribotos ir aiškiai apibrėžtos.
|
Nepritarti. |
Darbo kodekso 161 str. 1 dalyje įtvirtintas vienas iš socialinės partnerystės principų – tai savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus principas, leidžiantis šalims pačioms nusistatyti jiems aktualius ir svarbius klausimus. Manome, kad tiek darbo taryba, tiek jungtinė darbo daryba (ji yra ta pati darbo taryba tik sudaroma darbdavio lygmeniu tuo atveju kai darbo taryba sudaroma darbovietės lygmeniu), vadovaudamosi Darbo kodekso 175 str. 1 dalimi gali su darbdaviu sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. Po to, kai jungtinė darbo taryba bus sudaryta, vadovaujantis Darbo kodekso 175 str. 5 dalimi, jos veiklos organizavimo klausimus turėtų reglamentuoti darbo tarybos veiklos reglamentas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, manome, kad nėra tikslinga papildomai apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir kompetenciją.
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė