LIETUVOS RESPUBLIKOS TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ĮSTATYMO NR. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 14, 181 IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-935 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS INOVACIJŲ SKATINIMO FONDO ĮSTATYMO NR. XIII-3167 2 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO (TOLIAU – ĮSTATYMŲ PROJEKTAI)
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 2, 6, 7, 10, 11, 14, 15, 18, 19, 23, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 181 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymo Nr. XIII-3167 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) rengimą paskatino tai, kad Lietuvos inovacijų ekosistema vis dar atsilieka nuo kitų panašios istorinės patirties, panašaus išsivystymo ir dydžio valstybių. Pagal kasmet sudaromą Europos Sąjungos (toliau – ES) inovacijų švieslentę Lietuva 2020 m. užėmė tik 19 vietą tarp visų ES valstybių narių. 2021 m. Lietuva švieslentėje vis dar priskiriama prie nuosaikių inovatorių, rezultatai taip pat išlieka žemiau ES vidurkio. Estija tuo tarpu priskiriama prie valstybių, kurios rodikliai gerėjo sparčiausiai. Lietuvos silpnybėmis įvardijamos palyginti kuklios viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (toliau – MTEP) versle (16,4 proc. ES vidurkio), vidutinių ir aukštųjų technologijų eksportas (57,9 proc. ES vidurkio), žinioms imlių paslaugų eksportas, kuris siekia vos 4,4 proc. ES vidurkio[1]. Pagal 2019 m. Pasaulio konkurencingumo reitingą Lietuva užėmė 42 vietą iš 141 valstybių pagal gebėjimą vystyti inovacijas. 2021 m. vienu didžiausiu iššūkių išlieka investicijų į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius stoka, kurios būtinos siekiant padidinti darbo našumą ir paskatinti inovacijas. MTEP veiklos finansavimas Lietuvoje nepakankamas, netvarus ir nepastovus. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos MTEP, sudaro 0,3 % BVP, kai ES vidurkis daugiau nei dvigubai didesnis – 0,65 %. Pagal verslo finansinius išteklius, skiriamus MTEP, Lietuva net 4 kartus atsilieka nuo ES valstybių vidurkio (Lietuvoje šis rodiklis sudaro 0,32 % BVP, kai ES vidurkis – 1,21 % BVP). Pagal šį rodiklį Lietuva užima tik 24 vietą tarp 27 ES valstybių[2].
Nacionalinių ir tarptautinių institucijų, nagrinėjusių Lietuvos inovacijų ekosistemą, vertinimu fragmentuota inovacijų valdysena įvardijama viena iš pagrindinių kliūčių Lietuvai įgyvendinti proveržį inovacijų srityje[3]. Tarptautiniai ekspertai, verslo ir mokslo atstovai rekomenduoja optimizuoti šių institucijų (agentūrų) tinklą, sumažinti fragmentiškumą ir dubliavimą bei sustiprinti strateginius agentūrų gebėjimus[4].
Lietuvoje inovacijų reforma ir su inovacijomis susijusių funkcijų konsolidavimas bei kompetencijų stiprinimas buvo pradėtas priimant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą (toliau – TI įstatymas) ir atliekant pakeitimus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MS įstatymas). Įgyvendinant TI įstatymo 14 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“ įgaliojo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (toliau – MITA) atlikti minėtame įstatymo straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas. MITA yra biudžetinė įstaiga, kuriai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ir šiame įstatyme nustatyti apribojimai (pvz., šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas būti kitų juridinių asmenų dalyve). Be to, biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas. Viešosios įstaigos, kurios savininkas yra valstybė, atveju darbo apmokėjimo reglamentavimas yra kur kas lankstesnis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų darbo apmokėjimo“ nustatomos tik vadovo darbo apmokėjimo sąlygos.
Taigi, atsižvelgiant į viešosios įstaigos kaip teisinės formos pažangumą ir galimybes lanksčiau įgyvendinti su technologijų ir inovacijų skatinimu susijusias funkcijas išlaikant valstybės vienvaldę kontrolę siekiama su technologijomis ir inovacijomis susijusias funkcijas pavesti įgyvendinti viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai. Manoma, kad lankstesnių darbo santykių, įskaitant darbo apmokėjimo sistemą, taikymas sudarys galimybes pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, kurių patirtis ir žinios padės sėkmingai įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką. Taip bus atsižvelgta ir į tarptautinių ir nacionalinių ekspertų siūlymus stiprinti agentūros inovacijų kompetencijas.
2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Vienos inovacijų agentūros steigimo (inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimo) koncepcijai (toliau – Koncepcija[5]) ir pavesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai parengti Inovacijų agentūrai steigti reikalingų teisės aktų projektus bei pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pagal Koncepciją planuojama, kad Inovacijų agentūroje bus konsoliduotos su technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimu susijusios funkcijos, kurias šiuo metu vykdo MITA, VšĮ „Versli Lietuva“ ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Inovacijų agentūros funkcijas vykdytų viešosios įstaigos statusą turintis subjektas VšĮ Inovacijų agentūra. Taigi įgyvendinant Koncepciją yra reikalingi inovacijų agentūros teisinės formos įtvirtinimo TI įstatyme pakeitimai.
TI įstatymo projektu nustačius, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendina viešoji įstaiga, MITA nebetenka įgaliojimų įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politikos. Planuojama, kad Vyriausybė valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymu paves mokslo ir studijų politiką įgyvendinti MITA ar kitai pasirinktai Vyriausybės įgaliotai biudžetinei įstaigai. Todėl MS įstatymo projekte siūloma įtvirtinti blanketinę nuostatą nurodant, kad valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija bei įtvirtinti jos funkcijas ir viešojo administravimo įgaliojimus.
Planuojant, kad sukurta inovacijų agentūra apims VšĮ „Versli Lietuva“, atitinkamai teikiamas Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SVVP įstatymas), kuriuo siekiama suvienodinti teisinį reguliavimą su siūlomais TIĮ pakeitimais.
Įstatymų projektai taip pat parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 129.1 papunkčio „Pritaikyti valstybės institucijų tinklą inovacijų reformai ir inovacijoms. Užtikrinsime proveržį inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje, baigsime inovacijų reformą, optimizuosime šį sektorių reguliuojančių valstybinių institucijų tinklą, tobulindami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikimą. Įsteigsime vieningą Inovacijų agentūrą, kurioje bus sukoncentruotos inovacijų politikai aktualios funkcijos ir paramos priemonės“ nuostatas ir atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.1.2 darbo „Įsteigti inovacijų agentūrą, konsoliduojant inovacinės veiklos skatinimo funkcijas“ veiksmus“.
Priėmus TI įstatymą ir jo lydimuosius įstatymus bus nedelsiant pradėtas konsoliduojamų institucijų reorganizavimo procesas, prijungiant VšĮ „Versli Lietuva“ prie VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros, ir parengtos reorganizavimo sąlygos. Šie procesai apima Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimą dėl įpareigojimo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir VšĮ „Versli Lietuva“ parengti reorganizavimo prijungimo būdu sąlygas, pranešimo apie reorganizavimo sąlygas parengimą ir paskelbimą, reorganizavimo sąlygų derinimą, jų pateikimą juridinių asmenų registrui, kreditorių informavimą, finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą, sprendimo dėl reorganizavimo priėmimą visuotiniame dalininkų susirinkime ir šį sprendimą patvirtinančio dokumento pateikimą juridinių asmenų registrui). Lygiagrečiai bus inicijuotas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pavadinimo keitimas į VšĮ Inovacijų agentūra.
MITA, kuri yra biudžetinė įstaiga, vykdomos su inovacinės veiklos skatinimu susijusios funkcijos bus perkeltos į VšĮ Inovacijų agentūrą, o įstaigos etatai, finansuojami iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomų asignavimų, taps steigiamos Mokslo agentūros dalimi.
Po reorganizavimo bus patvirtinti VšĮ Inovacijų agentūra įstatai ir organizacinė struktūra, taip pat priimti kiti agentūros veikimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai.
TI įstatyme taip pat tikslinamos nuostatos dėl Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos sudarymo, jos vykdomų funkcijų ir vykdomos veiklos reglamentavimo. Nuostatų tikslinimas aktualus siekiant padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti. Numatoma, kad Taryba aprobuotų strateginius ir sisteminius spendimus, prieš juos teikiant svarstyti ir priimti Vyriausybei ar kitam priimančiam subjektui. Taryba taip pat veiktų kaip moderatorius, kuomet būtų reikalinga suderinti ginčytinas ir (ar) konkuruojančias pozicijas.
TI įstatyme papildomos valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijos, įtraukiant nuostatas dėl inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo koordinavimo. Atsižvelgiant į tai, kad inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalusis principas yra pamatinė nuostata, kuria vadovaujantis yra skatinamas inovacinės veiklos vykdymas, TI įstatymas papildytas nuostata dėl šio principo taikymo.
Įstatymų projektais siekiama šių tikslų:
1.1. Sudaryti prielaidas sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, užtikrinti efektyvią inovacijų ekosistemos plėtrą ir sudaryti sąlygas prioritetinių ekonomikos sektorių proveržiui tarptautiniu mastu.
1.2. Stiprinti valstybės technologijų ir inovacijų kompetencijas sudarant galimybes su technologijomis ir inovacijomis susijusias funkcijas konsoliduoti viešojoje įstaigoje, kurios savininkė yra valstybė. Tokiu būdu bus sudarytos teisinės galimybės išlaikyti valstybės vienvaldę kontrolę, tačiau naudotis pažangesnės juridinio asmens teisinės formos privalumais.
1.3. Sudaryti teisinę galimybę padėti Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Įstatymo projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento (direktorius – Ričardas Valančiauskas, tel. 8 658 88472, el. p. [email protected]), Inovacijų politikos skyriaus (vedėjas – Edvinas Grikšas, tel. +370 659 43059, [email protected]), vyr. specialistė – Olga Lingaitienė, tel. +370 659 20975, olga.lingaitiene@eimin.lt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Vykdant inovacijų struktūrinę reformą, pertvarkyta mokslo, technologijų ir inovacijų sričių institucinė sąranga, 2018 metais Seimas priėmė Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kuriais įtvirtinta technologijų ir inovacijų sistemos sandara. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija tapo atsakinga už technologijų ir inovacijų politikos formavimą, o vadovaujantis TI įstatymo 13 straipsniu valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina TI įstatymo 14 str. nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kitos Vyriausybės, valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos ministro įgaliotos institucijos arba įstaigos, mokslo ir studijų institucijos (pagal kompetenciją VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ ir MITA). Įgyvendinant TI įstatymo 14 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 982 įgaliojo MITA atlikti minėtame straipsnyje nurodytas Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas. TI įstatymo 14 str. 1 d. numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija yra biudžetinė įstaiga. TI įstatymo 26 str. numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą. Tačiau pagal dabar galiojantį reguliavimą nėra galimybės pavesti viešajai įstaigai vykdyti TI įstatymo 14 str. 2 d. numatytas funkcijas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Inovacijas ir technologijas skatinančių funkcijų apjungimas vienoje įstaigoje yra vienas iš dviejų inovacijų reformos žingsnių (toliau – Inovacijų reforma). Inovacijų skatinimo fondo įkūrimas – jau įgyvendintas 2020 m. birželio 26 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo fondo įstatymą Nr. XIII-3167. Todėl siekiant sėkmingai įgyvendinti Inovacijų reformą, yra būtinas ir kitas žingsnis – inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimas. Šiuo metu esanti inovacinės veiklos skatinimo funkcijų fragmentacija turi neigiamą poveikį visai verslo aplinkai, nes sukuriami barjerai tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir veiklų koordinavimui, kas lemia išteklių švaistymą juos perskirstant. Pagal Koncepciją planuojama sukurti viešąją įstaigą, konsoliduojant trijų agentūrų (VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir MITA) vykdomas su technologijų ir inovacinės veiklos skatinimu susijusias funkcijas. Taigi siekiant sukurti Lietuvos technologijų ir inovacijų „vieną langelį“ ir taip sumažinti inovatyvių produktų naudojimo kaštus yra reikalingas institucijos, kuri įgyvendina su technologijų ir inovacijų politikos įgyvendinimu susijusias funkcijas, naujos teisinės formos įtvirtinimas įstatymo lygmenyje.
Dėl TI įstatymo projekto
4.1. TI įstatymo 2 straipsnyje siūloma patikslinti sąvokas „inovacija“ ir „inovacinė veikla“, atsižvelgiant į atnaujintus Oslo vadove pateikiamus apibrėžimus, kartu siekiant išplėsti subjektų ir sričių, kuriose gali būti diegiamos / naudojamos inovacijos, aprėptį.
4.2. TI įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalųjį principą. Horizontaliuoju inovatyvumo (kūrybingumo) principu siekiama, kad MTEPI taptų integralia visų valstybės valdymo sričių politikos dalimi bei atsirastų galimybes skatinti verslą investuoti į MTEP veiklas.
4.3. TI įstatymo 10 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybą sudaro Vyriausybė. Taryba padės Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą, siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti. TI įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatomos Tarybos funkcijos.
4.4. Siekiant horizontalios MTI viešojo reguliavimo srities koordinavimo ir strateginio valdymo, siūloma TI įstatymo 11 straipsnio 2 dalį papildyti 5 punktu, kuris leis valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijas technologijų ir inovacijų srityse praplėsti nustatyto inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo įgyvendinimo koordinavimu. Taip pat TI įstatymo 11 straipsnio 2 dalį siūloma papildyti 6 punktu, kuris praplėstų valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos funkcijas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo koordinavimu. Nuo 2021 m. pagrindinė institucija, atsakinga už Sumaniosios specializacijos koncepcijos rengimą, įgyvendinimą, stebėsenos procesų koordinavimą bei efektyvų visos Sumaniosios specializacijos sistemos veikimą yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2021 m. kovo 10 d. patvirtintame LRV nuostatų įgyvendinimo plane, įtvirtinta nuostata dėl Sumanios specializacijos koncepcijos ir sumanios specializacijos prioritetų, jų koordinavimo modelio ir įgyvendinimo stebėsenos sistemos nustatymo. Planuojama, kad 2021 m. IV ketv. LRV nutarimu „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) prioritetų įgyvendinimo koncepcijos patvirtinimo“ bus patvirtinta atsakinga institucija už 2021–2027 m. Sumaniosios specializacijos koncepcijos valdymą.
4.5. TI įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendina viešoji įstaiga Inovacijų agentūra. Viešoji įstaiga turėdama galimybes lanksčiau įgyvendinti su technologijų ir inovacijų skatinimu susijusias funkcijas galės ne tik prisitraukti technologijų ir inovacijų srities profesionalus, bet ir galės reaguoti į nuolat inovuojančios aplinkos pokyčius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiam subjektui suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas. TĮ įstatyme siūloma numatyti sąrašą, atsižvelgiant į inovacinės veiklos skatinimo pobūdį, specifiką ir galimų įgyvendinti priemonių įvairovę. Vyriausybės įgaliotai institucijai planuojama pavesti administruoti įvairias eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos skatinimo programas, kurių šiame etape nėra galimybių detalizuoti ir konkretizuoti.
Taip pat siūloma papildyti 14 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu numatant įstatymo lygmenyje funkciją – įgyvendinti ir koordinuoti projektus bei valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ministerijos patvirtintas priemones, susijusius su užsienio startuolių pritraukimu į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu kai kurie įgaliojimai šioje srityje VšĮ „Versli Lietuva“ suteikti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-770 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45-1 straipsnio įgyvendinimo, tačiau planuojama, kad nauja agentūra vykdys ir kitas su užsienio startuolių pritraukimo į Lietuvą susijusias funkcijas.
4.6. Kadangi inovacijų agentūra yra viešoji įstaiga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5 straipsniu, jos finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų turi būti numatytas įstatyme. Todėl TI įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos veikla atliekant įstatymuose jai nustatytas funkcijas finansuojama iš valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuojančiai ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.
4.7. TI įstatymo keitimu siūloma pripažinti netekusiu galios 15 str., kuris nustato Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) funkcijas. Nuosekliai peržiūrint STRATA teisės aktais pavestas funkcijas siekiama, kad STRATA darbų planai būtų sudaromi kitu principu – kaskart pateikiant analizės, tyrimo ar vertinimo poreikį pagal nustatytą formą ir dėl šių poreikių sprendžiant atitinkamų metų metinio veiklos plano rengimo kontekste.
4.8. TI įstatymo 26 straipsnyje teikiamas siūlymas dėl šio įstatymo įsigaliojimo nuo 2022 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimą, dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Dėl MS įstatymo projekto
4.9. MS įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma, kad valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendintų 181 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Taip siekiama sudaryti teisines galimybes pavesti mokslo ir studijų politiką įgyvendinti pasirinktai Vyriausybės įgaliotai biudžetinei įstaigai.
4.10. MS įstatymo projekto 181 straipsnyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos teisinę formą (biudžetinė įstaiga) ir įtvirtinti pagrindines jos funkcijas ir viešojo administravimo įgaliojimus. Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendintų mokslo ir studijų politiką mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Šiame straipsnyje, taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti, bei galimybę būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų nare.
4.11. MS įstatymo projekte taip pat siūloma atlikti techninius pakeitimus ir atnaujinti ekonomikos ir inovacijų ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro pavadinimus.
Dėl SVVP įstatymo projekto
4.12. SVVP įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Versli Lietuva teikia tam tikras administracines paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šias funkcijas vykdys VšĮ Inovacijų agentūra.
Dėl ISF įstatymo projekto
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektais siekiama sudaryti teisines galimybes technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinti viešojoje įstaigoje, o ne biudžetinėje įstaigoje. Manoma, kad lankstesnis viešosios įstaigos valdymo modelis sudarys galimybes pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, kurių patirtis ir žinios padės sėkmingai įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką ir taip sustiprinti valstybės technologijų ir inovacijų kompetencijas.
Siekiant įvertinti Inovacijų reformos makroekonominę naudą pasitelkiat QUEST III makroekonominės simuliacijos modelį buvo modeliuojami trys scenarijai: pesimistinis, labiausiai tikėtinas ir optimistinis. Inovacijų reformos galimų rezultatų poveikis ekonomikai buvo vertinamas trimis aspektais: (a) MTEP veiklos efektyvumo didėjimas, (b) rizikos premijos nematerialiam turtui mažėjimas, (c) egzogeniniai patekimo į tarpinius produktus gaminantį sektorių kaštų mažėjimas.
(a) MTEP veiklos efektyvumas parodo, kaip efektyviai MTEP išlaidos panaudojamos naujoms žinioms ir produktams kurti. Inovacijų reformos rezultate Lietuvos MTEP efektyvumas turėtų sparčiau augti ir priartėti prie ES vidurkio. Pagal pesimistinį scenarijų turėtų būti pasiekta 50 proc. ES vidurkio, pagal labiausiai tikėtiną – 75 proc. ES vidurkio, pagal optimistinį – 100 proc. ES vidurkio. Preliminarūs modeliavimo rezultatai rodo teigiamą poveikį BVP augimo tempams (proc. nuo pagrindinio BVP raidos scenarijaus). Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju inovacijų reformos rezultate padidėjęs MTEP efektyvumas turėtų lemti 0,22 proc. papildomą BVP augimą iki 2030 m. ir 0,34 proc. spartesnį BVP augimą iki 2040 m. Taip pat nustatytas ženklus poveikis ir kitiems makroekonominiams šalies rodikliams. Vienas didžiausių MTEP efektyvumo didėjimo efektų būtų matomas patentų skaičiaus augimas.
(b) Sukurtas „vienas langelis“ turėtų sumažinti inovatyvių produktų naudojimo kaštus ir taip padidinti jų paklausą. Iš esmės, nematerialaus kapitalo kaštų sumažinimas skatina naujas įmones ateiti į rinką, naujų produktų įvedimą. Šiuo aspektu modeliuojant Inovacijų reformos poveikį Lietuvos ekonomikai nustatyta, kad poveikis BVP (proc. nuo pagrindinio BVP raidos scenarijaus) yra vienodas visų trijų scenarijų atveju ir pasiekia maksimalų poveikį 2039 m., kuris yra 0,21 proc. BVP. Taip pat nustatytas nuolatinis teigiamas poveikis daugumai kitų makroekonominių rodiklių.
(c) Įvykdžius Inovacijų reformą MTEP ištekliai greičiau ir lengviau bus paverčiami inovatyviais produktais, todėl sumažės išteklių paieškos kaštai, administracinė našta tarpinių produktų gamintojams. Dėl žemėjančių įėjimo į rinką kaštų mažėja naujiems tarpinių produktų gamintojams reikalingas pelningumas ir todėl naujoms įmonėms tampa lengviau įeiti į rinką. Poveikis Lietuvos BVP per šį kanalą yra nedidelis: iki 2040 m. BVP būtų 0,006 proc. didesnis. Tačiau daug didesnis efektas pastebimas užimtumui MTEP veiklose. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju jis būtų 0,178 proc. didesnis iki 2040 m.
Apibendrinant, Inovacijų reformos poveikis ekonomikai rodo teigiamą reformos naudą, o labiausiai ji turėtų būti jaučiama dėl didėsiančio MTEP veiklų efektyvumo. Vertinant visais trims aspektais pastebėta, kad bendras efektas stiprėja vidutiniu ir ilguoju laikotarpiuose ir gali žymiai paspartinti BVP augimą. Modeliavimo rezultatai rodo, kad veikiant visiems trims aspektams kartu, BVP augimas būtų 0,35 proc. didesnis 2030 m. ir 0,55 proc. – 2040 m. labiausiai tikėtino scenarijaus atveju. Didėjantis poveikis numatomas ir kitiems makroekonominiams rodikliams. Stipriausias inovacijų reformos poveikis numatomas patentų skaičiaus rodikliui, kuris iki 2040 m. turėtų padidėti apie 14 proc. labiausiai tikėtino scenarijaus atveju.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektais siekiama pradėti inovacinės veiklos skatinimo funkcijų konsolidavimą, kurio galutinis tikslas užtikrinti, kad valstybės inovacijų ekosistema skatintų Lietuvos įmonių technologinį atsinaujinimą ir persiorientavimą į inovatyvių poreikių ir paslaugų gamybą ir eksportą. Verslas, matydamas aiškią ir kryptingą valstybės inovacijų skatinimo politiką, priklausomai nuo savo išsivystymo lygio galės turėti pamatuotų lūkesčių dėl valstybės paramos ir sėkmingai planuoti savo plėtrą, paremtą inovacijomis ir nuosavomis investicijomis į inovacinę veiklą. Taip tikimasi paskatinti verslo investicijas inovacinei veiklai įmonių apyvartoje, kurios Lietuvoje vis dar išlieka mažos. 2018 m. inovacijas diegusių įmonių apyvartoje jos sudarė tik 2,6 proc.[6].
Sukūrus inovacijoms palankų mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinantį klimatą, bus galima konkuruoti pasauliniu mastu. Todėl tikimasi pritraukti daugiau inovatyvių įmonių iš užsienio arba paskatinti jau Lietuvoje įsikūrusių įmonių plėtrą.
Svarbu pažymėti, kad funkcijų, pradėtų vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą perims inovacijų agentūra, tačiau iš sutarčių kylančios teisės ir pareigos keičiamos nebus.
Numatoma, kad ir toliau konkursines technologijų programas įgyvendinti bus pavesta Inovacijų agentūrai, atsižvelgiant į tai, kad pagal tokias programas konkurso būdu atrinkti ūkio subjektai arba ūkio subjektai kartu su valstybės mokslo ir studijų institucijomis vykdo eksperimentinės plėtros priemones, kurių rezultatai yra naujos technologinės žinios arba nauja technologijų infrastruktūra, arba nauji produktai, paruošti diegti į rinką. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus šiuo metu vykdomų konkursinių technologijų programų perdavimas, planuojama iki 2021 m. gruodžio 31 d. priimti reikalingus poįstatyminius teisės aktus.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektų nuostatos, susijusios su technologijų ir inovacijų skatinimo priemonėmis, neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymų projektuose tikslinamos sąvokos pateiktos derinimui Terminų bankui, Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės iki 2021 m. gruodžio 31 d. pakeisti:
12.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 982 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą“;
12.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“;
12.3. 2018 m. rugsėjo 4 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 867„Dėl 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje“;
12.4. 2014 m. birželio 4 d. nutarimą Vyriausybės Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“.
12.5. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 4-846 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros įstatų patvirtinimo“;
12.6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 23 įsakymą Nr. 4-217 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2021-2023 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“;
12.7. Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 4-305/V-546 „Dėl Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros nuostatų patvirtinimo“;
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Vertinti vien teisinės formos ir pavadinimo ekonominio naudingumo netikslinga, nes tai tik vienas Inovacijų reformos etapų. Tačiau vertinant visos Inovacijų reformos įtaką valstybės biudžetui ir Lietuvos ekonomikai apskritai, matomas ženklūs teigiami pokyčiai. Lyginant planuojamas Inovacijų reformos įgyvendinimui išlaidas (proc. BVP) ir būsimą suminę ekonominę naudą pastebimas didelis teigiamas inovacijų reformos Lietuvoje galimas rezultatas, o svarbiausiu poveikio kanalu yra MTEP sektoriaus efektyvumo didėjimas. Didėjant šalies MTEP sektoriaus efektyvumui spartėja žinių transformacijos į naujus MTEP produktus greitis; didesnis efektyvumas lemia patentų skaičiaus augimą, o tai savo ruožtu spartina ir šalies BVP augimą.
Paveikslas 1. – Inovacijų reformos išlaidos (% BVP) ir modeliuojamas jos poveikis šalies BVP (% skirtumas nuo bazinio scenarijaus).
Šaltinis: QUEST III simulations, 2020.
Inovacijų reformos planuojamų išlaidų ir gaunamos ekonominė naudos santykis 2022 – 2040 m. laikotarpiu pateiktas 2 paveiksle. Laikotarpio pradžioje pastebimas neigiamas efektas, nes bus patiriamos išlaidos, kurios didelio efekto ekonomikai dar nespės sukelti dėl laiko atotrūkio tarp investicijų ir jų poveikio BVP. Tačiau laikui bėgant ekonominė Inovacijų reformos nauda bus vis labiau akivaizdi ir vis didesnė, todėl naudos ir sąnaudų santykis vis labiau didės. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju 2030 m. jis bus 1,37, o 2040 m. padidės iki 2,17.
Paveikslas 2. – Inovacijų reforma: akumuliuoti multiplikatoriai (naudos ir investicijų santykis)
Šaltinis: QUEST III simulations, 2020.
Dalis agentūrų funkcijų konsolidavimo išlaidų (iki 5 mln. Eurų), skirtų žmogiškųjų išteklių (iki 500 tūkst. Eur), infrastruktūros sukūrimo / įrengimo (iki 4 mln. Eur), tinklaveikos ir kitiems sprendimams (iki 500 tūkst. Eur) bus padengtos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimui skirtų Europos Komisijos „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės“ lėšų.
Inovacijų agentūros steigimui reikalingos valstybės biudžeto lėšos yra suplanuotos 2022-2024 m. Ekonomikos konkurencingumo didinimo programos tęstinėje priemonėje 05-001-01-04-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“:
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymų projektus buvo konsultuotasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „įstaiga“, „technologijos“, „inovacijos“.