Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 23, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 43
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Skelbiu vakarinį posėdį. Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė
14.22 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267 (pateikimas)
Svarstomas popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 161 straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-267. Kolega A. Veryga. Prašom į tribūną.
A. VERYGA (LVŽSF). Noriu pristatyti jums Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimą, kuris yra susijęs su dabartine situacija, su pandemine situacija. Šio pakeitimo pagrindinis tikslas yra palengvinti pačią vakcinaciją, sudaryti lengvesnes sąlygas. Pirmiausia pasakysiu, ką siūlome keisti. Siūlome papildyti 1 straipsnį 161 straipsniu ir nurodyti sutikimo skiepytis nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio situacija ir (ar) karantinas, išreiškimą, tai yra kas tokiu išreiškimu būtų laikoma. Tai laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančią skiepijimo vietą skiepytis nuo šios ligos, dėl kurios yra paskelbta arba ekstremali situacija, arba karantinas, atvykęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad jis būtų paskiepytas, jeigu sveikatos priežiūros įstaiga arba asmenys, atsakingi už pacientui teikiamą paslaugą, suteiktų jam tokią informaciją, o pačioje įstaigoje ministro nustatyta tvarka būtų prieinama pacientui pateikta informacija apie galimus šalutinius poveikius ir kita svarbi informacija, kuri yra reikalinga pacientui.
Kad būtų paprasčiau paaiškinti, kokia čia yra tvarka, tai panašus analogas yra su greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimu, kai yra laikoma, kad jeigu jau pacientas paskambino greitajai pagalbai ir ją išsikvietė, tai suprantame, jis nori, kad jam pagalba būtų suteikta, ir sutinka, kad jinai būtų suteikta. Šiuo atveju yra lygiai toks pats principas siūlomas. Jeigu pacientas atvyko skiepytis, laikoma, kad jisai sutinka būti paskiepytas, ir jam nereikėtų pildyti labai didelio kiekio dokumentų.
Kodėl mes tokią pataisą siūlome? Turbūt visi puikiai žiūrite, stebite naujienas ir žinote, kad artimiausiu metu į šalis atkeliaus vis didesni ir didesni vakcinų skaičiai. Tikrai nebus paprasta tą procesą organizuoti. Šitą procesą stabdo dabar esanti tam tikra biurokratinė tvarka, kai pacientui reikia užpildyti daug dokumentų, daug visko pasirašyti. Galų gale patys, tie, kas ėjote skiepytis, atsimenate – spausdinomės lapus, pildėme. Žmogus, kuris to yra nepadaręs namuose arba negali to padaryti, atėjęs visa tai turi padaryti toje vietoje, kur yra vakcinuojamas.
Kaip visiškai priešingas pavyzdys, kaip galima efektyviai ir greitai dirbti, irgi turbūt matėte reportažus kad ir iš tų pačių Jungtinių Amerikos Valstijų, kur pacientai yra skiepijami tiesiog per automobilio langą: nuleidžiamas automobilio stiklas ir jam į petį suleidžiama vakcinos. Neduoda ten niekas krūvos popierių pildyti, nes vis dėlto, jeigu pacientas apsisprendė atvažiuoti skiepytis, išreiškė tokią valią, suprantame, kad jis kaip ir sutinka, kad jam pats skiepijimo procesas ir bus atliktas. O Lietuvoje jau girdėjome medikų nusiskundimų dėl to, kad tie biurokratiniai popierių pildymai užima daug laiko ir trukdo paskiepyti daugiau pacientų.
Šitie pakeitimai nepaneigia prievolės informuoti pacientą apie galimus pašalinius poveikius, jam prieinamoje vietoje, matomoje vietoje paskelbti kitą reikalingą informaciją. Kurie skiepijotės, turbūt prisimenate, kad slaugytoja tuo metu, kol ruošia patį skiepą, kol jūs pasiruošiate, paaiškina, kas gali atsitikti, kaip reikia elgtis. Tai visa šita prievolė niekur nedingsta. Tuo metu, kol žmogus yra paskiepijamas, jį vis tiek reikės informuoti.
Taip pat artėja skiepijimas vaistinėse, irgi išsiplės taškų skaičius. Būtų gerai, kad jos nebūtų apkrautos tuo biurokratiniu procesu. Tie pakeitimai, kaip aš minėjau pristatydamas, galiotų tik tokių pandeminių vakcinacijų metu, kai yra karantinas arba ekstremalioji situacija, paskelbta valstybės lygiu. Dėl visų kitų vakcinų išliktų įprastinė tvarka, tai reiškia, kad žmogus vėl ta įprastine tvarka būtų supažindinamas.
Tokia yra pakeitimų esmė. Aš manau, kad jie tikrai padėtų mūsų medikams greitinti procesą, atlaisvintų juos nuo nereikalingo darbo ir tikrai padėtų efektyviau vykdyti vakcinacijos procesą, kai vakcinų į Lietuvą atkeliaus daug. Prašyčiau pritarti šitiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man atrodo, tikrai labai racionalus pasiūlymas (na, gal aš čia kažką praleidžiu), kurį, mano supratimu, reikia įgyvendinti čia ir dabar. Ar jūs konsultavotės su Vyriausybe ir kokia yra ministerijos pozicija? Gal yra kokių rizikos veiksnių, su kuriais mes nesame susipažinę. Bet jeigu taip nėra, galbūt reikėtų paieškoti būdų, kaip galėtume jį priimti tam, kad jau dabar tie skiepijimo procesai vyktų sklandžiau.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kol neaiški jūsų nuomonė, ar pritars Seimas, ar ne po pateikimo, bet jeigu būtų toks pritarimas, mes siūlytume frakcijos vardu net ir skubos tvarka tai svarstyti, nes balandį turi atkeliauti vakcinos ir tai būtų aktualu dabar, ne kada nors po kelių mėnesių. Su Vyriausybe mes nesame kalbėję.
Bet noriu paaiškinti. Tai nėra kokia nors ypatinga nauja tvarka. Aš minėjau, analogija yra greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas, galioja toks pats principas. Tikrai čia nereikėtų kokių sudėtingų darbų nuveikti. Ministras tik turėtų patvirtinti tvarką, kur ta informacija pacientams ir kaip turėtų būti pateikta, ir viskas. Tiesiog atkristų dalis popierių, kuriuos reikia pasirašyti.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi M. Puidokas. Orintos nematyti. Kolega Mindaugas. Irgi nematau. Tada A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad racionalus pasiūlymas, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ir V. Bakas. Taip pat nematau salėje. Yra. Atsiprašau, ne ten pažiūrėjau. Prašom, Vytautai.
V. BAKAS (MSNG). Taip, ne tarp valstiečių. Ministre, ačiū už pasiūlymą, bet mano toks būtų klausimas. Kiek teko savanoriauti, medikai stipriai apkrauti popierizmu, pasižiūri, kiek ten siaubingai visko reikia pildyti, keliose vietose pasirašinėti. Ar nebūtų tikslinga tokius klausimus spręsti tiesiog per e. sveikatą? Tobulinant e. sveikatą. Žmonės galėtų tiesiog vienu mygtuku sutikti, nesutikti, pasirašyti ar ne. Čia tarsi atimame iš žmonių galimybę pasigilinti ir sužinoti, kad būtų išaiškinta informacija, susijusi su jiems svarbiais klausimais. Laikoma, jeigu tu įžengei pro duris, vadinasi, tu sutinki su viskuo. Kartais žmonės nori tiesiog pasiklausti. Gal verta čia tobulinti e. sveikatos sistemą? Kaip jūs žiūrite į tai? Ar čia jau jinai…
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bet kokiu atveju visi duomenys apie skiepijimą ir panašiai keliauja per e. sveikatą. Žmogus bendrai dėl tam tikrų dalykų išsako savo sutikimą, pasitikėdamas ta įstaiga, į kurią atkeliauja. Jeigu tai yra, pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros vieta, mes jau ten papildomai nebepildome.
Bet vakcinos yra tokia kaip atskira kategorija ir šiaip, kaip aš minėjau, čia yra neeliminuojama prievolė žmogų informuoti. Privalu jam yra pasakyti dalykus, kurie yra svarbūs tiek dėl kokio nors pašalinio poveikio, atsakyti į klausimus. Tas vyksta paties skiepijimo proceso metu. Žmogui yra duodamas lapelis su bendra informacija apie vakciną. Tik tiek, kad jam tada nereikia ten užpildyti krūvos visokių grafų, kur jis nurodo, kad susipažino, susipažino ir panašiai.
Galima būtų ateityje, matyt, ir per e. sveikatą daryti. Bet čia aš jau tikrai negaliu pasakyti, dabar jau ir nurodyti, kad būtinai tai per e. sveikatą turi būti, nes tais dalykais užsiima ministerija, Vyriausybė. Šiaip racionalus siūlymas, tik tiek, kad turėkime galvoje, kad labai daug žmonių nesinaudoja technologijomis, ypač vyresnio amžiaus. Aišku, dalis, kas moka, galėtų pasinaudoti, jeigu toks funkcionalumas atsirastų, bet manau, kad iki balandžio, jo deja, tiesiog fiziškai niekas nesuprogramuos ir nesukurs.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gal galima būtų… Taip, kolega M. Majauskas už. Bendru sutarimu pritariate?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar galima? Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano gal vienas toks prašymas, gerbiamas Aurelijau. Jeigu iš tiesų yra tokie projektai, kur matote, kad jie galėtų duoti naudos čia ir dabar, gal tikrai neverta laukti opozicinės darbotvarkės, tiesiog pasikalbėti su atsakingais ministrais, pasiūlyti ir priimti tokius sprendimus tikrai skubos tvarka.
Jeigu jau gerbiamas A. Matulas pritaria gerbiamo A. Verygos pateiktam projektui, tai ką dar aš čia galiu pridurti, tiesą pasakius. Nebent tik pasiūlyti tikrai priimti sprendimą skubos tvarka, jeigu, aišku, Seimo Pirmininkė išreikštų tokią valią.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, bet pradžioje gal galime sutarti bendru sutarimu šį klausimą po pateikimo priimti? Taip? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 18 dieną. Ar galime pritarti? Galima. Ačiū. Pritarta.
A. VERYGA (LVŽSF). Jeigu…
PIRMININKAS. Minutėlę, jeigu galima. Gerai, ką jūs norėjote?.. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Jeigu, pirmininke, galima, mes frakcijoje esame tą aptarę, jeigu būtų galima, norėčiau prašyti frakcijos vardu svarstyti skubos tvarka, nes gegužės 18 dieną tikrai bus jau nebe laikas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, matau, esate Seimo salėje, ką jūs galvojate dėl skubos tvarkos? Pritarta. Tada svarstymo laikas turbūt bus kitoks. Balandžio pradžioje pagal Statutą turbūt. Minutę. Kolegos, ar tiktų balandžio 13 dieną, ar dar kitą? 15 dieną. Gerai, tinka, 15 dieną. Fiksuojame balandžio 15 dieną.
Kolega, Aurelijau, žinau, kad jūsų kitas klausimas, bet truputėlį, sekundę. Turėčiau įgarsinti slapto balsavimo protokolus dėl Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“.
14.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-368(2) (priėmimo tęsinys)
Protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projekto Nr. XIVP-368(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių 123, rasta biuletenių 123, galiojantys 122, negaliojančių 1.
Už pasisakė 120, prieš nėra, susilaikė 2. Ponas G. Šimkus skiriamas Lietuvos banko valdybos pirmininku. (Plojimai) Nutarimas „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Nutarimo „Dėl Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-382 (priėmimo tęsinys)
Kitas protokolas „Dėl Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių 84, rasta biuletenių 84, galiojančių 83, negaliojančių 1.
Už tai, kad būtų atleistas iš pareigų balsavo 79, neatleistas – 4. Nutarimas „Dėl Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ (projektas Nr. XIVP-382) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Replika dėl balsavimo, pirmininke, jeigu galima.
PIRMININKAS. Taip, taip, prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kadangi čia buvo tokia įtampa ir man to žodžio nelabai buvo leista gauti, tai noriu pasakyti valstiečiams, kurie šiek tiek moralizavo. Tarkime, vienas jų siūlė nepasiduoti spaudimui, nors jie patys nedalyvavo balsavime, nes vadas pats liepė nedalyvauti balsavime, ir jie pasidavė spaudimui, o mums sakė nepasiduoti spaudimui. Geras moralizavimas.
Kitas labai jautrus žmogus, kurio pavardės nenoriu įvardyti, nes jis tuoj įsijautrins ir skųs mane Etikos ir procedūrų komisijai, mokė, kad nereikia dalyvauti žiniasklaidos akcijose, kad žiniasklaida per daug įsitraukusi. Aš noriu priminti, kad šitas jautrus žmogus kažkada, kai miegojo, o Seimo Pirmininkė jam skambino ir vertė iš lovos spręsti valstybei svarbius klausimus, kaip tik žiniasklaidą pasitelkė sau.
Dar vienas jautrus žmogus mokė kažką apie istorinius naratyvus, kalbėjo apie sąvokas, kurių pats nesupranta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Na, opozicijos lyderis visada turi teisę kalbėti. Prašau. S. Skvernelis. Arčiau prie mikrofono, jeigu galite, negirdėti. Įjungta.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). (Dabar įjungta.) Neminėsiu to žmogaus pavardės, kuris dabar kalbėjo, tai jis dar kartą pasakė savo išsigalvojimus. Niekada S. Skvernelis jokios žiniasklaidos paramos, kalbant apie tuometinę Seimo Pirmininkę, neprašė. Vadinasi, reikės dar kartą tęsti, matyt, jums tos reklamos, kaip sakėte, labai reikia, prašote manęs, kad aš jus reklamuočiau. Tai jūs pats save reklamuojate pačiu geriausiu būdu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, siūlau nutraukti replikas. Balsavimo rezultatai buvo paskelbti, bet mes nepasveikinome pono G. Šimkaus su paskyrimu į naujas pareigas. Linkime kuo geriausios kloties ir klestėjimo bankui ir valstybei. Ačiū. (Plojimai)
14.39 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5031(2) (pateikimas)
Svarstomas popietinis darbotvarkės 2-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5031(2). Pristato A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, šitas pakeitimas jau yra nesusijęs su kovidu ar su pandemine situacija, bet tikrai šita problema egzistuoja daugybę metų, su ja man teko susidurti dar būnant sveikatos apsaugos ministru, važinėjant po savivaldybes, susitinkant su gyventojais, bendraujant dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Vieną iš tokių problemų labai dažnai įvardindavo gyventojai nutolusiose savivaldybėse, tokiose, kurios yra šiek tiek toliau nuo tų pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo centrų, arba net ir tų vietų gyventojai, kur nėra ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, tai yra kažkokios mažos gyvenvietės arba maži kaimai.
Kuo gyventojai skųsdavosi, tai tokiomis labai konkrečiomis situacijomis, kai išsikvietus, pavyzdžiui, greitąją medicinos pagalbą ir pacientą nuvežus į priėmimo skyrių, jo būklę ten stabilizavus ir žmogaus nepaguldžius į ligoninę, žmogui tiesiog nebūna kuo grįžti namo, jeigu jis neturi artimųjų, jeigu jis neturi šeimos narių, kas juo pasirūpintų ir jį pargabentų. Ir jeigu tuo metu nevažiuoja viešasis transportas, jeigu nėra autobusų, o nutolusiose kaimiškose vietovėse, jūs puikiai žinote, autobusai kursuoja ir šiaip ypatingai retai, tai žmogui tiesiog nelieka kuo grįžti namo.
Ir kas tokiais atvejis vykdavo? Medikai, aišku, visada žiūri žmogaus interesų ir neretu atveju tokį žmogų bent parai paguldo į ligoninę. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogus yra be reikalo hospitalizuojamas, už tą tokią stacionarinę gydymo parą Ligonių kasa moka pinigus. Žmogus tokiu būdu kaip ir nėra išmetamas į gatvę, kitą dieną jis gali grįžti namo kad ir autobusu.
Tos problemos sprendimas kitose šalyse yra rastas, bent jau man žinomas pavyzdys yra funkcionuojantis Suomijoje, kada pacientai turi galimybę arba kreiptis į tam tikrą valstybės atrinktą agentūrą, arba pagal kokį nors kitą mechanizmą gauti arba kompensaciją už parvykimą, kad ir taksi, arba gauti kompensaciją už parvykimą traukiniu ar autobusu, jeigu žmogus neturi savo transporto.
Šiuo atveju teikdami įstatymo pataisą mes to būdo nenurodome, tiesiog įpareigotume savivaldybę pasirūpinti pacientu tokioje situacijoje. Socialinių taksi sistema pirmiausia ne visur egzistuoja, ne visos savivaldybės tokią sistemą turi, be to, tokie socialiniai taksi paprastai neveikia naktį ir žmogus vis tiek neturi galimybės grįžti namo. Kartais yra iki labai rimtų konfliktų nukeliaujama, kai reikalaujama, kad žmogų ir parvežtų greitoji medicinos pagalba namo, iš kur atvežė. Tai sukuria tokią labai ydingą situaciją, kada greitosios pagalbos automobiliai, kurių realiai tokioje situacijoje nereikia, nes nereikia grįžtant žmogui medikų priežiūros, nereikia ypatingos technikos, jie yra tada papildomai varinėjami, dėvisi. Tai yra labai brangus transportas ir nėra taip lengva atnaujinti parką, tikrai yra panaudojama visiškai ne pagal paskirtį.
Mūsų siūlymas yra labai paprastas. Mes siūlome papildyti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį 46 punktu ir nurodyti, kad asmenų, gyvenančių vietose, kuriose nėra užtikrintas reikiamas susisiekimas viešuoju transportu, neatlygintinu pavėžėjimu į (ir iš) asmens sveikatos priežiūros įstaigą bei namus, kuomet vykstama dėl ligos, nėštumo, gimdymo ir reabilitacijos, turėtų pasirūpinti savivaldybė. Toks yra siūlymas.
Kaip ir minėjau, jau tikrai daug metų apie tai yra diskutuojama, kalbama. Mes ir praeitoje kadencijoje buvome panašų projektą registravę. Deja, bet kovidas tikrai sumaišė kortas, atsirado svarbesnių darbų ir jo net ir pateikti nespėjome. Dabar yra nauja redakcija, šiek tiek pakoreguota. Kviesčiau pritarti šitam pakeitimui, nes jis tikrai yra aktualus žmonėms, kurie neturėtų būti dėl transporto kažkokių neišvystytų infrastruktūrų atriboti nuo galimybės arba nuvykti į gydymo įstaigą, arba iš jos grįžti namo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi E. Sabutis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jeigu sprendimas, teikiant įstatymo pataisą, paprastas, tebūnie visa tai įgyvendinti paprasta. Žinote, viskas kainuoja, ir patys kilniausi darbai kainuoja. Turbūt šiandien būtų sunku įsivaizduoti, kaip atvežti ir nuvežti, nes pacientas galbūt ne vienas važiuoja. Manyčiau, reikėtų kalbėti iš karto ir apie pinigus. Kiek tos paslaugos ir pats įgyvendinimas kainuotų? Kaip jūs siūlytumėte: ar būtų dar vienas budintis automobilis prie greitųjų, ar kas būtų, ar autobusas paleistas, kad važinėtų kas pusvalandį į seniūnijų centrus? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs esate teisus, kad nėra labai paprasta atsakyti, kaip tai būtų įgyvendinama. Bet aš galiu duoti tokius kelis praktinius siūlymus, kurie diskutuojant savivaldybėse ir su savivaldos atstovais, ir su gyventojais buvo ne sykį išsakyti. Vienas toks labai konkretus pavyzdys – sudaryti sutartį su vežėjais arba tiesiog turėti kokį nors numatytą fondą. Tai gali sudaryti vietos gyventojams papildomą galimybę užsidirbti.
Jūs žinote, kad dabar pavėžėjimo paslauga labai išplitusi, ir net žmonės, kurie turi savo asmeninį transportą, gali dalyvauti pavėžėjimo paslaugų tinkluose. Jums turbūt teko net ir naudotis tokiomis paslaugomis. Savivaldybė galėtų ją tiesiog nusipirkti konkurso būdu, o paskui kompensuoti pagal faktą, jeigu tokių poreikių gyventojams iškiltų.
Vaikyti autobusą, kaip jūs sakote, tikrai yra neracionalu. Jeigu tai būtų buvę racionalu, matyt, jis ir taip važinėtų, kaip jūs sakote, kas pusvalandį greičiausiai tuščias, ir žmonės nesiskųstų, kad jiems nėra kaip nuvažiuoti ir grįžti. Juo labiau turėkime galvoje, kad čia nebus dažni atvejai, – nėra labai daug žmonių, kurie neturi nei artimųjų, nei galimybių. Dažnu atveju artimieji pasirūpina parsivežti žmogų, jeigu iškyla tokia situacija. Tai nebūtų kažkokie dideli pinigai, bet, aišku, skaičiavimo dabar ar kokios nors apklausos, kiek naudotųsi, niekas nėra daręs. Aš tik miniu, kad gyventojai išsakydavo tokią pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Sabutis. Ruošiasi G. Paluckas.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gerbiamam kolegai Aurelijui norėjau užduoti vieną klausimą, kurį uždavė ponas Edmundas. Bet kuriuo atveju tikrai palaikyčiau šimtu procentų, jeigu siūlytumėte dėl valstybės deleguotų funkcijų, visų prima, o ne dėl savarankiškų. Kadangi siūlote dėl savarankiškų, norėjau paklausti: projektas registruotas jau praeitais metais, praeitoje kadencijoje, suprantu, kad kovidas sutrukdė, bet ar teko bent jau kalbėti ir derinti su Lietuvos savivaldybių asociacija šį klausimą? Jeigu teko, kokį požiūrį išsakė asociacija?
A. VERYGA (LVŽSF). Konkrečiai dėl šio projekto ne, be kituose kontekstuose yra tekę diskutuoti su Savivaldybių asociacija. Kalbant apie greitosios medicinos pagalbos tinklo tvarkymą, tai buvo vienas iš elementų, apie kurį buvo kalbama. Ir, kaip sakau, dėl konkretaus projekto mes nesikalbėjome, bet tokio priešiškumo iš savivaldybių, kad būtų purtomasi nuo tokios prievolės, neteko man girdėti.
Ką savivaldybės įvardindavo, įvardindavo net tą socialinį taksi, kur kai kurios ir turi. Tik tiek, kaip ir minėjau, dažnu atveju jis naktį nedirba, nes tai yra susiję su žmonių papildomu apmokėjimu. Tai nėra pigu. Nebūtinai jo gali prireikti. Tad ir sakau: nebūtinai socialinis taksi yra geriausias sprendimas. Gal tiesiog pagal faktą tiems pavėžėjams kompensuoti jų parvežimą. Nutolusiose vietose galbūt vienas kitas žmogus net ir susigundytų dirbti tokį darbą. Jiems irgi būtų kažkokios papildomas pajamos, ypač kaimiškose vietovėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Paluckas. Ruošiasi B. Petkevič.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, mes čia, matyt, iš eilės visi tokie pabuvę savivaldybininkai šį klausimą mėginame įsivaizduoti, kaip jis spręstų tikrą problemą, tikrai egzistuojančią. Bet ar tikrai pataisos dėl to įstatymo? Šiaip ir šiandien netrūksta teisinio reguliavimo, jeigu yra valia, jeigu yra savivaldoje valia ir galimybės, tai yra pinigai. Kitaip tariant, Savivaldos įstatymu suteikiant, įrašant savarankiškas funkcijas, tokia galimybė, problema savaime vis tiek neišsispręs. Viena vertus, suvokdamas ir problemos mastą, ir jūsų teigiamas intencijas, noriu paklausti, galbūt reikėtų vis dėlto nurodyti lėšų šaltinį, tai yra dėl kito įstatymo siūlyti pataisą, kur yra pinigų, sakykim, nežinau, PSDF pinigai ar kažkas kita. Čia yra dabar… Socialinį taksi gali organizuoti bet kas, bet kuri savivaldybė, bet bėda, kad pinigėlių tam dažnai neturime.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nežinau, ar būtų tinkama galvoti, kad čia PSDF kaip nors turėtų būti susijęs, greičiausiai ne, nes tai nėra sveikatos priežiūros paslauga. Kas galėtų būti lėšų šaltinis, iš tikrųjų man dabar sunku būtų įvardinti, bet, kaip aš ir minėjau, tai neturėtų būti koks nors labai masinis reiškinys, tai bus greičiausiai vienas kitas atvejis, kai yra iš nutolusių vietų žmogus atvežamas ir tiesiog jis neturi kuo grįžti.
Dar daugiau. Dažnu atveju, kaip ir sakiau, yra be reikalo žmogus išlaikomas toje pačioje gydymo įstaigoje, žinome, kad ypač mažesnėse ligoninėse savivaldybės iš biudžeto net ir prisideda prie tokių ligoninių išlaikymo, kur skyriai jau yra nedideli, ligoninės yra tikrai neteikiančios daug paslaugų. Manau, kad tais pavieniais atvejais savivalda, ko gero, rastų lėšų. Juo labiau, sakau, kiek man teko kalbėtis, kiek teko važinėjant diskutuoti, neteko girdėti kokio nors labai didelio pasipriešinimo. Aišku, dabar, kai yra konkretus projektas, matyt, diskusijų bus, bet čia juk nėra jokios skubos, bus galima komitetuose diskutuoti. Galima teikti kokį nors, nežinau, pasiūlymą prie projekto, bet manau, kad čia pati idėja, kaip jūs ir sakote, ta problema yra ir reikia galvoti, kaip ją išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Petkevič. Ruošiasi A. Matulas.
B. PETKEVIČ (MSNG). Gerbiamas kolega, ši idėja tikrai yra gera, pasakysiu taip, bet, kaip ir kiti kolegos sakė, praktikoje sunkoka įgyvendinti. Remiantis analogija su vaikų pavėžėjimu mokyklose, galbūt vertėtų pagalvoti apie tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos galėtų tokią galimybę – organizuoti tokį pavėžėjimą? Ką jūs galvojate apie tai?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos tą ir daro kai kur. Yra toks veikiantis pavyzdys, kuomet Klaipėdos regiono Skuodo ligoninė yra prijungta prie didelės Klaipėdos ligoninės, ten ligoninė organizuoja pacientų nuvežimą tyrimams atlikti, ką nors padaryti. Bet, aišku, ji visko suvežioti negali, nes sudėtinga, matyt, ligoninei būtų tą daryti. Ši problema gal galėtų bent iš dalies būti išspręsta, jeigu Seimas apsispręstų centralizuoti greitosios medicinos pagalbos pačią sistemą ir kažkokią sistemos dalį paskirti pacientams parvežti. Bet, kaip ir sakiau, turėkime galvoje, kad greitosios medicinos pagalbos transportas yra specialus transportas, jam yra specialūs reikalavimai, jis yra brangus. Klausimas, ar verta užkrauti gydymo įstaigai, kai tikrai yra kas galėtų tą padaryti, neužkraunant tokių darbų, kurie yra nespecifiniai. Juo labiau kad čia yra ne sveikatos klausimas, tai yra socialinis klausimas, kurį paprastai savivaldybės ir sprendžia, jeigu gyventojai susiduria su socialinėmis bėdomis.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ta idėja gal ir nieko, bet, aišku, keista, kad su niekuo nederinta, kiek tai kainuos, iš kur papildomi pinigai. Bet jūs pabaigoje bandėte ir atsakyti, galbūt tai galima daryti priėmus greitosios pagalbos įstatymą, nes šiandien ir taip savivaldybės dengia valstybės funkcijas. Pasitarimuose su savivaldybėmis jūs matėte, kad nustatyta, pavyzdžiui, Kupiškio savivaldybei du greitosios postai turi būti, valstybė finansuoja 0,98 posto. Skuode turi būti du, kai finansuoja 1,2. Druskininkuose sezono metu padvigubėja žmonių, kaip minėjai, Druskininkuose 80, berods, vieną dieną paslaugos buvo suteiktos nesaugiai, nes nebuvo nė vienos mašinos. Galbūt kompleksiškai sprendžiant tą problemą ir valstybei apmokant už savo funkcijas būtinąją pagalbą, ką Konstitucinis Teismas yra pasakęs, tada atsirastų kokių nors papildomų lėšų ir būtų logiškiau spręsti per greitosios pagalbos sistemą, nebūtinai siunčiant tą specializuotą automobilį. Ar sutiktumėte, kad galbūt idėją paliekame jums, bet tai realizuojame labiau padiskutavę, ir paprašome Vyriausybės iniciatyvos, nes dabar labai daug nežinomybių yra?
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nežinau, ar reikia laukti, nes neaišku, kada mes turėsime tą greitosios medicinos pagalbos pačią koncepciją ir suformuotą tinklą. Manau, kad kai visas tas procesas vyks, ir taip ten bus daug visokių reikalų prisitaikyti ir su savivaldybėmis suderinti. Jūs tikrai teisingai sakote: čia yra tokia užprogramuota problema su tomis brigadomis, nes tie skaičiai yra susiję su gyventojų skaičiaus mažėjimu savivaldybėse, todėl taip keistai išeina. Manau, jeigu Seimas priims sprendimus, jeigu Vyriausybė juos paruoš dėl greitosios pagalbos, ten ir taip bus daug veiksmo. Man atrodo, gal nereikėtų mūsų sveikatos sistemos apkrauti tokių retų socialinių problemų sprendimais. Aišku, ir dabar stengiasi medikai, kitą kartą palaukia greitosios pagalbos automobilis, kol paaiškėja, ar žmogų guldys, ar neguldys į ligoninę, bet ne visada taip atsitinka.
Aš siūlyčiau apsvarstyti šitą pasiūlymą. Tikrai, kaip ir sakiau, nėra čia jokios skubos, galime paklausti ir savivaldybių, kaip jos tą vertintų, pasitarti su Savivaldybių asociacija ir tada apsispręsime. O dabar kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus. Matau iš užsirašiusiųjų, kad negaliu siūlyti pritarti bendru sutarimu. Už kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pratęsdama ministro A. Verygos mintį, tikrai siūlyčiau pritarti įstatymo projektui. Modeliai iš esmės yra galimi įvairūs ir dėl jų reikėtų diskutuoti, bet, manyčiau, principinė nuostata turėtų išlikti, kad mes norime palengvinti ypač regionų gyventojams susisiekimą su sveikatos priežiūros įstaigomis ir ypač grįžimą iš tų sveikatos priežiūros įstaigų, nes tikrai susitikimuose su gyventojais nuolat minima problema, kad jiems yra sunku, ypač jeigu jie yra išrašomi ne visai tuo laiku, kada vyksta susisiekimas autobusais, arba, žiūrint traukinių grafikus, jiems yra sunku sugrįžti į namus. Dėl to dažnai artimieji yra priversti turėti ne darbo dieną ir parsivežti savuosius, o kai kuriems po tikrai sunkių ligų tenka ilgai laukti susisiekimo transporto. Tikrai siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gaila, kad nėra atskiro dar vieno ekrano, kur galėtum pasakyti, kad aš palaikysiu, bet su išlygomis. Iš tikrųjų nebalsuosiu prieš šitą projektą, bet noriu pasakyti, kad pranešėjas turėjo labai atkreipti dėmesį į Teisės departamento išsakytas pastabas, ir aš savo pastabų turiu. Tikrai norėtųsi, kad tai nebūtų priskirta savarankiškoms funkcijoms, o būtų deleguotos funkcijos.
Užvakar pats pristačiau savo klausimą ir kalbėjau, kad reikia palaikyti idėjos įgyvendinimą, galima diskutuoti, tai aš tikiu, kad šita idėja bus palaikyta ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete mes galėsime ją išdiskutuoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti, mano manymu, neapkraunant greitųjų, nes tikrai tai nėra jų funkcija ir nereikia greitosiomis atgal vežti, tarkime, jau pasveikusių pacientų, nes tikrai automobiliai yra brangūs, specializuoti ir jų tikrai nėra tiek daug.
Nemanyčiau, kad reikėtų išradinėti kokį ypatingą dviratį. Sistema galėtų būti iš esmės kompensacinė. Tai būtų nedaug taisyklių, nedaug apibrėžimų ir žmogus, pasinaudojęs už savo pinigus pavėžėjimu, taksi ar kuo nors panašiu, galėtų tiesiog kreiptis į savivaldybę, kad kompensuotų tas išlaidas. Tai tokia tikrai esanti socialinė problema, su kuria susiduria daug žmonių. Pats esu matęs, kadangi dirbau greitosios sistemoje, tikrai esu susidūręs ir žinau. Manau, kad tokia paprasta kompensacinė sistema, be didelių aprašų, be didelių tvarkų, galėtų egzistuoti. Šitą idėją palaikysiu, bet labai kviesiu buvusį ministrą diskutuoti, kad ji būtų modifikuota. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuoti neteikiu, balsavimas vyks pagal numatytą darbotvarkę maždaug 17 val. 20 min.
15.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-533 „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-376 (pateikimas)
Svarstomas kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-533 „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-376. Pranešėjas – E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, kreipiuosi į jus ir prašau priimti, leisti…
P. GRAŽULIS (MSNG). Kodėl nebalsavome?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, atsiprašau. Kolega Petrai, balsavimas vyks 17 val. 20 min. (Balsai salėje) Pono valia. (Juokas salėje)
Prašau. Atsiprašau už trukdymus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, leiskite jums pristatyti universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo pakeitimo projektą. Juo yra prašoma leisti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo specialistus rengti ir Klaipėdos universitete.
Gerbiamieji, 2020 metų pradžioje Vytauto Didžiojo universitetas yra padaręs apklausą dėl mokytojų stygiaus Lietuvoje. Buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai, 2 tūkst. 588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių. Žinote, nustatyta, kad stygius yra. Jau dabar trūksta vieno penktadalio mokytojų. Jeigu kalbėtume apie atskiras disciplinas per artimiausius dvejus trejus metus, atsiprašau, trejus – penkerius metus, štai koks Lietuvoje būtų trūkumas. Matematikos trūks 213, fizikos – 213, anglų – 167 mokytojų, lietuvių – 140, antrosios užsienio kalbos – 96, pradinio ugdymo – 167, chemijos – 151 ir taip toliau, ir taip toliau.
Kitaip tariant, dabartiniu metu jau yra jaučiamas maždaug 2 tūkst. mokytojų poreikis. Daugelis, ne daugelis, bet iš apklaustų savivaldybių atsklinda minčių apie tai, kad jeigu išeis tam tikri mokytojai – fizikos, matematikos, tai tos savivaldybės jau nežino, kaip reikės išspręsti mokytojų problemą.
Noriu pasakyti, kad Klaipėdos universitetas turi senas mokytojų rengimo tradicijas, bet dar kartą noriu pabrėžti, kad kalbama yra apie ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogus. Nematyti, kad jie kol kas dėl savo pajėgumų galėtų rengti dalykininkus, pavyzdžiui, matematikos, fizikos, kitų, kad ir tos pačios istorijos.
Taigi, gerbiamieji kolegos, laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmas klausia A. Gedvilas. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pranešėjo paklausti, kaip taip nutiko, kad Vilniaus universiteto Šiaulių akademija šiame projekte liko paraštėse. Ar jūs neįžvelgiate tuo klausimu tiesioginio Vilniaus universiteto ir Kauno universitetų protegavimo, nes priėmus tokį sprendimą Šiaulių akademijai, kurią nuo vaikystės žinojau kaip pedagoginį institutą, šiuo sprendimu būtų įkalta paskutinė vinis į karstą? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, Šiaulių universitetas dėl šio sprendimo tikrai neliktų paraštėje. Jis negali likti paraštėje, tuo labiau kad dabar yra priimtas nutarimas sujungti, kaip žinote, su Vilniaus universitetu. Tam yra skirti, jeigu neklystu, 4,2 mln. – ir dėstytojų palaikymui, ir atlyginimų išlyginimui ir niekas nesikėsina į Šiaulių universiteto nei į specialiosios pedagogikos rengimą, niekas nesikėsina ir į vaikystės pedagogikos dalykus. Aš esu giliai įsitikinęs ir nuosekliai laikausi tokios nuomonės, kad regioninius universitetus arba universitetinius mokslo centrus reikia vystyti ir toli gražu jų nenuvertinti. Aš galvoju, kad kai bus skiriamos vietos, jeigu būtų toks sprendimas priimtas, tai vaikystės pedagogikai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos būtų paskirta papildomų krepšelių ir tai jokiu būdu negali pakenkti Šiauliams. Galų gale yra tam tikras regionališkumas: yra Šiaurės Lietuva su daugybę savivaldybių, yra Vakarų Lietuva su daugybę savivaldybių. Juo labiau kad net 15-os Vakarų Lietuvos savivaldybių merų yra pasirašę tokį memorandumą dėl specialistų rengimo. Aš tikrai nuoširdžiai negaliu suprasti, kaip tai gali pakenkti. Žinote, čia yra labai svarbu, kad pats universitetas augtų, kad pats universitetas tvirtintų savo dėstytojus, profesorius ir atitinkamas programas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi V. Targamadzė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, praeitą kadenciją buvote švietimo sistemos vedlys Seime, reformuotojas, komiteto pirmininkas. Ką jūs man, paprastam Seimo nariui, galėtumėte patarti, kaip man žiūrėti Šiaulių universiteto bendruomenei į akis, kai jie išgirs šitą įstatymo projektą? Juk Šiaulių universitetas 2017 metais patikėjo Seimu. Patikėjo. Pagrindinis koziris, kad sutiko, nesikreipė į jokius konstitucinius teismus, buvo tai, kad bus trys pedagogų rengimo centrai. Dabar mes čia viską griauname, ką 2017 metais įrodinėjome. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, tame įstatymo projekte tokie keisti terminai, tiesiog nebėra tokių darinių. Minite Šiaulių universitetinį mokslinį centrą, jau seniai yra Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Yra daug tokių netikslių dalykų šitame nutarime. Bet norėčiau išgirsti jūsų patarimą man, kaip man žiūrėti į akis žmonėms, kurie patikėjo Seimo sprendimais?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tiesiai patarčiau žiūrėti Šiauliams į akis, nes patys Šiauliai nėra nei apgauti, nei išmesti į paraštę. Niekas jiems netrukdo toliau dirbti, stiprinti savo potencialą. Jie pinigų gauna ir gaus pinigų tam rengimui. O jeigu jau taip labai norite atvirai šnekėtis, tai aš matau tą mokslinio potencialo kaitą iš Šiaulių į kitas vietas. Tai pasakykite, ar čia Seimas yra kuo nors dėtas?
Antras dalykas, jūs sakote – nutarimas. Nutarimas yra priimtas ankstesniais metais. Aš taisau tik tas dalis, kurias taisau, ir tose dalyse, kurias aš taisau, nėra tokių dalykų kaip Šiaulių universitetas ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi E. Pupinis.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Aš iš karto galiu pasakyti, kad iš tikrųjų buvo įsteigti trys pedagogų rengimo centrai, kaip ir buvo duoti pažadai, bet nebuvo sustyguota nei strateginiu, nei sisteminiu požiūriu, nes rengė daugiau aukštųjų mokyklų ir kolegijų. Tai viena. Kad Vakarų Lietuvai ir Šiaurės Lietuvai iš tikrųjų trūksta pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų, buvo aišku ir tada. Bet tai buvo neįvertinta ir dabar tik teigiama. Tai dabar man lieka neaišku. EBPO parašė labai daug pastabų dėl pedagogų rengimo. Pedagogų rengimo sistema nesutvarkyta. Ar jūs dabar įvertinote ir kontekstiniu, ir sisteminiu požiūriu, galų gale potencialo galimybes ir panašiai? Aš tikrai nebalsuosiu prieš Klaipėdos universiteto steigimą, bet negalima detalę ant seno drabužio, naują lopą siūti. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Profesore, aš tiesiog neturiu atsakyti į klausimą.
PIRMININKAS. Čia toks komentaras labiau. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Šiugždinienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas akademike, jūs čia paminėjote, kad nuosekliai laikotės nuomonės. Nuomonė buvo kaip ir šiek tiek kitokia. Jūs buvote optimistas poros centrų. Na, paskui Šiaulių reikalai atsirado. Ir tas nutarimas buvo sukurtas faktiškai įgyvendinti iki 2020 metų. Jūs dabar norite peržengti tuo pačiu nutarimu jau į kitos Vyriausybės teritoriją. Galbūt ir šios Vyriausybės programoje yra nuostata padiskutuoti, peržiūrėti pedagogų rengimo modelį, skatinant tų išteklių telkimą, ką jūs norėjote, taip pat tų ugdymo įstaigų tam tikras galimybes. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų duoti naujai Vyriausybei peržiūrėti tą programą ir dalyvauti ją rengiant, o ne tik įmesti vieną ar kitą sakinį, kas buvo anksčiau atmesta, o dabar norima vėl kažkokiu būdu įdėti į tą patį seną nutarimą. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū jums. Labai teisingos pastabos. Gyvenimas bėga, gyvenimas keičiasi, keičiasi ir sprendimai. Tada atrodė tokie sprendimai pagrįsti, dabar mes kiekvienas galime apžvelgti, čia aš profesorei atsakysiu kartu į jos komentarą, kas iš to išėjo. Ar pasiteisino Lietuvos edukologijos universiteto prijungimas prie Vytauto Didžiojo universiteto, dar nėra aišku. Ar pasiteisino Šiaulių universiteto prijungimas prie Vilniaus universiteto, dar nėra aišku.
Dėl Vyriausybės programos. Taip, aš žinau Vyriausybės programą. Taip, žinau, kad peržiūrėta ir šis projektas kaip tik ir tarnauja tokiam dalykui. Pasakyti, kad jis nesistemiškas, tai sistemiškumo požiūriu pasakysiu taip. Sistema yra viena: kuo mažesnis vaikas, tuo didesnio reikia mokytojo. Bet štai jeigu mūsų Lietuvoje kas nors suskaičiuotų, kas kiek rengia ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų, tai pamatytų, kad liūto dalis tenka kam? Kolegijoms. Ar ne laikas aktyviau įtraukti ir universitetus į šį procesą, ypač tokį universitetą, kuris… Štai aš turiu šitą sąrašą, kuris rodo, kokius žmones, kokios potencijos žmones ir programas turi Klaipėdos universitetas. Į tai, kad ir kaip mes svarstysime komitete ar visur kitur, mes negalime neatkreipti dėmesio. Taigi permainų reikia, ir aš tikrai toliau tęsiu tai, ką galvojau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamos ministrės Jurgitos nematau salėje, tai paskutinis klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Teisės departamento išvadoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad pakeitimo tekste nurodoma, kad pradinio ugdymo pedagogų rengimas gali būti vykdomas Klaipėdoje. Raktinis žodis „gali būti“, taigi nėra aišku, ar tai konkretaus universiteto pasirinkimo klausimas. Vis dėlto kaip jūs paaiškintumėte, ar manote, kad tokie pakeitimai pagerintų pedagogų rengimo kokybę ir nesusilpnintų ir taip ganėtinai sudėtingoje situacijoje esančio Šiaulių universiteto? Dėkui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiprašau, Mindaugai, neišgirdau iš tikrųjų klausimo, kokia jo esmė.
M. PUIDOKAS (DPF). Kaip galėtumėte jūs paaiškinti, ar visi šie siūlomi pakeitimai pagerintų pedagogų rengimo kokybę, ar vis dėlto tai yra kažkoks pasirinkimas tarp Klaipėdos ir Šiaulių ir ar tai nesusilpnintų ir taip ganėtinai silpno Šiaulių universiteto?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Geri klausimai. Kas turi sustiprinti Šiaulių, kaip jūs sakote, universitetą, tiesą sakant, akademiją? Šiaulių akademiją turi sustiprinti pati Šiaulių akademija. Ir jeigu, sakykime, bus išskirta krepšelių daugiau šitam pradiniam ugdymui, tai kaip gali pakenkti tam parengimui?
Antras dalykas apie kokybę. Aš jums dar kartą noriu parodyti tą didžiulį sąrašą akademinių žmonių, kurie yra padarę didžiulius tyrimus, mokslinius straipsnius: profesoriai, docentai, rektoriai, kurie iš tikrųjų kelia pagarbą savo kompetencijomis, rengiant ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo, atsiprašau, pradinio ugdymo pedagogus, ir moksliniais tyrimais.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Motyvai. Yra. Nuomonės išsiskyrė. Kolegė V. Targamadzė kalba už.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Aš tikrai sakau, kad reikalinga plėsti pedagogų rengimo centrus, bet reikia sustyguoti, kad būtų sąšauka, ir nepasisakau, kad Klaipėdos universitete nebūtų. Labai pritariu kolegai S. Tumėnui – yra palikta nekorektiškų vietų. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetinis mokslo centras, na, tokio nebėra. Pasižiūrėkime į Teisės departamento pastabas. Mano pasiūlymas būtų neatmesti galimybės, kad Klaipėdos universitete būtų pedagogų rengimo centras, ir paprašyti Vyriausybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išvados, kad būtų ne gabaliukais keičiama, o būtų sisteminis požiūris. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes dažnai girdime apie nepasitikėjimą Seimu, politikais, Vyriausybe dėl jų priimamų sprendimų. Aš įsitikinęs, kad šis sprendimas tikrai neprisidės prie mūsų autoriteto gerinimo. Aš nieko neturiu prieš uostamiesčio pedagogus, universitetą, jį puikiai pažįstu, žinau, kiek ten daug gerų mokslininkų, kurie pradėjo savo darbą dar 1975 metais, kai Šiaulių universitetas komandiravo visą fakultetą į uostamiestį. Ne apie tai šneka.
Šneka apie tai, ar mes vykdome savo įsipareigojimus, tai, ką priimame, nes dabar faktiškai viską griauname savo sprendimu. Pavyzdžiui, Šiaulių universitetas patikėjo tuo, ką mes sakėme, kad bus trys pedagogų rengimo centrai. Deja, realybė rodo, kad pedagogai dabar rengiami bent aštuoniuose universitetuose.
Kitas dalykas. Čia kalbėta apie tai, kad trūksta mokytojų. Kad mokytojų trūks, aš jau kalbėjau nuo 2000 metų, taip ir atsitiko. Tačiau kalčiausia čia yra, manyčiau, krepšelinės sistemos krikštatėvių kūryba, kai regioniniai universitetai nebegavo krepšelių, deja, tai juos pražudė. Čia neteisingai M. Puidokas užsiminė, kad reikia stiprinti universitetą. Aišku, reikia stiprinti, bet daugybė Šiaulių universiteto mokslininkų sustiprino Lietuvos universitetus: G. Mažeikis, V. Butkus, V. Bikulčius, ir dešimtis galiu vardinti. Čia ne ta problema, problema – Vyriausybės požiūris. Vadinasi, jeigu Vyriausybė neduos užsakymo ir neskirs krepšelių, tai ir toliau bus stumdoma vienam nuo kito ir panašiai.
Naujoji švietimo ministrė, manyčiau, turėtų tuos visus dalykus koreliuoti ir kitais būdais spręsti tas problemas, negriauti mūsų pačių priimtų nutarimų ir įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsavimas bus numatytu laiku. (Balsai salėje) Nėra balsavimo, kolega Petrai, balsavimas bus 17 val. 20 min. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Na, šiandien, šią Melagių dieną, konservatoriai sukilo prieš mirtinguosius konservatorius, valstiečiai sukilo prieš valstiečius. Gal baigiame tą posėdį, nes net nežinau, kaip balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti, kad kalbėtume iš esmės, čia nesusiję su svarstomu klausimu, kolega Petrai.
15.19 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-248 (pateikimas)
Svarstome darbotvarkės 2-4 klausimą – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-248. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašau į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Švietimo įstatymo pataisas, jų iš tikrųjų yra dvi. Pirmiausia Švietimo įstatyme iki šiol nebuvo teisinio pagrindo, kuris numatytų tėvams teisę pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių. Šis projektas ir ištaiso šitą teisinę, techninę spragą. Kaip žinote, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pakeitė pažymos formą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją. Šiuo metu pažyma nėra išduodama dėl ligos, vaikai negali į mokyklą atnešti jokios pažymos. Ši pataisa yra dar labiau aktuali.
Kita šio projekto pataisa ir uždavinys yra papildyti dabar galiojančią įstatymo nuostatą, kuri suteikia teisę tėvams reikalauti savo konstitucinės teisės nevaržomai rūpintis savo vaikų doroviniu, religiniu auklėjimu. Pažymėtina, kad valstybės teikiamas privalomas švietimas ideologiškai turėtų būti neutralus, o srityse, kuriose nėra galimybės išvengti dorovinių ir moralinių temų, privalo būti gerbiama mokinių ir jų tėvų sąžinės ir religijos laisvė.
Gerbiami kolegos, siekdama, kad būtų išvengta manipuliacijų šiuo klausimu ir sąmokslo teorijų, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurią šis Seimas yra ratifikavęs, 2 straipsnis sako (pacituosiu): „Valstybė rūpinasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.“
Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika teisės į mokslą klausimu sako: byloje „Ericsson“ prieš Švediją, neminėsiu viso to didelio numerio, teismas išaiškina, kad tėvų teisė parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus yra jų išimtinė teisė. Taip pat byloje (…) prieš Jungtinę Karalystę teismas išaiškino, kad konvencijos tekstas nustato šalims narėms pozityvią pareigą gerbti tėvų teises. Tikiuosi, kad Žmogaus Teisių Teismas neturės bylų iš Lietuvos. Todėl kviečiu palaikyti šitą projektą ir galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia G. Paluckas. Ruošiasi E. Pupinis.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, neprieštaraujant toms konvencijoms ir šalies Konstitucijai, mano klausimas yra susijęs su tuo, ar jūs iš tikrųjų nemanote, jog tokia formuluotė, kokia yra teikiama, formuoja pavojingą sąsają tarp Konstitucijos užtikrinamo kokybiško išsilavinimo ir tėvų dorovinių, religinių įsitikinimų ir panašių dalykų? Elementarus pavyzdys: jeigu kreacionistai, matysime mokyklą, kuri prieštarauja Č. Darvino teorijai, sakys, mums nepatinka, kaip yra dėstomas tas dalykas, mes manome, kad yra kitaip. Ar tai pagal šį įstatymą lems, jog toks ugdymo turinys yra nekokybiškas, taip, kaip apibrėžia mūsų šalies įstatymai? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, aš iš tikrųjų manau, arba nėra įsigilinta į įstatymą, arba yra sąmoningas manipuliavimas šia tema. Šiuo metu Č. Darvino teorija taip pat yra dėstoma mokyklose, ten niekas neateina ir nekelia šitų minčių. Aš noriu pasakyti, kad ideologiškai mokslas turi būti neutralus. Mes žinome, kad Bažnyčia yra atskirta, bet kuri Bažnyčia, ne tik katalikų, nuo valstybės, mokyklose tai neturi būti dėstoma. Bet jeigu mes kalbame apie ideologinius dalykus, mes žinome, kad dabar mokykloje galima pasirinkti etiką arba tikybą, vaikams neturėtų būti brukamos tam tikros ideologijos, kur patys vaikai ir jų tėvai, šeimos nepritaria tam. Jeigu jūs manote, kad reikėtų tikslinti tas formuluotes, tikriausiai tai būtų galima daryti komitetuose, galbūt klausymuose, ir manau, kad tai būtų teisinga, diskutuojant su tėvais, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokyklų atstovais ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Slušnys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, matyti jūsų angažuotumas tuo klausimu, jūs dažnai keliate klausimus dėl tikybos laisvės ir panašiai. Tai viskas gerai, bet ar nemanote, kad čia neturėtų būti tokio politinio kišimosi ir nuolatinio kartojimo, o paprasčiausiai laikomasi Konstitucijos. Ar tikrai kur nors jums kas nors apribojo, ar tikrai yra kokių pažeidimų? Tai fiksuokite pažeidimus, kad kažkas nesilaiko, kažkas kišasi į šeimų gyvenimą, kažkas nori priversti mokytis kito tikėjimo negu tėvai. Suprantu, bet nemanyčiau, kad tai turėtų būti politinio veikimo, politinio populiarumo reikalas.
Ar nemanote, kad vis dėlto pas mus pakankamai gerai viskas sureguliuota ir nereikėtų to reikalo kaitinti, kadangi visada atsiras prieštaravimų, ir jūs ne padėsite, o trukdysite savo idėjomis? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, aš iš tikrųjų gaunu labai daug laiškų ir susitikimuose keliamas tas klausimas. Bet aš pasakysiu savo asmeninę patirtį. Mano 14 metų sūnus grįžo iš mokyklos, tai buvo prieš dvejus metus, ir man labai rimtu veidu pasakė, kad jam liepė pagalvoti, ar jis yra vyras, ar moteris.
Aš esu katalikė, aišku, mes tą problemą išsprendėme namuose, bet iš tikrųjų tokių atvejų yra labai daug. Yra ir kitokių atvejų, kai tėvams skambinama ir aiškinama, ar jie sutinka, kad būtų dėstoma LGBT ideologija per biologijos pamokas. Aš kalbu apie tai, kokius laiškus aš gaunu. Tėvai pasako, kad nesutinka, tada jiems yra atsakoma, kad vis tiek bus dėstoma, ar jie sutiks, ar nesutiks. Aš galvoju, kad yra paminama tėvų konstitucinė teisė auklėti vaikus taip, kaip jie nori.
Dar kartą pabrėžiu, kad mokslas ideologiniu požiūriu turi būti neutralus. Bet kada mes imame vertybinius dalykus, tai tikrai tėvai turėtų išlaikyti savo konstitucinę teisę, pagaliau ir tarptautinių dokumentų, kuriuos mes esame ratifikavę, kad jie būtų vykdomi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Slušnys. Ruošiasi A. Sysas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Idėja apie tėvų atsakomybę už praleistas nelankomas pamokas yra tikrai galbūt ir gera, bet ji akivaizdžiai turi būti prie tėvų pareigų, bet ne Švietimo įstatymo šiuo atveju čia nuostatos. Netgi perkelčiau į vaiko teisių priežiūros ir vaiko teisių apsaugos nuostatas, tai būtų daug logiškiau, negu užkrauti dar vieną problemą švietimo sistemai.
Dar viena jūsų siūloma pataisa, mano akimis, mokyklose programuoja beprotiškai didelį multikultūrinį konfliktą. Jeigu mes pradėsime nurodinėti, reikalauti, kad būtų daroma viena ar kita, mokyklai užkrausime labai rimtą atsakomybę ir tėvai tada turės teisę šokdinti mokyklos pedagogų kolektyvus ir panašiai.
Dar viena noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega, laikas. Formuluokite klausimą. Atsiprašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Negirdėjau, kiek problemų kyla dėl nepateisintų pamokų. Kiek tokių problemų? Paprastai problemos būna, kai nėra rimtų priežasčių. Taigi visi sudėlioti pakeitimai yra pertekliniai ir jau viskas reglamentuota Švietimo įstatymo 31 straipsnyje. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Nežinau, ar čia klausimas, bet vis dėlto noriu jums atsakyti. Aš manau, kad šitos nuostatos turi būti Švietimo įstatyme, nes mes kalbame apie vaikų neatėjimą į mokyklą. Tėvų pareiga yra, kad vaikas lankytų mokyklą. Tačiau nėra jokios teisės paaiškinti, pateisinti, kodėl jis neatėjo. Dabar mes neturime pažymų, kad vaikas serga. Iš tikrųjų būna sloga ar kokie kiti dalykai, kur trys dienos. Baigsis pandemija ir vaikai tikrai turės eiti į mokyklą.
Dėl konflikto. Manau, jokio konflikto čia nebus. Atvirkščiai, dabar yra konfliktas, kai vaikai parsineša tokias ideologijas, kokias turi pati auklėtoja ar mokyklos direktorius, ar kas nors, kas užsako tuos lektorius. Manau, kad tokie dalykai turėtų būti aptariami tėvų komitetuose ir į mokyklą negali įeiti bet kokia sekta, bet kas, kurie visiškai yra netinkami mokyklai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, pirmiausia, ideologija – ne bulvės, negali parsinešti jos į namus. Niekaip. Aš labai norėčiau kur nors pasiimti kokios nors ideologijos ir parsinešti, bet niekaip neišeina.
Man kyla klausimas, kodėl daroma invazija jūsų, kaip medicinos specialistės, į švietimą? Ir savo pavyzdžiu. Jūs sakote, kad turėjote tokį atvejį. Iškart kyla klausimas, kodėl dvejus metus kankinotės ir tylėjote, esant tokiai blogai situacijai švietimo įstaigose ir mokyklose? Ir apeliavote į Europos Teisingumo Teismą. Aišku, labai sunku spręsti, kai nežinai konteksto, nes kreipiasi dėl įvairiausių dalykų. Gal galite paaiškinti, kodėl į Europos Teisingumo Teismą dėl mūsų švietimo sistemos iki šiol niekas nesikreipė, nors, jūsų samprotavimu, yra blogai sutvarkyta ir pažeidžiamos tėvų teisės? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsakymas čia tikriausiai būtų labai paprastas. Nuo šios kadencijos pradžios pradėjau dirbti ne Sveikatos reikalų komitete, o Švietimo ir mokslo komitete. Geriau susipažinau su švietimo sistema, jos problemomis ir natūraliai gimė šis projektas. Negalėčiau pasakyti, kad jis yra vien švietimo. Aš jau minėjau, kad mes neturime galimybių pateisinti dėl ligos, tai šiek tiek jis siejasi ir su sveikata.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš gal šiek tiek iš dalies pritarčiau L. Slušniui dėl mokytojų apkrovos. Yra trikampis: mokytojai, tėvai ir vaikai. Mokytojo darbas yra mokyti, daugiau nieko. Bet ne auklėti. Tuo turi užsiimti tėvai ir būti atsakingi. Tai mano toks požiūris buvo ir anksčiau, ir lieka toks pat nekintantis.
Dabar norėčiau paklausti dėl vaikų, kurie neateina. Ar jūs galėtumėte patį principą aiškiau suformuluoti? Kas turi atlikti šį darbą? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia atsakysiu dėl ugdymo. Švietimo ir mokslo komitetas mane jau išmokė, kad mokytojai ugdo. Atsakydama į jūsų klausimą galėčiau pasakyti truputėlį plačiau, nes turėtų būti dar papildomai sąrašas tų dalykų, dėl ko vaikas neatėjo. Šiuos sąrašus priežasčių, dėl ko vaikas neatėjo, šiuo metu savo nuožiūra įvairiai daro savivaldybės ir pačios mokyklos. Įstatyminiu lygmeniu to nėra.
Aš tikrai prašyčiau palaikyti tą įstatymo projektą bent pateikimo stadijoje. Tada galbūt komitetas organizuotų klausymus, diskutuotų su švietimo bendruomene ir tėvais. Man atrodo, mes čia turėtume patį geriausią rezultatą tiek mūsų teisės aktų požiūriu, tiek ir laikydamiesi tarptautinių teisės aktų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Už pasisako A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš, kolegos, labai nustebusi esu, kad jūs mano kolegę užsipuolėte iš esmės dėl to, kad ji įstatymo tekste pacitavo iš esmės kelias Konstitucijos normas, o tiksliau, Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalį, kurioje sakoma, kad tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Aš taip įsivaizduočiau, kad, matyt, kai yra cituojama arba naudojamos Konstitucijoje įtvirtintos konstrukcijos kituose teisės aktuose, tai neturėtų tapti priekaištu, ypač mums, Seimo nariams.
Vis dėlto tikrai siūlyčiau palaikyti minėtą įstatymo projektą, nes tikrai jis neprasilenkia nei su tarptautinėmis normomis, nei tuo labiau su mūsų Konstitucijos tekstu, ant kurio, tikrai priminsiu, padėję ranką mes prisiekėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – kolega L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Labai ačiū A. Širinskienei. Iš tiesų pati pasakė, kad įstatymo pakeitimai yra pertekliniai ir jau daug kas visur sudėliota. Galiu tik pritardamas ir sekdamas ta mintimi pasakyti, pakartoti, kad jis yra perteklinio pobūdžio. Religijos laisvė ir galimybė rinktis – viskas reglamentuota Švietimo įstatymo 31 straipsnyje. Mokykloje jau šiandien yra sudaromos galimybės rinktis tradicinės religinės bendruomenės tikybą arba etiką. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje jau yra įtvirtinta, kad tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nevaržomi rūpinasi vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal įsitikinimus, tačiau įsitikinimais ir praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas įstatymų nesilaikymas. Taigi aš dar sykį sakau, kad pateikimas yra perteklinio pobūdžio, tai pažymi ir Teisės departamentas, todėl prašau atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos, balsavimas 17 val. 20 min.
15.36 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209 (pateikimas)
Einame prie 2-5 klausimo – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209. L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Pristatau Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimą. Jo tikslas yra išspręsti susidariusias praktines situacijas dėl išmokų skyrimo ir skolų išieškojimo iš pareiškėjų bei skolininkų. Kokie būtų mūsų pagrindiniai uždaviniai įgyvendinant ir priėmus kai kurių straipsnių pakeitimus?
Pirmiausia, jeigu yra priteistas vaiko išlaikymas vienam iš tėvų arba iš abiejų tėvų ir kai iš dalies vaikas yra nedarbingas ir jam yra priteista išmoka iki gyvenimo pabaigos, tai yra tol, kol jis gyvens, nes jis iš dalies yra nedarbingas, tokiais atvejais jis dažnai gali pats apsitarnauti, tačiau jam nėra skirtas globėjas. Tai mums yra labai svarbu, nes šiuo atveju specialistai pagal šiandien galiojančius teisės aktus negalėdavo skirti. Buvo tiesiog taikoma išimtis, tai buvo vienetiniai atvejai, nes kitaip negalėjo, vis tiek reikėjo paskirti išmoką, nes tėvas nemokėjo išlaikymo, valstybė tą išmoką skyrė, o po to, aišku, vyko išieškojimas.
Dar 2019 metų lapkričio mėnesį buvo Konstitucinio Teismo sprendimas, kurį reikėjo irgi užtikrinti ir įgyvendinti. Ankstesniame teisės akte, įstatyme, buvo perteklinis reikalavimas, kad asmuo pareiškėjas ir vaikas nuolat gyventų Lietuvoje. Dabar tuose straipsniuose mes siūlome šitą perteklinį reikalavimą išbraukti.
Toliau. Vis dėlto mes susiduriame su piktnaudžiavimu. Aš manau, kad tie specialistai, kurie dirba, susidūrė, nes realiai būdavo, kad reikia skirti išmoką tam, pas ką vaikas auga, nes dažnai pasitaikė atvejų, kad vaikas auga, pavyzdžiui, pas senelius, tėvas ir mama jo neaugina, o išmoką gauna, pasiima vienas iš tėvų, kurių vienam priteista išmoka, o kitam nepriteista. Faktiškai tikrai kreipiasi ir mums, kaip specialistams, kurie skiria šitą išmoką, reikia, kad tai būtų užtikrinta teisės akte.
Toliau, kad būtų nutrauktas mokėjimas, kai yra nuginčyta tėvystė. Žinote, Lietuvoje ne vienas atvejis, kai praeina keletas metų, tėvas kreipiasi dėl DNR nustatymo, yra tikrai dešimtys atvejų, kai yra nuginčyta tėvystė faktiškais įrodymais, ir jam nepriklauso mokėti vaiko išlaikymą, nes jis jau būna išsituokęs, bet jam buvo priteista, tokiu atveju ir nereikėtų iš jo išieškoti ir tokiu atveju tada jau jinai pati turi išlaikyti ir kreiptis dėl socialinės išmokos skyrimo.
Antras momentas taip pat, kad būtų nutraukta laiku, kai yra neskiriama, nes valdžia yra apribojama kartais abiem tėvams arba vienam iš tėvų. Pasitaikė tokių atvejų, faktiškai dirbant specialistams, tikrai ne vienas pareiškėjas kreipiasi, o būna taip, kad jam yra apribotos tėvystės arba motinystės teisės.
Toliau, kad dar turėtų galimybę sudaryti su pareiškėjais ir dėl skolos išieškojimo išdėstymo. Dėl kokios priežasties? Labai dažnai pasitaikė atvejų, specialistai negali sudaryti ir išieškoti susidariusios skolos iš skolininko ilgesniam terminui. Būna labai trumpas terminas, o faktiškai šitas asmuo dažnai yra sudaręs antrą santuoką ar trečią santuoką, reikia išlaikyti esamą šeimą, tai jis yra nepajėgus iš karto sumokėti visos skolos, todėl yra siūloma pritarti, kad būtų maksimalus 60 mėnesių išdėstymas. Tas terminas ir ta skola, kuri susidaro, o tos skolos būna, patikėkite, kai pasidomėjau skyriuje, o pačiai teko 2018 metais perimti visą šitą išmoką ir pati dirbau tiesiogiai, tai, žinote, buvo po 10, po 15 ir iki 20 tūkst.
Toliau. Labai dažnai pasitaiko atvejų, tarkime, vienas iš skolininkų, kuriam buvo priteista išmoka, tai yra kuris turėjo mokėti tuos, kaip mes žemaitiškai sakydavome, elementus, miršta ir vaikas paveldi jo turtą. Pagal teisės aktus iš paveldėto turto turim išieškoti ir skolą. Tai yra siūlymas, kad paveldėjus mirusiojo turtą vaikui nebūtų priteista ta išieškotina suma ir kad jis galėtų paveldėti, nes kartais lieka ar būstas, ar dar kas nors, tikrai yra siūloma tokia pataisa. Labai kviesčiau tikrai pritarti. Tai yra praktiniai įstatymo dalykai, tikrai kviesčiau pritarti.
Ir dar yra vienas iš pasiūlymų, kad nebūtų skaičiuojamos, kadangi didelės darbo sąnaudos yra, palūkanos ir delspinigiai. Pasižiūrėjus į lentelę šiandien galima pasakyti, mes turime skolą 147 mln., yra skola, kurią visą laiką išieškome, ir reikia skaičiuoti delspinigius kas 180 dienų, po to skaičiuojamos palūkanos. Delspinigių turime virš 1 mln., o palūkanų yra 22 mln. bendra skola. Tai tiek.
Labai kviesčiau tikrai Seimo narius pritarti po pateikimo. Tai tikrai palengvintų ir skyriui, ir išmokų gavėjams atliekant šitą darbą, atsiliepiant. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmas klausia M. Lingė. Ruošiasi A. Sysas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Paminėjote, kad siūlote daug iš praktikos išplaukusių siūlymų, kaip būtų patogiau įgyvendinti ir administruoti šiuos klausimus. Tačiau esminė problema yra, matyt, tų pačių išmokų vaikams išieškojimas. Įsiskolinimas valstybei iš to fondo kasmet yra vis augantis, priaugantis, ir dabar netekote, jūs minėjote, 149 mln. Man teko matyti – jau arti 170 mln. bendrą sumą yra skolingi tėvai, nemokantys savo vaikams išlaikyti. Tokių skolininkų turime per 66 tūkst., tokių tėvų, kurie vengia geranoriškai mokėti vaikams išlaikyti. Tiesiog esminis klausimas būtų, kaip mažinti šią skolą, kad nebeaugtų, o kad kaip tik išieškotų valstybė efektyviai iš įsiskolinusių tėvų ir kad nebūtų piktnaudžiaujama valstybei krentančia našta?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą, gerbiamas kolega. Perėmus šitą išmoką buvo per 200 mln. skola, tai ir noriu pasakyti, kad šita skola mažėja šiek tiek visą laiką, nes nepamirškime, kad kiekvieną mėnesį yra paskiriama, kiekvieną mėnesį vidutiniškai yra 21 tūkst. gavėjų ir išmokame vidutiniškai apie 700 tūkst. kiekvieną mėnesį. Ir po to kiekvieną mėnesį tą skolą turime išieškoti. Skola yra tikrai ne auganti, kaip jūs paminėjote, iš viso bendra skola, aš turiu omeny sausio 1 dienos rodiklius, yra 147 mln. 635, bet į tą skaičių, kaip aš minėjau, įskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos, į tą skaičių.
Tad ta skola visą laiką bus kintanti, visą laiką kintanti! Aišku, veiksmai, kuriuos atlieka dabar specialistai, jie tikrai intensyviai dirba ir tai turėtų… Jeigu bent kada nors pasidomėtumėte, koks tai darbas yra, patikėkite – perėmus nebuvo nė vienos bylos užvesta. Aš stebėjausi, kad dar tokia institucija veikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Giraitytė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, aš neabejoju jūsų kompetencija šiuo klausimu, nes jūs vadovavote skyriui, kuris tuo užsiėmė, ir puikiai išmanote būtent praktinę dalį. Manu gal praktinis, kadangi buvau vienas šio įstatymo rengėjų, o jūs darote kai kurias pataisas, dėl noro arba siūlymo išbraukti nuolat gyvenančius Lietuvos Respublikos piliečius: jūs vienoje vietoje išbraukiate, į kitą įrašote. Ar neatsiras galimybė piktnaudžiauti, jeigu jie bus ne Lietuvos piliečiai, išvykę į užsienį? Mano tik toks praktinis klausimas. Labai ačiū.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Įstatyme kaip tik buvo nuolat gyvenantys, tačiau Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai prieštarauja 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai. Dėl to ir yra ši pataisa. Čia tik dėl to.
Aišku, sutinku su jumis, piktnaudžiavimo visada yra, bet jį reikia sekti. Kiekvieną dieną tai yra nuolatinis darbas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Giraitytė. Ruošiasi J. Sabatauskas.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Ačiū. Gerbiama Laima, noriu pasitikslinti: teisę į išmoką gali gauti vaikas, kuris yra tik Lietuvos Respublikos pilietis?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Taip.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Ar negalvojate, kad taip diskriminuosime vaikus, nes visi vaikai turi teisę į tėvų išlaikymą. Ar tai nebus diskriminacija kitų vaikų atžvilgiu, nes tėvai gali suteikti ir kitą pilietybę, jeigu, pavyzdžiui, motina ar tėvas yra užsieniečiai.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Čia yra diskusija. Jeigu bus priteistas išlaikymas, aš manau, kad Lietuvos Respublikos pilietis, bet yra dar kita sąlyga: registruotas arba turintis gyvenamąją vietą, arba registruotas prie savivaldybės. Irgi svarbu, kad Lietuvoje būtų registruotas. Sutinku, čia diskusija, aš manau, komitete galime apie tai diskutuoti ir aptarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūs įstatymo projektu siekiate, kad išmokos gavėjas, kuris paveldi mirusių vaikų išlaikymo išmokų skolininko turtą, būtų atleistas nuo prievolės grąžinti įsiskolinusio tėvo ar motinos skolas. Šiaip, mano manymu, čia ne vien šio įstatymo reikalas, dėl to reikėtų ir Civilinį kodeksą… Gali būti, kad čia bus paliesti pagrindiniai visų tų įsiskolinimų principai, ypač susiję su paveldėjimo klausimais. Klasikinis principas: jeigu paveldi turtą, paveldi ir skolas.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų sutinku su jumis, bet praktikoje, žinote, pasidaro, kad vaikas kartais užauga be tėvų meilės. Kai tu matai, kokia situacija, kad faktiškai vaikas negavo išlaikymo išmokos iš savo tėvo, ir, tarkime, kažkokį turtą, nedidelį (bet tai yra vienetiniai atvejai), vaikas paveldi, vaikas! Aš kalbu, kad ne bet kas, kai vaikas paveldi savo tėvų turtą, – tik tokiais atvejais. Aišku, reikia žiūrėti, sutinku su jumis, jūs teisininkas, galbūt kai kuriuose kodeksuose bus pakeitimų. Nežinau. Aišku, komitete galime apie tai diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Matau, nėra nuomonių už ir prieš. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nesutinkate, taip? Tai balsavimas bus 17 val. 20 min.
15.50 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-265 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-265. Prašom.
Dėl vedimo tvarkos? Prašom, K. Mažeika. (Balsai salėje) Tuoj, atsiprašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes pranešėja L. Mogenienė dėl sveikatos būklės šiandien negali dalyvauti posėdyje, ji pati norėjo pristatyti šį klausimą ir atsakyti. Tai prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Kolegos, gal balsuojame dėl šito klausimo? Galime? (Balsai salėje) Yra pageidavimas balsuoti dėl darbotvarkės 2-6 klausimo nukėlimo į kitą posėdį, nes nėra pranešėjos. Balsuojame. Kas spaudžiate už, pritariate tam, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas klausimas. Iki kito posėdžio, atsiprašau.
Ačiū. Už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsavo 39, prieš – niekas, susilaikė 4. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.51 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-311 (pateikimas)
Svarstomas kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-311. Prašom, L. Savickas. Prašom, kolega.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų norėčiau paprašyti jūsų dėmesio mūsų registruotam įstatymo projektui, kuris yra ypač aktualus ne tik sprendžiant mūsų darbo rinkos sistemines problemas, tačiau taip pat ypač aktualus ir valdant COVID-19 pandemijos pasekmes mūsų ekonomikai. Manau, kad keli skaičiai ir keli faktai kalbės patys už save.
Šių metų sausio 1 dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruota, atkreipiu dėmesį, 106 tūkst. darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos. Tai yra net 38 % visų registruotų darbo neturinčių asmenų. Per metus nekvalifikuotų bedarbių skaičius išaugo daugiau negu du kartus. Jeigu mes kalbėtume apie ilgalaikius nekvalifikuotus bedarbius, pirmą šių metų dieną jų skaičius buvo 25 tūkst., 80 % jų buvo vyresni negu 25 metai. Per metus ilgalaikių nekvalifikuotų bedarbių skaičius išaugo tris kartus. Skaičiai iš tikrųjų leidžia ir reikalauja susimąstyti. Tikėtina, kad pramonės inovacijos, robotizacija, spartėjanti procesų automatizacija greitu metu dar labiau išaugins nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių rinkoje. Darbdaviai jau dabar indikuoja, kad kvalifikuotos darbo jėgos regionuose tikrai trūksta, ir akcentuoja poreikį mokytis ir mokytis keisti kvalifikacijas. Būtent todėl ir inicijuotos kartu su kolegomis Profesinio mokymo įstatymo pataisos, kurios atlieptų ir šiuos poreikius, ir Europos Komisijos ir ekspertų teikiamas rekomendacijas.
Europos Komisija semestro ataskaitoje teigia, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra itin svarbios, siekiant didinti žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir tokių darbuotojų pasiūlą. Asmenų, neturinčių nei vidurinio išsilavinimo, nei profesinės kvalifikacijos, skaičiaus mažinimas yra bendras Europos Sąjungos iššūkis, nes išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos neturintys asmenys rizikuoja tapti bedarbiais, patekti į skurdo ir socialinės atskirties spąstus. Todėl profesinis mokymas kaip viena iš lanksčiausiai ir greičiausiai gebančių reaguoti į darbdavių poreikius priemonių, taip pat dabartinis reguliavimas demonstruoja, kad nėra tikslus ir skatinantis persikvalifikuoti. Šiuo metu tęstinis profesinis mokymas yra skiriamas ne pirmai kvalifikacijai įgyti. Vadovaudamiesi šia nuostata profesinio mokymo teikėjai negali priimti į tęstinio profesinio mokymo programas bedarbių, ilgalaikių bedarbių, kurie vis dar neturi įgytos kvalifikacijos, tačiau turi darbo patirties ir įvairų išsilavinimą.
Todėl įstatymo projekto tikslas – patobulinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas, sudaryti teisines prielaidas tęstinio profesinio mokymo būdu vyresniems negu 25 metų asmenims, neturintiems kvalifikacijos, įgyti pirmąją kvalifikaciją pagal tęstinio profesinio mokymo programą. Tai, kad esamas reguliavimas nekuria būtinų prielaidų efektyviam kvalifikacijos neturinčių bedarbių grąžinimui į darbo rinką, iliustruoja šios aplinkybės.
Darbdaviai per metus įregistruoja beveik du kartus daugiau laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams nei nekvalifikuoto darbo ieškantiems. Taigi kintanti situacija darbo rinkoje iš esmės reikalauja greitai rasti priemones, kurios leistų sparčiai, efektyviai suteikti reikiamas kvalifikacijas nekvalifikuotiems bedarbiams. Būtent tęstinio profesinio mokymo programos yra intensyvesnės, jose koncentruojamasi į profesinių įgūdžių stiprinimą, intensyvesnis mokymas taip pat yra patrauklesnis ir vyresnio amžiaus asmenims, kurie mokymąsi turi derinti su finansais, šeimos ir kitais įsipareigojimais.
Ir keli paskutiniai akcentai. Fiksuojamas nuoseklus kvalifikacijos neturinčių bedarbių dalyvavimo profesinio mokymo programose mažėjimas. 2020 metais profesinio mokymo programose pradėjo mokytis tik 371 kvalifikacijos neturintis bedarbis. Primenu, sausio 1 dieną tokių asmenų turėjome 106 tūkst. Viso labo tai yra tik 0,3 per metus įregistruotų nekvalifikuotų bedarbių. Kitais žodžiais tariant, daugiau negu 99 % nekvalifikuotų bedarbių nesirenka naudotis šiandien jiems vieninteliu prieinamu profesinio mokymo keliu – pirmojo profesinio mokymo programa. Todėl, mūsų su kolegomis vertinimu, situacija reikalauja skubių sprendimų siekiant mažinti nedarbo lygį šalyje, darbuotojų trūkumą regionuose ir išvengti sisteminių ir ilgalaikių problemų darbo rinkoje.
Ačiū, kad išklausėte, esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Tikiuosi, palaikysite.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi O. Leiputė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų turbūt vis dėlto pirminis mokymas turėtų būti pagrindas. Ar nemanote, kad vis dėlto iš karto leidžiant eiti prie tęstinio sumažės kontingentas ir profesinėse mokyklose, ar nereikės tada spręsti dėl tinklo mažinimo, kam jūs faktiškai ruošiatės prieštarauti, nes visada valstiečiai, kuomet tik ką nors uždarai ar sumažini, iš karto prieštarauja. O šiuo įstatymu jūs siūlote mažinti profesinių mokyklų kontingentą. Tai čia vienas klausimas.
Antras. Kodėl 25 metai? Pavyzdžiui, kai kuriose kitose šalyse, Švedijoje – nuo 20 metų, kitose yra kitų kriterijų.
Ir trečias. Ar nemanote, kad vis dėlto būtų darbinė patirtis tam tikra, nes žmogus, kuris ateina iš gatvės, iš karto į tęstinį?.. Manau, kad vis dėlto tada pirminis geriau. Ačiū.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū už tris tikrai teisingus klausimus. Atsakydamas į pirmąjį, sakyčiau, kad priešingai. Dabartinė situacija kalba apie tai, kad į profesines mokyklas iš nekvalifikuotų bedarbių ateina viso labo tik 0,3 %. Tai yra tikrai sisteminė problema, kad mes nesukuriame galimybių ir pasiūlos, kur nukreipti šiuos žmones. Kaip tik priešingai – mes matysime daugiau dalyvaujančių negu dabar esančioje sistemoje.
Antras klausimas dėl amžiaus kategorijos. Iš tikrųjų teisinga jūsų pastaba, kad nereikėtų sukurti paskatų nebaigti pirminių programų, tačiau 25 metai – jau tam tikra diskutuotina riba, kad jeigu iki to amžiaus nepavyko pasiekti kitų pasiekimų, jau galėtume leisti reaguoti į darbo rinkos poreikius, įgyti bent jau kvalifikaciją, kad grįžtų atgal į aktyvią darbo rinką.
Paskutinis klausimas dėl patirties. Tai amžiaus kategorija yra bendrasis kvalifikacinis, tačiau kiekviena tęstinė programa turi savo specifinius reikalavimus, tarp kurių gali būti ir tokie kaip darbo patirtis ar kiti. Pati programa reikalaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi M. Lingė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mano būtų vienas klausimas. Sakykite, pritarus ir priėmus šią pataisą, kaip jūs galvojate, kiek išaugtų paklausa, tai yra kiek būtų žmonių, norinčių ir galinčių dalyvauti šiame tęstiniame profesiniame mokyme?
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ruošdamasis projektui konsultavausi su Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis (dar atsiversiu, tiksliai), orientuojamasi, kad tikėtinas scenarijus būtų pakelti bedarbių dalyvavimą iki 3,5 % visų registruotųjų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Lingė. Ruošiasi J. Šiugždinienė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš galbūt pratęsiu kolegos Edmundo pradėtą mintį tiesiog dėl to siūlymo, kad nuo 25 metų būtų galima pretenduoti į tęstinį mokymą ir be kvalifikacijos. Iš tiesų tai panašu į profesinio mokymo sistemos tam tikrą griovimo elementą. Gal jūs tada panašų principą ir dėl aukštojo mokymo galėtumėte siūlyti, jeigu, pavyzdžiui, tau 25 metai, tai galima tiesiai į magistrą be bakalauro? O jeigu rimčiau klausiant, vis dėlto ar sprendžiant klausimą daugiau dėmesio nereikėtų fokusuoti ir skirti neformaliu švietimo būdu įgytoms kvalifikacijoms pripažinti? Gana apgailėtinai skaičiais atrodo dabar, kad sausio mėnesį tik du, vasario – septyni yra tokie pripažinti. Gal negriaunant tiesiog profesinio mokymo sistemos labiau orientuotis būtent į šią sritį, kad neformaliu būdu įgytos kvalifikacijos būtų pripažintos?
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Manau, kad siūlymas tikrai nekoduoja sistemos griovimo. Jis kelia labai esminį klausimą, kuris, deja, taip pat yra skubus. Mes turime labai didelę dalį mūsų gyventojų, kurie yra atsidūrę situacijoje, kai neturi pasirinkimo, kuris realiai padėtų jiems nelikti užimtumo sistemoje neturint darbo, o per aktyvias darbo rinkos priemones juos grąžinti atgal. Manau, kad čia kaip tik mes sistemos negriauname, o sukuriame realius sprendimus, kurie padėtų žmonėms šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamos ministrės nematyti salėje. Klausia S. Lengvinienė. Prašau, ponia Silva.
S. LENGVINIENĖ (LF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, turbūt žinote, kad tęstinio mokymo programos ir kursai savo turiniu labai skiriasi nuo formalaus pirminio profesinio mokymo programų. Daugelį metų rengiami profesinių mokyklų absolventai gauna priekaištų iš darbdavių, kad nėra parengti darbo rinkai ir neatitinka kvalifikacinių reikalavimų. Ar dėl šio populiaraus ir gana, sakyčiau, dabar aktualaus jūsų pasiūlymo nekils dar daugiau nesusipratimų, nes iš trumpalaikių tęstinio mokymo programų nematau, kad galime per tris ar keturis mėnesius parengti gerą specialistą. Kokius šio sprendimo saugiklius jūs matote, kad taip neatsitiktų? Ačiū.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų rengdami šį projektą mes konsultavomės ne tik su Užimtumo tarnyba, bet ir su darbdavių atstovais. Manau, kad pats geriausias kokybės įvertinimas yra darbdavio reakcija, ar tos kompetencijos ir kvalifikacijos, ir žinios yra tenkinančios. Iš darbdavių organizacijų tikrai girdime šio sprendimo palaikymą, kad tai galėtų būti tikrai konkretus ir greitas būdas pagelbėti kvalifikacijos neturinčius asmenis greitai ir efektyviai perkvalifikuoti suteikiant reikiamų žinių ir kvalifikacijų, kurios yra aktualios ir reikalingos darbo rinkoje. Tas saugiklis yra, be abejo, galutinis darbdavio įvertinimas ir sėkmės kvalifikaciniai aspektai. Turime sėkmės procentą, kiek žmonių vis dėlto aktyviai įsilieja į darbo rinką po šių programų, jis yra tikrai gana aukštas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti S. Tumėnas. Ruošiasi L. Jonaitis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, man irgi užkliuvo tas atsispyrimas nuo 25 metų. Tai ką, jeigu 24 metai, jau nebegalioja tie dalykai? Aš matyčiau čia šį cenzą reikalingą, jeigu būtų atsižvelgiama, ar jie įgyja kvalifikaciją. Pavyzdžiui, jei baigia kokią nors valstybės finansuojamą studijų programą, į juos investavusi valstybė. Apie pinigus čia nieko nesakoma. Ar jums neatrodo, kad tada jis turėtų mokėti už tą profesinį mokymą, ar ne? Kaip yra dėl finansavimo? Ačiū.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Pradedame nuo finansavimo. Finansavimas šiai sričiai yra skirtas. Iš tikrųjų yra galimybių daug daugiau įtraukti specialistų į šias programas, tačiau nėra norinčiųjų, kuriuos mes galime pritraukti, nes pasirinkimas eiti į pirmines programas nėra pakankamai patrauklus. Čia ir yra sprendimas, kuris pagaliau sukurtų galimybes esamus ir turimus resursus realiai panaudoti, kad mes sistemiškai spręstume mūsų darbo rinkos problemas.
25 metų amžiaus kategorija yra iš esmės bandymas suderinti ir subalansuoti du tikslus siekiant, kad kuo daugiau asmenų įgytų pirminį reikiamą mokymą bet tuo pačiu metu, jeigu pasiekus tam tikrą amžiaus kategoriją nėra įgyjama, tai bent jau būtų užtikrinta, kad tie asmenys turėtų realų šansą įgyti kvalifikaciją ir grįžti atgal į aktyvią darbo rinką.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Jonaitis. Ruošiasi V. Targamadzė.
L. JONAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja profesinio mokymo politiką, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą. Šiuo jūsų projektu siekiamas gana esminis profesinio mokymo sistemos pakeitimas. Aš įsivaizduoju, kad dideli pinigai yra užimtumo tarnybose, kaip visada juos reikia panaudoti. Ir kitą sykį susidaro nuomonė, ar mes tikslingai tuos pinigus panaudojame visiems mokymams. Noriu paklausti, ar teikdamas šitą projektą jūs derinote su kuo nors, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su centrais? Ačiū.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kiek spėjau, tiek turėjau, kai kur turėjau formalius užklausimus, turėjau galimybę formaliai apsikeisti rašto forma su Užimtumo tarnyba. Deja, su keliomis profesinėmis mokyklomis teko konsultuotis neformaliai. Žinau, kad nuomonių yra įvairių, darbdavių atstovai labiau teigiamai tą įstatymą vertina. Bet manau, kad būtent šiandien pritarus įstatymui po pateikimo pradėsime, tikiuosi, svarstymo procedūrą ir turėsime galimybę išklausyti tiek vieną pusę, tiek kitą pusę ir surasti tiek skubius sprendimus, kurie reikalingi šiandien, tiek visus saugiklius, kad profesinio mokymo sistemoje nekiltų kokio nors šoko ar neatitikimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Jūs turbūt žinote, kad kai kurie Švietimo ir mokslo komiteto nariai inicijavo, o paskui tą idėją perėmė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad bus rengiamas Profesinio mokymo įstatymo projektas. Ar apsimoka dabar su detalėmis, gal reikia turėti visą paketą? Iš tikrųjų ir mokslininkai, ir praktikai sako, kad yra labai daug tobulintinų vietų, konceptualiai tobulintinų vietų. Ačiū.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą, tikrai žinau. Galbūt situacijos aštrumas ir greitų sprendimų poreikis labiausiai buvo iliustruotas skaičiais. Mes iš tikrųjų turime pandeminę situaciją ir turime ženkliai padidėjusį mūsų bedarbių skaičių, ypač nekvalifikuotų bedarbių skaičių. Būtent tuos skaičius aš pateikiau savo pristatyme. Manau, kad šis sprendimas yra itin opus šiandien, norint mums teisingai ir operatyviai surasti spendimus, kad galėtume aktyviai grąžinti į darbo rinką tuos tikrai 106 tūkst. žmonių, kurie atitinka tą kategoriją, kad jie turėtų realias pagalbos priemones, aktyvias darbo rinkos priemones, o neliktų mūsų socialinės globos sistemoje.
PIRMININKAS. Ačiū pernešėjui, jūs atsakėte į kolegų klausimus. Deja, bendru sutarimu priimti negalime, nes nuomonės išsiskyrė. Už pasisako K. Mažeika, bet nematau salėje. Tada L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kviečiu paremti šį projektą, ypač šiuo laikotarpiu, kai Užimtumo tarnyboje 100 tūkst. bedarbių, kurie neturi kvalifikacijos, realiai neturi jokių rimtų priemonių, kurios padėtų jiems grįžti į darbo rinką. Tai yra didžiuliai skaičiai. Šitoje situacijoje, pandeminėje situacijoje būtinos tokios aktualios priemonės. Todėl kviečiu pritarti pateikimo stadijoje. Tuos kylančius klausimus tvarkyti Seimo komitetuose. Dėkui.
PIRMININKAS. Prieš pasisako L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Mieli kolegos, kadangi Profesinio mokymo įstatyme nėra jokių trukdžių vykdyti tęstinio mokymo, dar mes norime pakeisti ir metus, tai aš galvočiau, kad tai būtų kažkoks perteklinis Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas. Aš prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimas vyks numatytu laiku, maždaug 17 val. 20 min. Ačiū, kolegos.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Dėl vedimo tvarkos dar T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Norėčiau paklausti, ar dėl komitetų dabar bus apsispręsta?
PIRMININKAS. Po balsavimo.
16.10 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Judame pagal darbotvarkės klausimus toliau. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerą vakarą, kolegos. Leiskite pristatyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus. Jie iš tikrųjų buvo išprovokuoti didžiąja dalimi pačios teisėjų bendruomenės. Tiek susitikimuose, tiek laiškais kartkartėm vis buvo atkreipiamas dėmesys į šiuo metu esantį, taip būtų galima pasakyti, reguliavimo netolygumą. Teisėjai faktiškai vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę gauti valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kada jie yra pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Tuo tarpu tiek kariai ir pareigūnai, tiek mokslininkai šią galimybę turi. Ir, be abejo, tie teisėjai, kurie išėjo iš tarnybos ne dėl pensinio amžiaus, bet dėl to, kad jie tapo nedarbingi, šios galimybės neturėjo. Todėl iš tikrųjų būtų galima sakyti, kad toks reguliavimas buvo juos diskriminuojantis, jis nėra iš esmės pagrįstas kokiais nors argumentais, bent jau man tokių argumentų surasti neteko.
Dėl šios priežasties, kad būtų panaikintas toks netolygumas, arba galbūt net galima sakyti, neteisingumas teisėjų, kurie nedirba ir sulaukę jau pensinio amžiaus dėl to, kad… anksčiau pradėjo, tiksliau sakant, nedirbti nei sulaukę pensinio amžiaus, nes buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, kad šis netolygumas būtų ištaisytas.
Yra siūlomos pataisos, kurios skamba analogiškai, kaip šiuo metu tos formuluotės yra taikomos reguliuojant karių, pareigūnų valstybines pensijas, mokslininkų pensijas. Tai yra tiesiog siūloma 3 straipsnio 2 punktą papildyti formuluote, kad ne tik tie asmenys, tai yra teisėjai, kurie sukako Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės amžių, galėtų pretenduoti į valstybinę pensiją, tačiau ir tie, kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 % ar daugiau darbingumo iki 2005 m. liepos 1 d., tai buvo tuomet vadinama pirmos ir antros grupės invalidai. Atitinkamai papildžius šią formuluotę Lietuvos teisėjai, kaip ir kiti subjektai, turintys šiuo metu teisę į valstybines pensijas, kurie yra nedarbingi, galėtų į jas taip pat pretenduoti. Tai būtų tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjai. Jūsų nori paklausti J. Sabatauskas. Juliau, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, visi žinome, kad socialiniu draudimu draudžiami asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, turi teisę į socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Nustatę šitą reguliavimą mes pažeistume dvigubo išmokėjimo principą, jie įgautų teisę gauti dvi išmokas. Plius, jeigu aš teisingai suprantu, mes vos nenustatome galiojimo atgal. Ką jūs apie tai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jūs neteisingai suprantate, tai vienas dalykas. Niekas apie galiojimą atgal nekalba. O kitas dalykas, tai vis dėlto teisė gauti valstybinę pensiją nėra tas pats, kas netekto darbingumo išmoka. Nepamirškime, kaip aš ir minėjau, kad tiek kariai, tiek pareigūnai, tiek mokslininkai turi galimybę gauti valstybinę pensiją ir vienu, ir kitu atveju, tai yra kai jie sulaukia senatvės pensijos arba kai jie yra nedarbingi. Tuo tarpu teisėjai yra vienintelė grupė, kuri gali pretenduoti šiuo metu į valstybinę pensiją, kada sulaukia tik senatvės pensijos amžiaus. Šiuo atveju kitos grupės, kurios turi teisę į valstybinę pensiją, yra privilegijuotos teisėjų atžvilgiu. Ir tikrai ta grupė pažeidžiamų teisėjų, kurie yra nedarbingi, teisės į valstybinę pensiją negauna. Manyčiau, kad šiuo atveju reguliavimas turėtų būti vienodas. Aišku, jau komiteto pasirinkimas, ar teisėjai pensiją gaus, o galbūt ji bus atimta iš mokslininkų ar karių, kurie turi nedarbingumą.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėja. Nematau daugiau kolegų, norinčių paklausti. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Gal tada galime sutarti, kad bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Dėkui.
Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 11 dieną. Nematau prieštaraujančių, judame toliau.
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero…“ Labai atsiprašau.
16.16 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-207 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-207. Pranešėjas – S. Tumėnas. Prašom, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Konstitucinio Teismo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimo projektą Nr. XIVP-164, kuriuo siekiame papildyti teisinį reguliavimą, susijusį su konkrečiomis Konstitucinio Teismo sudėties ir sudarymo tvarkos nuostatomis, nes dabar įstatyme įtvirtintas konkrečiai neapibrėžtas terminas suteikiant Seimui teisę atidėlioti naujo teisėjo paskyrimą.
Kokia yra situacija? Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams, o devynių teisėjų sudėtis kas treji metai atnaujinama naujais trimis teisėjais. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Trijų teisėjų, paskirtų 2011 metais kovo mėnesį, įgaliojimai baigėsi 2020 m. kovo 19 d., taigi daugiau negu prieš metus. Aišku, nepaskyrus trijų naujų teisėjų, jie, remiantis Konstitucinio Teismo įstatymu, toliau eina savo pareigas, iki bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.
Keista, kad per daugiau nei 30 metų įgalioti subjektai oficialiai neginčijo Konstituciniame Teisme tokios Konstitucinio Teismo sudėties atnaujinimo trečdaliu rotacijos tvarkos, kuri įgyvendinama ignoruojant iš pažiūros pakankamai įsakmias Konstitucijos nuostatas. Taip pat keista, kad valstybės institucijos paprastai sugeba atrinkti ir pasiūlyti tris kandidatus į vieną Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo vietą, kuri rezervuota Lietuvai, tačiau nepaisant Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalies nelinkusios kas trejus metus teikti Seimui tiek pretendentų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Čia įžvelgiu pirmą politizavimo situaciją.
Reikia pripažinti, kad tai ne pirmas atvejis, kai Seimas nepakeičia kurio nors pareigūno pasibaigus jo kadencijai. Manyčiau, kad šis kartas yra akcentuotinas, kad Seimas neįvykdo teisėjų rotacijos pasibaigus Konstitucijoje numatytai devynerių metų kadencijai, taip pat tiesiogiai pažeidžia Konstitucijos normas.
Taigi susidarė situacija, kai vieni teisėjai eina pareigas ilgiau, negu numatyta Konstitucijoje. Terminų, per kiek turi būti paskirti nauji teisėjai, nėra, tačiau teisėje yra ir protingumo bei atsakingo valdymo principai, o atsakingo valdymo principas yra konstitucinis principas ir jis paprastai sako apie tai, kad asmenys, kurie atsakingi už vienos ar kitos srities valdyseną, turi savo pareigas vykdyti tinkamai ir prisiimti atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjų kadencija baigėsi kovo 19 dieną, atsakingo valdymo principas tarsi įpareigoja, kad jei naujų kandidatų patvirtinti nepavyko, reikėtų rasti kitus kandidatus ir gana greitai paskirti į pareigas. Apie tai yra kalbėję ir autoritetingi Lietuvos teisininkai, buvę Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie irgi čia įžvelgia lyg ir Konstitucinio Teismo krizės situaciją, įžvelgia manipuliacijų ir galimą politikų kišimąsi į šią situaciją. Tokia situacija, be abejonės, trikdo Konstitucinio Teismo darbą ir nedera su konstitucinės justicijos, konstitucinio teisingumo samprata.
Žmogiškasis veiksnys. Konstitucinio Teismo teisėjai taip pat palikti nežinioje, negali modeliuoti savo tolesnio tvaraus darbo. Pažymėtina, kad Seimas turi diskreciją nepritarti teikiamoms kandidatūroms į teisėjus, tačiau Konstitucija sako, kad Seimas turi susitarti dėl vieno ar kito kandidato paskyrimo, nes svarbiausias Konstitucijos bruožas ir yra sutartis, bendradarbiavimas ar, kaip teigia mūsų Konstitucijos preambulė, santarvė, kitaip tariant, Konstitucija gali veikti tik tuo atveju, jei visos institucijos ir pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigas ir siekia susitarti bei rasti kompromisą. Akivaizdu, kad Konstitucija – tai mes visi. Ji turi būti gerbiama. Todėl būtina apginti jos nuostatas, o mūsų, kaip vienos iš pagrindinių šalies valdžios institucijų, pareiga ir atsakomybė rodyti tinkamą pavyzdį, tiesiog imti susitarti ir paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus. Kviečiu pritarti mano pasiūlytam projektui, kurio pagrindinis uždavinys, trumpai pasakius, ir yra nustatyti ir įteisinti konkretų terminą, per kurį Seimas turi paskirti Konstitucinio Teismo naujus teisėjus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų. Pirmasis – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pranešėjau, už iniciatyvą spręsti šią aktualią problemą, kuri kartais susiklosto mūsų respublikoje. Bet aš norėjau pasiteirauti dėl keleto momentų. Pirmas dalykas, šitas imperatyvas Seimui dėl privalomumo. Kaip jūs manote, o kas nutiktų, jeigu Seimas nesilaikytų šios įstatymo nuostatos ir to privalomumo neįgyvendintų per tris mėnesius? Kokia poveikio priemonė yra numatoma?
Antras dalykas. Vis dėlto, jeigu aš teisingai supratau, jūsų tikslas – pasiekti, jog per tuos tris mėnesius būtų paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai, o jeigu ne, jie baigia savo įgaliojimus ir taip sukuriama situacija, kai tiesiog atsiranda būtinybė juos paskirti. Štai būtent paskutinis sakinys, kaip jis yra suformuluotas, suponuoja loginę konjunkciją iš dviejų dalių, kurios viena kitai gali tam tikromis aplinkybėmis prieštarauti. Ar būtumėte linkęs taisyti šiek tiek formuluotę ir atsisakyti būtent paskutinės dalies, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas? Tuomet paskutinis sakinys įgyja prasmę. Tiesiog po trijų mėnesių nutrūksta įgaliojimai ir tada Seimas trūks plyš privalo susisukti, susitarti ir paskirti. Tokie klausimai. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Be abejo, aš to ir siekiu. Aš nesu teisininkas ar teisės profesorius, tačiau aš noriu padaryti aktyvesnį šį susidariusį procesą. Vadovaujuosi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu principu apie aiškumą, sistemiškumą, į tai žiūrėjau ir teikdamas pataisą. Aš kviečiu visus čia, salėje, esančius teisininkus, kad mes tiesiog padirbėtume, išspręstume pagaliau šią problemą ir paneigtume, na, norėjau sakyti, perfrazuosiu, bet, atrodo, tikslius profesoriaus E. Kūrio žodžius: „Atrodo, kad dangaus karalystė ateis anksčiau, nei įvyks Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija.“. Aš norėčiau, kad vis dėlto tai įvyktų anksčiau, nei ateis dangaus karalystė. Čia taip truputį metaforizuotai pasakiau, bet, taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau, už jūsų kalbos vingrybes. Kitas norintis paklausti – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ačiū pranešėjui. Sakykite, jūsų manymu, ar šitas pasiūlymas nevaržo konstitucinės Seimo diskrecijos ir laisvo Seimo nario mandato paskirti geriausią ir tinkamiausią kandidatūrą į teisėjus? Ar vis dėlto jūs neįžvelgiate prieštaravimo ir konstitucinėms teisėms ir laisvėms? Gal iš tiesų, juk mes esame suinteresuoti, kad būtų paskirti geriausi, o ne bet kas, kad baigiantis terminui būtinai būtų įvykdyta prievolė. Gal galima šią formuluotę tikslinti, kad Seimas turėtų per tuos tris mėnesius, na, privalo būti pateikta ir svarstoma kandidatūra, bet be prievolės paskirti, nes tos situacijos gali būti pačios įvairiausios.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Tikiuosi, kad šitą pasiūlymą jūs pristatysite svarstant komitete. Tačiau aš šneku apie konstitucinę prievolę, kuri tarsi įpareigoja visa tai daryti, o ne palikti visa tai iki begalybės. Konstitucija mus įpareigoja spręsti problemas, o ne kurti naujas. Kaip sakoma, tikiuosi, kad bendromis jėgomis pasieksime konsensusą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, du imperatyvai jūsų naujame pateikime nurodomi. Pirmas – privalomai Seimas turi paskirti. Antras, kad nepaskyrus ankstesni teisėjai pareigas eina ne ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau vis tiek yra sąlyga – iki bus paskirtas naujas teisėjas.
Šiuo atveju, mano manymu, tai nesprendžia problemos. Gerai, kad jūs susirūpinote šita problema, kuri tęsiasi metai ir savaitė. Bet, mano įsitikinimu, jeigu iš viso išbrauktume sąlygą, kad kitas teisėjas eina, nepaskyrus naujo teisėjo, pareigas, tada liks šeši teisėjai iš devynių. Pagal įstatymą jie gali svarstyti, nagrinėti bylas, tačiau tada Seimas nori nenori, tiek Seimas, tiek Prezidentas, tiek Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kurie turi teisę teikti kandidatūras, stengsis kuo greičiau paskirti naujus teisėjus, nes palikimas visokių išimčių tik sukuria landų vengti tos atsakomybės, ir, kaip jūs sakėte, laikytis teisingo valdymo principo, kad vis dėlto būtų užtikrinta, kad Konstitucinis Teismas būtų tikrai pajėgus spręsti, nagrinėti bylas.
Bet mes turime dar vieną problemą. Šiandien Teismui pirmininkauja pirmininkas…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kurio kadencija baigėsi prieš metus. Pirmininko kadencija, ne teisėjo. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Suteikiau daugiau laiko gimtadienio proga. Juliau, su gimtadieniu. Prašom, pranešėjau, atsakyti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Juliau, už pastabas. Taip, problema yra ir Konstitucinio Teismo vadovai, bet tie dalykai tarp savęs, aš manyčiau, koreliuoja. O dabar teisinis reguliavimas neatima iš Seimo nario (kaip čia bandė kolega paminėti, kad tada suvaržoma) konstitucinės teisės nepaskirti vieno ar kito kandidato, bet numato terminą, kad nesitęstų pasaka iki begalybės ar iki artėjančių rinkimų ir panašiai. Aš todėl ir numačiau tą terminą, kad trys mėnesiai.
Yra tokių teisininkų, atrodo, profesorius E. Šileikis sakė, kad reikėtų dar trumpinti tą terminą – ne tris mėnesius, o dar mažiau. Yra daug įvairių profesorių pasisakymų. (Balsai salėje) Taip, teisingai sakote. Tikiuosi, kad mes kartu tobulinsime šią nuostatą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Metai ir savaitė turbūt yra pasekmė, dėl ko jūs čia ir stovite tribūnoje. Tai mes, visi politikai, ir turime suprasti. Jūs, kaip projekto pristatytojas, ar negalvojate, kad tas Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo atidėliojimas yra politizuojamas? Juk apie tai kalba net ir konstitucinės teisės žinovai.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Na, taip. Aš čia nesu koks nors išradėjas. Apie tai šneka mūsų profesūra, teisės korifėjai – ir profesorė T. Birmontienė, ir E. Šileikis, ir profesorius T. Davulis, ir V. Nekrošius, ir V. Vaičaitis. Jie irgi nebijo pasakyti, kad čia yra tokių Konstitucinio Teismo krizės galimybių. Kiti sako, net manipuliacijų. Vadinasi, mes, Seimas, turėtume… Konstitucija mus įpareigoja tartis, diskutuoti ir susitarti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Garbusis kolega, jeigu galite atvirai kaip komiteto bičiulis, kas jums parašė tą visą tekstą, kurį jūs taip nelabai sklandžiai perskaitėte, ir kodėl jūs dabar iš kultūros sektoriaus einate tiesiai į teisės ir teisėtvarkos? Tai yra mūsų kiekvieno teisė, be jokios abejonės, bet vis dėlto nejau nėra jūsų frakcijoje asmenų, kurie būtų geriau susipažinę ir turėtų didesnę kompetenciją būtent šioje srityje?
Kita vertus, žinoma, kad politikai turi teisę daryti ką nori ir kalbėti ką nori, bet… Ar mane išduoda atmintis, ar ne, bet jūs praėjusioje kadencijoje buvote turbūt Seimo nariu ir pamenate, kuo baigėsi, koks buvo būtent Konstitucinio Teismo kandidatų likimas ir kad tai darė būtent toji valdančioji dauguma, kuri tą ir darė. Tas kamuolys dabar persirito per kadencijų tarpsnį ir taip pat tą, sakysime, krizę, kurią jūs įvardinote, nors čia yra ne krizė, tiesiog tokia situacija susidariusi išliko, bet vėlgi dabar vyksta pateikimo procedūra ir, be jokios abejonės, tai bus išspręsta. Bet iš tikrųjų tai, ką pasakė kolega M. Lingė, kad jūs norite įrėminti arba pakinkyti, ar įkinkyti Seimą laikytis termino, užuot ieškojęs paties geriausio sprendimo ir variantų. Konstitucinis…
PIRMININKĖ. Trumpinkite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Konstitucinis Teismas yra per daug atsakinga ir svarbi institucija, kad mes galėtume leisti sau kaip nors supaprastinti procedūrą, kaip ten patenkama. Aišku, kad visada atsakomybė yra tų, kurie teikia kandidatus, bet mums turbūt patiems reikia irgi susitelkti, kai mes balsuojame už vienus ar kitus kandidatus. Taigi aš kviečiu jus sugrįžti į Kultūros komitetą, ten mes taip pat turime daug svarbių darbų. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Garbusis komiteto pirmininke, nenorėčiau sutikti su viskuo, ką jūs sakote. Mūsų priedermė Seime, jei matome nesprendžiamas užsitęsusias problemas, kurias pripažįsta teisės profesūra, mūsų uždavinys jas aktualizuoti.
O kas man padėjo konkrečiai? Tai padėjo man rengti mano padėjėja teisės magistrė, kitas yra mano minėtų profesorių mokinys, einantis teisės studijas. Taigi dirbo mano konkrečiai komanda be jokių pašalinių iš šono. Kaip mums pavyko, taip, toks yra mūsų siūlymas.
O aš manyčiau, kad visa tai, ką jūs pasakėte, galime toliau kartu visi tobulinti, kad ta problema būtų išspręsta. Kaip sakiau, į visas svarbias pareigas Europos struktūrose mes sugebame išrinkti, nusiųsti tiksliai viską, o čia nesugebame patvirtinti savo Konstitucinio Teismo teisėjų. Todėl aš ir esu tribūnoje, kad taisytume tą padėtį. Aš čia taip ne kaip teisininkas atsakiau.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Tumėnai. Klausimų dar būtų, bet, deja, numatytas laikas baigėsi. Kadangi, matau, motyvų yra ir už, ir prieš, tai balsuosime numatytu laiku. Pirmiausia motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Neplanavau pasisakyti, aišku, palaikau, bet po komiteto pirmininko nelabai kultūringo pasisakymo norėčiau kultūringai pasakyti, kad mes turime Seimo statutą, kuris leidžia kiekvienam Seimo nariui bet kokią sritį analizuoti ir pristatyti čia, iš tribūnos, įvairius projektus. Tai nėra draudžiama. Prisiminkite, jūs patys, gerbiamas pirmininke, pristatinėjote kitų sričių įstatymus praeitoje kadencijoje. Prašyčiau šiuo atveju šiokios tokios pagarbos. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nematau prasmės šio projekto ir man keistas jo siūlymas dėl įvairių aplinkybių. Pirma, aš pasigendu logikos, kai kolega stovėdamas čia, tribūnoje, sako, aš nesu teisininkas ir remiasi anonimine teisininkų, profesorių dar netgi, nuomone. Aš noriu pasakyti, kad visi socialiniai mokslai yra subjektyvūs, intersubjektyvūs ir visados priklauso nuo tam tikrų interpretacijų. Lietuvos istorikų interpretacija skirsis nuo Rusijos istorikų interpretacijos, na, o teisininkų ceche tai jau tų interpretacijų atrasime labai skirtingų ir įvairių. Todėl čia nereikėtų profesūra remtis, nes čia vieni kažką rems, kiti kažką paneigs. Reikėtų vadovautis argumentais, logika, kuri mums atrodytų čia priimtina ir įtikinama.
Taip, yra problemų, kad mes nepaskiriame teisėjų, bet kas ne kas, o valstiečiai ją ir sukūrė. Juk buvo siūlomos kandidatūros, kas jas blokavo – valstiečiai. Tai dabar raginimas Seimo pakeitimais spręsti tas problemas nieko nereiškia. Jokie raginimai ar Statuto pakeitimai to neįgalins, reikia tiesiog geranoriškumo, o tas politinis geranoriškumas arba yra, arba nėra, neretai jo nėra. Ir siūlytojų pusė, kas kandidatūrą siūlo, irgi galėtų pirma labiau paderinti su ta valdančiąja dauguma, tarkime, valstiečiais, kurie ten buvo, dar ką, gal tada nebūtų kaktomušos. Tai čia iš įvairių pusių yra tam tikro nesusikalbėjimo, nesusišnekėjimo ir nereikėtų čia už tai ieškoti spendimo priimant kodeksus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Matau, dėl vedimo tvarkos V. Juozapaitis per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kadangi komiteto pirmininko pavaduotojas R. Šarknickas pamokė mane kultūros, aš noriu jam viešai padėkoti. Iš tikrųjų vien todėl reikėjo ateiti į Seimą, kad išklausyčiau jūsų pastabų, jūs tikrai turite talentą.
O dėl S. Tumėno, na, iš tikrųjų mes kolegos, bendraujame labai artimai ir tikrai turime bendrų darbų ir siekių. Bet yra dalykų, kur reikia suvokti ir kompetencijos ribas ir nediskretiduoti tiesiog tos temos. Juo labiau, sakau, frakcijoje turite buvusią Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, kuri yra tikrai labai kompetentinga, ir visi kiti. Tiesiog, kad nepadarytume juokais tų dalykų, kurie tikrai yra labai rimti ir spręstini. Aš nekvestionuoju pačios problemos ir nesakau, kad jūs negalite to daryti, gink Dieve, aš tik nusistebėjau, kad taip gali būti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsavimas numatytu laiku.
16.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ projektas Nr. XIVP-110(2) (svarstymas)
Toliau einame prie kito darbotvarkės 2-10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ projektas Nr. XIVP-110(2). Pranešėjas – A. Žukauskas. Prašau. (Balsai salėje)
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ projekto Nr. XIVP-110(2). Komitetas apsvarstė, komitetas priėmė domėn Teisės departamento išvadą, kad Seimo nutarimas leidžia skelbti iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, jubiliejus, pradedant nuo 100-ųjų metinių ir kas 25-erius metus. Todėl Seimo komitetas, pritardamas šitam siūlymui, patobulino jį ir siūlo pritarti dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais, tai yra kada bus 225 metai. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs pristatėte komiteto nuomonę. Čia toks žanras, kad klausimų nesulauksite.
Dabar kviečiu kitą pranešėją, tai yra Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos atstovą V. Rakutį. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, mes tiktai norime pastebėti, kad mūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija atkreipė dėmesį į pasiūlymus žiūrėti rimčiau į datų skyrimą ir nedaryti kas 10 metų, bet kas 25 metai. Ir labai džiaugiamės, kad į komisijos pasiūlymą komitetas atsižvelgė. Dėkui. 2026 metai.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dabar diskusija, kurioje nori dalyvauti keletas kolegų. Pirmasis – A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mes turime galimybę pagrįstai didžiuotis, kad Lietuvos istorija turtinga legendinių istorinių asmenybių, palikusių gilų pėdsaką mūsų valstybės gyvenime formuojant ir puoselėjant papročius ir tradicijas. Kiekvienos kartos, taip pat ir mūsų kartos šventa pareiga išsaugoti jų atminimą būsimoms kartoms.
Šiemet minime tauraus vyskupo, didžiojo šviesuolio, rašytojo, istoriko, lietuvių kalbos sergėtojo, tautos budintojo ir blaivybės apaštalo M. K. Valančiaus 220 gimimo metines. Man tai džiugu pasakyti ir simboliška, ir labai malonu, kad M. K. Valančius gimė netoli mano gimtosios Kretingos, rytinėje Kretingos rajono teritorijos dalyje, Nasrėnų kaime, dabartinėje mano rinkimų apygardoje. Aš drįsčiau šiek tiek apgailestauti, kad šią taurią asmenybę mes prisimename ne taip dažnai, kaip derėtų, proginėmis datomis, tačiau būtent 2021 metai suteikia mums visiems kilnių galimybių dar kartą atsiversti M. K. Valančiaus gyvenimo knygą ir įvertinti milžiniškus jo nuopelnus tėvynei ir tautai.
Žvelgdami nuo aukštos laiko kalvos regime, kad tai buvo viena didžiausių XIX amžiaus Vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio, politinio gyvenimo asmenybių. Jo iš sielos gelmių sklindančių žodžių anuomet suklusę klausėsi Žemaitijos bažnyčiose susirinkę žmonės, jo skvarbios mintys daugeliui padėjo atrasti kelią į Dievą, pažinti gyvenimo pilnatvės džiaugsmą. M. K. Valančius išties buvo kūrėjo pašauktasis ir išrinktasis. Šio išmintingo ir talentingo ganytojo akiratyje visada buvo lietuvių tauta, jos istorijos ir kalbos puoselėjimas. Būtent ši švietėjiška veikla ryškiai nušvietė anuomet įsigalėjusias tamsumas, pažadino žmonių tautines ambicijas, parodė kelią link doros ir prasmės. Šiuo sunkiu svetimųjų priespaudos metu M. K. Valančiaus švietėjiška veikla, jo troškimas išblaivinti parapijiečius, suteikti jiems jėgų pakilti nuo žemės ir pažvelgti į dangų, manau, prilygo žygdarbiui. Deja, tenka pripažinti, kad šio blaivybės apaštalo žodžiai ir darbai liko svarbūs, aktualūs ir XXI amžiuje. Jo įžiebta blaivybės sąjūdžio jėga turėtų tapti ta amžinąja ugnimi, kuri kartų kartoms primintų tragišką žmogaus nuopuolį ir kviestų neprarasti vilties.
M. K. Valančius buvo išties universalus, plačių pažiūrų dvasininkas, jam visada rūpėjo tautiečių bėdos, socialiniai reikalai, šeimos tvirtumas. Žvelgdami į jo rūpestį dėl lygiateisiško žmonos vaidmens, turtinio, luominio bei tikybinio santuokoje gyvenančių asmenų sutapimo, galime įvardyti M. K. Valančių kaip vieną pirmųjų lygių galimybių propaguotojų. Neįmanoma trumpai apibrėžti didžiojo lietuvio nuopelnų ir idėjų. Akivaizdu, kad šiame globalaus ir sykiu nerimo kupiname amžiuje aiškiai skamba M. Valančiaus testamento žodžiai: „Norėčiau ir po mirties būti jums naudingas, žinote patys, kaip būdamas vyskupu jus mylėjau ir jūs mane mylėjote, net smertis pagaliau neįveiks išgaišinti tos meilės. Ir antrame amžiuje melsiuos už jus, kaipo vaikus savo, kaip meldžiau gyvas būdamas.“ Tad švęskime, prisiminkime ir likime ištikimi M. Valančiaus priesaikai blaivia galva dirbti tėvynei, mylėti kiekvieną žmogų, neparkartojamą Dievo kūrinį.
Labai palaikau M. Valančiaus metų paskelbimo idėją ir džiaugčiausi, jei šis sprendimas būtų priimtas pakankamai anksti – tai sudarytų galimybę atitinkamai pasiruošti jo pagerbimui 2026 metais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Antanai. Kitas diskutantas – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tema, kurią labai mėgstu, tiesą sakant, žiauriai mėgstu. Šį kartą man patinka tai, kas yra siūloma. Todėl, kad siūloma iš anksto, pasirengiant, asmenybė yra verta dėmesio. Neturėčiau, ką pasakyti. Būtų gerai, kad iki to laiko neapaugtų tie metai dar visokiais krepšinio, suvalkiečių, subatiečių, batų, nežinau, dar kieno nors metais, bet jie apaugs. Ir vėl bus nugramzdintos vertybės įvairiausio plepėjimo ir tuščio politikavimo sraute. Paskelbkime, bet įsipareigokime kartu, kad 2026 metai toliau ir būtų M. Valančiaus metais, o ne devalvuokime dar visokiomis kitomis savo idėjomis fixe.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Kviečiu į tribūną R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, gal kas tiesiog užmiršo, tad noriu priminti, kad šis projektas yra teikiamas nuo Seime esančios Žemaičių laikinosios grupės. Projektą pasirašė 16 žemaičių. Teikimo metu, kodėl mes teikiame, paaiškinau, tačiau vėlgi primenu, kadangi šiandien manęs klausia, kodėl žiūrite taip toli į priekį? Teikime buvo prašoma pritarti, kad M. Valančiaus metai būtų šie metai – 2021 metai, tai yra 220 metų nuo M. Valančiaus gimimo, tačiau Kultūros komisijos pirmininkas labai aiškiai išsakė savo poziciją, kuri privertė peržiūrėti, kaipgi būtų geriau.
Teisingai pasakė K. Masiulis, žemaitis, kad iš tikrųjų pasiruoštume tinkamai. Taip ir buvo apsispręsta, kad mums būtų labai gerai šiais metais paskelbti 2026 metus M. Valančiaus metais, nes šiais metais vyksta labai daug renginių. Šiandien gavau prašymą atkreipti dėmesį į tai, kad Žemaitijos mokyklose vyksta M. Valančiaus skaitiniai. Aš paprašysiu patikslinti, kuriose mokyklose, nes iš viso yra septynios Motiejaus Valančiaus gimnazijos, kad ir kiti žemaičiai mūsų Seimo nariai galėtų kaip nors dalyvauti.
Taip pat vyksta tam tikras pritarimas, galbūt ne vyksta, o tam tikras didelis pritarimas yra Bažnyčios, kad būtų pradėta didesnė sklaida, ypač tarp jaunimo, moksleivių, apie vyskupo M. Valančiaus nuopelnus Lietuvai. Būtent Švietimo ir mokslo komitete buvo apsitarta, kad jau 2024 metais reikalinga programa, ką mes turime padaryti, kad tikrai paminėtume, įamžintume mūsų garbaus lietuvio, žemaičio M. Valančiaus atminimą. Todėl aš tikrai manau, kad jūs, gerbiami kolegos, Seimo nariai, neliksite abejingi ir pritarsite šiam projektui, kad jis būtų tinkamai ir laiku, atėjus 2026 metams, įgyvendintas ir pagerbtume vyskupą M. Valančių.
PIRMININKĖ. Dėkui pasisakiusiems. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebeturiu ką pridurti, motyvus pasakiau, nenoriu tuščiai gaišinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš nesu prieš iš principo, bet pasakysiu, kodėl čia užsirašiau. Kai pamačiau, kas yra pranešėjai, pamačiau, kad yra iš Laisvės partijos, tai mane šiek tiek nustebino, kad būtent blaivybės atstovas, 2026 metai bus jo metai. Tačiau aš labiau būčiau linkęs, kad šie metai būtų buvę švenčiami, nes šiais metais jūs ketinate atlaisvinti alkoholio vartojimą, laiką ir panašiai. Būtų kur kas tikslingiau tai daryti. Norėtųsi, kad jūsų palaikymas dėl 2026 metų išties būtų toks tikslingas, nes mes turime problemą Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo, kur išties dar yra daug darbo. Mano toks palinkėjimas būtų balsuoti irgi už, bet prisiminkite ir šį būsimą jūsų įstatymo projektą, kurį teiksite, ko gero, rudens sesijoje ar šioje sesijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Matau, dėl vedimo tvarkos – A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, ačiū. Tikrai nieko nesiūlysiu, bet kadangi R. Šarknickas čia palinkėjimus dalija visiems, aš taip pat norėčiau palinkėti. Šiemet yra paskelbti Europos geležinkelių metai. Tai dažniau važinėti geležinkeliais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai buvo išsakyti, bet vis dėlto neišgirdau tokio didelio prieštaravimo, gal mes galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip!“) Taip. Tai tik nebuvo A. Vinkaus ryžtingo taip. Tvarka. Fiksuojame, kad bendru sutarimu.
16.53 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-246 (pateikimas)
Einame prie kito 2-11 klausimo – Asociacijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-246. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau Asociacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas yra asociacijoms numatyti pareigą savo metinėse ataskaitose ne tik pateikti duomenis, kiek yra šioje organizacijoje narių, bet ir skaičių narių, kurie yra sumokėję nario mokestį už praėjusį ataskaitinį laikotarpį.
Vėl noriu priminti diskusijas Ateities komitete, kai nevyriausybinės organizacijos išsakė savo susirūpinimą dėl duomenų netikslumo, nebuvimo, neatvėrimo ir iš to kylančių pasekmių. Duomenys apie asociacijų narių, kurie moka nario mokestį, skaičių yra labai svarbūs, nes būtent jie parodo, o ne faktinis narių skaičius, kiek tų žmonių remia tos organizacijos veiklą ir tikslus. Šie papildomi duomenys gali būti naudingi ne tik statistikoje, tačiau ir kaip papildomas kriterijus, vertinant konkrečios organizacijos gyvybingumą. Būtent organizacijos išlaikymo pareigos vykdymas, o ne formali narystė geriau parodo asociacijos narių įsitraukimą į asociacijos veiklą. Tokios informacijos turėjimas padėtų išsklaidyti abejones dėl to, kad kai kurios asociacijos galimai tik prisidengia dideliu narių skaičiumi, bet jų efektyviai neįtraukia į savo veiklą. Dar daugiau, kai kurios organizacijos neveiklių ir net ne visai pritariančių narių taip ir neišbraukė iš savo sąrašų dėl to paties dalyko, nes sumažės jų dydis ir įtaka. Tai, manau, yra ir skaidrumo klausimas, nes jis išryškina tuos žmones, kurie dirba neaktyviai ir parodo tikrąjį tos asociacijos veidą.
Gerbiami kolegos, leiskite pacituoti vienos nevyriausybinės organizacijos vadovių atsiųsto laiško vieną sakinį, kuriame ji rašo: „Situacija su asociacijomis yra labai liūdna: apsimetama dideliais, siekiama bet kokia kaina įgyti įtaką, pamirštant viešąjį interesą ir dėl ko asociacija buvo įsteigta.“
Taigi, kolegos, pamirštame viešąjį interesą ir dėl ko asociacija buvo įsteigta. Manau, kad tai yra svarbus dalykas, ir kviečiu balsuoti už. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėja. Pirmas E. Pupinis nori paklausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, mano klausimas susijęs su Teisės departamento išvada. Iš tikrųjų tos asociacijos nėra taip noriai steigiamos. Iš tikrųjų tas visuomeninis aktyvumas nėra didelis. O jūs norite užkrauti dar daugiau papildomų funkcijų, neva nepasitikėjimo tam tikrą fragmentą pačiomis asociacijomis. Jos gali puikiai tvarkytis. Tai galbūt tegul teikia narius, ataskaitas ir to pakanka. Kodėl jūs norite visokių kitokių duomenų, pavyzdžiui, gal ir kitokių dar užsinorėsite. Tai ar to tikrai reikia? Ir Teisės departamentas tą pasako.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, Ateities komitete nevyriausybinės organizacijos pačios išsakė šitą lūkestį. Kadangi nėra tikslūs duomenys, jeigu jūs prisimenate, aš praeitą posėdį, man atrodo, antradienį, pristačiau dėl Labdaros ir paramos įstatymo, tai noriu pasakyti, kad pačios organizacijos nerimauja dėl to, kad nėra tikrų duomenų, ir tas iškreipia konkurencijos sąlygas. Nėra aišku, kiek tų organizacijų iš viso yra įregistruota. Mes, kaip politikai, dažnai remiamės šitų organizacijų vertinimu, tinka tas įstatymo projektas, netinka tas įstatymo projektas. Bet mes turime tokių organizacijų, kur yra vos ne vienas žmogus. Aš manau, kad tai tik pridėtų skaidrumo, nes mokėjimas nario mokesčio ir parodo, kad iš tikrųjų tiems žmonėms, kurie susibūrė į vienokią ar kitokią organizaciją, tai yra svarbu, kad jų veikla yra svarbi.
Aš dar kartą noriu priminti, kad tai pačių nevyriausybinių organizacijų siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas klausiantis – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, šiuo įstatymu, be abejo, tam tikra biurokratinė administracinė našta asociacijoms tikrai didės, bet tai būtų pateisinama, jeigu tikslas būtų teisingas ir reikalingas. Bet aš noriu jūsų paklausti, skaičiau aiškinamąjį raštą. Jūs akcentuojate, kad šio įstatymo pataisos reikia tam, kad būtų išsiaiškinta, ar tos asociacijos yra pajėgios, ar jos atstovauja kam nors, ar už jų nieko nėra. Bet ar jūs nemanote, kad suformuluotomis nuostatomis diskriminuosite tas asociacijas, kurios nerenka nario mokesčio?
Antras dalykas. Ar nemanote, kad tuo įvedate tam tikrą turto cenzą pilietiniam ir politiniam atstovavimui, nes, kaip suprantu, svaresnės bus tos, kurios turi daugiau pinigų ir daugiau surenka iš savo narių? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Susibūrusios organizacijos turi iš kažko gyventi ir dažniausiai tai būna nario mokestis. Žinoma, yra ir kitų šaltinių, bet tai vienas iš pagrindinių dalykų. Todėl manau, kad yra labai svarbu ir nevyriausybinėms organizacijoms būti skaidrioms. Daugelis, kiek aš žinau… Aš net nelabai žinau, kokia yra organizacija, gal jūs galėtumėte patikslinti, kuri neturi šitų mokesčių, nario mokesčio. Aš nežinau tokios organizacijos. Galbūt yra kokios nors.
Bet vėlgi noriu atkreipti jūsų dėmesį. Jeigu jūs pasižiūrėsite į Registrų centro duomenis, kur tos organizacijos registruojasi, iš tikrųjų kyla klausimų, ar vienas žmogus, pasivadinęs tam tikra organizacija, gali atstovauti jai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų asociacijos forma yra gana populiari steigiant įvairias įstaigas ir organizacijas, todėl toks reikalavimas paliestų daugybę įkurtų įstaigų, kurios buvo įkurtos remiantis Asociacijų įstatymu. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Rotary klubai, labai skrupulingai laikosi nario mokesčio mokėjimo taisyklių, kitoms asociacijoms nario mokesčiai nėra esminės pajamos, kadangi lėšos yra telkiamos iš kitų lėšų šaltinių. Ar nemanote, kad toks įsipareigojimas vis dėlto būtų labiau administracinė našta, bet ne naudą teikianti informacija. Ar nebūtų logiška galbūt teikiamos informacijos turinio apimtį leisti nustatyti pačiai asociacijai?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų mes turime patirties ir tą vėlgi išsako pačios nevyriausybinės organizacijos, kad registruodamosi Registrų centre jos dažnai nepateikia jau ir dabar teisės aktuose reikalaujamų duomenų. Manau, kad labai svarbu, kad mes turėtume tuos duomenis. Šis papildomas vienas punktas, nemanau, kad čia kažkaip labai iškreips. Aš manau, kad čia yra labiau tokio geranoriškumo, skaidrumo klausimas. Norime mes būti sąžiningi, teisingi, atviri ar mums geriau nuslėpti, kiek čia yra mūsų iš tikrųjų ir ką mes čia veikiame, kam mes atstovaujame. Dar kartą primenu, kad pačios organizacijos dėl to nerimauja ir iškreipiama yra konkurencija, o iš tikrųjų neturint informacijos, kas yra kas, tikrai yra sunku.
PIRMININKĖ. Dėkui. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, noriu pasiteirauti, kodėl šią pataisą norite pritaikyti išimtinai tik asociacijoms? Yra ir kitų formų, kur nariai moka nario mokestį ir taip pat galėtų pateikti informaciją apie tai. Kodėl mes teisėkūroje, čia, Seime, svarstome tik vieną dalį? Aš girdėjau tuos pasiūlymus iš nevyriausybinių organizacijų sektoriaus, bet jeigu mes bandome įvesti skaidrumą nevyriausybiniame sektoriuje, pavyzdžiui, tai liečia ir politines partijas, man atrodo, turėtume žiūrėti kompleksiškai. Kodėl paėmėte tik vieną dalį iš viso sektoriaus?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Miela kolege, aš paėmiau vieną įstatymo projektą. Man iš tikrųjų būtų turbūt sudėtinga čia turėti, nežinau, kokius penkis ar dešimt tokių projektų. Bet tikrai pritarčiau jūsų nuomonei, kad skaidrumas turėtų būti. Tai būtų kitų teisės aktų objektas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir paskutinis J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, aš suprantu, kad jūsų šios pataisos tikslas – identifikuoti tas asociacijas, kurios prisidengia labai skambiais pavadinimais, ypač Lietuvos, o už jų realiai stovi labai mažai arba išvis keletas žmonių, kaip nors išsiaiškinti per ataskaitas ir per nario mokestį, kam iš tikrųjų jos atstovauja. Mano klausimas būtų toks: ar užtektų tik nario mokesčių ataskaitose, ar reikėtų dar kaip nors truputį sugriežtinti ir pasižiūrėti, nes iš tiesų kartais asocijuotos struktūros, už kurių stovi du, trys žmonės, prisistato kaip Lietuvos ten kažkokie ir mėgina dirbti ir Seime, ir visur kitur?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jūs labai teisus, bet tikriausiai jau ir dabar mes turime daug ataskaitose tokių vietų, kurių tos organizacijos neužpildo, tiesiog užrašo ataskaitos pavadinimą, vieną kitą punktą, ir tiek. Manau, kad pirmas žingsnis tikriausiai turėtų būti išsireikalauti, kad būtų vykdomi jau dabar esantys teisės aktai. Tada, turint patirties, galbūt mums to ir užteks, nereikės papildomų punktų. Žinoma, jeigu matytume kokią nors spragą ar kokių nors duomenų nebuvimą, tą reikėtų padaryti, bet aš siūlyčiau pirmiausia, kad būtų vykdomi tie teisės aktai, kurie dabar yra, tačiau jie yra ignoruojami.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjai, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už ir prieš. Už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, manau, kad tikrai nevyriausybinių organizacijų veiklos skaidrumas turėtų būti. Iš tikrųjų galų gale siūlomas reguliavimas paragintų ir pačias nevyriausybines organizacijas būti daug aktyvesnes ir, matyt, neimituoti veiklos, o tikrai realiai dirbti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų yra pakankama asociacijų kontrolė. Ir esmė tikrai nėra nario mokestis, ypač esmė buvo, kaip susirinkti daugiau lėšų iš pajamų mokesčio, tą 1,2 %. Čia buvo problema, bet ją išsprendėme, kai privertėme Mokesčių inspekcijai teikti ataskaitas. Praeitą kadenciją buvo tas įstatymo projektas priimtas, čia buvo mūsų su I. Šimonyte siūlytas, ir, manau, pakanka. Todėl, kad nario mokesčio rinkimas neparodo pačios asociacijos kokybės. Kokybę parodo jų veikla, ką viena ar kita asociacija padaro. Aišku, priežiūros reikia, kad nebūtų taip, kad renkama po 1,2 % ir jokios veiklos nevykdo. Tik paprasčiausiai įdarbinti žmonės. Tai čia kitas klausimas. Bet tai tikrai nė kiek nesusiję su nario mokesčiu, kuris yra privalomas arba neprivalomas. Šiuo atveju tikrai nemanau, kad tie, kurie suneša daugiau pinigų patys, bet galbūt geria susėdę kavutę ir bendrauja, yra naudingesni už tuos, kurie galbūt surenka pinigų, sprendžia visuomenei svarbias problemas. Todėl tikrai nematau argumentų, kam keisti to įstatymo projektą, kai iš esmės tie duomenys nieko nepasako. Tikrai nepritariu tokiems įstatymų projektams. Kaip ir Teisės departamentas, manau, kad tai yra paprasčiausiai tam tikra dar viena administracinė našta ir gal kažkoks kriterijus, kuris galbūt tiems, kurie susirenka, susimeta pinigų gerti kavos, o ne veiklai, argumentas, kad gautų kur nors daugiau pinigų. Tikrai nereikalingas toks teisės aktas.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsavimas numatytu laiku, kuris jau netrukus. Manau, kad nelabai ir vėluosime pagal darbotvarkę.
17.07 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-259, Baudžiamojo kodekso Nr. XIII-1844 392 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-260, Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 6.253 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-261 (pateikimas)
Ir dabar į tribūną kviečiu L. Girskienę, ji pristatys paketą klausimų, susijusių su Pranešėjų apsaugos įstatymu. Klausimas 2-12 – projektas Nr. XIVP-259 ir du susiję projektai. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas vakaras. Debiutuoju su pirmuoju savo projektu. Iš tikrųjų jis yra kilęs iš mano patirties, kas yra susiję su aplinkosaugos bylų nagrinėjimu. Prašau visų dėmesio, kadangi tai yra didelis valstybės interesas.
Baudžiamojo proceso paskirtis ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus – greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veiklas. Teisėsaugos institucijos deda visas pastangas, kad kuo daugiau nusikalstamų veikų būtų ištirta. Tačiau, kaip teigia tyrėjai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, sunkiausiai sekasi atskleisti ir ištirti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Asmenys apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus praneša nenoriai, atsisako bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais atskleidžiant tokius nusikaltimus, nors būtent sunkūs nusikaltimai yra tie, apie kuriuos labiausiai nori sužinoti teisėsauga. Asmens nenoras bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, atskleidžiant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, galbūt yra susijęs su tuo, kad tokie pranešėjai nėra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės ir už padarytą nusikaltimą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Labai džiaugiausi praėjusios kadencijos Seimu, kai 2017 metų lapkričio mėnesį buvo pagaliau po ilgų svarstymų priimtas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas, kuriuo buvo nustatytos apie pažeidimus įstaigoje pranešusių asmenų teisės ir pareigos, jų teisės, apsaugos pagrindai ir formos, taip pat šių asmenų apsaugos skatinimo ir pagalbos jiems priemonės. Po šio įstatymo priėmimo tikrai padaugėjo atvejų, kai žmonės praneša apie jiems žinomus nusikaltimus, tačiau vis dėlto Pranešėjų apsaugos įstatyme yra tam tikrų spragų, mano manymu. Aš kviečiu susivienyti Seimo narius ir pradėti diskutuoti šita tema. Iš tiesų paskutiniu metu nuskambėjo labai daug garsių bylų. Viena iš jų – „Grigeo“ skandalas, „Ekologistika“, taip pat ne viena byla yra susijusi su žala finansų sistemai, valstybės finansų sistemai.
Kviečiu palaikyti mano iniciatyvą, diskutuoti šita tema ir ieškoti sprendimo būdų. Tai trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėja. Sveikinimai su debiutu. Pirmasis paklausti nori M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų suprantu jūsų gerą valią ir labai palaikau jūsų idėją, bet turiu šiek tiek nerimo dėl to, kokiu keliu pasirinkote įgyvendinti jūsų iškeltą idėją. Aš suprantu, jeigu atleidžiame nuo baudžiamosios atsakomybės, nors šiuo atveju siūlote ir už labai sunkią nusikalstamą veiką, galime įsivaizduoti, labai sunki tai yra dešimt metų ir daugiau reali laisvės atėmimo bausmė, tai yra organizuotas nusikalstamumas žudant žmones. Taip, jūs norite juos atleisti. Tai čia klausimas pakabintas.
Antras dalykas, kuris man atrodo ne mažiau svarbus, tai yra civilinė atsakomybė. Baudžiamoji – tai yra santykis su valstybe. Valstybė atleidžia, nes susitari su valstybe, bet žala, kurią padarei žmogui. Kaip valstybė gali atleisti nusikaltimą padariusį žmogų nuo atsakomybės atlyginti žalą, padarytą kitam žmogui? Ar galite paaiškinti?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai džiaugiuosi, kad jau pradėjote galvoti ir ima kilti klausimų. Iš tikrųjų, jeigu pritartumėte, kad projektas būtų pateiktas svarstyti, aš manau, išdiskutuotume. Aš visiškai suvokiu, kad turi būti sudėti saugikliai, kad žmonės nepradėtų piktnaudžiauti šiomis nuostatomis. Pranešti reikėtų iki tam tikro momento. Tiesiog aš nesu teisininkė. Manyčiau, reikėtų plačiau dar išdiskutuoti su teisininkų bendruomene, kokius saugiklius sudėti, kad nekiltų jūsų minimos bėdos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Toliau klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Noriu paklausti pranešėjos. Kokia konkrečiai, nežinau, byla, aplinkybė lėmė, kad jūs nusprendėte siūlyti tokią iniciatyvą? Ir ar konsultavotės su baudžiamosios teisės specialistais, ekspertais dėl tų atleidimų ir kitokio reguliavimo? Kaip ir prieš tai klausė ponas M. Majauskas, iš tiesų kyla daug klausimų dėl šitos iniciatyvos palaikymo. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti, ar konsultavotės ir kas konkrečiai lėmė tokios iniciatyvos atsiradimą?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iniciatyvos atsiradimą lėmė būtent konkrečiai „Grigeo“ byla. Kadangi tenka pačiai aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti su teisėsauga, tai ikiteisminio tyrimo pareigūnai skundėsi, kad asmenys, kurie dalyvavo šitoje visoje veikloje, nenoriai bendradarbiauja, nenoriai teikia informaciją, žinodami, kad vis tiek jie sulauks baudžiamosios atsakomybės, ir panašiai. Tai atsakant į klausimą, kas paskatino, būtent konkretus šitas atvejis.
O dėl konsultacijų, kiek teko bendrauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, tokį tekstą aš ir surašiau. Teisės departamentas, aš matau, didelių pastabų neturėjo. Matyt, yra saugikliai, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Paskutinysis klausia R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ponia Ligita, aš turiu tik vieną trumpą klausimą… (Triukšmas salėje)
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš negirdžiu jūsų, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Kolegos, kolegos! Atsiprašau, truputėlį tyliau, nes sunku girdėti vieniems kitus diskutuojantiems.
R. LOPATA (LSF). Ponia Ligita, turiu tik vieną klausimą, kuris liečia patį Pranešėjų apsaugos įstatymą. Klausimas būtų toks: ar yra šitame įstatyme nuostata, apibrėžianti, kada nutrūksta pranešėjo statusas arba jo netenkama.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pranešėjų apsaugos įstatyme turi būti tokia nuostata. Aš dabar konkrečiai jums neatsakysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai. Už kol kas nematau, prieš – S. Šedbaras. Prašom. Gerbiama Ligita, jūs galite grįžti į savo vietą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, skeptiškai vertinčiau tą kompleksinį klausimą, nes tai susiję ir su Kodekso keitimais, ir iš tiesų tokį projektą galėtų teikti Vyriausybė, iš visų pusių išnagrinėjusi.
Kita vertus, jau yra praktika Aukščiausiojo Teismo, kuris aiškiai pasakė, kad už sunkius tyčinius nusikaltimus tokių nuolaidų valstybė negali taikyti.
Ir trečias dalykas, aš visiškai negaliu suprasti, kuo čia dėta „Grigeo“ byla? Man atrodo, kad „Grigeo“ byloje nėra bendradarbiavimo dėl to, kad įmonė bijo milijoninės žalos už aplinkos teršimą atlyginimo, ir čia jau su Baudžiamuoju kodeksu vargu ar kas nors yra bendro. Aš labai skeptiškas dėl tokių pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kadangi yra prieštaraujančių nuomonių, balsuosime visai netrukus.
Tuomet, kolegos, kviečiu rinktis į savo vietas, balsuosime.
17.16 val.
Informaciniai pranešimai
Bet kol jūs renkatės, aš įgarsinsiu štai tokį pareiškimą dėl laikinosios grupės, tai yra Mažosios Lietuvos draugų grupė. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas L. Kasčiūnas, pavaduotoju – A. Pocius. Tai yra 21 Seimo nario grupė, kuri neabejotinai gerai padirbės minėtais klausimais.
17.17 val.
Seimo narių pareiškimai
Matau, dar ne visi susirinkę ir pagal darbotvarkę turime tris minutes, tad gal eikime prie Seimo narių pareiškimų. Pirmąją į tribūną tuomet kviečiu L. Girskienę. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Vėl ta raudona prie tribūnos, taip. Gerbiami kolegos, šį Didįjį ketvirtadienį noriu palinkėti jums, jūsų šeimoms gražaus pasibuvimo prie Velykų stalo, susikaupimo ir džiaugsmingo atgimimo laukimo.
Deja, labai liūdna, kad sportininkai, turizmo sektorius, kavinių, restoranų savininkai ir jų darbuotojai negalės sau leisti skalsesnio Velykų stalo, dovanų savo vaikams. Noriu kreiptis į Vyriausybės vadovę I. Šimonytę ir paraginti stoti prieš žmones į tribūną ir aiškiai pasakyti, kada jie sulauks pažadėtos paramos. Atsakykite, kada šių sektorių darbuotojai galės nupirkti batus, rūbų pavasario sezonui savo vaikams?
Gerbiama Ministre Pirmininke, paraginkite savo ministrų kabinetą mažiau laiko leisti darbo metu feisbuke ir tiktoke ir daugiau dėmesio skirti pandemijos padarinių valdymui. Būtent Vyriausybė valstybėje įstūmė žmones į tokią situaciją, todėl labai prašau pagaliau imtis veiksmų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui.
Kadangi lygiai sueina laikas, pradedame balsavimą.
Pradedame nuo darbotvarkės 2-1 klausimo – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-267. Balsuojame. Pateikimas. Kolegos, kiti klausimai bendru sutarimu. Man indikuoja, kad… (Šurmulys salėje) Balsavimas nutrauktas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Šitam klausimui buvo pritarta bendru sutarimu. Seimo Pirmininkės paprašyta dėl skubos, tam taip pat buvo pritarta. (Balsas salėje) Mano ten raudonai yra pažymėta rašte. Ir nustatyta data balandžio 15 diena.
PIRMININKĖ. Ačiū, pasitikslinome su Sekretoriatu. Jūs teisus. Tuomet dėl šito klausimo fiksuojame, kad bendru sutarimu.
17.20 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5031(2) (pateikimo tęsinys)
Einame prie kito darbotvarkės klausimo. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5031. Balsuojame.
Užsiregistravo 92, balsavo 91 Seimo narys: už – 49, prieš – 9, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – VVSK, papildomi – BFK ir Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 20 dieną.
Prašom. Dėl vedimo tvarkos – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų savivaldybėms primetamos funkcijos. Pagal teisės aktus turi būti numatytas ir finansavimas. Prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Siūlymas išgirstas, fiksuojame. Ar sutinkate, ar turite prieštaravimų? Sutinkame.
17.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-533 „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-376 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-533 „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-376. Balsuojame.
Užsiregistravo 94, balsavo 94 Seimo nariai: už – 24, prieš – 35, susilaikė 35. Po pateikimo nepritarta.
Tuomet balsuojame dėl galimybės tobulinti. Alternatyvus balsavimas. Tie, kurie… Ar galime bendru sutarimu? Tie, kurie pritaria tobulinimui, balsuoja už, kurie mano kitaip, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 99, balsavo 96 Seimo nariai: už tobulinimą – 16, prieš – 80. Taigi, atmesta.
17.24 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-248 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-248. Balsuojame.
Užsiregistravo 95, balsavo 94 Seimo nariai: už – 38, prieš – 27, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta. Apsisprendžiame, ar tobuliname, ar atmetame. Taigi skelbiu balsavimą. Tie, kas už tobulinimą, balsuoja pliusu, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 41, prieš – 54. Atmesta.
17.25 val.
Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-209 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo projektas Nr. XIVP-209. Balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: 89 – už, prieš nebuvo, susilaikė 13.
Per šoninį mikrofoną M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Norėtume Vyriausybės išvados paprašyti. Turbūt neprieštarausite ir sutiksite?
PIRMININKĖ. Galima bendru sutarimu? Taip, pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – SRDK, papildomas – BFK ir buvo siūlymas dėl TTK. Teisingai? Siūloma svarstyti gegužės 11 dieną. Ir kad reikia paprašyti Vyriausybės išvados, taip pat pritariame. Tvarka. Nematau prieštaraujančių. Judame toliau.
Darbotvarkės 2-6 klausimas buvo priimtas bendru sutarimu. Atsiprašau, dėl jo buvo paimta, na, ne pertrauka, bet, žodžiu, kitame posėdyje bus svarstomas.
17.27 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-311 (pateikimo tęsinys)
2-7 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-311. Balsuojame.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 59, prieš – 1, susilaikė 41. Pateikimo stadijoje pritarta. Per šoninį mikrofoną E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip ir buvo minėta, čia darbo grupė ministerijoje sudaryta, tai iš tiesų reikėtų ir ministerijos išvados, nes daug klausimų, ir manau, turėtų būti išnagrinėta kur kas nuodugniau.
PIRMININKĖ. Ar galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, taip, Vyriausybės išvadą, aš taip suprantu. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, prašau papildomais komitetais paskirti Ekonomikos ir Socialinių reikalų ir darbo.
PIRMININKĖ. Išgirdau. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tik norėjau pasitikslinti, ar dėl 2-6 klausimo buvo Vyriausybės išvados prašoma, ar ne?
PIRMININKĖ. Nebuvo to klausimo, kolega, grįšime kitame posėdyje. Nebuvo pranešėjo. Nebuvo pranešėjo, todėl jis nebuvo pateiktas šiandien.
Kolegos, tuomet dėl Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIVP-311 siūlomi komitetai: pagrindinis – ŠMK, papildomi – Ekonomikos komitetas ir SRDK. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną taip pat paprašant Vyriausybės išvados. Taip, sutinkame? Tvarka.
Einame toliau. Dėl darbotvarkės 2-8 klausimo buvo bendras sutarimas.
17.29 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-207 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo projektas Nr. XIVP-207. Skelbiu balsavimą. Jūs dabar? Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos. Prašom. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl 2-8 klausimo. Buvo bendru sutarimu, bet vis tiek reikalinga Vyriausybės išvada, nes papildomi finansai.
PIRMININKĖ. Tvarka, tuomet Vyriausybės išvadą fiksuojame prie Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo. Dabar balsavimas dėl 2-9 klausimo, dėl Konstitucinio Teismo įstatymo.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 47, prieš – 29, susilaikė 25. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame ilgesniam laikui. Prašom. Kas tobulina, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 54, prieš – 42. Projektas bus tobulinamas.
Darbotvarkės 2-10 klausimas dėl M. K. Valančiaus metų buvo priimtas bendru sutarimu. Judame toliau.
17.31 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-246 (pateikimo tęsinys)
2-11 klausimas – Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-246. Balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 100: už – 35, prieš – 24, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta. Apsisprendžiame, ką daryti toliau. Kas už tobulinimą – pliusas, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 101, balsavo 100: už – 51, prieš – 49. Įstatymas bus tobulinamas.
17.33 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-259, Baudžiamojo kodekso Nr. XIII-1844 392 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-260, Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 6.253 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-261 (pateikimo tęsinys)
Kitas ir paskutinis darbotvarkės klausimas, tai yra grupė įstatymų, trys įstatymai. Darbotvarkės 2-12 klausimas – Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-259 ir lydimieji įstatymų projektai. Balsuojame.
Užsiregistravo 100, balsavo 98: už – 38, prieš – 24, susilaikė 36. Šiame etape nepritarta. Turime apsispręsti, ką daryti toliau. Skelbiu balsavimą. Kas už tobulinimą – pliusas, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 52, prieš – 46. Įstatymų projektai bus tobulinami.
Per šoninį mikrofoną – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Įskaityti už.
PIRMININKĖ. Fiksuojame dėl protokolo. Panašu, kad balsavimus tikrai baigėme, nematyti ir daugiau Seimo narių pareiškimų.
Kolegos, turiu gerų žinių. Artėja šventos Velykos, tebus jos jums saugios, šviesios ir gražios. Susitiksime jau po Atvelykio. Gražių švenčių. Posėdis baigiamas.
Registruojamės.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
Sveikinu visus. Vakarinis balandžio 1 dienos posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.