LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Ekonomikos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-4444)
2017-03-22 Nr. 108-P-9
2017-05-03 Nr. 108-P-18
2017-06-28 Nr. 108-P-32
Vilnius
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Javgenija Jankevič, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, Lietuvos vėjų jėgainių asociacijos direktorius Aistis Radavičius, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktorius Gintaras Adžgauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys.
Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja: Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais Tomas Garasimavičius, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijus Auglys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėja Lina Milkevičiūtė, Seimo Energetikos komisijos patarėja Živilė Rožėnaitė, LITGRID teisininkas Justinas Sujeta, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Alfa.lt žurnalistas Romualdas Bakutis, 15 min.lt žurnalistas Ernestas Naprys.
Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus patarėja Lina Sveklaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Sergej Garbar, Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė, Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Valstybės kontrolės 3-ojo departamento patarėjas Gediminas Švetkauskas, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos ir aplinkos klausimais Tomas Garasimavičius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Darius Biekša, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus patarėjas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas Paulius Blažys, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento technologijų projektų vadovas Matas Anužis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos energetikos komiteto narys Pijus Ralys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vidmantas Janulionis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, ESO atstovės Jurgita Šoblinskienė, Raimonda Ragelytė, LITGRID atstovai Ramūnas Bikulčius, Jovita Kildienė, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Algimantas Gylys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB Alfa Media žurnalistas Rolandas Galinis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2016-06-14 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 510 “Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Projektu keičiama leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarka. Projektu yra siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią Vyriausybės įgaliota institucija atliktų Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, reikalingų sprendimui dėl elektrinių statybos ir eksploatacijos tikslingumo priimti, taip pat numatomi įgaliojimai atlikti kitus veiksmus, būtinus planuojamos ūkinės veiklos vykdymo galimybėms ir jos leistinumui nustatyti. Papildomai Projektu siūloma detalizuoti konkurso dėl leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is) elektrinių statybai ir eksploatacijai organizavimo sąlygas ir tvarką. Pažymime, kad atsižvelgdamos į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, bent keletas įmonių, vykdančių ar planuojančių vykdyti elektros energijos gamybos veiklą Lietuvoje, yra atlikusios poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir kitus paruošiamuosius darbus, siekiant inicijuoti šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnyje numatyto konkurso dėl leidimo išdavimo organizavimą. Projektu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisės įrengti ir eksploatuoti atitinkamas elektrines įgijimo procedūrų tęstinumo pagal šiuo metu galiojančias nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą asmenys, atlikę poveikio aplinkai vertinimą ir kitus paruošiamuosius darbus, turi teisę inicijuoti konkurso dėl leidimo išdavimo organizavimą, akivaizdu, kad panaikinus galimybę realizuoti minėtą teisę, asmenų teisėti lūkesčiai nebus apsaugoti. Siekiant užtikrinti suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą ir išvengti nuostolių dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo atsiradimo Projektu privalo būti išspręstas pakeitimų įsigaliojimo ir (ar) taikymo klausimas, užtikrinant konkursų organizavimo pagal šiuo metu galiojančią tvarką tęstinumą. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto baigiamųjų nuostatų ir įgyvendinimo reglamentavimo poreikį akcentavo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo pastabose Projektui. Teisingumo ministerija pažymėjo, kad iš Projekto nuostatų nėra aišku, kaip pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą pradėtos procedūros bus vykdomos po Projekto priėmimo. Taip pat Teisingumo ministerija visiškai pagrįstai nurodė, kad „procedūrų nutraukimo atveju, suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių apsauga turėtų būti užtikrinama numatant patirtų nuostolių atlyginimą“. Papildomai akcentuotina, kad siūlomas modelis, kuriuo numatomas aktyvus valstybės dalyvavimas planuojant vėjo elektrinių parkų jūroje plėtrą ir Projektu siūloma konkursų organizavimo tvarka gali būti veiksmingi tada, kai organizuojamas konkursas paramai gauti valstybės išžvalgytoje teritorijoje, taip sudarant sąlygas daugeliui investuotojų lygiomis sąlygomis konkuruoti dėl paramos. Tokia parama nei galiojančioje Įstatymo redakcijoje, nei Projekte nėra numatyta. Mūsų nuomone, Įstatymo projekte būtina taip pat palikti galimybę privatiems investuotojams gauti leidimą tyrinėti jūrines teritorijas taip, kaip numatyta dabar galiojančiame Įstatyme, taip paliekant galimybę privatiems investuotojams vystyti projektus savo lėšomis ir ieškoti alternatyvių finansavimo būdų tokiems projektams, nelaukiant valstybinių paramos mechanizmų. Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes siūlome peržiūrėti Projektu siūlomus pakeitimus, įtvirtinant dvi lygiagrečius vėjo elektrinių parkų jūroje plėtros mechanizmus, taip išlaikant teisinį tikrumą atsisakant nuostatų, stabdančių privačias investicijas į šią sritį. Projektas yra tobulintinas ir dėl kitų priežasčių, įskaitant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gegužės 31 d. išvadoje nurodytas pastabas. Manome, kad siekiant ištaisyti visas problemas, kylančias dėl Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo, Projektas turi būti iš esmės peržiūrėtas, tobulinant siūlomą leidimų išdavimo tvarką. |
Nepritarti |
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu (toliau – Įstatymas) Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija elektrinių statybai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą. Leidimas išduodamas konkurso būdu ir konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką leidimą išduodančiai institucijai. Konkursas organizuojamas teritorijai, kuriai parengta elektrinių statybos schema ir atliktas schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, ir (ar) teritorijai, kurios teritorijų planavimo dokumentuose numatyta infrastruktūros plėtra ir atliktas elektrinių poveikio aplinkai vertinimas. Pažymėtina, kad tik asmuo, gavęs leidimą naudoti jūrinę teritoriją, įgyja išimtinę teisę per ne ilgesnį kaip 4 metų terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti sprendimui dėl elektrinių statybos. Atsižvelgiant į tai, kad išimtinė teisė atlikti tyrimus suteikiama tik leidimo naudoti jūrinę teritoriją turėtojui, t.y. atitinkamo konkurso laimėtojui, o konkurso laimėtojų nėra ir nėra išduotų leidimų naudoti jūrinę teritoriją, manytina, kad pagrindo atsirasti lūkesčiams dėl asmenų, atlikusių paruošiamuosius darbus, patirtų išlaidų kompensavimo nėra. Paminėtina, kad Projekte numatyti pakeitimai neriboja privačių asmenų teisių ir galimybių dalyvauti Projekte numatytuose konkursuose dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją.
|
2. |
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2016-06-15 |
5 |
4 |
|
Papildydami Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos 2016 m. birželio 14 d. raštą Nr. A2016/1 teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 (toliau – Projektas) tobulinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu Nr. XIIP-4444 nenumatomas teisės įrengti ir eksploatuoti elektrines Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūros dalyse įgijimo procedūrų tęstinumas pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas, šią teisinio reglamentavimo spragą būtina išspręsti. Siekdami panaikinti minėtą Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo spragą, siūlome tobulinti Projekto 4 straipsniu išdėstyto įstatymo 22 straipsnį ir Projekto 5 straipsnį. Siūlomi pakeitimai užtikrina asmenų, kurie atliko poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir kitus paruošiamuosius darbus, siekdami inicijuoti šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje numatyto konkurso dėl leidimo išdavimo organizavimą, teisėtų lūkesčių apsaugą: 1. Papildyti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnį 4 dalimi ir atitinkamai pakeisti straipsnio numeraciją: „4. Konkursas(-ai) leidimui(-ams) naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizuojami taip pat tais atvejais, jei šių dalių teritorijų planavimo dokumentuose yra numatyta infrastruktūros plėtra ir yra atliktas elektrinių poveikio aplinkai vertinimas. Šioje dalyje numatytą konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursas(-ai) organizuojamas(-i) ir (ar) leidimas(-ai) išduodamas(-i) šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tvarkos aprašo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paraiškos pateikimo. Konkurso laimėtojas nustatomas vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, atsižvelgiant į gamintojo patikimumą, pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui ir prisiimamus įsipareigojimus. Asmenys, gavę leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, įgyja išimtinę teisę per ne ilgesnį kaip 4 metų terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti sprendimui dėl elektrinių statybos. Jeigu asmuo per nustatytą terminą įstatymų nustatyta tvarka negauna statybą leidžiančio dokumento ar Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia pranešimą apie atsisakymą statyti elektrines, leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas. Elektros energijos gamybos Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse skatinimas yra nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka ir leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai savaime nesuteikia teisės į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai skatinimą. Visus atliktų tyrimų duomenis asmuo skelbia viešai.“ |
Nepritarti |
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (toliau – LVEA) siūlo nustatyti du skirtingus konkursus: 1-ą, kuriame būtų suteikiami leidimai naudoti jūrinę teritoriją esant Vyriausybės nutarimui dėl tikslingų vystyti galių ir jų vystymo vietų ir 2-ą įtvirtinantį nevaldomą, chaotišką plėtrą, tačiau nėra aiškus šių konkursų vykdymo santykis nei laiko, nei teritorijos prasme, t.y. nenustatomi nei kriterijai bei būdai kaip jūrinė teritorija turėtų būti pasirenkama skirtingiems konkursams taip sukuriant galimybę, kad toje pačioje teritorijoje tiek Vyriausybės nutarimu bus nutarta plėtoti elektrines, tiek kiti asmenys priims sprendimą vykdyti tą pačią veiklą. Be to, galimai susidubliuotų tyrimai, atliekami siekiant parengti Vyriausybės nutarimą dėl elektrinių plėtros tikslingumo, ir tyrimai, atliekami asmenų, gavusių leidimą ir įgijusių išimtinę teisę atlikti tyrimus. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis konkursą dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją privalo organizuoti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 3 mėnesius. Jį gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką leidimą išduodančiai institucijai. Konkursas organizuojamas, kai parengta elektrinių statybos jūrinėje teritorijoje schema. 2015 m. birželį Seimas papildė Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą jūrine dalimi, tačiau šis papildymas nelaikytinas elektrinių statybos schema, kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymą bendrajame plane numatyti sprendiniai turi būti detalizuoti žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumente, t.y. specialiajame plane. Pagal tą patį įstatymą teritorijų planavimo organizatoriais gali būti tik Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Įvertinus tai, konkursai negali būti organizuojami tol, kol nėra parengtas specialusis planas, kurio iniciatoriumi gali būti tik Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys. LVEA taip pat siūlo įtvirtinti, kad tuo atveju, kai asmuo per nustatytą terminą įstatymų nustatyta tvarka negauna statybą leidžiančio dokumento <..> leidimas naudoti jūrinę teritoriją panaikinamas, o tai prieštarauja taip pat LVEA siūlymui asmeniui, kuriam išduotas leidimas naudoti jūrinę teritoriją, netaikyti reikalavimo gauti statybą leidžiantį dokumentą per 3 metų terminą. Pažymėtina, kad kituose teisės aktuose nėra numatomi terminai per kuriuos turi būti gautas statybą leidžiantis dokumentas, t.y. nustatomas leidimo naudoti jūrinę teritoriją panaikinimo pagrindas, bet reikalavimas gauti statybą leidžiantį dokumentą nenustatomas. Be to, LVEA siūlymais sukuriamos skirtingos (diskriminuojančios) sąlygos asmenims, kurie dalyvavo konkurse, kurio rezultate išduodamas leidimas naudoti jūrinę teritoriją ir asmenims, kurie plėtos nesuplanuotas galias. Vieniems nustatomas terminas atlikti tyrimus per 3 metus, kitiems – per 4. |
3. |
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2016-06-15 |
|
|
|
2. Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5[6] dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1)
kurie laimėjo šio straipsnio 3 ar 4
|
Nepritarti |
Žr. argumentus, išdėstytus prie LVEA 2 pasiūlymo. |
4. |
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2016-06-15 |
|
|
|
3. Papildyti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Asmenims, kuriems leidimas(-ai) naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį(-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduotas šio straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis, netaikomi šio straipsnio 8 dalies 1, ir 2 punktai.“ |
Nepritarti |
Žr. argumentus, išdėstytus prie LVEA 2 pasiūlymo. |
5. |
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2016-06-15 |
6 |
|
|
4. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-3 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. spalio 30 d. patvirtina Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą aprašą ir 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą. 3. Per ne ilgesnį kaip 3 metų terminą nuo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodyto aprašo patvirtinimo dienos Vyriausybės įgaliota institucija atlieka jame numatytus tyrimus ir kitus veiksmus, o Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 1 d. priima nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra ir eksploatacija, ir jų įrengtųjų galių nustatymo.
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnio formuluotę. |
6. |
AB LITGRID 2017-04-04 |
5 |
1 |
|
Pažymėtina, kad vertinant elektrinių, elektros energijos gamybai naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, plėtros galimybes Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostoje (toliau – jūrinis jėgainių parkas), bei siekiant elektros perdavimo tinklų įrenginių stabilumo ir patikimumo, būtina įvertinti ir jūrinio jėgainių parko prijungimui reikalingų elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje išplėtimo (vystymo) galimybes. Bendrovės preliminariais duomenimis, 1000 MW – 1300 MW jūrinio jėgainių parko prijungimui prie elektros perdavimo tinklų būtina atlikti elektros perdavimo tinklų plėtrą sausumoje (pvz. priklausomai nuo jūrinių jėgainių prijungimo vietų ir galių, tai būtų 330 kV oro linijų Klaipėda—Bitėnai—Jurbarkas—Kaunas—Kruonio HAE stiprinimas, naujų 330 kV transformatorių pastočių Darbėnuose ir Kelmėje statyba, naujų 330 kV oro linijų Darbėnai—Kelmė arba Šyša—Kelmė statyba bei 330 kV oro linijos Kelmė—Kaunas stiprinimas), kas preliminariu vertinimu sudarytų apie 165 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome keičiamą AIEĮ 22 straipsnio 1 dalį (AIEĮ projekto 4 straipsnis) išdėstyti taip (lyginamasis variantas): „1. Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytu tvarkos aprašu, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostos tyrimus bei elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje plėtros galimybes, pagal perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus duomenis, ir kitus veiksmus, tarp jų parengia specialųjį planą, atlieka jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą(-us) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti.“ |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotę. |
7. |
AB LITGRID 2017-04-04 |
|
|
|
Pastebėtina, kad AIEĮ projekte nėra numatyta, kokiomis lėšomis bus plečiamas (vystomas) sausumos teritorijoje esantis elektros perdavimo tinklas, reikalingas jūrinio jėgainių parko prijungimui. Taip pat nėra aišku, ar asmenims vystantiems jūros jėgainių parką bus taikomos AIEĮ 3 straipsnyje numatytos skatinimo priemonės, ar šie asmenys vystys jūros jėgainių parką vadovaujantis bendraisiais teisės aktų reikalavimais t. y. netaikant elektrinių prijungimo prie energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimo ir kitų skatinimo priemonių. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymą projektą |
8. |
AB LITGRID 2017-04-04 |
5 |
3 |
|
Siekdami aiškaus išankstinių prijungimo sąlygų, skirtų dalyvauti konkurse atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai, išdavimo proceso, siūlome papildyti keičiamą AIEĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 sakinį (AIEĮ projekto 4 straipsnis) jį išdėstant taip (lyginamasis variantas): „3. <...> Išankstinės
prijungimo sąlygos išduodamos, |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymą projektą |
9. |
AB LITGRID 2017-04-04 |
5 |
3 |
|
Keičiamo AIEĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „konkurso dalyviai pateikia elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio prievolių įvykdymo užtikrinimą“, tačiau AIEĮ projekte nėra nurodyta, kuriuo metu prievolių įvykdymo užtikrinimas turėtų būti pateikiamas. Ar konkurso dalyviai turėtų sudaryti ketinimų protokolus? Bendrovė įvertinusi praktikoje pasitaikiusias prievolių įvykdymo užtikrinimo pasinaudojimo problemas, tais atvejais, kai asmenys, laimėję skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus (ir kuriems buvo rezervuoti elektros tinklų galia ir pralaidumai), per nustatytus terminus nepastato elektros gamybos įrenginių, siūlo papildyti keičiamo AIEĮ 22 straipsnio 3 dalies vienuoliktąjį ir dvyliktąjį sakinius, juos išdėstant taip (lyginamasis variantas): „Jeigu leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje
dalį(-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai
ir jų eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 11 dalyje numatytais
pagrindais, elektros tinklų operatorius |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymą projektą |
10. |
AB LITGRID 2017-04-04 |
5 |
7 |
2 |
Atsižvelgiant į tai, kad jūros jėgainių parko statyba kompleksiškai susijusi su Statybos įstatyme reglamentuojamu statybą leidžiančiu dokumentu, todėl siūlome keičiamo AIEĮ 22 straipsnio 7 dalies 2 punkte statybą leidžiančio dokumento terminą susieti su leidimo naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai galiojimo terminu. Atitinkamai, siūlome keičiamo AIEĮ 22 straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip (lyginamasis variantas): „2) per ne ilgesnį kaip 6 metų terminą nuo leidimo naudoti lietuvos respublikos teritorinės jūros ir (ar) lietuvos respublikos išskirtinės ekonominės zonos baltijos jūros dalį(-is) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, gauti leidimą gaminti elektros energiją. negavus leidimo gaminti elektros energiją nustoja galioti statybą leidžiantis dokumentas, prisijungimo sąlygos;“. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymą projektą |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-28 |
5 |
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis atlikome Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 (toliau – Projektas XIIP-4444), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIP-4445 (toliau – Projektas XIIP-4445) ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (toliau – Asociacija) 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. A2016/3 siūlomų pakeitimų Projektui XIIP-4444 antikorupcinius vertinimus. Atlikdami Projektų ir Pasiūlymo antikorupcinius vertinimus nustatėme, kad Projektais siūloma keisti dar nepradėtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme[1] numatytą leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai išdavimo konkurso būdu procedūrą. Projektais siūloma, kad pirmiausia Energetikos ministerija atlieka tyrimus teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, nustato tikslias vietas, kuriose galima statyti, plėtoti ir naudoti vėjo elektrines, po to jau organizuoja viešus konkursus numatytose galimose vietose vėjo elektrinių statybai ir plėtrai. Manome, kad Projektų rengėjų siūlomas naujas atsinaujinančių energetikos išteklių plėtojimo ir skatinimo modelis palyginus su dabar galiojančiu, tačiau dar nepradėtu įgyvendinti yra skaidresnis, užtikrina didesnę konkurenciją tarp potencialių atsinaujinančios energetikos išteklių plėtotojų Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, nes pagal šiuo metu galiojantį modelį konkursas būtų organizuojamas tik leidimams tirti galimybes naudoti atsinaujinančius energetikos išteklius minėtose teritorijose, tačiau negarantuotų, kad po atliktų tyrimų būtų galima statyti, plėtoti ir naudoti minėtose teritorijose vėjo elektrines, o tokiu atveju plėtotojai patirtų finansinius nuostolius.
|
Pritarti |
|
2. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-28 |
5 |
10 |
2 |
Projektui XIIP-4444 teikiame šias pastabas: 1. Projektu XIIP-4444 keičiamo 22 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimai naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ar ekonominės zonos dalį gali būti išduodami asmenims, kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimus. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų. Manome, kad siekiant nepagrįstų dalyvavimo viešame konkurse apribojimų, reikėtų tikslinti asmenų, kurie laikomi įvykdžiusiais mokestinius įsipareigojimus, sąvoką, papildant kas yra laikoma neįvykdytais mokestiniais įsipareigojimais, arba nurodyti teisės aktą, kuriuo vadovaujantis tai yra nustatoma, nes galimos tokios situacijos, kai vyksta teisminiai ginčai tarp pretendento ir mokesčio administratoriaus arba suteikta mokestinė paskola ir pan., tačiau registruose rodoma, kad mokestiniai pretendento įsipareigojimai neįvykdyti. |
Nepritarti |
Manytina, kad tikslinti asmenų, kurie laikomi įvykdžiusiais mokestinis įsipareigojimus, sąvoką nėra tikslinga. Įstatymo projekte aiškiai ir nedviprasmiškai yra siūloma nustatyti, koks asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose bus nustatoma, kokie dokumentai turės būti pateikiami, siekiant įrodyti mokesčių sumokėjimą. Taip pat netikslinga įstatyme vardinti visas galimas situacijas dėl teisminių ginčų, susijusių su mokesčių mokėjimų, kadangi ne visais atvejais teisminiai ginčai išsprendžiami mokesčių mokėtojo naudai. Tai yra, gali kilti papildomų ginčų dėl patirtos žalos atlyginimo tais atvejais, kai asmeniui išduotas leidimas naudoti jūrinę teritoriją elektrinių plėtrai ir šis asmuo pradėjo veiklą, o vėliau paaiškėja, kad jam leidimas negalėjo būti išduotas dėl to, kad jis nebuvo įvykdęs mokestinių įsipareigojimų ir tą pripažino teismas. Paminėtina, kad ir sprendimo dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją priėmimas negali būti atidedamas dėl vykstančių teisminių ginčų, kurių baigtis iš anksto nėra žinoma. |
3. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-28 |
5 |
13 |
|
2. Projektu XIIP-4444 keičiamo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad leidimo turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimas yra sustabdytas, nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio. Iš šios nuostatos neaišku kokioms objektyvioms priežastims esant, galima nustatyti ilgesnį laikotarpį. Siūlome apibrėžti objektyvių priežasčių sąvoką arba nurodyti teisės aktą, kuriuo vadovaujantis jos būtų nustatomos. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymą projektą |
3. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-28 |
5 |
13 |
|
3. Toje pačioje normoje nėra nustatyta koks gali būti minimalus laikotarpis pažeidimui pašalinti bei, koks ilgesnis laikotarpis už 30 kalendorinių dienų gali būti nustatytas pažeidimams pašalinti. Minimalus laikotarpis reikalingas siekiant išvengti situacijų, kai dėl formalių pažeidimų nustačius labai trumpus pažeidimo pašalinimo terminus, per kuriuos to pažeidimo neįmanoma pašalinti, leidimas būtų panaikinamas, o asmuo netektų galimybės plėtoti atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumų konkrečioje teritorijoje, tokiu būdu mažinant konkurencija tarp plėtotojų. Taip pat būtina nustatyti, koks maksimalus ilgiausias terminas gali būti, tais atvejais, kai pažeidimams pašalinti nepakanka 30 kalendorinių dienų. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymą projektą |
4. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-28 |
|
|
|
Projektui XIIP-4445 pastabų neturime. Asociacijos rašte minima, kad pasiūlymus jie teikia siekdami panaikinti teisinio reglamentavimo spragą, bei apsaugoti teisėtus lūkesčius. Tai įgyvendinti Asociacija siūlo keičiant Projekto XIIP-4444 nuostatas. Siūloma organizuoti du atskirus konkursus, t.y. siūlomą projektų rengėjų, pagal naują modelį bei atskirą tose teritorijose, kuriose privatūs asmenys, savo iniciatyva jau yra atlikę elektrinių poveikio aplinkai vertinimus. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją, savo iniciatyva poveikio aplinkai vertinimus yra atlikusios dvi įmonės, kurios pagal siūlomą Projekto XIIP-4444 22 straipsnio 4 dalies pakeitimą įgytų išskirtines teises per ne ilgesnį kaip 4 metų terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti sprendimui dėl elektrinių statybos. Manome, kad toks Asociacijos siūlomas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes teisėti lūkesčiai negali atsirasti iš savo rizika, be leidimų ar kitokių Lietuvos Respublikos valdžios institucijų sutikimų ir įsipareigojimų, atliktų veiksmų. Savo iniciatyva privačių subjektų atlikti veiksmai, šiuo atveju – poveikio aplinkai vertinimai, negali tapti pareiga valstybės institucijoms suteikti konkrečius leidimus. Siūlomas teisinis reglamentavimas sudaro išskirtines sąlygas dviems įmonėms, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys, kuris eliminuoja bet kokias galimybes konkuruoti vienodomis sąlygomis plėtojant atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumus kitiems asmenims, tuo pačiu galimai didinant elektros energijos kainas vartotojų sąskaita. Priėmus Projekto XIIP-4444 rengėjų siūlomą modelį šios įmonės galės dalyvauti viešajame konkurse vienodomis sąlygomis su kitais atsinaujinančių išteklių energetikos plėtotojais. Atsižvelgdami į pateiktas pastabas siūlome tobulinti Projekto XIIP-4444 nuostatas bei nepritarti Asociacijos pasiūlymams. |
Pritarti |
Žr. Komiteto patobulinto įstatymą projektą |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Aplinkos apsaugos komitetas, 2016-11-02 |
|
|
|
|
Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. |
Nepritarti |
Pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui |
2. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
|
|
|
|
Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-4444, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė ir į Komisijos pateiktus pasiūlymus. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą |
3. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
1 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vyriausybės
įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17
punkte nurodytu tvarkos aprašu, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės
jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ir
(ar) pajūrio juostos tyrimus, ir kitus veiksmus, 1) parengia specialųjį planą; 2) atlieka specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą; 3) atlieka poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą; 4) atlieka prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje vertinimą; 5) atlieka balansavimo galimybių vertinimą; 6) atlieka šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų kaštų vertinimą; 7) atlieka kitus veiksmus, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti.“ |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
4. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
4 |
|
|
Manytina, kad pateiktas pasiūlymas nėra išsamus ir nesuteikia pakankamai informacijos dėl konkurso organizavimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nutarimas yra nurodomas 5 straipsnio 2 dalies 18 punkte, o reikalavimai, nustatyti asmenims, norintiems inicijuoti konkursą, pateikiami 22 straipsnio 10 dalies 2 ir 3 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vyriausybės
nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos
Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose
tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos
išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių
įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į Nacionalinėje
energetikos strategijoje įtvirtintus atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros tikslus. Išankstinės prijungimo
sąlygos išduodamos, k
|
Nepritarti |
Pritarta Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui. |
5. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
6 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Konkurso dalyviai pateikia elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui konkurso dalyvio įsipareigojimą laimėjus konkursą plėtoti atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių projektą. Konkurso dalyvio prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 14,48 euro už 1 kW. Elektros tinklų operatorius atsisako savo teisių pagal šio asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį visą šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, jeigu: 1) 2) asmuo 3) asmeniui Jeigu leidimas |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. |
6. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
10 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Leidimas 1) kurie laimėjo šio
straipsnio 2) 3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra.“ |
Pritarti iš dalies |
Pritarta Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui. |
7. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
11 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Šio
straipsnio 10 |
Pritarti iš dalies |
Pritarta Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui. |
8. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
12 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Asmuo, gavęs leidimą 1) per 2) per 3) šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytame tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti Vyriausybės įgaliotai
institucijai informaciją apie nurodytą 4) nepadidinti
(neišplėsti) leidime |
Pritarti |
|
9. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
13 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Už
leidimu |
Pritarti iš dalies |
Pritarta Seimo nario A.Skardžiaus pasiūlymui. |
10. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
14 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Leidimo 1) išdavus leidimą 2) leidimo 3)
leidimo |
Pritarti |
|
11. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
15 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Kai
leidimo |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 15 dalies formuluotę |
12. |
Energetikos komisija, 2017-04-28 |
5 |
16 |
|
|
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnio keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Leidimo 1) leidimo 2) leidimo 3) leidimo 4) leidimo 5) leidimą 6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą 7) leidimo |
Pritarti iš dalies |
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 16 dalies formuluotę. |
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai:
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius
Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė
Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė