LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1713(3)

2018-05-16 Nr. 108-P-16

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, B.Matelis, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Danė, R.Duburaitė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė.

Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos skyriaus patarėja A.Railaitė, ūkio ministro patarėja J.Gumaniukienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-09					Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoką „savivaldybės kontroliuojama įmonė“ į sąvoką „savivaldybės valdoma įmonė“. Keičiant šios sąvokos apibrėžtį, iš įstatymo turinio ir reguliavimo apimties siūloma eliminuoti įmones, „kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ ir nustatyti, jog įstatymas reguliuos teisinius santykius, susijusius tik su tiesiogiai savivaldybių valdomomis įmonėmis, t.y.: savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - AB ir UAB), kuriose savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo turinio siūloma išbraukti formuluotė „įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ įstatymo tekste yra įtvirtinta neatsitiktinai. Tokia formuluotė sietina su 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, kuri yra paminėta keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ sąraše. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Valstybės narės pagal šią Direktyvą užtikrina finansinių santykių tarp valdžios institucijų ir valstybės įmonių skaidrumą, kad būtų gerai žinoma apie: a) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos tiesiogiai skiria atitinkamoms valstybės įmonėms, b) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos skiria per valstybės įmonių tarpininkus arba finansų įstaigas, c) faktinį šių viešųjų lėšų panaudojimą. Be to, šios direktyvos 2 straipsnio a punkte nustatoma, kad „valdžios institucijos – tai visos valdžios institucijos, įskaitant valstybės ir regiono, vietos valdžios ir visas kitas teritorines institucijas“ (pabraukta mūsų), o šio straipsnio b punkto iii papunktyje, įtvirtinta prezumpcija, kad dominuojanti valdžios institucijų įtaka įmonėse pripažįstama tais atvejais, kai valdžios institucijos „gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“. Taigi teigtina, kad iš įstatymo siūloma eliminuoti nuostata, yra tiesiogiai perkelta iš direktyvos teksto ir užtikrina jos įgyvendinimą. Antra, projekto aiškinamajame rašte siūlymas išbraukti analizuojamą įstatymo nuostatą, be kita ko, grindžiamas teiginiu, kad „<...> be savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, nėra kitų teisinių formų įmonių, kurių dalyvė galėtų būti savivaldybė. Pabrėžtina ir tai, kad įmonių teisinių formų įstatymai nereglamentuoja „administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos““. Sutiktina, kad savivaldybė neturi galimybių būti kitų teisinių formų įmonių dalyve, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eliminavus „savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąvoką“, įstatymas reguliuos tik tuos atvejus, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteiks daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nereguliuos atvejų, kai akcijų bus lygiai ½ ar mažiau. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymai nedraudžia savivaldybėms steigti AB ir UAB, kuriose jos turėtų ½ akcijų ar mažiau. Pagal tokių AB ir UAB steigimo sutartis arba sutartis su kitais akcininkais savivaldybės gali įgyti teisę skirti administracijos, valdymo arba priežiūros organų narius. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad nėra jokių teisės aktų, kurie tokio pobūdžio susitarimus tarp akcininkų draustų. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, tokių AB ir UAB veikla, susijusi su finansais, nebebūtų reguliuojama keičiamu įstatymu. Toks reguliavimo eliminavimas galimai paskatintų savivaldybes kurti būtent tokio pobūdžio bendroves, kad šioms nebūtų taikoma įstatyminė finansinė priežiūra. Teigtina, kad toks reguliavimo pobūdis neatitiktų direktyvos 2006/111/EB nuostatų. Trečia, norime pažymėti, kad direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, kai pažodžiui vartojama direktyvos teksto (vertimo) terminologija, pavyzdžiui, „įmonės priežiūros tarnyba“, kaip tai padaryta analizuojamoje įstatymo nuostatoje, yra labiau direktyvos perkėlimo, o ne teisinio reguliavimo esmės problema. Tai, kad buvo atliktas pažodinis direktyvos perkėlimas į nacionalinį teisės aktą, jokiu būdu neturi ir negali reikšti, jog taikant tokią pažodžiui perkeltą nuostatą, galima paneigti perkeltos direktyvos esmę. Taigi teigtina, jog ta aplinkybė, kad nacionalinėje teisės sistemoje nevartojama, pavyzdžiui, sąvoka„ įmonės priežiūros tarnyba“, o vartojama, sąvoka „kolegialus priežiūros organas“, o direktyva buvo perkelta neadaptuojant jos prie nacionalinio reguliavimo, nesudaro jokio pagrindo nesivadovauti direktyva, ir atsisakyti taikyti direktyvines nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina įvertinti analizuotą įstatymo pakeitimą direktyvos 2006/111/EB kontekste.	Nepritarti.	Teisės departamento pastaba iš esmės tokia pati, kokia ji buvo teikta pirminiam įstatymo projektui ir jai buvo nepritarta. Kadangi įstatymo projektas išsakytos pastabos požiūriu nepasikeitė, todėl siūloma pakartotinai nepritarti pastabai dėl komiteto 2018-04-18 d. išvadoje Nr. 108-P-12 išdėstytų motyvų.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-09

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sąvoką „savivaldybės kontroliuojama įmonė“ į sąvoką „savivaldybės valdoma įmonė“. Keičiant šios sąvokos apibrėžtį, iš įstatymo turinio ir reguliavimo apimties siūloma eliminuoti įmones, „kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ ir nustatyti, jog įstatymas reguliuos teisinius santykius, susijusius tik su tiesiogiai savivaldybių valdomomis įmonėmis, t.y.: savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau - AB ir UAB), kuriose savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Pirma, atkreipiame dėmesį, kad iš įstatymo turinio siūloma išbraukti formuluotė „įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ įstatymo tekste yra įtvirtinta neatsitiktinai. Tokia formuluotė sietina su 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, kuri yra paminėta keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ sąraše.

Atkreipiame dėmesį, kad minėtos direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Valstybės narės pagal šią Direktyvą užtikrina finansinių santykių tarp valdžios institucijų ir valstybės įmonių skaidrumą, kad būtų gerai žinoma apie: a) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos tiesiogiai skiria atitinkamoms valstybės įmonėms, b) viešąsias lėšas, kurias valdžios institucijos skiria per valstybės įmonių tarpininkus arba finansų įstaigas, c) faktinį šių viešųjų lėšų panaudojimą.

Be to, šios direktyvos 2 straipsnio a punkte nustatoma, kad „valdžios institucijos – tai visos valdžios institucijos, įskaitant valstybės ir regiono, vietos valdžios ir visas kitas teritorines institucijas“ (pabraukta mūsų), o šio straipsnio b punkto iii papunktyje, įtvirtinta prezumpcija, kad dominuojanti valdžios institucijų įtaka įmonėse pripažįstama tais atvejais, kai valdžios institucijos „gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“. Taigi teigtina, kad iš įstatymo siūloma eliminuoti nuostata, yra tiesiogiai perkelta iš direktyvos teksto ir užtikrina jos įgyvendinimą.

Antra, projekto aiškinamajame rašte siūlymas išbraukti analizuojamą įstatymo nuostatą, be kita ko, grindžiamas teiginiu, kad „<...> be savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, nėra kitų teisinių formų įmonių, kurių dalyvė galėtų būti savivaldybė. Pabrėžtina ir tai, kad įmonių teisinių formų įstatymai nereglamentuoja „administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos““.

Sutiktina, kad savivaldybė neturi galimybių būti kitų teisinių formų įmonių dalyve, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog eliminavus „savivaldybių kontroliuojamų įmonių sąvoką“, įstatymas reguliuos tik tuos atvejus, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteiks daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nereguliuos atvejų, kai akcijų bus lygiai ½ ar mažiau. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymai nedraudžia savivaldybėms steigti AB ir UAB, kuriose jos turėtų ½ akcijų ar mažiau. Pagal tokių AB ir UAB steigimo sutartis arba sutartis su kitais akcininkais savivaldybės gali įgyti teisę skirti administracijos, valdymo arba priežiūros organų narius. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad nėra jokių teisės aktų, kurie tokio pobūdžio susitarimus tarp akcininkų draustų. Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, tokių AB ir UAB veikla, susijusi su finansais, nebebūtų reguliuojama keičiamu įstatymu. Toks reguliavimo eliminavimas galimai paskatintų savivaldybes kurti būtent tokio pobūdžio bendroves, kad šioms nebūtų taikoma įstatyminė finansinė priežiūra. Teigtina, kad toks reguliavimo pobūdis neatitiktų direktyvos 2006/111/EB nuostatų.

Trečia, norime pažymėti, kad direktyvinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, kai pažodžiui vartojama direktyvos teksto (vertimo) terminologija, pavyzdžiui, „įmonės priežiūros tarnyba“, kaip tai padaryta analizuojamoje įstatymo nuostatoje, yra labiau direktyvos perkėlimo, o ne teisinio reguliavimo esmės problema. Tai, kad buvo atliktas pažodinis direktyvos perkėlimas į nacionalinį teisės aktą, jokiu būdu neturi ir negali reikšti, jog taikant tokią pažodžiui perkeltą nuostatą, galima paneigti perkeltos direktyvos esmę. Taigi teigtina, jog ta aplinkybė, kad nacionalinėje teisės sistemoje nevartojama, pavyzdžiui, sąvoka„ įmonės priežiūros tarnyba“, o vartojama, sąvoka „kolegialus priežiūros organas“, o direktyva buvo perkelta neadaptuojant jos prie nacionalinio reguliavimo, nesudaro jokio pagrindo nesivadovauti direktyva, ir atsisakyti taikyti direktyvines nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina įvertinti analizuotą įstatymo pakeitimą direktyvos 2006/111/EB kontekste.

Nepritarti.

Teisės departamento pastaba iš esmės tokia pati, kokia ji buvo teikta pirminiam įstatymo projektui ir jai buvo nepritarta.

Kadangi įstatymo projektas išsakytos pastabos požiūriu nepasikeitė, todėl siūloma pakartotinai nepritarti pastabai dėl komiteto 2018-04-18 d. išvadoje Nr. 108-P-12 išdėstytų motyvų.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

4. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –, susilaikė – 1.

Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris