PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 7, 9, 14, 15, 16,  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 14¹ STRAIPSNIU PAPILDYMO ĮSTATYMPO PROJEKTO NR. XIVP-3165

2023-10-26

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	10	2	4	Argumentai: Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – įstatymas) inter allia nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų: „įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.“ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, kai šios apsaugos zonos nustatomos tenkinant viešąjį interesą, ir yra nustatomos nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, tvirtinamos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Minimų planų tvirtinimas yra sietinas su politikos įgyvendinimo, ne su politikos formavimu, siūloma, kad tai būtų savivaldos vykdomosios institucijos funkcija. Siekiant nustatyti minimą reguliavimą – būtinas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo keitimas.  Savivaldybių veikimo savarankiškumas yra saistomas Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Pasiūlymas:          Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užtikrina viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo organizavimą, tvirtina savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos arba naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, kai šios apsaugos zonos nustatomos tenkinant viešąjį interesą, ir yra nustatomos nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kaip nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose;“
2.	17			Argumentai: Siūloma keisti galiojantį reguliavimą, nes Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytojo funkcijas vykdys kitas subjektas. Dabar galiojančiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme klaidingai nurodyta, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos valdytojo funkcijas vykdys valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.    Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Nuotekų tvarkymo informacinė sistema ir jos valdymas 1. Nuotekų tvarkymo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta steigiama siekiant  užtikrinti individualiojo nuotekų tvarkymo kontrolę. 2. Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos valdytoja ir asmens duomenų valdytoja yra Aplinkos ministerija. Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tvarkytoja tvarkytojas ir šios sistemos asmens duomenų tvarkytoja –valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras nurodomas aplinkos ministro tvirtinamuose Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos nuostatuose. 3. Nuotekų tvarkymo informacinė sistema finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Aplinkos ministerijai, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių, kaip nustatyta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 ir 46 straipsniuose. “
3.	39	1	2^1	Argumentai: Siekiama nustatyti sankcijas, jei  viešasis   geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nevykdytų prievolių, įtvirtintų Įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje. Siūlomu nustatyti sankcijos dydžiu siekiama, kad  ji būtų veiksminga, atgrasanti ir sykiu proporcinga, jei būtų  padarytas teisės pažeidimas, siekiamas sankcijos nustatymas vykdo ir prevencinę funkciją. Valstybė, nustatydama prievolę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti atsakomybę už jos nevykdymą. Pasiūlymas: „2^1) už įmokų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms užtikrinti, nesumokėjimą per šio įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje nustatytus terminus, nurodytiems asmenims, už ne visos įmokos sumokėjimą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 3 procentų nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų; “
4.	39	1	2^2	Argumentai: Siekiama nustatyti sankcijas, jei                duomenys, informacija nebūtų teikiami dėl individualiojo nuotekų tvarkymo į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą, nustatoma sankcija turi būtų veiksminga, atgrasanti ir sykiu proporcinga. Valstybė, nustatydama prievolę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti atsakomybę už jos nevykdymą. Pasiūlymas: „2^2) Duomenų  ar informacijos  dėl individualiojo nuotekų tvarkymo nepateikimas į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą teisės aktų nustatyta tvarka arba neteisingų duomenų ir informacijos pateikimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų, šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šimto iki penkių šimtų eurų.“
5.	39	1	2^3	Argumentai: Siekiama nustatyti sankcijas, jei                duomenys, informacija nebūtų teikiami dėl individualiojo nuotekų tvarkymo į Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą, nustatoma sankcija turi būtų veiksminga, atgrasanti ir sykiu proporcinga. Valstybė, nustatydama prievolę, turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti atsakomybę už jos nevykdymą. Pasiūlymas: „2^3) Individualių nuotekų valymo įrenginių į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinės kontrolės neatlikimas teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų, šis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šimto iki trijų šimtų eurų.“

Teikia Seimo narys  Simonas Gentvilas