LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120

2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4942(2)

2021-01-05 Nr. 107-P-1

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė, Komiteto nariai: pirmininkės pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Arvydas Nekrošius 2020-12-30	8(15)	(2)		Argumentai: Projekto XIIIP-4942 nuostata, kad papildomi plotai, padidinus užstatymo intensyvumo rodiklius renovuojamiems daugiabučiams namams, gali būti panaudoti savivaldybės būsto fondo padidinimui, neatitinka gyventojų lūkesčius. Nepatogumus ir pagrindinę finansinę naštą renovuojant pastatus patiria daugiabučio namo (DN) gyventojai, jie ir turi gauti visą naudą iš paaukštinimo. Projekte būtina įtvirtinti, kad renovacijos metu, padidinus užstatymo intensyvumo rodiklius, susidarę papildomi plotai gali būti panaudoti renovuoto namo bendruomenės poreikiams. Neteisinga būtų Nekilnojamojo turto vystytojus, kurie iš papildomai pastatytų gyvenamojo pastato plotų uždirba papildomų pajamų, traktuoti vienodai su renovuojamų daugiabučių namų butų savininkais, kuriems ir taip renovacija yra labai ilgai atsiperkanti. Teikiamu pasiūlymu numatoma panaikinti šį neteisingą traktavimą. Priėmus šiuos pasiūlymus, renovuojami daugiabučiai namai, kurie pagal technines galimybes galėtų įrengti šlaitinius stogus, po kuriais būtų suformuotos pastogės (palėpės). Šie pasiūlymai sudaro palankias sąlygas daugiabučių namų energinio efektyvumo padidinimui: techniniame aukšte ir/ar pastogėje galima talpinti inžinerinę įrangą (šilumos siurblius, karšto vandens sistemų akumuliacines talpas ir pan.). Likusias pastatytus papildomus plotus galima naudoti kitiems to daugiabučio namo bendruomenės poreikiams: įrengti administracines patalpas, kur galėtų įsikurti daugiabučio namo bendrijos kontora ir pan. Pažymėtina, kad tuo pačiu būtų ištaisyta privatizavimo klaida, kai daugiabučiuose namuose nebuvo palikta rezervinių patalpų tokiems poreikiams, gyventojų susirinkimų pravedimui, vaikų žaidimams, sporto būrelių veiklai ir pan. Pagaliau, laisvose pastogės erdvėse, jei taip nuspręstų patys namo gyventojai, galima būtų įrengti ir gyvenamąsias patalpas, taip sumažinant pačios renovacijos kaštus. Kita vertus, siūloma į Projekto XIIIP-4942 korekciją įdėti saugiklį, kad bent dalis papildomai pastatyto ploto būtų skirta atkurti ar pagerinti pastatų fizines ir/ar energines savybes, jame talpinant techninės įrangos elementus. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome keičiamo Įstatymo 15 straipsnio 2 d. papildyti nauja nuostata, visą 2 dalį išdėstant taip: „2. Rengiant savivaldybės lygmens miestų teritorijų bendruosius planus, papildomai nustatomi leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Šiuose planuose nurodytose teritorijose, kai numatyta planavimo darbų programoje, gali būti nustatomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės. Tarpinės (didesnės už mažiausiąją, bet ne didesnės už didžiausiąją) rodiklio reikšmės gali būti taikomos planuojant statyti rekonstruoti pastatus su gyvenamosios paskirties patalpomis, kai šios reikšmės įtvirtinamos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Įgyvendinant šiuos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pastatų su gyvenamosios paskirties patalpomis statyba, taikant nustatytas tarpines leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmes, galima pagal Statybos įstatymo nuostatas, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytas statytojo ir planavimo organizatoriaus susitarimas (arba tai aptarta šių dokumentų sprendinių įgyvendinimo sutartyse), kuriame numatyta ne mažiau kaip 20 ir ne daugiau kaip 30 procentų papildomai (dėl leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklių reikšmių skirtumo) gauto šiose teritorijose pastatytų (rekonstruotų) pastatų naudingojo ar pagrindinio ploto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka kaip socialinį būstą ar savivaldybės būstą perduoti į savivaldybės būsto fondą. Pareiga perduoti papildomai gautą plotą neatsiranda, jeigu tas plotas yra pastatytas, įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, pastatant papildomas namo konstrukcijos dalis (techninį aukštą, šlaitinį stogą su pastoge ir/ar pan.), su tikslu įrengti jose papildomas patalpas, skirtas patalpinimui techninės įrangos elementų pastato fizinių ir/ar energinių savybių atkūrimui ar pagerinimui, ir dalis papildomai gauto ploto yra panaudojama, sumontuojant šiuos techninės įrangos elementus.“	Nepritarti	AM nepritaria šiam pasiūlymui. Argumentai Projektu siūloma nuostata dėl užstatymo intensyvumo didinimo yra tikslinė – ji susijusi su siekiu padėti savivaldybėms išplėsti savo būsto fondą ir sudaryti sąlygas socialinės atskirties mažinimui, t. y. projekto rengėjai tikslingai siūlo papildyti teisinį reguliavimą ir šią nuostatą dėl papildomo ploto perdavimo taikyti tik naujų pastatų statybai, t. y. nekilnojamojo turto vystytojams. Projekte nėra kalbama apie esamų pastatų rekonstravimą sudarant išimtines sąlygas atskiroms grupėms. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai suteikia teisę atnaujinant (modernizuojant) senus pastatus padidinti jų aukštį, sklypo užstatymo intensyvumą, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ir numatomas pastatų aukštis neviršija šiuose dokumentuose nurodyto dydžio. Įgyvendinus modernizavimo projektus įrengtos papildomos patalpos tampa daugiabučio namo bendruomenės nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai patys gyventojai nesusitaria kitaip su projekto vykdytojais (rangovais). Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pasiūlymas yra perteklinis ir nesusijęs su projekto 8 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostata, kuri numato privalomą papildomo ploto perdavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad užstatymo intensyvumo dydžius savo bendruosiuose planuose nustato savivaldybės. Rekomendaciniai dydžiai nurodyti aplinkos ministro patvirtintose Teritorijų planavimo normose, kuriose numatyta, kad savivaldybės planuodamos gali šiuos dydžius didinti, t. y. pasiūlymo esmė, mūsų nuomone, susijusi ne su projektu siūloma įstatymine nuostata dėl papildomo ploto perdavimo, bet su bendrųjų planų sprendiniais, kurie gali būti keičiami keičiant ar koreguojant šiuos bendruosius planus. Nurodytoms problemoms spręsti nereikia keisti projektu keičiamo įstatymo, nes savivaldybės turi teisę bendrųjų planų tekstiniuose reglamentuose nurodyti, koks užstatymo intensyvumas taikomas atitinkamose išnagrinėtose teritorijose, kuriose, renovuojant daugiabučius gyvenamuosius pastatus, siekiama pristatyti papildomus aukštus ar įrengti patalpas pastogėse.
2.	Seimo narys Arvydas Nekrošius 2020-12-30	26	9N		Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 Nutarimo Nr. 671 [iš dalies keičiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ... patvirtinimo“], 1.6.9. punktu numatyta galimybė renovuojant daugiabučius namus įrengti šlaitinius stogus ir suformuoti po jais pastoges, į kurias būtų įrengiami laiptai energinį efektyvumą didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumą didinančių priemonių elementai. Be to, paties Nutarimo 3. Punktas skelbia: „Nustatyti, kad šio nutarimo 1.6.9. punktu keičiamo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priedo 1 punkto lentelės „Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės“ skyriaus „I. Energinį efektyvumą didinančios priemonės“ 3 punktas visa apimtimi taikomas nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos rengiamiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams.“ Ši Vyriausybės nutarimo nuostata įsigaliojo 2013-07-31. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome Įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo (26) straipsnį papildyti nauja 9 dalimi, kurią išdėstyti taip: „Iki šio Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos atliktiems ar vykdomiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams taikomos nuostatos, numatytos pagal Lietuvos Respublikos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą ir/ar jo įgyvendinamuosius teisės aktus, jeigu pagal šias nuostatas buvo įgyvendintos priemonės aukštinti daugiabučius gyvenamuosius namus su tikslu įrengti juose papildomas patalpas, skirtas patalpinimui techninės įrangos elementų pastato fizinių ir/ar energinių savybių atkūrimui ar pagerinimui, tuo tikslu pastatant papildomus Namo konstrukcijos elementus (techninį aukštą, šlaitinį stogą su pastoge ir/ar pan.) ir dalis papildomai gauto ploto yra panaudota, sumontuojant šiuos techninės įrangos elementus.“	Nepritarti	Pastaba: abu pasiūlymai yra susiję tarpusavyje, jeigu būtų nepritarta 1-ajam, tada netenka prasmės ir 2-asis pasiūlymas. AM nepritaria šiam pasiūlymui. Argumentai Pažymėtina, kad pasiūlymo argumentuose minima Vyriausybės nutarimo nuostata neįtvirtinta galimybės vykdyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus neatsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektai, kurie neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų (kai viršijamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) aukštis), apskritai negalėjo būti rengiami, todėl negalima sutikti su siūlymu šiuos projektus „įteisinti“.

4. Balsavimo rezultatai: balsuota dėl pritarimo abiem pasiūlymams: 5 - už, 4 - prieš, 1 - susilaikė, lėmė pirmininkės balsas. Pasiūlymams nepritarta.

Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja

Aistrida Latvėnė