Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
Str.
|
Str.
d.
|
P.
|
1.1
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
2
|
3
|
3
|
1. Projekto 1 straipsnio 3 dalies
3 punktas turėtų būti konstruojamas nurodant ne statomą statinį, o jį statant
atliekamus (vykdomus) darbus – analogiškai kaip konstruojami šios dalies 1 ir
2 punktai bei Projektu įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento
ir Tarybos Direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens,
energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria
panaikinama Direktyva 2004/17/EB (toliau – Direktyva 2014/25/ES) 2 straipsnio 1 dalies
2 punktas.
|
Pritarti
|
|
1.2
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
2
|
5
|
2
|
2. Projekto 2 straipsnio 5
dalies 2 punkto sąlyga „kuriam <...> negalioja nuobauda <...>
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą“ tikslintina
ją derinant su Administracinių nusižengimų kodeksu. Pirma, turi būti nurodoma
„administracinė nuobauda“. Antra, Administracinių nusižengimų kodeksas
nenumato tokio instituto, kaip administracinės nuobaudos „galiojimas“, todėl
projekto sąlyga, siejama su nuobaudos „galiojimu“ būtų teisiškai nepagrįsta
ir negalėtų būti taikoma.
|
Pritarti
|
|
1.3
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
4
|
|
|
3.Projekto 4 straipsnio 2
punkto c papunktyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24
straipsnio nuostatą, kad administraciją sudaro pareigūnai, siūlytina vietoj
žodžių „administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių“ įrašyti žodžius
„valdymo ar priežiūros organų narių, administracijos pareigūnų“.
Be
to, siūlytina straipsnį suskaidyti į atskiras dalis ir jas sunumeruoti.
|
Pritart
|
|
1.4.1
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
5
|
1
|
1
|
4. Projekto 5 straipsnio 1
dalies nuostatos diskutuotinos:
1) 1 punkte siūloma nustatyti,
kad dujų ir šilumos ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto
pirkimams, skirtiems įrenginių, skirtų teikti vartotojams dujų, šilumos ir
(arba) karšto vandens gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo paslaugas, teikimas
naudoti ar eksploatavimas. Diskutuotinos projekto nuostatos, kiek tai susiję
su įrenginių teikimu naudoti.
Abejotina, ar projekto nuostata
dėl įrenginių teikimo naudoti atitinka Direktyvos 2014/25/ES 8
straipsnio 1 dalies nuostatą dėl fiksuotų tinklų suteikimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad kituose įstatymuose formuluotė dėl įrenginių
teikimo naudoti nevartojama ir gali klaidinti dėl jos taikymo masto.
Pavyzdžiui, Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, kad
gamtinių dujų skirstymo sistema – „žemo slėgio vamzdynai gamtinėms
dujoms iš magistralinio dujotiekio gamtinių dujų skirstymo stočių pristatyti
iki gamtinių dujų vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir
priemonės šiems vamzdynams veikti. <...>“ Pastebėtina, kad
Gamtinių dujų įstatyme yra vartojamas terminas „tinklas“, pavyzdžiui,
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija siekia, kad būtų
užtikrintos tinkamos veiksmingo ir patikimo gamtinių dujų tinklų veikimo
sąlygos (6 straipsnis), tvirtina buitinių
vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas (7straipsnis),
perdavimo sistemos operatorius vykdo tinklo plėtrą (31 straipsnis). Terminas
„tinklas“ vartojamas ir Šilumos ūkio įstatyme. Pavyzdžiui, nurodyto įstatymo
2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Aprūpinimo šiluma sistema –
organizacinis-techninis ūkio kompleksas, skirtas gaminti ir tiekti šilumą
vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo
tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.“
Pastebėtina ir tai, kad projekto
15 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda į šio projekto 5-11 straipsnius,
vartojama sąvoka tinklai, kaip ir Direktyvos 2014/25/ES 19
straipsnyje.
|
Pritarti
|
|
1.4.2
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
5
|
1
|
2
|
4. Projekto 5 straipsnio 1 dalies
nuostatos diskutuotinos: 2 punkte siūloma nustatyti, kad dujų ir šilumos
ūkio srityje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto pirkimams, skirtiems
dujų, šilumos ir (arba) karšto vandens gavybai ir (arba) gamybai,
didmeninei ir mažmeninei prekybai naudojant tokius įrenginius (t.y.
nurodytus 1 punkte).
Nuostata, kad dujų, šilumos,
karšto vandens gavyba ir gamyba vykdoma naudojant dujų, šilumos, karšto
vandens perdavimui, skirstymui, tiekimui skirtus įrenginius, be papildomo
paaiškinimo, koks tokių įrenginių „naudojimas“ turimas omenyje, atrodo
nelogiška. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 8 straipsnio 1 dalies b
punkte, kuris perkeliamas į nacionalinę teisę, nustatyta, kad dujų ir šilumos
srityje ši direktyva taikoma „dujų arba šilumos tiekimui tokiems tinklams“
(fiksuotiems tinklams, kuriais teikiamos paslaugos visuomenei).
Pastaba dėl nurodytų įrenginių
„naudojimo“ gamybai taikytina ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė tobulinti projektą.
|
Pritarti
|
|
1.5
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
5
7
8
|
1
1
1
|
1
1
1
|
5. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1
punkte, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos įrenginių/tinklų
„teikimas naudoti“ (nors ji ir perkelta modifikuojant Direktyvoje 2014/25/ES
naudojamą terminą „suteikimas“) turinys nėra pakankamai aiškus, todėl
tikslintinas.
|
Pritarti.
|
|
1.6
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
5
|
1
|
1
|
6. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad
elektros energetikos sektoriuje šis įstatymas taikomas perkančiojo subjekto
pirkimams, skirtiems elektros
įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, perduoti ar skirstyti
vartotojams, statyba, įrengimas ir (arba) eksploatavimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/25/ES 9 straipsnio 1 dalies
a punkte nustatyta, kad elektros srityje ši direktyva taikoma “fiksuotų tinklų,
kurių paskirtis – teikti paslaugą visuomenei, suteikimui ir eksploatavimui,
kiek tai susiję su elektros energijos gamyba, transportavimu ar paskirstymu”.
Neaišku, kodėl perkeliant Direktyvos 2014/25/ES nuostatas dėl fiksuotų tinklų
suteikimo, projekte siūloma rašyti elektros įrenginių statyba ir įrengimas,
tačiau nėra įrašyta nuostatos dėl įrenginių (tinklų) teikimo naudotis, kaip
projekto 5 straipsnyje. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.
Be to, svarstytina galimybė vietoj termino „elektros įrenginiai“
vartoti terminą „elektros tinklai“, kaip aiškesnį, atsižvelgiant į Elektros
energetikos įstatymo nuostatas.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.7
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
7
|
1
|
|
7. Projekto 7 straipsnio 1
dalyje nustatomos veiklos rūšys vandentvarkos srityje, kai šis įstatymas
taikomas perkančiojo subjekto pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto
nuostatas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo
ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
nuostatomis, nėra pakankamai aišku, kokios tai veiklos rūšys. Pastebėtina,
kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio 25 dalį ir 5 straipsnį
geriamojo vandens viešu tiekimu laikomas ne tik vandens tiekimas vandentiekio
skirstomuoju tinklu, bet ir aprūpinimas geriamuoju vandeniu iš tankų ir
cisternų. Pagal Geriamojo vandens įstatymą geriamasis vanduo tiekiamas
vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis. Nurodytuose
įstatymuose taip pat neapibrėžiamos geriamojo vandens „perdavimo ar skirstymo“
paslaugos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme geriamojo
vandens tiekimas apibrėžiamas kaip geriamojo vandens tiekėjo ir
nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir
ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti,
pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams. Atkreiptinas dėmesys
ir į tai, kad Direktyvos 2014/25/ES 10 straipsnyje apibrėžiant veiklos rūšis,
kurioms taikoma ši direktyva vandens srityje, vartojami terminai: fiksuoti
tinklai, geriamo vandens tiekimas.
Be to, projekto nuostatos
nelogiškos, kiek tai susiję su geriamojo vandens gavyba ar gamyba, naudojant
įrenginius, skirtus teikti vandens perdavimo ar skirstymo paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos.
|
Pritarti
|
|
1.8
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
7
|
2
|
2
|
8. Projekto 7 straipsnio 2
dalis 2 punkto formuluotė tobulintina, atsižvelgiant į Geriamojo vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas dėl nuotekų tvarkymo paslaugų.
|
Pritarti
|
|
1.9
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
5
6
7
113
|
2
2
3
4
|
2
2
2
|
9. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2
punkte, 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, taip pat 113 straipsnio 4 dalyje
dėstomoje 19 straipsnio 5 dalies redakcijoje, atsižvelgiant į juridinių
asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų terminiją, vietoj žodžių
„biudžetinius“, „biudžetiniais“ įrašytini žodžiai „finansinius“,
„finansiniais“.
|
Pritarti
|
|
1.10
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
8
|
1
|
|
10. Projekto 8 straipsnyje vartojama sąvoka „automatinės transporto
sistemos“ nėra vartojama įstatymuose (išskyrus galiojančią Viešųjų pirkimų
įstatymo redakciją), nėra apibrėžta ar paaiškinta. Siūlytume projekte
atskleisti šios sąvokos turinį.
|
Pritarti
|
|
1.11
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
13
|
2
|
|
11. Projekto 13 straipsnio 2
dalyje siūloma nustatyti: „2.
Kai perkantysis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant
numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą numatomą pirkimo vertę visiems
padaliniams. Tačiau jei atskiras perkančiojo subjekto padalinys savarankiškai
atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, numatomo
pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai tam padaliniui. Atskiru
padaliniu, savarankiškai atsakančiu už savo pirkimą arba tam tikras to
pirkimo kategorijas, laikomas toks perkančiojo subjekto padalinys, kuris
tenkina visas šias sąlygas:
1) savarankiškai atlieka pirkimus ir priima
sprendimus dėl pirkimų;
2) pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
3) savarankiškai sudaro pirkimo sutartis ir iš
savo biudžeto atlieka mokėjimus pagal tas sutartis.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra
aišku, ką nurodytame kontekste reiškia galėjimas „savarankiškai“ atlikti
atitinkamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo gali savo vardu
įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, jo
struktūriniai padaliniai neturi savarankiško teisnumo. Pagal CK 2.53 ir 2.56
straipsnius, juridinio asmens struktūriniai padaliniai – filialai ir
atstovybės sudaro sandorius ir atlieka kitus veiksmus juridinio asmens vardu.
Juridinis asmuo atsako ir pagal filialo, ir pagal atstovybės prievoles. Taigi
filialai ir atstovybės savo vardu taip pat negali sudaryti sandorių.
Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, projektas tobulintinas.
|
Pritarti
|
|
1.12
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
14
|
1
|
|
12. Projekto 14 straipsnyje
nustatoma įstatymo taikymo išimtis pirkimams, kurių tikslas – nuomoti
tretiesiems asmenims pirkimo objektą. Tačiau Direktyvos 2014/25/ES 18
straipsnyje kaip išimtis iš taikymo sferos nurodomas lizingas (išperkamoji
nuoma). Pažymime, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII ir XXX
skyriuose nuoma ir lizingas apibrėžiamos kaip atskiros sutarčių rūšys,
skiriasi jų vykdymo tvarka, pasekmės, nuomojamo daikto teisinis statusas,
todėl projektu siūlomu reguliavimu gali būti nukrypta nuo Direktyvos
2014/25/ES taikymo apimties.
|
Pritarti
|
|
1.13
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
16
|
|
2
|
13. Projekto 16 straipsnio 2
punkte siūloma nustatyti, kad įstatymo reikalavimai netaikomi „radijo ir
audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko ir jau
parengtų programų, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju,
pirkimams. Tokius pirkimus perkantysis subjektas atlieka pagal savo
nustatytą tvarką.“ Pastebėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo projekto
(reg. Nr. XIIP- 3750) 6 straipsnio 2 punkte, nustatant įstatymo netaikymo
išimtį tai pačiai veiklos sričiai nustatyta, kad tokių pirkimų tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neaišku, kodėl susijusiuose
projektuose siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.14
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
16
|
|
4
|
14. Projekto 16 straipsnio 4
punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi „teisinių
paslaugų, kurių teikėjai yra skiriami ar atrenkami tokiu būdu, kuris dėl nuo
perkančiosios organizacijos nepriklausančių priežasčių viešųjų pirkimų taisyklėmis
negali būti reglamentuojamas, pirkimams“ ir toliau išvardijamos atitinkamos
teisinės paslaugos. Nurodytos normos turinys neaiškus, taip pat neaiški jos
paskirtis. Pastebėtina, kad Direktyvos 2014/25/ES 21 straipsnio c punkte
nurodyta, kad ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl
„bet kurios iš šių teisinių paslaugų“ ir toliau išvardijamos teisinės
paslaugos, pradedant teisininko vykdomu kliento teisiniu atstovavimu, kaip
apibrėžta Tarybos direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje arbitražo ar taikinimo
procese, teismo procesuose ar viešosiose institucijose. Pastebėtina ir tai,
kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, asmenys gali vesti savo
bylas teisme patys arba per atstovus. Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali
būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų
pavedimu, taip pat šių juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai,
turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi nesuprantama, koks teisinių
paslaugų teikėjų „skyrimas ar atrinkimas“ vertinamame projekto
straipsnyje turimas omenyje.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad
1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams
veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas taikymas užtikrinamas
Advokatūros įstatymu, kuriame nustatyta kokia tvarka advokato paslaugas
teikia Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių
ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai. Todėl manytume, kad šiuo
atveju nuoroda turėtų būti teikiama į Advokatūros įstatymą.
Be to, atkreiptinas dėmesys,
kad 16 straipsnio 4 punkto c papunkčio terminija nedera su Notariato įstatymo
26 straipsnio terminija.
Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, projekto 16 straipsnio 4 punktas tobulintinas.
|
Pritarti
|
|
1.15
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
19
|
4
|
|
15. Projekto 19 straipsnio 4
dalyje siūloma nustatyti, kad vidaus sandoriui sudaryti reikia gauti Viešųjų
pirkimų tarnybos sutikimą, o nagrinėdama prašymą duoti tokį sutikimą Viešųjų
pirkimų tarnyba vertina, ar tenkinamos „šio straipsnio 1-3 dalyse išdėstytos sąlygos“.
Pastebėtina, kad pagal vertinamą 19 straipsnio 4 dalį, vidaus sandoris negali
būti sudarytas, jeigu pažeidžiama viešojo administravimo subjekto pareiga
užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba
negalės vertinti šio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, gali susidaryti
situacija kai ji turės duoti sutikimą sudaryti vidaus sandorį, nors ir bus
akivaizdu, kad nėra užtikrinama sąžininga konkurencijos laisvė. Svarstytina
galimybė tobulinti projektą.
|
Pritarti
|
|
1.16
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
20
21
|
5
2
|
|
16. Projekto 20 ir 21
straipsniuose nustatomos sąlygos, kurioms esant viešųjų pirkimų taisyklės
netaikomas, įskaitant 19 straipsnio 5 dalį dėl informacijos apie sudarytus
sandorius skelbimo. Juose siūloma nustatyti, kad Europos Komisijos prašymu
perkantieji subjektai turi pateikti jai įstatyme nurodytą informaciją dėl
tokių pirkimų. Tokiu būdu būtų vykdoma tarptautinių pirkimų, pasinaudojant
nurodytų straipsnių išimtimis, priežiūra. Šiame kontekste pastebėtina, kad
Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriai pavedama vykdyti įstatymo pažeidimų
prevenciją, analogiškos teisės nesuteikiamos, todėl neaišku, ar Viešųjų
pirkimų tarnyba galės gauti informaciją apie pirkimus, kurie buvo vykdomi
pasinaudojant projekto 20 ir 21 straipsniuose nurodytomis išimtimis (kai
viešųjų pirkimų taisyklės netaikomos).
|
Pritarti
|
|
1.17
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
28
|
|
|
17. Projekto 28
straipsnyje vartojama sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“,
nors Direktyvos 2014/25/ES
32 straipsnyje apibrėžiant Direktyvos
2014/25/ES taikymo sritį, nurodoma „moksliniai tyrimai ir
plėtra“. Projekto 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti paslaugų BVPŽ kodai
atitinka Direktyvoje 2014/25/ES
nurodytus, tačiau nėra aišku, kodėl keičiama taikymo sferą nusakanti
terminija.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.18
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
29
|
3
|
|
18. Projekto 29 straipsnio 3
dalies nuostatos tikslintinos tarpusavyje derinant žodžių galūnes ir aiškiau
jas išdėstant, pavyzdžiui, „Tokie kriterijai paprastai yra atitinkamų
produktų arba paslaugų ypatybės <...>“.
|
Pritarti
|
|
1.19
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
30
|
1
2
|
|
19. Projekto 30 straipsnio
1 ir 2 dalyse, siekiant teisinio aiškumo, prieš žodžius „atitinkamoje“,
„atitinkamos“ siūlytina įrašyti žodžius „įgaliota“, „įgaliotai“, atitinkamai
patikslinant jų redakciją. Pastebėtina, kad vertinamo straipsnio 5 dalyje šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse minima institucija įvardijama kaip „įgaliota
atitinkamoje vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje, kurioje
veikia perkantysis subjektas, kompetentinga Lietuvos Respublikos
institucija“.
|
Pritarti
|
|
1.20
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
33
|
1
|
|
20. Projekto 33 straipsnio
1 dalies paskutiniajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktini
žodžiai „perkančiojo“ ir „ar įgaliotojo subjekto“.
|
Pritarti
|
|
1.21
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
33
|
2
|
|
21. Projekto 33 straipsnio
2 dalies pirmajame sakinyje, siekiant teisinio aiškumo, po žodžio „sudaroma“
įrašytini žodžiai „ją sudarančiojo“, taip pat šiame sakinyje išbrauktini
žodžiai „arba jo įgaliotojo subjekto“. Šios dalies paskutiniajame sakinyje
išbrauktini žodžiai „perkantysis“ ir „ar jo įgaliotasis subjektas“.
|
Pritarti
|
|
1.22
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
33
|
4
|
|
22. Projekto 33 straipsnio 4
dalyje nėra aišku, kokį ir kaip įformintą „atstovaujamojo subjekto“
įgaliojimą turėtų pateikti visuomenės atstovai. Be to, institucijų ir
visuomenės atstovai nėra komisijos nariai ir nedalyvauja priimant komisijos
sprendimus, todėl projekto 33 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su jų
kvietimu, nėra šio straipsnio „Pirkimo komisija“ reguliavimo dalykas.
|
Pritarti
|
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis
Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, seniūnaičiai
atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės
institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybėse įstaigose,
projekto 33 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos numatant, kad
stebėtojo teisėmis viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose gali būti kviečiami
dalyvauti visuomenės atstovai, tokią teisę turintys pagal įstatymą
|
1.23
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
33
|
6
|
|
23. Projekto 33 straipsnio 6
dalyje nedera komisijos veiklos pradžios ir pabaigos juridiniai faktai. Jei
komisijos veiklos pradžia siejama su sudarymu, o ne su konkrečios užduoties
paskyrimu, tai ir tokios komisijos veiklos pabaiga turėtų būti siejama su ją sudariusio
subjekto sprendimu. Toks reguliavimas atitiktų komisijos darbo sąlygas visais
atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro nuolat veikiančią komisiją,
kuriai raštu skiriamos konkrečios užduotys, susijusios su pirkimų procedūrų
vykdymu. Tuo tarpu, jei komisija sudaroma tik vienam konkrečiam pirkimui
vykdyti, jos veikla šio pirkimo prasme prasideda ne nuo komisijos sudarymo, o
nuo užduoties paskyrimo (ir, kaip nurodyta projekte, baigiasi įvykdžius
užduotis).
|
Pritarti
|
|
1.24
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
33
|
6
|
|
24. Projekto 33 straipsnio 3
dalyje nustatyta, kad priimant sprendimus komisijos posėdyje balsams
pasiskirsčius po lygiai lemia komisijos pirmininko balsas. Atkreipiame
dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalį komisija gali būti sudaroma iš 3
asmenų, o pagal 3 dalį – posėdis bus teisėtas, jei dalyvaus 2 komisijos
nariai. Tokiu atveju sprendimas gali būti priimamas vieninteliu pirmininko
balsu. Svarstytina, ar tokia situacija pateisinama komisijos kolegialumo
požiūriu, ir ar nereikėtų nustatyti, kad sprendimai negali būti priimti, jei
už juos balsuoja vienintelis komisijos pirmininkas.
|
Pritarti
|
|
1.25
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
36
|
1
|
|
25. Projekto 36 straipsnio 1
dalis nustato, kad bet koks perkančiosios organizacijos ir tiekėjo
bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą vyksta naudojantis
Centrinės pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Pažymime, kad į projekto
reguliavimo sferą patenka ir sutarčių sudarymas, vykdymas, nutraukimas
(projekto V skyrius). Svarstytina, ar atsižvelgiant į šią reguliavimo apimtį
projekto 36 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nustatyti atitinkamų išimčių.
|
Pritarti
|
|
1.26
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
34
|
2
|
2
|
26. Projekto 34 straipsnio 2
dalies 2 punkte nurodoma, kas nelaikoma konfidencialia informacija – jeigu
tai pažeistų 47 ir 68 straipsnių reikalavimus dėl informacijos paskelbimo.
Tuo tarpu minėtuose straipsniuose nurodoma, kad atitinkama informacija gali
būti skelbiama, „jei nepažeis tiekėjo komercinių interesų“. Siekiant išvengti
kylančių įstatymo taikymo problemų, siūlytume aiškiai nustatyti, kokiais
atvejais informacija laikoma konfidencialia, o kokiais atvejais privalo būti
skelbiama.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.27
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
34
|
2
|
3
|
27. Projekto 34 straipsnio 2
dalies 3 punkto paskutinis sakinys yra nesuprantamas ir nedera su šio punkto
nuostatomis (iš esmės atkartoja to paties straipsnio 3 dalies paskutinį
sakinį).
|
Pritarti
|
|
1.28
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
36
|
12
|
|
28. Projekto 36 straipsnio 12
dalyje siūloma nustatyti keitimosi informacija išimtis mobilizacijos ir karo
padėties atveju. Atsižvelgiant į Nepaprastosios padėties įstatyme pateiktą
ekstremalios situacijos, kuriai esant valstybėje gali būti paskelbta
nepaprastoji padėtis, apibrėžtį (padėtis, kuri
atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio
priežasčių ir sukelia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai,
turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius
nuostolius), svarstytina galimybė įstatyme nustatyti, kad ši išimtis
gali būti taikoma ir nepaprastosios padėties atveju.
|
Pritarti
|
|
1.29
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
37
|
1
4
|
|
29. Projekto 37 straipsnyje
nustatomi reikalavimai, kada tiekėjas ir subtiekėjas turi rezervuotą teisę
dalyvauti pirkimuose (1 ir 4 dalys), tačiau šį statusą turinčių tiekėjų
galimybė dalyvauti tiekėjų grupėje projekte nereglamentuojama. Svarstytina
galimybė atitinkamomis nuostatomis papildyti projektą.
|
Spręsti
pagrindi--niame komitete
|
|
1.30
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
38
|
|
|
30. Projekto 38 straipsnio 1
dalyje išbrauktina nuoroda į šio straipsnio 3 dalį, nes straipsnis turi tik
dvi dalis. Be to, pastebėtina, kad mažos vertės pirkimai pagal projektu
teikiamą įstatymą būtų atliekami pagal perkančiojo subjekto, įskaitant ir
perkančiąsias organizacijas (projekto 4 straipsnis), pasitvirtintas
taisykles. Tuo tarpu mažos vertės pirkimai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą
būtų atliekami pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas taisykles
(projekto Nr. XIIP-3750 24 straipsnio 2 dalis). Neaišku, kodėl siūlomas
skirtingas mažos vertės pirkimų tvarkos teisinis reguliavimas.
|
Pritarti
|
|
1.31
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
39
|
2
|
|
31. Projekto 39 straipsnio 2
dalyje nurodomas informacijos skelbimo būdas „pirkėjo profilyje“, tačiau
nepaaiškinta, ką ši sąvoka reiškia.
|
Pritarti
|
|
1.32
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
47
|
7
|
|
32. Projekto 47 straipsnio
7 dalyje išbrauktinas žodis „bus“.
|
Pritarti
|
|
1.33
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
48
|
2
|
1
|
33. Projekto 48 straipsnio
2 dalies 1 punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo
reglamento (ES) Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos,
naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir
panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs
Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES)
2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su
viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo
reglamentas (EB) Nr. 842/2011.
|
Pritarti
|
|
1.34
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
48
|
8
|
|
34. Projekto 48 straipsnio
8 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai,
todėl šios dalies reikėtų atsisakyti.
|
Pritarti
|
|
1.35
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
49
|
2
|
11
|
35. Projekto 49 straipsnio
2 dalies 11 punkte pateikiant nuorodą į projekto 95 straipsnyje nustatytus
reikalavimus, nuostata „įskaitant, jei taikoma, specialias pirkimo sutarties
sąlygas <...>“ yra perteklinė, nes išvardintos sąlygos bei jų taikymo
galimybė numatyta 95 straipsnio, į kurį pateikiama nuoroda, 2 dalyje.
|
Pritarti
|
|
1.36
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
49
|
2
|
16
|
36. Projekto 49 straipsnio
2 dalies 16 punkto nuostata „ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo
reikalavimai“ yra perteklinė, nes ji yra numatyta projekto 95 straipsnio 1
dalies 6 punkte, ir turi būti įtraukta į pirkimo dokumentus pagal 49
straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimus.
|
Pritarti
|
|
1.37
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
51
|
2
|
|
37. Projekto 51 straipsnio
2 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, siūlytina
nustatyti, kad techninės specifikacijos turėtų būti parengtos taip, kad jose
būtų atsižvelgta į atitinkamus kriterijus, o ne apibrėžtos, nes pagal Dabartinės
lietuvių kalbos žodyną „apibrėžti“ – parodyti
dalyko ar reiškinio ribas; nusakyti sąvokos turinį, duoti definiciją.
|
Pritarti
|
|
1.38
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
54
|
4
|
|
38. Projekto 54 straipsnio
4 dalyje nustatoma, kad perkantysis subjektas privalo pratęsti pasiūlymų
pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta esminių pirkimo dokumentų pakeitimų.
Tačiau šio straipsnio 5 dalis perkančiajam subjektui suteikia teisę
nepratęsti termino tuo atveju, jei „papildomos informacijos nebuvo paprašyta
laiku“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą gali
susidaryti situacija, kai tiekėjas praleidęs nustatytus terminus (ne laiku)
paprašė papildomos informacijos, perkantysis subjektas atsižvelgdamas į
prašymą tą informaciją pateikė tuo pačiu padarydamas esminių pirkimo
dokumentų pakeitimų, tačiau nepratęsė pasiūlymų pateikimo termino. Tokiu
atveju būtų pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo
principai.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.39
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
60
|
1
|
|
39. Projekto 60
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti bendrosios taisyklės išimtį –
„perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose
Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punkto
ir 4 dalies sąlygos neprivalomos.“ Neaišku, kodėl siūloma nurodyta išimtis,
tai yra, kodėl perkantieji subjektai, kurie nėra perkančiosios organizacijos,
gali savo nuožiūra nuspręsti pirkti ar ne iš tiekėjo, kuris nuteistas už
nusikalstamą veiką, nurodytą Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 1 ir
3 dalies 1 punkte, nemoka mokesčių ar yra Viešųjų pirkimų įstatymo
45 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų (yra sudaręs susitarimų, kurie
iškreipia konkurenciją, pateikė melagingą informaciją, pirkimo metu ėmėsi
neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiojo subjekto sprendimams,
gauti konfidencialios informacijos ir kt.) Pastebėtina, kad projekto
aiškinamajame rašte tokio siūlymo motyvai nenurodyti.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.40
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
61
|
2
|
|
40. Projekto 61 straipsnio 2 dalis taisytina, išbraukiant
perteklinį ir nederantį su tolimesniu tekstu sakinį: „Jie taip pat priima kitus
tiekėjų įrodymus apie įdiegtas ir naudojamas lygiavertes aplinkos apsaugos
vadybos priemones“ ir paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kokybės“ įrašant
žodžius „aplinkos apsaugos“.
|
Pritarti
|
|
1.41
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
62
|
2
|
|
41. Projekto
62 straipsnis reglamentuoja „kvalifikacijos vertinimo sistemą“, tokia pati sąvoka vartojama ir
straipsnio tekste, išskyrus 2 dalyje nurodytą „kvalifikacinę sistemą“. Šį
terminą reikėtų paaiškinti, o jei jis tapatus „kvalifikacijos vertinimo
sistemai“ – suvienodinti.
|
Pritarti
|
|
1.42
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
66
|
3
|
|
42. Projekto 66 straipsnio 3 dalyje neaišku, ar išdėstytas
reikalavimas taikomas esant abiems 1 ir 2 punktuose išvardintoms sąlygoms, ar
bet kuriai iš jų.
|
Pritarti
|
|
1.43
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
66
|
3
|
2
|
43. Projekto 66 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė
nėra aiški. Pirma, šiame punkte nurodomas projekto 31 straipsnio 2 dalies 2
punktas nustato perkančiojo subjekto siekį laikytis tam tikrų įpareigojimų
vykdant pirkimo sutartis, o ne reikalavimus tiekėjo pasiūlymui. Antra, nėra
aišku, kaip siekis laikytis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės
įpareigojimų gali būti susijęs su pasiūlymo atmetimu dėl neįprastai mažos
kainos.
|
Pritarti
|
.
|
1.44
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
68
|
|
|
44. Projekto 68 straipsnio
pavadinimas neatitinka straipsnio turinio ir yra klaidinantis, kiek tai
susiję su pareiškėjų pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą informavimu.
|
Pritarti
|
|
1.45
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
72
74
77
82
|
3
3
3
3
|
|
45. Projekto 72 straipsnio
3 dalyje, 74 straipsnio 3 dalyje, 77 straipsnio 3 dalyje, 82 straipsnio 3
dalyje nurodomas pirkimo procedūrų terminų trumpinimas „pagrįstais atvejais“,
tačiau nėra nustatoma nei kas, nei kokiu pagrindu tuos atvejus pagrindžia.
|
Pritarti
|
|
1.46
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
74
|
|
|
46. Projekto 74 straipsnio
pavadinimas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes.
|
Pritarti
|
|
1.47
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
75
|
|
|
47. Projekto 75
straipsnyje ir toliau projekte reikėtų tikslinti nuostatas dėl derybų ir
dialogo eigos. Jie turėtų būti ne „vedami“, bet „vykdomi“.
|
Pritarti
|
|
1.48
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
79
|
1
|
3
|
48. Projekto 79 straipsnio
1 dalies 3 punkto b papunktį, atsižvelgdami į Direktyvos 2014/25/ES 50
straipsnio c punkto ii papunktį ir vertinamo straipsnio 2 dalies nuostatas,
siūlytume išdėstyti taip: „b) konkurencijos nėra dėl techninių priežasčių“.
|
Pritarti
|
|
1.49
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
85
|
1
|
|
49. Projekto 85 straipsnio 1
dalis, siekiant teisinio aiškumo, taisytina taip: antrajame sakinyje
vietoj žodžio „perkantysis“ įrašytini žodžiai „vertinimo komisiją
sudarantis“, o ketvirtajame sakinyje vietoj žodžio „perkančiojo“ įrašytini
žodžiai „vertinimo komisiją sudarančio“.
|
Pritarti
|
|
1.50
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
87
|
12
|
2
|
50. Projekto 87 straipsnio
12 dalies 2 punktas koreguotinas tarpusavyje suderinant žodžių galūnes.
|
Pritarti
|
|
1.51
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
88
|
4
|
4, 6
|
51. Projekto 88 straipsnio
4 dalies 4 ir 6 punktuose neaišku, ką atitinka pateikiama informacija.
|
Pritarti.
|
|
1.52
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
91
|
1
|
|
52. Projekto 91 straipsnio
1 dalyje išbrauktini žodžiai skliaustuose „(toliau – įgaliotasis subjektas)“,
kaip pertekliniai.
|
Pritarti
|
|
1.53
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
94
|
2
|
|
53. Projekto 94 straipsnio
2 dalyje turėtų būti reglamentuoti atvejai, kai tiekėjas nepasirašo pirkimo
sutarties dėl to, kad šalys nesusitarė dėl pirkimo sutarties sąlygų,
neprieštaraujančių šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems apribojimams.
|
Pritarti
|
|
1.54
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
94
|
9
|
|
54. Projekto 94 straipsnio
9 dalies nuostata, kad reikalavimas paskelbti laimėjusio dalyvio pasiūlymą,
sudaryti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus
netaikomas pirkimams, kurio metu laimėjusiu dalyviu pripažįstamas fizinis
asmuo, diskutuotina. Svarstytina, ar tokiu būdu pirkimo dalyviai fiziniai ir
juridiniai asmenys nebūtų diskriminuojami, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų
lygiateisiškumo principas.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.55
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
97
|
2
|
|
55. Projekto 97 straipsnio
2 punkto nuostata, kad sutarties keitimas galimas „neatsižvelgiant į
papildomų darbų, paslaugų ar prekių vertę“ nedera su šio punkto įgyvendinimui
būtina b) papunktyje dėstoma sąlyga, kad bendra atskirų pirkimų vertė turi „neviršyti“
tam tikrų dydžių.
|
Pritarti
|
|
1.56
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
98
|
1
|
|
56. Projekto 98 straipsnio
1 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar joje nustatytais atvejais
perkančioji organizacija gali nutraukti sutartį vienašališkai, ar ji dėl
sutarties nutraukimo turėtų kreiptis su ieškiniu į teismą. Jeigu siekiama
nustatyti, kad nurodytais atvejais perkančioji organizacija gali nutraukti
sutartį vienašališkai nesikreipdama į teismą, atkreiptinas dėmesys, kad pagal
CK 6.217 straipsnį sutarties šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai
nesikreipdama į teismą, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai
įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, taip pat sutartyje
nustatytais atvejais. CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatos dėl vienašalio
sutarties nutraukimo yra skirtos tiems atvejams, kai sutartis sudaryta teisėtai
ir turi būti vykdoma, bet viena iš sutarties šalių jos nevykdo ar vykdo
netinkamai ir dėl to kita sutarties šalis naudojasi vienašališku sutarties
nutraukimu kaip savigynos priemone. Tuo tarpu vertinamos projekto nuostatos
nustato galimus sutarties nutraukimo pagrindus, kai sutartis buvo sudaryta
pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir (ar) jų vykdymas pažeistų
viešąją tvarką (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Jeigu siekiama nustatyti, kad
perkančioji organizacija vertinamoje normoje nurodytais atvejais gali
nutraukti sutartį pareikšdama ieškinį teisme, neaišku, kokios CK nustatytos
sutarties nutraukimo procedūros turimos omenyje, nes ieškinys pareiškiamas
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Be to, neaišku, kodėl esant
vertinamoje normoje nurodytiems pagrindams perkančiajai organizacijai
paliekama teisė spręsti, ar nutraukti sutartį ar jos nenutraukti. Neaišku,
kuo remiantis perkančioji organizacija turėtų priimti vieną ar kitą
sprendimą.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.57
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
99
|
|
|
57. Projekto 99
straipsnyje apibrėžimas „esminis pirkimo sutarties pažeidimas“ turėtų būti
toliau vartojamas vietoje „esminio pirkimo sutarties nevykdymo ar netrinkamo
vykdymo“.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
1.58
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
100
|
4
|
|
58. Projekto 100 straipsnio 4
dalyje nėra aišku, ką konsultuoja ir kam metodinę pagalbą teikia
Konkurencijos taryba.
|
Pritarti
|
|
1.59
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
101
|
1
|
6
|
59. Projekto 101
straipsnio 1 dalies 6 punkte neaišku, koks nurodomų pasiūlymų rengimo tikslas
bei kam jie teikiami.
|
Pritarti
|
|
1.60
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
|
|
|
60. Projekto 2 priedo 1 punkto
nuostata dėl „leidimų eksploatuoti gamtinių dujų įrengimus išdavimo pagal
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina,
atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nėra
nustatyta nurodyta leidimų išdavimo procedūra. Lietuvos Respublikos
gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmenys, eksploatuojantys dujų perdavimo, skirstymo
sistemas, dujų laikymo įrenginius ar SGD sistemas arba atliekantys energijos
vartojimo auditą, privalo turėti Energetikos įstatymo nustatyta tvarka
išduotą atestatą eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius.
|
Pritarti
|
|
1.61
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
|
|
|
61. Projekto 2 priedo 2 punkto nuostata dėl „leidimų statyti
naujus elektros energijos gamybos įrenginius išdavimo arba kvietimų teikti
pasiūlymus dėl naujų elektros energijos gamybos įrenginių statybos
pateikimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ar Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytas
procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad
Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nurodytos procedūros nenustatytos,
o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
16 straipsnyje nustatyta leidimų plėtoti elektros energijos gamybos
pajėgumus ir leidimų gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos
išteklių tvarka, pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymą. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta leidimų
elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems kurti išdavimo tvarka.
|
Pritarti
|
|
1.62
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
|
|
|
62. Projekto 2 priedo 3
punkto nuostata dėl „teisės teikti pašto
paslaugą suteikimo pagal Pašto
įstatyme nustatytas procedūras“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 7 straipsnį asmuo turi teisę
teikti pašto paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo,
laikydamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis praneša apie
tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per
5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto paslaugos
teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą.
|
Pritarti
|
|
1.63
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
|
|
|
63. Projekto 2 priedo 4
dalies nuostata dėl „leidimų vykdyti su
angliavandenilių eksploatavimu susijusią
veiklą išdavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme
nustatytas procedūras“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos
Respublikos žemės gelmių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus
„naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių
<...> išteklius“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodyto įstatymo
5 dalį, kurioje nustatyta: „Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes
gali būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška ir
žvalgyba), nurodytas šių tyrimų plotas, laikas ir naudojimo sutartyje
nustatytos jų sąlygos. Šiuo atveju leidimas suteikia teisę šiame skirsnyje
nustatytomis sąlygomis naudoti ir naujus ar papildomai ištirtus išteklius
<...>.“
|
Pritarti
|
|
1.64
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
|
|
|
64. Projekto 8 priedo 3
punktas taisytinas, nes jame nurodytą Reglamentą Nr.1059/2033 paskutinį kartą
keitė Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014 (OL 2014 L 241 p.1).
|
Pritarti
|
|
1.65
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
|
|
|
65. Projekto 8 priedo 4
punktas taisytinas, nes jame nurodytą Direktyvą 2006/32/EB paskutinį kartą
keitė Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES (OL 2012 L 315 p. 1).
|
Pritarti
|
|
1.66
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-01
|
|
|
|
66. Projekto 8 priedo 7
punkte vietoj 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES)
Nr. 842/2011, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais
pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr.
1564/2005, įrašytinas jį pakeitęs Reglamentas – 2015 m. lapkričio 11 d.
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos
standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius
pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011
(OL 2015 L 296 p.1).
|
Pritarti
|
|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
Str.
|
Str.
d.
|
P.
|
1.1
|
Specialiųjų
tyrimų tarnyba 2016-04-01
|
28
|
3
|
|
6. Siekiant išvengti
pernelyg didelės administracinės naštos perkančiosioms organizacijoms
rengiant atskiras mažos vertės pirkimų taisykles, kai didelė dalis pirkimo
taisyklių, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, nustatyta projektuose, taip
pat nereikalingo tiekėjų laiko švaistymo, analizuojant skirtingų perkančiųjų
organizacijų skirtingas taisykles, stengiantis išvengti perkančiųjų
organizacijų klaidų (tiek objektyvių, tiek subjektyvių), dviprasmiškumų ir
pan. nusistatant mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, taip pat
situacijų, kai pasikeitus įstatymui, perkančiųjų organizacijų taisyklės
dažnai būna neatnaujinamos, taip pat aiškumo, viešųjų pirkimų praktikos
vienodumo ir skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 38 straipsnio 2 dalį
vienodinti su Projekto Nr. XIIP-3750 24
straipsnio 2 dalimi
|
Pritarti
|
|
1.2
|
Specialiųjų
tyrimų tarnyba 2016-04-01
|
94
|
6
|
|
7. Siekiant išvengti nepagrįstų
delsimų ir vilkinimo, siūlytina Projekto Nr. XIIP-3751 94 straipsnio 6 dalyje
nustatyti trumpesnį nei 8 metai preliminariosios sutarties sudarymo terminą.
|
Spręsti
pagrindi-niame komitete
|
|
2.
|
Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija,
2016-04-11
|
19
20
21
|
|
|
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
(toliau - Komisija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos
Seimo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams svarstyti
pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1-1491 pakeitimo
įstatymo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų perkančiųjų subjektų,
veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityje,
įstatymo projektus (toliau - Projektai), teikia pasiūlymus.
Komisijos nuomone, Projektuose turėtų būti atsisakoma
galimybės įmonėms netaikyti Projektuose numatytų viešųjų pirkimų reikalavimų
sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės bei
pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio perkančioj
o subjekto dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolė 2015 m.
vasario 27 d. atliko valstybinį auditą Nr. VA-P-20-3-2 „Elektros energetikos
sektoriaus pertvarka“ ir pateikė rekomendacijas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad elektros energetikos
įmonėms sudarant vidaus sandorius su dukterinėmis bendrovėmis arba, kai
darbai, prekės ir paslaugos įsigyjamos iš vienintelio tiekėjo, nėra
užtikrinama konkurencija, todėl yra rizika, kad minėtų darbų, prekių ir
paslaugų kainos gali būti nepagrįstai aukštos. Valstybės kontrolė pabrėžė,
kad teikiamų aptarnavimo paslaugų įkainiai apskaičiuojami pagal sandorio metu
patirtas pastoviąsias ir kintamas sąnaudas, kurių nei Komisija nei kitos
kontroliuojančios institucijos nevertina, o minėtos sąnaudos turi įtakos elektros
perdavimo ir skirstymo kainai. Valstybės kontrolė taip pat akcentavo, kad
elektros energetikos įmonių vykdyti pirkimai konkurencinėje aplinkoje yra
ekonomiškesni, nei sudaromi vidaus sandoriai, kad viešųjų pirkimų konkurso
būdu laimėtų ir pasirašytų sutarčių bendrasis pelningumas yra reikšmingai mažesnis
negu sutarčių sudarytų vidaus sandorių metu, bei, kad elektros energetikos
įmonės steigia naujas dukterines ir asocijuotas įmones, su kuriomis sudaromi vidaus
sandoriai ne konkurencinėje aplinkoje, todėl yra rizika, kad tokie sandoriai
gali būti neskaidrūs.
Pažymėtina, kad panaši situacija į Valstybės kontrolės
atlikto audito metu nustatytą yra ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo sektoriuje bei kituose energetikos sektoriuose, pavyzdžiui, šilumos,
dujų. Esant galimybei energetikos įmonėms bei įmonėms, kurios verčiasi geriamojo
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, pasinaudoti Projektuose
numatytomis Projektų netaikymo išimtimis, pasinaudojant išimtimi patirtos
energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo veikla, sąnaudos turėtų būti laikomos pagrįstomis.
Projektuose numatytas teisinis reglamentavimas neužtikrintų konkurencijos
energetikos bei geriamojo vandens ir nuotekų taikymo srityse, todėl kiltų
rizika, kad energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, taikomos darbų, prekių ir paslaugų kainos
būtų nepagrįstai aukštos. Tokias sąnaudas įtraukiant į kainas galimai didėtų
elektros energijos, dujų, šilumos, vandens, nuotekų ir kitos kainos. Aptartas
Projektų netaikymo atvejų reguliavimas neatsižvelgia į energetikos įmonių bei
įmonių, kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla,
vykdomos veiklos specifiką, neužtikrina, kad energetikos įmonės bei įmonės,
kurios verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla,
neturėtų galimybės sudaryti sandorius su susijusiomis įmonėmis nepagrįstai
aukštomis kainomis tokiu būdu visiems vartotojams didindamos teikiamų
paslaugų kainą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24 ES „Dėl
viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau - Direktyva
2014/24 ES), preambulės 5 punkte bei Direktyvos 2014/25/ES „Dėl subjektų,
vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose,
vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB“ (toliau – Direktyva 2014/25/ES),
preambulės 7 punkte numatyta, kad „nė viena šios direktyvos nuostata
neįpareigoja valstybių narių sudaryti paslaugų, kurias jos nori teikti
pačios, teikimo sutarčių arba naudotis išorės paslaugomis, arba teikimą
organizuoti kitu būdu nei vykdant pirkimą, kaip apibrėžta šioje direktyvoje,.
Direktyva 2014/24 ES bei Direktyva 2014/25/ES nenumato pareigos šalims perkeliant
direktyvas vidaus teisės aktuose nustatyti galimybės įmonėms netaikyti
Projektuose nustatytų viešųjų pirkimų reikalavimų pasinaudojant išimtimis,
pavyzdžiui sudarant vidaus sandorius, atliekant pirkimus iš susijusios įmonės
bei pirkimus iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai įmonei priklausančio
perkančiojo subjekto.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog
tiesioginiam sutarties dėl prekių, paslaugų ar darbų sudarymui tarp viešojo
administravimo subjekto ir ūkio subjekto taikomi Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4
straipsnio reikalavimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje
įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos garantija. Konkurencijos
įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje viešojo administravimo subjektams įtvirtinta
pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant pavestus
uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. To paties straipsnio 2 dalyje
nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės
aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja
atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti
konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio
subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma
išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. sausio
15 d. nutarime vertino, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos
kelių transporto kodekso nuostata, pagal kurią savivaldybė gali sudaryti
viešųjų keleivių vežimo paslaugų vietiniais maršrutais sutartį tiesiogiai (neskelbdama
atrankos konkurso) su savivaldybės kontroliuojamu vežėju. Šioje byloje Konstitucinis
Teismas vadovavosi, be kita ko, Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir
konstatavo, kad savivaldybės gali priimti sprendimus sudaryti sutartį su
vežėjais tiesiogiai tik tuo atveju, kai reikia imtis veiksmų, kad būtų
užtikrintas keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimas, kurio,
atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba kurį
prisiimtų ne visa apimtimi, tačiau kuris yra būtinas siekiant patenkinti
bendruosius interesus, ir tik jeigu tokiais sprendimais nebus
privilegijuojami arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtų
viešųjų paslaugų teikėjas gali būti parinktas ne konkurso būdu tik tokiu
atveju, kai to neįmanoma padaryti konkurso būdu lygiomis sąlygomis jame
dalyvaujant tiek savivaldybės įsteigtoms įmonėms, tiek privatiems ūkio
subjektams. Kitoje byloje2 Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar Lietuvos
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostata, pagal kurią savivaldybės
galėjo pavesti savivaldybės įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo
sistemą neskelbdamos konkurso, nepažeidžia Konstitucijos.
Konstitucinis Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo
4 straipsniu, išaiškino, kad pavedimas vykdyti komunalinių atliekų naudojimo
ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtam ūkio subjektui buvo galimas tik tuo
atveju, kai tokiu pavedimu atitinkamam ūkio subjektui neteikiamos
privilegijos ir nediskriminuojami kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai.
Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai aktualūs
reglamentuojant vidaus sandorio išimtį, kadangi, kaip ir Konstitucinio Teismo
nagrinėtos nuostatos, vidaus sandoriai yra priemonė, kuri leidžia parinkti
paslaugų teikėją be konkurencingos procedūros.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos
konkurencijos taryba yra pripažinusi, jog Kaišiadorių rajono savivaldybė ir
Šalčininkų rajono savivaldybė, sudariusios vidaus sandorius dėl atliekų
tvarkymo, privilegijavo savo kontroliuojamas įmones, diskriminavo kitus ūkio
subjektus, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumai, tad buvo pažeistas
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Abu šie Konkurencijos tarybos sprendimai
buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas
pripažino, kad Konkurencijos tarybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Komisijos nuomone, Projektuose neatsižvelgta į minėtą
teismų praktiką. Manome, kad Projektuose numatomas vidaus sandorių, pirkimų
iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba tokiai
įmonei priklausančio perkančioj o subjekto reglamentavimas gali nulemti
sistemingus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimus.
Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Komisijos
atstovai dalyvavo darbo grupėje, skirtoje parengti Projektus ir teikė
pastabas bei pasiūlymus dėl vidaus sandorių atsisakymo Projektuose arba
patikslinimo, kad Projektuose numatytos išimtys ir galimybės sudaryti vidaus
sandorius nėra taikomos energetikos įmonėms, kurios pagal Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymą ir atitinkamą energetikos sektorių
reglamentuojančius teisės aktus verčiasi reguliuojama energetikos veikla bei
įmonėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo įstatymą verčiasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo veikla. Į Komisijos pateiktas minėtas pastabas ir pasiūlymus nebuvo
atsižvelgta.
Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba bei Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat yra pateikusios pastabas
Projektams ir motyvuotai siūlo Projektuose atsisakyti vidaus sandorių,
pirkimų iš susijusios įmonėms bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba
tokiai įmonei priklausančio perkančiojo subjekto.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti
konkurenciją, išvengti galimo energetikos įmonių bei įmonių, kurios verčiasi
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, piktnaudžiavimo
sudarant vidaus sandorius, siūlome Projektuose atsisakyti vidaus sandorių,
pirkimų iš susijusios įmonės bei pirkimų iš bendrai įsteigtos įmonės arba
tokiai įmonei priklausančio perkančioj o subjekto. Siūlome Viešųjų pirkimų
istatymo Nr. 1491 pakeitimo projekte išbraukti 10 straipsni ir Pirkimu,
atliekamu perkančiuiu subjektu, veikiančiu vandentvarkos, energetikos,
transporto ir pašto paslaugu srityje, įstatymo projekte išbraukti 19, 20 ir
21 straipsnius.
|
Pritarti
iš dalies
|
Tikslinga
patobulinti projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl vidaus sandorių
sudarymo taip, kad viešųjų pirkimų reglamentavimas taptų paprastesniu,
aiškesniu ir skaidresniu, kad kuo sklandžiau į nacionalinę teisę būtų
perkeltos Direktyvos 2014/24/ES nuostatos, būtų išvengta teisminių ginčų, nesąžiningos konkurencijos atvejų ir apgintas visuomeninis
interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios
organizacijos (savivaldybės), vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų
paslaugų teikimo srityje, siekia ne komercinės naudos, o viešųjų poreikių
užtikrinimo.
Projekto 10
straipsnio 4 dalį patobulinti ir išdėstyti taip:
„4. Vidaus sandoris sudaromas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šio
straipsnio 1–3 dalyse išdėstytos sąlygos ir jeigu apie tai raštu informavus Viešųjų pirkimų tarnybą per 20
darbo dienų Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia pastabų dėl straipsnio 1–3
dalyse išdėstytų sąlygų tenkinimo.“
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|