AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 346
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO pakeitimo
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Viena to priežasčių galima laikyti, visuomenės požiūrio permainas bei augantį suvokimą. Visuomenę itin sukrečia atvejai, kada asmenys žiauriai elgiasi su gyvūnais, juos kankina ir tai viešai demonstruoja bei didžiuojasi dalindamiesi žiauriais vaizdais socialiniuose tinkluose.
Šiuo metu už žiaurų elgesį su gyvūnu, gresia ir piniginė bauda nuo 50 iki 2300 eurų, gyvūno konfiskavimas, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tačiau dažnai gyvūnų skriaudikai atsiperka minimaliomis baudomis.
Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse bausmės už tokius nusikaltimus yra kur kas griežtesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skirta pinginė bauda nuo 116 iki 23178 eurų, Latvijoje – iki 29600 eurų, Vokietijoje – iki 25000 eurų, Austrijoje – nuo 2000 iki 150000 eurų, Graikijoje – nuo 5000 iki 15000 eurų, Kroatijoje – 6647 iki 13294 eurų, Italijoje – nuo 50000 iki 160000 eurų. Didesnės ir laisvės atėmimo bausmės – Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą gali būti skiriama laisvės atėmimas iki 2 metų, ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų, Latvijoje, Vokietijoje, Vengrijoje – iki 3 metų, Liuksemburge – nuo 3 mėnesių iki 3 metų, Suomijoje – nuo 4 mėnesių iki 4 metų, Austrijoje – iki 5 metų, Švedijoje, Prancūzijoje – iki 2 metų, Kipre – nuo 6 mėnesių iki 2 metų.[1]
Bausmės turi būti ne tik neišvengiamos, bet ir atgrasančios. Vien švietimo, įstatymų ir atsakomybės viešo aiškinimo nepakanka. Nesiimant veiksmingų priemonių, mažos formos agresija ateityje perauga į didesnę, o agresija nukreipiama į silpną, negalintį apsiginti. Todėl, atsižvelgiant į visa tai ir siekiant labiau apsaugoti gyvūnus, parengti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK pakeitimo įstatymo projektas), kuriais siekiama sugriežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais bei numatyti apribojimus įsigyti ir laikyti gyvūnus asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymų projektų iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Aistė Gedvilienė. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narių Lauryno Kasčiūno ir Aistės Gedvilienės padėjėjai-sekretoriai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“.
Pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“. Konkrečią bausmę skiria teismas.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų. To paties straipsnio 17 numatyta, kad toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1200 iki 1750 eurų.
Pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 eurų. To paties straipsnio 19 numatyta, kad toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1750 iki 2300 eurų.
Pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį už minėtus nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
Pati bausmė, visada priklauso nuo to kokią traumą gyvūnas patyrė bei nuo to, ar žmogus už tai baustas pirmą kartą, ar tai pasikartojantis nusikaltimas. Tačiau Lietuvoje pasitaikantys gyvūnų kankinimo ar sunkaus sužalojimo atvejai rodo, kad baudos, tokio dydžio, kokio yra, gyvūnų skriaudikų neatgraso nuo tokių nusikalstamų veikų darymo. Kitose Europos šalyse piniginės baudos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Taip pat BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nuo trejų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno. (Nuolatinę gyvenamąją vietą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas).
ANK pakeitimo įstatymo projektu siūloma tris kartus padidinti pinigines baudas ir nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 150 iki 3600 eurų. Pakartotinai padarytas toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 3600 iki 5250 eurų.
Tuo tarpu žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 5250 eurų. Pakartotinai padarytas toks nusižengimas užtraukia baudą nuo 5250 iki 6900 eurų.
Siūloma už pakartotinius nusižengimus, kurie numatyti ANK 346 straipsnio 17, 18, 19 straipsniuose, skirti privalomą gyvūno konfiskavimą.
Tikimasi, jog padidintos baudos, maksimali laisvės atėmimo bausmė ir apribota galimybė įsigyti ir laikyti gyvūnus, labiau atgrasys gyvūnų skriaudikus nuo nusikalstamų veikų darymo ir labiau apsaugos gyvūnus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta?
Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, kaip minėta, sugriežtinta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais turėtų labiau atgrasyti nuo tokių nusikalstamų veikų darymo.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?
Įstatymų projektuose numatyta griežtesnė administracinė ir baudžiamoji atsakomybė turėtų prisidėti prie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mažėjimo.
Įstatymų projektai neturės įtakos korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai?
Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymams įgyvendinti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Administracinė atsakomybė“, „baudžiamoji atsakomybė“, „žiaurus elgesys su gyvūnais“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Seimo nariai Aistė Gedvilienė
Laurynas Kasčiūnas
[1] VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais įvairiose šalyse, 2016 m. lapkričio 25 d., <https://ggi.lt/wp-content/uploads/2013/04/GGI-ziaurus-elgesys.pdf> [2019-02-19].