LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 38
STENOGRAMA
2017 m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Taip pat skelbiu, kadangi 15 valanda, vakarinio posėdžio pradžią. (Gongas)
Prašom registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Aiduko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-482 (priėmimo tęsinys)
Kaip tik dabar gavome balsų skaičiavimo komisijos protokolą. Iš viso buvo išduoti 88 biuleteniai dėl Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Aiduko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Rasti 88 biuleteniai, galiojančių – 77, negaliojančių – 11 biuletenių. Už atleidimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 3. Sprendimas priimtas. (Gongas)
15.02 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji Seimo nariai, labai džiaugiuosi matydama mūsų garbingą Vyriausybę – premjerą, ministrus, pasiruošusius ir pasirengusius atsakyti į jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, klausimus. Pradedame Vyriausybės valandą. Suteikiu žodį… Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Iš tiesų buvo daug kalbėta apie gyvenamųjų daugiabučių pastatų renovavimą, tačiau pastaruoju metu kažkaip negauname informacijos ir pačiose savivaldybėse, kurios yra parengusios projektus dėl tų pinigų skyrimo. Kur problemos ir kas čia darosi? Ar nebus dar vieną kartą taip, kad prieš žiemą skiriami pinigai, paskui iš tiesų niekas nespėja, visi nežino, ką daryti? Tuo labiau kad pagal dabar priimtus sprendimus tie pinigai neperkeliami. Gal galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Priežastys yra labai paprastos – praeitais metais buvo paskelbtas skelbimas be realių pinigų ir tam nebuvo numatyti pinigai. Mano žiniomis, artimiausiu metu ta programa bus paleista. Mes sprendimą su Finansų ministerija suradome ir iš mūsų pusės kliūčių daugiau nėra.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glavekas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas turbūt bus finansų ministrui. Šių metų infliacija, atrodo, visoje Europos Sąjungoje jau įveikė 2 % ir ji taip pat galioja ir Lietuvoje. Pažiūrėjus į jos įtaką biudžetui, be abejo, tai yra gana teigiamas dalykas. Infliacija visada buvo geriausias mokesčių rinkėjas, kuriai nereikėdavo nieko administruoti. Tačiau kai kuriems sluoksniams, ypač pensininkams, tie vidutiniai 2 % yra gana ženklūs ir sumažėjimas yra ženklus. Jeigu perkeltume kiekvienam vidutinę pensiją, būtų apie 10 eurų. Sakykite, indeksavimas yra akivaizdžiai nepavejantis to dalyko. Tai, kad jūs norite pagelbėti tą situaciją spręsti – II pakopos fondus paleisti lengviau (kas nori – eiti, kas nori – likti), kiek, jūsų nuomone, realiai galėtų padidėti vidutinė pensija metų pabaigoje? Žinome tuos skaičius, kuriuos sakėte, bet ar tai pavyks padaryti, ar ne? Jeigu pavyks, kaip? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai svarbus klausimas. Kalbant apie indeksavimą, koks yra sudėliotas mechanizmas, pensijos didėjimas turi būti atsižvelgtas į darbo užmokesčio augimą tiek treji metai iki, tiek į dabartinius metus, tiek prognozuojamus trejus metus į priekį. Šiuo atveju tas tam tikras išlyginimas yra ir jis bus artimas prognozuojamos infliacijos skaičiui.
Kalbant apie kitus, ne tik pensininkus, vėlgi, numatę neapmokestinamą pajamų dydžio didėjimą, taip pat turėsime įvertinti ir infliaciją tam, kad darbo užmokestis bent jau tiems, kurie uždirba mažiau, augtų sparčiau negu infliacija.
Kalbant bendrai apie darbo rinką, prognozuojamas augimas yra per 7 %, irgi viršijantis infliaciją. Turbūt atsakiau į klausimą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Z. Jedinskis. Frakcijos vardu ruošiasi R. Žemaitaitis. Atsiprašome kitų frakcijų, nes dar mūsų aparatūra nebuvo suveikusi taip tiksliai.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū pirmininkei. Mano klausimas yra skirtas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, jūs turbūt žinote, kad Lietuvoje situacija poliklinikose yra tokia, kad norint užsiregistruoti pas gydytoją specialistą reikia labai ilgai laukti. Jūs minėjote, kažkada sakėte, kad problema yra ta, kad trūksta gydytojų specialistų. Bet pasitaiko tokių atvejų, kad užsiregistruoji pas specialistą, tau pasiūlo laukti mėnesį arba pusantro, bet toje pačioje poliklinikoje pas tą patį gydytoją galima patekti žymiai anksčiau – po savaitės, sumokėjus pinigus. Prašau pasakyti, jums tokia situacija yra žinoma? Tai yra priimtina, toleruojama? Tiesiog norėčiau jūsų nuomonės. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų tokių situacijų būna ir jos yra dėl kelių dalykų. Pirmiausia tai yra susiję su gydytojo darbo laiku ir gydytojas pagal nustatytą tvarką dirba tam tikrą darbo laiką. Po darbo jis gali dirbti papildomai, ir tos paslaugos jau tada gali būti mokamos. Dėl to ta situacija gali susidaryti.
Kita problema, kuri kyla, yra susijusi pirmiausia su tuo, kad pas daugelį specialistų žmonės nebūtinai su reikalu yra siunčiami. Dėl to formuojasi eilės, apie kurias galvojame.
Dar kita problema yra ta, kad žmogus vienu metu gali užsiregistruoti pas kelis specialistus iš karto, ir sistema šiandien leidžia tokį dalyką daryti. Bandome visas šitas problemas sužiūrėti. Vėlgi neleisti gydytojui jau po savo darbo laiko papildomai užsidirbti… Kol kas mes tokio mechanizmo nežinome. Pagal savo darbo valandas, išdirbęs ilgiau, be papildomo atlygio jis tiesiog nedirba, ir tų specialistų iš tikrųjų realiai trūksta. Todėl ir susiformuoja tokia praktika. Žinoma, kad ji nėra gera, bet ji yra dėl to, kad gydytojų tikrai trūksta.
Galiu tik pasakyti, kad situacija dėl pačių gydytojų problemos tik gilėja. Visai neseniai teko būti viename rajone, kuriame dėl to, kad tiesiog nebėra gydytojų, tenka uždaryti gydymo įstaigą. Specialistų klausimas kuo toliau, tuo darosi aštresnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi G. Landsbergis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš turiu klausimą teisingumo ministrei. Kaip žinote, ministre, šiandien ryte atsirado tokios iniciatyvos pas mus Seime panaikinti Vyriausiąją rinkimų komisiją, sudaromą politiniu pagrindu ir iš specialistų, ir pasiūlymas, kad iš ministerijos. Kadangi bus prašymas, aišku, išvados ir Vyriausybės, gal galite pasakyti, kokioje Europos valstybėse toks absurdas yra? Vienas dalykas. Kaip atstovaus politinėms partijoms?
Klausimas: ar jūs skaitėte ir susipažinote su ESBO ataskaita, kurioje pateikė už visų 27 valstybių gyvavimo metus ir jokio nusiskundimo, jokio pažeidimo apie VRK neužsiminta nė puse žodžio? Kokia būtų jūsų išvada, kai ateis tas projektas, Vyriausybės prašymas?
M. VAINIUTĖ. Laba diena, labai ačiū už klausimą. Iš tiesų apie šitą idėją, apie projektą aš išgirdau tik vakar. Sekame procesus, kas vykstas Seime, be abejonės, laukiame to projekto ir tiesiog gal būtų labai nekorektiška, jeigu aš pasisakyčiau visos Vyriausybės vardu. Be abejonės, kai gausime, skaitysime. Tai liečia ir teisingumo ministro įgaliojimus, nes pagal teikiamą projektą tokios teisės teisingumo ministras nebeturėtų. Taip pat, sakykim, konkrečiai kalbant apie mūsų instituciją, tokios teisės neturėtume. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Remigijau, jūsų emocijos labai pagirtinos, tačiau jos nebūtinos plenarinių posėdžių salėje. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi frakcijos vardu V. Gailius.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Rima. Aš turėčiau klausimą kultūros ministrei, tačiau jos nematau, tai paklausiu premjero. Gerbiamasis premjere, mano klausimas apie paskutinių dienų herojų G. Kėvišą. Esate pasakęs, kad žinote ar esate supažindintas su teisiniais būdais, pagal kuriuos jis galėtų būti atleistas. Jūsų frakcijos seniūnas R. Karbauskis pasakė, kad G. Kėvišo galimybės likti poste yra minimalios. Gal galite atskleisti, kokios tos teisinės priemonės ir kada ruošiatės imtis tų teisinių priemonių, nes panašu, kad pozicija jau yra suformuota? Šiandien neaiškumas, ir su tuo susiduriame iš tikrųjų daugelis iš mūsų, šioje situacijoje yra pati didžiausia blogybė tiek ir žmonėms, dirbantiems operos srityje, tiek ir visuomenei, kuri laukia atsakymo.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš galiu tik pakartoti, kad esame teisinė valstybė, ir visi galimi sprendimai bus daromi laikantis mūsų įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų. Kiek mane informavo kultūros ministrė, tie teisiniai procesai yra pradėti. Laukiama išvadų ir tik vadovaujantis jomis bus galima priimti sprendimą, kuris, manau, vis tiek neišvengiamai turės būti padarytas, – ar vienoks, ar kitoks. Aš tikrai manau, kad mes savo sprendimą… ar kultūros ministrė pasakys, kai tik bus priimtas, ne per vieną iš didžiausių dienraščių, bet tiesiogiai komunikuojant tiek visuomenei, tiek jums atsakys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu klausia V. Gailius. Ruošiasi A. Maldeikienė.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, norėčiau jus informuoti apie, mano nuomone, ydingą valstybinės žemės nuomos praktiką, kai derlingose žemėse, kur naudingumo koeficientas siekia 50 balų, išnuomotos žemės sklypuose, kuriuose yra ir melioracijos įrenginių, sodinama kultūra – žilvičiai. Šia kultūra kėsinamasi į prie resursų pabaigos einančią mūsų melioracijos sistemą. Kokia jūsų nuomonė šiuo atžvilgiu ir ar ministerijoje šį klausimą nagrinėjote? Ačiū, ministre.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turbūt sveikintume energetinių augalų auginimą kaip atsinaujinantį energijos šaltinį, bet, be abejo, energetiniai augalai negali būti auginami ten, kur yra žemės vešumo balas didesnis kaip 36 balai, ir ten, kur yra veikiančios melioracinės sistemos. Aš tikrai labai norėčiau gauti konkrečią vietą, konkretų rajoną ir mes tikrai aiškinsimės, kas išdavė tą leidimą, juo labiau kad tai yra valstybės žemė ir valstybės nuomojama žemė, o mes žinome, kad energetiniai augalai yra ilgos vegetacijos, tai yra 15 ir daugiau metų. Aš tikrai bandysiu išsiaiškinti tą atvejį, jeigu jūs man duosime konkrečią vietą, ir išsiaiškinsiu, kas tokį leidimą išdavė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Maldeikienė. Ruošiasi A. Papirtienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas iš tikrųjų turėjo būti skirtas švietimo ministrei, kadangi jos nėra, aš gal premjero paklausiu. Dar daugiau nei prieš dešimt metų Europos Sąjungos Mokslų patarėjų taryba pareikalavo ir labai griežtai atkreipė dėmesį (ir pasaulyje tai labai svarbu), kad būtų vystomi tarpdisciplininiai mokslai ir studijos. Lietuva per tuos pastaruosius 13 metų, kai tai jau gana griežtai Europoje ir visur reikalaujama, nieko nesiima. Jūsų programoje apie tai vėlgi nė žodžio.
Kokios yra problemos? Iš tikrųjų tie mokslai, kurie ir yra tie moderniausi mokslai – ta pati duomenų analizė, matematinė biologija, medicinos informacija, biostatistika – negali egzistuoti dabartinėje terpėje, ir apie tai visiškai nekalbama. Tokiu atveju, kai apie tai nekalbama, net nėra kalbama apie krepšelius ir čia iš tikrųjų yra labai didelė ir labai rimta aukštojo mokslo, švietimo problema, kuri rodo, kad ministerija, kuri negirdi, yra nepakankamai profesionaliai valdoma. Kaip anekdotišką atvejį papasakosiu ministrės sprendimą, turbūt pati nesuprato, ką pasirašė. Kovo 8 dieną švietimo ministrė pasirašė įsakymą Nr. V-149 „Dėl mokslo doktorantūros nuostatų tvirtinimo“, kuriame teigia, jog disertantas turi būti paskelbęs savo tyrimų rezultatus ne mažiau kaip keturiuose straipsniuose (iš kurių bent viename disertantas įrašytas kaip pirmasis bendraautoris), atspausdintuose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolege!
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Bent viename iš jų turi būti jo pavardė pirma. Tai informuoju ministrę ir visus, kad matematikoje visada visi sąrašai yra pagal abėcėlę, fizikoje – pagal indėlius. Tai yra žiauriai neprofesionalu ir rodo, kad ministerijoje yra bardakas, kurį reikia tvarkyti. Dokumentai netinkamai parengti.
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Klausimas yra dėl tarpdisciplininių studijų. Ar vis dėlto jūs tai išgirsite, ko mokslo bendruomenė seniai prašo?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal nuo klausimo. Tikrai negalėčiau ginčytis, bet, kiek prisimenu, programoje yra kalbama apie tarpdisciplininius dalykus ir ne tik kalbama, matome ir bendraudami su universitetais, ta pačia švietimo ir mokslo ministre, kad tai iš tiesų yra perspektyva. Jeigu mes norime kalbėti apie konkurencingą mokslą ir universitetų absolventą, tai yra viena iš sąlygų tarpdisciplininės studijos, įgyjant vadinamąsias mišrias arba tarpdisciplinines profesijas, kurias jūs dar ir pavardinote. Tikrai yra Vyriausybės darbotvarkėje.
Dėl bardako Švietimo ir mokslo ministerijoje tikrai negaliu komentuoti, ar pagal abėcėlę, ar pagal kitą, bet šitą žinią švietimo ir mokslo ministrei perduosiu, kad pažiūrėtų, ir, jeigu galima, kad tą bardaką ištaisytų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Papirtienė. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėjau užduoti klausimą dviem ministrams, bet švietimo ir mokslo ministrės nematau, tai paklausiu socialinės apsaugos ir darbo ministro. Noriu paklausti dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo taikymo išaiškinimo. Kadangi sulaukiu daug klausimų iš švietimo įstaigų vadovų dėl šio įstatymo taikymo švietimo įstaigų darbuotojams, kada ir kuri ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ar Švietimo ir mokslo ministerija, tokį oficialų išaiškinimą pateiks?
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Tiesą sakant, iki manęs neatėjo švietimo darbuotojų klausimas ar užklausimas, todėl negaliu pasakyti, ar mes esame gavę raštą, ar ne. Jeigu gausime, tada pagal tvarką yra 20 dienų ir atsakysime. Tereikia, kad būtų tas… (Šurmulys salėje) Arba Vyriausybei, arba tada atskirai ministrams. Dėkui.
PIRMININKĖ. Taip, sutarėte, kad bus parašyta raštiškai.
Klausia gerbiamoji R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi S. Gentvilas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mūsų valstybėje pagal šių dienų aktualijas yra tokie du reiškiniai: vienas labai stabilus nepajudinimo prasme – tai ponas G. Kėvišas, kitas mažiau stabilus – tai Gedimino kalnas. Apie poną G. Kėvišą gerbiamasis premjeras jau pasisakė. Iš tikrųjų remsime ir remiame skaidrumo idėją ir tai, kad asmeninis verslas nebūtų painiojamas su valstybės funkcija ir interesais. Čia vienas dalykas.
O apie antrąjį, tokį mažiau stabilų reiškinį, t. y. Gedimino kalną, norėčiau aplinkos ministro paklausti, nes, kiek žinau, lyg ir gruodžio mėnesį dar buvo sprendimas galimai perimti į saugomas teritorijas kalno priežiūrą. Dabar iš tikrųjų muziejus užsiima, kaip čia pasakyti, avarinės situacijos likvidavimu. Ar nebūtų prasmingiau, kad Aplinkos ministerija kuruotų tą klausimą, kuris ypač yra susijęs su gamtiniais reiškiniais?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tokio sprendimo nėra, kad Aplinkos ministerijai būtų perduotas kalnas, ir priežastys buvo kelios. Viena ta, kad kai pradėjo dirbti mūsų XVII Vyriausybė, jau buvo pasirašyta sutartis dėl kalno projektavimo ir tvarkymo. Dėl tos priežasties. O kadangi tai yra Nacionalinio muziejaus asignavimai, tai mes neturime jokių administracinių svertų toliau prižiūrėti. Apskritai dėl kalno likimo iš tikrųjų gal pats premjeras pakomentuos. Premjero iniciatyva mes planuojame į tai atkreipti dėmesį ir priimti sprendimus, kurie bus palankiausi dėl šito kalno.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, atsakydami mes tikrai turime daug emocijų, ir tai natūralu, tai yra mūsų valstybės vienas iš simbolių. Bet girdime labai daug įvairių neprofesionalių siūlymų, nuomonių, todėl aplinkos ministro yra priimtas sprendimas turėti labai aiškią ekspertų išvadą ir pasakymą, kokie darbai turi būti padaryti siekiant sustabdyti natūralų gamtos reiškinį ir dėl ko tai vyksta. Mes matome priežastis. Tai yra susiję su vandens nubėgimu – viena iš pagrindinių priežasčių. Bandome kiekvienas lokaliu projektu kažką pastiprinti, įbetonuoti, įnešti, bet tai nėra sisteminiai sprendimai. Manau, kad tą reikia ramiai padaryti ir padaryti profesionaliai, nes norinčių užgesinti gaisrus būna labai daug, pribėga, pila, užpila, mes dedame didelius pinigus ir turime tą patį rezultatą. Ir vėl dabar beveik 800 tūkst., man atrodo, neaišku, kokią turės galutinę išvadą. Atsiprašau, rezultatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi L. Talmontas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimas skirtas premjerui ir jį rytoj lydintiems ministrams į Klaipėdą. Mūsų nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos autorius M. Romeris yra sakęs: „Nėra tų aukų, kurių neverta Klaipėda.“ Tai labai ačiū, kad vykstate su tokia didele delegacija į Klaipėdą. Kita vertus, šventas tikslas, nes planuojate susitikti ir diskutuoti apie didžiausią Lietuvos istorijoje viešosios ir privačios partnerystės projektą – išorinį uostą, galimai pritrauksiantį iki 1 mlrd. eurų investicijų.
Kartu, Ministre Pirmininke, jūs daugelį kartų esate išreiškęs nuogąstavimą, kad savivaldybės nėra suinteresuotos investicijų atėjimu. Ir jums turbūt žinoma klaipėdiečių dominuojanti nuomonė, kad išorinis uostas galimai yra ne toks naudingas Klaipėdai, kiek jis naudingas Lietuvai.
Mano klausimas jums ir lydintiems ministrams. Ar jūs esate pagalvoję apie galimas kompensacines priemones Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos rajono savivaldybei, kad didžiausias projektas Lietuvos istorijoje su verslu būtų sėkmingas? Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal aš atsakysiu už save ir lydinčius ministrus, nes tam ir važiuojame, kad galėtume vietoje priimti ar sprendimus, ar galiausiai įsigilinti, išgirsti tiesiogiai ten gyvenančių žmonių ir bendruomenės, verslo nuomones. Tai yra ne vien dėl uosto reikalų, yra gerokai platesnis klausimų ratas. Aš manau, kad mūsų tikslas yra įsigilinti, išgirsti, įvertinti argumentus ir, jeigu reikia, galvoti apie kompensacines priemones. Svarbiausia, kad tikrai nesinori to daryti, kas buvo ne kartą jau padaryta su strateginiais objektais: miestui pažadama, kad bus viena ar kita kompensacinė priemonė, objektas pastatomas, o ta priemonė neįvykdoma. Mes norime pasistengti, kad tokia praktika ateityje nebūtų taikoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Talmontas. Ruošiasi A. Dumbrava.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, rytiniame posėdyje pristatydamas įstatymus jūs sakėte, kad Lietuvoje bus daug asfaltuota žvyrkelių. Mano klausimas, gal ne klausimas, gal prašymas. Anos Vyriausybės 2016–2017 metais yra priimtas nutarimas, kad Šalčininkų rajone bus asfaltuota daug žvyrkelių. Bet, mano žiniomis, iki šiol dar nėra paskelbti konkursai ir darbai nevyksta. Aš paprašyčiau gerbiamojo ministro, kad šitie reikalai būtų paspartinti. Premjeras irgi buvo rajone, matyti, kad reikia tą daryti. Galvoju, čia yra garbės reikalas. Labai ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą ir palinkėjimą. Tikrai dėsime pastangas, kad kuo daugiau būtų asfaltuojama žvyrkelių. Šiais metais bus rekordinis skaičius, palyginti su tuo, kiek buvo anksčiau. Anksčiau vidurkis buvo apie 50 kilometrų, planuojame, kad bus 500–600 kilometrų. Per kitus trejus metus virš 1 tūkst. kilometrų žvyrkelio norėtume nutiesti. Šalčininkų rajonas, be abejo, kaip ir kiti Lietuvos rajonai, yra labai svarbus ir ta proporcija bet kokiu atveju bus sąžiningai paskirstoma tarp rajonų.
O dėl skubėjimo. Be abejo, skubame, greitai į Vyriausybę bus atneštas bendrasis KPP lėšų paskirstymas, o po to bus padarytas ir galutinis planas, kuriame jau matysite ir pačius projektus. Tikrai užfiksuojame jūsų prašymą, stengsimės, kiek galėsime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kokias jūs matote grėsmes ar problemas dėl Ignalinos atominės elektrinės, ją uždarant: ar tai finansavimas, ar tai darbų atlikimo kokybė, ar atliekyno statymas. Žodžiu, kas jums kelia nerimą šiuo metu ir ką jūs galite apie tai pasakyti? Labai ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia kelia nerimą tam tikras projektų vėlavimas, tai yra B19 ir B234. Tas problemas žinome ir šiuo metu, kur buvo teisminiu keliu strigimai, jau yra sąlygos pasirašyti sutartis.
Kita problemų grupė yra finansavimas po 2020 metų Europos Sąjungos lėšomis. Teisinę galimybę turime ir tai yra fiksuota Stojimo sutartyje. Žinoma, bus derybos, deryboms ruošiamės.
Kitas klausimas yra breksito procesas ir esamų lėšų panaudojimas. Tai yra tam tikra rizika dėl tų pinigų, kurie išsiderėti iki 2020 metų, ir taip pat čia dedame saugiklius. Trys tokios pagrindinės problemų grupės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi M. Navickienė. Jos nematau, gal dar atvyks, paskelbsime kitą. Po to J. Razma. R. Martinėlis. Gal tada per šoninį mikrofoną. Prašom. Jau veikia.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Veikia mikrofonas. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Šiuo metu vyksta jau ketvirtas sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapas. Vienas iš uždavinių yra konsoliduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų struktūrą. Šiuo metu yra 94 stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, ligoninių – iš viso 75, ambulatorinių yra apie pusantro tūkstančio, iš jų valstybinių – 408. Aktyvaus gydymo įstaigų dalininko, savininko teises vykdo ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir savivaldybės, be to, yra ir daugiau steigėjų. Jeigu kalbama apie įstaigų konsolidaciją, sėkmingą restruktūrizacijos plano įvykdymą, patirtis rodo, kad savivaldybių tarybos, kurios turi steigėjo teisę, ne visą laiką atsižvelgia į ministerijos nurodymus, kadangi turi galimybę keisti įstaigų struktūrą. O netgi TLK nefinansuojant įstaigų…
PIRMININKĖ. Prašom klausti. Klausti – minutė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Noriu paklausti, kokia yra jūsų nuomonė dėl vieno steigėjo ir kaip jūs įsivaizduojate įvykdyti reformą, esant tokiai dabartinei situacijai?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai taikli pastaba dėl skirtingų steigėjų ir čia, matyt, pirmiausia kalbama apie antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų konsolidavimą. Iš tiesų yra svarstoma mišraus steigėjo galimybė. Nebūtinai viskas turi būti koncentruota tik Sveikatos apsaugos ministerijoje, bet steigėjas tikrai galėtų būti, kaip yra universitetų ligoninių atveju, Sveikatos apsaugos ministerija ir universitetas. Taigi antrinio lygio priežiūros įstaigų steigėjas galėtų būti taip pat mišrus, t. y. savivaldybė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Visiškai eliminuoti savivaldybes, matyt, nereikėtų, nes vėlgi savivalda antriniame lygyje yra labai svarbi, kaip ir pirminiame. Tik tiek, kad norint realizuoti regionalizacijos idėją, regioninio valdymo ir planavimo idėją, mišraus steigėjo klausimas tikrai yra labai svarbus.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Šalaševičiūtė. Socialdemokratus palikome visai nepasiūlę paklausti. Prašom, žodis jums.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš sveikatos apsaugos ministro norėjau paklausti. Mane domina Antakalnio klinikinės ligoninės filialo klausimas. Galima daryti prielaidą, kad šiuo metu taikomas toks pat modelis, kaip buvo uždaryta, sužlugdyta Sapiegos ligoninė, perimti pinigai ir visa teritorija Antakalnyje su ligonine buvo parduota. Derybų metu, man būnant ministre, su meru R. Šimašiumi ir vicemeru G. Palucku buvo aptartas visas klausimas tos ligoninės perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai, kad būtų rengiamas Gerontologijos centras ir teikiamos kitos paslaugos, kurių trūksta Rytų Lietuvos gyventojams. Šiuo metu yra atsisakyta, kiek aš žinau, tai daryti ir planuojami taip pat neaiškūs žingsniai, labai panašūs, kaip buvo su Sapiegos ligonine. Ar jūs galite pakeisti šiandien tą situaciją, išsaugoti ligoninę ne privatiems asmenims, o mums, Lietuvos piliečiams, ir darbo vietas darbuotojams?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų esame gavę informaciją, dabar ji jau ir viešai yra paskelbta, kad šias dvi ligonines yra planuojama sujungti. Tai yra savivaldybės pavaldumo gydymo įstaigos. Savivaldybė yra steigėjas ir, kaip suprantu, savivaldybės taryba priėmė tokį sprendimą šias įstaigas sujungti jas konsoliduojant. Ar tai yra geriausias variantas, ar ne, man sudėtinga yra pasakyti, aš turėčiau labiau pasigilinti.
Nuogąstavimų, žinau, yra buvę labai daug. Man yra tekę susitikti ir bendrauti su Vilniaus savivaldybės meru ir vicemeru, kurie kuruoja tą klausimą. Jiems buvo tas klausimas užduotas, ar yra kokių nors planų, jeigu būtų toks modelis naikinti tą gydymo įstaigą ar kokiu nors būdu keisti teritorijos paskirtį. Tai mes buvome užtikrinti, kad nieko panašaus nėra planuojama, gydymo paslaugas ten yra planuojama išlaikyti ir išsaugoti darbuotojams darbo vietas. Aš turiu mero ir vicemero pasakymą ir žodį. Kiek juo galima tikėti, pasitikėti? Taip, kaip ir politikų žodžiais. Aš manau, kad jie pasakė ir jie atsako už tuos žodžius.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. M. Navickienė savo žodį suteikia M. Majauskui, tai gal neprieštaraus kolegos. Ruošiasi E. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju Monikai, dėkoju posėdžio pirmininkei. Iš tikrųjų norėjau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Apgailestauju, kad nebuvo galimybės padiskutuoti LRT laidoje apie savižudybių prevenciją, bet prabėgo jau šimtas dienų, tas laikas greitai bėga, kiek pamenu, Vyriausybė yra tikrai iškėlusi kartelę labai aukštai, planuoja reikšmingai sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje, bet kol kas realių priemonių vis dar pasigendame. Štai mes šiandien gavome raštą, vienijantį 23 nevyriausybines organizacijas, kurios parašė labai aiškias ir konkrečias priemones, ką reikia daryti. Mano klausimas būtų toks: ar jūs planuojate konkrečias priemones ne tik darbo grupės, bet ir imtis kokių nors labai konkrečių veiksmų, kad galėtume sumažinti savižudybių skaičių Lietuvoje?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, jūs puikiai žinote, kad mes tas priemones planuojame, dalį priemonių mes tikrai stengiamės labai plačiai derinti ir su tomis pačiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kai kurios priemonės buvo aptariamos ir su jumis, kaip su Seimo komisijos vadovu. Pirmosios priemonės jau yra suplanuotos Valstybės sveikatingumo fondo, t. y. ir darbuotojų mokymai, ir parama toms priemonėms. Aš manau, turėdami galvoje tai, kad biudžetą planavome ne mes, mes jį paveldėjome tokį, kokį turime, mes labai dideles išlaidas psichologų papildomam darbui apmokėti šiemet sudėtingai galime planuoti. Tą, ką galėjome padaryti, mes ir lėšas paskyrėme, ir išskyrėme savižudybių prevenciją kaip prioritetą. O kai darbo grupė pateiks pasiūlymus, ką mes galime daryti dar ir greičiau, tai tikrai padarysime, taip pat skubinsime, aš manau, ir psichologų darbo reglamentavimą, ir jų integravimą į sveikatos priežiūros sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi K. Bartkevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis Broniau, man iš tiesų patiko jūsų nuskambėjusios mintys, kaip galima greičiau spręsti reikalus su įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir UAB, esančiomis prie Žemės ūkio ministerijos. Kaip suprantu, jūs planuojate jas privatizuoti. Ar planuojate laukti bendros valstybės valdomų įmonių reformos pertvarkos, ar jau dabar kokius nors žingsnius darote dėl visų tų veislininkysčių, avininkysčių, UABʼų, taip pat akcinės bendrovės „Jonavos grūdai“, vienintelės valstybės įmonės, konkuruojančios rinkoje su privačiu kapitalu? Žodžiu, kokie jūsų artimiausi žingsniai? Aš tai norėčiau laukti greitų sprendimų, kuriuos esate išsakęs ir kuriems labai pritarčiau.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Eugenijau. Tikrai nelauksime kokių nors bendrų veiksmų. Aišku, kai kalbame apie valstybines įmones, taip, nes mes turime įsipareigojimų EBPO, bet mes jau pateikėme Vyriausybei savo matymą ir planuojame, kad iš šešių valstybinių įmonių, kurios yra pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, galėtų likti dvi. Kol kas dar neturime Vyriausybės pritarimo. Kalbant apie kitas septyniolika valstybės valdomų įmonių, uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių, tai mums tikrai šiuo atveju duotas savarankiškumas ir mes esame jau pradėję ganėtinai platų darbą dėl to.
Žinoma, kalbant apie privatizavimą, tai mes tikrai turime labai daug ambicijų, kad daugelį įmonių, ypač susijusių su veislininkyste, norėtume privatizuoti šiek tiek uždaru būdu, kad tas įmones, kurios reikalingos verslui, veislininkystės asociacijoms, žemdirbių asociacijoms, privatizuojant galėtų dalyvauti pačios asociacijos, kooperatyvai. Mes jau pradėjome derinimo klausimus su Ūkio ministerija, su Konkurencijos tarnyba, nes, kaip sakant, plaktukus paleisti į tą privatizavimą tikrai būtų negerai. Mes viceministrams esame paskirstę darbo grupes, jie dirba su konkrečiomis įmonėmis. Mes tikrai nelauksime kokių nors bendrų sprendimų, mums svarbiausia, kad būtų pasirengta tam privatizacijos procesui, ir tą pradėsime vykdyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Bartkevičius. Ruošiasi S. Tumėnas.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Aš norėčiau paklausti aplinkos ministro dėl Klimato kaitos programos, nes daugelis savivaldybių yra pasidariusios investicinius projektus, dėl kurių buvo gautas kvietimas iš Aplinkos apsaugos investicinio fondo. Sakykite, ar bus tęsiami būtent tie klimato kaitos projektai, jūsų ministerija reitingavo būtent tas įstaigas, kurios galėtų atsinaujinusią energiją panaudoti, ar pastatų renovacija? Ar bus toliau tęsiami šie projektai?
K. NAVICKAS. Jeigu kalbate apie tuos projektus, kuriems jau buvo pateiktos paraiškos, tai taip, šie bus tęsiami, bet nauji šiais metais nebus, nes priežastis, kaip ir minėjau, praeitos kadencijos Vyriausybė ir Aplinkos ministerija priėmė sprendimą paskelbti sprendimą dėl individualių namų renovavimo, realiai neturėdama pinigų. Taip jau išėjo, kad šiais metais mes kompensuojame iš Klimato kaitos programos. Bet bendras ministerijos siekis yra, kad grįžtume prie tų pačių proporcijų ir kad tas, kas buvo, grįžtų į tas pačias vėžes.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi J. Razma.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Noriu kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Gerbiamasis ministre, ačiū už operatyvų jūsų ministerijos atsakymą, bet jis nepaguodė. Šneku apie lietuvių, gyvenančių Australijoje, galimybę gauti pensijas Lietuvoje. Noriu kolegoms priminti, kad daugybė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių lietuvių, kaip žinote, grįžta į Lietuvą, nes jie gauna pensijas, o Australijos Vyriausybė tiems, kurie išvyksta iš Australijos, nesuteikia pensijų. Nė viena Vyriausybė, nė vienas ministras nieko nepadarė, kad ši situacija būtų ištaisyta. Ir dabar Australijos departamentas atsakė, kad pagal 2017 metų darbų tvarkaraštį viskas užimta ir jie net nežada tos problemos spręsti. Ar jūs negalėtumėte, gerbiamas ministre, kooperuotis su ministru L. Linkevičiumi, o jeigu to per mažai, kad jums padėtų premjeras šią problemą spręsti? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Tikrai yra šalių, kur problema opi. Tame rašte atsakyme yra pasakyta, kad mes inicijuosime tą dvišalį sutarimą. Turbūt australams nesame tokia didelė šalis, kuriai jie galėtų ir turėtų teikti pirmenybę. Tikrai pasinaudosime jūsų pasiūlymu ir sustiprinsime pajėgas, kad inicijuotume. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū ministrui. Klausia J. Razma. Ruošiasi V. Kamblevičius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, čia pastaruoju metu turbūt visi išgirdome žinias, kad Vilniuje ne vienas žmogus jau mirė nuo legioneliozės, kurios bakterijos susikaupia vandens tiekimo sistemose. Savivaldybė kažką lyg ir daro, reaguoja, bet nepastebėjau, kad Vyriausybė kaip nors reaguotų. Žinoma, čia galima pasakyti, kad tos sistemos priklauso savivaldybėms ir jos turi ten viską sužiūrėti, bet aš manau, kad nekenktų ir Vyriausybės lygiu pažiūrėti, kokia situacija kitose savivaldybėse, ir bent bendra informacija, kaip apsisaugoti nuo tų grėsmių, ir gal skirti pinigų, kad būtų patikrintos tos sistemos. Aš vis dėlto laukčiau, ar Vyriausybė kaip nors reaguos ar kuo nors prisidės, kad su tomis grėsmėmis būtų kovojama.
S. SKVERNELIS. Aš manau, yra labai aiškiai reglamentuoti šilumos ūkyje karštą vandenį prižiūrinčioms bendrovėms techniniai reikalavimai, ko turi būti laikomasi, kad šito užkrato būtų išvengta. Kontroliuoti savo įmones taip pat turi ir savivalda. Dėl šitų konkrečių atvejų, manau, turi vertinti teisėsauga, kokia yra mirties priežastis, ir tada teisėsauga vėlgi nuspręs, ar tai yra dėl nusikalstamų veikų, tyčinės ar netyčinės padarytos galimai nusikalstamos veikos. Matyt, tai, ką daro žiniasklaida, daro gana didelį poveikį kalbant apie problemą ir problemų sprendimo būdą. Aš tikrai nemanyčiau, kad Vyriausybė kol kas turėtų kištis į Vilniaus miesto savivaldybės reikalus, nes tai tikrai yra išimtinė savivaldos kompetencija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Šimas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimas būtų aplinkos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, vykdant miškų ūkio reformą, jūs pristatydamas ją Seime pasakėte, kad viskas gerai, suderinta su visa miško bendruomene. Pirmadienį vykusioje miškininkų nacionalinėje konferencijoje, kurią organizavo Aplinkos apsaugos komitetas, jūs net nedalyvavote šioje konferencijoje, nors tuo metu buvote Seime. Tokiu savo elgesiu jūs pažeminote ne tik visą miškininkų bendruomenę, Seimą, kaip instituciją, bet ir Nepriklausomybės Akto signatarus. Klausimas, ministre, būtų toks. Su kokia profesionalia bendruomene jūs derinote šią reformą?
K. NAVICKAS. Urėdų taryba, Girininkų taryba ir miškininkų suvažiavimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Šimas. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Klausimas vidaus reikalų ministrui. Turbūt pradžioje dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Dabar pasikeitė vadovas, kiek žinau, yra naujas vadovas, bet yra nusiskundimas iš savivaldybei priklausančių priešgaisrinės apsaugos gaisrininkų, kad keliant atlyginimus pagal valstybės minimumą – 300, 350, 380, būnant buvusiam departamento direktoriui, vadovui jie negaudavo pinigų už finansavimą, papildomų lėšų negaudavo atlyginimams. Dabar jie eina kaip ir į skolą, neturi pinigų išsimokėti atlyginimams. Kaip bus į tai žiūrima, kaip išspręsite tą problemą, ar apskritai bus kokia nors reorganizacija priešgaisrinės tarnybos?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dabar paskirtas naujas direktorius kaip tik važinėja, lanko Lietuvoje visas valdybas, žiūri, kokia yra situacija, kokios yra problemos. Tai, ką jūs sakote, ta problema tikrai yra žinoma. Bendraujama su savivaldybėmis ir ieškoma sprendimo būdų, nes yra dalis ugniagesių, kurie priklauso PAGD’ui, ir yra statutiniai valstybės tarnautojai. Kita dalis, kurie yra savivaldybės atsakomybė, darbo užmokestį moka savivaldybė. Situacija žinoma ir, aš įsivaizduoju, direktorius pasiūlys sprendimo būdus ir pažiūrėsime, kiek galima pačiam PAGD’ui inicijuoti tos problemos sprendimą, ar vis dėlto reikės atskirai kalbėtis su savivalda, bet situaciją tikrai žinome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu paprašyti, kad kolega A. Nausėda netrukdytų ministrui ir taip pat R. Šalaševičiūtė. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi G. Vasiliauskas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Dabartiniu metu darote teisingus žingsnius dėl pačios Žemės tarnybos reorganizacijos, Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau dar tik išdalyti lapukai. Mes ir Kaimo reikalų komitete, deja, nežinome, kokia bus struktūra, koks bus pavaldumas, nes yra kalbų, kad bus perduota savivaldybėms, dar yra kalbų, kad atsiras kažkokie apskričių padaliniai. Išsklaidykite šiuos mitus arba patvirtinkite.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aišku, šiuo atveju, reikia pripažinti, net iš premjero gavau pastabą, kad premjerui nepateikėme restruktūrizacijos schemos, bet, aišku, pakankamai viešai apie tai buvo kalbama. Tikrai pateiksime tą schemą. Su komiteto pirmininku Andrejum mes pasikalbam, jam tikrai nėra naujiena. Dėl vieno noriu užtikrinti, kad kalbant apie funkcijų perdavimą, kol nebus užbaigta žemės reforma, kol nebus grąžinta žemė savininkams, mes nekalbėsime apie tai, kad būtų perduotos kokios nors funkcijos. Mes turime užbaigti žemės reformą ir tik tada galvoti, kurias funkcijas perduoti savivaldybėms, nes valstybinės žemės administravimas, ir Vyriausybės, ir Prezidento institucijos nuomone, tikrai turėtų būti valdomas valstybės įmonės.
Kalbant apie rajoninius padalinius, taip, einant į pabaigą reformai, matome, kad žemės tarnybos rajonuose daugiausia dirba su skundais, o tie skundai yra daugiausia dėl to, kad jie kažkada netinkamai atliko funkcijas. Mes manome, kad tikrai galėtume stambinti rajoninius skyrius ir galbūt kai kur turėti apskričių mastu, taip taupyti ir materialinius resursus, ir patalpas, ir transportą, ir pagaliau optimizuoti patį žmonių skaičių. Šiandien mūsų tikslas yra centrinė tarnyba – Nacionalinė žemės tarnyba, baigę reformą nuo centrinės mes pereisime prie rajoninių skyrių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Vasiliauskas. Ruošiasi R. J. Dagys.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos ministrui. Europos Sąjungoje įgyvendinant žiedinės ekonomikos politiką šalims narėms suformuluotos aiškios ir labai ambicingos užduotys. Kaip patvirtino Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos aplinkos generalinio direktorato direktorius žaliajai ekonomikai K. Sadauskas, Europos Komisijos iškelti tikslai įpareigoja pasiekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų perdirbama 70 % komunalinių atliekų, šiuo metu perdirbama tik apie 30 %, ir net apie 80 % pakuočių, šiuo metu sutvarkoma tik iki 50 %. Jau nuo 2025 metų perdirbamąsias atliekas, pakuotės sudaro didelę jų dalį, bus draudžiama vežti į sąvartynus. Deginimas tikrai nebus įskaičiuotas į perdirbimo užduočių apimtį, nes šis atliekų tvarkymo būdas prieštarauja žiedinės ekonomikos principams. Šiandien Lietuva yra tarp daugiausia atliekų sąvartynuose šalinančių Europos Sąjungos šalių, o atliekų srautų iki 70 % tūrio sudaro būtent pakuotės.
PIRMININKĖ. Klauskite.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Akivaizdu, kad šių ambicingų planų nepasieksime nesiimdami esminių sprendimų. Ministre, kokių priemonių žadama imtis ir kaip ketinama iki 2025 metų įgyvendinti šalims narėms keliamas komunalinių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotis? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jau pats klausimo uždavimas rodo, kad gerai žinote situaciją. Yra keli aspektai atsakant.
Vienas aspektas tas, kad kol kas Europos Komisija ir Taryba nesusitarė, kokiomis konkrečiomis priemonėmis tie tikslai bus pasiekti. Dar net derybos neprasidėjo ir nėra pateikta.
Kitas dalykas. Prie perdirbimo pagal žiedinės ekonomikos sampratą, kokia yra dabar ir kokia yra skandinavų, yra įskaičiuojamas ir deginimas. Čia pagrindinis poslinkis bus per deginimo įmones.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi J. Varžgalys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia klausimas gerbiamam premjerui. Nežinau, ar teisybė, ar ne, ar čia tik žiniasklaidoje tokie gandai pasklido, kad jūs vakar parodėte labai ypatingą energiją, siūlydamas kuo greičiau parengti lyties keitimo finansavimo planus. Tokią energiją parodėte. Jeigu iš tikrųjų tai tiesa, ar negalėtumėte tokios energijos ir valios parodyti priversdamas Finansų ministeriją greičiau parengti aiškius atsakymus, iš ko bus finansuojama socialinio draudimo sistemos reforma, nes atsakydamas į mano klausimą sakėte, kad iki rudens mes faktiškai jau galėsime ją pradėti vykdyti, nors planuose – 2019 metai. O mums atsakant į įvairius klausimus, kuriuos užduoda gyventojai, tenka tiktai skėsčioti rankomis, nes negalime nieko pasakyti, nes sakome, kad ir pati Vyriausybė dar nieko nežino. Tokia padėtis nėra labai gera.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl energijos. Taip, energingai. Matyt, esminis dalykas tas, kad vakar Vyriausybėje buvo pateikta keletas veiklos ataskaitų. Viena iš jų buvo mūsų atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme ataskaita su bylomis, kurias mes turime, ir daugybę metų nespręstų problemų. Viena iš tų problemų, dėl kurios Lietuva yra linksniuojama įvairiomis formomis ir linksniuojama mūsų nedraugų, kada kalbama apie žmogaus teises ir panašiai, tai yra neįvykdyti konkretūs sprendimai taip jau, matyt, visiems garsiai žinomoje byloje L. prieš Lietuvą. Tiesiog tai nėra mano sprendimas. Tai yra Vyriausybės posėdžio protokolinis sprendimas šitam klausimui išspręsti. Arba turi būti įstatymas, arba turi būti pataisytas Civilinis kodeksas. Mes negalime toleruoti. Mūsų Vyriausybė tikrai niekada su tuo nesutiks, kad priekaištai, kurie yra labai rimti ir esminiai, išsakyti ir išreikšti ne vienoje byloje, būtų tiesiog, atsiprašant, muilinami, kaip nėra. Mes išspręskime tą problemą arba taip, arba taip, kokia bus politinė valia. Vis tiek galiausiai čia mes tą sprendimą ir priimsime visi kartu arba vienaip, arba kitaip, bet tempti situaciją, kai mes, kaip jau minėjau, visą laiką sulaukiame ne tik kad priekaištų, bet įvardinama kaip valstybė, kuri vienos iš šitų problemų nesprendžia, tai nėra gerai. Tiesiog gimė iš ataskaitos svarstymo ir po svarstymo buvo priimtas protokolinis sprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsas salėje) Klausia… (Balsas salėje) Gerbiamas kolega, gal tada kito posėdžio metu paklausite ir kito klausimo.
Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi A. Kubilius. A. Kubiliaus nematome. Tada I. Degutienė.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas aplinkos ministre, mano kolega E. Pupinis jūsų klausė apie daugiabučių namų renovaciją. Iš esmės jūs į pirmą klausimo dalį atsakėte: taip, yra susitarta dėl finansų, bet jūs neatsakėte į antrą klausimo dalį, kaip vis dėlto bus sprendžiama dėl terminų. Šiandien renovaciją savivaldybėse kuruoja daugiausia butų ūkiai arba komunaliniai ūkiai. Konkrečiu atveju Ukmergės butų ūkis kreipėsi į Aplinkos ministeriją, tačiau konkretaus atsakymo negavo. Jis kaip tik praėjusiomis dienomis kreipėsi į mane, kaip bus. Naudodamasis proga, aš noriu jūsų paklausti, kaip bus dėl tų terminų, nes, žinome, reikia atlikti viešuosius pirkimus ir kitas procedūras?
K. NAVICKAS. Aš taip konkrečiai neatsakiau, bet atsakiau, kad mes dedame visas pastangas, kad tie terminai būtų kuo greičiau įgyvendinami.
Dar vienas dalykas. Nepaisant to, dabar kaip tik yra baigiama Finansų ministerijos dalis – visos šitos programos auditas ir yra Valstybės kontrolės auditas. Mes norime iš tikrųjų iš esmės peržiūrėti, nes turime tokį vaizdą, kad apskritai daugiabučių namų renovavimo programa yra per daug sunki, per daug užsitempė, ir dar yra visos šitos sisteminės klaidos. Čia truputį atsakymas toliau. Bet aš žinau, kad sutartys pasirašytos. Čia atsakymas turėtų būti pakankamai greitai iš mūsų pusės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Ir paskutinis ruošiasi gerbiamas D. Kepenis.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministro. Kai buvo pristatoma Seimo pavasario sesijos darbų programa, ten buvo įrašytas toks sakinys: „Keisti Vaikų išlaikymo fondo administratorių ir perduoti šį fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.“ Tikrai labai puiki mintis, ir aš tam labai pritariu. Šiandien žiniasklaidoje pasirodo informacija apie galimą… Vaikų išlaikymo fondo darbuotojų, kurie pranešė, kad galimai neskaidriai vykdomi viešieji pirkimai šiame fonde. Kaip jūs galite šitą situaciją pakomentuoti?
Taip pat tada kitas klausimas. Ar, jūsų manymu, apskritai yra racionalu vykdyti didelės apimties viešuosius pirkimus informacinei sistemai pirkti institucijoje, kurios funkcijas artimiausiu metu jūs norite perduoti „Sodrai“? Aš tikrai logikos nematau. Gal jūs man galėtumėte šitai paaiškinti? Ačiū už atsakymą.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Taip, patvirtinu, kad šitai teisės aktų projekte yra numatyta Vaikų išlaikymo fondą perduoti „Sodrai“.
Dabar dėl tos paviešintos informacijos. Iš tiesų tai yra galimai, kaip jūs ir teigiate. Kol kas nė vienas euras nėra išmokėtas tai įmonei. Tiesa, didelė darbų dalis jau yra padaryta. Tiesiog fondo vadovybė, nežinodama ir, tiesą sakant, nebuvo planuose, kad fondo funkcijos bus perkeltos „Sodrai“, tęsė savo darbus, siekdama turėti elektroninę sistemą. Dabar ji yra įstrigusi.
Dėl pačios informacijos. Kaip čia… Tiesiog su tais, kurie vykdo šiuo metu užsakymą – viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė, bet kuriuo atveju reikės kažkaip atsiskaityti, bet mes visus veiksmus deriname su Viešųjų pirkimų tarnyba. Todėl ten neturėtų būti neteisėtų veiksmų.
Dabar dėl pačios informacijos. Gaila, kad viešumoje pasirodė tik vienpusė informacija apie galimus pažeidimus, nebuvo išklausyta kita pusė. Tiesa, mes esame užsakę atskirą auditą įvertinti situaciją, jeigu bus kokia nors nusikalstama veika, aišku, bus įvertinta ir teisėsaugos. Dėkui už klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Pirmininke, mano klausimas liečia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ir Sveikatos apsaugos, ir Finansų ministeriją apie Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. „Sodros“ duomenimis, apie 160 tūkst. Lietuvos dirbančių piliečių temoka per mėnesį kelis centus, o per metus – vieną kitą eurą, kai kiti piliečiai apie 400 sumoka. Dar apie kelis šimtus tūkstančių apskritai nemoka. Sakykite, ką mes kartu galime padaryti, kad vos ne 100 mln. eurų per metus patektų į tą fondą, jeigu mes išspręstume tą klausimą? Estai, latviai šiuo metu sugebėjo pareikalauti, kad visi jų gyventojai mokėtų po 32 eurus. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Klausimas tikrai labai teisingas. Aš atsakysiu už kelis ministrus. Peržiūrėti šitą situaciją yra numatyta priemonių plane.
Dar daugiau pasakysiu. Kovoje su šešėliu plane, kurį esame apsitarę Vyriausybėje, yra numatytos labai konkrečios priemonės, kaip šitą situaciją sutvarkyti, kad nebūtų tokiu būdu bandoma išvengti mokesčių mokėjimo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre, visi gerbiamieji ministrai ir premjere. Jūs dar norite? Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū visiems Seimo nariams už užduotus klausimus ir gero tolesnio darbo.
PIRMININKĖ. Dėkojame už palinkėjimą gero darbo. Taip pat linkime gero darbo mūsų Vyriausybei.
16.00 val.
Informaciniai pranešimai
Tęsiame posėdį. Gerbiamieji Seimo nariai, besibaigiant posėdžiui vyko balsavimas dėl Seimo nario neliečiamybės. Kadangi balsavimo rezultatai buvo: už – 15, prieš – 46, susilaikė 12, atkreipiu dėmesį į Statuto 23 straipsnio 6 dalį, ir juo labiau kai kolega A. Salamakinas per šoninį mikrofoną mus atitinkamai informavo, aš kreipiausi į Teisės departamentą, kuris pateikė savo atsakingą nuomonę. Ją norėčiau jums paskelbti. „Dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo. Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad Seimo rezoliucija patenkinti generalinio prokuroro teikimą gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių. Jeigu Seimo sudaryta tyrimo komisija siūlo netenkinti generalinio prokuroro teikimo, tačiau Seimas tokiai rezoliucijai nepritaria, ji nepriimta, tai Seimas galėtų pavesti tai pačiai tyrimo komisijai atlikti naują tyrimą ir pasiūlyti kitą sprendimą arba sudaryti kitos sudėties tyrimo komisiją šiam klausimui išnagrinėti.“ Pasirašo departamento direktorius A. Kabišaitis. (Balsai salėje) Kai bus, tai, kolegos, bus.
Gerbiamajam A. Salamakinui truputėlį suklaidinus mūsų Seimą, kreipiuosi dabar į seniūnus ir prašau, kad gerbiamieji seniūnai pasiūlytų naujai komisijai sudaryti pavardes, kandidatus, ir toliau komisija nagrinės, dirbs savo darbą pagal tą patį Seimo statuto 23 straipsnį.
Toliau. Gerbiamieji Seimo nariai, informacija jums pateikta.
Darbotvarkės 2-2 klausimas. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, šitą diskusiją pabaigėme, diskutavome, jokių diskusijų per šoninį mikrofoną. Manau, nebereikia ginčytis. Teisės departamento išvadą aš laikau esmine, pagrindine mūsų darbui tęsti. (Balsai salėje) Žodžio nesuteiksiu. Grįžtame… (Balsai salėje) Išeikite.
16.02 val.
Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo Nr. IX-2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4552(3) (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-2 klausimo. Kadangi A. Skardžius…. Ar gerbiamasis kolega? Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Iš rytinio posėdžio mes nespėjome apsvarstyti 1-3 klausimo. A. Skardžiaus pateikimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, svarstymas. Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo IX-2152 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4552(3). Gerbiamasis Ekonomikos komiteto nary, pateikime išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Kažkaip žmoniška, kad galėtų kolegos pasisakyti.
PIRMININKĖ. Nebesiginčykime, tęskime darbą, mes labai vėluojame su darbotvarke tuo klausimu.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš labai greitai spėsiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tuo klausimu mes nutraukiame diskusijas, aš, kaip posėdžio pirmininkė, tokią teisę turiu, todėl aš maloniai prašau – tęskime darbą ir dirbkime toliau pagal nustatytą tvarką.
Gerbiamasis pranešėjau, žodis jums.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, tai gal bent konservatoriams žodį suteiksite?
PIRMININKĖ. Jūs esate pakviestas į tribūną dėl šito klausimo, pabaikime, tada suteiksime žodį kalbėti, gerai?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerai, tada sutariame.
PIRMININKĖ. Leiskite pabaigti, žmogus tribūnoje.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš pasistengsiu labai trumpai. Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu. Vienintelė pastaba buvo tokia, kad jeigu projektas būtų priimtas vėliau, negu numatyta, įsigaliotų bendrąja tvarka, t. y. kitą dieną po jo paskelbimo Teisės aktų registre. Kadangi tai projektas gana senas, tai štai mes ir priėmėme tokį sprendimą. O pataisa yra labai paprasta. 1 straipsnis, 4 straipsnio pakeitimas, papildomas tuo, kad Geležinkelių transporto kodeksas taikomas santykiams, atsirandantiems iš naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja (papildant) geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo (ir toliau tęsiant), keleivių bagažo, krovinių vežimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transportu, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Kiti Lietuvos įstatymai nurodytiems santykiams taikomi tiek, kiek šis kodeksas nenustato kitaip. Viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Norinčių diskutuoti šiuo klausimu nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nėra. Pabaikime šitą klausimą.
Prašome balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-4552(3)?
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo minėtam įstatymo projektui pritarta.
Pasiūlymai dėl informaciniuose pranešimuose paskelbtos Seimo Teisės departamento nuomonės
Per šoninį mikrofoną – R. Žilinskas. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėl prieš tai buvusio klausimo, kai jūs paskelbėte Teisės departamento išaiškinimą. Tokius kazusus turi aiškinti ne Teisės departamentas, o Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Etikos ir procedūrų komisija užpraeitą kadenciją mano byloje analogišku atveju yra pateikusi išaiškinimą, kad tam, kad rezoliucija neleisti suimti būtų atmesta, prieš ją turi balsuoti daugiau kaip pusė Seimo narių. Šiuo atveju daugiau kaip pusė Seimo narių prieš rezoliuciją neleisti traukti baudžiamojon atsakomybėn nebalsavo, todėl rezoliucija yra priimta.
PIRMININKĖ. Tai yra jūsų nuomonė. (Balsai salėje) Tai buvo anos kadencijos, ano svarstymo, todėl… Gerbiamieji kolegos, aš vadovaujuosi Teisės departamentu. Jeigu Seimas mano, kad jums nepakanka Teisės departamento išaiškinimo, frakcijos vardu jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, apskųsti mano pirmininkavimą arba kreiptis prašant išaiškinimo, jeigu jūs manote, kad toks išaiškinimas dar reikalingas. (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jeigu galima? Ačiū, posėdžio pirmininke, iš tikrųjų, gerbiamoji Rimute, jūs visą laiką pasižymėdavote, kiek man teko su jumis dirbti, labai demokratiniais dalykais, netgi labai demokratiniais, o šį kartą nelabai gerai, kai Seimo nariams neleidote pakalbėti.
Vienas dalykas. Mes turėjome du atvejus ir aš abiem atvejais buvau komisijose, vienu atveju buvau komisijos pirmininkas, tai buvo dėl V. Uspaskicho ir R. Žilinsko. Aš neginu nė vieno Seimo nario, bet dabar mes taikome du standartus.
Antras dalykas. Niekada Teisės departamentas negali nurodinėti Seimui, kaip jis turi dirbti, tam yra Etikos ir procedūrų komisija. Frakcijos vardu aš prašau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir Etikos ir procedūrų komisija turi pateikti išvadą. O išvadą turi suformuoti remdamasi precedentais, mes negalime dėl vieno ar kito asmens nuteisti, nubausti ar kitą precedentą padaryti. Yra nauji kolegos atėję, jie nežino tos priešistorės, o mes dabar darome mišrainę, kažkokį chaosą čia. Ar jūs norite, kai taip būtų, kad mes neteiktume atstovų į komisijos narius? Nedarykime šioje vietoje cirko!
PIRMININKĖ. Ačiū. Pakalbėti leidome, galėsime kalbėti iki išnaktų. Kolegos, viskam savas laikas. Kadangi aš buvau paskelbusi darbotvarkės klausimą, todėl leidau tribūnoje pabaigti šitą klausimą svarstyti. Dabar iš tikrųjų jūs keliate, kad būtų tikslinga išgirsti Etikos ir procedūrų komisijos nuomonę, taip, aš taip pat prašau, ir, jeigu Seimas pritars, mes bendru sutarimu galime sutarti. Jeigu norite, balsuokime…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Bendru.
PIRMININKĖ. …kad kreiptumės į Etikos ir procedūrų komisiją ir prašytume jos iki antradienio, jeigu būtų galimybė, išaiškinti, kaip turėtų Seimas pasielgti šiuo atveju, kad daugiau, jeigu yra tokių precedentų, kurie buvo neva anoje kadencijoje… Gal taip ir buvo pagal R. Žilinsko pasakymą. Ar galime bendru sutarimu prašyti Etikos ir procedūrų komisijos, kad ji išaiškintų ir mums visiems praneštų, kaip Seimas turi pasielgti? (Šurmulys salėje)
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad mums reikia atsakingai pasižiūrėti ir į Seimo statutą. 23 straipsnis numato tik tą atvejį, jeigu Seimo sudaryta komisija ir jai nepritaria Seimas, t. y. jai pritaria Seimas, o kaip, jeigu nepritaria, ir nėra nurodyta. Vadinasi, mums būtų labai tikslinga papildyti Statuto nuostatą. Darbo turime dėl Statuto patvarkymo. Darbo turės Etikos ir procedūrų komisija. Bendru sutarimu mes kreipiamės į ją, prašydami išaiškinimo.
16.10 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-366 (pateikimas)
Tęsiu darbotvarkę toliau. Iš rytinio posėdžio 1-11 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-366. Pranešėjas – J. Jarutis. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis kolega. Jūs turite teisę pateikti. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas motorinei transporto priemonei ar priekabai dalyvauti viešajame eisme… Pagrindinės priežastys yra dvi, t. y. nustojęs galioti privalomasis civilinės atsakomybės draudimas arba techninės apžiūros talonas. Dėl tų priežasčių motorinės ir ne motorinės transporto priemonės yra automatiškai išregistruojamos.
Dabar siūloma panaikinti nuostatą, kad motorinės transporto priemonės ir priekabos, neapdraustos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba jų privalomosios techninės apžiūros galiojimo laikas yra pasibaigęs, būtų išregistruojamas automatine tvarka per 180 dienų.
Dėl šito pakeitimo yra ir Europos teisės departamento išvada, kad būtų užtikrintas direktyvos tinkamas įgyvendinimas ir neprieštarautų teisei. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė vieną pastabą, kad reikėtų pakoreguoti vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių kai kurias nuostatas. Taip pat esu klausęs dėl šito pasiūlymo valstybinės įmonės „Regitra“. Jos nuomone, taip pat reikėtų atsisakyti priverstinio transporto priemonių išregistravimo.
Kolegos, prašau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma. Ruošiasi A. Šimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar iš tikrųjų buvo griežtoka nuostata, bet ji skatino visus apsidrausti ir turėti tvarkingą transporto priemonę. Kas dabar atsitiks, jeigu po jūsų priimtos pataisos kai kurie žmonės atsipalaiduos, jų transporto priemonė apgadins kitą, padarys didelę žalą ir tas, kuris padarė žalą, neturės iš ko atlyginti, ir lieka nukentėjęs žmogus be atlygio. Vis dėlto ar ne geriau turėti kad ir griežtesnį reikalavimą, skatinantį visus susitvarkyti, negu taip vėl atpalaiduoti, žinant, kad mūsų žmonės ne visais atvejais yra pakankamai drausmingi?
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų šita nuostata bet kokiu atveju, kad negalima važinėti be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir nesant techninės apžiūros galiojimo, galioja ir be šito imperatyvo. Kaip visi esame girdėję ir matę, kad atsitinka, nepaisant šito griežto reikalavimo, tiems žmonėms, kurie yra neatsakingi ir netvarkingi, tai jokie įstatymai neprivers jų taip elgtis. Šita nuostata suponuoja nepatogumą tam tikrai grupei visuomenės, ypač tiems, kurie turime antrą, gal ir trečią transporto priemonę, kurią naudojame tik sezoniškai ir esame priversti drausti pusei metų. Žmonės turi papildomų išlaidų, ypač žmonės, turintys mažas pajamas. Tiesiog aš įsitikinęs, taip pat mano „Regitros“ žmonės, kad ta nuostata, įteisinta nuo 2014 metų, prarado prasmę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Šimas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegai Jonui noriu, aišku, negražu užduoti klausimą, nenorėčiau protestuoti, gal ir palaikyčiau, bet dabar vis dėlto man kilo daug neaiškumų ir mes negalėjome išsiaiškinti. 180 dienų ir tik tada transporto priemonė išregistruojama. Bet dabar yra ir nuostata, kad po 180 dienų, parašius prašymą, galima ją pratęsti ilgesnį laiką. Nenorėčiau sutikti su tuo, jeigu būtų leista neišregistruojant prievarta, ar neatsiras tų transporto priemonių kiemuose, daržinėse ar kur neišregistruotų ir įtrauktų į įskaitą, nes tada jų niekas nekontroliuos ir jos stovės kaip laužai.
Dėl draudimo. Per pusę metų… už 180 dienų galima apdrausti pusei metų ir nevažinėti ta transporto priemone ar važinėti, vieną kartą pastumti, vis tiek reikia daryti draudimą, kad ir vieną dieną išvažiuoji, vis tiek tas draudimas bus. Aš manau, kad 180 dienų galiojimas yra tikrai gera prevencija toms transporto priemonėms, kurios paliekamos likimo valiai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Iš tikrųjų, kiek man pavyko, rengiant šitą pataisą, atkasti, gal negalima taip sakyti, priešistorę, vienas iš motyvų (pamenu, Seime pirmas siūlymas buvo 90 dienų, po to Seimo nariai pakeitė, įteisino 180 dienų) buvo priežastis ir noras valyti, ypač didmiesčiuose, daugiabučių namų aikšteles, kur iš tikrųjų stovėjo daug laužų. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre buvo užregistruota per 1 mln. 600 tūkst. transporto priemonių. Kiekviena iš jų turėjo savo valdytoją. 2014 metais dėl nevykdymo prievolių, apie kurias aš kalbu, kada be techninės apžiūros ir be privalomojo draudimo, per pirmuosius metus buvo išregistruota 872 tūkst. transporto priemonių, iš kurių tik 3 tūkst., pašalinus trūkumus, grįžo į eismą. 2015 metais dėl prievolių nevykdymo buvo išregistruota 70 tūkst. transporto priemonių. Praeitais metais 95 transporto priemonės buvo išregistruotos. Kaip ir minėjau, „Regitros“ nuomone, tai yra perteklinis… ir „Regitrai“ krūvis išregistruoti, perregistruoti.
Taip, iš tiesų kiekvienas pilietis gali sustabdyti savo transporto priemonės išregistravimą iki trejų metų. Tam reikia pateikti prašymą, tam reikia sumokėti kelis eurus. Norėdamas atkurti, vėlgi turi kreiptis į tam tikras įstaigas, kad vėl tą transportą įregistruotų. Mano manymu, kad tai yra perteklinis… Plius tai yra tiesiog pasipelnymas draudimo bendrovėms už nesuteiktą paslaugą, nes apdrausta transporto priemonė, kuri pusę metų nepajuda iš garažo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Balsys. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. Būtų gerai, kad suspėtumėte.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų čia buvo paminėtas tas atvejis, tačiau buvo priimtas įstatymas, kad būtų tam tikras kryžminis patikrinimas. Draudimo kompanijos nutraukia draudimo sutartis, kai tik paprašai, gali atidėti vėlesniam laikotarpiui, čia neturėtų būti problema. Tačiau pagrindinis argumentas buvo tas, kad aikštelėje stovinti transporto priemonė, daugelį metų ji praktiškai buvo nepajudinama, ir buvo argumentas, vienas iš tų, kad būtų galimybė, pasibaigus registracijos laikui, ją pašalinti iš tam tikros vietos, kad neužimtų parkuojamų vietų.
Iš tikrųjų norėčiau vis dėlto konkretesnių argumentų. Koks pagrindinis argumentas, kuris paskatino, ar tik geras noras, kad ir toliau būtų tam tikros problemos aikštelėse, ar čia vėlgi kažkas padarė įtaką? Kas konkrečiai teikė tokį siūlymą jums tiesiogiai? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Kaip matote, niekas čia nestovi be manęs, aš teikiu tokį siūlymą. Neslėpsiu, ir pačiam tenka susidurti su tam tikromis šiomis problemomis, nes turiu motociklą, kuriuo važinėju galbūt tris mėnesius per metus, turiu privalomai drausti visus metus iš principo, bent jau daugiau kaip pusę metų. Aš patiriu išlaidų, taip pat manau, kad patiria išlaidų žmonės, kurie turi… Tai yra ne tik motociklai, ne tik priekabos, tai yra kilnojamieji nameliai, kemperiniai automobiliai, kurie naudojami labai trumpą laiką, ir žmonės yra priversti papildomai daryti išlaidas, galų gale turėti rūpesčių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, turbūt visi kolegos paklausė, kas ir man rūpėjo, bet vis tiek nėra aišku. Jūs lyg ir suprantate, praeitoje kadencijoje mes daug turėjome ginčų šiuo klausimu, turėjome pataisų, pratęsimų, atsirado tas 180 dienų terminas, kaip ir priimtinas kompromisas tokiems kaip jūs žmonėms, kurie turi motociklus arba kurie retai važinėja, lyg ir visi viską galėjo suspėti. O tie, kurie piktybiškai laiko kiemuose savo senus trantus, tai jiems čia būtų ir toliau geras stimulas susitvarkyti. Nežinau, kaip jūs, bet aš tikrai žinau, kokia tragiška padėtis yra su tais senais laužais kiemuose. Jūsų šis siūlymas dabar grąžinti į išeities tašką, išvis lyg nebūtų buvę jokių diskusijų praeitoje kadencijoje, nebūtų priimtas įstatymas, atrodo keistai. Motyvai man neaiškūs, kodėl jūs vėl siūlote tai iš naujo pradėti.
PIRMININKĖ. Klausimo nėra.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš turbūt jau, gerbiamas kolega, atsakiau. Tiesiog dar turėjau savo iniciatyvą ir pasirėmiau valstybinės įmonės „Regitra“ nuomone ir duomenimis, kad ta nuostata yra perteklinė ir nebesprendžia tų užduočių, dėl kurių ji buvo priimta.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ačiū kolegai, išties išsamiai pristatė. Galiu tik pasakyti, štai ir kolega Linas labai emocingai reaguoja ir bando pasakyti, kad turi kentėti visi tie, kurie lyg ir turi tas priemones ir tvarkingai tvarkosi. Bet šiuo atveju tai tikrai sumažintume popierizmą, kas šiandien tikrai yra našta daugeliui, ir tie, kurie teisingai, tvarkingai turi tas transporto priemones, motociklus, priekabas ir kitas, kurios čia buvo išvardytos, tikrai neverti to, kad turėtų eiti dėl tų, kurie savo kiemuose automobilių netvarko. Išties, manau, tai galima kitomis priemonėmis, čia galbūt ir savivaldai daugiau reikia duoti teisių. O šiuo atveju tikrai labai palaikau ir kviečiu visus palaikyti šį įstatymo pakeitimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai praėjusioje kadencijoje mes atidžiai svarstėme tą klausimą ir, man atrodo, buvo rasti kompromisiniai variantai, kurie leido viską civilizuotai išspręsti: ir susistabdyti tų reikalavimų taikymą pakankamai ilgam laikui, ir draudimas galimas trumpesniam laikui, realiai ir trims mėnesiams užtenka, ir mėnesiui net galima. Viskas yra iš esmės išspręsta, bet dabartinė sistema žmogui neleidžia taip sau numesti to automobilio kažkur ir pamiršti, vis tiek verčia retkarčiais pasižiūrėti, susitvarkyti jo statusą. Tai padeda iš tikrųjų šiek tiek susitvarkyti tuos kartais užverstus kiemus neaiškios būklės automobiliais ir skatina tiesiog visus tvarkingiau gyventi. O tvarkingiems žmonėms tai nėra koks nors apsunkinimas.
O „Regitra“ tegul neaimanuoja, kad jai didžiausia bėda kažkiek išregistruoti tų automobilių, kurie nesutvarkyti, ir vėl įregistruoti. Manau, kad nereikia keisti, tegul lieka dabartinės tvarkos reikalavimai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės skirtingos. Prašom balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-366.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 48, prieš – 8, susilaikė 34. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
16.25 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-384 (pateikimas)
Skelbiu įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektą Nr. XIIIP-384. Pranešėjas – ministras R. Karoblis. Prašom, gerbiamasis ministre. Pateikimas.
R. KAROBLIS. Ačiū. Ačiū posėdžio pirmininkei. Laba diena. Teikiame įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektą. Kalbama apie Baltijos gynybos koledžą, kurio dalininkai esame ir mes. Nuo 2016 metų Estijoje įsigaliojo naujas teisinis reglamentavimas, kuris sudarė sąlygas taikyti pridėtinės vertės mokesčio kompensacijas dėl tam tikrų prekių užsienio kariniam personalui, atvykusiam dirbti į Baltijos gynybos koledžą. Ratifikavus šį protokolą, būtų sudarytos geresnės sąlygos būtent lietuviams dėstytojams ir kitam personalui įsivežti prekes darbo šiame koledže metu.
Dvi redakcinio pobūdžio pastabos yra pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Mes joms pritarėme. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs viską pasakėte labai tiksliai. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti. Ačiū, ministre. Viskas, jau viską pasakėte. Mes dabar atliksime savo darbą. Kolegos balsuoja dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-384.
Balsavo 82 Seimo nariai. Visi vienbalsiai pritaria pateiktam įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
16.28 val.
Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 metų Protokolo dėl sunkiųjų metalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-459, Įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 metų Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-460 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1998 metų Protokolo dėl sunkiųjų metalų pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-459. Aplinkos ministerijos viceministras M. Gudas kviečiamas į tribūną. Prašom.
M. GUDAS. Laba diena visiems. Teikiu du įstatymų projektus, kurie labai susiję. Jums leidus, iškart juos abu pristatysiu. Šiais įstatymų projektais siekiama ratifikuoti 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos du protokolus, t. y. Protokolą dėl sunkiųjų metalų pakeitimų ir Protokolą dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimų. Šie protokolai buvo ratifikuoti anksčiau, bet dabar atlikti jų pakeitimai, atnaujinimai. Pirmasis pakeitimas priimtas 2009 metais dėl Protokolo dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimo, 2012 metais priimtas pakeitimas dėl Protokolo dėl sunkiųjų metalų pakeitimo. Dabar Europos Sąjunga jau bendrai ratifikavo juos abu ir ateina laikas valstybėms narėms tą patį padaryti, taip pat ir Lietuvai. Siekiama mažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Čia įsipareigojama dabar taikyti griežtesnes emisijų ribines vertes, taip pat siekiama mažinti emisijas iš tam tikrų sektorių, nustatomos ribinės vertės, ypač dėl kadmio, gyvsidabrio ir švino išmetimo. Dėl patvarių organinių medžiagų įgyvendinimo siekiama tiksliau apskaityti ir mažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį ir mažinti tarpvalstybines pernašas.
Abiejų protokolų pakeitimo nuostatos yra Europos Sąjungos teisės aktuose jau dabar ir taikoma tiesiogiai mums ir per nacionalinės teisės aktus, kurie perkelia Europos Sąjungos teisės aktus. Taigi faktiškai jokių naujų reikalavimų, naujos naštos ir panašių dalykų Lietuvai neteks prisiimti, reikės vykdyti tai, kas dabar esama, tačiau kartu tai būtų svarbus signalas ne Europos Sąjungos šalims, kurios yra tos konvencijos narės, ratifikuoti šiuos protokolus ir tuo prisidėti, kad nebūtų didinama tarša, kad tarša būtų mažinama ir tarša per tarptautines pernašas nepatektų į Europos Sąjungos šalis. Tai yra Europos Sąjungos bendras interesas.
Galbūt tiek pagrindinės informacijos. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, viceministre. Jeigu teisingai supratau, jūs pateikėte abu įstatymų projektus: ir Nr. XIIIP-459, ir Nr. XIIIP-460 – dėl patvariųjų organinių teršalų pakeitimo ratifikavimo projektą. Jūsų nori paklausti J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, ačiū, pranešėjau. Aš noriu paklausti, kiek tai kainuos lėšų. Jūs čia labai gražiai pristatėte, kad bus griežtesnės normos dėl kenksmingų teršalų. Tai, be abejo, aš galvoju, reikės imtis tam tikrų priemonių, kad teršalų kiekis būtų mažesnis. Tai susiję su tam tikra kaina. Ačiū už atsakymą.
M. GUDAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tos griežtesnės normos jau dabar mūsų teisės aktuose yra, kadangi jau yra perkelti Europos direktyvų reikalavimai. Taigi čia griežtesnės normos yra tik pačiame protokole, kuris pakeičiamas. Anksčiau buvo ne tokios griežtos, dabar kai kurių medžiagų griežtesnės. Tai realiai niekas nuo to nesikeičia, palyginti su iki šiol prisiimtais įsipareigojimais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs galite sėstis, nes atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių pasisakyti nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame tada už abu, kaip ir pateikti abu. Prašome balsuoti dėl projektų Nr. XIIIP-459 ir Nr. XIIIP-460 dėl tam tikrų straipsnių ratifikavimo.
Balsavo 77 Seimo nariai, visi balsavo už. Už tai ir dėkojame.
Pagrindiniu komitetu dėl šių abiejų įstatymų projektų yra siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Kitų pasiūlymų nėra.
16.34 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-416 (pateikimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-416. Kviečiu žemės ūkio ministrą B. Markauską. Pateikimas. Prašom.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiamas įstatymo projektas parengtas siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą ir kuo skubiau įvykdyti valstybės prisiimtus įsipareigojimus piliečiams. Siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtintų miestų teritorijų, kuriose galėtų būti formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą.
Ir antra. Iki 2019 m. sausio 1 d. lėšomis, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pervestomis į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus, minėtame sąraše nurodytose miesto teritorijose organizuotų žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtintų. Tikimės, kad priėmus šias pataisas žemės nuosavybės atkūrimo procesas miestuose galėtų būti baigtas iki 2020 metų.
Taip pat kreipiamės į Seimo Kaimo reikalų komitetą prašydami skubos tvarkos, kad būtų trumpesnės procedūros, pateikti kitus siūlymus.
Apriboti galimybę keisti vietovę, kurioje būtų formuojamas pageidaujamas gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas, t. y. uždraustas išvadų vaikščiojimas.
Antra. Įvardyti konkretūs atvejai, kai dėl pačių piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, neveikimo, tinkamai juos informavus, už žemę, turėtą kaimo gyvenamosiose vietovėse, atlyginama pinigais.
Ir trečia. Numatyti konkretūs atvejai, kai dėl piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę miestuose, neveikimo, naujus žemės sklypus jiems parenka Nacionalinė žemės tarnyba.
Tikimės, kad įgyvendinus šias pataisas žemės nuosavybės grąžinimas būtų užbaigtas kaimo teritorijose iki 2018 metų, o miestuose, kaip minėjau, iki 2020 metų.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Norinčių paklausti ilgas sąrašas. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, ačiū už Vyriausybės programos pažado vykdymą jau pačioje pirmoje sesijoje. Konkretus planas, kuris numatytas jūsų įstatymo projekte, iš tikrųjų užkrauna didelę naštą pačiai savivaldai, nors, manyčiau, mažai ką padarė Žemės ūkio ministerija. Turint omeny, kaip jūs įvardijote, žemės išvados vaikščioja, jau yra perparduodamos ir yra antrinėje rinkoje, gal reikėtų vadovautis geru turto restitucijos pavyzdžiu, kuris buvo priimtas žydams grąžinti turtą, kai tuomet buvo išmokėta piniginė kompensacija. Šiandien akivaizdu, kad jeigu Vilniuje kas nors atgaus žemės plotą, kitą dieną jis bus registruotas parduoti ir bus sujaukta žemės rinka Vilniuje, o realus turto savininkas lauks tik pinigų, o ne žemės. Norėčiau paklausti, ar nesvarstote turto grąžinimo ne natūra, o pinigais?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Tikrai svarstome. Dabar dėl pirmojo jūsų klausimo, kad užkrauname didelę naštą savivaldybėms. Iš tiesų tai ir yra savivaldybių pareiga formuoti sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba, kai savivaldybė suteikia, suformuoja sklypus, tada gali organizuoti grąžinimą. Kol savivaldybė to nepadaro, Nacionalinė žemės tarnyba neturi tokios galimybės. Šiuo atveju tikrai kiekvienas turime padaryti savo darbą. Aš manau, kad ta pareiga, Klaipėdos miestas, ačiū Dievui, tos problemos neturi, bet su Vilniumi iš tikrųjų turime problemų. Aš manau, tas įpareigojimas geras.
Kalbant apie tai, kad pati blogiausia situacija Vilniaus mieste. Žemės nuosavybę grąžinę esame tik 54 % turinčiųjų teisę. Mes kalbamės su miestu, kalbamės su verslu, kuris nori investuoti Vilniaus mieste ir jam yra patrauklūs sklypai. Planuojame galimybę, bet, žinoma, niekada turbūt negausime sutikimo, jeigu mes neatlyginsime už žemę ne rinkos kaina. Jeigu atlyginsime nominalu, tai mes tikrai negausime sutikimo. Yra tariamasi su verslu, su miestu, kad galbūt būtų galima atlyginti rinkos kaina. Tokiu atveju, aš manau, gali būti rastas sutarimas, nes, žinoma, daugeliu atvejų tiems, kurie laukia žemės nuosavybės atkūrimo, tų sklypų nereikia, jiems reikia pinigų. Mes šiuo atveju tikrai esame pasiruošę diskutuoti ir manome, kad rasime sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, šiame projekte numatyta įpareigoti savivaldybių administracijos direktorius iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtinti miestų teritorijų, kuriose galėtų būti formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą. Jeigu savivaldybės administracijos direktorius to darbo nepadarys? Iki šiol irgi turėjo tai daryti. Todėl ir stringa tas procesas jau dešimtmečiais, kad savivaldybės nelabai nori to daryti. Jie turėjo, jo nedarė. Dabar galbūt geras noras įpareigoti iki sausio 1 dienos, kad tai padarytų. Bet jeigu jie nepadarys, kokia atsakomybė? Savivaldybė yra savivalda. Tas žodis kai ką reiškia. Kokios priemonės gali būti, jeigu vėl tas procesas… Jūsų geri norai gerai, bet jeigu nevyks, ką tada daryti?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aišku, Viktorai, tu man tą klausimą uždavei, kol aš dar nebuvau išėjęs į tribūną. Mes spėjome šiek tiek apgalvoti, kaip galėtų būti. Aš manau, kad pirmiausia, žinoma, negalime laukti 2018 m. sausio 1 d. Mes turėtume turbūt gauti iš savivaldybių ir bandysime gauti tą informaciją, kaip tas nutarimas yra įgyvendinamas. Jeigu mes matysime, kad procesas nevyksta, yra parlamentinė kontrolė. Mes tikrai manėme: atnešime į Seimą, informuosime Seimą, kad yra nevykdomas įstatymas, ir Seimas jau turės galvoti, kaip priversti savivaldybes vykdyti įstatymus. Žinoma, baudžiamosios bylos administracijos direktoriui iškelti negalėsime. Čia turbūt bendras reikalas, nes jeigu yra įstatymas, jeigu mes priimame įstatymą, jis turi būti vykdomas. Ar tai savivalda, ar ne savivalda, bet įstatymą vykdyti yra privalu visiems. Aš galvoju, svarbiausia, kad mes laiku gautume informaciją, ar yra formuojami, ar vykdomas tas nutarimas, ar ne, nelaukiant 2018 m. sausio 1 d. Tada mes galėsime bendrai spręsti, ką daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Olekas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jūs ką tik paminėjote tokį žodį – rinkos kaina. Dabar po tokio žodžio paminėjimo gali daugiau niekas ir nenorėti tos žemės, nes iš tikrųjų geros žemės jau kaip ir nebelikę. Čia kita problema, kaip kai kada žmogui įteikti tą žemę, kad jis sutiktų, sakytų labai gerai, nes buvo daug bandymų – ir visokiais miškais viliojome, ir panašiai. Iš tikrųjų visi laukia kažkokio stebuklo. Kaip suprantama, geros žemės nelabai yra. Ar jūs turite kokį nors būdą, kaip užbaigti tą procesą, kai pats žmogus nenori ir gali laukti svajodamas apie rinkos kainą? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Tai ir yra siūloma įstatymo projekte, kad jeigu jam siūloma ir nesutinka, tada Nacionalinė žemės tarnyba jam parenka sklypą, ir jis neturi pasirinkimo. Bet čia problema, pavyzdžiui, Vilniaus mieste, kad iš viso savivaldybė neformuoja sklypų ir neduoda žemės grąžinimo nuosavybės teisių. Mes, aišku, šitoje vietoje suprantame savivaldybę dėl to, kad daugeliu atvejų tos žemės iš tikrųjų nėra arba tie žemės sklypai yra patrauklūs investicijoms, patrauklūs… Nes turbūt procesas būtų vis tiek toks pat – mes grąžiname žemę, pilietis iškart ją parduoda ir kažkas nuperka. Turbūt čia lyg ir visų noras yra suprantamas. Savivaldybė irgi sutinka, kad kai kurie sklypai gali būti parduodami, kad būtų sukaupta pakankamai lėšų tam, kad būtų atsiskaityta su piliečiais rinkos kaina.
Kaip būtų su tais, kurie jau gavę tas kompensacijas? Kiek esame aiškinęsi, tik Vilniaus mieste nėra daug tų, kurie pageidavo gauti nominalią žemės kainą. Ko gero, sakykim, tos teisinės pasekmės nebūtų tokios sudėtingos ir painios. Bet mes tikrai turime ieškoti tų išeičių, kitaip Vilniuje baigti žemės reformą mes faktiškai nelabai turime šansų. Grąžinti rinkos verte, sumokėti, ko gero, būtų tinkamas variantas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi K. Starkevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš tik noriu pasitikslinti. Dabar mes čia įpareigojame lyg ir formuoti naujus sklypus, bet mes nieko nekalbame apie tai, kiek tų sklypų. Bus 10 % to, ko dar trūksta, ar tenkins, ar ta universali kompensacija lėšomis? Kaip čia tai atrodys? Nes ir iki 2018 m. sausio 1 d., ir iki 2019 metų gali būti po 10 % ir tai bus vilkinama dar toliau turbūt 10 metų, kaip ir iki šiol. Ačiū už atsakymą.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aišku, mes žinome situaciją. Turbūt vėl kalbame apie Vilniaus miestą? Žinome situaciją Vilniaus mieste, žinome savivaldybės pažadą. Ji geriausiu atveju mums žada apie 200 hektarų žemės, kur būtų galima… Tai yra mažiau negu trečdaliui dabar laukiančių. Iš esmės viskas. Daugiau savivaldybė nieko nežada. Aišku, sakykim, šitas pakeitimas kaip ir įpareigotų, nes laisvos valstybinės žemės Vilniaus mieste vis dar yra, tiktai, aišku, savivaldybė šiuo atveju turi galimybę tos žemės neparodyti arba parodyti, kad tai yra skirta miesto infrastruktūrai, visuomenės poreikiams ir t. t. Toks dabar vyksta žaidimas. Šiuo atveju, aišku, ir mūsų yra interesas su savivaldybe surasti tą kompromisą, jeigu mes sutartume, kad galima… Čia yra toks kaip prievartos mechanizmas, kad savivaldybė turėtų tai padaryti, bet dar iki to turime laiko. Jeigu mes rastume galimybę kompensuoti piniginėmis lėšomis, manau, kad niekas tam neprieštarautų. Aš manau, kad čia įpareigoja ir savivaldybę, ir mus ieškoti kompromiso. Jeigu nerasime kompromiso, lieka įstatyme numatyta prievolė suformuoti tuos… Žemės yra. Iš tikrųjų žemės dar yra, tiktai savivaldybė turi ją identifikuoti, parodyti ir…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Dar suteiksiu žodį jūsų paklausti K. Starkevičiui. Jūs labai nuoširdžiai ir ilgai atsakote į klausimus. Gerbiamas Kazy, klauskite.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bandysiu savo klausimu padėti spręsti tą sunkią problemą. Tiktai turime sutarti, kad iš tikrųjų neduokime vilčių, kad mes rinkos verte atlyginsime, nes tada bus teisėti visų lūkesčiai, kurių mes neatlyginsime. Sutarkime, politikai, neduokime tokių pažadų, nes mes jų tikrai neištesėsime. Mūsų valstybės biudžetas tiek niekada neišneš.
Dabar dėl pačios… Čia gerai, terminai nurodyti, tačiau savivaldybės, parduodamos žemę, 50 % būtent į šį fondą… ir iš šio fondo turi daryti tuos detaliuosius planus. Bet, kaip rodė praktika, ji nelabai tai daro. Valstybės kontrolė tikrina, rašo rekomendacijas. Į jas nekreipia dėmesio. Gal čia mūsų komitetui reikės pasižiūrėti būtent tas savivaldybes, kad tos lėšos nebūtų naudojamos kitiems tikslams, bet tiems detaliesiems planams, tam ambicingam planui įgyvendinti. Kad savivaldybės…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …tai ir rodo tas faktas – Vilniaus savivaldybės klaidos formuojant garsųjį sklypą – Žalgirio stadioną. Ten gulėjo po apačia pinigai, tačiau jie nepasiimti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Kazy, klauskite.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taigi mano ir klausimas būtų, ar tikrai užteks šio įstatymo, kad galėtume tuos ambicingus tikslus įgyvendinti?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aišku, nežinau, ar užteks, nes yra Vyriausybės programoje tas įsipareigojimas, ir mes bandome ieškoti geriausių sprendimų. Aišku, paties patarimas, manau, kad yra teisingas. Žinoma, svarbiausia dabar nepalikti to proceso ir nelaukti 2020 metų. Aš manau, kad vis tiek kiekvieną dieną dirbant, žiūrint… Nes mes esame Nacionalinei žemės tarnybai iškėlę labai konkretų uždavinį, kad žemės reformą mes vienaip ar kitaip turime užbaigti. Ar užteks tų? Matysime. Prasidės procesas, matysime. Jeigu reikės, turbūt Seime dėl šito tikrai sutarsime, kad restituciją reikia užbaigti, žemės reformą reikia užbaigti. Jeigu reikės kokių nors kitų pataisų, aš manau, kad rasime Seime pritarimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Atsakymams laikas baigėsi. Jūs pristatėte įstatymo projektą.
Gerbiami kolegos, nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau iš tikrųjų pritarti po pateikimo ir paskui, matyt, pratęsti tas diskusijas, kurios čia dabar yra ir girdisi iš mūsų klausimų, nes jeigu mes manome, kad Vilniaus mieste yra tiktai apie ketvirtadalis ploto, tai ketvirtadalio pretendentų poreikius patenkinsime, o kaip kitiems spręsti? Kur bus ta tokia pusiausvyra, jeigu čia rinkos verte bus galima realizuoti paskui tą sklypą, o kokia verte mes grąžinsime kitiems? Pritariu projektui, bet manau, kad tikrai yra, ką svarstyti, nes Vilniuje jau esame nudegę, kai buvo grąžinti sklypai, o paskui žymiai brangiau išperkami, kai reikėjo tiesti aplinkkelį. Aš manau, kad čia problemų yra pakankamai. Jeigu mes rastume universalią galimybę, kaip kompensuoti, man atrodo, būtų tikrai greičiau pabaigta ir visiems vienoda forma. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, dėkoju už išreikštą poziciją. Visiškai sutinku su teikiamu įstatymo projektu, bet neradau kitos galimybės ir laiko užsiregistruoti paklausti. Nustebino tai, kad jūs savo pasisakyme daug kartų minėjote – savivaldybės, savivaldybės, savivaldybės. Kaip buvęs ilgametis savivaldybės vadovas, noriu pasakyti, kad klaidinote mus, ar jūs nesuprantate pačios esmės. Jurbarko rajono savivaldybėje gal prieš dešimt metų jau grąžinus 96 %, liko tik 4 % grąžinti, tai buvo maždaug prieš dešimt metų. Po metų pusantrų buvau iškviestas į apskritį pasiaiškinti, kodėl Jurbarko rajonas atsilieka ir tik 12 %. Kaip didėjo procentai? Tai bendra situacija.
Savivaldybės mokėjome pinigus, formavome sklypus, kadangi pažangūs buvome, daug sklypų suformavome. Iš gretimų rajonų, iš aplinkinių prie Nemuno visi važiavo ir atsiiminėjo žemę, atsikūrė nuosavybę, taip mūsų procentai, prieš dešimt metų turėti 4 %, tapo 12 % ir daugiau procentų ir tapome linksniuojami. Ką padarė rajono savivaldybės taryba? Skirti rajono savivaldybės pinigus, kad iš visos Respublikos važiuotų ir persikeltų sklypus į Jurbarko rajoną? Ačiū, mes to nedarėme. O štai esminė problema – nesusiskaičiavome, nežinojome kiek. Rajono gyventojams, vietiniams nuosavybė būtų buvusi atkurta turbūt prieš dešimt metų. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-416?
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomas nesiūlomas. Ar nėra pageidavimų? Yra pageidavimas. (Balsai salėje) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Siūlomas papildomu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Kad papildomas Kaimo reikalų komitetas? Pritariame, taip? Ir siūloma svarstyti gegužės 4 dieną.
16.52 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-442ES (pateikimas)
Teikiu kitą įstatymo projektą – Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-442ES. Pranešėjas – ministras B. Markauskas. Prašom. Pateikimas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Aš trumpai pabandysiu. Šio projekto tikslas – administracinės naštos mažinimas ūkio veiklos subjektams, siekiantiems prekiauti augalų apsaugos produktais ir įvežti į Lietuvos Respubliką augalų apsaugos produktus iš ne Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių.
Antras tikslas. Numatomas draudimas profesionaliam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ir neprofesionaliam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais prekiauti gyvenamosios paskirties pastatuose ar jų patalpose.
Trečia. Projektu tikslinami augalų apsaugos produktų registravimo ir ženklinimo reikalavimai. Atvejai, kada galima tiekti rinkai neregistruotus augalų apsaugos produktus, taip pat nustatomi atvejai, kai augalų apsaugos produktai išimami iš rinkos ir sunaikinami. Be to, projektu numatytas apribojimas naudoti augalų apsaugos produktus tam tikrose teritorijose, visuomenės informavimas apie augalų apsaugos produktų naudojimą. Šie pakeitimai daromi tam, kad mūsų įstatymus priderintume prie Europos Sąjungos reglamentų pasikeitimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Starkevičius. Ruošiasi J. Baublys.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ministre, mano klausimas irgi apie augalų apsaugą, jų naudojimą ir apskaitą. Ūkininkas, pirkdamas augalų apsaugos priemones, turi važtaraščius, turi visus dokumentus, jis juos turi savo buhalterinėje apskaitoje, galima sužinoti iš pardavėjų, kiek pirko, kaip pirko. Tačiau dar yra tikrai nereikalinga našta: ūkininkas turi vesti papildomus žurnalus, kiek ir kuriame lauke naudojo. Suprantama, kad jie yra brangūs, ir jisai bet kur jų nepilsto. Ar reikia žengti tą žingsnį ir kada žengsite, kada bus paprasčiausia štai tie dokumentai, kur jau pirmoje dalyje aš minėjau, kaip pateisinami, kad juos mes tikslingai ir gerai panaudojame?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Kazimierai, kad tavo žodis Dievui į ausį, ir žinok, kad visada Žemės ūkio ministerija už tai pasisakė, bet, aišku, čia yra dvi problemos. Viena problema – Europos Sąjungos tiesioginės išmokos, kad tiesioginės išmokos ūkininkams mokamos tik tuo atveju, jeigu jie laikosi tam tikrų reikalavimų, taip pat ir augalų apsaugos priemonių naudojimo ir registracijos, ir kitų reikalavimų. Ir antras dalykas, aišku, bet, deja, deja, tai reglamentuoja Aplinkos ministerija, ne Žemės ūkio ministerija, tai mes su mielu noriu, kaip sakant, supaprastintume, atsisakytume, ką ir bandome daryti. Bandome kiek įmanoma, kad ta biurokratinė našta būtų kuo mažesnė, bet ne viskas mūsų galioje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamasis ministre, kaip jūs jau ir minėjote, šiame projekte yra nustatomas draudimas augalų apsaugos produktais prekiauti gyvenamosiose patalpose, bet, kaip žinoma, neprofesionaliam naudojimui augalų apsaugos priemonėmis prekiauja veterinarinės vaistinės, kai kur rajonuose yra tik po vieną veterinarinę vaistinę ir kai kurios įsikūrusios būtent gyvenamosiose patalpose. Kaip bus tada, jeigu bus uždrausta joms prekiauti? Išvis negalės to rajono gyventojai įsigyti neprofesionaliam naudojimui augalų apsaugos priemonių. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad šitas įstatymas dėl prekiavimo, ko gero, reglamentuoja tik profesionaliam naudojimui pardavinėjamas cheminės apsaugos priemones, bet aš galvoju, kad čia yra tik pristatymas. Nagrinėdami šį įstatymą, aišku, galėsime pasižiūrėti detaliau. Aš galvoju, kad neprofesionaliam, kur daržininkai, sodininkai naudoja, galėtų būti pardavinėjamos ir tose veterinarinėse vaistinėse. Bet negali būti pardavinėjama profesionaliam naudojimui, kur dideliais kiekiais ir didesnės koncentracijos. Šioje vietoje, manau, pasižiūrėsime įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Nuomonė už, nuomonė prieš. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė prašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti skubos tvarkai? Ministre, ar tikrai reikia skubos tvarkos dėl šio įstatymo projekto? (Balsai salėje) Neturi teisės Vyriausybės nutarimo neigti vienas ministras. Ačiū už pataisą.
Iš tikrųjų jeigu Seimas pritarė, tai bendru sutarimu galime pritarti Vyriausybės prašymui dėl skubos tvarkos? (Balsai salėje) Gerai. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Papildomo komiteto nebuvo siūlyta. Ar yra pasiūlymų dėl papildomo komiteto? Prašau. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti papildomu komitetu Aplinkos apsaugos komitetą, nes čia su aplinkosauginėmis priemonėmis susijęs, tai gal galima būtų taip pat.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pasiūlymui, kad papildomas bus Aplinkos apsaugos komitetas? (Balsai salėje) Galima.
Buvo siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Kadangi Vyriausybė siūlo skubos tvarka, tai gal suspėtume iki balandžio 20 dienos? Vėlgi kreipiuosi į ministrą dėl gegužės 23 dienos, nereikia anksčiau? Tikisi ministras, kad ne. Tai nieko ir nekeičiame. Vadinasi, siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Pagrindinis ir papildomas komitetai turės pakankamai laiko labai atsakingai pasiruošti ir svarstyti.
Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus kolega A. Nekrošius, Seimo Pirmininko pavaduotojas. Prašau.
16.59 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-67 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki, kolegos. Kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-67. Pranešėjas – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Yra siūlomi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudarymo principų pakeitimai. Galima kalbėti apie čia susiklosčiusią situaciją, po kurios pasitraukė VTEK’o vadovas, bet, tiesą sakant, nežinojau ir neįsivaizdavau tos situacijos, nes mano projektas registruotas dar praėjusiais metais. Pavadinčiau depolitizavimu šitą projektą, nes pažiūrėkime, kaip dabar yra formuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Penki asmenys. Keturis asmenis iš jų, gali susidaryti situacija, kad pasiūlys viena politinė partija, nors formaliai politinės partijos lyg ir nesiūlo savo atstovų į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją. Pagal dabartinį reglamentavimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius siūlo Prezidentas, Seimo Pirmininkas iš politinių partijų pasiūlytų asmenų, Ministras Pirmininkas, Savivaldybių asociacijos prezidentas.
Nesakau, kad taip buvo praktikoje, bet prisiminkime – Prezidentu tampa socialdemokratas A. M. Brazauskas, Ministras Pirmininkas – socialdemokratas, tarkime, A. Šleževičius, Seimo Pirmininkas – socialdemokratas Č. Juršėnas, Savivaldybių asociacijos prezidentas – socialdemokratas R. Malinauskas. Teorinė galimybė (tada taip neatsitiko, matyt, padorumo užteko, taip neatsitiko), kad iš penkių komisijos narių keturi yra vienos partijos atstovai. Apie kokį objektyvumą galėtume kalbėti, susiklosčius tokiai situacijai?
Todėl mano siūlymas yra toks: pakeisti komisijos formavimo principą, Teisėjų tarybai suteikti (ji dabar turėjo teisę vieną – likusį penktą komisijos narį siūlyti) teisę siūlyti du kandidatus, Lietuvos teisininkų draugijai – du kandidatus ir dar vieną kandidatą turėtų teisę siūlyti viešoji įstaiga „Transparency International“. Politinės partijos procese nebedalyvautų, nors formaliai jos ir buvo užmaskuotos: siūlo asmenys, politiniai pareigūnai, o ne politinės partijos, tačiau praktikoje štai kaip gali atsitiki.
Štai toks mano pasiūlymas. Girdžiu priekaištus, kad čia gali būti politinių partijų nuvertinimas ir t. t. Aš noriu pasakyti – formaliai ir nebuvo politinės partijos šito proceso dalyviai. Neformaliai galėjo atsitikti taip arba galėtų ateityje atsitikti taip, kad vien tik politikai ir užsėstų šitą organizaciją, šitą komisiją. Štai toks mano pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis būtų J. Sabatauskas. Nėra. P. Gražulis. Taip pat nėra. A. Bilotaitė. Taip pat nėra.
E. GENTVILAS (LSF). A. Bilotaitė yra.
PIRMININKAS. Yra. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kalbant apie VTEK’ą, reikia pripažinti, mes visi esame pastebėję iš pastarųjų įvykių, kad ji yra tapusi politizuota, ir, žinoma, tai susiję su asmenų paskyrimu į šitą instituciją. Bet, kita vertus, pasigendama tam tikros kompetencijos. Ar jūs negalvotumėte, kad būtinas reikalavimas būtų tam tikra teisinio darbo patirtis, nes būna labai daug teisinių dalykų, iš esmės ir yra pagrindinis darbas suvokti, išmanyti teisę ir mokėti ją taikyti. Kitas dalykas, tai yra nepriekaištinga reputacija pačių komisijos narių, kad jie patys niekam nekeltų abejonių savo etikos ir moralės standartais. Ar negalvotumėte, kad reikėtų papildyti tam tikrais reikalavimais komisijos nariams?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tobulinant arba svarstant galima pridėti ir tuos kriterijus, tačiau dabar numatant subjektus, kurie galėtų siūlyti, aš manau, kad tie subjektai, tokie kaip Teisėjų taryba, Lietuvos teisininkų draugija, natūralu, pasiūlytų asmenis, vienaip ar kitaip išmanančius teisę. Gal nebūtinai teisininkus, tačiau išmanančius teisę. O „Transparency International“, aš manau, irgi užtikrintų skaidrumo reikalavimų atitikimą. Klausimas, kurį jūs iškėlėte, svarstytinas, ar reikia numatyti tuos kriterijus. Galbūt.
PIRMININKAS. Jūsų taip pat nori paklausti L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, įdomus šis siūlymas. Čia panašiai kaip su Vyriausiąja rinkimų komisija, panašiai paralelus procesas vyksta, irgi bandoma departizuoti viską, bet yra antras lazdos galas. Toje hipotetinėje situacijoje, kaip jūs sakote, jeigu susiklostytų visi vienos partijos skiriantieji – taip. Bet, iš kitos pusės, yra ir šioks toks skaidrumas, visi žinome, kas dabar ten sėdi ir kaip yra. Yra tokia savotiška kontrolė ir viešumas. Jeigu nuo draugijų, tai mes nežinome, kur koks teisėjas kokios partijos narys ir kur ten jo kokie ryšiai. Jis sakys, aš čia esu draugijos, Teisininkų tarybos, draugijos ir t. t. Toks lyg ir ne, o iš tikrųjų nežinia, ir nebus jokios prievolės jam deklaruoti savo afiliacijų. Čia toks kabliukas, sutikite.
E. GENTVILAS (LSF). Iš jūsų klausimo man labiausiai patiko žodis „afiliacija“ ir teiginys, kad teisėjas nedeklaruos savo partinės priklausomybės. Teisėjas ir negali būti partinis. Tiesa, noriu pasakyti, nebūtinai teisėjas būtų skiriamas nuo Teisėjų tarybos. Logikos yra, kaip sakoma, partijos kontroliuoja viena kitą ir veikia tam tikri svertų mechanizmai. Bet aš noriu pasakyti, kad ir šiandieniniame reglamentavime partijos nėra kaip subjektas. Siūlo pareigūnai, kurie, labai tikėtina, pasiūlys partijų atstovus, partiečius, galimai vienos partijos, bet gali pasiūlyti ir nebūtinai partijų narius. Politinės partijos šiandieniniame reglamentavime formaliai nefigūruoja – stovi už nugaros. Pasakyti, kad šituo atveju yra eliminuojamos politinės partijos, aš negalėčiau.
Kalbant apie VRK formavimo principus, taip, ten jau tiesiogiai veikia politinės partijos, ir jūsų argumentas labiau veiktų anuo atveju, o ne VTEK’o atveju.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš karto pasakau, iš principo pritariu tokiam modeliui, jį galima tobulinti, galima papildyti, nes kiti projektai bus irgi labai artimi, tačiau kaip jūs vertintumėte dar kitą dalyką?
Siūlant kandidatus į VTEK’ą, nors ir kokie būtų subjektai, natūralu, kad gali ir reikėtų ieškoti tarp labai didelį autoritetą turinčių Lietuvos žmonių, galbūt buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, Aukščiausiojo Teismo ar signatarų. Na, pavyzdys. Bet žiūrėkite, VTEK formuojamas Darbo kodekso, darbo sutarties pagrindu. Yra tekę dalyvauti pokalbiuose su buvusiais Konstitucinio Teismo teisėjais: ką jūs, aš nuo aštuonių iki penkių – nieko panašaus. Ar tai yra tinkamas principas, ar nereikėtų grįžti taip, kaip buvo anksčiau, arba kaip yra VRK. Dirba aparatas, o šitie garbūs VTEK’o nariai iš tiesų susirenka ir už sugaištą laiką gauna kompensaciją. Tai būtų žmonės, kurie yra pasiekę tam tikrą karjeros lygį, ir jau jiems nerūpėtų, kas bus rytoj, kas po to, kai aš būsiu, nebūsiu pasiūlytas į VTEK’ą? To nepajudinamumo ir įtakos nebuvimo modelis gal geresnis būtų?
E. GENTVILAS (LSF). Mielasis kolega, žinokite, čia su jumis sutikau visais parametrais, išskyrus tai, kad aš siūlau patį formavimo principą, o ne veiklos apibūdinimą. Kai jūs kalbate apie veiklos principą, standartus, aš visiškai su jumis sutinku, tik tiek, kad šitos dalies nepaliečiau.
Kalbant apie mano teikiamo projekto likimą. Kadangi greta to šiandien, vėliau, bus pateikti ir kiti projektai, ganėtinai panašūs, aš pats pasirengęs balsuoti už juos, noriu, kad balsuotumėte už mano teikiamą projektą, sėdame, sujungiame ir padarome bendrą. Kad nebūtų taip: šitą atmetėme, paskui kokia nors detale, smulkmena skiriasi, o ten jau šimtu procentų balsuojame. Būna tokių atvejų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš. Nėra. Nėra užsirašiusių. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis. Papildomų gal kas nors siūlo? Nėra. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 18 dieną.
17.10 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4266(3) (pateikimas)
Dienos 2-9 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4266(3). Pranešėjas – J. Razma. Prašom. Pateikimo stadija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neteikčiau šio projekto, kuris iš esmės nesiskiria nuo kolegos E. Gentvilo, jeigu nebūčiau įregistravęs jo anksčiau negu kolega. Galbūt jis galėjo korektiškai pasielgti ir pateikti pasiūlymus dėl mano projekto. Pasakysiu, kad mano projektas įregistruotas dar anoje kadencijoje, net anksčiau negu Prezidentė prabilo apie būtinybę depolitizuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją. O siūlymai yra labai panašūs kaip ir kolegos E. Gentvilo: numatyti, kad vietoj dabar turinčių teisę siūlyti komisijos narius politikų tą teisę įgytų įvairios teisinės ir tiesiogiai su korupcija kovojančios struktūros, kaip Teisėjų taryba, Teisininkų draugija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir t. t. Gal skirtumas yra tas, kad mano atveju tik po vieną atstovą siūlo. Manau, tai svarbu dėl tokio kuo didesnio nepriklausomumo, kai kolega numato, kad kai kurios institucijos gali pasiūlyti po du. Bet šiaip tikrai tarp projektų esminių skirtumų nėra ir nebūtų daug prasmės jų svarstyti kaip alternatyvių. Aš įregistravau jau ne pirmą variantą, šiek tiek laiko teko sugaišti, nes pirminiame variante buvau įrašęs, kad tokią teisę siūlyti turėtų ir Vyskupų Konferencija, bet čia mūsų teisės korifėjai labai sukritikavo, įžvelgė net prieštaravimus Konstitucijai. Ką padarysi, kai kurie teisininkai taip jau mato nutolintą nuo valstybės Bažnyčią, kad jau aš pasidaviau ir pakeičiau, kad neliktų šito siūlytojo, ir dabar yra tik teisinės institucijos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – J. Sabatauskas, kurio nematau. V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Čia teikiami net trys panašūs projektai. Jūs sutinkate, sakėte, kad galima būtų juos sujungti? Kitame projekte yra numatoma dar tokių, manau, labai logiškų saugiklių, kad politinių partijų nariai negalėtų būti komisijos nariais, net turėtų būti trejų metų terminas, kai mažiausiai būtų nutraukta narystė, tai dar mažiau būtų politizuota. Kaip jūs sakote, kad čia jūsų nepolitizuota, tačiau nėra to reikalavimo, kad politinės partijos narys negali būti komisijos nariu. Ar pritartumėte tai kitame projekte numatytai nuostatai, kad politinės partijos nario trejus metus būtent ta nutraukta narystė turi būti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, kitame projekte siūlomoms nuostatoms dėl nebuvimo partijos nariu aš pritariu. Manau, kad tie trys projektai komitete galėtų būti sujungti ieškant geriausių variantų, toje dalyje, kaip minėjau, be abejo, paliekant trečiojo projekto nuostatas. Nors aš ir neįsivaizduoju, kad mano teikiamo projekto atveju tos paminėtos teisinės institucijos pateiktų kandidatais partijų narius. Čia juk yra suprantama, jeigu einama depolitizavimo keliu, vargu ar kuris nors iš subjektų imtų ir siūlytų partijų narius. Bet nekenks, jeigu tai įrašysime išreikštai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, o iš tikro, jeigu pažiūrėsime dabar į mūsų Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą, ar jūs jį vertinate neigiamai? Ar negerai, kada yra visų partijų atstovai? Kas vyksta Vyriausiojoje rinkimų komisijoje? Turi ryšį su partijomis? Nė vienos partijos atstovas, net visų partijų atstovai neturi komisijoje daugumos. Yra Teisininkų draugijos daug deleguota komisijos narių. Iš esmės tikrai niekas taip nesuinteresuotas prižiūrėti savo oponentus, konkurentus, kaip kitos politinės partijos narys. Ir daugelyje Europos Sąjungos šalių vis dėlto politinių partijų atstovai yra komisijose.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs neatidžiai klausėte. Aš ne Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą koreguoju, o Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Ir kai ši komisija neretai nagrinėja politikų, pavyzdžiui, kandidatų į Seimą, į savivaldybes, į Prezidentus atvejus, tai geriau, kad tų nagrinėjančių pareigūnų pavardes teiktų ne tie būsimieji klientai, taip sakykime.
O dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos aš nesu projekto parengęs. Čia yra kitų kolegų autorystė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų norėtų paklausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Čia taip išeina, kad du žemaičiai, gimę tą pačią dieną, pateikia labai panašius projektus. Aš tikrai siūlau ir pritariu Jurgiui, kad reikia sujungti, manau, rasime kompromisą.
Viena detalė dėl įregistravimo datos. Turbūt, kai pats, kolega, išbraukei Vyskupų Konferencijos atstovą, paties dokumento įregistravimo data tapo vėlesnė negu mano. Tai čia aš tikrai dėl to nekaltas, kaip matote, Seimo…
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet vis tiek pirminė idėja buvo mano.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, bet pats atsiėmei tą. Gerai. Aš tuo ir baigiu, net ir neklausdamas. Siūlysiu pritarti ir pono A. Nekrošiaus siūlomam projektui ir bandyti visus tris sujungti bendrai dirbant.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia buvo komentaras, o ne klausimas.
PIRMININKAS. Toliau jūsų norėtų paklausti V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Į mano klausimą atsakė gerbiamas Eugenijus, nes jis parodė džentelmeniškumą, aš klausimo atsisakau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkojame pranešėjui. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Dėkoju. Įstatymo projektui pritarta ir siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų būtų norinčių? Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos, nes mes jau antradienį trumpai aptarėme tą klausimą. Manome, taip pat buvo nuomonės dėl visų trijų projektų sujungimo, tai aš esu pirmininko įgaliota perduoti, kad mes pageidautume būti papildomu komitetu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 18 dieną.
17.18 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(2). Pranešėjas – P. Urbšys, bet kadangi jo nėra, tai A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nesu P. Urbšys, bet pristatysiu projektą, kurį rengiant taip pat dalyvavau. Manau, tas trečiasis projektas paklius į bendrą paketą su pirmaisiais dviem. Tiesiog nekartodama tų pačių iniciatyvų dėl „Transparency International“ įtraukimo, norėčiau pristatyti skirtumus, kuo šis projektas skiriasi nuo dviejų ankstesnių. Skatindami VTEKʼo depolitizavimą, mes siūlome, kad VTEKʼo pirmininku ir nariais negalėtų būti skiriami partijų nariai, jeigu nuo jų narystės nepraėjo mažiau kaip treji metai. Tai būtų įtvirtintas vadinamasis atvėsimo periodas, kuris visoje Europos viešojo administravimo srityje yra taikomas tada, kai norima tiesiog sukurti sąlygas, jog nutrūktų skiriamo subjekto ryšiai su politine partija ar kokia nors kita interesų grupe.
Trejų metų laikotarpį mes pasirinkome įvertinę vidurkius, nes iš tikrųjų net kai kuriose Europos Sąjungos institucijose yra nustatomi netgi penkerių metų atšalimo laikotarpiai.
Kitas dalykas, kuris vėlgi yra mūsų pasiūlytas ir, manau, prisidėtų prie VTEK’o veiklos viešumo ir skaidrumo, yra mūsų siūlymas įvesti vardinį balsavimą, kurio rezultatai būtų skelbiami viešai. Tai leistų visuomenei ir atitinkamai žiniasklaidai žinoti, kaip kuris VTEK’o narys balsavo, ir kartu, manau, padidintų VTEK’o narių asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei.
Dar vienas institutas, kuris yra įvedamas siekiant padidinti tiek atvirumą, tiek ir atskleisti VTEK’e vyraujančias nuomones, yra atskirosios nuomonės institutas. Jeigu VTEK’o narys, matydamas, kad nepritaria daugumos nuomonei, norės, jis turės galimybę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri kaip ir pagrindinė daugumos nuomonė taip pat būtų pateikiama viešai ir būtų prieinama tiek visuomenei, tiek žiniasklaidai.
Manytume, kad čia visi tie pasiūlymai tikrai prisidėtų tiek prie VTEK’o veiklos skaidrinimo, tiek prie to, kad visuomenės pasitikėjimas ta institucija didėtų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. J. Sabatausko vis dar nematome. Tada – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, čia kartojami panašūs tie visi siūlymai ir reikės turbūt visus juos tvarkyti. Aš norėjau jūsų paklausti tokio klausimo dėl „Transparency Internacional“ Lietuvos skyriaus, kaip vienos iš deleguojančių institucijų, net ne institucijų, o deleguojančių organizacijų narių. Šiaip tai nebūdinga, kad įstatyme būtų įrašoma, sakykime, privačios organizacijos pavadinimas ir jis būtų įstatyme. O kodėl ne kitų? Aš sutinku su idėja, kad galbūt reikia kokių nors visuomeninių organizacijų, o kodėl ne koks nors Žmogaus teisių institutas, kodėl ne Lygių galimybių institutas ir net gal šimtas kitų ateityje galimai atsirasiančių organizacijų, kurios būtų visiškai puikiai tinkamos deleguoti visuomenės atstovus? Čia man, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, skamba šiek tiek korumpuotai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas dėl to vienos ar kitos institucijos įrašymo neturėjo pastabų, šiuo atveju dėl „Transparency Internacional“ įrašymo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra taip, kad yra privati institucija. Tai yra nevyriausybinė organizacija, kuri yra plačiai žinoma visame pasaulyje. Lietuvoje yra tos organizacijos padalinys. Kita priežastis, dėl kurios mes įrašėme būtent šią instituciją, yra ta, jog manome, kad ši institucija visame pasaulyje ir Lietuvoje yra išsikovojusi pakankamą pasitikėjimą ir tikrai nemažai dirba toje srityje, kad mūsų tiek politinė visuomenė, tiek ir valstybės tarnyba būtų kuo skaidresnės. Manau, kad jų dalyvavimas VTEK’o veikloje tikrai labai prisidėtų prie tos veiklos skaidrinimo.
PIRMININKAS. Pranešėjos norėtų paklausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamoji Agne, aš siūlysiu irgi pritarti ir balsuosime už tą projektą tam, kad galėtume suderinti, bet paklausiu J. Sabatausko klausimo, kur jis dabar dingo, nežinau. Žiūrėkit, čia tikrai buvimas partijos nariu skamba kaip nusikaltimas ar nuodėmė. Turi praeiti treji metai, atvėsimo periodas, nuodėmių atpirkimo periodas ir t. t. Aš nežinau, ar jūs esate partijos narė, ar ne…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Esu.
E. GENTVILAS (LSF). …bet negi mūsų konstitucinė sistema, paremta politinių partijų veikimu, vienija į politines partijas tokius žmones, kurie turi apsivalyti? Man atrodo, kai derėsimės dėl bendro teksto, pagalvokite apie kompromisą šia linkme. Na, nėra partijose vien tik niekšai, kurie turi apsivalyti. J. Sabatausko mintis tokia. Koks nors niekšelis, išmestas prieš trejus metus iš partijos už tai, kad jis yra niekšelis, galės ramiai eiti, o tas, kuris vakar buvo partijos nariu, jau negalės eiti, nors yra labai padorus žmogus? Kaip atsakytumėte į J. Sabatausko tokį klausimą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėkui už klausimą, bet koks nors niekšelis negalės eiti. Žinote, kad ir šiuo metu galiojančiame VTEK įstatyme yra nustatytas reikalavimas dėl nepriekaištingos kandidato reputacijos. Tai iš karto visi asmenys, kurie yra su priekaištinga reputacija, atkris.
Dėl trejų metų periodo. Aš manau, kad tikrai nepakanka tokių situacijų, kai žmogus partijos mandatą, ne partijos mandatą, o partijos bilietą padeda prieš tapdamas nariu. Natūralu, kad tie ryšiai tapus nariu gali daryti įtaką ir jie išlieka. Trejų metų periodas, kaip minėjau, yra tas protingas laiko tarpas, per kurį (tai ir kitose Europos institucijose, Europos Sąjungos šalyse pripažįstama) tie ryšiai, tikėtina, turėtų nutrūkinėti. Tuo projektu tikrai nebuvo siekiama sumenkinti partijų vaidmens visuomenėje ar pasakyti, kad partijos yra blogis, to tikrai nėra. Jos yra būtinas reiškinys demokratinėje visuomenėje, tačiau atšalimo periodas, kad nebūtų atsinešti galintys daryti įtaką ryšiai, mano galva ir visų teikėjų manymu, yra būtinas.
PIRMININKAS. Paskutinis Seimo narys, kuris norėtų jūsų paklausti, yra V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Iš tikrųjų, tą kalbėjo ir Eugenijus, matyt, reikėtų apsispręsti ir susivienyti. Man susidarė tokia nuomonė, kad jūs tą darote dėl to, kad jūsų partijoje nėra kompetentingų žmonių, ką parodė ir kandidatai į Seimą. Jūs sušlavėte visus, kas tik ėjo. Jūs matydami, kad neturite, darote tą, kad nebūtų? Aš taip supratau. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nežinau, ar mes turime, ar ne kompetentingų žmonių, manau, kad mūsų darbas tai parodys.
Kitas dalykas, ką mes visi jautėme, manau, ir kiekvienas iš jūsų, kurie seniai Seime esate, yra ne kartą sakęs, kad VTEK’as priima politizuotus sprendimus. Šiuo atveju partijos narių eliminavimas iš VTEK’o padės išvengti tokių situacijų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad šiame projekte yra geriausiai išreikšta nepriklausomumo nuo politinės įtakos komisijos sudėtis ir jos viešumas. Kolegų nuogąstavimai, kad čia yra galbūt perdėta, per daug tų ribojimų nuo politinių partijų buvimo, aš manau, kad tai kaip tik yra pliusas. Vis tiek mes – lietuviai, yra ir mūsų patarlė, kad savi marškiniai arčiau kūno ir t. t. Vis tiek tas priklausomumas partijai, kad jis ir nutrauktas, bet dažnai lieka giliai širdyje. Geriau, kad tai būtų kuo toliau, kuo mažiau pagundų, manau, kad tokia situacija, tokia nuostata tik padės skaidriau ir kompetentingiau dirbti tai komisijai. Aš manau, reikia visus tris projektus sujungti, ypač reikia, kad tos nuostatos liktų. Pritariu projektui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ne tai, kad labai prieš, bet gal labiau skeptiška nuomonė, nes jau du turėjome, jiems pritarėme, tai gal dėl šito galime susilaikyti. Akivaizdu, kad teikėjai galėtų aktyviai prisidėti prie tų pirmųjų dviejų tobulinimo, nes šitas yra šiek tiek baltais siūlais siūtas ir kyšo lengvo populizmo ausys, noras… žmonėms nepatinka partijos – štai nebus jokių ten partijų ir t. t. ir trejus metus žmogus turės eiti keliais atgailaudamas aplink Seimą galbūt, jeigu buvo Seimo narys, ir tik po to galės kuo nors tapti. Na, aš čia utriruoju. Bet iš tikrųjų tas bandymas įrašyti į įstatymą vienos, ponia Širinskiene, privačios organizacijos pavadinimą, tegul didelės ir žinomos tarptautinėje erdvėje, bet privačios organizacijos pavadinimą, ignoruojant kitus ir užkertant kelią dalyvauti kitiems visuomenės atstovams, yra toks truputėlį nesusigaudymas demokratijos pradmenyse. Kol tie pradmenys sutvirtės, gal prisidėkime prie tų pirmųjų dviejų projektų juos tobulindami. Siūlyčiau susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašau balsuoti.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 50, prieš nebuvo, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų kas nors siūlo? Nėra. Girdžiu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti šių metų balandžio 18 dieną.
17.30 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488. Pranešėja – A. Širinskienė arba R. Karbauskis. Prašau, Ramūnai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisomis siekiama pirmiausia apriboti VRK nario ir pirmininko kadencijų skaičių, pakeisti VRK formavimo tvarką – atsisakoma politinių partijų deleguotų narių. Siūloma, kad du kandidatus galėtų siūlyti ne teisingumo ministras, kuris yra politikas, o Teisėjų taryba. Dar du kandidatus galėtų siūlyti Lietuvos advokatūra. Tiek Teisėjų tarybos, tiek Lietuvos advokatūros dalyvavimas siūlant kandidatus leistų maksimaliai vertinti kandidatų profesinį, teisinį pasirengimą ir patirtį, ir šios institucijos nėra politiškai angažuotos. Visi VRK nariai, kaip iki šiol, taip ir priėmus įstatymą, būtų skiriami Seime slaptu balsavimu, tai leistų politikams dalyvauti procese žiūrint, kad siūlomi kandidatai atitiktų to skaidrumo ir profesionalumo kriterijus, kuriuos mes keliame. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir nariais negalėtų būti tie asmenys, kurie mažiau kaip prieš trejus metus buvo politinių partijų nariai. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti J. Sabatauskas, tačiau jo vis dar nėra. Tada E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų ar nesame mes čia išradėjai vėlgi tokio naujo Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo, ar tikrai yra ir kituose kraštuose? Nes, kaip žiūrime, mes čia faktiškai vos neįvardijame, kad niekur netinkami politikai, jie apskritai neturėtų dalyvauti įvairiose struktūrose, nes kiti geriau dalyvaus. Bet šiuo metu rinkimuose dalyvauja ir nepartiniai kandidatai. Ar nebus taip, kad iš tikrųjų partinių žmonių atstovavimo nebus, o bus nepartiniai. Ir vis toliau bus madingesni nepartiniai kandidatai, ir jie paprasčiausiai bus atstovaujami, o politinės partijos nebus? Nes ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme ne tik rinkimus organizuoja, bet apibendrina rinkimų, referendumų patirtį, rūpinasi sklaida, nuolat rūpinasi Lietuvos gyventojų rinkimų politiniu švietimu, teikia informaciją, rūpinasi rinkimų technologijų tobulinimu. Ar nemanote, kad jeigu kituose pasaulio kraštuose to nėra, tai nevertėtų vis dėlto palikti bent po vieną narį iš politinių partijų? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tokių šalių, kuriose vyriausiosios rinkimų komisijos arba tie organai, kurie organizuoja rinkimus, yra depolitizuoti, yra daug. Šiuo atveju šnekant apie partinius ir nepartinius, mes pirmiausia šnekame apie kompetencijas ir teisines kompetencijas, kurios reikalingos tiems žmonėms, kurie įeina į Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį. Mes tiesiog dar tarpusavyje šnekėjomės, kad ir tos lėšos, kurias mes turime skirti rinkimams organizuoti, turėtų būti skiriamos daug „didesnės“, bet jos turi būti didesnės, nes mes turime turėti pakankamą kompetenciją, kad galėtume turėti pasitikėjimą visuomenėje, mes, politikai, nes šiandien, ypač šnekant apie apylinkes, apygardas, situacija yra tokia, kad džiaugiamės, kad žmonės moka dirbti kompiuteriu, ir tai yra kaip pasiekimas. Pasirodo, visos komisijos gali dirbti kompiuteriais, tai turėtų būti savaime suprantama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų taip pat norėjo klausti A. Salamakinas, tačiau aš jo nematau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tai gerai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Užsirašė T. Langaitis. Nuomonė už. Prašau.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Kviečiu kolegas balsuoti už. Iniciatyva išties čia yra brendusi gana ilgą laiką, diskusijų yra buvusių nemažai. Projektas savaime, kaip ir dauguma, nėra tobulas. Tikrai jau yra nemažai diskusijų viešojoje erdvėje. Šiandien turėjome spaudos konferenciją, atsakėme į daugelį klausimų. Eigoje tai bus tobulinama, o kol kas reikia pradėti darbą. Labai svarbu, kad laiko dar turime, kad parengtume rimtą pertvarką. Jeigu uždelsime, vėl nebeturėsime. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, koks kitas žingsnis? Tuomet uždrausime į Seimą rinkti partinius. Kol neuždraudėme, kol partijos yra esminis mūsų konstitucinės santvarkos ramstis ir dalis, tol jų neatstovavimas toje institucijoje, kuri sprendžia visus kylančius ginčus dėl rinkimų, tiesiog yra absurdiškas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Prašom Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kadangi yra daug Teisės departamento pastabų, norėtume mes pasvarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ko gero, galima pritarti bendru sutarimu? Ne.
Balsuojame. Kas už tai, kad papildomas komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 28, prieš – 24, susilaikė 14. Dėl papildomo komiteto nepritarta. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną.
17.38 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-465 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės r-1 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-465. Pranešėjas – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena. Iš esmės įstatymo projektu siekiama šiek tiek daugiau teisių suteikti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pagrindinis tikslas – suteikti galimybę turėti prieigas prie duomenų bazių, taip pat įmonių finansinės informacijos. Tokias priemones turi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau tokių priemonių neturi Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios pagrindinė funkcija yra kovoti su korupcija, o ji, aišku, neatsiejama nuo finansinių nusikaltimų. Ši priemonė leis sustiprinti STT analitinius pajėgumus. Šį pasiūlymą svarstė komitetas. Jis yra teikiamas visų komiteto narių.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmoji – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Žinoma, mes suprantame, kad kontroliuojančias teisėsaugos institucijas mes privalome stiprinti. Tiktai klausimas, kaip jie anksčiau sugebėjo vykdyti savo funkcijas ir kodėl šito klausimo nekėlė? O jeigu kėlė, ar tai buvo seniai daryta, kokie buvo sprendimai, kokios buvo priežastys, kad mes neturėjome šių įstatymo pataisų?
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tiesų Specialiųjų tyrimų tarnyba, be abejo, iki šiol galėjo naudotis tomis duomenų bazėmis, bet tiesiog buvo ilgesnės biurokratinės procedūros, kad būtų gauta prieiga prie jų. Tai yra daugiau kaip antrinis vartotojas. Tas klausimas buvo teikiamas praeitos kadencijos Seime. Jis buvo svarstomas ir, mano žiniomis, galbūt daugiau dėl procedūrinių dalykų jis taip ir liko neapsvarstytas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš pasigendu šiose jūsų pataisose, gal yra tai, ko aš pasigendu, įstatymo kituose straipsniuose, bet aš pasigendu frazės ar sakinio, kuriame būtų minima sprendimu teismo ar teisėjo, kuris prižiūri bylą, o dabar čia, panašu, rašote, kad tik Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu. Žinote, jie gali prašyti ir prašyti. Ir čia susidursime su visuotinio sekimo pavojumi, jeigu eliminuosime teismo sprendimu arba teisėjo sprendimu. Kaip čia yra, pakomentuokite?
V. BAKAS (LVŽSF). Tam, kad būtų atlikta analitinė veikla, iš tiesų yra kitos formos Lietuvoje, teisėtos formos, t. y. duomenų, finansinių duomenų analizė. Ja be teismo sankcijų naudojasi Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, jeigu tokių teisių nebūtų, mes apskritai… teisėsauga būtų bedantė.
Kalbant apie kontrolės klausimą, be abejo, STT kontroliuoja Seimas ir mes greitu laiku turėsime ataskaitą, taip pat prokuratūra, taip pat kontrolę atlieka ir teismai, jų veiksmus galima skųsti. Ta galimybė kontroliuoti teismui ir prokurorui išlieka.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui, galite sėstis. Motyvai dėl viso už ir prieš. Nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomų būtų siūloma? Nesiūloma. Siūloma svarstyti gegužės 4 dieną.
17.43 val.
Savaitės (2017-03-27–2017-03-31) – 2017 m. kovo 28 d. (antradienio) ir 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Taip. Kitas darbotvarkės klausimas r-2 – savaitės (nuo 2017-03-27) – 2017 m. kovo 28 d. (antradienio) ir 30 d. (ketvirtadienio) dienos posėdžių darbotvarkės patvirtinimas. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų turėjo Seimo Pirmininkas jums pristatyti darbotvarkę, bet paprašė manęs tai padaryti. Jūs matote jos elektroninę versiją. Iš tiesų labai svarbus Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato planavimo klausimas, vyks svarstymas. Išmokų vaikams įstatymo pataisos, kurias pateikė kolega A. Sysas. Jau turėsime svarstymą, kai vienam vaikui nuo gimimo datos išmoka, jeigu gimė daugiau vaikų vienu metu… Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos, turint omenyje biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų prievolę deklaruoti turtą ir pajamas. Žemės ir miškų įstatymo pataisos, Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kurios sumažintų rusiškos produkcijos įtaką Lietuvos televizijai ir informacinei erdvei. Civilinį kodeksą galiausiai turėsime galimybę ketvirtadienį priimti ir tai taip pat labai svarbu, kaip ir Nacionalinės sveikatos tarybos sudėties priėmimas. Ir, aišku, labai akcentuoju tai ir džiaugiuosi, kad opozicinė, šį kartą Liberalų sąjūdžio frakcijos, darbotvarkė bus ketvirtadienį. Trumpai būtų tiek apie būsimą savaitę, kuri vėlgi turėtų būti labai darbinga. Prašome patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
Visa darbotvarkė kaip ir baigėsi, visi klausimai išspręsti.
17.44 val.
Informaciniai pranešimai
Liko Seimo narių pareiškimai ir kiti pranešimai. Norėčiau informuoti, kad turime raštą dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių įsteigimo. Yra siūloma sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Pietų Afrikos Respublika. (Balsai salėje) Pirmininku siūlomas E. Zingeris. (Balsai salėje) O pavaduotojai – G. Kirkilas, A. Kubilius ir trečias A. Sysas.
Registruojamės. Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Šios dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.