LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 3, 4, 8, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2020-03-10   Nr. XIIIP-4517

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams  ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.        Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūlytina pildyti projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį, įtvirtinant keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 7 punkte naudojamos sąvokos „gyvūnų augintinių viešbučiai“ apibrėžtį.

2.        Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte atsisakytina perteklinio žodžio „prievarta“ vartojimo, nes teismo leidimas suponuoja pareigūnų teisę patekti į patalpas ir teritorijas be savininko sutikimo, tuo tarpu prievartos naudojimą reguliuoja kiti teisės aktai ir į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį toks reguliavimas negali ir neturi būti įtrauktas.

Be to, analizuojamos nuostatos dėstymas turėtų būti sistemiškai derinamas su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto dėstymu. Siūlytina punktą dėstyti taip: „patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus;“

3.        Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 9 punkto formuluotė „turi teisę turėti kitų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių“ tikslintina gramatiniu aspektu.

4.        Projekto 6 straipsniu siūlomoje įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 3 dalies  2 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas Regionų ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog toks neribotas teismingumo pasirinkimas kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Manytina, kad prašymai turėtų būti pateikiami vadovaujantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, nenustatant įstatymo vykdymą kontroliuojančiai institucijai išskirtinių teismingumo taisyklių, kurios netaikomos kitoms valstybės institucijoms, ir nesudarant galimybės šiai institucijai piktnaudžiauti savo teisine padėtimi.

5.        Projekto 6 straipsniu siūlomoje įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame teisme, Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma“. Tokia šio įstatymo nuostata reiškia, jog projektu siūlomas reguliavimas yra nesuderintas su Administracinių bylų teisenos įstatymu, todėl siūlytina analizuojamą projekto nuostatą papildyti, jog įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą tik tuomet, jei skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

 

 

Departamento direktorius                                                                                               Andrius Kabišaitis

 

 

M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]