LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 201 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-04-25 Nr. XIVP-1570
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne vienas, o keli asmenys, t. y. gali būti sutarties šalių daugetas. Pastebėtina, kad sutarties šalių daugetas gali būti sudarant ir kitas civilines sutartis, tačiau sutarties apibrėžtyje tai nėra nurodoma, nes tai nėra sutarties ypatybė. Siūlytina šio pakeitimo atsisakyti.
2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina vietoje žodžių „šis asmuo“ įrašyti žodžius „tinklų naudotojas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 2 straipsnio 59 dalyje yra pateikta elektros tinklų naudotojo sąvoka: „Elektros tinklų naudotojas (toliau – tinklų naudotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ar skirstomųjų tinklų ir kuris naudojasi ar gali naudotis persiuntimo paslauga.“ (pabraukta mūsų). Manytume, kad siūloma 2 straipsnio 55 dalies nuostata „elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas“ (pabraukta mūsų) nedera su 2 straipsnio 59 dalimi, todėl tobulinant projektą reikėtų suderinti nurodytas 2 straipsnio dalis tarpusavyje.
3. Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, jog leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas pratęsiamas „vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, o pratęsiant leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant ar įrengiant vėjo elektrinę ar hibridinę elektrinę, kurioje elektros energijai gaminti naudojama vėjo energija, – vieną kartą 12 mėnesių laikotarpiui“. Neaišku, kuo galėtų būti pateisinamas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas. Projekto aiškinamajame rašte diferencijuotas reguliavimas pagrįstas tik saulės šviesos elektrinių atžvilgiu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, pagal kurią „konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai)“; „diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Be to, neaišku, kodėl nustatoma, jog gali būti pratęsiamas tik leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas. Pastebėtina, kad leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus taip pat terminuotas – galioja 36 mėnesius (16 straipsnį 41 dalis), o projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 482 straipsnio 16 dalyje nustatoma: „Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti elektros energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams.“ (pabraukta mūsų). Nurodytos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje.
4. Projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyti, jog leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas „gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų), o to paties straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 14 dalies 1 punkte - leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas „gaminantiems vartotojams, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais“ (pabraukta mūsų). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodytų straipsnių formuluotes, kiek tai susiję su gaminančiais vartotojais, suvienodinti. Kitu atveju būtų neaišku, kokie kiti gaminantys vartotojai nei apibrėžti įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje turimi omenyje 16 straipsnio 10 dalies 1 punkte.
Be to, šios dalies 2 punkte kalbant apie leistiną generuoti galią vartojamas skaitmuo „0“, kai tuo tarpu kitur įstatymo projekte šis skaitmuo užrašomas žodžiu „nulis“. Atsižvelgiant į teisės akto sistemiškumo reikalavimą, siūlytina pasirinkti vientisą skaičiaus žymėjimo būdą visame įstatymo projekte. Taip pat manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vartojant šį skaičių analizuojamoje nuostatoje ir kitur įstatymo projekte, greta jo turėtų būti naudojamas žymuo, nurodantis apie kokio pobūdžio dydį kalbama, pavyzdžiui, „kW“ ar kitą, nurodantį šio skaičiaus prasmę.
5. Projekto 4 straipsnio 11 dalyje vietoje nuostatos „Papildyti 16 straipsnį 152 dalimi:” įrašytina nuostata „Pakeisti 16 straipsnio 152 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Be to, siūlytina 16 straipsnio 152 dalyje, siekiant teisės normos glaustumo, vietoje nuostatos „gamybos įrenginį valdantis asmuo atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 30 dalies nuostatas“ įrašyti nuostatą „gamybos įrenginį valdo gaminantis vartotojas“.
6. Projektu papildomai turėtų būti keičiamos galiojančio įstatymo 16 straipsnio 25 dalies nuostata „Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai“ ir 17 straipsnio 4 dalies nuostata „Leidimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose“ (atitinkamai, kaip projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti 16 straipsnio 191 dalį).
7. Svarstytina, ar atsižvelgiant į 4 straipsniu siūlomus keičiamo įstatymo 16 straipsnio pakeitimus (papildyti straipsnį nuostatomis dėl leidimų plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių) nereikėtų atitinkamai patikslinti galiojančio įstatymo 17 straipsnio nuostatų, kiek tai susiję su veiklos vykdymo teritorija.
8. Projekto 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 201 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, nei nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui įkainį už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.“ Svarstytina, ar šiuo atveju tinkamai parinktas terminas „įkainis“. Pastebėtina, kad įprastinė termino „įkainis“ reikšmė - nustatyta paslaugos, prekės ar darbo mato vieneto kaina. Tuo tarpu projektu siūloma įkainiu vadinti pinigų sumą, kurią turi sumokėti asmuo, viršijęs leistiną generuoti galią. Pagal projekto 2 straipsnio 821 dalį, leistina generuoti galia yra nurodoma perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose. Tinklų naudotojui dėl leistinos generuoti galios viršijimo gali būti nutrauktas elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimas ir iš jo gali būti pareikalauta atlyginti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas (keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, 72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi įkainis nėra skirtas perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtoms išlaidoms atlyginti ir galėtų būti laikomas bauda (netesybomis). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnį, netesybos – „tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).“ Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti termino „įkainis“ ir vietoje jo vartoti terminą „bauda“ ar „netesybos“.
9. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 211 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nurodant, kokiame dokumente „turi būti nustatyta mažesnė leistina generuoti galia“.
10. Projekto 12 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigalios 2023-01-01, Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija be projektu siūlomo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, papildomai reikėtų pateikti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-627 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kitu atveju projektu siūlomas pakeitimas 2023-01-01 neteks galios.
11. Projekto 19 straipsniu siūlomo įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 8 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens vadovo „pakankamos patirties“ reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad nuo tokio neapibrėžto ir vertinamojo pobūdžio reikalavimo, neturėtų priklausyti asmens teisių apimtis, todėl siūlytina nustatyti, kokios trukmės ar pobūdžio patirtis įstatymo leidėjo požiūriu būtų laikoma „pakankama patirtimi“.
12. Projekto 25 straipsnio 2 dalį reikia papildyti nuostata, nustatančia subjektą, kuris, gavus Europos Komisijos pritarimą, informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie įstatymo įsigaliojimo datą.