Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 110
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS, R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Kviečiu užimti vietas. Pradedame lapkričio 11 dienos Seimo rytinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 115 Seimo narių.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, norėčiau pranešti, kad įkurta nauja tarpparlamentinių ryšių grupė – Tarpparlamentinių ryšių su Rytų Afrikos bendrijos valstybėmis. Jos pirmininku yra išrinktas G. Paluckas, pavaduotoju A. Vyšniauskas. Ją sudaro 13 narių.
Taip pat šiandien turėsime slaptą balsavimą. Balsų skaičiavimo grupę sudaro: R. Baškienė, I. Kačinskaitė-Urbonienė, D. Kepenis, V. Kernagis, M. Matijošaitis, Č. Olševskis, E. Sabutis ir J. Varkalys. Ar galime pritarti tokiai balsų skaičiavimo grupei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta.
Taip pat norėčiau jus informuoti, kad šiandien tradiciškai Seime vyksta kraujo donorystės akcija, kviečiu prie jos prisijungti.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. lapkričio 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF*). Labas rytas, gerbiami kolegos, gerbiama Seimo Pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti iš darbotvarkės išbraukti darbotvarkės 1-5 klausimus – Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodekso įstatymų pakeitimo projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas, kolegos. Tikrai norėčiau atsiprašyti, matyt, ir Lietuvos lenkų, ir lenkų tautos už tai, kaip mes atrodome šiandien su savo darbotvarke. Nes, kolegos, jūs pasižiūrėkite, kaip yra sudėlioti klausimai. Žiūrint į darbotvarkę mums narkotikų dekriminalizavimas yra daug svarbiau ir jis yra įrašytas aukščiau (faktiškai ryte) nei palaikymo ir paramos pareiškimas kaimyninei tautai. Jūs pagalvokite, gal jūs šiandien savo akyse gerai atrodote, bet kaip jūs atrodysite po kokių 20–30 metų? Aš manyčiau, kolegos, tikrai gal reikėtų persigalvoti ir prioritetus dėlioti kitaip, nes atrodome ne kaip Seimas, o kaip kažkokia šaika.
PIRMININKĖ. Miela kolege, norėtųsi pasidžiaugti, kad rastas sutarimas, sutarta dėl rezoliucijos teksto, ir tikiuosi, kad mes šiandien ją vienbalsiai priimsime. R. Juška – dėl darbotvarkės.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau iš darbotvarkės išbraukti r-1 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1081.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labas rytas, gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 2-3 klausimą – Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-819. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Šurmulys salėje) R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, aš noriu pasakyti, žinote, kad rastas toks kompromisinis variantas ir nors kokia rezoliucija gimsta Lenkijos nepriklausomybės dienos proga, todėl kviečiu Seimo narius pasirašyti Seimo rezoliucijos „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika hibridinės atakos akivaizdoje“ projektą Nr. XIVP-1047(2). Pasirašyti galima Posėdžių sekretoriato 214 kabinete. Iki jos pateikimo kviečiame tai padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, faktiškai pirmas variantas tos rezoliucijos dėl Lenkijos palaikymo buvo visiškai kita mintis. Mes norime ją palaikyti kovoje su Europos Sąjungos biurokratais, kur bandome taikyti didžiausias sankcijas. Ir pasakysiu dar vieną detalę. 2007 metais Lietuvos Konstitucinis Teismas pasakė, kad Lietuvos Konstitucija aukščiau Europos Sąjungos teisės. O kai lenkai pasakė, jiems baudas taiko. Taip pat ir Vokietijos Konstitucinis Teismas yra aukščiau Europos Sąjungos teisės. Toks yra išaiškinimas. Tai kodėl taikomi dvejopi standartai? Tai aktualus klausimas, nes ta vertybinė kova yra visiškai apeita, nėra šioje rezoliucijoje. Labai gaila, kad krikščionys demokratai pabijojo, išmetė pavardes tų žmonių, kurie krikščionišku pagrindu steigė Europos Sąjungą, buvo pradininkai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, ar jūs turite pasiūlymų dėl darbotvarkės? Dėl darbotvarkės kalba E. Gentvilas.
P. GRAŽULIS (LRF). Turiu pasiūlymą, kad priimkime šitą, bet teiksime dar tą pačią.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tą patį norėjau sakyti, kalbėkime dėl darbotvarkės. Esminis klausimas, kaip Lietuva atrodys po 30 metų, kai darbotvarkės 1-8 klausimas dėl Lenkijos, o darbotvarkės 1-5 klausimas dėl dekriminalizavimo. Man nejauku, kaip atrodysime. Tai čia turbūt yra darbotvarkės klausimas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pasiūlymai dėl darbotvarkės yra gauti. Apsispręskime ir balsuokime. Pirmasis siūlymas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Siūloma išbraukti darbotvarkės 1-5 klausimą – dekriminalizavimo įstatymo projektą Nr. XIVP-95. Kas palaikote Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 58, prieš – 55, susilaikė 10. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra išbraukti rezervinį 1 klausimą – projektą Nr. XIVP-1081. Siūlo Liberalų sąjūdžio frakcija. Balsuojame.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 63, prieš – 19, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas paties iniciatoriaus pasiūlymas išbraukti 2-3 klausimą – Susirinkimų įstatymą. Gal galėtume pritarti jam bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Taip pat turime du įstatymų projektus, kurie nebuvo įrašyti į rudens sesijos darbų programą, tai yra projektai Nr. XIVP-1052 ir Nr. XIVP-876. Ar galime bendru sutarimu pritarti jų svarstymui šios dienos posėdyje? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dabar turime apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti jai bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 77, prieš – 12, susilaikė 40. Darbotvarkei pritarta.
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas… P. Gražulis dar norėtų pasisakyti. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš noriu repliką vadinamiesiems krikščionims demokratams, kurie prieš rinkimus lipa ant altoriaus ir vos ne mišias aukoja. O dabar jie, vienu žodžiu, pasisako už narkotikus. Prašėme pertraukos, galvojau, kad kunigą pakviesime, gal pašventins juos ar bent egzortus paskaitys. Kas jų galvose darosi, kad jie tapo antikristais kažkokiais, – velnio apsėsti krikščionys demokratai. Ir net pertraukos nepaėmė. Jau tikrai norėjau iškviesti egzorcistą, būtų paskaitę egzortus, gal smegenys pasikeistų jiems.
10.10 val.
Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-764GR (svarstymas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-764GR. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Lydeką. Tai yra Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, grąžintas dėl veto, jį apsvarstė komitetas. Prašom.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis ir šiuo atveju vienintelis komitetas, iš naujo svarstė Prezidento vetuotą, grąžintą įstatymo projektą. Įvertino naujai pateiktus pasiūlymus, taip pat ir jau priimtą įstatymą. Komiteto nariai balsavo pagal statutinę formuluotę, kad siūlytų Seimui priimti Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymą be pakeitimų. Tai yra tokį, koks buvo priimtas. Už šį pasiūlymą balsavo penki komiteto nariai, trys komiteto nariai susilaikė. Nebuvo nė vieno komiteto nario, kuris balsuotų prieš. Teisingumo dėlei, Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį, kad komiteto nariai, svarstydami grąžintą įstatymo projektą, neturi statutinių teisinių galimybių atskirai vertinti skirtingus pasiūlymus – arba in corpore turi pritarti Prezidento pateiktiems pasiūlymams, arba likti prie jau priimto įstatymo tokio, kokį Seimas yra priėmęs. Kadangi kai kurie pasiūlymai iš esmės prieštarauja teisinei sistemai, komiteto nariai apsisprendė laikyti įstatymą, koks buvo priimtas, priimtu ir teikia tokį pasiūlymą Seimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, kad pastebėjote, Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal Seimo statuto 166 straipsnio 2 punktą po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinis Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas. Todėl kelti šio veto klausimą į kitą posėdį mes pagal Statutą galimybės neturime. Kviečiu diskutuoti užsirašiusį K. Masiulį.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tada prašome valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Atsiprašau?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Prašome valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Valandos pertraukos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pusvalandžio.
PIRMININKĖ. Apsispręskite prašau, kokios pertraukos jūs prašote.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valandos pertraukos prašome. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūs galite paprašyti pusvalandžio pertraukos frakcijos vardu. Aš taip traktuoju jūsų pasiūlymą ir Seimas apsispręs dėl pusės valandos pertraukos. Dar kartą informuoju gerbiamą Seimą, kad veto svarstymo metu prašyti pertraukos iki kito posėdžio nėra galimybės. Taigi apsispręskime dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymo padaryti pertrauką svarstant veto. Kas palaikote frakcijos siūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 117: už – 53, prieš – 57, susilaikė 7. Pritarta pusvalandžio pertraukai.
10.15 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-765GR (svarstymas)
Taigi mes pereiname prie kito darbotvarkės 1-2.2 klausimo. Tai lydimasis projektas Nr. XIVP-765GR. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją perskaityti komiteto išvadą.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Garbūs Seimo nariai, analogiškai kaip ir dėl prieš tai pristatyto įstatymo projekto, taip ir šiuo atveju Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas ir vienintelis komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį statutinį sprendimą: siūlyti Seimui priimti Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymą be pakeitimų, tai yra tokį, koks buvo priimtas. Balsavimo rezultatai: už balsavo 5 komiteto nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 3 komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi dėl pagrindinio klausimo yra paimta pusvalandžio pertrauka, taigi diskusija ir dėl lydimojo bus, kai sueis tas laiko terminas.
10.16 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR (svarstymas)
Pereiname prie 1-3 klausimo – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR. A. Veryga norėtų pasisakyti per šoninį mikrofoną.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, frakcijos vardu norime paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galbūt kolegos norėtų bendru sutarimu pritarti tokiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Gerai, pritarta bendru sutarimu pusės valandos pertraukai ir šiuo klausimu.
10.17 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 4, 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553GR (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-553GR. Tai yra taip pat Prezidento grąžintas veto ir kviečiu pranešėją J. Urbanavičių pristatyti komiteto išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį Prezidento vetuotą įstatymą. Sprendimas: „Nepritarti Respublikos Prezidento siūlymams dėl Seimo priimto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo Nr. XIV-854.“ Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Pradedame diskusiją. Diskusijoje užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Pirmasis kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad priimtas įstatymas buvo labai subalansuotas. Tikrai į kiekvieną skundą nereikėtų reaguoti. Aš vakar po komiteto posėdžio atsidariau savo elektroninį paštą ir ten buvo policijos pranešimas, kad man pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad aš į parduotuvę įėjau be galimybių paso. Nors visa žiniasklaida rašė, kad aš turiu galimybių pasą, bet kažkoks, atsiprašant, pagal Mėnulio fazes gyvenantis pilietis parašė skundą, aš turiu policijai aiškintis, policija turi gaišti laiką ir policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Na, iš tikro be jokio pagrindo. Be abejonės, aš nusiunčiau tą galimybių pasą pats, nors policija pati galėjo įeiti į e. sveikatą ir patikrinti. Aš manau, ji tokias teisines galimybes turi. Bet pažiūrėkite, Seimo nariai, ateina Mėnulio pilnatis – kiek atsiranda visokių skundikų.
Aš manyčiau, kad buvo labai subalansuotas įstatymas. Ne prieš Prezidentą, bet šiuo klausimu tikrai negalima palaikyti Prezidento veto. Skatinsime skųsti žmones be pagrindo, pareigūnai važinės, gaiš laiką, rašys protokolus, aiškins, atmetinės. Aš manau, tikrai nereikėtų palaikyti šiuo klausimu Prezidento veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu T. Tomiliną. Jis taip pat užsirašęs kalbėti diskusijoje. T. Tomilino salėje nematau. Kviečiu R. Šarknicką. A, prašau, Tomai, jūs kalbėsite diskusijoje? Ne. R. Šarknickas taip pat nenorėtų kalbėti diskusijoje. Dėl motyvų užsirašė kalbėti… Atsiprašau, priėmimas. Prieš pereidama prie motyvų, taip pat norėčiau priminti gerbiamiems kolegoms Statuto 167 straipsnį, kurio 1 punktas sako, kad „grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų“. Taigi tie, kurie užsirašė kalbėti už, tie pasisako už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų. Kas užsirašė kalbėti prieš, pasisako už Prezidento siūlomus pakeitimus. Taigi prašau persirašyti, jeigu jūs padarėte klaidą.
Pirmasis šneka L. Jonauskas – motyvai prieš.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, Prezidento veto ir pasiūlymai iš tikrųjų yra savalaikiai. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mes deklaruojame, kaip ir visa Europa, kad aplinkosauga, klimato krizė yra mums patys svarbiausi ir prioritetiniai klausimai darbotvarkėje, tačiau realybėje veiksmais, ypač ir tuo, ką vakar mačiau mūsų komitete, matau, kad tai yra tiktai tuščios deklaracijos ir iš tikrųjų aplinkosauga nelabai rūpi mūsų kai kuriems kolegoms.
Aš kreipiuosi į visus ir raginu priimti pataisas, kurias pasiūlė gerbiamas Jo Ekscelencija Prezidentas. Motyvai yra štai kokie: pirmiausia, kaip dabar numatoma įstatyme, atsisakyti, kad į kiekvieną pranešimą būtų reaguojama, būtų didžiulė klaida. Aplinkosaugininkų ir taip trūksta, atlyginimai šitų žmonių, pareigūnų yra labai maži. Vilniuje dirbantys pareigūnai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gauna vos 800 eurų. Dėl tokių algų net nėra žmonių, norinčių dirbti aplinkosaugininko darbą. Šiandien Aplinkos apsaugos departamente trūksta, priklausomai nuo savaitės, nuo 50 iki 60 inspektorių, o tai reiškia, kad realiai nėra žmonių, kurie galėtų atlikti šias funkcijas.
Priėmus šias įstatymo pataisas, matyt, būtų prisitaikoma prie to, kad atlyginimai maži, žmonių nėra ir atitinkamai, kad ir funkcijų būtų mažiau, bet tai yra labai klaidingas ir gėdingas kelias, jeigu valstybė juo pasuks. Todėl siūlau pritarti Prezidento veto, pritarti Prezidento pasiūlymams ir priimti šias pataisas, ir rūpintis aplinkosauga realiai, o ne deklaracijomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų įstatyme buvo įtvirtinta pareiga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams reaguoti į kiekvieną pranešimą. Siūloma vertinti gaunamus pranešimus pagal jų riziką, operatyvumą, reaguoti į pavojingiausius, o į mažiau pavojingus reaguoti ilgesniu laikotarpiu. Aš noriu pasakyti, tikrai šia pataisa Prezidentas gal ir šiek tiek abejodamas… Tikrai bus reaguojama į visus pranešimus ir bus tiriami visi skundai, susiję su gamtos pažeidimais. Tiktai turbūt bus atrenkami pirmiausia tie, kurie daro didesnę žalą gamtai, ir ten bus skiriamas didesnis dėmesys. O į tuos smulkesnius taip pat, dar kartą pakartosiu, tikrai bus reaguojama ir bus vykdoma pareigūnų pareiga.
PIRMININKĖ. Prieš kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, akivaizdu, kad šis veto nekelia valdantiesiems jokių problemų. Normaliomis sąlygomis jūs jį priimtumėte, nes yra pasiūlytas kompromisas, suderintas su ministerija. Aš netgi nekalbėsiu apie šio įstatymo turinį, nes akivaizdu, kad jeigu bus nepritarta veto, bus akivaizdu, kad valdantieji tiesiog keršija Prezidentui.
Skandinavų patirtis sako, kad jei nori spręsti santykių krizę, tu turi reaguoti į sprendimus, kritikuoti sprendimus, bet ne asmenį. Jei šis veto nebus priimtas, bus akivaizdu, kad jūs norite gilinti krizę, norite gilinti nesutarimą su Prezidentu, esant tokioms nepaprastoms sąlygoms ir nepaprastajai situacijai valstybėje, kai mes turime ir migracijos krizę, ir kovido skaičiai tikrai mūsų nedžiugina.
Todėl aš apeliuoju į jūsų sveiką protą, į jūsų gerą valią – priimkite Prezidento veto ir nusiųskite aiškų signalą, kad norime taikos valstybėje, norime susikalbėjimo tarp institucijų.
PIRMININKĖ. Prieš kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Kai vyko Prezidento rinkimai, reikia prisiminti, kiek prisidėjo aplinkos autoritetas, Prezidentas V. Adamkus. Šitais dalykais būtent V. Adamkus ir prižadėjo konsultuoti ir esamą Prezidentą G. Nausėdą. Tikrai man tai kelia didelį pasitikėjimą ir tikrai norėtųsi, kad tos nesantaikos nebūtų prezidentūroje. Be šių Prezidento pakeitimų įstatymas gali turėti priešingą poveikį ir mažinti pareigūnų ir suinteresuotų asmenų paskatas siekti kuo geresnių rezultatų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, V. Pranckietis užsirašė kalbėti už. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami klausytojai, Lietuvoje apie įvairius dalykus žino labai daug žmonių, apie krepšinį ir apie aplinkosaugą gali kalbėti kiekvienas, net Lietuvos Respublikos Prezidentas. Aš siūlau įsižiūrėti į įstatymo turinį, nes jis suteikia galimybę ir įtraukia daug platesnes žmonių grupes į gamtosaugos priežiūrą, ir netrukdyti jiems veikti, įtraukime žmones į sprendimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Dėl šio klausimo, primenu, darbotvarkės 1-4 klausimo, mes apsispręsime balsuodami numatytu laiku. Balsavimas yra numatytas 12 valandą.
10.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95(3) (priėmimas)
Kadangi dar nepraėjo paimta pusės valandos pertrauka, mes toliau pagal darbotvarkę turime darbotvarkės 1-5.1 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-95(3). Matau, kad norėtų pasisakyti gerbiamas A. Stončaitis. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu prašytume pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą, prašymą, tačiau visos pertraukos šiuo klausimu jau yra išnaudotos. Norėčiau pakviesti S. Šedbarą į tribūną, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Labai prašyčiau pristatyti visas gautas Teisės departamento pastabas dėl šio įstatymo projekto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iki priėmimo Teisės departamentas parašė keletą pastabų. Pirma pastaba yra daugiau redakcinė ir komitetas jai pritarė. Tai yra tiesiog skaičiukų patikslinamas pavadinime. Antra pastaba yra dėl 1 straipsnio, pritarus pavadinimo patikslinimui, šiek tiek koreguojamas pats tekstas. Tam irgi komitetas pritarė. Toliau yra irgi redakcinės pastabos dėl 2 straipsnio. Komitetas joms pritarė, suredagavo. Taip pat dėl 3 straipsnio irgi čia yra redakciniai dalykai, patikslinami skaičiukai. Komitetas pritarė. Šiuo atveju visoms Teisės departamento pastaboms yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes išklausėme komiteto pirmininko pristatytą komiteto nuomonę dėl visų Teisės departamento pastabų. Pradedame priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Buvo gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne, ne, balsuojame.“) Reikalaujate balsuoti. Balsuoti, kaip žinome, mes galime tik numatytu laiku. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime. Ne, ne, ne.“) Reikalausite balsuoti. Gerai, kolegos, tuomet visas įstatymo projekto svarstymas keliamas į balsavimo laiką. Balsavimas yra numatytas 12 valandą. Tuomet taip pat bus išsakyti ir motyvai dėl šio įstatymo projekto.
10.29 val.
Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96(2) (priėmimas)
Kita darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96(2). Kviečiu pranešėją S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl šio projekto, kuris yra susijęs su prieš tai ką tik svarstytu, iki priėmimo buvo gauti du pasiūlymai, tai Teisės departamento ir Seimo nario P. Gražulio. Komitetas dėl Teisės departamento pasiūlymo apsisprendė nepritarti. Už balsavo 4, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo. Teisės departamentas siūlo šiek tiek koreguoti ir plėsti Baudžiamojo kodekso veikų sudėtį. Mes manome, kad jau po svarstymo, priėmimo stadijoje plėsti ir iš naujo persvarstyti visą paketą, kuris yra susijęs ir su Administracinių nusižengimų kodeksu, negalima, nes tokiu atveju vėl grįžtume į nulinę situaciją. Toks projektas, koks yra, gali būti taikomas, ir dėl to komitetas nepritarė.
Dėl to paties projekto yra Seimo nario P. Gražulio gana kompleksinis pasiūlymas, taip pat susijęs su Administracinių nusižengimų kodeksu, bet Seimo narys nesiūlo koreguoti Administracinių nusižengimų kodekso, taigi vien koreguoti Baudžiamąjį kodeksą neišeina. Tokiu atveju vėl reikėtų žiūrėti sistemiškai, svarstyti iš naujo abu projektus. Tai galima daryti ir ateityje. Taigi komitetas apsisprendė taip pat: už nepritarimą balsavo 4, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo. Šitam pasiūlymui komitete taip pat nebuvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo nario P. Gražulio pataisa, mes dėl jos galime apsispręsti tik balsuoti numatytu laku. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Nereikalaujate balsuoti. Balsuosime numatytu laiku nuo 12 valandos.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046(2) (priėmimas)
Kadangi mes dar turime 15 minučių, likusių iki pertraukos pabaigos, aš norėčiau pakviesti pristatyti 2-10 klausimą. Prašom. Aš noriu pakviesti gerbiamą L. Kasčiūną, kad pristatytų Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektą.
Gerbiami kolegos, kadangi pasiūlymų dėl šio nutarimo nėra gauta, jį sudaro vienas straipsnis, mes galime pradėti priėmimo procedūrą. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų šiuo klausimu. Primenu, kad svarstome nutarimą „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi dėl šio klausimo apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, balsavimas yra nuo 12 valandos.
10.33 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1081 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti gerbiamąjį A. Matulą, kad jis pristatytų rezervinį 1 klausimą – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Prašom. Primenu, įstatymo projekto Nr. XIVP-1081 pateikimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, mes, penki Seimo nariai, teikiame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iniciatoriai yra Sveikatos ministerija ir keli Sveikatos reikalų komiteto nariai. Projektą rengė Sveikatos ministerija.
Tikslas yra sudaryti teisines prielaidas optimizuoti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų tinklą, atsisakyti tam tikrų besidubliuojančių funkcijų, efektyvinti įstaigų veiklą. Kaip matote, aiškinamajame rašte yra numatyta schema, kas liktų. Tai Radiacinės saugos centras. Akivaizdu, kad šalia, Baltarusijoje, turint atominę elektrinę, šito centro veikla labai reikšminga ir turi išlikti. Ekstremaliųjų situacijų centras – lygiai taip pat. Žinome, kokioje situacijoje gyvename, šitą instituciją reikia stiprinti.
Toliau. Įstaigas numatoma sujungti: kai kurias prie Higienos instituto, kitas prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Taip pat įstatyme palikta galimybė įsteigti ir kitas visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Noriu priminti, kad buvusi Vyriausybė buvo teikusi įstatymo projektą išvis iš įstatymų išbraukti visą nomenklatūrą, kad tai nutartų tik Vyriausybė ir galbūt kuruojanti ministerija. Bet mes manome, kad dar nėra tinkamai užtikrinamas politikos tęstinumas, keičiantis valdžioms, todėl bent jau pagrindinės įstaigos, aktualiausios įstaigos, įvertinus nūdienos situaciją, turi išlikti, kad įstaigos veiktų stabiliai, kad tai, kuri įstaiga bus jungiama ar naikinama, ar kuriama, nepriklausytų nuo politinės valios. Tikrai neturiu galvoje nė vienos politinės partijos, tiesiog dar yra tokia gaji tradicija, kad politikos tęstinumas įvairiuose sektoriuose ne visada tinkamai užtikrinamas. Labai prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte įstatymo projektą. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Veryga. Gerbiamo Aurelijaus salėje nematau. Klausia J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Antanai, norėjau paklausti. Akivaizdu, kad tokiai mažai šaliai kaip Lietuva turėti daug įstaigų, kurių funkcijos yra labai susijusios arba besidubliuojančios, nėra labai racionalu. Bet gal jūs turite skaičius, kiek Lietuvai kainuoja tų atskirų įstaigų išlaikymas ir apie kiek žmonių čia kalbama?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, prieš šį posėdį prie manęs priėjo vienas kolega ir sako: ar čia kartais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro nesiūlote sujungti dėl profesoriaus S. Čaplinsko? Tikrai ne. Mano nuomonė apie profesorių yra labai gera. Tikrai yra kompetentingas žmogus ir labai gaila, kad tiesiog taip įvyko, kad grįžti į darbą turėjo per teismus. Skaičiai yra maždaug tokie: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre yra 48 etatai, biudžetas yra 732 tūkst. šiais metais. Bet įdomu, kad šiuo metu mes tinklalapyje matome, kad yra tik 24 pavardės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre. Vadinasi, yra užimta tik pusė etatų.
Iš esmės ši institucija yra sužlugdyta, jeigu jos veikla ir jos funkcijos bus jungiamos ar paliekama kaip atskira, čia dar diskusijų klausimas, tikrai turi būti sugrąžintas ir potencialas. Pavyzdžiui, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje yra 297 žmonės ir virš 6 mln. biudžetas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centre – 606 žmonės, apie 10 mln. biudžetas. Bet šios institucijos išlieka. Jeigu funkcijos bus sujungtos, tikrai nebus dubliuojamos. Psichikos sveikatos centre – 24 etatai, 325 tūkst. biudžetas. Išties Sveikatos ministerijoje yra institucija, yra padalinys, kuris formuoja politiką. Sveikatos reikalų komitete parlamentas įsteigė Psichikos sveikatos pakomitetį. Tikrai reikia peržiūrėti funkcijas to centro, kuris jau gana seniai neturi vadovo.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre numatyti 53 etatai, biudžetas – 720 tūkst. Higienos institute – 90 etatų, biudžetas – 1 mln. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centre – 75 etatai, biudžetas – apie 1 mln. 200.
Mes galime užtikrinti, kad biudžetas, jeigu tinklas bus optimizuotas, tikrai nemažės. Tiesiog bus kai kurios įtaigos biudžetas peržiūrėtas, papildytas. Aš manyčiau, kad tikrai atėjo laikas peržiūrėti tam tikrų įstaigų veiklą, jų funkcijas ir, kaip sakiau, ne mažinant biudžetą, o jį konsoliduojant.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega Antanai, labai daug nori jūsų paklausti. Aš labai prašyčiau truputį trumpinti atsakymus. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų švelniai tariant pribloškė toks įstatymo projektas, atsiradęs kaip rezervinis klausimas ir vos ką tik užregistruotas. Turime pandemiją, turime didžiausius sergamumo skaičius Europos Sąjungoje, vienus iš aukščiausių mirtingumo rodiklius. Ir štai konservatoriai užsimojo sunaikinti Užkrečiamųjų ligų centrą, nacionalinę laboratoriją, Valstybinį psichikos sveikatos centrą, kai turime tokią įtemptą psichikos sveikatos situaciją šalyje ir nesusitvarkome su pandemija. Mano supratimu, šiuo politiniu įstatymo projektu siekiama atsikratyti nepalankiais žmonėmis ir pateisinti savo prastos pandemijos valdymo politikos pasekmes, kurias turime. Mano klausimas toks, gerbiamas kolega: įvardinkite, kokias konkrečiai funkcijas dubliuoja šios iš sąrašo naikinamos įstaigos?
PIRMININKĖ. Laikas, miela kolege.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš jaučiu, kolege, kad jūs savo kalbą parašėte iš vakaro. Aš jau atsakiau į kai kuriuos jūsų klausimus, ir dėl kolegos S. Čaplinsko, ir dėl tos įstaigos, kurioje, kaip sakiau, dabar tik pusė darbuotojų teliko, veiklos. Apskritai kai kurios įstaigos veikia, mes jau radome tą situaciją, be vadovų, o į kai kurias įstaigas vadovų konkursai buvo skelbiami du ar tris kartus, neatsirado norinčių. Akivaizdu, kad tam tikros permainos, siekiant sustiprinti šių įstaigų veiklą, reikalingos. O funkcijas jūs galite pasižiūrėti pagūglinę tų įstaigų tinklapiuose, jūs puikiai rasite tas įstaigas ir tas funkcijas.
PIRMININKĖ. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, aš jus labai gerbiu, gaila, kad plačiai galbūt negalėjau išskleisti klausimo, bet aš jį pakartosiu dar kartą, nes pranešėjas visiškai neatsakė į mano užduotą klausimą. Kokias konkrečių įstaigų funkcijas dubliuoja iš sąrašo naikinamos įstaigos? Atsakykite konkrečiai, nekalbėkime apie politinius motyvus, nes jie jau buvo išsakyti mano kalboje, atsakykite konkrečiai apie įstaigas, kurias dubliuoja.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš jums jau pasakiau ne tai, ką jūs norite išgirsti, bet tai, ką aš atsakiau. Dubliuojamų funkcijų yra labai daug, galite pati patikrinti, kokios funkcijos buvo perduotos iš Užkrečiamųjų ligų centro į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Pavyzdžiui, Užkrečiamųjų ligų centrui kai kurios funkcijos paliktos, bet instrumentai atimti, netgi negali gauti informacijos apie kai kurias veiklas. Kai kurių įstaigų veikla yra tiesiog sužlugdyta. Bet, sakau, jeigu norite plačiau, diskusijų komitete metu, svarstymo metu Sveikatos ministerija tikrai atskleis, kokios konkrečiai funkcijos dubliuojamos. Bet tų dubliuojamų funkcijų yra labai daug.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, aš jus puikiai suprantu. Jūs, kaip patyręs ir senas ne pagal amžių, bet pagal stažą Konservatorių partijos atstovas, nesvarbu, ar karas, maras, vis tiek vykdote dar gerbiamo premjero A. Kubiliaus pradėtą Saulėlydžio programą. Čia svarbiausia, mano įsitikinimu, yra ne finansinių kaštų optimizavimas, o tiesiog noras sustatyti savo žmones, ir kuo greičiau. Taip buvo visą laiką, kai jūs grįždavote po ilgos pertraukos į valdžią, ir čia yra pagrindinis tikslas.
Bet aš norėčiau jūsų paklausti. Kokią įtaką pandemijos suvaldymui ši suirutė turės, na, sakykime, tokiam skaičiui, keletui tūkstančių žmonių sujaukiant darbą? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas jaunesnis, bet irgi labai patyręs politike, noriu priminti, kad jūsų partija, jūsų frakcija, kuriai jūs dabar atstovaujate, praeitoje kadencijoje siūlė iš viso iš įstatymo išbraukti visas įstaigas, kad kokios jos turėtų būti, nutars tik Vyriausybė. Mes atsisakėme to kelio. Tas pagrindines institucijas, reikalingas šiandien epidemijai suvaldyti ir dėl grėsmių iš išorės, sakykim, Radiacinį saugos centrą, mes paliekame. Akivaizdu, kad kai kurių kitų įstaigų veiklą reikia stiprinti, ne naikinti, bet stiprinti. Todėl tikrai niekas nenori statyti jokių savų žmonių. Kaip sakiau, konkursai į kai kurias įstaigas, pavyzdžiui, į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, buvo skelbiami du kartus ir neatsirado tinkamo žmogaus užimti šias pareigas. Jeigu jūs tokį pasiūlysite, prikalbinsite, kai bus paskelbtas konkursas, patikėkite, nesvarbu, kad tai bus jūsų dukra ar jūsų partijos atstovas, tikrai, jeigu atitiks kompetencijas, bus priimtas ir laimės konkursą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, dabar, šiandien, svarstomas ir eina prie priėmimo dekriminalizavimo įstatymas. Buvo kalbama apie tai, kad bus sukurta narkomanijos prevencijos programa, kad bus padedama tiems sergantiems žmonėms ir panašiai. Daug skambių frazių girdėjome. Kartu naikinamas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, taip pat Valstybinis psichikos sveikatos centras. Jeigu kalbate apie tokius dalykus, kad bus sukurta stipri sistema, kuri pagelbės reabilituotis žmonėms nuo priklausomybių, ir kita ranka naikinate šias įstaigas, kaip jūs galvojate tą programą įgyvendinti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Dar kartą noriu pasakyti – nė viena įstaiga nebus naikinama. Peržiūrint jų funkcijas, jų veikla bus sujungta išlaikant finansavimą. Mūsų norai – sustiprinti institucijų veiklą tam, kad jos veiktų efektyviau, kaip sakiau, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos. Prieš tai kolega minėjo, kad tūkstančiai žmonių, aš jau vardinau, kad nėra net 1,5 tūkst., kiek aš matau, ar iki 2 tūkst. nėra, bet etatų irgi nesiruošiama optimizuoti. Tiesiog norima stiprinti šitas institucijas, kurios jau keletą metų veikia neefektyviai, arba net, kaip sakiau, Užkrečiamųjų ligų centre šiandien yra tik pusė etatų užimta iš tų, kurie numatyti ir kurie finansuojami.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt jau ir pirmininkas pasakė, kad funkcijos nėra naikinamos.
Dar norėčiau pasakyti, čia matau A. Verygą. Iš tikrųjų norėčiau… A. Verygos taip pat turbūt reikėtų atsiprašyti, kad iš esmės panašus projektas kaip praeitoje kadencijoje, aš taip pat jį palaikiau, nes jeigu pasižiūrėsite į tas visas įstaigas, kurios yra, galima sakyti, prijungiamos prie Visuomenės sveikatos centro, visos jos yra vilnietiškos įstaigos. Tikrai viename mieste išskirti tas funkcijas, laikyti yra tam tikras absurdas. Ypač regionų žmonėms norėčiau pasakyti, kad jeigu atsitinka kokia nors problema, tai ne šitos įstaigos ten dalyvauja, o paprasčiausiai dalyvauja Visuomenės sveikatos centro žmonės, jie ir kovoja vietose su visomis epidemijomis, su visomis užkrečiamosiomis ligomis, o šitos įstaigos daugiausiai, ką padarydavo, pakalbėdavo per televizorių ir pasakydavo, kad visuomenės sveikatos centrai turėtų važiuoti.
Iš tikrųjų, manyčiau, turėtume pritarti tam racionalizavimui. Viename mieste laikyti kelias įstaigas, dirbančias panašiose srityse, kad kiekviena turėtų savo atskirą vadovą dėl to, kad tam vadovui reikia darbo vietos, tikrai nėra reikalo. Manyčiau, turėtume stiprinti regionuose visuomenės sveikatos centrus ir dar labiau nukreipti visą veiklą į praktinę veiklą, o ne į demagoginę veiklą. Tikrai pritariu šitam įstatymo projektui ir tikiuosi palaikymo iš kitų kolegų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Ką tik visas Seimas stebėjo transliaciją, matė, kaip pranešėjas neatsako į du kartus užduotą klausimą, kokių konkrečiai įstaigų, kokias funkcijas dubliuoja tos įstaigos, kurios yra išbraukiamos iš biudžetinių įstaigų sąrašo. Tai yra Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Nacionalinė laboratorija, Valstybinis psichikos centras.
Nacionalinė laboratorija, paimkime tokią, kokių įstaigų veiklą dar gali dubliuoti? Šiuo metu jie atlieka PGR tyrimus, tai yra iš principo labai svarbu nustatant tikrus COVID-19 atvejus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui gal iš tiesų sudėtinga buvo tvarkytis, kai tas pats vadovas vadovauja 30 metų ir dabar vėl grąžintas į pareigas. Gal buvo vykdoma netinkama politika, blogai kontroliuojama ta įstaiga, tai reikia spręsti, bet ne naikinti svarbias visai valstybei funkcijas.
Valstybinis psichikos centras… Pasižiūrėkime, turime tikrai prastą psichikos sveikatos situaciją šalyje. Prieš tai jinai buvo prasta dėl didelio savižudybių skaičiaus ir dabar tikrai negerėja dėl šalyje esamos įtampos, susijusios su pandemija, nedarbu ir kitais dalykais. Galų gale ligos baimė.
Įvertinus šias aplinkybes, įvertinus tai, kad šis projektas gimė vos prieš dvi dienas, anksčiau nebuvo jokių diskusijų, akivaizdžiai yra stumiamas buldozeriu, įrašytas į Seimo darbotvarkę, kai net nebuvo įtrauktas iš anksto į šios Seimo rudens sesijos programą, yra akivaizdžiai politinis klausimas ir noras susidoroti su nepalankiomis įstaigomis, nesugebant tvarkytis ir įgyvendinti funkcijas pagal esamą sistemą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.51 val.
Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-764GR (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie mūsų darbotvarkės pačios pradžios, nes praėjo pusė valandos, kai pertraukos prašė opozicinės frakcijos. Taigi dabar diskusija dėl darbotvarkės 1-2.1 klausimo – Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-764GR. Kviečiu į tribūną K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausimas yra gana paprastas. Šiuo metu Lietuva patiria dvi dideles krizes, sukeltas išorinių aplinkybių. Tai ir pandemijos krizė, ir ypač migrantų krizė. Abi krizės yra ne vien Lietuvos, bet ir europinis reikalas. Dėl migrantų krizės iki šiol mes jaučiame Europos valstybių solidarumą, bet manau, kad jis nėra pakankamas – norėtųsi greitesnių sprendimų dėl veiksmų, didesnio koordinavimo. O tam reikia labiau kontaktuoti su politikais ir dalyvauti posėdžiuose, greičiau perteikti informaciją Lietuvos politikams, kad atitinkamai jie galėtų kontaktuoti su kolegomis ir greitinti Lietuvai svarbių reikalų sprendimus. Toks atstovas tam ir pasitarnautų.
Aš kviečiu pritarti, kad tokia pareigybė būtų įsteigta, ir atmesti Prezidento veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti daugiau užsirašiusių nėra. Motyvai. Už kalba E. Gentvilas. (Balsai salėje) Gerbiamasis Petrai, jūs galėjote užsirašyti, kai buvo… E. Gentvilas – motyvai už. Prašom, jūs užsirašėte dėl motyvų. Puiku. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, ačiū, pagaliau įjungtas. Aš matau, kaip ponas T. Tomilinas turbūt čia pasisakė dėl kito projekto, kad mes čia norime konfrontacijos su Prezidentu. Ne, nenorime. Tiesiog man atrodo, kad buvo galima nevetuoti ir šito įstatymo, nes jis nekuria kokių nors esminių nuostatų, ir Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo. Veto atsirado be pasiūlymų dėl kito, trečio, vetuoto įstatymo.
Teko kalbėti su prezidentūros žmonėmis – užkaskime karo kirvius. Man atrodo, nereikėjo iškasti, nereikėtų užkasti. Šiandien mes, kaip Seimas, patekome į tokią tam tikrą pakabintą situaciją. Jeigu mes atmetame Prezidento veto, suprask, mes giliname takoskyras. Kaip tik nesinori gilinti tų takoskyrų, norisi ieškoti sutarimo. Seime buvo politinė valia ir politinė dauguma ypač, pavyzdžiui, dėl šio įstatymo ir Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo priėmimo. Aš ir noriu, kad būtų traktuojama tiek visuomenės, tiek Prezidento pusės kaip Seimo valios patvirtinimas, nesiekiant kokios nors aštrios konfrontacijos.
Man labai patiko užvakarykštės dienos įvykiai, kai visos frakcijos, visi Seimo nariai ir Prezidentas rado sutarimą labai svarbiu klausimu. Gal mes tikrai per mažai kalbamės iš anksto ir gal čia reikėtų priimti ir opozicijos pastabas, bet laikas kalbėtis praėjęs, šiandien yra tik pats verdiktas. Aš pasisakau už tai, kad atmestume Prezidento veto, bet tai neturėtų būti priimta kaip kokia konfrontacija.
PIRMININKĖ. Prieš kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš kalbėsiu labai trumpai. Iš tiesų, mano supratimu, šis įstatymo pakeitimas Lietuvos žmonėms yra, nežinau, kažkelintoje vietoje tuo metu, kai mes turime tikrai hibridinę ataką prie Lietuvos sienų ir Europos Sąjungos sienų, kai mes turime COVID-19 situaciją.
Taigi aš Užsienio reikalų komitete susilaikiau šiuo klausimu. Posėdžių salėje, kai buvo svarstomas Prezidento pateiktas pasiūlymas, pasisakiau prieš ir dabar pasisakau prieš. Tačiau dėl vienybės noriu pasakyti, kad ir Prezidentas, ir Seimas visiškai sutinka, kad Seimo atstovo reikia Vašingtone, ir kuo greičiau. Dėl to, nors susilaikysiu balsuodamas, tikrai dėl vienybės manau, kad mes turime liautis kaišioti vieni kitiems pagalius į ratus ir užsiimti telkiančia, vieninga Lietuvos politika ir diplomatija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Už kalba A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo įstatymu nėra siūloma, kaip teigiama Prezidento dekrete, perimti kitų valdžių kompetencijas užsienio politikos srityje, tačiau gilinti ir efektyvinti jau šiuo metu Seimo statute įtvirtintų funkcijų, susijusių su tarpparlamentiniu bendradarbiavimu, įgyvendinimą. Pagal Prezidento dekretu siūlomą Seimo diskrecijos apribojimą, tai yra ribojimą savarankiškai nuspręsti, su kurios valstybės parlamentu būtina stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą, pasinaudojant Seimo atstovo institutu, dalis Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų būtų neįgyvendinti.
Prezidentas kelia klausimą, ar visa Seimo tarpparlamentinė veikla neturi būti įgyvendinama tik Europos Sąjungos ir NATO valstybių atžvilgiu. Diskutuotina, ar Prezidento siūlymas apriboti parlamento teisę spręsti dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo efektyvinimo krypčių ir priemonių nekelia pagrįsto klausimo dėl atitikties valdžių atskyrimo konstituciniam principui.
Na ir Prezidento siūlymas gauti Užsienio reikalų ministerijos pritarimą, dar tik sprendžiant steigti ar panaikinti atstovų pareigybes, kelia pagrįstą abejonę dėl vykdomajai valdžiai suteikiamos parlamento priimamų sprendimų kontrolės. Seimo teisė steigti tokią pareigybę negali būti ribojama vykdomosios valdžios. Ši pareigybė yra Seimo kanceliarijos struktūros dalis ir negali būti siejama su kitos valstybės institucijos, šiuo atveju užsienio reikalų ministro, leidimu ar neleidimu ją įsteigti. Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš kalba – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, aš irgi noriu pasakyti prieš Prezidento veto, nes, man atrodo, visiškai trūksta logikos. Mes esame NATO nariai ir ten tikrai turime pakankamai savo atstovų. Kodėl dabar mums… Mums atrodo, tikrai reikia tuos atstovus turėti pačiose silpniausiose vietose. Gal ten, kur yra gana aršūs konfliktai, kad tuos konfliktus, turėdami atstovą, galėtume mažinti, ieškoti bendrų tikslų.
Pavyzdžiui, mes turime net kaimynes šalis, kur šiandien didžiausi konfliktai, ir su Baltarusija, ir panašiai. Kažin, jeigu toks atstovas būtų, gal mes per jį surastume kokių nors sprendimų, gal baigtųsi tų migrantų kažkokia krizė Lietuvoje. Dabar mes visiškai užsidarę, neturime jokių sąlyčio taškų. Ir man atrodo, kad tikrai yra klaida.
Galbūt nepagalvojo Prezidentas tikrai apriboti Seimo valią, kur ir dėl ko siųsti savo atstovus. Manau, kad nereikėtų pritarti Prezidento veto, nes, iš kitos pusės, aš pasakysiu dar vieną argumentą: tikrai kuo daugiau bus diplomatijos ir kuo bus daugiau kontaktų su bent kokiomis šalimis, net siekiant ekonominės naudos, bus tik geriau mūsų valstybei.
PIRMININKĖ. Už priėmimą be pataisų kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu mano nuomonė sutampa su Petro nuomone. Kolegos, aš noriu priminti kolegoms iš opozicijos, kad štai šį klausimą mes svarstėme Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete ir pasisakė absoliučiai visi, ir jis buvo bendru sutarimu priimtas. Aš kviesčiau taip balsuoti ir dabar. Nemanau, kad mano kolegų nuomonė turėtų dreifuoti ir pasikeisti dėl to, kad Prezidentas vetavo šį įstatymą. Juk mes turime labai daug argumentų, dėl ko reikia tokio atstovo. Kviečiu kolegas išsaugoti šitą nuomonę.
PIRMININKĖ. Už kalba Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš gal taip trumpai pasakysiu. Aš, buvęs diplomatas, dirbęs Vyriausybėje, visapusiškai prašau Seimo narių palaikyti, nes tai yra palaikymas parlamentinės diplomatijos. Tai, ką padarė Emanuelis prieš 30 metų, tai, ką padarė daugybė kitų žmonių, gerbiamas A. Račas su Vokietija, su kitomis šalimis, tai, ką darė daugybė kitų mūsų žmonių Ukrainoje, Sakartvele, yra istoriniai dalykai. Mes turime investuoti ir sustiprinti, nes tai yra Lietuvos, galima sakyti, prekinis ženklas ta Seimo parlamentinė diplomatija, ir ji kartais padaro daug daugiau negu diplomatai, nes kartais diplomatams net neleidžiama kai kurių dalykų daryti, ką gali sau leisti politikai. Labai prašyčiau vis dėlto atmesti Prezidento veto ir padėti pačiam Prezidentui tose teritorijose, kurios nėra NATO valstybės. Jam tikrai reikės tos paramos ir susitelkti kaip valstybei. Todėl tikrai būčiau labai dėkingas, jeigu mes vieningai atmestume Prezidento veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas numatytas nuo 12 valandos.
11.01 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-765GR (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2.2 klausimas yra lydimasis įstatymas – įstatymo projektas Nr. XIVP-765GR. Svarstymas. Diskusijoje užsirašiusių nėra.
Einame į priėmimo stadiją. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Visi norintys kalbėti dėl motyvų jau pasisakė prieš tai kalbėdami susijusiu klausimu.
11.02 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Taigi kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR. Taip pat yra grąžintas Prezidento veto. Mes pereiname į svarstymo stadiją. Svarstymo stadijoje kviečiu frakcijos vardu pasisakyti J. Sejonienę. Dar prieš atverdama tribūną diskusijoms norėčiau pasiūlyti apibrėžti diskusijų laiką, nes turime labai daug užsirašiusių kolegų, kurie norėtų padiskutuoti. Siūlau 20 minučių skirti diskusijai ir po to, žinoma, pereisime į priėmimo stadiją. Ar galime pritarti bendru sutarimu 20 minučių diskusijai? Nematau prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Prašom. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą svarstė pirmadienį komiteto posėdyje. Teisės departamento pastabų negauta. Apsvarstėme Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą ir jo argumentus, pristatytus patarėjos, kodėl buvo vetuotas įstatymo projektas. Pasakė savo nuomones vėlgi komiteto nariai ir kadangi nepasikeitė nei epidemiologinė situacija, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pandemijos valdymo strategija, komiteto suformuluota išvada, sprendimas, kad įstatymo projektą reikėtų siūlyti Seimui svarstyti iš naujo be pakeitimų. Balsavo 12 komiteto narių: 6 – už, 6 – prieš ir lemiamu komiteto pirmininko balsu sprendimas buvo priimtas grąžinti Seimui projektą be pakeitimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Dabar norėčiau pakviesti E. Gentvilą į diskusiją pasisakyti frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Dar kartą sveiki, kolegos. Kadangi tikrai ne kartą teko kalbėti ir daug diskusijų buvo, tai gal tik tokios baigiamosios pastabos. Jau minėjau kitu klausimu kalbėdamas, kad nelaikau to konfrontacija, mes nenorime konfrontuoti, tačiau štai vetuotas įstatymas be jokių pasiūlymų, pataisymų, kurie galėjo būti, ir tada viskas atrodytų paprasčiau.
Beje, vienoje diskusijoje su Prezidento patarėja teko girdėti jos pamąstymus, kas galėtų būti įrašyta į šitą įstatymą. Tiesą sakant, taip ir likau nesupratęs, kodėl Prezidentas, teikdamas tą veto, nepridėjo tų pasiūlymų, kurie rodytų norą kartu spręsti pandemijos valdymo priemonių planą. O dabar tik tas veto be jokių pasiūlymų, tie pasiūlymai išsakomi televizijos laidose. Mes negalime svarstyti televizijos laidose išsakytų pasiūlymų. Šiandien atsiduriame tokioje situacijoje, kurią kas nors laiko konfrontacija, kaip sakau, karo kirvio iškasimu. Ne, šiandien mes turime užkasti tuos karo kirvius ir, tiesą sakant, iš mūsų pusės turi būti taip pat pasakyta, kaip pasakė Prezidentas, kad jis gerbs bet kokį šios dienos Seimo sprendimą dėl šito veto, ir mes turime susitaikyti. Žinoma, sakau, kad valdančioji dauguma bando susitelkti ir dar kartą patvirtinti tai, ką esame priėmę.
Žinoma, neįtikina ir tikrai, man atrodo, nesukelia vienybės jausmo Lietuvoje, kai Prezidento patarėja pasako, kad ne žmonės, kurie atsisakė vakcinuotis, yra kalti. Na, suprask, kažkas kaltas. Kaip čia iš tribūnos pasakė, valstybė turi įtikinti. Aš nemanau, kad valdžia, kuri nuolatos sako, kad vakcinavimas yra pagrindinis būdas kovoti su pandemija, kažko nepadarė. Gal ne taip padarė, turbūt reikėtų pripažinti, kad galima ieškoti ir dar kitokių formų ir būdų. Pripažinkime, kad mes nežinome pandemijos eigos, pandemijos ilgalaikės dinamikos. Ir ne tik mes, politikai, deja, ir pasaulio epidemiologai ne visada žino, kaip bus po mėnesio ar kaip bus po pusės metų.
Užvakar, antradienį, mane apėmė savotiškas pasididžiavimo jausmas, kad, kaip aš spėjau ir raginau, ir Seimo opozicija, ir Seimo dauguma susivienijo priimdama sprendimą dėl nepaprastosios padėties. Bet, žinote, aš spėju, kad tam buvo pasiruošta. Prezidentas migrantų krizės įkarštyje rugpjūčio pradžioje, atrodo, sukvietė visų partijų vadovus ir atstovus pasitarti. Po to tokį pat kvietimą padarė premjerė I. Šimonytė, ji sukvietė partijų vadovus ir atstovus – pasitarkime. Todėl tas ilgalaikis kalbėjimas davė rezultatą, mums antradienį pavyko vienbalsiai priimti sprendimą ir nuraminti Lietuvos žmones. Bandykime įsivaizduoti, koks būtų šaršalas, jeigu Seimas vos ne per pusę būtų skilęs spręsdamas nepaprastosios padėties įvedimą.
Dabar aš girdžiu iš prezidentūros pamąstymus, kad artimiausiu metu planuojama ir dėl pandemijos valdymo priemonių, ir krypčių kviesti partijų vadovų pasitarimą. Labai gerai. Turbūt pripažinkime, kad vėlavimo čia esama, bet sėsime, kartu sutarsime ir ieškosime. Manau, kad ir tokie balsavimai kaip čia, Seime, įvyko ar šiandien vyks, turėtų būti glaudesni ateityje tada, kai mes susitarsime. Greta to aš turiu pripažinti, matyt, ir mes, kaip valdančioji dauguma, kartais neįsiklausome į opozicijos pasiūlymus, kai galėtume įsiklausyti ir paprasčiau, lengviau spręsti visus dalykus.
Linkiu visiems to įsiklausymo, susitarimo, kalbėjimosi, o šiandien aš siūlau pasisakyti prieš Prezidento veto, atmesti jį ir tokiu būdu užkasti kokius nors menamus, įsivaizduojamus kirvius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną M. Puidoką.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, praėjusią savaitę Prezidentas G. Nausėda vetavo valdančiųjų norą apmokestinti darbuotojų testus dėl koronaviruso. Koks sekė atsakas? Vyriausybės atstovai ir Seimo valdantieji aiškiai įvardino, kad nei Prezidento, nei opozicijos, nei visuomenės kvietimo dialogui negirdės ir nežada net įsiklausyti į jokius siūlymus. Konservatorių atstovas L. Slušnys nuėjo dar toliau ir pasakė: panašu, kad mes atėjome į tą momentą, kai vienas ištraukia kardą ir kitas ištraukia kardą, ir dabar jau kaposimės per visą kadenciją. Savo grasinimus valdantieji ėmė vykdyti – Vyriausybė nutarė iš negalimybių paso naikinti greitojo antigeno testus kaip realią testavimosi alternatyvą. Jame lieka tiktai nerealiai išbranginti ir net apie 80 eurų Lietuvoje kainuojantys PGR testai. Palikus negalimybių pase tik PGR testavimąsi, dėl apie 700 eurų testavimosi kainos negalės studijuoti dalis studentų ir jų Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos teisės į aukštąjį mokslą bus pažeistos.
Negalimybių pasas nuo gruodžio pabaigos įvedamas nuo 12 metų visiems, norintiems naudotis neteisėtai apribotomis paslaugomis. Šiandien nuo kovido mirė 25 žmonės, 10 iš jų buvo pilnai paskiepyti dviem arba trimis skiepais, o 15 buvo paskiepyti iš dalies arba neskiepyti. Ši statistika dar kartą patvirtina, kad gerai veikiantis ir visiems prieinamas testavimas yra būtinas norint sėkmingai suvaldyti pandemiją. Serga ir miršta nuo kovido tiek nepasiskiepiję, tiek ir pasiskiepiję.
Kur čia galima įžvelgti pandeminio valdymo medicininę logiką? Jos tiesiog nėra. Efektyvus testavimas yra prioritetinės svarbos. Tai rodo sėkmingai su kovidu kovojančių šalių patirtis. Ypatinga svarba išsaugant gyvybes tampa ir teisingų gydymo algoritmų taikymas. Apmaudu, kad premjerė reaguoja emocingai ir puola kaltinti opoziciją už klausimus dėl vaistų nuo kovido vartojimo Lietuvoje, nors pati nespėja įsigilinti į situaciją.
Praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje patvirtintas antivirusinis tabletinis vaistas „Merck“ nuo kovido. JAV ir kitose pažangiose šalyse sėkmingai gydant kovidą vartojami monokloniniai antikūnų preparatai, C vitamino infuzijos ir kiti vaistai. Kodėl Lietuva nesimoko iš kitų šalių gerosios patirties ir skubos tvarka neima naudoti gydymui analogiškų medikamentų? Lietuvoje jau galima įsigyti estišką nosies purškalą „Bioblock“ su antikūnais nuo SARS-COV-2 ir panašų „Rhinitix“, jie apsaugo nuo užsikrėkimo kovidu ir neleidžia plisti koronavirusui. Kur informacija visuomenei apie tokias galimybes apsisaugoti? Kur žmonių švietimas? Tokie preparatai galėtų padėti stabdyti ligos plitimą, bet apie juos beveik nėra kalbama.
Faktai negailestingi – Lietuva pagal perteklines mirtis yra pasaulio šalių penketuke, o pagal mirtis nuo COVID-19 – trečia Europoje. Šie faktai yra visiškai ignoruojami. Lietuva pagal perteklines mirtis yra greta tokių šalių kaip Peru, Šiaurės Makedonija, Bulgarija, kurios neturi tvarių sveikatos apsaugos sistemų. Mus lenkia trečiojo pasaulio šalys, tokios kaip Indija ar Pakistanas. Vadinasi, yra rimtų problemų dėl paties gydymo efektyvumo. Šiuo metu kovido simptomų turintys žmonės laukia bendroje eilėje prie testų, nors jie turėtų būti testuojami be eilės.
Ignoruojami Sveikatos teisės instituto ir prezidentūros suburtų ekspertų siūlymai. Ištisus mėnesius į svarbias rekomendacijas nėra kreipiamas dėmesys, o žmonės per tą laiką serga ir miršta. Visi matome, kad valdantieji siekia bet kokia kaina įrodyti savo teisumą, o ne suvaldyti pandemiją. Jie ir toliau renkasi konfrontacijos kelią, dalies visuomenės demonizavimą, nukryžiavimą, o ne sutelkimą ir visų piliečių teisių gerbimą. Ar tikrai dabartinės Vyriausybės tikslas yra suskaldyti visuomenę, sukiršinti, segreguoti ir piktinti žmones? Kalbama vien grasinimų kalba.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją visų piliečių teisės lygios, visi moka mokesčius, dėl to skleiskime šią tiesą. Neleiskime mums meluoti ir mūsų priešinti teigiant, kad viena piliečių grupė – blogieji, yra finansuojama kitos piliečių grupės – gerųjų.
Ministras A. Dulkys sako, kad žmonės yra neatsakingi, trūksta ligoninėse lovų, trūksta gydytojų, tačiau per metus, kai ši Vyriausybė veikia, nėra didinamas lovų skaičius. Jis net mažinamas dėl sveikatos priežiūros sistemos reformos, o dalis mediciną baigusių studentų nepriimami į rezidentūrą.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (DPF). Kviečiu atsilaikyti tiems valdantiesiems priklausantiems Seimo nariams, kurie nepalaiko mokamo testavimo. Visi mato, kad daromas kietas spaudimas iš premjerės ir partijos lyderių, bet klausimas yra svarbus visai Lietuvai. Žmonės laukia sutelkiančių ir Prezidento su medicinos ekspertais pateiktų siūlymų palaikymo.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (DPF). Kviečiu palaikyti Prezidento G. Nausėdos veto ir nepritarti tokio nelogiško ir politizuoto sprendimo priėmimui.
PIRMININKĖ. Kviečiu M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Rytoj lygiai mėnuo, kai Seimui buvo pateiktas Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymo projektas. Projektas, kuris Vyriausybės siūlymu buvo apsvarstytas ir priimtas skubos tvarka, vis dar kabo nežinioje. Jei veto bus atmestas, įstatymas įsigalios jau vos už kelių savaičių. Jau beveik išeikvotas visas paliktas ir numatytas laikas pasiruošti tiek patiems darbuotojams, tiek darbdaviams. Prezidento delsimas, sprendžiant dėl pasirašymo ir vetavimo paskutinę termino dieną, flirtas su nesiskiepijančiais, konkrečių pasiūlymų dėl pandemijos stygius kuria negerą nuojautą, kad rūpestis dėl pandemijos skaičiuojamas 2024 metų šviesoje. Tačiau atvejų daugėja šiandien, ligoninės pildomos šiandien, žmonės miršta šiandien, o mes stumdomės migloje – pavyks ar nepavyks, atmes ar neatmes.
O kas jeigu tektų priimti kur kas sudėtingesnius sprendimus, ar ir dėl jų trūkčiotume ir krūpčiotume? Pavyzdžiui, atleisti nepasiskiepijusius tam tikros profesijos darbuotojus, kaip tai nuo rugsėjo veikia kaimyninėje Latvijoje. Ar susirgusiems neskiepytiems apmokėti sąskaitas už gydymą, kaip tai naujai priimta Singapūre, šalyje, kur vakcinacijos rodikliai vieni iš aukščiausių pasaulyje. Ar įvesti privalomus tam tikros kategorijos darbuotojams skiepus, kaip tai padaryta sveikatos priežiūros specialistams Britanijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Jeigu dėl A. Lukašenkos hibridinio karo sugebame būti vieningi, kodėl dėl hibridinio maro išskystame? Ir tenka apgailestauti, kad šiuo vetavimu sudaroma palanki terpė platinti egoistinį virusą visuomenėje. Kažkieno propaguojamos teisės laisvai mirti iškeliamos aukščiau kitų – visuomenės noro tiesiog gyventi. Blogiausia, kad šioje sumaištyje kuriamos iliuzijos, kad testai nuo kažko apsaugo ar yra tokia pati alternatyva kaip vakcina. Tačiau tai tik valstybės pinigai, skatinimas nesivakcinuoti. Todėl raginu kuo daugiau pandemijos tema kalbėti vieninga kalba, įsiklausyti į tikrų, o ne mirties kultūrai atstovaujančių pseudoekspertų nuomones. Didesnė vienybė saugotų daugiau gyvybių. Kviečiu leisti įsigalioti Seimo jau priimtam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos. Kaip liaudis sako: mišką kerta, skiedros lekia. Darbuotojai šiandien tampa įkaitais nesibaigiančios kovos tarp prezidentūros ir konservatorių arba Seimo daugumos. Kadangi visi čia sėdintys salėje dėjo ranką ant Konstitucijos ir davė priesaiką, atsinešiau Konstituciją ir atsinešiau dar vieną dokumentą. Konstitucijos 53 straipsnis prasideda: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata.“ Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, prisiėmė pareigą vykdyti Tarybos direktyvas. 1989 m. birželio 12 d. direktyvos 6 straipsnio 5 punktas aiškiai pasako: jokiu būdu negalima reikalauti, kad už priemones, susijusias su darbuotojų sauga, higiena, sveikata darbe, mokėtų darbuotojai. Labai keista, kad jokių Teisės departamento, Tarptautinės teisės departamento pastabų nebuvo, nors direktyvos niekas nepakeitė, ją privaloma vykdyti. Bet ką padarysi. Visada tokiais atvejais kartoju, kad Lietuva – Marijos žemė ir čia gali būti visokių stebuklų. Taigi, nekartosiu, kad testavimas yra pandemijos valdymo priemonė, būtent valdymo priemonė, kad tai pažeis lygiateisiškumo principus ir kitus. Bet aš norėčiau šiek tiek šiandien iš tribūnos kitu kampu pasakyti. Ar vakcinavimas Lietuvoje yra privalomas? Vakcinavimas Lietuvoje nėra privalomas, tai yra savanoriškas dalykas. Aš suprantu, jeigu Lietuvoje būtų vakcinavimas privalomas ir pilietis nevykdytų tokio įsipareigojimo, tada ir testavimo būtų galima reikalauti, kad būtų, jeigu tu nenori testuotis – privalai susimokėti. Bet pas mus yra savanoriškas vakcinavimas ir principas turėtų išlikti, kad visiškai lygūs visi piliečiai šiame pandemijos kontekste. Aš manau, kad valstybė, kadangi vakcinavimas yra savanoriškas, turėtų daryti viską, kad piliečiai tai ir padarytų. Valstybės rankose ir vakcinavimas, ir informavimo kampanija, ir dezinformacijos paneigimas.
Dabar einame tokiu keliu – jeigu taip, jeigu jūs nenorite, jeigu jūs turite kitokią nuomonę, tada būkite nubausti ir mokėkite. Tai savanoriškas vakcinavimas, aš jau turiu ir trečią vakciną, tuo pasinaudojau, bet gerbiu kito piliečio įsitikinimus, turbūt taip, nes mūsų Konstitucijoje (vėl grįžtu prie kai kurių straipsnių) parašyta, kad visi piliečiai lygūs. Todėl ir kreipiu dėmesį, čia vyksta kova, o nuo to, kad įvesite mokamus testus, šiandien mobilizavęsi, tikrai vakcinavimo lygis vargu bau ar padidės. Kad turėsime šalutinių problemų, čia jau bus akivaizdu.
Turbūt ir jūs kiekvienas gavote ne vieną 100 laiškų šiandien į paštą. Rašo tie piliečiai, kurie nesutinka su šiuo sprendimu. Ar mums reikėtų turėti daugiau pasitestavusių, ar kad šitie žmonės nueitų į pogrindį, galimai būtų užkrato nešiotojai ir blogintų situaciją? Manau, jeigu žmogus sutinka testuotis, mes turime tik padėkoti ir daryti viską, kad tokių, kurie nesiskiepija, besitestuojančių būtų daugiau. Dabar einama visiškai kitu keliu. Pasekmes turbūt labai greitai pamatysime. Todėl palaikau Prezidento veto ir kviečiu tai padaryti visus.
PIRMININKĖ. Kviečiu D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, aš taip pat prisidedu, prisijungiu prie kolegų raginimo palaikyti Prezidento veto ir nekeisti tos situacijos, kuri buvo iki šiol.
Kas atsitiko? Štai netgi kolega E. Gentvilas jau abejoja, ar tikrai skiepai yra pati geriausia pandemijos valdymo priemonė. Kuo toliau, tuo vis daugiau Lietuvos piliečių abejoja, ar viską darome teisingai, nes skaičiai rodo, kad tikrai esame įklimpę akligatvyje. Todėl dar sykį sakau – aš taip pat palaikau, Prezidentas pasakė tikrą tiesą.
Tačiau norėčiau patvirtinti dar vieną dalyką, kad Lietuvoje gyventojai yra ne tik tie, kurie turėtų skiepytis, nes gyvena didelėje baimėje, niekuomet nejudėjo, niekuomet nesirūpino imunitetu, apie kurį mes visiškai nešnekame. Nėra tokio termino imunitetas, pastebėjote? Vien tik skiepai ir testai. Svarbiausias įveikimo faktorius, instrumentas yra „imunitetas“, ponai. Jis yra dviejų rūšių: yra tas, kurį jūs agituojate skiepu, ir yra natūralus, kurį visi dori, sąžiningi, garbingi mokslininkai patvirtina. Jis yra. Ir štai jums du pavyzdžiai – skambina mama ir sako: Dainiau, deputate, mano sūnų varo iš universiteto, ką mums daryti, jis yra sveikuolis, jis yra tvirtas, sveikas vyrukas. Sako: viskas, jeigu nesitestuosi kas kelios dienos, eik lauk. Mama buvo priversta tą vaiką vedžioti pas ligonius, kol jis užsikrėtė, persirgo, susirgo, gavo galimybių pasą (jį aš vadinu vergo pasu) ir staiga vėl mokosi toliau.
Kitas dalykas. Profesorius Algimantas – daugiametis Klaipėdos universiteto dėstytojas, garbingas žmogus, kuris visą gyvenimą rūpinosi savo sveikata ir kitiems rodė, kaip tas daroma, leidžia knygas, kalba apie mitybos, apie fitoterapijos reikšmę žmogaus sveikatai. Ateina jam žinutė – prašom ateiti skiepytis. Jis sako: atstokite nuo manęs, aš neseniai persirgau. Per dvi dienas jis persirgo. Mano laiškas feisbuke yra įkeltas ir pažiūrėkite, ką sako profesorius Algimantas. Jis turi labai liūdną pavyzdį prieš akis: jo sesuo pasiskiepijo ir jau pusę metų vartosi lovoje, negali pakilti. Jis man sako, kodėl jie mane nori priversti?
Mielieji, tas pasas, kurį dabar mes įdavėme kaip leidimą į laisvę, leidimą į koncertą, leidimą į teatrą, leidimą į sporto klubą, išduodamas tik tiems žmonėms, daugumai tų, kurie niekuomet sveikata nesirūpino. Tie tikrieji sveikuoliai, kurie nesusirgo, nebegali eiti nei į teatrą, nei į koncertą. Kas čia darosi dabar? Tai žydai prie vokiečių buvo atsidūrę panašioje situacijoje, tik žydai buvo pažymėti žvaigždėmis ir raudonu pasu. Mes dabar duodame galimybių pasą.
Klausykite, aš dar vieną dalyką čia matau tokį labai labai negražų. Aš jau prieš kurį laiką sakiau, kad matau labai negerą veiksmą prieš mūsų Prezidentą. Tas prasidėjo jau labai seniai. O dabar aš vėl matau, kad tokie ponai kaip L. Slušnys, kaip R. Valatka, kaip A. Valinskas tiesiog spardo mano valstybės Prezidentą, mūsų šalies lyderį. Palaukite, kaip tai gali būti? Aš tikrai negaliu to dalyko leisti ir aš neleisiu, kad mano akivaizdoje tokiais žodžiais būtų koliojamas Lietuvos Prezidentas. Neleisiu. Jeigu reikės, ponai, mes tikrai galėsime nueiti ir su L. Slušniu, ir su kitais į tokį kambarėlį trys ir trys, pasiimsime bokso pirštines ir pusę valandos šnekėsimės. Aš net neabejoju, kad mes išėję apsikabinsime ir suprasime, kas įvyko toje šalyje. Buvo laikai, kai garbingi žmonės kviesdavo į dvikovas. Dabar tik pliurpiame vienas su kitu. Pliurpiame. Aš esu pasirengęs su jumis pasikalbėti vyriškai.
Grįžtu prie savo teiginio, kurį pasakiau iš pradžių, kad tikrai palaikau Prezidento veto. Sveikinu. Mūsų Prezidentas atitinka Lietuvos sveikuomenės lūkesčius ir aš džiaugiuosi, kad mes tokį Prezidentą turime. Ačiū jums. Sėkmės.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš boksuotis tikrai nežadu ir nesiūlau. Civilizacija yra išradusi argumentų kalbą. Bet prašau neiškraipyti mano argumentų. Kolega pasakė, kad aš suabejojau vakcinacija kaip kovos su pandemija priemone. Ne, aš suabejojau, ar mes visada viską gerai darome. Manau, kad tai yra natūralu. Pasaulis neranda optimalių kovos priemonių. Bet vakcinavimu aš niekada neabejojau, gerbiamas kolega.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šiaip jau baigėsi mūsų diskusijos laikas, bet dar norėčiau pakviesti L. Nagienę, nes klausimas svarbus ir šiek tiek imuosi iniciatyvos pratęsti laiką, skirtą diskusijai.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad socialiai orientuota valstybė turi konstitucinę prievolę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų ir įvykdymų naštą. Taip, įstatymas lyg ir turėjo kilnius tikslus. Jis parengtas. Vienas iš tikslų buvo užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.
Antra. Pabrėžiama, kad testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios valdymo priemonės. Bet dabar pagal šį teisės aktą, kuris nori apmokestinti… Mes nesame prieš testavimą, mes kalbame apie tai, kad šis testavimas būtų nemokamas. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas kaip tik gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius COVID-19 liga. Ar mes, priimdami šį teisės aktą, neužkirsime židinių plitimo, bet ir ar dar daugiau nesusirgs? Ar tai neprieštarauja Darbuotojų saugos įstatymui? Privalomas sveikatos patikrinimas – Užkrečiamųjų ligų įstatymui… dėl kurios ir buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
Aš nenorėčiau įvardinti, galimai gal toks tikslas yra supriešinti visuomenę, mes žinome, kiek yra žmonių, kurie tikrai negalės susimokėti ir neturės galimybės pasidaryti šį testą, atimti iš žmogaus pinigus, nes regionuose yra skurdžiai gyvenančių. Lygiai taip pat ir dėl studentų.
Užduokime klausimą. Ar viską padarė Sveikatos ministerija? Kur tyrimai, kur analizė, dėl kokios priežasties šiandien taip auga būtent sergamumas? Kokių priemonių pasiūlė, be privalomo testavimo ir skiepijimosi, kokių dar priemonių pasiūlė mūsų Sveikatos ministerija?
Tikrai norėčiau išgirsti iš pačios ministerijos. Gal pasidomėkime ir mirties priežastimi, nes dažnai būna taip, mes sakome, mirė tiek ir tiek, turėdami du ar visą paskiepijimą, tą skiepų dozę, bet pažiūrėkime, ar kartais nėra taip, kad užrašoma, kad mirties priežastis – kovidas.
Būtų labai gerai, kad Sveikatos ministerija galbūt vėl padarytų išsamią analizę, o ne eitume prievarta ir kiršintumėme tautą. Labai prašau nepritarti šiam teisės aktui, o pritarti Prezidento veto. Tikrai galime siūlyti kitų priemonių ir spręsti klausimą visiškai kitokiu būdu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, diskusijoje Seimo nariai pasisakė. Pereiname prie priėmimo stadijos. Motyvai už. Už kalba A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Šiandien dviejų šaliai svarbių krizių akivaizdoje įvairiausiais klausimais šokama tokia veto pasiutpolkė, kokios dar akyse neregėjome. Vieni klausimai yra susiję su Seimui priskiriamomis funkcijomis ir sutarimo parlamente būta plataus, o kiti klausimai kur kas labiau rezonuojantys ir audrinantys visuomenę, tačiau būtini siekiant išsaugoti žmonių gyvybes. Na ir belieka apgailestauti dėl to, kad tą žmonių gyvybių svarbą vis dėlto visi vertiname tikrai nevienodai.
Būti populiariam pandemijos valdymo klausimais yra labai paprasta. Garsiai pasamprotauja apie segregaciją, galimybę mirti laisviems, laisvę rinktis ir minia ploja atsistojusi. Ta minia laiko save didžiąja Lietuvos dalimi, maža to, svarbesne už likusią visuomenės dalį. Bet atsistoti ir pasakyti, kad pasirinkimo laisvė nėra absoliuti ir neribota, jau reikia stuburo ir tvirtybės.
Taip, tai nėra lengva, taip, šis sprendimas nėra ir populiarus, ypač tos garsiai kalbančios visuomenės dalies atžvilgiu. Jis yra padiktuotas pandemijos situacijos, su kuria susiduria ne Lietuva ar Europa, o visas pasaulis, ir visi kartu ieškome išėjimo iš šios situacijos galimybių. Ko gero, nė vienas iš mūsų nėra gerbėjas šio sprendimo ir, grįždami prie pasirinkimo laisvės, turime suprasti, kad ji baigiasi, kur kitų žmonių teisės, pavyzdžiui, teisė į gyvybę ir sveikatos priežiūros paslaugas. Jų tie žmonės dėl savo nuomonę turinčių žmonių šiandien dažnai gauti negali.
Šiandien, mieli Lietuvos žmonės, pasirinkimo teisė jums yra garantuota. Jūs turite teisę į nemokamą vakcinaciją, nes kito moksliškai pagrįsto kelio užbaigti pandemiją dar niekas neparodė, tačiau turite ir kitą teisę – nesivakcinuoti, bet testuotis savo lėšomis. Už savo pasirinkimus turime mokėti.
Priminsiu, kad klausimas jau nėra aktualus didžiajai Lietuvos daliai žmonių, nes daugiau kaip 65 % žmonių yra pasiskiepiję. Na, o veto tokiais atvejais konfrontaciją visuomenėje tikrai didina ir ją, kaip dabar populiaru sakyti, segreguoja. Bet sprendimas yra priimtas ir mes, kaip institucija, jį tikrai gerbiame, bet, tikiu, turime savo nuomonę. Šio klausimo veto nepalaikau.
PIRMININKĖ. Prieš kalba A. Sysas. Jo salėje nematau. Prieš kalba M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra labai svarbus klausimas. Ką tik kalbėjęs kolega įvardino argumentus, kad tarsi mes visuomenės nesegreguojame, 65 % žmonių tas jau nėra aktualu, nes jie yra pasiskiepiję. Bet mes vis dar kalbame apie tai, kad 35 % žmonių tas yra aktualu. Jie taip pat yra Lietuvos piliečiai, Lietuvos žmonės, kurie vienodai moka mokesčius, kurie vienodai yra atsidavę savo valstybei. Mes neturėtume žmonių skirstyti į dvi grupes, nes mediciniškai logikos jokios nėra. Ir būtent testavimas kaip efektyvi pandemijos suvaldymo priemonė yra naudojama sėkmingai pandemiją valdančiose šalyse.
Dar kartą pakartosiu – Lietuva nėra iš tų šalių, kuri sėkmingai kovoja su COVID-19 pandemija, nes mes esame treti pagal užkrečiamų atvejų skaičių nuo COVID-19, taip pat penkti pagal perteklinių mirčių skaičių pasaulyje. Akivaizdu, kad tie faktai ir skaičiai rodo, kad pas mus valdymas nėra efektyvus. Vadinasi, mes privalome efektyvinti testavimo sistemą, o ne apriboti jo galimybes tokiu būdu tikintis, kad tie žmonės, kurie nenorėjo vakcinuotis, dėl to nueis ir vakcinuosis. Ar tai išspręs problemą, kai šiandien dienos statistika rodo, kad iš 25 žmonių buvo 10 žmonių, kurie buvo visiškai paskiepyti dviem arba trimis skiepais ir mirė nuo kovido? Tai yra didžiulis procentas. Vadinasi, miršta tiek tie, tiek tie. Vadinasi, reikia ieškoti, kaip kuo efektyviau gydyti, kuo efektyviau užkardyti užsikrėtimų atvejus, raginti žmones geranoriškai skiepytis, bet neprievartiniu būdu ir nepaversti skiepijimosi prabangos dalyku, kai lieka negalimybių pase tik PGR testai, kurie kainuoja apie 80 eurų. Tie studentai, kurie yra nepasiskiepiję dėl įvairių priežasčių, tiek ir dėl sveikatos…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. PUIDOKAS (DPF). …negalės studijuoti. Mielieji, tai 700 eurų per mėnesį. Vadinasi, tai yra ne tiktai segregacija, bet ir…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas.
M. PUIDOKAS (DPF). …Konstitucijos pažeidimas. Kviečiu nepalaikyti tokio sprendimo ir palaikyti Prezidento veto.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau pateikti paprastą pavyzdį. Kai jūsų mažametis vaikas bėga į degantį laužą, jūs jį pagaunate už rankos ir greičiausiai subarate jam to neleisdami, ir iš meilės paaiškinate, kad bus blogai. Aš manau, kad pandemija ir yra degantis laužas. Jeigu mes dabar nesudrausminsime tų kolegų, kurie dėl vienokių ar kitokių asmeninių įsitikinimų nenori skiepytis ir taip kenkia visai visuomenei, mes elgsimės neatsakingai. Aš labai kviečiu nustoti trypčioti. Mes neturėtume kalbėti apie mokamus testukus ar nemokamus testukus. Mes turėtume kalbėti pagaliau apie privalomus skiepus. Aš tikrai kviečiu ir Seimo opoziciją nustoti trypčioti, ir Prezidentą nustoti trypčioti. Jeigu mes norime pabaigti vieną dieną pandemiją, jeigu mes vieną dieną norime atverti ligonines realiai sergantiems žmonėms, kurie negauna planinių procedūrų ir operacijų, mes turime imtis griežtesnių ir efektyvesnių priemonių, tarp jų ir atmesti Prezidento veto, kuris kalba apie galimybę žmonėms ir toliau nepasitikėti mokslu. Tikrai kviečiu balsuoti už tai, kad būtų atmestas Prezidento veto ir pagaliau imtasi ryžtingesnių sprendimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kitaip negu kolega, kuris kalbėjo prieš mane, aš raginu palaikyti Prezidento veto. Dėl akylų akių šito kolegos, kuris ką tik kalbėjo, aš šiandien susimoku 250 eurų todėl, kad išdrįsau teatre dusdamas ir suprakaitavęs laikinai nusiimti kaukę. Susimokėjau 250 eurų, kadangi man sako tie kolegos – tu pats priėmei tuos įstatymus ir pats laikykis. Ačiū kolegai, kuris tai primena visuomenei. Štai kokie yra faktai. Šiandien per radiją buvo paskelbta, kad nė vienas žmogus Lietuvoje nemirė nuo skiepo. Nė vienas! Girdėjote per radiją? Nors skaitome informaciją, pasirodo, kad iš 25 numirusių, 15, matai, buvo tik vieną sykį pasiskiepiję arba… Vadinasi, 10 buvo visiškai paskiepytų ir numirė. Daugiau negu 4 tūkst. žmonių šiandien Lietuvoje guli po žeme su skiepu, po žeme su skiepu, o man aiškina Higienos institutas, kad ten nė vienas dėl skiepo nenumirė.
Mielieji, italai paėmė ir suskaičiavo, keliolika kartų sumažino savo kovido nelaimių skaičių ir ten lieka tik gal kokie ne visi 3 %. Mes aklai vėl vykdome kažkieno nurodymą ir reikalaujame negalimų dalykų. Skiepas yra ne-pri-va-lo-mas, o testas verčia atlikti neprivalomą dalyką. Ir mes dabar studentus varysime iš darbo, neduosime ramybės garbingiems, sąžiningiems žmonėms todėl, kad jie (…) nesitestavo. Aš labai labai džiaugiuosi, kad Prezidentas palaiko Lietuvos sveikuomenę, ir raginu palaikyti jo veto. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia ką tik girdėjome žmogaus, kuriam kuoka yra argumentas, aiškinimus apie mokslą. Tai čia žemiau plintuso.
Gerai, aš bandysiu apie argumentus kalbėti. Pirmas dalykas, Prezidentas yra pasakęs, kad už skiepijimus yra atsakinga Vyriausybė, bet kai Vyriausybė nori prisiimti atsakomybę, Prezidentas sako veto. Antra. Patarėja sako, kad žmonės nekalti, Prezidento patarėja, suprask, kalta Vyriausybė. Kai Vyriausybė nori imtis veiksmų, Prezidentas sako veto. Tai gal leiskime Vyriausybei veikti ir neprimetinėkime jai atsakomybės, jeigu neleidžiama veikti. Tada Prezidentui krenta atsakomybė.
Aš girdėjau argumentus, kad visi moka mokesčius, o gydymas turi būti nemokamas, bet testavimas nėra gydymas. Ir sveikatinimasis, uodegų mirkymas eketėje, mankštinimasis, plaukimas irgi naudingas sveikatai. Bet jūs už dyką pas D. Kepenį kursų neišeisite, reikės uodegą mirkyti už pinigus, plaukyti baseine reikės už pinigus, mankštintis už pinigus. Tai ir skiepijimasis, kuris nėra gydymas, logiškai, turėtų būti už pinigus. R. Kuodis siūlo iš viso pakeisti viešosios veikos… Sveikatos įstatymą, padaryti taip, kaip padarė Singapūras. Gaila, kad mūsų Konstitucija to lyg ir neleidžia, pritarčiau tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Štai, mielas kolega paminėjo žodį „sveikatinimas“, bet įstatyme surašyta, kad tai yra gydymas, kad tai yra vaistai, kad tai yra medicininė technika, ten su tikrąja sveikata nieko nėra. Jie ir kai kurie kiti kolegos čia 30 metų trina Seimo kėdes, jie taip padarė, sukeitė sąvokas – nebėra gydymo, vien tik sveikatinimas. Pagalvokime, ką darome! Dabar lygiai tas pats: nebėra imuniteto, vien tik skiepai jums duos sveikatą. Pradėkime galvoti, ponai!
PIRMININKĖ. Motyvai. L. Nagienė kalba prieš.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, koks mūsų šio įstatymo tikslas? Tikslas – užkardyti šios ligos plitimą. Priėmus šitą teisės aktą ir apmokestinus tuos, kurie turės susimokėti už tą testavimą, jų skaičius sumažės, vadinasi, mes kai kuriais atvejais šito tikslo ir nepasieksime. Aš niekada nebuvau pasisakiusi prieš skiepus, pati pasiskiepijau, aš niekada nebuvau prieš testavimą, bet šiandien aš kalbu apie tai, kad šitie testai lygiai taip pat turi būti nemokami. Mes kaip tik taip židinius užgesinsime, jų neliks, ir kuo anksčiau nustatysime židinius, tuo bus geriau.
Todėl aš labai prašau jūsų: nepriešinkime visuomenės, negilinkime krizės tarp Prezidento ir Vyriausybės, bet tikrai pritarkime Prezidento veto, nes jis kalba apie socialinius klausimus, apie tai, kad už šitą testą nereikėtų mokėti. Patikėkite, tikrai yra dalis žmonių, negalinčių susimokėti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Navickas. Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Įdomiai šiandien, aišku, mes svarstome, kalbame apie santarvę, bet siūlome vienas kitam duoti į snukį. Na, gražu! Kita vertus, aš kartais klausausi opozicijos ir galvoju, suprantu, kad reikia daryti viską priešingai, negu sako valdantieji. Buvo toks psichoterapeutas F. Perlsas, sakė, kad dukart du yra keturi, net jeigu tai sako tau labai nepatinkantis žmogus.
Šiuo atveju mes kalbame, atrodo, apie labai paprastus dalykus, kad skiepai gali padėti ir kad skiepai padeda, tada pradeda sakyti, kad miršta ir neskiepyti. Bet yra lygiai toks pats argumentas, kaip sakyti, kad į autoavarijas patenka ir neišgėrę. Vis dėlto tai nieko nereiškia. Kai tu vairuoji išgėręs, galimybė tau padaryti autoįvykį, galimybė pakenkti kitiems yra žymiai didesnė. Šiandien mes iš tikrųjų paprasčiausiai ieškome bet kokios galimybės užkardyti, užsiimti prevencija tos pandeminės situacijos. Tikrai norime Kalėdas sutikti ne kokiame nors karantine, norime pagaliau atsigauti ir pradėti tikrai kurti Lietuvą, naujos kartos Lietuvą.
Šiuo atveju Prezidento veto, kuriuo nepasiūlyta jokių alternatyvų, man atrodo, yra netinkamas ir šiandien tikiu, kad jis bus atmestas. Pats Prezidentas sakė, kad jis susitaikys su bet kokiu Seimo sprendimu ir gerbs Seimo sprendimą. Man atrodo, šiuo atveju, jeigu norime susitaikymo, kaip ir Baltarusijos atveju, kai balsavome, ir šiandien turėtume visi balsuoti vieningai prieš veto.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, aš noriu pasinaudoti proga ir dar kartą paprašyti žmonių skiepytis. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad tai yra svarbiausias ginklas prieš kovidą. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad ta pati Pasaulio sveikatos organizacija ragina valstybes kuo plačiau testuoti. Turiu blogą įtarimą, kad jeigu mes šiandien atmesime Prezidento veto, nepamatysime valdančiųjų taip laukiamo skiepijimosi suaktyvėjimo, o štai testavimo apimtis gali rimtai sumažėti. Ligos plitimo galime taip ir neperlaužti.
Galiausiai pats esu pasiskiepijęs ir neseniai lengvai persirgau koronavirusu. Tikiu, kad skiepai padėjo man persirgti labai lengvai, tačiau jeigu nebūčiau testavęsis, būčiau net ir nesužinojęs, kad sergu ir galbūt užkrėtęs kitus. Taigi skiepai yra svarbūs ir dar kartą prašau Lietuvos žmonių apsvarstyti skiepų būtinybę, tačiau ir toliau būtina testuotis, teisingai nešioti kaukes, plauti rankas ir vėdinti patalpas. Taip sako Pasaulio sveikatos organizacija.
Kviečiu palaikyti Prezidento veto vien dėl to, kad nesumažėtų testavimosi apimtis. Taip pat manau, kad pritarę Prezidento veto mes galbūt suteiktume sveikatos apsaugos ministrui daugiau kūrybinės drąsos paieškoti sprendimų, ne tik nuolat kartoti pasakėlę iš rūsio apie skiepų būtinybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, tačiau gerbiamas J. Džiugelis nori per šoninį mikrofoną. Tuoj įjungsime. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi mūsų salės sveikuolis ką tik patvirtino, kad jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė – 250 eurų už kaukės nedėvėjimą, aš norėčiau pirmiausia padėkoti policijos pareigūnams, kad jie sąžiningai, atsakingai ir visiems vienodai taiko tiek įstatymus, tiek įsakymus ir nesegreguoja, ir nebijo mandato. Vienas dalykas.
Antras dalykas, aš norėčiau perspėti gerbiamąjį sveikuolį, kad šitas jūsų aksesuaras ant veido, kuris dabar yra uždėtas, nuo pirmadienio negalios. Kviesčiau pereiti prie normalių medicininių kaukių dėvėjimo, kad netektų dar kartelį tuštinti piniginės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų komentarą.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1088 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar, kadangi sutaupėme keltą minučių, aš siūlau apsvarstyti keletą rezervinių klausimų. Rezervinius 5, 6 klausimus. Gal gerbiamas pranešėjas Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma galėtų jį mums greitai pristatyti. Čia gal nesukels kontroversijų ir sutaupysime šiek tiek laiko iš rezervo. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai trumpi, paprasti nutarimų projektai. Vienu nutarimo projektu mes siūlome pagal Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos prašymą pakoreguoti Seniūnų sueigos sudėtį, įrašant į Seniūnų sueigą naująjį Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūną G. Palucką vietoj A. Syso. O kitu nutarimo projektu šiek tiek koreguojama kai kurių komitetų sudėtis. Darbo partijos frakcija pakeičia savo atstovus Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Sveikatos reikalų komitete, sukeičia vietomis. Europos reikalų komitete taip pat nedideli pakeitimai – pagal prašymą būtų išbraukiamas L. Savickas ir įrašomas A. Veryga pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pageidavimą. Kaip žinote, mes šiandien Seniūnų sueigoje patvirtinome, kad A. Veryga būtų išrenkamas ir šio komiteto pirmininko pavaduotoju.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūs pristatėte abu, nors vis tiek turime svarstyti iš eilės. Tai dabar rezervinis 5 klausimas. Ar yra dėl motyvų? Nematyti, lyg ir dėl motyvų niekas nenori pasisakyti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Svarstyme… Niekas nėra užsirašęs kalbėti svarstymo stadijoje. Ar galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Vienas straipsnis. Galėtų kalbėti keturi už, keturi prieš priėmimo stadijoje. Bet nėra kalbančių.
Taigi priėmimas. Balsuosime numatytu laiku.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1087(2) (priėmimas, svarstymas ir priėmimas)
Lygiai taip pat dabar rezervinis 6 klausimas. Turime vis tiek juos atskirai apsvarstyti, nors pristatė kartu. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Tuoj pažiūrėsime, ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje. Atrodo, kad nebus. Motyvai. Taip pat tikriausiai niekas neužsirašė jų išsakyti. Ar galėtume tuomet po svarstymo bendru sutarimu pritarti rezerviniam 6 klausimui? Dėkoju, pritarta.
Tuomet priėmimas. Čia yra keletas straipsnių. Priėmimas pastraipsniui. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi pastraipsniui pritarta. Balsavimas numatytu laiku, nes dėl motyvų niekas nėra užsirašęs kalbėti.
Gerbiami kolegos, sutaupėme šiek tiek laiko, dar turime 7 minutes. Norėčiau sužinoti, ar Seimas mano, kad galėtume pradėti balsavimo procedūrą, ar padarome 5 minučių techninę pertrauką? (Balsai salėje)
11.53 val.
Seimo savaitės (2021-11-15–2021-11-19) – 2021 m. lapkričio 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Galime darbotvarkę apsvarstyti. Turime svarbų rezervinį klausimą, jis irgi nėra ilgas, nėra kontroversiškas, tai galima būtų pristatyti. Aš pakviesiu gerbiamą Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją pristatyti mums savaitės, prasidedančios lapkričio 15 diena, Seimo posėdžių darbotvarkę. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės darbotvarkėje jau daugėja priėmimų. Jų nemažai matome ir antradienį. Dalis iš jų perkeliami iš buvusios šios dienos darbotvarkės. Taip pat antradienio darbotvarkėje atsiranda ir opozicinės Darbo frakcijos darbotvarkės dalis, jie geranoriškai sutiko ją perkelti iš šios dienos į antradienį. Iš pateiktų projektų aš kažko ypatingo išskirti negalėčiau. Galbūt išsiskiria svarstymo ir priėmimo stadijos viso paketo dėl praėjusių metų finansinių ataskaitų. Mes turėsime tokį bendrą ir buvusios, ir dabartinės Vyriausybės produktą, kai buvusi Vyriausybė suformavo turinį, o dabartinė Vyriausybė tai įformino atitinkamoje ataskaitoje. Daug finansinių klausimų, kaip minėjau. Bet, manau, savaitė bus rami. Aš neįžiūriu, kad bent vienas klausimas čia mums sukeltų daug aistrų Seimo posėdžių salėje.
Dar atkreipsiu dėmesį į vieną dalyką, kad mes negalime šiuo metu svarstyti Konstitucijos pataisų, nes priėmėme Nepaprastosios padėties įstatymą, jis labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kol galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Pirmininkės pavaduotojui už pristatymą. Dabar jūsų norėtų paklausti (dar neskubėkite iš tribūnos) gerbiamas R. Šarknickas. Prašom, gerbiamas Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Aš norėjau jūsų paklausti, ar iš tikrųjų yra sąžininga daugeliui Seimo narių nežinant, Lietuvos žmonėms nežinant staiga įkišti į rytinę darbotvarkę klausimą dėl dekriminalizavimo? Mes panašų atvejį turėjome ir antradienį dėl KRF, taip pat nežinojome, nėra išdiskutuota, kalbėta ir jūs staiga Seniūnų sueigoje nusprendžiate priimti ir įtraukti į darbotvarkę šitą klausimą. Ar kitą savaitę taip pat planuojama ką nors buldozeriu padaryti vėl nesišnekant, kad jums būtų naudingai prastumti tie įstatymų projektai? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kol kas neturiu žinių, kad būtų siūloma ką nors netikėtai įtraukti, ką nors politiškai aštraus, kaip šiuo atveju galima apibūdinti jūsų paminėtą projektą. Dėl to projekto svarstymo aš pasakyčiau, kad jis kaip joks kitas buvo išsamiai svarstomas, buvo net kelios diskusijos su ekspertais, visos stadijos yra pereitos, likęs priėmimas. Tai koks nors atidėjimas čia nieko neduoda, po svarstymo stadijos Seime kokių nors ypatingų procedūrų nėra numatyta, tiesiog toliau seka priėmimas, jis gali būti bet kurią dieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar M. Majauskas nori jūsų paklausti. Neskubėkite, gerbiamas Jurgi, iš tribūnos. Užsirašė klausti. (Balsai salėje) Gerbiamas Jurgi, jūs nesutinkate grįžti į tribūną?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš vis tiek norėčiau paklausti gerbiamo Jurgio, būkite malonus, grįžkite į tribūną.
PIRMININKAS. Prašome labai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, gal būtų galimybė kitą savaitę apsvarstyti ne tik Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, bet ir bazinio dydžio klausimą? Jį, aš suprantu, yra apsvarstęs komitetas. Tai būtų du tokie reikalaujantys gana reikšmingų valstybės biudžeto lėšų ir galėtų būti apsvarstyti tuo pat metu. Jeigu būtų tokia galimybė, prašytume įtraukti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai tokia galimybė yra. Šiaip mes rūpestingai įtraukiame iš esmės visus projektus, kuriuos tik pasiūlo komitetai. Kaip aš suprantu, yra toks siūlymas jūsų, kaip komiteto pirmininko, tai galime fiksuoti, kad tas projektas taip pat atsiranda kitos savaitės darbotvarkėje šalia jūsų paminėto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte dabar jau į visus, atrodo, klausimus, niekas neužsirašė, ar ne, gerbiami kolegos, kad nereikėtų vėl Jurgiui trečią kartą grįžti. Neužsirašė, gerai.
Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pristatytam klausimui? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti? Gerai, balsuojame, jeigu norite balsuoti, tenka balsuoti. Prašom pradėti balsavimą. Balsuojame dėl savaitės, prasidedančios 15 dieną, posėdžių darbotvarkės, ją pristatė gerbiamas J. Razma. Dėkoju.
Užsiregistravo 134, balsavo 133: už – 128, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi mūsų darbotvarkė yra patvirtinta.
Džiaugiuosi ir dabar pereisime prie įdomiosios mūsų šios dienos dalies – balsavimu apsvarstytų klausimų pagal darbotvarkę. Gerbiami kolegos, susikaupkime. Aš taip pat priminsiu Seimo statuto 167 straipsnį, kokia yra procedūra, kai yra svarstomas Prezidento veto, tai yra grąžinto įstatymo priėmimas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Nekomplikuodamas situacijos, nepasakosiu, kas bus toliau, nes pirmas balsavimas dabar yra, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Balsavimas bus toks.
12.00 val.
Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo Nr. IX-1165 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-764GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-764GR. Teikėjas – Respublikos Prezidentas. Grąžintas įstatymas. Priėmimas. Balsuojame, ar priimti įstatymą be pakeitimų, tai yra tokį, kokį Seimas buvo priėmęs. Balsuojame, ar priimti įstatymą be pakeitimų, tai yra nepritarti Prezidento veto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 136, balsavo 136: už – 74, prieš – 52, susilaikė 10. Taigi įstatymas yra priimtas be pakeitimų. (Gongas)
12.01 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 21, 49 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-765GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – tai yra lydimasis (kolegos, susikaupkime) projektas Nr. XIVP-765. Grąžintas įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Triukšmas salėje! Kolegos, susikaupkime. Dabar balsuosime dėl lydimojo taip pat: ar priimti įstatymą be pakeitimų, tai yra tokį, kokį buvo priėmęs Seimas, taip nepritariant veto. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Šiuo atveju Prezidentas nesiūlė pakeitimų, bet nesvarbu, vis tiek balsavimas yra toks, koks yra: ar pritarti įstatymui be pakeitimų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 134, balsavo 133: už – 77, prieš – 42, susilaikė 14. Įstatymas yra priimtas be pakeitimų. (Gongas)
12.02 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912. Dar vienas grąžintas įstatymas Seimui svarstyti. Procedūra ta pati. Pirmiausia balsuosime, ar pritarti įstatymui be pakeitimų, tai yra tokiam, kokį Seimas buvo priėmęs. Balsuojame. Kolegos, susikaupkime. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 134, balsavo 134: už – 73, prieš – 57, susilaikė 4. Taigi įstatymas yra priimtas be pakeitimų. (Gongas)
A. Petrošius nori per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš tikrai pirmiausia šiandien norėčiau padėkoti kolegoms už sutelktumą, nes tai yra svarbus klausimas. Tikiu, kad užbaigsime šitą etapą, nustosime plėtoti segregacijos temą ir nebebus galimybės prie to sugrįžti.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų Seimo sveikuolį, kuris idealizuoja mūsų natūralų imunitetą. Jį taip pat gerbiu ir manau, kad tai yra teisinga. Bet vis pamiršta pasakyti savo rinkėjams ir savo sekėjams, kad jis ir turėjo pagrindą galimybių pasui, kurį vadina vergovės pasu, išsiimti, ir juo naudojosi. Tai žiūrėdamas savo rinkėjams į akis pasakykite tai visada. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galėtume sutarti, kad nepradedame dabar replikų, pasirodymo per šoninius mikrofonus? Aš suprantu, kad jūs norite reaguoti į tai, ką pasakė kolega. Aš tikrai suprantu jus ir jūs turite visišką teisę reaguoti, bet gal po visų balsavimų? Dabar susikaupę. (Balsai salėje) Kolegos, sutarkime, po balsavimų tikrai visi išsisakysime. Gal norėsite daugiau ką pasakyti, bet tai jau po visų balsavimų. Ar galėtume, nes Seimas yra susikaupęs, balsuojame. Dabar mes išbalansuosime visą procedūrą, nes dabar yra numatyta balsuoti. (Šurmulys salėje) Jūs kratote galvas. Gerai, V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų galima pasveikinti valdančiuosius, jūs esate konstitucinių teisių okupantai ir žmonės su jumis turėtų elgtis kaip su okupantais. (Plojimai, šurmulys salėje)
PIRMININKAS. D. Kepenis per šoninį mikrofoną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Daugybė studentų, kurie visą gyvenimą taupė savo mokslui, turės jį mesti, nes nesusimokės už tuos jūsų dabar testus nubalsuotus. Tie testai privers skiepytis, o mes negalime pripažinti kaip privalomų… Jie jums padėkos dabar.
PIRMININKAS. Gerai, per šoninį mikrofoną taip pat V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas už.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo – jūsų balsas už. Paskutinis M. Puidokas per centrinį mikrofoną. Prašau.
M. PUIDOKAS (DPF). Šiandien oficialiai ta diena, kai jūs įteisinote segregaciją ir kad Lietuvoje turime dviejų rūšių piliečius, nors mokesčius moka ir teises vienodas pagal Konstituciją turi visi žmonės. Ir įvairiose Europos šalyse, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose aukščiausi teismai priima sprendimus, kad tokia praktika yra ydinga ir diskriminuoja žmones, pažeidžia jų teises. Aš tikiu, kad sulauksime ir Lietuvoje tos dienos, kai šis veiksmas – segreguojant žmones, juos diskriminuojant – bus įvertintas teisiškai ir visi, kurie pasisakė už tai, bus atitinkamai įvertinti teismo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Daugiau niekas nenori pasisakyti per šoninį mikrofoną. Džiugu, galėsime tęsti balsavimą.
12.06 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 4, 12, 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas, taip pat grąžintas įstatymas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553GR. Procedūra ta pati. Priėmimo stadija. Balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, kaip Seimas buvo priėmęs. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 131, balsavo 131: už – 78, prieš – 50, susilaikė 3. Taigi, įstatymas yra priimtas be pakeitimų. (Gongas)
S. Gentvilas nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ypač Tomai Tomilinai, Linai Jonauskai, tikrai buvo pastabų per šio veto svarstymą, į jas tikrai atsižvelgsime. Tikrai ministerijos vardu įsipareigojame iki Naujųjų metų Aplinkos apsaugos komitete pristatyti poįstatyminius teisės aktus, kad nebūtų jokių baimių ir rizikos, kad iš tikrųjų yra galimų piktnaudžiavimų arba neatsakytų klausimų visuomenei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat per šoninį mikrofoną nori pasisakyti gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš noriu padėkoti ministrui už tą gerą valią. Ačiū. Bet tikrai Prezidento veto priėmimas būtų geresnis signalas visai visuomenei, kad institucijos tariasi, bet ir už tai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad vieni kitiems šiandien dėkojame. Tai tikrai daug gražiau, nei vieni kitiems epitetus laidome.
12.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Kitas svarbus klausimas. (Balsai salėje) Taip, darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95(3). Čia priėmimas, tačiau mes turime pastraipsniui procedūrą dar įveikti.
Taigi, 1 straipsnis. Balsuosime dabar pastraipsniui. Bendru sutarimu, kaip suprantu, neklausti, ar norite straipsnius priimti? (Balsai salėje) Balsuosime, taip. Tada dėl 1 straipsnio dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame tik dėl 1 straipsnio. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 63, prieš – 56, susilaikė 5. Taigi, straipsniui yra pritarta.
2 straipsnis. Taip pat balsuosime dėl 2 straipsnio. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: už – 63, prieš – 56, susilaikė 4. Straipsniui taip pat yra pritarta.
3 straipsnis. Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai: už – 61, prieš – 55, susilaikė 6. Lygu. Tai iš karto ir perbalsuojame, gal ne visi, kas norėjo, balsavo. Dėl kitų straipsnių buvo kita proporcija, tai perbalsuojame dėl 3 straipsnio, nes neaiškus rezultatas, yra lygu.
Užsiregistravo 125, balsavo 125 Seimo nariai: už – 63, prieš – 56, susilaikė 6. Straipsniui yra pritarta.
Dabar dėl 4 straipsnio, tik dėl įsigaliojimo datos. Prašom balsuoti dėl 4 straipsnio.
Užsiregistravo 125, balsavo 124 Seimo nariai: už – 64, prieš – 54, susilaikė 6. Straipsnis yra priimtas.
Dabar balsuosime dėl viso įstatymo, bet prieš tai bus dar motyvai. Keturi už, keturi prieš. Prašom. Už kalba gerbiama A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, Lietuva iš tiesų turi daugybę pasiekimų. Mes tarptautiniuose ekonomikos, kituose reitinguose esame daugeliui šalių pavyzdys. Mūsų sėkminga transformacija iš komunizmo, iš autoritarizmo į liberalią demokratiją yra daug kam įkvėpimas. Tačiau yra klausimų, kuriais Lietuva iki šiol yra kartu nudažyta su Baltarusija, Rusija ir kitomis autoritarinėmis diktatūrinėmis valstybėmis. Tai yra vienas iš šitų klausimų – pagalbos žmonėms, kurie yra priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų klausimas, perteklinis tokių žmonių kriminalizavimas. Mes kviečiame tą geležinę uždangą nuleisti, ją sunaikinti ir ištiesti žmonėms ranką. Teisininkai šitoje salėje, tokių yra, turėtų žinoti, jog ultima ratio principas byloja apie tai, jog baudžiamieji įstatymai turi būti taikomi tik tada, kai visos kitos priemonės yra išnaudotos. Kolegos, visos priemonės nėra išnaudotos ir mes esame pasiryžę jas išnaudoti ne tik panaikindami šitą baudžiamąjį įstatymą ir nebausdami žmonių, kurie turi priklausomybę, o jiems suteikdami pagalbą. Vyriausybė yra numačiusi 11 mln. eurų savivaldybėms priklausomybių prevencijai. Tai yra rimtas žingsnis. Visos frakcijos Seime pasirašė biudžeto pasiūlymą skirti 3 mln. eurų žmonėms gydyti kitąmet. Čia yra tik viena dalis viso sprendimo.
Ačiū visiems kolegoms, kurie supranta šią problemą, ir kviečiu suprasti ir kitus. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Tai įstatymo projektas, kuriam įsigaliojus jaunimui bus pasiųsta klaidinga žinutė dėl to, kad narkotikų vartojimas nėra nieko blogo. Daugelis turime vaikų, anūkų ir tikiu, kad visi norime jiems gero. Balsuoti teisę šiandien turi tik Seimo nariai. Jauskime atsakomybę ne tik už savo šeimas, bet ir už visą valstybę ir jos jaunosios kartos sveikatą. Apsilankymas narkomanijos reabilitacijos klinikose visam gyvenimui leidžia suprasti, kokio rimtumo problema yra priklausomybės ir kaip skaudžiai tai smogia ne tik pačiam suklupusiam žmogui, bet ir visai jo šeimai.
Pereikime prie faktų. Norima dekriminalizuoti visų rūšių narkotines, psichotropines ir psichiką veikiančias medžiagas. Tiesa ta, kad prisidengiant madingu Amsterdamo šūkiu dėl kanapių legalizavimo ir apsimestinio siekio jaunimą išgelbėti nuo teistumo suklydus bandoma prastumti teisinius sprendimus, atversiančius kelią laisvam heroino, LSD, kokaino, metamfetamino ir kitų narkotikų vartojimui. Pirmas nusižengimas užtrauks tik įspėjimą arba baudą nuo 30 eurų, kuri, sumokėjus laiku, pavirs 15 eurų bauda.
Kolegos, ar tai adekvačios priemonės, kurios atgrasys jaunus žmones nevartoti narkotikų? Akivaizdu, kad įvyks priešingai ir tai taps kvietimu nesisieloti dėl pasukimo į priklausomybės ir gyvenimo klystkelius. Kodėl mes nenorime sekti Suomijos, Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos ar Latvijos pavyzdžiais, kai yra galimybė baudžiamosios atsakomybės netaikyti, jeigu tokie asmenys sutinka privalomai išpildyti tam tikras sąlygas, o jų veikla nekelia grėsmės visuomenei, yra atsitiktinė, asmeniniam vartojimui? Tos sąlygos apima sutikimą privalomai ne mažiau nei metus dalyvauti reabilitacijos, gydymo nuo narkomanijos programose. Tokiu atveju mes iš tikrųjų žmonėms padėtume ir gydytume juos, nes jie turi didžiulę motyvaciją gydytis ir spręsti priklausomybės problemas.
Kolegos, kviečiu nepritarti, nes pataisų autoriai meluoja. Šiuo metu Lietuvoje narkotikų vartojimo lygmuo yra du su puse karto mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. Kam keisti tvarką, kuri duoda rezultatus? Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau užsirašė kalbėti gerbiamas A. Valinskas už. Prašom.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien kalbame ne dėl to, ar narkotikai yra gerai, ar blogai, nors taip kartais ir bandoma šią diskusiją pateikti. Mes kalbame dėl efektyviausių narkotikų kontrolės priemonių. Kriminalizacija ir baudžiamoji atsakomybė tokios tikrai nėra. Tai akivaizdžiai rodo ir atsakingų Lietuvos institucijų pateikiama informacija, tai pabrėžia ir tarptautinės organizacijos, ir lyginamosios analizės. Tai mums visiems čia, Seime, šioje Seimo salėje, aiškiai dėstė Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai.
Cituojant vieną iš šitos diskusijos dalyvių, taip, dekriminalizacija nėra joks stebuklas, bet ji yra reikalinga. Taip jau yra nusprendęs ir Seimas, praėjusioje kadencijoje numatęs dekriminalizaciją savo paties priimtoje Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programoje. Priklausomybė jau yra bausmė. Niekas savo pirmos klasės rašinėliuose nerašydavo, kad užaugęs nori būti priklausomas nuo narkotikų. Tai nėra niekieno svajonė, tai nėra niekieno siekiamybė, tačiau taip nutinka. Tokia yra realybė, tad mes turime rinktis adekvačias ir pačias efektyviausias reakcijos priemones.
Privalome suprasti, kad dabartinė mūsų reakcija, o ne isteriškas ir nepamatuotas svaidymasis baudžiamąja teise, yra viena iš kaladėlių domino grandinėje, vedančioje į nepasitikėjimą valstybe apskritai. Šią pamoką esame išmokę visai neblogai, kuomet kalbame apie kitas priklausomybes. Nei priklausomybės nuo lošimų, nei nuo alkoholio, nei bet kurios kitos priklausomybės mes neišvarome iš žmonių baudžiamąja atsakomybe.
Dekriminalizacija, žinoma, turi ir kitų teigiamų aspektų, tačiau neapsisprendusius raginu pagalvoti būtent apie tuos žmones, kovojančius su savo priklausomybių demonais. Tikiu, kad savo pavyzdžiu, Seimo pavyzdžiu, šiandien galime tiems žmonėms ir visiems kitiems parodyti gerą valią ir sugebėjimą atsitiesti po padarytos klaidos, tai yra perdėtos kriminalizacijos, kainuojančios tiek daug mums visiems. Kviečiu palaikyti projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš manau, kad šioje diskusijoje mes labai dažnai supainiojame argumentus ir bandome pasakyti, kad demkriminalizacija yra noras padėti priklausomiems asmenims. Mes gi teikėme siūlymus, kad atsirastų įpareigojimas neturintiems priklausomybės lankyti specialius kursus, turintiems eiti gydytis ir taip išvengti atsakomybės. Deja, tam nebuvo pritarta ir tai reiškia, kad šituo noru nėra pagrindo tikėti.
Aš manau, kad čia noras yra visiškai kitas – judėti link narkotinių medžiagų normalizavimo, vadinasi, pasakyti visuomenei, kad vartoti yra normalu, ir už tai susimokėjus keliolikos ar keliasdešimt, kaip sakė, eurų baudą galima tai tęsti. To nevengia pasakyti ir žmonės, kurie teikė šiuos siūlymus, prisipažįstantys, kad jie iki šiol patys vartoja narkotines medžiagas ir nemato jokios problemos. Manau, kad tai yra tiesiog dviveidystė.
Mes kalbame apie visas narkotines medžiagas, ne apie kokias nors kanapes ar panašiai, ir kaip pavyzdžius pateikiame valstybes, tokias kaip Portugalija arba Estija, kur situacija yra blogesnė, negu mes turime dabar Lietuvoje. Aš niekaip nesuprantu, kam mes lygiuojamės į šalis, kuriose yra blogiau, ir sakome, kad mes turime išeiti iš kažkokios, suprask, komunistinės uždangos. Apie kokias mes čia uždangas kalbame?
Iš tikrųjų Lietuvos situacija yra gera, o kai man yra sakoma, kad tarptautinės organizacijos kažką rekomenduoja, netikiu, kolegos, nė vienu jūsų žodžiu. Vyriausybė nubalsavo už priemones, prieš kurias griežtai pasisako Pasaulio sveikatos organizacija, ir nematė dėl to jokios problemos. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Su vienu pono A. Verygos argumentu negaliu sutikti. Pavyzdžiui, aš pats niekada nesu vartojęs, bet noriu pasakyti, kad bet koks kalbėjimas, kuris panašus vos ne į raginimą, man yra nepriimtinas, bet aš tikrai nenoriu sutikti su kitu argumentu, kad dabar čia mes vos ne skatinsime. Taigi mes tik grįžtume į situaciją, kuri buvo iki 2017 metų, iki baudžiamosios atsakomybės įvedimo. Negi, kolega, norite pasakyti, kad iki 2017 metų beveik buvo raginama, skatinama ar kaip nors panašiai elgiamasi?
Manau, kad valstybė neturėtų taikyti griežčiausiojo kodekso, tai yra Baudžiamojo kodekso numatytos atsakomybės už tuos dalykus, kurie iki 2017 nebuvo baudžiami pagal Baudžiamąjį kodeksą. Manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir jos nereikia taikyti. Iš dalies džiaugiuosi, kad šiame Administracinių nusižengimų kodekse padidintos baudos, jos galėtų būti didinamos. Iš dalies sutinku, kad, matyt, pajudėjus šiam procesui tikrai reikėtų eiti į sveikatinimo, prevencijos priemonių plėtrą ir apie tai esu kalbėjęs iš tribūnos svarstymo stadijos metu, tačiau svarbiausias dalykas, man atrodo, šiandien, kad baudžiamoji atsakomybė yra perteklinė už tokius nusižengimus, kurie yra numatyti ir šiame kodekse, ir Baudžiamajame. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Tenka konstatuoti, kad Vyriausybė neturi kryptingos narkotikų vartojimo, prevencijos ir kontrolės programos, tačiau Vyriausybė neturi ir noro to daryti. Vyriausybė pasirinko priešingą kryptį – legalizuoti šį gėrį, panaikinti teisinę atsakomybę narkotikus vartojantiems asmenims. Valstybinė narkotikų kontrolės ir prevencijos programa skelbia, jog pagrindinis tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, o viena pagrindinių prevencijos programos veiklos krypčių yra pasiūlos mažinimas, o jis suprantamas kaip valstybinis reguliavimas veiksmingai naudojant kontrolės ir baudžiamojo teisingumo sistemas siekiant kuo labiau riboti neteisėtų psichotropinių medžiagų fizinį ir ekonominį prieinamumą. Tad norėčiau klausti Vyriausybės. Kur priemonių planas? Atsakingi asmenys, įgyvendinantys šį planą, atsakingos institucijos, Vyriausybė ir premjerė kratosi šios atsakomybės. Prabėgo du dešimtmečiai nuo 2002 metų, kai Seime teko įkurti ir vadovauti Narkomanijos prevencijos komisijai. Vyriausybė tuokart turėjo išties ambicingų tikslų, bet per tą laiką, per tuos du dešimtmečius, Lietuva tapo tranzitine narkotikų gabenimo šalimi. Vien konfiskuotų narkotikų kiekis skaičiuojamas tonomis. Jei Vyriausybė imasi kokių nors veiksmų, visi jie skirti tik kovai su pasekmėmis. Visos metadono programos, programos, kurios yra taikomos švietimo sistemoje, tikrai to neatstos, todėl siūlau balsuoti…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (DPF). …prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbės gerbiama L. Pociūnienė. Prašau.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, man atrodo, nedaug yra įstatymų projektų, kurie būtų šitaip apipinti klaidinančių interpretacijų. Daug jų mes girdėjome šiandien iš opozicijos pusės. Vis dėlto grįžkime prie faktų. Esmė ta, kad šis įstatymas yra narkotikų prevencijos labai svarbi dalis, bet ne paskutinė. Iš tikrųjų programos yra kuriamos, Vyriausybė yra skyrusi lėšų. Jeigu mes nubalsuosime prieš šį įstatymą, mes taip pat uždarysime ir lėšų skyrimą labai svarbioms narkotikų prevencijos programoms. Dekriminalizuodami mes renkamės modernų prevencijos planą. Balsuodami už paliekamą kriminalinę atsakomybę už mažus kiekius, mes iš tikrųjų pasiliekame senojoje baudų ir bausmių vagoje, ji neveikia, ji nepadeda. Yra modernių programų, tikrai veikiančių, tikrai padedančių, patikrintų ir tose šalyse, kurios turėjo labai rimtų problemų dėl narkotikų vartojimo ir prekybos. Aš manau, kad mes turėtume vadovautis pažangiausia praktika spręsdami šį klausimą. Todėl labai raginu visus, ypač abejojančius, balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal iš vietos nereplikuokime. Kol kas visai konstruktyvi diskusija. Gerbiama L. Nagienė kalbės prieš. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Truputėlį net pasižymėjau ir galvoju… Sako, Lietuva turi daugybę pasiekimų. Ar čia yra pasiekimas, jeigu mes priimsime šitą įstatymą? Vėl cituoju: „Čia bus pati efektyviausia priemonė.“ Jei priimsime įstatymą, tai bus pati efektyviausia priemonė kovai su narkomanija. Man net klausimas kyla, pati dedu klaustuką. Kas leis ir prieštaraus, jeigu nepriimtume šito įstatymo… Ką tik prieš mane pretendentė kalbėjo, sako, mes negalėsime tuomet sveikatinimui skirti. Kas tam prieštarauja? Man niekaip nesuprantami motyvai. Mes norime skatinti narkomaniją.
Kitas klausimas. Kas auginame vaikus, užauginome jau tuos vaikus, turime anūkų, mes apie jų kartą pagalvojame. Pažiūrėkite, kaip būna kartais prie mokyklų, kaip dar dabar yra. Autobusiukai atvažiuoja, platinimas visų narkotinių medžiagų. Taip pat net ir gamyba šiame įstatyme numatyta. Vadinasi, aš gaminsiu nedaug, parodysiu tą kiekį, jūs nerasite pas mane, aš lygiai taip pat būsiu baudžiamas, tik administracine tvarka.
Dabar kitas momentas. Kodėl nebuvo pirmiausia pradėta nuo to, kad sveikatinimo priemones numatytume? Visas sveikatinimo priemones. Išgirdome labai daug skaudžių istorijų, susidūrėme. Imkime ir pažiūrėkime, kaip yra tuose pačiuose Amerikos universitetuose. Jeigu tu rūkei žolę, tave iš universiteto išmes. Kodėl mes taip elgiamės ir norime skatinti nuo mažo kiekio pripratinti jaunimą?
Ir paskutinis sakinys, paskutiniai žodžiai. Kai Žemė kreipėsi į Dievą, kad per daug žmonių, ačiū, kad palengvinote, Žemė atsakė. Tai yra vieno garsaus politiko pasakymas. Ačiū. Ir prašau balsuoti prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Lieka svarbiausias akcentas – balsavimas.
Gerbiami kolegos, kviečiu susikaupti, susitelkti.
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95(3). Priėmimas. Balsavimas. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 61, prieš – 58, susilaikė 7. (Šurmulys salėje) Kolegos, gal galima triukšmą salėje sumažinti? Įstatymas nepriimtas. Gerbiami kolegos, yra taisyklė, kad Seimo salėje neplojame, netriukšmaujame. Balsavimas yra toks, koks yra. Dabar turime apsispręsti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti? Sekundę, ne ne. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, yra lydimasis 1-5.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96(2), jis yra lydimasis. Jo svarstyti dabar nebegalime, neišeina, komiteto pirmininkas pritaria, nes nepriimtas pagrindinis įstatymas. Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji, man atrodo, kad čia labai gerai kalbėjo pranešėjai, jeigu narkotikus vartoja studijuodamas universitete, jis atleidžiamas iš universiteto, tačiau Seimo narė, kuri viešai džiaugiasi, kad vartoja narkotikus, toliau dirba Seime. Man atrodo, kad tie, kurie balsavo už narkotikų legalizavimą, ypač tokie vyresnio amžiaus kaip Kęstutis arba L. Pociūnienė, palaidojusi savo vyrą, turėtų pasidaryti narkotikų testą, ar jis yra teigiamas, ar neigiamas. Čia, aš manau, kad tikrai kas nors su psichika negerai šiems žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Apsvaigusią tautą lengviau valdyti – tai okupantų metodas. Tik galime pasidžiaugti tuo, kad jis neperėjo.
PIRMININKAS. M. Puidokas per šoninį mikrofoną.
M. PUIDOKAS (DPF). Aš noriu padėkoti kolegoms, kurie nepalaikė šio ydingo ir žalingo mūsų jaunimui įstatymo projekto. Ačiū, kad išgirdote medicininius argumentus, rimtus argumentus, ir kad jums rūpi, kokia bus mūsų jaunimo ateitis. Dėkui.
PIRMININKAS. M. Maldeikis per šoninį mikrofoną. Ne, jūs nenorite. Gerai, tada iš eilės vėl gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų laukiau šios progos nuo užpraeito ketvirtadienio, kai vienas kolega iš dešiniosios frakcijos pasakė: geras oratorius, bet prastas orakulas esi. Tie skaičiai faktiškai atitiko, bet šlykštu ir baisu. Kai atsikelsite, žurnalistai, pažiūrėkite to orakulo konservatoriaus, ką jis nurodinėja J. Urbanavičiui ir ką nurodinėja kitiems daryti. Jis demonstratyviai liepia ištraukti korteles, prie jo priėjęs ir prie kitų žmonių. Šiandien matome, kaip konservatorių partijoje vyksta mobingas, kokios vyksta diskusijos ir derybos. Buvo šlykštu ir nemalonu matyti.
Bet visų pirma aš tikrai labai noriu padėkoti Morganai. Morgana atliko labai sudėtingą ir sunkų darbą čia. Jeigu mes visi galvojame, kad žmonės, kurie turi priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nėra mūsų visuomenės dalis, tai jos kova šiuos du mėnesius labai stipriai išryškino, kokią problemą turime Lietuvoje. Jinai vienintelė iš mūsų, Seimo narių, išdrįso pasakyti, kad jinai ir jos aplinka turėjo šitą problemą, iš jos kapstėsi, kai tuo momentu kai kurie kiti Seimo nariai, kurie savo šeimose su savo vaikais tokių problemų turėjo, neišdrįso apie tai diskutuoti. Tai yra sveikintinas dalykas. Aš manau, kad tas jos žingsnis, kuris buvo žengtas šiandien ir šį mėnesį, nesustos. Tikrai linkiu Laisvės partijai: būkite ryžtingesni laužydami ranką konservatoriams ir reikalaudami biudžeto pinigų, kad biudžete atsirastų asmenims, kurie turi problemų, o jų vis daugėja ir jos augs…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, labai ilgai trunka…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš galiu kalbėti per šoninį mikrofoną, replikuoti tiek, kiek noriu, Seimo statute nėra reguliuojama nei 5, nei 7 minutės. Jums gali Violeta tai pasakyti.
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamas Remigijau, jeigu jau taip, aš turiu teisę jums išvis nesuteikti žodžio.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Turite teisę suteikti.
PIRMININKAS. Prašau trumpinti.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Bet ką aš noriu pasakyti, gerbiamieji. Jeigu mes kalbame Seime apie mobingą, apie laisvą balsavimą ir panašiai, tai šiandien šiuo atveju nemačiau niekur, išskyrus – noriu padėkoti Liberalų sąjūdžiui, keturiems atstovams, kurie išdrįso paprieštarauti kandidatės į Prezidentus nurodymams, kad jūs turite sėdėti salėje ir balsuoti. Jie atsistojo ir kaip vyrai išėjo. Tai sveikinu su jūsų demokratijos švente Liberalų sąjūdį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar gerbiamas D. Kepenis per šoninį mikrofoną. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes čia daug kartų vartojame žodį „sveikatinimas“ ir mums atrodo, kad tai yra sporto pinigai, tai yra tie pinigai, kurie leidžia vaikams darželyje sportuoti, seneliams uoliai sveikti. Tačiau, pasirodo, jeigu jūs perskaitytumėte Sveikatos sistemos įstatymą, sveikatinimas tai yra pirmiausia gydomoji veikla, farmacinė veikla, ten yra visi skiepai ir visa medicininė technika. O tikrajam sveikatinimui pinigų niekuomet nelieka. Todėl šiandien krenta mūsų rezultatai ir olimpinėse žaidynėse, krenta krepšinio. Mes visi dabar nuolat pralaimime, nes meluojame vienas kitam. Nedavėte pinigų sveikatinimui ir neduosite! Nėra jokio tikėjimo.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs kalbate į mikrofoną, todėl šaukti nėra pagrindo. Gerbiamas V. Mitalas per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, balsavimas įvyko, nuaidėjo plojimai, bet nežinau, kodėl tie plojimai nuaidėjo, nes problemos mes neišsprendėme. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė įstatymo projektui. Sveikatos reikalų komitetas yra pritaręs įstatymo projektui. Matyt, Seimo salėje tvyrojo kažkokia kita dvasia, kuri neleido šito įstatymo kol kas priimti. Bet vis tiek anksčiau ar vėliau mes eisime tų problemų sprendimo keliu. Aš siūlau pasinaudoti Statuto teise ir pavesti pagrindiniam komitetui – Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris yra išnagrinėjęs šitą klausimą iki panagių… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nešaukite iš vietos.
V. MITALAS (LF). …parengti įstatymo projektą šia tema, kad mes iš tikrųjų galėtume turėti sutarimą dekriminalizacijos srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Vis dėlto nesmagiai pasijutau, kai P. Gražulis pasisakė apie L. Pociūnienę, apie šeimą, apie vyrą. Vis dėlto siūlyčiau kitą kartą susilaikyti nuo tokių skaudžių dalykų apie šeimas ir likimus, nes Liudai tikrai yra sunku ir nelengva, nederėtų tokių dalykų daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos! Būtent, gerbiamas Petrai, užteks. Dabar gerbiamas A. Stončaitis per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš esu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys. Čia buvo skambiai pasakyta, kad neva visas komitetas pritarė. Taip toli gražu tikrai nebuvo. Asmeniškai aš nepritariau ir dar keletas narių nepritarė. Paprasčiausiai, jeigu gerai pamenu, ten lėmė pirmininko balsas.
Kolegos, tikrai pats nepravardžiuoju, neįžeidinėju ir norėčiau, kad neįžeidinėtume vieni kitų. Bet supraskime, kad šiandien šiuo balsavimu laimėjome visi, absoliučiai visi ir su visa Lietuva. Sveikinu jus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų rezultatas yra toks, koks yra, ir prie asmeniškumų pereiti čia tikrai nėra dabar proga. Gerai, gerbiamas Petrai, įjungiu mikrofoną jums atsiprašyti. Jeigu kalbėsite ką nors papildomai, aš jį išjungsiu. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš atsiprašau ponios L. Pociūnienės (tai yra, kaip sakoma, tikrai asmeninė šeimos problema), kad konkrečiai jos atžvilgiu išsakiau tokią nuostatą. Bet manau, kad tie, kurie balsavo už, padarė didžiulę klaidą.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Gerbiami kolegos, toliau mes dar turime darbų. (Balsai salėje)
V. MITALAS (LF). Gerbiamas pirmininke, siūliau balsuoti.
PIRMININKAS. Pagal Statuto 159 straipsnį, taip? Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą. Gal galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Oi, gerai. Siūlau balsuoti dėl tokio gerbiamo V. Mitalo pasiūlymo. Jūs tą siūlote? Ar komitetui siūlote, ar iniciatoriams? (Balsas salėje) Siūlo komitetui. Gerai, balsuojame dėl to, ar pavesti pagrindiniam komitetui… Gerbiami kolegos, ką tik perskaičiau 159 straipsnį, tai yra statutinė norma, gali taip Seimas apsispręsti. Nepurtykite galvos, aš matau Statutą prieš save. V. Mitalas tai pasiūlė ir dėl to balsuojame. Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą. Ar dėl šito norite diskutuoti? (Balsas salėje: „Taip.“) Gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, paprastai po balsavimo, kai Seimas apsisprendžia, mes visada balsuojame, ar įstatymo projektą atmesti, ar tobulinti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia ir mano buvo klaida, aš ne taip pradėjau sakyti, nes tai yra ne ta stadija. Čia yra priėmimo stadija.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Būtent.
PIRMININKAS. Tai atsiprašau, ir jūs neteisi, ir aš neteisus buvau. Gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininke, aš antrindamas kolegei noriu pasakyti, kad tikrai nei dirbtinis kvėpavimas mirusiems nebepadės, nei dujos.
PIRMININKAS. Tai čia yra replika. Bet mes dabar svarstysime rimtą siūlymą, kuris nuskambėjo iš vieno iniciatoriaus, matyt. Jie siūlo pagrindiniam komitetui, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetui, pavesti parengti naują įstatymo projektą. Prašom balsuoti dėl šio siūlymo.
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 67, prieš – 53, susilaikė 7. Taigi yra pavedama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti naują projektą. Seimas taip apsisprendė. Prašom, per šoninį mikrofoną gerbiama kolegė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu perduoti valdantiesiems linkėjimus iš Gargždų nuo mokytojų: jeigu mokykla nemokės už testus, mes išeiname iš darbo.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, čia ne šis klausimas. Tai buvo gerbiama L. Girskienė.
Toliau vykdome balsavimą pagal mūsų darbotvarkę.
12.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046(2). Priėmimas. Balsuojame. Kolegos, toliau vyksta balsavimas – priėmimas – dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 129, balsavo 129: už – 125, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.43 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1081 (pateikimo tęsinys)
Toliau buvo apsvarstyti rezerviniai. Tai rezervinis 1. (Balsai salėje) Nutarimas, taip. Dabar, gerbiami kolegos, rezervinis 1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1081. Čia po pateikimo balsavimą vykdome dėl rezervinio 1 klausimo. Gerbiami kolegos, įjungiu balsavimą.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 68, prieš – 24, susilaikė 34. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis yra Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 7 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar gerbiamas J. Baublys nori per šoninį mikrofoną. Prašom
J. BAUBLYS (LSF). Praeito balsavimo prašom įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas praeito balsavimo yra už. Gerai, fiksuojame dėl protokolo. Ir A. Matulas per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Paprašyčiau Vyriausybės išvados, tikiuosi, kad ji greitai atsiras.
PIRMININKAS. Gerai, dėl šio klausimo prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Komiteto pirmininkas siūlo. Gerai, pritarta bendru sutarimu. Prašome Vyriausybės išvados.
12.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1088 (priėmimo tęsinys)
Toliau taip pat mes buvome apsvarstę rezervinius 5 ir 6, jei aš neklystu. Dėl rezervinio 5 klausimo likęs tik priėmimas, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“. Balsuojame dėl Seniūnų sueigos.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 126, kitaip manančių nebuvo. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1087(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 6 klausimas – dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo Nr. XIVP-1087. Taip pat yra likęs tik priėmimas. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsvo 124: už – 123, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi nutarimas dėl komitetų yra priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-981(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dėkoju. Balsavimai yra baigti. Dabar darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-981(2). Teikėja – gerbiama V. Čmilytė-Nielsen, o komiteto išvadą – gerbiamas A. Matulas, jis ką tik buvo. Yra. Prašom, jeigu galite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl nutarimo projekto Teisės departamentas pastabų neturi, komitetas vienbalsiai priėmė sprendimą pritarti nutarimo projektui, jo registracijos Nr. XIVP-981(2), ir komiteto išvadai paskirti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku gerbiamą profesorių A. Utkų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Vinkus nori diskutuoti. Prašau į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai. Nacionalinė sveikatos taryba yra labai svarbi institucija, turinti gana aukštą teisinį statusą ir priskirtas gana atsakingas funkcijas. Jai būdinga sisteminė strateginių klausimų analizė, argumentuotų pasiūlymų teikimas valstybės institucijoms, o ypač svarbi funkcija yra parama tarpinstituciniam lygmeniui priklausančių problemų sprendimui. Taigi tarybos pirmininko vaidmuo vykdant šias funkcijas yra itin svarbus.
Susipažinęs su teikiamu projektu „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ nuoširdžiai apsidžiaugiau. Ši taryba atitinkamu laikotarpiu vaidino labai reikšmingą vaidmenį sveikatos apsaugos sistemos strateginių problemų sprendimo lygmeniu, kiekvienais metais darydavo atsakingus, informatyvius, kvalifikuotus metinius pranešimus Seimo plenariniuose posėdžiuose, daug bendraudavo su kitomis institucijomis skirdama prioritetinį dėmesį dėl su sveikatos sistema glaudžiai susijusių, bet ypač sunkiai praktikoje įgyvendinamų tarpžinybinių priemonių.
Gerbiamas profesorius A. Utkus, manau, yra labai tinkama kandidatūra ir savo žmogiškumu, ir savo profesinėmis savybėmis. Gerbiamas profesorius turi didžiulę ir visapusišką patirtį tiek praktiniame sveikatos sistemos darbe, tiek sveikatos mokslų srityje. Beveik dešimtmetį vadovauja Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui, yra dirbęs gydytoju ligoninėje, turi pedagoginės veiklos patirtį, yra apsigynęs habilituoto daktaro disertaciją, yra mokslinio žurnalo „Medicina“ kolegijos narys, dalyvavęs įgyvendinant daugelį nacionalinių ir tarptautinių projektų. Yra vienos monografijos ir šešių vadovėlių autorius arba bendraautoris, virš šimto mokslinių straipsnių autorius ir taip toliau. Todėl neabejoju profesoriaus tinkamumu ir kompetencija eiti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamam A. Vinkui.
Dabar ar yra norinčių pasisakyti dėl motyvų? Priėmimo stadija. Ar turime kalbančių dėl motyvų? Yra tiktai du už – D. Kepenis ir J. Sejonienė. Norėsite kalbėti? Prašom, įjungėme mikrofoną. Kalbantysis pats apsisprendžia, ar jis nori kalbėti. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš tikrai sveikinu A. Utkų, pasiryžusį vadovauti Nacionalinei sveikatos tarybai. Dabar Lietuvoje yra ypatingas metas, jis puikiai supranta. Ir tikrai ant jo pečių guls ypatingi uždaviniai dabar, nes matome, yra dalis žmonių, nusiteikusių vienaip, kitų žmonių interesai mums taip pat labai svarbūs. Aš kalbu apie lėtines, ne infekcines ligas, kurios kaip tik leido išvengti daugybės nelaimių… nes girdėjome, kad miršta žmonės sirgdami kartu ir širdies liga, ir kovidu. Reikės propaguoti sveiką gyvenseną.
Niekas iki šiol nekalbėjo Lietuvoje apie tai, kad trečioji mirties priežastis Lietuvoje yra jatrogenija. Amerikoje šita priežastis nuneša apie 250 tūkst. gyvybių. Lietuvoje apie tai nešnekame ir net neskaičiavome. Lietuviškai jatrogenija yra dėl medicininių priežasčių, dėl nereikalingų vaistų, dėl nereikalingų operacijų, dėl užkrėtimų ligoninėse, hospitalinių infekcijų. Čia taip pat ypatingas uždavinys krenta jūsų tarybai. Aš tikiuosi, kad jūs daugiau apie tai kalbėsite, pradėsite žmonėms aiškinti, kas čia yra, ir po jūsų kadencijos tikrai Lietuvoje reikalai turėtų pradėti keistis. Aš jums to labai linkiu. Linkiu sveikatos, kantrybės, ištvermės. Jos jums dabar labai prireiks. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių kalbėti prieš. P. Gražulis kalbės prieš. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, tikrai nebūčiau kalbėjęs, jeigu nebūtų kalbėjusių už. Kaip prieš žmogų ir kaip kandidatą nieko neturiu ką pasakyti, bet prieš šitą instituciją. Faktiškai jinai neturi jokių kompetencijų, jokių teisių, pateikia Seimui ataskaitą apie sveikatos būklę, o tai gali pateikti bet kuri kita institucija, kad ir Sveikatos ministerija. Aš manyčiau, jeigu jau sukuriame institucijas, tai joms reikia suteikti ir funkcijas, kad tikrai galėtų, turėtų juridinę kažkokią galią priimti sprendimus, o dabar jų visi sprendimai yra šiaip sau, kokio rekomendacinio pobūdžio, moralinio pobūdžio, bet kokių nors teisinių sprendimų jie negali priimti. Aš manau, kuo mažiau tokių institucijų Lietuvoje ir biudžetas būtų truputėlį sutaupytas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi priėmimas, galima gerbiamai J. Sejonienei pasisakyti, bet, kaip aš matau, jos nėra salėje, ar ne? Gerbiama Jurgita Sejoniene! Ne, nėra. Tada ji ir nekalbės. Taigi balsavimas numatytu laiku.
Dabar turėtume patvirtinti balsavimo biuletenį. Ar galėtume? Bendru sutarimu galime? Dėkoju, bendru sutarimu patvirtinome balsavimo biuletenį. O dėl balsavimo pradžios ir pabaigos tuoj apsispręsime, nes, matyt, reikės šiek tiek pastumti darbotvarkę bendru sutarimu, nes reikia apsvarstyti rezoliuciją dėl paramos Lenkijai. Ar sutiktume dabar apsvarstyti rezoliuciją, pastumti Vyriausybės pusvalandį? Atitinkamai tiesiog tiek, kiek sugaišime laiko, tiek ir pastumsime darbotvarkę. Kaip matau, visi sutinka bendru sutarimu, ar ne? Automatiškai ir Vyriausybės pusvalandis vėliau prasidėtų, ir tada pietūs, ir slaptas balsavimas prasidėtų. Tada aš ir paskelbsiu, kada prasidės slaptas balsavimas, kai mes matysime, kiek mes sugaišome laiko. Ar gerai? Sutariame. Dėkui.
10.54 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika hibridinės atakos akivaizdoje“ projektas Nr. XIVP-1047(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada galime keliauti prie rezoliucijos svarstymo. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika hibridinės atakos akivaizdoje“ projektas Nr. XIVP-1047(2). Pranešėja – gerbiama R. Tamašunienė. Prašom pristatyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, Lenkija šiandien švenčia Nepriklausomybės dieną. Šiais metais ta šventė yra visai kitokia, nes ją lydi daugelis išbandymų, kurių kaip niekada daug tenka Lenkijai šiais metais, bet aš tikiuosi, kad su visais iššūkiais, grėsmėmis, baudomis, įtampa Lenkija susidoros. Visa tai pakeliama mūsų kaimyninei valstybei ir ji išeis iš tos situacijos sustiprėjusi, vieningesnė ir stipresnė.
Buvo parengta rezoliucija dėl solidarumo su Lenkijos Respublika ir aš čia 43 ją pasirašiusių Seimo narių vardu noriu pasakyti, kad kaip kompromiso kartu su Užsienio reikalų komitetu ieškojome kitokio varianto, tos paieškos, aišku, ne visai mūsų rezoliucijos naudai, bet taip pat rezoliucijoje, šioje Seimo rezoliucijoje „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika hibridinės atakos akivaizdoje“, yra nuostatų, jungiančių įvairias Lenkijos problemas dėl bendravimo ir kompromisų paieškos, geresnio dialogo su Europos Sąjungos institucijomis, todėl supažindinu gerbiamą Seimą su teikiama rezoliucija.
Lietuvos Respublikos Seimas, gerbdamas istorinę, kultūrinę ir moralinę lietuvių ir lenkų bendrystę, prisimindamas Abiejų Tautų Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230 metines, užtikrinusias piliečių teises ir pirmą kartą Europoje įteisinusias įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo principus, reikšdamas susirūpinimą dėl priešiškų jėgų bandymo skaldyti Europos Sąjungos vienybę organizuojant neteisėtą užsieniečių iš trečiųjų šalių judėjimą į Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos teritorijas, kai nusikalstama, žmogiškumui ir tarptautinės teisės principams, reaguodamas į rimtą padėties paaštrėjimą Lenkijos pasienyje, neteisėtiems migrantams mėginant masiškai, neteisėtai įsiveržti į Lenkijos teritoriją per sieną su Baltarusija, rodant, kad Baltarusijos režimas pereina prie aktyvių puolamųjų ir provokuojamų veiksmų, pabrėždamas intensyvaus dialogo tarp paveiktų Europos Sąjungos šalių ir Europos Sąjungos institucijų svarbą, reiškia palaikymą Lenkijos valstybei, ginančiai savo teritoriją ir išorines Europos Sąjungos sienas, pažymi intensyvaus Europos Komisijos ir Lenkijos dialogo poreikį, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius, įskaitant ir jo tąsą platesniu formatu, vertina glaudų bendradarbiavimą su Lenkija, siekiant atremti Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, ir bendras pastangas, siekiant sprendimo Europos Sąjungos mastu, įskaitant kuo greitesnę visų šio režimo sukurtų nelegalių migrantų gabenimo schemos dalyvių sankcionavimo bei Europos Sąjungos migracijos politikos ir teisės sistemos pertvarkymo taip, kad šalys narės, prieš kurias vykdoma hibridinė ataka, galėtų nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių.
Pasirašė labai daug kolegų Seimo narių iš skirtingų frakcijų, todėl galvoju, kad šiandien mes nepriklausomybės proga Lenkijai siunčiame gerą žinią, gražią žinią, brolišką žinią, palaikydami ją sunkiu metu. Prašau klausti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar turime norinčių paklausti gerbiamos pranešėjos? Atrodo, kad turime. Pirmas – gerbiamas M. Puidokas. Prašom klausti.
M. PUIDOKAS (DPF). Pirmiausia noriu padėkoti už šią savalaikę, svarbią ir reikalingą iniciatyvą, kartu norėjau paklausti, ar jūs nemanote, kad visame šiame kontekste, kurį mes dabar matome tiek prie mūsų ir Lenkijos pasienio, tiek ir Europos Sąjungos kontekste, Lietuvai būtų labai svarbu svarstyti įvairius politinius, užsienio politikos klausimus prisijungus prie Višegrado šalių grupės ir daugiau panaudoti tą formatą, nes tos valstybės, būtent kalbant apie mūsų užsienio politikos interesus, daugeliu atveju tikrai yra aktyvios ir mūsų nuomonės sutampa. Kokia jūsų nuomonė? Dėkui.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mano asmeninė nuomonė, kad daugelis klausimų sutampa su Višegrado šalių formatu. Lietuvos pozicija, kalbant būtent apie migracijos iššūkius arba poreikį iš esmės pakeisti Europos Sąjungos požiūrį į migraciją ir greičiau ir efektyviau reaguoti į kylančius iššūkius, nesilaikyti visai pasenusių nuostatų, kurios tiesiog sunkiai pritaikomos naujoms problemoms spręsti. Be abejo, visada geriau turėti daugiau sąjungininkų, tuomet ir Lietuvos balsas tampa stipresnis. Šiuo atveju daugeliu klausimų noriu pasakyti, kad tos nuomonės dažniausiai su tuo formatu taip pat sutampa.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas nori paklausti gerbiamas R. Žemaitaitis. (Balsai salėje)
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Remigijau, klauskite.
PIRMININKAS. Jis kažkaip…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Žinokite, aš viską šiandien frakcijoje išsiaiškinau.
PIRMININKAS. Nenori. Gerai. Gerbiamas Ž. Pavilionis norėtų paklausti. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau dar kartą padėkoti gerbiamai Ritai ir visai draugystės su Lenkija grupei už parengtą rezoliuciją būtent tokios dienos proga, ji tikrai yra svarbi mums visiems. Prezidento V. Adamkaus laikais mes šia proga kartu su amžinąjį atilsį Lenkijos Prezidentu darydavome daug įvairių, prasmingų renginių.
Aš tiesiog norėčiau paklausti gerbiamos Ritos. Aš manau, tai yra labai svarbi rezoliucija. Kaip jūs manote, kodėl ta mūsų vienybė šiandien būtų svarbus signalas, ta politinė vienybė, šiandien būtų svarbus signalas mūsų broliams ir sesėms lenkams, kurie iš tikrųjų šiuo metu yra puolami?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pirmiausia kiekvienas palaikymas, kai valstybės padėtis yra sunki, kiekvienas balsas yra svarbus. Mes esame artimiausi kaimynai, mūsų iššūkiai yra panašūs arba tie patys, kalbant apie migracijos krizę, mes matome, kad besibūriuojantys neteisėti migrantai prie mūsų ir Europos Sąjungos išorinės sienos yra čia pat. Lietuva turi lygiai tą patį iššūkį, kaip ir Lenkija, todėl abipusis bendradarbiavimas, parama, ypač įveikiant sunkias problemas, yra kaip niekada svarbūs. Bet aš taip pat labai linkėčiau, kad mes nepamestume ir kitų formatų, kalbėtume, paremtume Lenkiją, ieškotume tų kompromisų, galbūt paramos formų ir kitais formatais. Mano įsitikinimu, yra vienas svarbus momentas, pirminė mūsų rezoliucija, kalbu apie tą variantą, kurį mes teikėme, taip pat svarbu, kad Europos Sąjunga suprastų išskirtinumą, tapatumą kiekvienos valstybės ir netaikytų, sakykime, tiesmukai baudų, nuobaudų, bet ieškotų kompromiso, dialogo. O tai padaryti, mano vertinimu, ir reikia, ir labai svarbu, jeigu mes norime tą bendrystę bendroje sąjungoje išlaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti taip pat gerbiama B. Petkevič. Prašom.
B. PETKEVIČ (LRF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Šiuo nelengvu laikotarpiu Lenkijai reikia visapusiško palaikymo, ne vien hibridinės atakos akivaizdoje, su kuria, beje, susiduriame ir mes. Mes sulaukėme iš Lenkijos nemažai pagalbos, Lenkija reiškia mums solidarumą darbais, ne tik žodžiais, beje, atsiųsdama savo pareigūnų. Ar ši rezoliucija atspindi palaikymą ir kitose Lenkijai svarbiose srityse?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ieškojome to kompromiso, rengdami antrąjį variantą, aišku, pritaikėme jį prie šių dienų aktualijų, liko keletas nuostatų, be abejo, pabrėžėme bendrą istorinį paveldą, bet taip pat ir paramos plačiąja prasme reiškimo formą. Aš noriu ją dar kartą paskaityti. Pažymi intensyvaus Europos Komisijos ir Lenkijos institucijų dialogo poreikį, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius, įskaitant ir jo tąsą platesniu formatu. Tas platesnis formatas apima tikrai daug daugiau negu tik dabartinius abiejų valstybių migracijos iššūkius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau jūsų nori paklausti gerbiamas E. Zingeris. Prašom. Gerbiamas kolega, gal jūs neįdėjote kortelės? Dabar gerai.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Įdėjau. Labai ačiū jums. Miela Rita, aš labai džiaugiuosi, kad būtent jūs pristatote šį klausimą, nes tai yra ir jūsų gyvenimo kredo dalis – tiltai tarp Lietuvos ir Lenkijos, istoriniai tiltai. Aš buvau autorius, jeigu atsimenate, prieš daugybę metų rezoliucijos dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos reikalingumo. Tuo metu dar buvo didelis šurmulys Seime, daug kas buvo prieš, kai kas vadino išdaviku, o dabar visas mūsų Liublino unijos palikimas yra vertinamas teigiamai. Praėjo tiek metų. Jūs pati šiandien irgi padarėte istorinį dalyką, sujungėte įvairias nuomones po savo egida.
Mano klausimas būtų. Ką tik mes pakabinome lentą Varšuvoje, prie Prahos priemiesčio, žuvusiems 8 tūkst. Lietuvos kunigaikštystės kareivių, jie žuvo gindami Varšuvą. Mūsų kariuomenė turėtų būti kartu su Lenkijos ir Latvijos, ginti sienas. Aš tikiuosi, kad Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos kariai kartu gins Lenkijos, Lietuvos, Latvijos sienas.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano klausimas jums būtų, kaip jūs matote dar didesnį, dar tikresnį Lietuvos ir Lenkijos integralumą, besiremiantį jau pozityviu palikimu, pozityviu Žečpospolitos palikimu? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Be abejo, reikia atrasti bendroje istorijoje, labai didingoje istorijoje, įvertinant tai, kad tiesiog ir Europos Sąjunga kūrėsi mūsų, Abiejų Tautų Respublikos, Konstitucijos pagrindu, kuomet tautos sutarė ir kartu bendrą valstybę kūrė pariteto principu. Tai, kas ir yra mūsų Europoje. Ir ta nuostata buvo mūsų pirminėje rezoliucijoje dėl to, kad kūrėme bendrą Europos Sąjungos suverenių valstybių bendriją, darnią savo įvairovę taip, kaip ją matė tėvai K. Adenaueris, R. Šumanas ir A. De Gasperis. Bet taip pat Konstitucija, kaip jūs ir pabrėžėte, labai svarbus dokumentas ne tik mums, bet išvis kaip istorinis, teisinis paveldas visai Europos Sąjungos bendrijai.
Ir įžadai, taip, jūs gerai papildote. Kad tikrai veiktų tie principai, kurie buvo numatyti Konstitucijoje, dar sustiprinome spalio mėnesį bendrais įžadais, pasižadėdami, kad laikysimės tų nuostatų, kurios buvo įtvirtintos Konstitucijoje.
Būtent atsiremdami į tuos gerus istorinius puslapius galime tuos tiltus statyti, jūs labai gražiai pasakėte, nes jeigu eskaluosime vien tik abipuses nuoskaudas, kurių yra, reikia pripažinti, išlikusių ir iki šiol, ir neišspręstų dalykų. Bet būtent įkvepia tie geri dalykai. Aš galvoju, kad ir dėl tų problemų, kurios nėra išspręstos, bus kaip tik ta dvasia ieškoma ir sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi klausti laikas dabar baigėsi. Dabar bus… Dar vienas gal spės paklausti. Gerbiamas A. Skardžius klausia. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, nuoširdžiausi sveikinimai ir pagarba jums, kad teikiate šį projektą.
Man, kaip Lietuvos ir Lenkijos asamblėjos ilgamečiam pirmininkui, labai malonu, kad po dešimt metų šaltuko Lietuvos ir Lenkijos santykiai grįžta į naują bendradarbiavimo plotmę. Nuostabą šiek tiek kelia kolegos iš dešinės, kurie dešimt metų linkčiojo, žvelgdami į Daukanto aikštės vadovę, sakykime, kad nereikia bendradarbiauti su mūsų strateginiu partneriu, kaimynu ir šiaip gimininga valstybe Lenkija.
Aš norėčiau klausti, kokie ateities žingsniai, jūsų manymu, duotų svariausią naudą abiem valstybėms, žvelgiant į Prezidento lygmenį, vyriausybių ir Seimo bendradarbiavimą su kaimyne Lenkija? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš galvoju, kad vis dėlto dabar labai svarbu, mes turime ir gerąją kaimyninio bendradarbiavimo ir draugystės sutartį. Ten yra daug nuostatų, jos svarbios. Įgyvendinant tas nuostatas, ieškant ir gerinant, daug klausimų, kurie iki šiol neišspręsti, pagerėtų taip pat. Bet reikia pasakyti, kad tose srityse, sakykime, mūsų bendradarbiavimo, kaip energetikos ar investicinių jungčių srityje, kelių srityje, tikrai gerai vyksta. Vykęs buvusios Vyriausybės čia, Lietuvoje, Vilniuje, Valdovų rūmuose, Ministrų kabinetų susitikimas parodė, kiek daug bendrų projektų įvairiose srityse kartu su Lenkija mes įgyvendiname. Ir čia mūsų stiprybė.
Bet kalbant apie neišspręstas problemas šiandien galbūt verta paminėti vis dėlto tautinių mažumų klausimus, tiek lenkų Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje, yra dar jų poreikių, yra dar jų norų, jų vilčių. Dėl tų klausimų, aš galvoju, taip pat galėtume ieškoti kompromisų ir spręsti, nes, man atrodo, jau tie nepriklausomybės metai parodė, kad tikrai piliečiai, būdami kitos tautybės, niekaip negali kelti rūpesčio ar dar kokio aštresnio žodžio, net bijau pavartoti, savo valstybei. O kai jaučiasi gerai, visiems nuo to tik geriau. Aš manau, kad tuos klausimus mes truputį mėgstame sušluoti po kilimu, jie nepatogūs, jų neištraukti, o vis dėlto reikia palaipsniui, ne viską iš karto, bet judėti į priekį. Sutartis yra gera, mes ją žinome, papunkčiui cituojame ir tikimės, kad taip ir bus įgyvendinama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Taigi dėkoju gerbiamai pranešėjai, jūs atsakėte į klausimus.
Dabar tribūną galite užleisti diskutantams. Apsispręskime, kad galbūt 15 minučių skirkime diskusijai, nes paskui dar bus motyvai: keturi – už, keturi – prieš. Mes labai daug laiko sugaišime. 15 minučių ir pirmas P. Gražulis. Prašom į tribūną.
Toliau pirmininkaus gerbiama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. (Balsai salėje) Kolegos, tuoj pasakysiu. Gerbiamas Petrai, lukterkite. Vyriausybės pusvalandis bus po šito svarstymo, kaip ir kalbėjome. (Balsai salėje) Aš jums nepasakysiu, kad 14 valandą, bus greičiau, nes dabar baigsis rezoliucijos svarstymas, balsuosime, tada bus Vyriausybės pusvalandis ir prasidės pertrauka ir panašiai.
P. GRAŽULIS (LRF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Štai mano rankose yra dvi rezoliucijos: tai yra pirma parengta rezoliucija ir šita, parengta Užsienio reikalų komiteto. Ją pasirašė R. Tamašunienė ir kvietė pasirašyti kitus. Aš manau, kad dėl to, kad atkreipė dėmesį į dabartines problemas, į migrantų problemas, į tai, kad jie veržiasi per Lenkijos sieną iš Baltarusijos, visi mes puikiai solidarizuojamės. Galbūt tik vienam kitam žiauresniam veiksmui nepritariame, jeigu jis atsitinka, nes Lenkija atstumia gal net ir vaikus. Tačiau mūsų mintis buvo visiškai kita.
Kaip jūs žinote, ne vienus metus iš eilės vyksta įtampa tarp Lenkijos, kuri kovoja už savo krikščioniškas vertybes, už šeimą, pamatines vertybes, ir Europos Sąjungos, kuri tapo visiškai liberali, griauna tas vertybes, įsigalėjo genderizmas, leftizmas ir bando tą kultūrą, mirties kultūrą, atnešti į visas Europos Sąjungos šalis. Lenkija ir Vengrija mums yra pavyzdys. Lenkija ir Vengrija mums yra tvirtovė apginti pagrindines vertybes.
Sovietmečiu, be abejonės, buvo kita ideologija – komunizmas. Mes esame šito bloko nariai. Tapome laisvos ir nepriklausomos šalys. Tada bandėme atstovėti ir kovoti prieš sovietinę okupaciją, patyrėme jos skriaudą, tremtis, žmonių žūtis, partizaninę kovą. Šiandien mes turime kitą frontą – tai yra griovimas tų krikščioniškų vertybių, kurių nesugriovė okupantas. Šiandien faktiškai vyksta tas pats. Anksčiau buvo komunizmas, o dabar liberalbolševizmas, bet idėjos tos pačios lenininės – sugriauti šeimą ir šeimos vertybes. O jeigu sugriausime šeimą, sugriausime ir valstybę. Todėl mums šiuo atveju pavyzdys yra Lenkija. Mes norėtume kaip Lietuva, taip pat krikščioniškas kraštas, bet labai greitai tapęs liberalus, pakeitęs savo politinę orientaciją, bandome… Tie žmonės, kurie bandė sovietmečiu įtikti Rytams, Maskvai, šiandien bando įtikti Vakarams be jokių diskusijų.
Aš noriu jums pasakyti. Gaila, kad mes neapgynėme Lenkijos šioje kovoje, vertybinėje kovoje, ir nepalaikome Lenkijos… su Europos Sąjungos biurokratais. Mane taip pat labai stebina, kodėl jūs išbraukėte net mūsų tėvų, kurie kūrė Europos Sąjungą, buvo iniciatoriai, pavardes, tokių kaip K. Adenaueris, Š. de Golis, visi kiti. Kodėl jūs jų bijote? Jūs bijote savo šaknų. Jeigu mes negerbsime praeities, neturėsime ateities.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Dėkui. Kitas diskutantas – G. Surplys. Prašau į tribūną.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasveikinti visus Lenkijos žmones su Nepriklausomybės diena. Noriu padėkoti R. Tamašunienei už tai, kad inicijavo šią rezoliuciją. Taip pat noriu padėkoti Užsienio reikalų komiteto kolegoms, nes vakar turėjome tikrai karštą, intelektualią ir gilią diskusiją apie viską, kas šiandien skambėjo iš tribūnos, ir tikrai ėjome suartėjimo keliu, nes to suartėjimo norėjome. Taigi tas variantas, dėl kurio mes šiandien balsuosime, tikrai yra tas, kuris tinka visiems, bet kartu siunčia labai aiškią žinutę, kad su broliška Lenkijos Respublika, ypač šiuo metu, kai mus puola, labai svarbu išlaikyti glaudų, artimą, brolišką ryšį. Tą žinutę mes ir siunčiame visai Europos Sąjungai, kad ypač šiuo metu labai svarbu, kad kalbėtumėmės tarpusavyje, kalbėtumėmės visais klausimais, kuriais galbūt ir nesutariame, bet kalbėtumėmės nepaliaujamai, nepailstamai, be ultimatumų ir išlaikydami tą vienybę.
Taigi tikrai kviečiu visus balsuoti šiandien už be jokių ginčų, be jokių „susilaikau“, taip pasveikinant mūsų sesę Lenkiją su Nepriklausomybės diena. Gyvuok Lenkija, gyvuok Europos Sąjunga! Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Giedriau.
Kitas kalbėtojas… K. Masiulio nematau salėje. Tai E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, gerbiama Rita, mes ką tik, lygiai prieš mėnesį, atidengėme Varšuvos miesto Pragos priemiestyje didelį marmurinį įrašą: čia kovėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kariuomenė. Žuvo 8 tūkst. LDK kareivių, gindami nuo Rusijos, Prūsijos ir Austrijos padalinimo. 1795 metais, kovodama už abiejų šalių laisvę, žuvo Lietuvos kariuomenė.
Šiuo metu prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų mes turime iš esmės tą patį sąmokslą iš tų pačių vietų. Tai yra Maskvos, Minsko sąmokslas prieš mus. Tą pačią dieną, minėdami mūsų istorinius įsipareigojimus Gegužės 3-iosios Konstitucijai, Tarpusavio įžadui, laukdami, gerbiama Rita, kad jūs padėsite kartu įtikinti ir mūsų brolius Lenkijos parlamente padaryti taip, kad Tarpusavio įžadų diena būtų Lenkijos kalendoriuje taip, kaip yra pas mus Tarpusavio įžadas Lietuvos kalendoriuje atmintina diena, ir galbūt mes ateityje kartu padarytume su jumis, kad Lietuvoje gegužės 1 diena… Gerbiama Rita, galima jūsų dėmesio? Gegužės 1 diena pasislinktų bent dviem dienomis į priekį ir Lietuvoje gegužės 3 dieną mes turėtume laisvą nuo darbo dieną (nenoriu įžeisti socialdemokratų) vietoj gegužės 1 dienos. Ačiū, kad pritariate.
Todėl aš šiandien norėčiau pasakyti, kad šiandien yra didi diena. Lenkijos nepriklausomybė yra Lietuvos nepriklausomybė, o Lietuvos nepriklausomybės garantas yra ir Lenkijos kariuomenė. Todėl labai džiaugdamiesi, kad Lenkija sustiprina savo karinius pajėgumus dvigubai, galėjome įrašyti ir į Vyriausybės pasveikinimą, kad Lenkijos kariuomenė vietoj 110 tūkst. taps 220 tūkst. garnizonu, kuris saugos ir Lenkijos, ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Estijos laisvę. Būdami iš esmės šiaurėje, būdami įpareigoti „Nordic Baltic Eight“ formato ir žiūrėdami į šiaurietiškas žmogaus teisių vertybes, mes puikiai suprantame, kad lenkų tautos valia gintis, atsiremiant į Žečpospolitos palikimą, kuris įpareigoja ir mus gintis kartu, yra mūsų valstybingumo garantas.
Todėl šiandien mes minime Lenkijos nepriklausomybės dieną tiesdami solidarumo ranką Varšuvai ir sakydami, kad Vilnius, kaip ir 1795 metais per kovas prieš sąmokslą trijų imperijų prieš mus, yra Lenkijos pusėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, tik noriu atkreipti dėmesį, diskusija baigėsi. Dabar bus motyvai ir po motyvų balsuosime dėl šios rezoliucijos. Kolegas kviečiu grįžti į Seimo salę ar pranešti savo kolegoms, ar tiems, kurie stebi per ekranus, kad balsuosime už 6–8 minučių. Pirmasis už kalba M. Puidokas. Bet lyg ir nematau salėje. (Balsai salėje) Tuomet… Atbėga, taip, prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, tikrai labai svarbi rezoliucija ir mūsų santykiai su kaimynine Lenkija yra Lietuvai šiuo sunkiu laikotarpiu strateginės svarbos. Kviečiu tikrai visus palaikyti. Manau, kad turime galimybes tuos mūsų santykius būtent tokios nelaimės akivaizdoje dar labiau stiprinti, pasimokyti iš kaimynų gerosios patirties, o jie tikrai pagalbą mūsų šaliai taip pat suteikia ir suteiks. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas kalbantis už E. Gentvilas. Bet jo lyg ir nematau. Tuomet V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, girdėjau čia įvairių pastabų dėl rezoliucijų, dėl pirmo varianto, dėl antro varianto, norėčiau pasakyti, jog priimant tokius dokumentus viena didžiausių vertybių yra parlamento vieningas balsavimas. Tai, kad šiandien mes turime galimybę vieningai priimti šį dokumentą, kartu pasveikinti brolišką tautą su jos Nepriklausomybės diena, yra didelis pasiekimas.
Kalbant apie vertybinius, sakykim, aspektus, vertybinius niuansus, aš manau, kad esama labai daug formatų kasdieninėje politinėje veikloje, kur ne tik kiekviena politinė grupė, bet ir kiekvienas parlamentaras turi galimybę dalyvaudamas politikoje išreikšti savo požiūrį ir tai irgi labai svarbu. Tačiau būtų blogiau, jeigu mes, priimdami šitą dokumentą, ne visi stovėtume vienoje gretoje. O šiandien, manau, mes būsime absoliučiai vieningi, tai yra didelė vertybė, kartoju, ypač tokią išbandymų valandą kaip dabar. Tikrai nuoširdžiai sveikinu lenkų tautą, Lenkijos Vyriausybę, jos Prezidentą ir tuos karius, Lenkijos karius, kurie šiandien stovi vienoje gretoje su mūsiškiais ir gina ir savo valstybių sienas, ir Europos sienas. Sėkmės mums visiems ir tegyvuoja Lenkija! Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dar vienas kalbėtojas, motyvai už – K. Masiulis. Toliau posėdžiui pirmininkauja P. Saudargas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu taip pat padėkoti ir rezoliucijos autorei, iniciatorei kolegei R. Tamašunienei. Ta rezoliucija perėjo čia tokį ilgą kelią, nes buvo daug tų variantų, tačiau ankstesnieji variantai buvo tokie, kur dalis būtų pritarę, dalis nepritarę, ir išvis neaišku, ar nebūtų buvusi atmesta. Būtume tik pademonstravę tokiais priėmimais gerus norus, ketinimus, kai kurie savo asmeninius, bet ne Seimo vienybę ir ne Seimo vieningą poziciją. Šiuo atveju iš tikrųjų pasiektas tas variantas, saliamoniškas, labai protingas variantas, kai Seimas gali pareikšti vieningą poziciją. Aš sveikinu autorę, kad jinai pasielgė lanksčiai ir pasiekė tokį puikų rezultatą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Toliau už kalba gerbiamas Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Manau, viskas išsakyta. Dar kartą tikrai dėkoju gerbiamai Ritai, visai draugystės grupei už šias pastangas ir labai prašau visų balsuoti vieningai. Gal iš savo praeities tiesiog papasakosiu tokį atsitikimą. Kažkada, kai buvo tam tikra įtampa mūsų santykiuose ir lenkų tam tikros radikalios grupės bandė protestuoti Amerikoje prieš mūsų ambasadą Vašingtone, pas mane atėjo lenkų bendruomenės vadai iš Čikagos ir pasakė, žinai, Žygi, dėl to čia ir esame Amerikoje, kad kažkada neišmokome klaidų ir leidome priešui mus suskaldyti. Kad nereikėtų mums vėl kur nors kraustytis už jūrų marių ir nedarytume tų klaidų, tikrai laikykimės vieningai, istorija mus to pamokė. Ir būtų labai gražu, jeigu visais balsais šiandien, ta žalia šviesa mes pasveikintume Varšuvą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi norintys kalbėti už pasisakė, prieš niekas nenorėjo kalbėti. Labai džiugu. Visi vieningai dabar galėsime balsuoti dėl rezoliucijos.
Gerbiami kolegos, kviečiu visus užimti darbo vietas. Matau, ir už stiklo, poilsio kambarėliuose sėdi. Gerbiami kolegos, susirinkime į salę ir balsuosime dėl rezoliucijos „Dėl solidarumo su Lenkijos Respublika hibridinės atakos akivaizdoje“. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 97, balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija (projektas Nr. XIVP-1047(2) yra priimta didele balsų persvara. (Gongas) Sveikinu.
Gerbiama R. Tamašunienė norėtų per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės vardu noriu padėkoti visiems balsavusiems ir dar kartą pasveikinti Lenkijos valstybę Nepriklausomybės dienos proga, visą tautą. Ji plačiai išsibarsčiusi po visą pasaulį. Šiandien tikrai, kas turi lenkiško kraujo, širdyje yra balta ir raudona spalva. Mes siunčiame geriausius linkėjimus savo valstybei, kurios kalbą visame pasaulyje vartojame. Mūsų mintys, mūsų žodžiai, mūsų linkėjimai šiandien skirti Lenkijai. Todėl labai sveikinu visą parlamentą, kad mes šiandien turėjome progą pakalbėti ir pasveikinti parlamento lygmeniu kitą parlamentą ta proga. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiama Rita. Gerbiami kolegos, ar tikrai norime kalbėti? Aš suteiksiu žodį, tik atkreipsiu dėmesį, kad labai vėluojame pagal darbotvarkę. Gerbiamas L. Slušnys lyg ir buvo. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Mano balsas dėl protokolo – už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – balsas už. Ir M. Skritulskas. Prašom.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Mano balsą dėl protokolo taip pat prašom už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – balsas už. Gerai.
Dabar gerbiamus ministrus kviečiu susirinkti į savo vietas. Prasidės Vyriausybės pusvalandis, klausinės tik mažumos atstovai. Gerbiamas Petrai, jau galite užsirašyti klausti. (Balsai salėje) Palaukite, aš dar nebaigiau.
Skelbiu, kad slaptas balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ bus po Vyriausybės pusvalandžio, tai yra pradžia 14 valandą, pabaiga – 14 val. 20 min. Kaip visada, I rūmuose, ten, kur visada vyksta slapti balsavimai.
Kol gerbiami ministrai užims vietas, gerbiamas P. Gražulis norėjo repliką.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš siūlau gerbiamai opozicijai atisakyti klausti, paleisti Vyriausybę, tegu eina po tokių darbų pailsėti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu paremti Petro sprendimą? Ne, matau, kad purto galvas, negalime.
13.28 val.
Vyriausybės valanda
Gerai, judėkime pagal mūsų užsirašymo eilę. Vyriausybės pusvalandis. Pirmasis klausia gerbiamas A. Dumbrava. Ruošiasi A. Butkevičius, vėliau G. Paluckas, A. Gedvilas ir taip toliau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Norėčiau paklausti ne apie kovidą, o apie kitus dalykus. Ministre, mes su jumis kalbėjomės dėl bendros Lietuvos ir Amerikos įmonės „Dexcom“, gaminančios jutiklius žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Tai vis dėlto norėčiau žinoti. Jūs man rekomendavote susisiekti su viceministre, tačiau aš jai niekaip negalėjau prisiskambinti, atgal skambučio nesulaukiau. Tai vis dėlto aš norėčiau, galbūt jūs raštu pateiktumėte, ar jie gamins Lietuvos rinkai tokius reikalingus tuos jutiklius, kad žmonėms nereikėtų badyti rankų pirštų ir tikrinti kiekvieną kartą cukraus kiekį kraujyje, kad jie galėtų užsiklijuoti tą pleistrą kartą per savaitę ir turėti cukraus kiekio kraujyje monitoringą. Labai ačiū. Nes Lietuvoje šiuo metu tokių dalykų nėra, reikia pirkti iš užsienio. Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū. Jeigu galėtumėte, kadangi mes kalbėjo tada tik žodžiu, man bent jau elektroniniu paštu atsiųsti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iš vietų nešaukime. Kai kalbame, kalbėkime per mikrofoną. Dabar, kaip suprantu, jau atsakyta ir paklausta.
Dabar ta proga norėjau pasitarti dėl mūsų pertraukos laiko ir popietinio posėdžio. Kadangi viskas užsivėlino, ar sutiktumėte bendru sutarimu, kad tada 15 valandą vakarinis posėdis? (Balsai salėje: „16 valandą!“) Na jau 16 valandą! (Balsai salėje) 14 val. 20 min. baigiasi slaptas balsavimas ir 14 val. 30 min. siūlote pradėti vakarinį posėdį? Gerai. Ar galime bendru sutarimu? Gerai. 14 val. 30 min. bus vakarinis posėdis. Iš tikrųjų dėkui, sutaupysime laiko.
Dabar toliau klausia gerbiamas A. Butkevičius. Įjunkite gerbiamam A. Butkevičiui mikrofoną, jeigu galite. Prašom. Įjungsime tuoj, palaukite. Tuoj įjungsime A. Butkevičiui mikrofoną, jeigu galima. Sako, kad kažko nėra. Ar kortelės gal? Pabandykite ramiai įdėti ir palaukti. Neveikia. Veikia, prašom. Matote.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų energetikos ministrui, nes pastaruoju metu labai daug kalbama apie energetikos sektorių. Klausimas labai konkretus. Norėčiau paklausti, kodėl ESO 200 mln. eurų yra pavėlavusi panaudoti atnaujinant senus elektros tinklus? Tai yra viena didžiulė problema, aš manau, po jos seka kita, kad, pavyzdžiui, galėčiau čia laiškus paskaityti, iš gyventojų, kurie įsirengė 10 kilovatų saulės energiją, reikalaujama, kad jie dar investuotų į transformatorinės plėtrą maždaug 4 tūkst. eurų. Prisijungimas – virš 1 tūkst., eurų, o valstybės parama – tik 1 tūkst. 200 eurų. Kai sudedame, matome, kad labai nuostolinga.
Taip pat galėčiau kai kuriuos migrantų pavyzdžius pateikti: jie grįžta į Lietuvą, apsigyvena kaimuose, ruošiasi statyti gyvenamuosius namus, jiems atsakymas būna tai, kad nėra galimybių suteikti elektros energijos prisijungimo, pajėgumai neleidžia. Jei norėsite, galėsiu konkrečiai nurodyti vietoves. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad ESO nėra energetikos įmonė, pavaldi Energetikos ministerijai. Bet vis tiek į klausimą galiu atsakyti.
Pirmas dalykas dėl pinigų. Jūsų minėtos lėšos buvo skirtos ir turėjo būti išleistos modernizuojant senas transformatorines ir senas linijas. Tai nieko bendro neturi su… Atsiprašau. Būtent, kad yra, turėjo būti išleistos, ir dažniausiai tų linijų, senų transformatorinių būklė yra ganėtinai nebloga, tačiau investicijos, kaip jūs teisingai minėjote, turi eiti visai į kitas sritis, į tinklo atnaujinimą, į jo transformaciją. Čia būtent bėda buvo ta, kad tų lėšų nebuvo galima investuoti į tas naujas sritis. ESO investavo į tai iš kitų lėšų ir čia atsirado bėda, kad būtent tos investicijos nebuvo įskaitytos, nes (…) tiksliškai, kaip minėjau, į senas linijas.
Dabar per naują planavimo periodą VERTʼas yra patikslinęs, kad dalis tų lėšų galės keliauti į naujų linijų ir pajėgumų pertvarką, taip pat dalis, kur reikia, eis į senų linijų sutvarkymą. Yra sudarytas susitarimas, kiek tiksliai kas metus bus investuojama, mano žiniomis, su VERTʼu ir tas procesas vyksta. 60 mln. jau iš tų lėšų, apie kurias kalbėjote, yra grąžinta vartotojams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klaustų G. Paluckas. Prašom. Ruošiasi A. Gedvilas ir R. Žemaitaitis. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas švietimo ministrei. Pamėginsiu labai trumpai priminti netolimą praeitį. Balandžio 13 dieną Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdžio metu, dalyvavo merai, buvo kalbama apie švietimo įstaigų tinklo pertvarką, optimizavimą. Buvo kalbėta, jog merai, priėmę tuos gana sudėtingus politinius sprendimus, norėtų gauti kažkokią motyvavimo programą, tai yra bent jau ugdymui skirtos lėšos kitų metų biudžete nemažėtų.
Noriu pasakyti, kad tokiam pasiūlymui, aš cituoju, švietimo, mokslo ir sporto ministrė pritarė. Tai yra stenograma. Dabar, matydami kitų metų biudžetą, merai, kurie priėmė tokius sprendimus, mato, kad tos lėšos mažėja, ta motyvavimo programa nėra ne tiek sukurta, bet nėra ir taikoma. Vien Utenos atveju negautos pajamos, jeigu taip galima jas vadinti, sudaro virš 300 tūkst. Ar bus ta motyvavimo programa, ar vis dėlto ministrė savo žodžio nesilaikys šiuo atveju?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Ministrė savo žodžio laikosi, tik šiek tiek gal pakoreguosiu patį tą žodį. Mes kalbėjome apie nutarimą, kuris dar tik turėtų būti priimtas, dėl tinklo stiprinimo. Esame numatę biudžete motyvacinę programą, kur yra ir žmogiškiesiems ištekliams dalis, yra ir papildomų autobusiukų. Tai ta programa yra. Kitų metų biudžete yra numatyta.
PIRMININKAS. Dėkoju, į klausimą atsakyta. Toliau klausia gerbiamas A. Gedvilas. Vėliau R. Žemaitaitis, R. Šarknickas, T. Tomilinas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos ministro noriu paklausti, o premjerė, kaip visada, tikiuosi, papildys. Kuo skiriasi LRT studija, kuomet laidų metu kaukės galima nedėvėti, o pradinukų klasėse kaukės bus privalomos visą dieną? Gal galite atskleisti visuomenei, kokiais moksliniais tyrimais rėmėtės ir kokios išvados, koks yra kaukių efektyvumas, skirtumas tarp LRT studijos ir klasės?
Ir kitas klausimas. Kodėl panaikinamas antigeno testo tinkamumas gaunant galimybių pasą, nors ilgą laiką jis buvo tinkamas? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Pradžioje testai. Yra šalių, kurių nacionaliniuose sertifikatuose apskritai testavimas yra neleidžiamas. Augant sergamumui ir esant šiai pandeminei situacijai, Vyriausybė ruošiasi priimti sprendimus – iš galimybių paso turinio bus greitieji antigeno testai išbraukti ir palikti tik PGR, patikimesni ir efektyvesni.
Tokių tyrimų niekas nedaro, ar čia LRT, ar mokyklos, yra konsultuotasi su ekspertais, yra pasitarta. Trumpalaikiai susitikimai studijose pranešėjams, kai yra trumpas laikas, saugūs atstumai, normalu, kad galima leisti tam tikrų išimčių. O mokykloje vaikai praleidžia visą laiką. Yra tokių mokyklų ir Suomijoje, ir Prancūzijoje, jose nuo pat pradinių klasių vaikai nešioja kaukes ir dėl to nėra jokių problemų. O dėl konkrečių tyrimų, jų yra labai daug, aš nesu jų specialistas, bet mes konsultuojamės su ekspertais, jie įvertina visus tuos tyrimus ir padeda mums priimti teisingus sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar aš galiu papildyti?
PIRMININKAS. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kolega tikėjosi, kad aš papildysiu. Tai aš papildysiu raginimu – eikite skiepytis ir raginkite skiepytis kitus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamai premjerei. Praeitą savaitę klausiau dėl dezinfekcinio skysčio, kol kas negaunu informacijos, bet įsivaizduoju, kad vyksta kažkoks tyrimas.
Kitas, premjere, klausimas. Pirmadienį tikrino viešuosius pirkimus, na, įprasta, žiūri, kokie yra pirkimai, ką valstybė perka. Radau tokį įdomų pirkimą. Kaip jūs žiūrite, dabar krizės metu biudžete nėra pinigų, bet LRT nupirko naują pastatą už 188 mln., 155 mln. plius PVM. Kaip jūs pati, kaip premjerė, į tai žiūrite? Ar šiandien yra būtina pirkti tokį pastatą ir statytis naują? Jeigu yra būtina, ten yra tokios prastos būklės, gal verta parduoti Konarskio gatvėje ir televiziją iškelti kur nors už Vilniaus, prie Gariūnų, kad ta teritorija būtų patraukli investuotojams? Kaip jūs žiūrite į tokius dalykus ir į tokius pirkimus? Vis dėlto 188 mln. suma yra įspūdinga suma.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taigi statybų projektų įspūdingų, matyt, mes turime ir daugiau. Yra tokių, kuriuos statome daugybę metų ir Investicijų programoje daugybę metų juos vykdome. Yra tokių, kuriuos nešiojame turbūt po 20 metų, ir ten sudėjus sumas būtų dar įspūdingesnės negu šitos.
LRT, kaip žinote, pagal įstatymus turi tam tikrą laisvę, nes turi specialų statusą – tai yra pripažinęs ir Konstitucinis Teismas. Aš į tai žiūriu iš Finansų ministerijos ir Vyriausybės pozicijos, kiek tai susiję su kokia nors rizika biudžetui, nes LRT biudžetas yra savarankiškas. Jie gauna pajamas, kurios yra garantuotos pagal mokesčių bazę, ir manau, kad tikrai sugeba susiskaičiuoti savo pinigų srautus, kad galėtų tokius projektus įgyvendinti. (Balsas salėje) Matote, aš nesu LRT. Jeigu įstaigai yra reikalingos naujos patalpos, tai nėra vienintelė įstaiga, kuriai reikia naujų patalpų. Naujų patalpų reikia teismams ir dar visai aibei institucijų. Tai nėra nenormalu, kad LRT nori vykdyti projektą, kuris pagerintų…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, jūs esate Seime, manau, kad jūs galite tos informacijos tiesiai iš LRT ir paprašyti.
PIRMININKAS. Tarpusavyje diskusija…
A. DULKYS. Ar galima? Norėčiau papildyti Seimo nariui atsakymą…
PIRMININKAS. Prašom.
A. DULKYS. Gerbiamas Seimo narys klausia dėl dezinfekcinio skysčio. Noriu pasakyti, kad šita užduotis yra perduota atsakingiems darbuotojams, nes buvo kalbėta ir Sveikatos reikalų komitete, tai tikrai jūs gausite atsakymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Ne, dabar jau visi atsakė. Tada klausia R. Šarknickas. Ruošiasi T. Tomilinas, K. Vilkauskas, A. Skardžius. Prašom. Dabar klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Mano klausimas būtų aplinkos apsaugos ministrui S. Gentvilui. Tuomet visuomenę šokiravo, kad jūs, ministre, patvirtinote net 1,2 mln. kub. metrų didesnę miško kirtimo normą valstybiniuose miškuose.
Glazge įvykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje vienas svarbiausių pasaulio vadovų pasirašytų dokumentų buvo susitarimas iki 2030 metų sustabdyti planetos miškų naikinimą. Tam iš viso yra numatyta per 20 mlrd. eurų. Glazge buvo daugiau kalbėta apie plaučius – mišką.
Norėjau paklausti, kaip šios žaliosios bangos kontekste bus pakreipta Lietuvos miškų kirtimo politika? Dėkoju.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Robertai, už galimybę pasidalinti aktualijomis. Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose miškų plotas didėja. Šita Vyriausybė yra numačiusi planus didinti miškingumą nuo 33 % iki 35 %. Kiekvienais metais 30 % miško prieaugio lieka miške, nėra iškertama. Jeigu žiūrėtume į Skandinaviją, ji iškerta 100 % prieaugio. Lietuvoje nuo tarpukario laikų miško paskirties žemės yra padidėję dvigubai. Miške yra sukaupta trigubai daugiau medienos. Taigi tie, kas yra šiandien 80-mečiai ir mato Lietuvą, tikrai mato žymiai miškingesnę Lietuvą negu savo vaikystėje.
Dabar didžioji problema yra ta, kad pas mus nėra surastas balansas tarp saugomų teritorijų ten, kur vis dar kertame. Čia yra vykdomas nacionalinis miškų susitarimas, susitarimą, manau, pasieksime iki metų pabaigos. Tikiu, bus perbalansuota ir tada Aplinkos apsaugos komitete priimti adekvatūs sprendimai. Bet mes esame tarp tų šalių, kurios gali sakyti, kad esame pavyzdys kitiems, nes, tarkime, kokioje Brazilijoje per metus yra iškertama 10 tūkst. kv. kilometrų. Tai reiškia, kad per šešerius metus iškertama visa Lietuva atogrąžų miškų pavidalu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas T. Tomilinas. Ruošiasi K. Vilkauskas, A. Skardžius, A. Vinkus, Z. Balčytis. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, gerbiami ministrai, Vyriausybė paskelbė, kad pertvarko Valstybinę miškų urėdiją į akcinę bendrovę. Nereikia būti orakulu, kad suprastum, kad čia galimo privatizavimo pradžia. Moraline prasme aš tikrai norėčiau šį klausimą užduoti ministrui K. Navickui, jis mūsų kadencijos metu darė reformą ir mušėsi į krūtinę, kad miškų privatizavimo Lietuvoje nebus, ir taip gavo balsus, bet man tenka klausti liberalo S. Gentvilo, jam privatizacija tikriausiai visiškai priimtina. Ką gi reiškia pertvarka į akcinę bendrovę? Ar mes jau pradedame privatizaciją ir kas toliau? Švietimas, kultūra? Kurie sektoriai bus privatizuojami? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gal mano vertybinės nuostatos. Niekas nesikeis darbuotojų atžvilgiu. Niekas nesikeis įmonėje ir įmonė tikrai nebus privatizuojama. Jinai yra įtraukta į Strateginių įmonių įstatymą ir jinai nėra privatizuotina. Bet šitas pakeitimas išeina iš didesnės strategijos paversti visas įmones akcinėmis bendrovėmis. Gal galėtumėte, premjere, pridurti platesniu požiūriu, kodėl tai yra daroma.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Valstybės įmonė kaip atskiras žanras yra toks turbūt nesusipratimas. Nepriklausomybės pradžioje, matyt, žmonės nelabai sugalvodavo, kaip kitaip užtikrinti, kad nuosavybė išliktų valstybės. Bet net ir turint akcinės bendrovės statusą, kai yra labai aiškūs apibrėžimai, ar akcijos gali būti, ar negali būti privatizuojamos, kituose įstatymuose ir tai yra, kaip Simonas jau paminėjo, nacionalinės svarbos įmonės, statuso pakeitimas nieko iš esmės nekeičia, tačiau gerokai palengvina įmonės valdymą ir daugelio klausimų sprendimą.
Seimas jau priėmė sprendimus dėl nemažai transporto srities įmonių transformavimo iš valstybės įmonių į akcines bendroves, bet kitas įstatymas atitinkamai labai aiškiai parašo, kas privalo išlikti valstybės nuosavybė. Tai nereikėtų insinuacijų, nes tai nereiškia to, ką jūs sakote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas K. Vilkauskas, ruošiasi A. Skardžius, A. Vinkus.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas ekonomikos ir inovacijų ministrei dėl turizmo sektoriaus. Viešbučių ir poilsio namų kreditų rizika šį pusmetį nuosekliai blogėja ir spalio mėnesį mažiausios rizikos viešbučių liko 2,5 % iš visų apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių, o prieš metus mažiausios rizikos įmonės šiame sektoriuje sudarė 17 %. Plius visų tų įmonių bendras įsiskolinimas „Sodrai“ dabar yra apie 3,5 mln. Norėčiau paklausti, kokių priemonių imsitės, kad pagelbėtumėte šioms turizmo sektoriaus įmonėms? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Turizmo sektorius yra vienintelis, kuris iki šiol vis dar turi pagalbos priemonių, šiuo metu veikiančių. Nepaisant to, kad apribojimų veikti nėra, suprantame, kad paslaugų paklausa nėra atkurta. Žinau, jog Seimas taip pat diskutuoja dėl biudžeto. Jeigu bus priimti sprendimai, žinoma, ministerija pasiruošusi padėti.
Aišku, mūsų tikslas yra, jog viešbučių ir turizmo sektorius vis dėlto keistųsi ir transformuotųsi, nes iššūkių yra labai nemažai. Mūsų tikslas yra padėti jiems transformuotis. Mes žinome, jog pandemija jau yra pusantrų metų ir dar neaišku, kada ji baigsis, todėl transformacija ir investicijos į ją yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų „Igničio“ akcijų valdytojai poniai finansų ministrei. Energetikos monopolininkas „Ignitis“ jau nuo 2017 metų nerimsta, siekdamas pakeisti vėjo energetikos Baltijos jūroje konkursų taisykles, ir bemaž turbūt nori pakartoti sėkmę su atliekų deginimo įmonėmis, kai valstybinė įmonė pasitelkia partnerį, atveria jam kelius ir tada tas partneris turi didžiulę naudą iš valstybinio sektoriaus, kad štai gali mėgautis garantuotomis pajamomis.
Šiuokart kalbama apie šiandien Seime svarstomą Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą, kad ši veikla ilgą laiką bus remiama vartotojų lėšomis. Ar tai nebus tokia pati sunki našta vartotojams kaip „Independence“ laivo išlaikymas, kurio kaštai nukelti iki 2044 metų? Kodėl taip elgiamasi?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ne pirmą kartą jūs jau manęs klausiate. Nepaisant to, kad Finansų ministerijai priklauso „Igničio“ akcijos, vis dėlto energetikos politiką formuoja būtent Energetikos ministerija, todėl aš šį klausimą perleidžiu ministrui.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kaip minėjo finansų ministrė, šis įstatymas yra teiktas Energetikos ministerijos, tai būtų teisinga atsakyti į klausimą man. Pirmiausia noriu pažymėti, kad pataisos, kurios yra svarstomos Seime, Energetikos ministerija atidžiai atliko šių pataisų analizę ir nustatė, kad būtent šios pataisos iš esmės mažina paramą, kuri reikalinga jūrų vėjo energetikai, tai yra taupo mūsų visų vartotojų, mūsų visų žmonių pinigus. Taip pat šis projektas, priešingai, didina konkurenciją ir leidžia visoms įmonėms lygiomis teisėmis dalyvauti konkurse.
Šiandien galima sakyti, kad įstatymas, kuris pateiktas ir be pataisų, realiai susiaurintų dalyvių skaičių iki didžiųjų tarptautinių korporacijų, turbūt keleto, turinčių ypač didelę patirtį, tiekimo grandines, o dabartinis, papildomas variantas būtent išplečia konkurenciją, leidžia ir Lietuvos žaidėjams, tarp jų – ir „Ignitis“, bet be „Igničio“ yra ir daugiau tokių, kurie galės dalyvauti konkurse, ir turbūt ta kova vyks žymiai aštresnė, ir, manau, žymiai didesnę naudą gaus mūsų vartotojai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Vinkus, vėliau Z. Balčytis, O. Leiputė, M. Puidokas. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas sveikatos ministre, vietoj klausimo aš noriu padėkoti jums už operatyvų patvarkymą. Kai pereitą kartą aš uždaviau klausimą dėl kovido statistikos registracijos įrenginių, po jūsų patvarkymo labai operatyviai suveikė Statistikos departamentas, gavome atsakymą. Kadangi jų atsakyme parašyta, kad jeigu pageidautumėte, galėtume jums, jūsų kolegoms patiems organizuoti nuotolinį pristatymą, pademonstruotume, kaip realiai sistemoje vyksta kovido rodiklių rengimas, ir tai padėtų išsklaidyti abejones ir sumažintų nepasitikėjimą pandemijos skaičiais, tai aš dėkoju. Jeigu galima, pagalvokite, būčiau dėkingas, jeigu būtų kada organizuojama pirminių sveikatos centrų vadovams ir vyriausiesiems gydytojams, jie informuotų visuomenę ir pašalintų kai kuriuos klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu kreiptis į kolegą susisiekimo ministrą. Aš noriu kreiptis dėl respublikinės reikšmės valstybinio kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda. Buvau minėjęs, kad nuo Šilutės iki Klaipėdos iš tikrųjų kelio atkarpa yra labai prastos būklės. Jūs buvote pažadėjęs pažiūrėti, kaip iš tikrųjų yra. Ir norėčiau paklausti, ar jūs vis dėlto nenumatote kitais metais pradėti kokias nors atkarpas remontuoti, nes kelio saugumas iš tikrųjų kelia tam tikrų klausimų. Aišku, kad yra labai nemažas judėjimas šiuo keliu. Ačiū.
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Jeigu pažiūrėtume visus valstybinės reikšmės kelius, 38 % jų neatitinka būklės. Faktiškai į kas antrą kelią besdami pirštu, turėtume konstatuoti, kad jis yra tvarkytinas. Kad atsakyčiau tiksliai, gal tada sutarkime, aš pateiksiu atsakymą raštu konkrečiai dėl to kelio, dėl jo visų atkarpų būklės ir dėl planų sutvarkymo, kad neprisižadėčiau, ko negaliu ištesėti, o galbūt ir pozityviai nuteiks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiama O. Leiputė. Ruošiasi M. Puidokas. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Norėčiau kreiptis į sveikatos ministrą. Gerbiamas ministre, nežinau, ar Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas neperduoda, bet mes jus norėtume matyti rudens sesijos metu bent viename komiteto posėdyje ir galbūt labiau padiskutuoti, jūs atsakytumėte į daug klausimų. O dabar prašyčiau jūsų pakomentuoti. Kai kuriuose regionuose ligoninės yra perpildytos ir labai trūksta lovų kovidiniams pacientams. Ir kartu girdime, kad Lietuvoje lovų per daug. Tai kaip čia yra? Kokie jūsų planuojami sprendimai dėl gydytojų ir slaugytojų trūkumo bei paslaugų prieinamumo gerinimo, kad nenukentėtų paslaugų prieinamumas? Ačiū.
A. DULKYS. Labai gaila, kad Sveikatos reikalų komitete, deja, dažnai taip būna, kad sutampa klausimai, susiję ten, kur turėčiau galbūt irgi dalyvauti, su Vyriausybės posėdžiais ir pasirengimu jiems. Bet žinau, kad šį pirmadienį bus organizuojamas Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuris nesutampa su Vyriausybės darbų ciklu, tai tikrai būsiu.
O dėl kovido ligai skirtų lovų, čia, matyt, gal ne tiek apie lovas reikia kalbėti, kiek apie patį personalą ir visus sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus. Vakar kaip tik Vyriausybėje buvo išsamiai pristatyta ir viešai paskelbta visa išsami informacija, kiek kokiame regione yra skirta COVID-19 ligai lovų, kiek su deguonimi, kiek reanimacijoje, kokia situacija. Noriu jums pasakyti, kad pastarąsias tris savaites reanimacija Lietuvoje tikrai yra stabilizuota ir tie skaičiai netgi mažėja. Bendro COVID-19 ligonių skaičiaus pastarąsias dienas truputėlį atsirado mažėjimo tendencijų. Ta situacija, mano nuomone, šiandien yra valdoma būtent dėl regioninio bendradarbiavimo, jau ne dėl atskirų savivaldybių vidaus klausimų, bet jau dėl regioninio bendradarbiavimo. Jeigu jus domintų kokie nors labiau konkretūs skaičiai, jau ten konkrečiai kažkokiame regione, galėsime jums pateikti atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar greičiausiai jau paskutinis klausia M. Puidokas, nes laiko lieka nebe daug. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Mano klausimas būtų gerbiamai premjerei ir sveikatos apsaugos ministrui. Kada Lietuvoje ketinama pradėti naudoti monokloninius antikūnų preparatus gydant kovido pacientus? Ar ketinama skirti daugiau dėmesio prevenciniams preparatams, tokiems kaip estiškas „BioBlock“ ir „Vinitiks“, kurie apsaugo bent penkioms valandoms įsipurškus į nosį nuo apsikrėtimo kovidu tiek paskiepytus, tiek nepaskiepytus žmones ir padėtų suvaldyti pandemiją.
Paskutinis klausimas dėl greitojo antigenų testo. Jis yra validus, sertifikuotas, o jūs jį išbraukiate iš galimybių paso. Kodėl taip yra apsispręsta, kai tikrai dabartinis PGR testas kainuoja 80 eurų, tai yra daug sykių brangiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse. O greitojo antigeno testo kaina yra 18 eurų. Ar čia yra logikos, kai mes norime, kad kuo didesnis žmonių skaičius testuotųsi ir juolab kad dar priimate mokamus tyrimus šiandien?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš noriu jums priminti, vakcina nieko nekainuoja. Pirmas dalykas.
Antras dalykas, esant tokiai epidemiologinei situacijai, kokią turime dabar, kai kiekvieną dieną turime po 3 tūkst. naujų atvejų, antigeno testas, kuris turi gerokai ilgesnę paklaidą, tai yra patikimumas jo, atsilikimas nuo galimybės užfiksuoti užsikrėtusį žmogų yra ne valandų, o parų klausimas, tai esant tokiai epidemiologinei situacijai, labai gaila, bet tikrai antigeno tekstas nėra pati patikimiausia prevencijos priemonė, todėl Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, tiksliau sakant, priims jį kitą savaitę, kad kliausimės tais atvejais, kai žmonės vis dėlto apsisprendė kažkodėl ir toliau nesiskiepyti, kliausimės PGR testais kaip patikimiausia priemone, kokią turime.
Dėl gydymo. Matote, aš nesu medikė, tai nesiimsiu komentuoti gydymo metodų, bet manau, kad visi gydymo metodai, kurie yra taikomi Vakarų šalyse, yra taikomi taip pat ir mūsų medikų gydant žmones, kurie yra užsikrėtę kovidu. Aš tikrai nekomentuosiu tų gydymo metodų, kurie yra alternatyvūs, bet visiškai pasikliaunu Lietuvos medikų profesionalumu ir gebėjimu naudoti tas priemones, kurias naudoja jų kolegos kitose šalyse ir kurios, žinoma, yra tinkamai registruotos kaip medicininiai preparatai registruose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, laikas, numatytas Vyriausybės pusvalandžiui, baigėsi. Dėkoju gerbiamiems ministrams, gerbiamiems klausėjams, kurių ne tiek daug buvo. Dabar darome posėdžio pertrauką ir einame balsuoti. 14 valandą prasidės slaptas balsavimas, 14 val. 20 min. jis baigsis. 14 val. 30 min. pabaigsime rytinį ir pradėsime vakarinį posėdį. Gerbiami kolegos, iki pasimatymo.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, reikia padaryti tai, kas nebuvo padaryta, tai yra užbaigti rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.