Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 379

STENOGRAMA

 

2024 m. gegužės 21 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ

 

 

PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­dė­si­me 21 die­nos va­ka­ri­nį po­sė­dį. Re­gist­ruo­ja­mės. (Gon­gas)

Už­si­re­gist­ra­vo 58 Sei­mo na­riai.

Pra­de­da­me dar­bą pa­gal mū­sų nu­ma­ty­tą dar­bo­tvarkę.

 

14.01 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2023 me­tų vals­ty­bės me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3774 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2023 me­tų vals­ty­bės me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3774. Ma­tyt, or­ga­ni­zuo­ja­me dar­bą taip, kad pra­ne­šė­jai, prem­je­rė, fi­nan­sų mi­nist­rė ir vals­ty­bės kon­tro­lie­rius, pa­si­sa­kys, pri­sta­tys ir tuo­met per­ei­si­me prie klau­si­mų žan­ro. Pra­šau, prem­je­re, į tri­bū­ną.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien tu­riu gar­bės pri­sta­ty­ti pir­mą­ją me­ti­nę Vals­ty­bės pa­žan­gos ata­skai­tą, ku­ri pa­kei­čia anks­čiau Sei­mui teik­tas me­ti­nes Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tas. Kar­tu šis do­ku­men­tas yra ypa­tin­gas tuo, kad tai pas­ku­ti­nė šios ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta, to­dėl aš steng­siuo­si ap­žvelg­ti ne tik 2023 me­tų, bet ir vi­sos ma­no va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­jos kon­teks­tą.

Vy­riau­sy­bė sa­vo pro­gra­mo­je bu­vo nu­si­sta­čiu­si 12 svar­biau­sių mi­si­jų: nuo švie­ti­mo ir mo­ks­lo iki Lie­tu­vos įta­kos už­sie­ny­je di­dė­ji­mo. Ki­ta ver­tus, ki­ti įvy­kiai ne­lei­do Vy­riau­sy­bei su­si­telk­ti ir vien tik vyk­dy­ti pro­gra­mo­je iš­kel­tas už­duo­tis, ka­dan­gi su­si­dū­rė­me tiek su COVID-19 pan­de­mi­ja, ku­ri pa­rei­ka­la­vo nuo­la­ti­nio vi­sos Vy­riau­sy­bės ir ins­ti­tu­ci­jų dė­me­sio, tiek su Bal­ta­ru­si­jos dik­ta­to­riaus or­ga­ni­zuo­ta hib­ri­di­ne ata­ka prieš Lie­tu­vą tel­kiant ir nu­krei­piant ne­le­ga­lių mig­ran­tų srau­tus. Pra­si­dė­jo Ru­si­jos pla­taus mas­to in­va­zi­ja į Uk­rai­ną, su­si­dū­rė­me su Ki­ni­jos tai­ko­ma eko­no­mi­ne prie­var­ta prieš mū­sų ver­slą, in­flia­ci­jos šuo­liu, ener­ge­ti­kos ir ki­tų ža­lia­vų kai­nų šuo­liu, ir vi­sas ši­tas pro­ble­mas rei­kė­jo spręs­ti tuo pa­čiu me­tu, kai sie­kė­me mak­si­ma­liai įvyk­dy­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą.

Tad šių mi­si­jų sie­kiai ir re­zul­ta­tai bei Vy­riau­sy­bės pa­stan­gos ko­vo­ti su kri­zė­mis ga­li bū­ti nuo­sek­liai ste­bi­mi kiek­vie­nų me­tų Vy­riau­sy­bės veik­los, o da­bar ir vals­ty­bės pa­žan­gos ata­skai­to­se. Do­ku­men­tai yra la­bai iš­sa­mūs, la­bai de­ta­lūs, tik­rai ten daug in­for­ma­ci­jos, ku­rią bus ga­li­ma vė­liau de­ta­liai ap­tar­ti ko­mi­te­tuo­se ir per vė­les­nes dis­ku­si­jas. To­dėl per šį pri­sta­ty­mą, veng­da­ma tie­siog ci­tuo­ti ne­si­bai­gian­čius skai­čius ir len­te­les, no­rė­čiau su­si­telk­ti į ke­le­tą svar­biau­sių te­mų ir ap­tar­ti pa­siek­tą pa­žan­gą.

Pir­miau­sia, ži­no­ma, sau­gu­mas ir gy­ny­ba. Ru­si­jos pra­dė­tas pla­taus mas­to ka­ras prieš Uk­rai­ną ir de­sta­bilizuota ge­o­po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja re­gio­ne ne­abe­jo­ti­nai yra svar­biau­sias il­ga­lai­kį po­vei­kį Lie­tu­vai tu­rin­tis ir dar tu­rė­sian­tis įvy­kis sau­gu­mo, gy­ny­bos, ener­ge­ti­kos sri­ty­se. Vy­riau­sy­bė pir­miau­sia da­rė tai, kas bū­ti­na Lie­tu­vos gy­ny­bai ir sau­gu­mui stip­rin­ti: daug dė­me­sio skir­ta dar­bams pa­spar­tin­ti mo­der­ni­zuo­jant ir gau­si­nant gin­kluo­tę, ka­ri­nei in­fra­struk­tū­rai įren­gti, NATO prie­ša­ki­nių pa­jė­gų plėt­rai Lie­tu­vo­je, plė­to­jant ener­ge­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę stip­ri­nan­čius pro­jek­tus, taip pat stip­ri­nant vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gą, žval­gy­bą, ci­vi­li­nę ir ki­ber­ne­ti­nę sau­gą. Dar 2021 me­tų ru­de­nį pra­dė­tas sta­ty­ti apie 500 ki­lo­met­rų fi­zi­nis bar­je­ras su Bal­ta­rusi­ja bu­vo baig­tas ma­žiau nei per me­tus, lai­kan­tis gra­fi­ko ir biu­dže­to. Pri­si­min­ki­me, kad tai bu­vo ga­na sun­kiai pri­ei­na­muo­se ruo­žuo­se sta­to­mas bar­je­ras, kas rei­ka­la­vo val­dy­ti dau­gy­bę ran­go­vų ir pre­ci­ziš­kai at­lik­ti dar­bus.

2023 me­tais gy­ny­bai skir­ta dau­giau nei 2 mlrd. eu­rų, ar­ba 2,77 % nuo mū­sų ati­tin­ka­mų me­tų BVP. Pa­ly­gi­nus su 2022 me­tais, gy­ny­bos iš­lai­dos iš­au­go apie 22 % ir pa­sie­kė re­kor­di­nį ly­gį. Lie­tu­va tarp NATO ša­lių pa­gal gy­ny­bos iš­lai­dų pro­cen­tą nuo BVP už­ima penk­tą vie­tą. 2023-iųjų me­tų Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mams mo­der­ni­zuo­ti skir­ta 29 % gy­ny­bos biu­dže­to. 2023 me­tais NATO eks­per­tai Lie­tu­vą įver­ti­no kaip vie­ną iš ge­riau­siai NATO įsi­pa­rei­go­ji­mus vyk­dan­čių ša­lių, tu­rin­čią stip­rią vals­ty­bės va­do­vų ir vi­suo­me­nės pa­ra­mą. Itin svei­kin­ti­nas su­de­rin­tas na­cio­na­li­nis Lie­tu­vos gy­ny­bos pla­na­vi­mas ir NATO gy­ny­bos pla­na­vi­mas, lei­džian­tis už­tik­rin­ti sklan­dų NATO ir na­cio­na­li­nių tiks­lų įgy­ven­di­ni­mą, taip pat re­a­lis­tiš­ki ir iš­tek­liais pa­grįs­ti gy­ny­bos pla­nai.

Mū­sų NATO są­jun­gi­nin­kų sau­gu­mo ga­ran­ti­jų Lie­tu­vai stip­ri­ni­mas – vie­na es­mi­nių veik­los kryp­čių, ku­r jau pa­siek­ta itin reikš­min­gų re­zul­ta­tų. Pa­siek­tu is­to­ri­niu su­si­ta­ri­mu su Vo­kie­ti­ja dėl bri­ga­dos Lie­tu­vo­je dis­lo­ka­vi­mo Lie­tu­vos gy­ny­bi­nį po­ten­cia­lą nuo­la­ti­nai pa­pil­dys 5 tūkst. Vo­kie­ti­jos ka­rių ir ci­vi­lių. Vo­kie­ti­jos 45-osios me­cha­ni­zuo­to­sios bri­ga­dos „Lie­tu­va“ šta­bo pir­mi­nė val­dy­mo gru­pė – 21 ka­rys jau at­vy­ko į Lie­tu­vą 2024 m. ba­lan­džio 8 d. Jie įsi­kū­rė Vil­niu­je ir to­liau pla­nuo­ja bri­ga­dos per­kė­li­mo į Lie­tu­vą lo­gis­ti­ką. Iš vi­so į Lie­tu­vą bus per­kel­ta apie 4 tūkst. 800 Vo­kie­ti­jos ka­rių ir 200 ci­vi­lių. Bri­ga­dos dis­lo­ka­vi­mas tu­rė­tų bū­ti baig­tas ir vi­siš­kas ope­ra­ci­nis pa­jė­gu­mas pa­siek­tas iki 2027 me­tų.

Lie­tu­va sėk­min­gai suor­ga­ni­za­vo Vil­niaus NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą, ku­ria­me pri­im­ti Lie­tu­vos sau­gu­mo stip­ri­ni­mui svar­būs spren­di­mai, pa­tvir­tin­ti nau­jos kar­tos NATO re­gio­ni­niai gy­ny­bos pla­nai, žy­min­tys es­mi­nį lū­žį NATO gy­ny­bos pla­na­vi­mo sri­ty­je, kai re­a­liai įtvir­tin­tas pa­si­ry­ži­mas gin­ti kiek­vie­ną Al­jan­so te­ri­to­ri­jos cen­ti­met­rą nuo pat pir­mų­jų ag­re­si­jos aki­mir­kų. Kon­so­li­duo­ta ir įtvir­tin­ta Al­jan­so ir ša­lių part­ne­rių po­li­ti­nė ir prak­ti­nė pa­ra­ma Uk­rai­nai. Pa­tvir­tin­ta, kad Uk­rai­na taps NATO na­re, at­si­sa­ky­ta Uk­rai­nai tai­ky­ti na­rys­tės veiks­mų pla­ną, taip su­trum­pi­nant bū­si­mą Uk­rai­nos ke­lią į NATO.

To­liau pa­gal iš­ga­les rė­mė­me Uk­rai­ną. Dvi­ša­lė Lie­tu­vos pa­ra­ma 2023 me­tų pa­bai­go­je pa­sie­kė 1,5 % BVP – maž­daug 1 mlrd. 150 mln. eu­rų. Lie­tu­va iš­lie­ka tre­je­tu­ke di­džiau­sių pa­sau­lio do­no­rų, re­mian­čių Uk­rai­ną, pa­gal Ky­lio ins­ti­tu­to skai­čia­vi­mus, ly­gi­nant nuo­šim­tį nuo BVP. Taip pat Vy­riau­sy­bės pa­reng­tas ir su Uk­rai­na su­de­rin­tas su­si­ta­ri­mas dėl sau­gu­mo ga­ran­ti­jų, pri­si­jun­giant prie G7 sau­gu­mo ga­ran­ti­jų, nu­ma­to to­les­nę nuo­la­ti­nę ka­ri­nę pa­ra­mą Uk­rai­nai, sie­kiant, kad ji kas­met bū­tų ne ma­žes­nė nei 0,25 % ati­tin­ka­mų me­tų ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to.

Ener­ge­ti­ka. Po Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo sa­va ga­my­ba sie­kė iki 35 % vi­so ener­gi­jos po­rei­kio. Ne­pai­sant jung­čių su Šve­di­ja ir Len­ki­ja, mū­sų pri­klau­so­my­bė nuo ener­gi­jos iš Ry­tų bu­vo mil­ži­niš­ka ir sie­kė apie pu­sę vi­so im­por­to. To pa­sek­mes pa­ju­to­me Ru­si­jai pra­dė­jus ener­ge­ti­nį Eu­ro­pos šan­ta­žą, kai ji su­ma­ži­no du­jų tie­ki­mą – elek­tros kai­nos tuo pat me­tu pa­šo­ko iki de­šim­ties kar­tų, o ener­gi­jos kai­nų šuo­liui kom­pen­suo­ti Lie­tu­vo­je sky­rė­me be­veik 2 mlrd. eu­rų. Tai lei­do su­val­dy­ti ener­gi­jos kai­nų šuo­lio pa­sek­mes ver­slams ir na­mų ūkiams.

Mū­sų ne­ati­dė­lio­ti­ni veiks­mai ener­ge­ti­kos sri­ty­je da­vė aki­vaiz­džius re­zul­ta­tus. Pir­mie­ji Eu­ro­pos Są­jun­go­je vi­siš­kai at­si­sa­kė­me ener­ge­ti­nių iš­tek­lių im­por­to iš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos, tad mū­sų pri­klau­so­my­bė nuo elek­tros ir du­jų im­por­to iš Ry­tų su­ma­žė­jo iki nu­lio. Vie­ti­nė elek­tros ga­my­ba nuo treč­da­lio iš­au­go ir jau ten­ki­na be­veik 60 % mū­sų po­rei­kio. At­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai su­da­ro dau­giau nei 70 % vie­ti­nės elek­tros ga­my­bos. Ga­my­ba iš vė­jo iš­au­go 3 kar­tus, o sau­lė per mė­ne­sį da­bar pa­ga­mi­na elek­tros tiek, kiek per vi­sus 2020 me­tus.

Pa­gal da­bar­ti­nes ten­den­ci­jas jau 2027 me­tais Lie­tu­va ga­lės pa­ti už­tik­rin­ti sau rei­ka­lin­gą elek­tros po­rei­kį, ir tai yra tre­jais me­tais anks­čiau, nei bu­vo įsi­pa­rei­go­ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. To­kiu bū­du per ke­le­tą me­tų iš vie­nos pas­ku­ti­nių ša­lių pa­gal ga­my­bą iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių Eu­ro­pos Są­jun­go­je ta­po­me vie­na iš ly­de­rių.

Ki­tas svar­bus as­pek­tas – mū­sų elek­tros tin­klo pri­klau­sy­mas Mask­vos val­do­mam BRELL’o žie­dui. Kaž­ka­da at­ro­dė ne­įma­no­ma Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos sis­te­mą nuo jo at­jung­ti, bet kar­tu su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja pa­siek­ti su­si­ta­ri­mai, pa­gal ku­riuos vi­sos trys ša­lys vie­nu me­tu at­si­jungs nuo BRELL’o žie­do 2025 me­tų va­sa­rį ir sin­chro­ni­zuo­sis su Eu­ro­pos Są­jun­gos elek­tros tin­klais. Ben­dru dar­bu pa­vy­ko šį ter­mi­ną pa­anks­tin­ti.

No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad per­si­jun­gi­mas nuo BRELL’o tin­klo prie Eu­ro­pos Są­jun­gos elek­t­ros tin­klų nė­ra vien gry­nos po­li­ti­nės va­lios iš­raiš­ka. Tam rei­ka­lin­gas nuo­sek­lus, il­gas, de­ta­lus te­ch­ni­nis pa­si­ren­gi­mas, in­fra­struk­tū­ros per­tvar­ka ir žen­klios in­ves­ti­ci­jos. Pa­vyz­džiui, pri­si­jun­gi­mui prie Eu­ro­pos Są­jun­gos tin­klų mums rei­ka­lin­gi di­de­li re­zer­vi­niai pa­jė­gu­mai tin­klo sta­bi­lumui už­tik­rin­ti. Sa­ky­čiau, ne­pa­ste­bė­tai bu­vo pa­sta­ty­tas ir pa­leis­tas mil­ži­niš­ko su­dė­tin­gu­mo di­džiau­sias re­gio­ne ba­te­ri­jų par­kas, ku­ris ab­so­liu­čiai bū­ti­nas mū­sų sin­chro­ni­za­ci­jai su eu­ro­pi­niais tin­klais ir au­gan­tiems at­si­nau­ji­nan­tiems ener­gi­jos iš­tek­liams ba­lan­suo­ti.

Svei­ka­ta. Pra­dė­siu nuo grei­to­sios pa­gal­bos per­tvar­kos. Lie­tu­vo­je esa­me iš­kė­lę tiks­lus Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bai į pir­mos ka­te­go­ri­jos (tai yra tuos, ku­rie ke­lia pa­vo­jų gy­vy­bei) iš­kvie­ti­mus mies­te at­vyk­ti per 15 mi­nu­čių, o kai­me – per 25 mi­nu­tes. Iki šiol tu­rė­jo­me la­bai ne­to­ly­gų grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos pa­slau­gų tei­ki­mą skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se, jis kai ku­riais at­ve­jais sky­rė­si net iki pus­an­tro kar­to. Tai reiš­kia, kad tu­rė­jo­me te­ri­to­ri­jų, ku­rio­se mū­sų gy­ven­to­jai nuo­la­tos su­lauk­da­vo pa­gal­bos vė­liau nei ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se. Įgy­ven­di­nus Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bos re­for­mą, cen­tra­li­za­vus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­slau­gų tei­ki­mą ir įkū­rus ben­drą Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bą, nuo re­for­mos pra­džios, tai yra nuo pra­ėju­sių me­tų lie­pos 1 die­nos, vi­sais ket­vir­čiais grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos at­vy­ki­mo į pir­mo sku­bu­mo ka­te­go­ri­jos iš­kvie­ti­mus ope­ra­ty­vu­mas pa­ge­rė­jo. Per ne­pil­nus me­tus po re­for­mos pa­vy­ko ne tik iš­lai­ky­ti at­vy­ki­mo į iš­kvie­ti­mus stan­dar­tą, bet net 14 sa­vi­val­dy­bių jį reikš­min­gai pa­ge­rin­ti. O svar­biau­sia, kad ši re­for­ma leis ženg­ti to­les­nius žings­nius, per­žiū­rė­ti ke­lia­mus pa­slau­gų stan­dar­to tiks­lus nau­jai tar­ny­bai ir nu­sto­ti skirs­ty­ti mies­tą ir kai­mą. Siek­si­me vie­no­din­ti stan­dar­tą, nes at­vy­ki­mas į gy­vy­bei grės­min­gas si­tu­a­ci­jas ne­tu­ri pri­klau­sy­ti nuo to, kur žmo­gus gy­ve­na.

Vė­žio pre­ven­ci­ja. Nors vė­žio pre­ven­ci­nės pro­gra­mos Lie­tu­vo­je vyk­do­mos jau dau­giau kaip de­šimt­me­tį, ta­čiau, de­ja, jos vis dar ne­pa­sie­kia sa­vo ga­li­mo efek­ty­vu­mo. Tad pas­ku­ti­nių me­tų lai­ko­tar­piu gim­dos kak­le­lio vė­žio pro­gra­mo­je vi­du­ti­niš­kai da­ly­va­vo apie 66 %, krū­ties vė­žio – apie 48 %, sto­ro­sios žar­nos vė­žio – apie 46 % tiks­li­nės po­pu­lia­ci­jos gy­ven­to­jų. Pa­žy­mė­ti­na, kad, sie­kiant efek­ty­vios pre­ven­ci­jos, šis ro­dik­lis tu­rė­tų bū­ti per 90 %. Su­pras­da­mi, kad pre­ven­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis iš­veng­da­mi mir­tin­gu­mo su­ku­ria­me mil­ži­niš­ką ver­tę tiek žmo­gui, tiek vi­suo­me­nei, eta­pais per­ei­na­me prie cen­tra­li­zuo­to vė­žio pre­ven­ci­nių pro­gra­mų or­ga­ni­za­vi­mo. Ak­ty­viai ėmė veik­ti įkur­ti du pre­ven­ci­nių pro­gra­mų ko­or­di­na­vi­mo cen­trai Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės Kau­no kli­ni­ko­se ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nė­je San­ta­ros kli­ni­ko­se. Šie cen­trai at­sa­kin­gi už pro­gra­mų kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čių vi­sų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų kvie­ti­mą pe­ri­odi­niams ty­ri­mams, taip pat, esant po­rei­kiui, siun­ti­mą to­liau iš­tir­ti. La­bai svar­bu, kad ši sis­te­ma leis lai­ku ste­bė­ti, kaip vyk­do­mos pro­gra­mos, ana­li­zuo­ti skir­tin­gų veiks­mų efek­ty­vu­mą ir nuo­lat ieš­ko­ti ge­res­nių spren­di­mų.

Vais­tų kai­nos. Lie­tu­va Eu­ro­pos Są­jun­gos sta­tis­ti­ko­je nuo­lat fi­gū­ruo­da­vo kaip ša­lis, ku­rio­je už vais­tus var­to­to­jas tu­ri pri­mo­kė­ti ga­na daug. Nuo 2023 me­tų, įsi­ga­lio­jus nau­jiems vais­tų kai­no­da­ros prin­ci­pams ir vais­tų kai­ny­nui, dau­giau nei pu­sė iš są­ra­še esan­čių kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų gy­ven­to­jams ta­po pi­ges­ni. Kar­tu bu­vo pra­dė­tas tai­ky­ti va­di­na­ma­sis prie­mo­kų krep­še­lis, juo ap­mo­ka­mos pa­cien­to prie­mo­kos už vais­tus, jei su­kaup­ta prie­mo­kų su­ma su­da­ro dau­giau nei 48,36 eu­ro. Tai reiš­kia, kad ga­li­ma tiks­lin­gai pa­dė­ti tiems gy­ven­to­jams, ku­rie, su­si­dū­rę su li­ga, pa­ti­ria di­džiau­sias iš­lai­das vais­tams. Nuo šios prie­mo­nės įsi­ga­lio­ji­mo 2023 me­tų II pus­me­tį dau­giau nei 60 tūkst. as­me­nų pa­si­nau­do­jo prie­mo­kų krep­še­liu. Pa­den­gia­mų prie­mo­kų su­ma su­da­rė 2 mln. eu­rų.

So­cia­li­nė ap­sau­ga. So­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­ma nuo­lat vei­kia mil­ži­niš­kų iš­šū­kių są­ly­go­mis. Aukš­tos in­flia­ci­jos, ener­ge­ti­kos kai­nų ki­li­mo, to­kių su­krė­ti­mų kaip COVID aki­vaiz­do­je ypač svar­bu už­tik­rin­ti pa­žei­džia­mų vi­suo­me­nės sluoks­nių ap­sau­gą. Kar­tu bū­ti­na plė­to­ti to­kią so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mą, ku­rio­je pa­gal­ba žmo­gų pa­siek­tų ta­da, kai to la­biau­siai rei­kia, su­tei­kia­ma pa­ra­ma bū­tų taik­li ir veiks­min­ga, pa­ten­kin­tų tik­ruo­sius as­mens po­rei­kius ir kiek­vie­nam pa­dė­tų jaus­tis svar­biu vi­suo­me­nės na­riu, o ne pra­šy­to­ju.

Ap­žvel­ki­me pa­žan­gą. La­bai aki­vaiz­džiai di­dė­jo vi­sų rū­šių pen­si­jos ir so­cia­li­nės iš­mo­kos. Vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja nuo 2021 me­tų pa­di­dė­jo 182 eu­rais ir su­da­ro 595 eu­rus; tu­rint bū­ti­ną­jį sta­žą – pa­na­šia su­ma (194 eu­rais, tai yra tais pa­čiais 44 %) ir su­da­ro 635 eu­rus. So­cia­li­nių iš­mo­kų ba­zi­niai dy­džiai, ku­rie nau­do­ja­mi… (Bal­sai sa­lė­je: „Ki­tos skaid­rės…“) Skaid­rės jums iliust­ra­ci­ja, jūs tie­siog ste­bė­ki­te. Čia ne tam, kad aš kal­bu pa­gal skaid­res, aš ir ne­si­ruo­šiau kal­bė­ti pa­gal skaid­res, nes gra­fi­kai yra tie­siog vi­zu­a­lu­mui to, ką aš kal­bu. So­cia­li­nių iš­mo­kų ba­zi­niai dy­džiai, ku­rie nau­do­ja­mi ap­skai­čiuo­jant di­dži­ą­ją da­lį so­cia­li­nių iš­mo­kų, pa­ly­gin­ti 2021 ir šiuos me­tus, pa­di­dė­jo 38 %. Mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­sio al­ga – 44 %: nuo 642 eu­rų iki 924 eu­rų.

Žmo­nių pa­ja­mas di­di­nan­tys spren­di­mai pri­si­dė­jo prie skur­do ri­zi­kos ly­gio sta­bi­li­za­vi­mo. Nau­jau­si skur­do ri­zi­kos ly­gio duo­me­nys ro­do, kad 2023 me­tais, o, kaip ži­no­me, skai­čiuo­jant tuos ro­dik­lius yra nau­do­ja­mi dar anks­tes­ni duo­me­nys de fac­to, šis ro­dik­lis ša­ly­je su­ma­žė­jo 0,3 pro­cen­ti­nio punk­to. 65 me­tų ir vy­res­nių am­žiaus gru­pė­je su­ma­žė­jo net 3,4 pro­cen­ti­niais punk­tais.

No­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad svar­bu ne tik, ką da­ro­me, bet ir kaip da­ro­me. Štai 2021 me­tais įves­ta vie­ni­šo as­mens iš­mo­ka ga­lė­jo bū­ti iš­mo­ka­ma kaip vi­sa­da. Tai yra žmo­gus, pra­šan­tis iš­mo­kos, bū­tų ga­lė­jęs už­pil­dy­ti rei­kia­mą po­pie­ri­nį ar elek­tro­ni­nį pra­šy­mą ir jį pri­sta­ty­ti „Sod­rai“. Su­pran­ta­ma, kad dau­ge­liui vie­ni­šų pen­si­nin­kų šis veiks­mas bū­tų bu­vęs ne­leng­vas. Ta­čiau ma­ty­da­mi tiks­lą su­ge­bė­jo­me pa­da­ry­ti ki­taip. Iš skir­tin­gų in­for­ma­ci­nių sis­te­mų ga­vu­si duo­me­nis „Sod­ra“ ga­li nu­spręs­ti, ar kon­kre­tus pen­si­nin­kas yra vie­ni­šas, ir skir­ti iš­mo­ką be pra­šy­mo pa­tei­ki­mo.

Ne­ga­lios re­for­ma. 2023 me­tais su­da­ry­ta dau­giau ga­li­my­bių žmo­nėms su ne­ga­lia ak­ty­viai įsi­trauk­ti į dar­bo rin­ką. Žmo­nės su ne­ga­lia tu­ri lais­vę pa­si­rink­ti: jiems įsi­dar­bi­nus ki­to­je vie­to­je, pa­gal­ba ke­liau­ja pas­kui žmo­gų, o jos ap­im­tis ne­pri­klau­so nuo darb­da­vio sta­tu­so.

Dar vie­nas pa­vyz­dys. Iki 2024 me­tų per 200 tūkst. ne­pa­si­tu­rin­čių as­me­nų gau­da­vo pa­ra­mą mais­to pro­duk­tais ir hi­gie­nos pre­kė­mis. Nuo 2024 me­tų šie as­me­nys gau­na pa­si­rink­to pre­ky­bos tin­klo kor­te­les ir tu­ri ga­li­my­bę pa­si­rink­ti ne tik jiems pa­tin­kan­čius pro­duk­tus ar pre­kes, bet ir tai da­ry­ti jiems pa­to­giu lai­ku. Man at­ro­do, šie pa­vyz­džiai la­bai svar­būs ir pa­ro­do, kad vals­ty­bė, teik­da­ma pa­slau­gas, ga­li kiek­vie­na­me žings­ny­je ro­dy­ti pa­stan­gas žmo­gaus oru­mui iš­sau­go­ti.

Švie­ti­mas. Lie­tu­vos mo­ki­nių pa­sie­ki­mai tarp­tau­ti­niuo­se ty­ri­muo­se ge­rė­ja ar­ba iš­lie­ka sta­bi­lūs. Re­mian­tis 2023 me­tais pa­skelb­tais EBPO tarp­tau­ti­nio pen­kio­lik­me­čių ty­ri­mo PISA duo­me­ni­mis, at­sklei­džian­čiais pen­kio­lik­me­čių skai­ty­mo ge­bė­ji­mų, ma­te­ma­ti­nio ir gam­ta­moks­li­nio raš­tin­gu­mo re­zul­ta­tus, Lie­tu­va yra 13–24 po­zi­ci­jo­je tarp Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ša­lių. Re­zul­ta­tai pa­ge­rė­jo, pa­ly­gin­ti su 2018 me­tais, kuo­met Lie­tu­va bu­vo 20–26 po­zi­ci­jo­je. Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ša­lių kon­teks­te Lie­tu­va pa­da­rė pa­žan­gą, o Lie­tu­vos mo­ki­nių pa­sie­ki­mai bu­vo pa­na­šaus ly­gio kaip dau­giau nei treč­da­lio Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės ša­lių.

EBPO iš­sky­rė ke­tu­rias ša­lis – Ja­po­ni­ją, Pie­tų Ko­rė­ją, Tai­va­ną ir Lie­tu­vą, pa­si­žy­mė­ju­sias švie­ti­mo sis­te­mos at­spa­ru­mu. Tai įver­tin­ta tri­mis as­pek­tais: ma­te­ma­ti­nio raš­tin­gu­mo pa­sie­ki­mais, tei­sin­gu­mo ro­dik­liu ir mo­ki­nių sa­vi­jau­ta mo­kyk­lo­je. Pa­gal 2023 me­tų tarp­tau­ti­nio skai­ty­mo ge­bė­ji­mų ty­ri­mo duo­me­nis, ro­dan­čius 4 kla­sės mo­ki­nių skai­ty­mo ge­bė­ji­mus, Lie­tu­va pa­te­ko tarp de­šim­ties ge­riau­sius re­zul­ta­tus pa­sie­ku­sių ša­lių. Ma­nau, kad tai ypač svar­būs re­zul­ta­tai, jei įver­tin­tu­me, ko­kį spau­di­mą ir ko­kią įtam­pą švie­ti­mo sis­te­mai iš­ties kė­lė COVID-19 pan­de­mi­ja.

Švie­ti­mo sri­ty­je Vy­riau­sy­bė taip pat nuo­sek­liai įgy­ven­di­no su­si­ta­ri­me dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo po­li­ti­kos pri­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus. Dėl dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo 2024 me­tų pa­bai­go­je bus pa­siek­tas tiks­las, kad mo­ky­to­jų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis su­da­ry­tų 130 % ša­lies vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, o moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jų, ki­tų ty­rė­jų ir dės­ty­to­jų – 150 % ša­lies vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Šiuos įsi­pa­rei­go­ji­mus leis pa­siek­ti iš anks­to ap­gal­vo­ta Biu­dže­to įsta­ty­mo nuo­sta­ta, ku­ri lei­džia pa­tiks­lin­ti mo­ky­to­jų dar­bo už­mo­kes­čiui skir­tas lė­šas pa­gal at­nau­jin­tas prog­no­zes, ku­rios bus at­nau­jin­tos bir­že­lio mė­ne­sį.

Dėl įtrau­kio­jo ug­dy­mo. 2023 me­tais 15 sa­vi­val­dy­bių įsteig­tos 103 ben­dro­sios pa­skir­ties kla­sės, ku­rio­se iš­ban­do­mi skir­tin­gi dar­bo su kla­se, ku­rio­je mo­ko­si vai­kai, tu­rin­tys di­de­lių ir la­bai di­de­lių spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių, mo­de­liai. 2023 me­tais įsteig­tas Lie­tu­vos įtrauk­ties švie­ti­me cen­tras ir aš­tuo­ni re­gio­ni­niai spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cen­trai. Nors švie­ti­mo pa­gal­ba yra sa­va­ran­kiš­ka sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ja, sa­vi­val­dy­bėms vals­ty­bės ski­ria­mos lė­šos švie­ti­mo pa­gal­bai fi­nan­suo­ti nuo­sek­liai au­ga: 2022 me­tais bu­vo skir­ta 112 mln. eu­rų, o šiais me­tais su­pla­nuo­ta jau 160 mln. eu­rų.

Mo­ki­nių ug­dy­mo­si pa­žan­gos ir re­zul­ta­tų ato­trū­kio ma­ži­ni­mas iš­lie­ka vie­na es­mi­nių švie­ti­mo sis­te­mos veik­los kryp­čių, to­dėl sie­kiant įvy­ku­sių po­ky­čių tva­ru­mo ir to­les­nio mo­ki­nių pa­sie­ki­mų ge­rė­ji­mo 2022–2026 me­tais įgy­ven­di­na­ma pro­gra­ma „Tūks­tant­me­čio mo­kyk­los“. Šio­je pro­gra­mo­je da­ly­vau­ja 270 mo­kyk­lų ir 58 ša­lies sa­vi­val­dy­bės. Ir tai nė­ra tik pli­ki skai­čiai, už jų sly­pi įga­lin­ti mo­ky­to­jai, mo­kyk­lų va­do­vai, vi­sa švie­ti­mo ben­druo­me­nė. Jie ku­ria nau­jas kū­ry­bi­nes moks­lo erd­ves, prie­mo­nes, pa­de­dan­čias keis­ti ug­dy­mo for­mas, me­to­dus ir ko­ky­bę.

Re­gio­nų po­li­ti­ka. Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos tiks­las – stip­rin­ti eko­no­mi­nę, so­cia­li­nę ir te­ri­to­ri­nę san­glau­dą, re­miant eko­no­mi­kos au­gi­mą, dar­bo vie­tų kū­ri­mą, įmo­nių kon­ku­ren­cin­gu­mą, dar­nų vys­ty­mą­si ir ap­lin­kos ap­sau­gą. Kar­tu dar­ni re­gio­nų plėt­ra la­bai sie­ja­si su gy­ven­to­jų po­rei­kius ir lū­kes­čius ati­tin­kan­čia gy­ve­na­mą­ja ap­lin­ka. Na­tū­ra­lu, kad šie klau­si­mai dau­giau­sia yra sa­vi­val­dy­bių ga­lios, to­dėl ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad jau pra­dė­ta re­a­liai įgy­ven­din­ti… pra­dė­tos re­a­liai įgy­ven­din­ti re­gio­nams skir­tos in­ves­ti­ci­jos. Iki 2024 me­tų ge­gu­žės re­gio­nų plėt­ros pla­nuo­se su­pla­nuo­tos 73 pa­žan­gos prie­mo­nės už 826 mln. eu­rų iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų lė­šų. Tai su­da­ro pu­sę Re­gio­nų plėt­ros pro­gra­mo­je nu­ma­ty­tų in­ves­ti­ci­jų re­gio­nams, kas yra maž­daug 1,6 mlrd. eu­rų. Ki­ta ver­tus, cen­tri­nė val­džia tu­ri svar­bią mi­si­ją už­tik­rin­ti, kad gy­ven­to­jai gau­tų tas ko­ky­biš­kas es­mi­nes vals­ty­bės pa­slau­gas, kad ir kur jie gy­ven­tų.

Mū­sų Vy­riau­sy­bės įgy­ven­din­tos per­tvar­kos, ti­kiuo­si, už­tik­rins il­ga­lai­kius re­zul­ta­tus, ku­rie pa­dės gy­ven­to­jams re­gio­nuo­se. Grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos per­tvar­ka, apie ku­rią jau kal­bė­jau, leis grei­čiau ma­žin­ti ato­trū­kį tarp mies­to ir kai­mo, at­vyks­tant į kri­ti­nius žmo­gaus gy­vy­bei iš­kvie­ti­mus. Gy­dy­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ka per­ke­lia bū­ti­niau­sias pa­slau­gas ar­čiau pa­cien­tų ir už­tik­ri­na su­dė­tin­gų kom­plek­si­nių pa­slau­gų ko­ky­biš­ką tei­ki­mą, laips­niš­kai per­ei­na­ma nuo il­ga­lai­kio gy­dy­mo sta­cio­na­ruo­se prie efek­ty­ves­nių am­bu­la­to­ri­nių vie­nos die­nos pa­slau­gų. Tam tiks­lui pa­siek­ti ne­tru­kus na­cio­na­li­niu mas­tu pra­dės veik­ti pa­cien­tų pa­vė­žė­ji­mo pa­slau­ga. Švie­ti­mo tin­klo per­tvar­ka ir „Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų“ tin­klas pa­da­ro pa­sie­kia­mas ko­ky­biš­kas ug­dy­mo pa­slau­gas kiek­vie­nam vai­kui.

Kul­tū­ra. Kul­tū­ra yra mū­sų ta­pa­ty­bės ir il­ga­lai­kės at­ei­ties vi­zi­jos pa­grin­das. Da­ly­va­vi­mo kul­tū­ro­je ro­dik­liai ge­riau­siai at­spin­di vi­suo­me­nės svei­ka­tą ir vals­ty­bės tik­rą­ją būk­lę. Čia tu­ri­me rim­tą pa­grin­dą op­ti­miz­mui ir pa­si­ti­kė­ji­mui at­ei­ti­mi. Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos ty­ri­mo duo­me­ni­mis, per de­šimt­me­tį į Lie­tu­vos kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą pa­pil­do­mai įsi­lie­jo apie 300 tūkst. su­au­gu­sių žmo­nių. Ap­si­lan­ky­mų mu­zie­juo­se skai­čius yra re­kor­di­nių aukš­tu­mų – be­veik 6 mln. ap­si­lan­ky­mų 2023 me­tais. Pla­čiai ži­no­ma, kad da­ly­va­vi­mas kul­tū­ro­je yra su­si­jęs su pa­si­di­džia­vi­mu sa­vo ša­li­mi, pi­lie­ti­niu, po­li­ti­niu ak­ty­vu­mu ir, žiū­rint ben­driau, lai­me. 90 % mū­sų gy­ven­to­jų di­džiuo­ja­si bū­da­mi Lie­tu­vos pi­lie­čiai, Lie­tu­vos gy­ven­to­jai tarp pa­sau­lio lai­min­giau­sių tau­tų už­ima 19 vie­tą, o mū­sų jau­ni­mas ir pats lai­min­giau­sias. Mū­sų kul­tū­ra vis pla­čiau ži­no­ma pa­sau­ly­je. Per­nai tai bu­vo Kau­no mo­der­niz­mo ir šiau­di­nių so­dų ri­ši­mo pri­pa­ži­ni­mas, jie įtrauk­ti į UNESCO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šus, lie­tu­viš­ko ki­no tarp­tau­ti­niai pa­sie­ki­mai jau ne­bė­ra vien­kar­ti­nis reiš­ki­nys, o sėk­mės is­to­ri­ja.

Pa­mi­nė­siu ir ke­le­tą Vy­riau­sy­bės spren­di­mų. Už­tik­rin­tas kul­tū­ros dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mas, 2023 me­tų pa­bai­go­je kul­tū­ros dar­buo­to­jų vi­du­ti­nis at­ly­gis pa­sie­kė be­veik 85 % Lie­tu­vos vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio. Įgy­ven­di­na­mos am­bi­cin­gos is­to­ri­nės at­min­ties pro­gra­mos, pra­dė­ta Lie­tu­vos žy­dų gel­bė­to­jų die­nos mi­nė­ji­mo tra­di­ci­ja, Lie­tu­vos lais­vės ko­vų įam­ži­ni­mo pro­gra­ma, pra­dė­tas įdo­mus So­cia­li­nio re­cep­to ban­do­ma­sis pro­jek­tas sa­vi­val­dy­bė­se, mu­zie­jų in­fra­struk­tū­ra pra­dė­ta pri­tai­ky­ti žmo­nėms su ne­ga­lia, už­tik­rin­ta tęs­ti­nė di­dė­jan­ti ko­ky­biš­kos kul­tū­ros in­fra­struk­tū­ros pa­siū­la, de­šim­tys at­nau­jin­tų ir vi­sai nau­jų kul­tū­ros erd­vių pa­vel­do ob­jek­tuo­se ir sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros in­fra­struk­tū­ros mo­der­ni­za­vi­mas.

Vie­ša­sis val­dy­mas. XXI am­žiu­je vals­ty­bės veik­la rei­ka­lau­ja nau­jų tech­no­lo­gi­jų, ka­dan­gi gy­ve­na­me grei­tai be­si­kei­čian­čios vi­suo­me­nės, glo­ba­laus pa­sau­lio kon­teks­te, tad mo­der­niai sėk­min­gai vals­ty­bei bū­ti­na di­din­ti vie­šo­jo sek­to­riaus pro­fe­sio­na­lu­mą, lanks­tu­mą, ino­va­ci­jų ir tech­no­lo­gi­jų die­gi­mą, taip pat su­stip­rin­ti at­sa­ko­my­bę už re­zul­ta­tus, ge­bė­ji­mą pri­im­ti spren­di­mus ir spręs­ti su­dė­tin­gas si­tu­a­ci­jas. Pas­ta­ro­jo me­to iš­šū­kiai ir kri­zės at­sklei­dė vals­ty­bės tar­ny­bos trū­ku­mus. Ji sto­ko­ja pro­fe­sio­na­lių va­do­vų ir ko­ky­biš­kus spren­di­mus ge­ban­čių pa­reng­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų. Vals­ty­bės tar­ny­ba bu­vo nu­gy­ven­ta, su­men­ko jos pres­ti­žas. Spar­ti tech­no­lo­gi­jų plėt­ra, di­dė­jan­tis pi­lie­čių ir ver­slo po­rei­kis gau­ti mo­der­nias ir pri­ei­na­mas vie­šą­sias pa­s­lau­gas, bū­ti­ny­bė pro­fe­sio­na­liai spręs­ti vis su­dė­tin­gė­jan­čius iš­šū­kius ir kri­zi­nes si­tu­a­ci­jas, iner­tiš­kas vie­šo­jo sek­to­riaus vei­ki­mas ska­ti­na iš es­mės per­svars­ty­ti ir to­bu­lin­ti vie­šo­jo sek­to­riaus eko­sis­te­mą – pa­slau­gas, ins­ti­tu­ci­jas, pro­ce­sus ir žmo­nes, to­dėl bu­vo pa­reng­ta ir įgy­ven­di­na­ma vals­ty­bės tar­ny­bos per­tvar­ka. Sei­mui pri­ėmus nau­jos re­dak­ci­jos Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mą, 2024 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jo vals­ty­bės pa­žan­gai vals­ty­bės tar­ny­bo­je bū­ti­ni po­ky­čiai, ku­riais sie­kia­ma su­ma­žin­ti dar­bo ap­mo­kė­ji­mo prin­ci­pų ir pa­ties dar­bo už­mo­kes­čio, žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių val­dy­se­nos ato­trū­kį nuo pri­va­taus sek­to­riaus, pri­trauk­ti kom­pe­ten­tin­gų dar­buo­to­jų ir va­do­vų, cen­tra­li­zuo­tai ir kryp­tin­gai ug­dy­ti sek­to­riaus dar­buo­to­jus, kar­tu, stip­ri­nant ir at­ei­ties kom­pe­ten­ci­jas, įga­lin­ti veik­ti efek­ty­viau. Šiam po­ky­čiui įgy­ven­din­ti rei­kės dar bent vie­nos Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­jos ir kan­try­bės, ta­čiau kryp­tis yra la­bai aiš­kiai nu­brėž­ta.

Kar­tu tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad ne­iš­ven­gia­mai di­dė­ja tech­no­lo­gi­jų vaid­muo vals­ty­bės val­dy­me. COVID, ener­gi­jos kai­nų ir ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos kri­zė vie­na po ki­tos pa­ro­dė, kad Vy­riau­sy­bei kaip nie­ka­da iki šiol rei­ka­lin­gi duo­me­nys ir grei­ta ana­li­zė spren­di­mams pri­im­ti. COVID pli­ti­mą ir svei­ka­tos sis­te­mos ap­kro­vą ge­bė­jo­me ste­bė­ti nau­do­da­mi ne me­tų ket­vir­čių, o va­kar die­nos duo­me­nis. Ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos srau­tus, sie­nos kir­ti­mus, ap­gy­ven­di­ni­mo vie­tų si­tu­a­ci­ją ma­tė­me be­veik re­a­liu lai­ku ir ge­bė­jo­me pri­im­ti la­biau pa­ma­tuo­tus spren­di­mus.

2023 me­tais Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas bu­vo per­tvar­ky­tas į Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­rą, ku­rio­je kon­so­li­duo­ja­mi ins­ti­tu­ci­jų ren­ka­mi duo­me­nys, vie­ša­sis sek­to­rius tu­ri vis dau­giau ga­li­my­bių gi­liai iš­ana­li­zuo­ti reiš­ki­nius, jų są­sa­jas ir to­dėl pri­im­ti ge­res­nius spren­di­mus.

Pa­bai­gai šiek tiek apie eko­no­mi­ką. Pas­ta­rai­siais me­tais Lie­tu­vos eko­no­mi­ka de­monst­ra­vo di­džiu­lį at­spa­ru­mą. Ne­pai­sant ne­ei­li­nių iš­šū­kių – pan­de­mi­jos, Ru­si­jos ka­ro prieš Uk­rai­ną, ener­gi­jos kai­nų šo­ko – per­nai Lie­tu­vos re­a­lus BVP bu­vo dau­giau nei 8 % di­des­nis ne­gu prieš pan­de­mi­ją. 2020 me­tais iš­ven­gę eko­no­mi­kos su­si­trau­ki­mo, 2021 me­tais fik­sa­vo­me stip­rų at­si­ga­vi­mą – eko­no­mi­ka au­go 6,3 %. Vis dėl­to at­si­ga­vi­mą su­lė­ti­no Ru­si­jos pra­dė­tas ka­ras prieš Uk­rai­ną ir Ru­si­jos ener­ge­ti­nis ka­ras prieš Eu­ro­pą. Vy­riau­sy­bė re­a­ga­vo grei­tai: pri­im­tos pa­gal­bos prie­mo­nės, orien­tuo­tos į du­jų ir elek­tros kai­nų ma­ži­ni­mą gy­ven­to­jams ir ver­slams. Jos pa­dė­jo leng­viau iš­gy­ven­ti šį lai­ko­tar­pį ir iš­veng­ti il­ga­lai­kių nei­gia­mų pa­sek­mių eko­no­mi­kai. Tai at­si­spin­di ir BVP, ku­ris 2022 me­tais au­go 2,4 %, ro­dik­liuo­se.

Per­nai mū­sų eko­no­mi­ką to­liau ly­dė­jo tam tik­ri iš­šū­kiai: ste­bė­jo­me su­lė­tė­ju­sį pa­grin­di­nių pre­ky­bos part­ne­rių au­gi­mą, Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko žen­kliai pa­di­din­tas pa­lū­ka­nų nor­mas, te­be­si­tę­sian­tį ka­rą Uk­rai­no­je ir ne­ra­mu­mus Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se. Tai lė­mė ne­di­de­lį, 0,3 %, BVP su­si­trau­ki­mą. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad eko­no­mi­ka pa­ty­rė la­bai švel­nų nu­si­lei­di­mą, bet jau šie­met ma­ty­si­me at­si­ga­vi­mą, ku­ris tu­rė­tų siek­ti 1,6 % ir to­liau stip­rė­ti iki be­veik 3 % at­ei­nan­čiais me­tais. Jau ži­no­me, kad šių me­tų I ket­vir­tį ūkis au­go 0,8 %, pa­ly­gi­nus su pra­ėju­siu ket­vir­čiu, tad at­si­ga­vi­mo prie­lai­dos yra tik­rai stip­rios. Per­nai fik­sa­vo­me la­bai spar­tų 10,6 % in­ves­ti­ci­jų au­gi­mą, prie ku­rio reikš­min­gai pri­si­dė­jo vie­šo­sios in­ves­ti­ci­jos dau­giau­sia in­ves­tuo­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas. Mū­sų ver­ti­ni­mu, dau­giau nei pu­sė šių in­ves­ti­ci­jų bu­vo pro­duk­ty­vios, jos di­dins eko­no­mi­kos au­gi­mo po­ten­cia­lą ir kon­ku­ren­cin­gu­mą at­ei­ty­je.

Nors eko­no­mi­ka su­lė­tė­jo, dar­bo rin­ka iš­li­ko at­spa­ri. Jo­je žen­kliai dau­gė­jo dar­bo vie­tų, įdar­bin­ti at­vy­kę Uk­rai­nos pa­bė­gė­liai, už­im­tų gy­ven­to­jų skai­čius yra di­džiau­sias per dau­giau nei de­šimt­me­tį. Nuo ka­den­ci­jos pra­džios ste­bi­me dvi­žen­klį dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mą. Per­nai vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis au­go 12,6 %, šie­met tu­rė­tų kiek su­lė­tė­ti, bet ir to­liau iš­lik­ti spar­tus. Stip­riai su­lė­tė­jus me­ti­nei in­flia­ci­jai, ku­ri ba­lan­dį su­da­rė 0,4 %, at­ly­gi­ni­mo au­gi­mo tem­pas žen­kliai vir­šys kai­nų au­gi­mą, dėl to smar­kiai stip­rės žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia ir augs var­to­ji­mas. In­flia­ci­jos šo­kas jau įveik­tas. Vi­du­ti­nė me­ti­nė in­flia­ci­ja, per­nai sie­ku­si 8,7 %, šie­met bus, ti­ki­ma­si, že­miau 2 % ri­bos.

Svar­bu, kad eko­no­mi­nius iš­šū­kius įvei­kia­me ne­au­ko­da­mi vie­šų­jų fi­nan­sų tva­ru­mo. Tai aki­vaiz­du žvel­giant į pas­ta­rų­jų ke­le­rių me­tų biu­dže­to de­fi­ci­to ro­dik­lį. Tai lei­do su­ma­žin­ti vals­ty­bės sko­los ly­gį nuo 46 % BVP 2020 me­tais iki kiek dau­giau nei 38 % BVP 2023 me­tų pa­bai­go­je. Ir to­liau siek­si­me, kad vals­ty­bės sko­la at­ei­ty­je iš­lik­tų že­miau 40 % ri­bos siek­da­mi už­tik­rin­ti, kad vals­ty­bė at­ei­ty­je tu­rė­tų pa­kan­ka­mai fis­ka­li­nės erd­vės re­a­guo­ti į da­bar ne­ga­li­mus nu­ma­ty­ti su­krė­ti­mus.

Pa­ban­džiau pa­teik­ti skir­tin­gų sri­čių, mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, svar­bius spren­di­mus ir ten­den­ci­jas, ku­rie da­rys įta­ką mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­mui dar il­gai at­ei­ty­je. Dėl lai­ko trū­ku­mo tu­rė­jau ap­si­ri­bo­ti tik kai ku­riais da­ly­kais. Ata­skai­to­je tu­ri­te ga­li­my­bę pla­čiau su­si­pa­žin­ti su de­ta­les­ne in­for­ma­ci­ja.

Sa­vo pri­sta­ty­mą no­rė­čiau baig­ti re­flek­si­ja apie Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir Vy­riau­sy­bės dar­bą. Tu­ri­me su­tik­ti, kad da­lis da­ly­kų, ku­riuos kiek­vie­na Vy­riau­sy­bė įtrau­kia į sa­vo pro­gra­mą ir ima­si įgy­ven­din­ti iš­ti­kus kri­zei, nė­ra nau­ji. Jie nė­ra nau­ji kon­cep­tu­a­lūs iš­ra­di­mai, ra­di­ka­liai kei­čian­tys mū­sų pa­sau­lio su­vo­ki­mą ir gy­ve­ni­mą. Tad net ir su po­li­ti­niais opo­nen­tais daž­nai mes ne­kon­ku­ruo­ja­me sie­kiais. Vi­si no­ri­me efek­ty­ves­nio vie­šo­jo sek­to­riaus, di­des­nio kon­ku­ren­cin­gu­mo ir ino­va­ty­vu­mo eko­no­mi­ko­je, pui­kios svei­ka­tos ap­sau­gos, so­cia­li­nės rū­py­bos, ko­ky­biš­ko švie­ti­mo, kles­tin­čios kul­tū­ros ir sau­gios vals­ty­bės, ta­čiau šių sie­kių įgy­ven­di­ni­mo bū­dų prie­mo­nė­mis ga­li­me skir­tis la­bai daug. Mo­der­nios va­dy­bos tė­vas P. F. Dru­ke­ris yra ra­šęs, kad va­dy­ba yra da­ry­ti da­ly­kus tei­sin­gai, o ly­de­rys­tė yra da­ry­ti tei­sin­gus da­ly­kus. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­kui, prem­je­re. Da­bar į tri­bū­ną kvie­čiu fi­nan­sų mi­nist­rę G. Skais­tę.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja pa­ren­gė 2023 me­tų vals­ty­bės me­ti­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nį ir 2023 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tų rin­ki­nį, ku­rie kar­tu su 2023 me­tų vals­ty­bės pa­žan­gos ata­skai­ta su­da­ro 2023 me­tų vals­ty­bės me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nį.

2023 me­tų vals­ty­bės me­ti­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nys pa­reng­tas kon­so­li­da­vus cen­tri­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jų ir jų kon­tro­liuo­ja­mų vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų fi­nan­si­nes ata­skai­tas. Iš vi­so 523 sub­jek­tai. Šia­me rin­ki­ny­je įtrauk­ta in­for­ma­ci­ja apie vals­ty­bės 2023 m. gruo­džio 31 d. fi­nan­si­nę būk­lę, jai po­vei­kį tu­rė­ju­sių fi­nan­si­nių ata­skai­tų straips­nių pa­si­kei­ti­mus, 2023 me­tų veik­los re­zul­ta­tus, gry­no­jo tur­to po­ky­čius ir pi­ni­gų srau­tus.

Vals­ty­bės kon­so­li­duo­ta­sis tur­tas, pa­ro­dy­tas fi­nan­si­nės būk­lės ata­skai­to­je, bu­vo 66,2 mlrd. eu­rų ir bu­vo 7,3 mlrd. eu­rų, ar­ba 12 %, di­des­nis nei 2022 me­tais. 2023 me­tų vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mai – 32,4 mlrd. eu­rų ir bu­vo 1,9 mlrd. eu­rų, ar­ba 6 %, di­des­ni nei 2022 me­tais. Vals­tybės gry­no­jo tur­to ver­tė – 25,6 mlrd. eu­rų ir bu­vo 4,3 mlrd. eu­rų, ar­ba 20 %, di­des­nė nei 2022 me­tais.

Į vals­ty­bės biu­dže­tą iš vi­so su­rink­ta apie 13,7 mlrd. eu­rų pa­ja­mų, be Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos. Ly­gi­nant su 2022 me­tais, 2023 me­tais pa­ja­mų su­rink­ta 0,9 mlrd. eu­rų, ar­ba 7,3 %, dau­giau. Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­mos bu­vo gau­ta 2,7 mlrd. eu­rų. Di­džiau­sią vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mų da­lį su­da­rė pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis – 6 mlrd. eu­rų, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis – 2,8 mlrd. eu­rų, ak­ci­zai – 1,7 mlrd. eu­rų, pel­no mo­kes­tis – 1,7 mlrd. eu­rų. Dėl 2023 me­tais ga­lio­ju­sių ke­tu­rių pa­grin­di­nių mo­kes­čių leng­va­tų ir spe­cia­lių­jų są­ly­gų biu­dže­tas ne­te­ko apie 3,6 mlrd. eu­rų pa­ja­mų – 828 mln. eu­rų dau­giau pa­ja­mų ne­gu 2022 me­tais. Iš jų dėl PVM leng­va­tų tai­ky­mo biu­dže­tas ne­te­ko be­veik 507 mln. eu­rų, dėl ak­ci­zų leng­va­tų tai­ky­mo – 326, dėl pel­no mo­kes­čio – 855 ir dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio – 1 mlrd. 923 mln. eu­rų pa­ja­mų. Vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­dos – apie 18 mlrd. eu­rų, iš jų Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos – 2,4 mlrd. eu­rų. Vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­dos 2023 me­tais vir­ši­jo gau­tas pa­ja­mas 1 mlrd. 845 mln. eu­rų, ne­ver­ti­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ki­tos tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­mos įplau­kų ir šio­mis lė­šo­mis vyk­do­mų pro­gra­mų iš­lai­dų.

Šiuos rin­ki­nius Vals­ty­bės kon­tro­lė au­di­ta­vo ir pa­tei­kė iš­va­dą, są­ly­gi­nę nuo­mo­nę dėl biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tų rin­ki­nio ir są­ly­gi­nę nuo­mo­nę dėl fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nio. Vals­ty­bės kon­tro­lės są­ly­gi­nę nuo­mo­nę dėl vals­ty­bės me­ti­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų lė­mė at­ski­rų vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų ap­skai­tos duo­me­nų ne­tiks­lu­mas.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Da­bar kvie­čiu į tri­bū­ną vals­ty­bės kon­tro­lie­rių M. Ma­ci­jaus­ką. Vė­liau per­ei­si­me prie klau­si­mų ir re­ak­ci­jų.

M. MACIJAUSKAS. La­ba die­na, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi mi­nist­rai. Iš tie­sų tai mū­sų vals­ty­bės at­skai­tin­gu­mo sis­te­mos is­to­ri­nio lū­žio me­tai. Svar­biau­si vals­ty­bės ata­skai­tų rin­ki­niai jums, Sei­mo na­riai, ir pi­lie­čiams tei­kia­mi pa­va­sa­rį, o ne įpu­sė­jus ru­de­niui. Tad pa­ga­liau tu­ri­me duo­me­nis, ku­riuos at­ei­ty­je bus ga­li­ma nau­do­ti pri­imant spren­di­mus dėl ki­tų me­tų vie­šų­jų fi­nan­sų. Tam, kad ma­ty­tu­mė­te per me­tus pa­siek­tą re­a­lią at­ski­rų vie­šo­jo sek­to­riaus sri­čių si­tu­a­ci­ją, kar­tu su fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­niais tei­kia­ma ir pa­žan­gos ata­skai­ta, ku­ri skir­ta in­for­muo­ti apie veik­los tiks­lų pa­sie­ki­mą.

At­lik­da­ma vals­ty­bės me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nių au­di­tą, Vals­ty­bės kon­tro­lė tu­rė­jo ver­tin­ti in­for­ma­ci­ją, pa­teik­tą vals­ty­bės pa­žan­gos ata­skai­to­je, ar jo­je pa­teik­ti fi­nan­si­niai duo­me­nys ati­tin­ka au­di­tuo­tus vals­ty­bės me­ti­nė­se fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se ir biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­to­se pa­teik­tus duo­me­nis ir nė­ra reikš­min­gai iš­krai­py­ti.

Fi­nan­si­nių ro­dik­lių są­sa­jų su pa­žan­gos už­da­vi­nių ir veik­los tiks­lų pa­sie­ki­mu ne­ver­ti­no­me, nes vals­ty­bės pa­žan­gos ata­skai­ta au­di­to­riams ne­bu­vo pa­teik­ta. Ne­pai­sant vi­sų iš­šū­kių pa­reng­ti ir įver­tin­ti fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nius pa­anks­tin­tais ter­mi­nais, šis vals­ty­bės at­si­skai­ty­mo po­ky­tis įvy­ko, be­lie­ka pa­siek­ti, kad tiek fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­niai, tiek vals­ty­bės pa­žan­gos ata­skai­ta at­spin­dė­tų tik­rą ir tei­sin­gą vaiz­dą.

To­liau apie pa­teik­tus ata­skai­tų rin­ki­nius. Dėl 2023 me­tų vals­ty­bės fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nio reiš­kia­me są­ly­gi­nę nuo­mo­nę, nes šia­me rin­ki­ny­je dar yra reikš­min­gų klai­dų. Jei bū­tų vi­siš­kai įgy­ven­din­tos Vals­ty­bės kon­tro­lės teik­tos re­ko­men­da­ci­jos, su­tvar­ky­ti ap­skai­tos pro­ce­sai ir iš­tai­sy­tos klai­dos Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos mo­kes­čių fon­de ap­skai­tant vals­ty­bės pa­ja­mas, o Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je – miš­ko že­mę ir me­dy­nus, šia­me vals­ty­bės me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­ny­je ne­tu­rė­tu­me reikš­min­gu­mą vir­ši­jan­čių klai­dų. Ta­čiau 2023 me­tais vis dar 98 % mo­kes­čių pa­ja­mų ir su jo­mis su­si­ju­sių gau­ti­nų ir mo­kė­ti­nų su­mų tei­sin­gu­mo ne­ga­lė­jo­me pa­tvir­tin­ti dėl au­di­tuo­ja­mu lai­ko­tar­piu iš­li­ku­sių ap­lin­ky­bių, su­si­ju­sių su ap­skai­tai tvar­ky­ti nau­do­ja­mų in­for­ma­ci­nių sis­te­mų trū­ku­mais, ir dėl su­mų dub­lia­vi­mo, tai yra at­vaiz­da­vi­mo, tiek gau­ti­nuo­se, tiek grą­žin­ti­nuo­se mo­kes­čiuo­se.

13,59 % re­zer­vų tei­sin­gu­mo ne­ga­lė­jo­me pa­tvir­tin­ti dėl Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ap­skai­tos in­for­ma­ci­jos trū­ku­mų re­gist­ruo­jant miš­ko že­mės ir me­dy­nų ver­tės po­ky­tį. Svar­bu iš­tai­sy­ti ma­te­ria­li­nių iš­tek­lių ap­skai­tos klai­das, nes 2023 me­tais 46 % jų ver­tės yra ne­tei­sin­ga dėl Lie­tu­vos ge­o­lo­gi­jos tar­ny­bos ne­tei­sin­gai ap­skai­čiuo­tos po­že­mi­nio van­dens ver­tės. Taip pat skir­ti tin­ka­mą dė­me­sį mu­zie­ji­nių ver­ty­bių ap­skai­tai ir ap­sau­gai. 314,9 mln. eu­rų mu­zie­ji­nių ver­ty­bių duo­me­nų tei­sin­gu­mo pa­tvir­tin­ti ne­ga­lė­jo­me, nes tik­rin­ti mu­zie­jai ne­tu­rė­jo vi­sų tu­ri­mų ver­ty­bių ana­li­ti­nio ap­skai­tos re­gist­ro, o mu­zie­ji­nės ver­ty­bės ne­bu­vo in­ven­to­ri­zuo­tos.

Ne­ri­mą ke­lia ko­ky­bės po­žiū­riu svar­būs be­si­kar­to­jan­tys at­ve­jai, kai vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų fi­nan­si­nės ap­skai­tos tvar­ky­mo pro­ce­sai ir ūki­nių ope­ra­ci­jų re­gist­ra­vi­mas iš es­mės ne­ati­tin­ka Vie­šo­jo sek­to­riaus at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo ir stan­dar­tų rei­ka­la­vi­mų ar­ba ne­už­tik­ri­ni­mas at­sa­kin­gas tur­to ir fi­nan­sų val­dy­mas. Dėl to 2023 me­tais ke­tu­rių vie­šo­jo sek­to­riaus sub­je­k­tų be­veik 76 mln. eu­rų tur­to ir ati­tin­ka­mai fi­nan­sa­vi­mo su­mų, įsi­pa­rei­go­ji­mų ir gry­no­jo tur­to duo­me­nų tei­sin­gu­mo pa­tvir­tin­ti ne­ga­lė­jo­me. Tri­jų sub­jek­tų – jau ant­rus me­tus iš ei­lės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Per­ei­si­me prie Sei­mo na­rių klau­si­mų. Pa­gal Sta­tu­tą šio­je pro­ce­dū­ro­je, va­do­vau­jan­tis ati­tin­ka­mu Sta­tu­to straips­niu, ne pa­gal už­si­ra­šy­mo ei­lę, bet pa­gal pri­klau­so­my­bę frak­ci­jai bus su­tei­kia­mas žo­dis. Pir­ma­sis klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ačiū už ata­skai­tą. Ta­čiau lie­tu­vių kal­bo­je toks yra pa­sa­ky­mas liau­dy­je: nu, sa­ko, ant dur­niaus ten kaž­ką pa­da­rė. Tai čia bu­vo pa­vyz­dys iš tos se­ri­jos. Ko­dėl tą sa­kau? Štai, žiū­rė­ki­te, prem­je­rė sa­ko: da­bar pa­kal­bė­si­me – svei­ka­ta. Ki­tas sa­ki­nys: grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba – na, ne­rei­kia svei­ka­tai grei­to­sios pa­gal­bos, grei­to­ji pa­gal­ba rei­ka­lin­ga ne­lai­mės at­ve­ju, dėl li­gos rei­ka­lin­ga – ir dau­giau nie­ko, ab­so­liu­čiai. Ir mes kiek sy­kių šne­kė­jo­me, kad skir­tin­gi da­ly­kai yra. Gy­do­mo­ji me­di­ci­na yra vie­na sis­te­ma, kur rei­ka­lin­ga grei­to­ji pa­gal­ba, ir svei­ka­tos tau­so­ji­mo ir stip­ri­ni­mo po­li­ti­ka, dėl ku­rios esa­me pri­ėmę nu­ta­ri­mą Sei­me. Nė žo­džio apie tai. Apie pre­ven­ci­ją – nė žo­džio. O 90 % mū­sų bū­si­mų ne­lai­mių svei­ka­tos sis­te­mo­je pri­klau­so bū­tent nuo pre­ven­ci­jos, nuo svei­ka­tos tau­so­ji­mo. Ir ten at­sa­kin­gi biu­rai. Jū­sų mi­nist­ras ne­bu­vo nė vie­na­me svei­ka­tos biu­re per vi­sus ket­ve­rius me­tus, o jūs vi­są sa­vo pro­gra­mą pa­sta­tė­te bū­tent ant svei­ka­tos biu­rų. Na, tai kur ta­da to­liau, ger­bia­ma prem­je­re?

PIRMININKĖ. Pra­šom.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pir­miau­sia aš no­rė­čiau pa­neig­ti tai, ką jūs sa­kė­te, nes aš kal­bė­jau ne tik apie grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos re­for­mą, ku­ri bu­vo bū­tent 2023 me­tų re­for­ma, bet taip pat, pa­vyz­džiui, apie on­ko­lo­gi­nių li­gų pre­ven­ci­ją. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad Lie­tu­vo­je mirš­ta­mu­mas nuo on­ko­lo­gi­nių li­gų yra tik­rai per aukš­tas ir nau­do­ji­ma­sis pre­ven­ci­nė­mis pro­gra­mo­mis yra ne­pa­kan­ka­mas. Čia mes kar­tu su ju­mis gal ga­li­me ką nors su­gal­vo­ti, kad dau­giau vy­rų ir mo­te­rų pre­ven­ciš­kai tik­rin­tų­si pa­gal tas pro­gra­mas, ku­rios lei­džia iš­veng­ti baig­čių, ku­rių mes ne­no­ri­me. Ir tai yra taip pat pre­ven­ci­ja, o ne kaž­kas ki­ta. Tik­rai po­pie­ri­nė­je ata­skai­to­je, ku­ri yra pa­teik­ta, ta pras­me, vi­so­je ata­skai­to­je, tos in­for­ma­ci­jos yra ge­ro­kai dau­giau ir įvai­res­nės. Aš tik­rai ne­ga­liu tri­bū­no­je kal­bė­ti 2 sa­vai­tes, kad pa­mi­nė­čiau vi­sus as­pek­tus, tie­siog sten­giau­si mi­nė­ti tai, kas ar­ba la­bai tie­sio­giai su­si­ję su 2023 me­tų įvy­kiais, re­for­mo­mis, tuo me­tu at­lik­to­mis, ar­ba tuo, kas yra la­bai la­bai di­de­lės pro­ble­mos, kur tik­rai rei­kia ben­dro­mis jė­go­mis jas spręs­ti. Pre­ven­ci­ja, aš pri­ta­riu jums, yra ne­pa­kan­ka­ma ir bū­tent nau­do­ji­ma­sis pre­ven­ci­nė­mis vė­žio pro­gra­mo­mis tą la­bai ge­rai iliust­ruo­ja – vi­sos pro­gra­mos tu­ri ma­žiau ne­gu pu­sę tiks­li­nės au­di­to­ri­jos žmo­nių, tai dirb­ki­me, kad tu­rė­tu­me 90 %.

PIRMININKĖ. Dė­kui. To­liau A. Ston­čai­tis, bet jo sa­lė­je ne­ma­tau, tad A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš tu­riu du klau­si­mus. Vie­ną Vy­riau­sy­bei. Kon­tro­lie­rius pa­žy­mė­jo, kad vals­ty­bės pa­žan­gos ata­skai­ta ne­bu­vo pa­teik­ta. Tai ma­no klau­si­mas, ar čia bu­vo są­mo­nin­gai taip pa­da­ry­ta, ar pa­žan­gos tiek daug, kad ne­spė­jo­te vis­ko su­ra­šy­ti, ar pa­žan­gos la­bai ma­žai ir to­dėl ne­bu­vo ko ra­šy­ti? Tai vie­nas klau­si­mas, ko­dėl ne­bu­vo pa­teik­ta pa­žan­gos ata­skai­ta? O vals­ty­bės kon­tro­lie­riui, ar bus im­ta­si ko­kių ki­tų veiks­mų, ar jūs tik fik­suo­ja­te, kad ne­pa­teik­ta, ir tuo, taip sa­kant, vis­kas baig­ta, lau­kia­me ki­tų me­tų ata­skai­tos? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą, ge­ras klau­si­mas. Čia su­si­klos­tė to­kia si­tu­a­ci­ja, ku­ri la­bai daž­na, kai vyks­ta kaž­ko­kie di­des­ni po­ky­čiai. Tur­būt tru­pu­tė­lį pa­si­kly­do­me tarp tri­jų pu­šų reg­la­men­ta­vi­mo to­dėl, kad, vie­na ver­tus, yra Vie­šo­jo sek­to­riaus at­skai­to­my­bės įsta­ty­mas, ku­ris sa­ko, kad yra pa­tei­kia­ma Vals­ty­bės kon­tro­lei ata­skai­ta ir fi­nan­si­nės ata­skai­tos ba­lan­džio 20 die­ną. Ta­da yra Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo įsta­ty­mas, ku­ris sa­ko, kad Vy­riau­sy­bė tu­ri pa­teik­ti Sei­mui ata­skai­tą iki ge­gu­žės 15 die­nos, ir dar yra Sei­mo sta­tu­tas, ku­ris pa­sa­ko, kad kai Vy­riau­sy­bė pa­tei­kia ata­skai­tą, tai Sei­mas tu­ri įtrauk­ti ata­skai­tą į ar­ti­miau­sią po­sė­dį. Ko­kia si­tu­a­ci­ja su­si­klos­tė? Ta ge­gu­žės 15 die­na Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­me bu­vo pa­si­rink­ta są­mo­nin­gai, ka­da bu­vo kei­čia­mi įsta­ty­mai, čia, sa­ky­čiau, dar per aną ka­den­ci­ją, kad bū­tų kuo dau­giau sta­tis­ti­nių duo­me­nų, nes, kaip ži­no­me, kai Vy­riau­sy­bė pa­teik­da­vo sa­vo ata­skai­tas, ji ope­ruo­da­vo ne pra­ėju­sių me­tų duo­me­ni­mis, o dar pra­ėju­sių, nes tie­siog ne­bū­da­vo sta­tis­ti­kos. Re­a­liai ir ge­gu­žės 15 die­na gal yra tru­pu­tį per anks­ty­va, bet, tar­ki­me, la­bai di­de­lė da­lis tos nau­jes­nės sta­tis­ti­kos jau kaž­kur yra ir ją ga­li­ma nau­do­ti. Vals­ty­bės kon­tro­lės ko­le­gos pa­sa­kė, kad jie pri­ims iš Vy­riau­sy­bės tik to­kią ata­skai­tą, ku­ri yra pa­tvir­tin­ta Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, skir­tin­gai nuo fi­nan­si­nių ata­skai­tų, ku­rioms mes pri­ta­ria­me Vy­riau­sy­bės pro­to­ko­li­niais spren­di­mais ir jas Vals­ty­bės kon­tro­lė au­di­tuo­ja. Jei­gu mes bū­tu­me pa­tvir­ti­nę tą ata­skai­tą ba­lan­džio mė­ne­sį, mes bū­tu­me at­ėję į Sei­mą, Sei­mas bū­tų tu­rė­jęs po 2 die­nų įtrauk­ti į Sei­mo ple­na­ri­nį po­sė­dį pa­tei­ki­mą iš vi­so ne­tu­rė­da­mas jo­kių Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dų. Tai čia aki­vaiz­du, kad ki­tam se­zo­nui rei­kia tuos ter­mi­nus su­de­rin­ti, tie­siog ap­si­spręs­ti – ar­ba Sei­mo sta­tu­tą tai­sy­ti, kad ne­bū­tų to­kios si­tu­a­ci­jos, ar­ba kaž­kaip ki­taip tuos spren­di­mus su­ras­ti, nes pro­jek­tas tik­rai, ma­no ži­nio­mis, Vals­ty­bės kon­tro­lei bu­vo pa­teik­tas, bet aš su­pran­tu, kad dėl tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų rei­ka­la­vi­mų Vals­ty­bės kon­tro­lė lai­ko­si nuo­sta­tos, kad ga­li au­di­tuo­ti tik tai, kas yra ga­lu­ti­nai pa­tvir­tin­ta. O tai, kas yra ga­lu­ti­nai pa­tvir­tin­ta, yra teik­ti­na Sei­mui ir ta­da Sei­mas svars­tys pa­gal Sei­mo sta­tu­tą ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­je. Tai tą tie­siog rei­kia su­re­gu­liuo­ti, kad at­ei­ty­je to­kių da­ly­kų ne­bū­tų.

PIRMININKĖ. Dė­kui. A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­ma prem­je­re, jūs pui­kiai, kaip vi­sa­da…

PIRMININKĖ. At­si­pra­šau, aš tik pa­tiks­lin­siu. Pa­gal Sta­tu­tą at­sa­ko į klau­si­mus Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė ir mi­nist­rai. Ne­ži­nau, kaip čia to­kiu at­ve­ju, ma­tyt, ir­gi rei­kės keis­ti Sta­tu­tą at­ei­ty­je. Pra­šau, Ai­dai.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­ma prem­je­re, tu­riu dar kar­tą pa­gir­ti, iš tik­rų­jų pui­ki ata­s­kai­ta, jei­gu ver­tin­tu­me re­kla­mi­nės agi­ta­ci­jos kon­teks­te. La­bai gai­la, kad ma­žai tu­ri ką ben­dro su šiuo gy­ve­ni­mu.

Jūs sa­vo ata­skai­to­se vi­siš­kai ne­pa­mi­nė­jo­te gims­ta­mu­mo, tai da­ry­čiau iš­va­dą, kad ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je ap­skri­tai vi­si tie duo­me­nys ga­li tap­ti be­reikš­miai. Jū­sų ata­skai­to­je ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je mi­ni­mas 6,8 %, kas yra 0,9 % ma­žiau ne­gu 2022 me­tais, kai tuo tar­pu Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis yra 5,9 % ir tu­ri ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ją. Lie­tu­vo­je re­a­lus BVP su­ma­žė­jo 0,3 %, tuo tar­pu Eu­ro­pos Są­jun­go­je…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. GEDVILAS (MSNG). …jis di­dė­jo. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ar ne­ma­no­te, kad šios jū­sų ata­s­kai­tos re­a­lūs duo­me­nys bū­tų kur kas nau­din­ges­ni, at­neš­tų daug dau­giau nau­dos, jei­gu įvar­din­tu­me vi­sus pliu­sus ir mi­nu­sus ben­dra­me kon­teks­te?

PIRMININKĖ. Lai­kas!

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man at­ro­do, aš ir sa­vo kal­bo­je sten­giau­si mi­nė­ti įvai­rius ro­dik­lius, ku­rie to­li gra­žu ma­nęs pa­čios ne­ten­ki­na, pa­vyz­džiui, kal­bant apie pre­ven­ci­nes svei­ka­tos pro­gra­mas, bet nė­ra čia jo­kios re­kla­mi­nės ak­ci­jos. Jei­gu jūs ga­li­te įro­dy­ti, kad ata­skai­to­je yra pa­teik­ti skai­čiai, ku­rie ne­ati­tin­ka tik­ro­vės, sta­tis­ti­kos duo­me­nų ar ki­tų duo­me­nų, aš sa­ky­čiau, ta­da mes ga­lė­tu­me apie tai dis­ku­tuo­ti, bet to­kių duo­me­nų nė­ra, nes mes duo­me­nų ne­trau­kia­me iš ke­pu­rės. Mes nau­do­ja­mės tais duo­me­ni­mis, ku­rie yra pa­tei­kia­mi ofi­cia­lių sta­tis­ti­kos ins­ti­tu­ci­jų.

Taip, pra­ėju­siais me­tais Lie­tu­vos eko­no­mi­ka pa­ty­rė, sa­ky­čiau, ma­žą smuk­te­lė­ji­mą, bet jei­gu jūs įver­tin­si­te, ko­kio dy­džio šo­kas tai bu­vo, įver­ti­nus mū­sų part­ne­rių eko­no­mi­nę si­tu­a­ci­ją, įver­ti­nus Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko pa­si­kei­tu­sią pi­ni­gi­nę po­li­ti­ką, tai čia nė­ra jo­kios nau­jie­nos. Kai mes tei­kė­me 2023 me­tų biu­dže­tą, tai mes, tie­są sa­kant, ti­kė­jo­mės ge­ro­kai di­des­nio smu­ki­mo, ne­gu jis de fac­to bu­vo. Aš sa­ky­čiau, kad kaip tik si­tu­a­ci­ja yra prie­šin­ga.

Dėl ne­dar­bo – taip, ne­dar­bas šiek tiek kils­te­lė­jo pra­ėju­siais me­tais, bet tuo pa­čiu me­tu mes tu­ri­me re­kor­di­nį už­im­tu­mo au­gi­mą ir re­kor­di­nį dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mą, tur­būt di­džiau­sią Eu­ro­pos Są­jun­go­je jau ne pir­mus me­tus. Kad ir kaip ten žiū­rė­tu­mė­te, si­tu­a­ci­ja dar­bo rin­ko­je, pa­ly­gi­nus su iš­šū­kiais, ku­riuos mes tu­ri­me, yra tik­rai la­bai at­spa­ri ir mū­sų dar­bo rin­ka yra la­bai at­spa­ri.

PIRMININKĖ. Dė­kui. V. Tar­ga­ma­dzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Kaip vi­sa­da ata­skai­to­je yra tik­rai ge­rų da­ly­kų ir to­bu­lin­ti­nų da­ly­kų, bet man, kaip švie­ti­mie­tei, ne­ri­mo su­kė­lė jū­sų tvir­tas pa­ža­das, kad bus 130 %, be jo­kios abe­jo­nės, moks­li­nin­kams ir ty­rė­jams, dės­ty­to­jams tur­būt 150 %, ar ne, kas nu­ma­ty­ta. Ta­čiau Vals­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­to­je aš ma­tau vi­sai ki­tus skai­čius. Ir pa­ci­tuo­siu. Dar­bo už­mo­kes­tis. Me­tų pa­bai­go­je jis su­da­ry­tų 124,9–125 % pa­gal nau­jau­sią 2024 m. ko­vo 18 d. eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jų prog­no­zuo­ja­mo VDU, bet ne­siek­tų 130 %. Aš su eko­no­mis­tais ką tik pa­si­kal­bė­jau, tai ir­gi ne­ma­to, kad bū­tų 130–150 %. Kaip čia da­bar su­pras­ti?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man at­ro­do, to­je ata­skai­to­je yra pa­mi­nė­ta, jei­gu aš ne­klys­tu, kad ši­tie skai­čiai yra pa­gal tuos asig­na­vi­mus, ku­rie yra nu­ma­ty­ti biu­dže­te da­bar. Bet kas taip pat yra nu­ma­ty­ta Biu­dže­to įsta­ty­me ir ką mes nu­ma­tė­me vi­siš­kai są­mo­nin­gai, ka­dan­gi iki šiol bū­da­vo to­kia si­tu­a­ci­ja, kad dar­bo už­mo­kes­tis aug­da­vo spar­čiau, ne­gu mes prog­no­zuo­da­vo­me tvir­tin­da­mi biu­dže­tą, tai tam, kad neiš­si­skir­tų tos žir­klės šiems me­tams, Biu­dže­to įsta­ty­mas nu­ma­to ga­li­my­bę tie­siog skir­ti pa­pil­do­mas lė­šas ta­da, ka­da bir­že­lio mė­ne­sį bus at­nau­jin­tos prog­no­zės.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja bir­že­lio mė­ne­sį at­nau­jins vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio prog­no­zę, ku­ri tik­rai bus di­des­nė, ne­gu da­bar yra ta ru­de­ni­nė prog­no­zė, pa­gal ku­rią yra pa­reng­tas biu­dže­tas, tai jau da­bar aki­vaiz­du, bet kiek ji dar kei­sis nuo ko­vo mė­ne­sio, tai pa­li­ki­me Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai pa­da­ry­ti tą dar­bą. Ta­da, rem­da­ma­si da­bar­ti­niu Biu­dže­to įsta­ty­mu ir Biu­dže­to įsta­ty­me nu­ma­ty­ta ga­li­my­be, Vy­riau­sy­bė skirs pa­pil­do­mas lė­šas švie­ti­mui, taip pat moks­lui ir uni­ver­si­te­tams, kad bū­tų tas pro­cen­tas pa­siek­tas nuo rug­sė­jo 1 die­nos. Tai įsta­ty­me yra pa­ra­šy­ta. Aš ma­nau, kad Vals­ty­bės kon­tro­lė tie­siog kon­sta­ta­vo, kas bū­tų, jei­gu ne­bū­tų to­kios nuo­sta­tos, tai iš tik­rų­jų taip ir bū­tų, bet ka­dan­gi bus skir­tos pa­pil­do­mos lė­šos, tai tik­rai tas pro­cen­tas bus pa­siek­tas šių me­tų pa­bai­go­je.

PIRMININKĖ. Dė­kui. R. Bud­ber­gy­tės sa­lė­je lyg ir nė­ra. Tuo­met klau­sia A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jau ke­lin­ti me­tai iš ei­lės Vals­ty­bės kon­tro­lė ata­skai­tose pa­ste­bi tam tik­rus sis­te­mi­nius, pro­ble­mi­nius da­ly­kus, ku­riuos api­bū­di­na kaip ga­li­mus reikš­min­gus duo­me­nų iš­krai­py­mus. Iš tri­bū­nos ką tik gir­dė­jo­me apie tai, kad per 98 % mo­kes­čių pa­ja­mų tei­sin­gu­mo yra ne­įma­no­ma pa­tik­rin­ti. Ir tai kar­to­ja­si me­tai po me­tų – tai ma­tė­me ir per­nai, ma­to­me ir šie­met. Tai ko­kių prie­mo­nių im­si­tės, kad iš tik­rų­jų įgy­ven­din­tu­mė­te ši­tą Vals­ty­bės kon­t­ro­lės pa­sta­bą ir tų pra­ne­ši­mų apie ga­li­mus reikš­min­gus duo­me­nų iš­krai­py­mus tie­siog ne­lik­tų?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tur­būt es­mi­nė pa­sta­ba yra dėl mo­kes­ti­nių pa­ja­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo. Tai tam, kad bū­tų ga­li­ma iš­tai­sy­ti in­for­ma­ci­nės sis­te­mos trū­ku­mus, ku­rie kar­tais dub­liuo­ja duo­me­nis, bu­vo rei­ka­lin­gas dau­giau kaip 21 mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo in­for­ma­ci­nės sis­te­mos pa­kei­ti­mas. Tie pa­kei­ti­mai bu­vo ga­nė­ti­nai reikš­min­gi. Da­bar iš jų yra at­lik­ta ab­so­liu­ti dau­gu­ma, 2024 me­tais tu­rė­tų bū­ti baig­ti pas­ku­ti­niai trys. Ti­kė­ti­na, kad po to ši­tos klai­dos fik­suo­ja­ma ne­be­bus.

PIRMININKĖ. Dė­kui. L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Į ma­no klau­si­mą, ne­ži­nau, tik­riau­siai at­sa­kys so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė. Mes gi­ria­mės, kad pa­sky­rė­me vie­ni­šo as­mens pen­si­ją tuo tru­pu­tė­lį ma­žin­da­mi at­skir­tį, kai lie­ka gy­ven­ti vie­nas žmo­gus. Ta­čiau mes pa­da­rė­me di­džiau­sią klai­dą, nu­ver­tin­da­mi dar­bo sta­žą. Šian­dien, iš tik­rų­jų, be ga­lo daug skun­džia­si ir mes ži­no­me, kad mū­sų pen­si­jos Eu­ro­po­je yra ma­žiau­sios. Ką pla­nuo­ja­me ir kaip gal­vo­ja­me da­ry­ti vis dėl­to at­ei­ty­je? Šian­dien tai yra tik­rai ne­adek­va­ti si­tu­a­ci­ja: žmo­gus, tu­rin­tis 30–40 me­tų dar­bo sta­žą, gau­na 20–30 eu­rų ma­žes­nę pen­si­ją, ne­gu tas, ku­ris tu­ri tik 15 me­tų dar­bo sta­žą, nes tas, ku­ris tu­rė­jo di­de­lį sta­žą, ir­gi dir­bo už mi­ni­ma­li­ą­ją mė­ne­si­nę al­gą, jis ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės, tai yra ne­kva­li­fi­kuo­tas dar­bas. Čia ta at­skir­tis yra be ga­lo di­de­lė. Ką pla­nuo­ja­te da­ry­ti?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Tai tur­būt apie to­bu­lą pen­si­jų sis­te­mos reg­la­men­ta­vi­mą mes ga­lė­tu­me il­gai te­oriš­kai svars­ty­ti, koks čia tas mo­de­lis bū­tų ge­riau­sias. Aš tik pri­min­siu, kad tiems žmo­nėms, ku­rie yra su­kau­pę dau­giau ne­gu 30 me­tų sta­žo, pen­si­ja in­dek­suo­ja­ma la­biau, bet tai yra svar­bu pa­žy­mė­ti. Nuo 15 iki 30 – taip, ta sta­žo įta­ka yra su­vie­no­din­ta, bet tai iš­spren­dė ir ki­tas so­cia­li­nes pro­ble­mas, ku­rios iki šiol bu­vo po šio spren­di­mo. Ta­čiau ar ne­ga­lė­tų, tar­ki­me, įta­ka bū­ti la­biau di­fe­ren­ci­juo­ta kiek­vie­nų me­tų sta­žo in­dek­sa­vi­mo for­mu­lei, aš ne­sa­kau, kad mes apie tai ne­ga­li­me dis­ku­tuo­ti. Ma­nau, kad ga­li­me dis­ku­tuo­ti. Tie­siog bū­tų la­bai ge­rai, kad tie spren­di­mai bū­tų stip­riai iš­dis­ku­tuo­ti tarp mū­sų vi­sų par­la­men­ti­nių par­ti­jų po­li­ti­kų, nes po­ky­čiai pen­si­jų sis­te­mo­je yra ypač sub­ti­lūs ir tu­ri reikš­min­gą įta­ką pen­si­jų ga­vė­jams. Tai aš ne­sa­kau, kad to­kia dis­ku­si­ja ne­bū­tų ga­li­ma, ir tur­būt ma­ty­čiau jos po­rei­kį, bet dau­giau to­kios sis­te­mi­nės ir stra­te­gi­nės dis­ku­si­jos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ir pas­ku­ti­ny­sis – Z. Bal­čy­tis.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro nė­ra, tai gal ta­da už­duo­siu klau­si­mą prem­je­rei. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja jau tam­pa to­kiu tur­būt vie­nu iš pa­čių di­džiau­sių vals­ty­bi­nių pi­ni­gų nau­do­to­jų to­dėl, kad yra la­bai di­de­lės ap­im­ties pir­ki­mai, ir tai yra iš da­lies su­pran­ta­ma. Ta­čiau kai ku­riuo­se ob­jek­tuo­se ir da­bar yra su­ran­da­mi tam tik­ri pa­žei­di­mai ir to­dėl aiš­ku, kad ne­ra­mi­na ir vals­ty­bės kon­tro­lie­riaus šian­dien iš­sa­ky­tas tei­gi­nys, kad 76 mln. ne­ga­lė­jo į­skai­ty­ti. Tai ma­no klau­si­mas tok­sai: ar jau yra nu­si­sto­vė­ju­si tam tik­ra sis­te­ma, stra­te­gi­ja, kaip yra at­ren­ka­mi at­ei­ties pir­ki­mai? Bu­vo daug dis­ku­si­jų dėl bok­se­rių, po to – tan­kai, da­bar yra dro­nai ir, na­tū­ra­lu, pas­kui at­eis vėl ki­ti pir­ki­mai. Tai ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ar yra ta sis­te­ma, vei­kia ir ar mi­nist­ras yra nu­si­tei­kęs, kad at­ei­ty­je tam tik­rų pa­žei­di­mų ne­bū­tų?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man at­ro­do, kad tik­rai per vi­są ka­den­ci­ją sten­gė­mės, kur jau kur, bet kraš­to ap­sau­go­je siek­ti mak­si­ma­laus skaid­ru­mo to­dėl, kad biu­dže­to au­gi­mas bu­vo la­bai spar­tus ir la­bai di­de­lis – dvi­gu­bas biu­dže­tas per dve­jus me­tus. To­kiais at­ve­jais vi­są lai­ką rei­kia jau ge­riau tris kar­tus pa­tik­rin­ti, ne­gu vie­ną kar­tą su­klys­ti. Bet, ži­no­te, čia yra tur­būt skir­tin­gi at­sa­ky­mai, pri­klau­so­mai nuo to, apie ko­kią si­tu­a­ci­ją kal­ba­me. Vis tiek ko­kie nors stra­te­gi­niai įsi­gi­ji­mai, tie il­ga­lai­kiai pir­ki­mų pla­nai yra svars­to­mi iki Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bos. Ten yra ži­no­ma, ko­kius pa­jė­gu­mus ko­kiais ter­mi­nais mes vys­to­me, ten yra su­ta­ria­ma. Aiš­ku, kai pra­si­de­da kon­kre­tūs pir­ki­mai, tai, kaip ir su vi­sais pir­ki­mais, at­si­ran­da jau kaž­ko­kių niu­an­sų, ir kai­nos, ir pri­sta­ty­mų. Dėl gin­kluo­tės, jūs pui­kiai ži­no­te, kad tai yra tur­būt vie­nas iš to­kių tan­kiau­siai pa­si­tai­kan­čių da­ly­kų, kai pri­sta­ty­mo ter­mi­nai nuo pra­di­nių su­si­ta­ri­mų la­bai daž­nai smar­kiai ski­ria­si. Mes sie­kia­me, kad tie skir­tu­mai bū­tų kaip įma­no­ma ma­žes­ni, nes mū­sų in­te­re­sas yra tuos įvyk­dy­tus pir­ki­mus tu­rė­ti kaip įma­no­ma grei­čiau. Bet, aš ma­nau, į ko­mi­te­tą jūs, ger­bia­mas Zig­man­tai, tik­rai ga­li­te kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rą pa­si­kvies­ti ir jau tuos kon­kre­čius da­ly­kus jis jums tik­rai mie­lai pri­sta­tys. Ma­no rei­ka­la­vi­mas yra la­bai pa­pras­tas – kad bū­tų skaid­ru. Biu­dže­tas yra di­de­lis, pi­ni­gai yra di­de­li ir at­sa­ko­my­bė vi­suo­me­nei yra di­džiu­lė.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Dėl šio klau­si­mo pa­gal Sta­tu­tą pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je nė­ra bal­suo­ja­ma, tai ne­lauk­si­me ir bal­sa­vi­mo lan­go. Tie­siog pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu tu­ri­me pa­skir­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą, kaip pa­pil­do­mus – vi­sus ki­tus li­ku­sius Sei­mo ko­mi­te­tus. Siū­lo­ma svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 18 die­na.

 

14.56 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Vals­ty­bės so­cia­li­nių fon­dų me­ti­nių ata­skai­tų rinkinio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3772 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Vals­tybės so­cia­li­nių fon­dų me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­to Nr. XIVP-3772. Čia pra­ne­šė­ja pir­miau­sia so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nist­rė M. Na­vic­kie­nė, o po to jau Vals­ty­bės kon­tro­lė. Pra­šau. Pro­ce­dū­ra ana­lo­giš­ka kaip dėl prieš tai bu­vu­sio klau­si­mo.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ku­ris da­bar yra klau­si­mas? Vals­ty­bės so­cia­li­nių fon­dų.

PIRMININKĖ. Taip, dėl Vals­ty­bės so­cia­li­nių fon­dų me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pri­sta­ty­ti 2023 me­tų (tuoj, at­si­pra­šau, štai jis) Vals­ty­bės so­cia­li­nių fon­dų me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nį. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tu, ku­riam šių me­tų ge­gu­žės 15 die­ną pri­ta­rė Vy­riau­sy­bė, siū­lo­ma pa­tvir­tin­ti 2023 me­tų Vals­ty­bės so­cia­li­nių fon­dų me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nį. Jį su­da­ro Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nys, Ga­ran­ti­nio fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nys ir Il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nys.

Ak­tu­a­lūs 2023 me­tų „Sod­ros“ biu­dže­to vyk­dy­mo as­pek­tai yra šie. 2023 me­tais pri­skai­čiuo­tos pa­ja­mos sie­kė 7 mlrd. 150 mln. eu­rų ir, pa­ly­gin­ti su 2022 me­tais, pa­di­dė­jo 600 mln. eu­rų, ar­ba 16 %. Fon­do biu­dže­to pa­ja­mos su­da­rė 9,9 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Pa­ly­gi­ni­mui – 2022 me­tais su­da­rė 9,3 %. Di­džiau­sią pa­ja­mų da­lį – 4 mlrd. 190 mln. eu­rų, ar­ba 59 %, su­da­rė drau­dė­jų ir ap­draus­tų­jų įmo­kos, ku­rios, pa­ly­gin­ti su 2022 me­tais, pa­di­dė­jo dau­giau nei 14 %.

Ap­draus­tų­jų vi­so­mis so­cia­li­nio drau­di­mo rū­ši­mis as­me­nų skai­čius bu­vo 20 tūkst. žmo­nių di­des­nis nei 2022 me­tais. Tai yra iš vi­so ap­draus­tų­jų vi­so­mis so­cia­li­nio drau­di­mo rū­ši­mis bu­vo 1 mln. 430 tūkst. as­me­nų. Vi­du­ti­nės mė­ne­sio pa­ja­mos, nuo ku­rių skai­čiuo­ja­mos so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, bu­vo 1 tūkst. 717 eu­rų, tai yra 13 % di­des­nės ne­gu 2022 me­tais.

Sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų su­mo­kė­tų įmo­kų pri­skai­čiuo­ta 149 mln. eu­rų, tai yra 23,5 % dau­giau nei 2022 me­tais. Iš vals­ty­bės biu­dže­to bu­vo skir­ta 2 mlrd. 742 mln. eu­rų, iš jų pa­grin­di­nei (ben­dra­jai) pen­si­jos da­liai kom­pen­suo­ti – 2 mlrd. 740 mln. eu­rų. Vien­kar­ti­nei drau­di­mo iš­mo­kai, ap­draus­ta­jam mi­rus dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo dar­be, – 2 mln. eu­rų. 2023 me­tais pri­skai­čiuo­tos iš­lai­dos sie­kė 6 mlrd. 313 mln. eu­rų ir, pa­ly­gin­ti su 2022 me­tais, pa­di­dė­jo 13 %.

Iš­lai­dos pa­gal drau­di­mo rū­šis pa­si­skirs­tė taip. Di­džiau­sią iš­lai­dų da­lį – 78 % su­da­rė pen­si­jos, joms iš­mo­kė­ti 2023 me­tais bu­vo skir­ta 4,9 mlrd. eu­rų, 2022 me­tais – 4,3 mlrd. eu­rų. Vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja, tu­rint bū­ti­ną­jį sta­žą, 2023 me­tų gruo­džio mė­ne­sį bu­vo 574 eu­rai ir, pa­ly­gi­nus su 2022 me­tais, pa­di­dė­jo 14,4 %, ar­ba dau­giau nei 72 eu­rais. Li­gos iš­mo­koms 2023 me­tais iš­leis­ta 436 mln. eu­rų, ar­ba 7 % vi­sų biu­dže­to iš­lai­dų, tai yra 14,5 mln. eu­rų ma­žiau nei 2022 me­tais. Mo­ti­nys­tės, tė­vys­tės, vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­koms iš­leis­ta 438 mln. eu­rų, ar­ba 6,9 % vi­sų biu­dže­to iš­lai­dų, tai yra 10 %, ar­ba 40 mln. eu­rų, dau­giau nei 2022 me­tais. Ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­koms iš­leis­ta 385 mln. eu­rų, ar­ba 6 % vi­sų iš­lai­dų, tai yra 35 % dau­giau nei 2022 me­tais. Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų drau­di­mo iš­lai­dos sie­kė 39 mln. eu­rų, ar­ba su­da­rė 0,6 % vi­sų iš­lai­dų. Šiai drau­di­mo rū­šiai pa­nau­do­ta 3,4 mln. dau­giau nei 2022 me­tais. Fon­do veik­los są­nau­dos su­da­rė 106 mln. eu­rų, ar­ba 1,7 % vi­sų iš­lai­dų, ir bu­vo 7 mln. eu­rų di­des­nės nei 2022 me­tais. Ad­mi­nist­ra­vi­mo įstai­gų są­nau­dų pri­skai­čiuo­ta 99 mln. eu­rų, iš jų 79 mln. eu­rų su­da­rė dar­bo už­mo­kes­tis. 2023 me­tais vi­sos so­cia­li­nio drau­di­mo rū­šys bu­vo su­ba­lan­suo­tos, su­rink­tos įmo­kos vir­ši­jo iš­lai­das.

„Sod­ros“ biu­dže­to 2023 me­tų re­zul­ta­tas yra tei­gia­mas, pa­ja­mos 835 mln. eu­rų vir­ši­jo iš­lai­das. Re­zer­vi­nio fon­do są­skai­to­je 2023 me­tų pa­bai­go­je bu­vo 2 mlrd. 714 mln. eu­rų, tai yra 43 % vi­so fon­do iš­lai­dų su­mos, ar­ba 3,8 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. 2022 me­tų pa­bai­go­je Re­zer­vi­nį fon­dą su­da­rė 1 mlrd. 962 mln. eu­rų.

Ak­tu­a­lūs 2023 me­tų Ga­ran­ti­nio fon­do biu­dže­to vyk­dy­mo as­pek­tai yra šie. Lė­šų li­ku­tis 2023 me­tų pra­džio­je bu­vo be­veik 126 mln. eu­rų. Įplau­kos per 2023 me­tus su­da­rė 43,6 mln. eu­rų, iš jų 39,2 mln. eu­rų – darb­da­vių įmo­kos, 3,7 mln. eu­rų – pa­ja­mos už in­ves­tuo­tas lai­ki­nai lais­vas Ga­ran­ti­nio fon­do lė­šas. Iš­lai­dos – 17,9 mln. eu­rų, iš jų 17,6 mln. – iš­mo­kos ban­kru­tuo­jan­čių, ban­kru­ta­vu­sių ar lik­vi­duo­tų dėl ban­kro­to įmo­nių dar­buo­to­jams pa­gal teis­mo nu­tar­ti­mi ar kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo spren­di­mu pa­tvir­tin­tas dar­buo­to­jų rei­ka­la­vi­mų su­mas, 228 tūkst. eu­rų – fon­do ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos. Iš­mo­kas ga­vo 5,5 tūkst. ban­kru­tuo­jan­čių ir ban­kru­ta­vu­sių įmo­nių dar­buo­to­jų, iš­mo­kos dy­dis vie­nam dar­buo­to­jui – 3,2 tūkst. eu­rų. Lė­šų li­ku­tis 2023 me­tų pa­bai­go­je – 151,6 mln. eu­rų.

Ak­tu­a­lūs 2023 me­tų Il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų fon­do biu­dže­to vyk­dy­mo as­pek­tai yra šie. Lė­šų li­ku­tis 2023 me­tų pra­džio­je bu­vo 139 mln. eu­rų. Įplau­kos per 2023 me­tus su­da­rė 43,3 mln. eu­rų, iš jų 3,9 mln. eu­rų – darb­da­vių įmo­kos, 3,8 mln. eu­rų – pa­ja­mos už in­ves­tuo­tas lai­ki­nai lais­vas il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų fon­dų lė­šas. Iš­lai­dos su­da­rė 12,1 mln. eu­rų, iš jų 11,9 mln. eu­rų – iš­mo­kos dar­buo­to­jams, 227,3 tūkst. eu­rų – fon­do ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos. 2023 me­tų iš­mo­kų iš­mo­kė­ta 5,3 tūkst. ga­vė­jų, tai yra 2,7 % dau­giau nei 2022 me­tais. Lė­šų li­ku­tis 2023 me­tų pa­bai­go­je – 170 mln. eu­rų.

Pra­šy­čiau pri­tar­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ir pa­tvir­tin­ti 2023 me­tų vals­ty­bės so­cia­li­nių fon­dų me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nį, ku­rį su­da­ro Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nys, Ga­ran­ti­nio fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nys ir Il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nys. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui, mi­nist­re. Pri­sės­ki­te į lo­žę, o į tri­bū­ną kvie­čiu…

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dar aš tu­riu vie­ną Pen­si­jų anui­te­tų pro­jek­tą…

PIRMININKĖ. Taip, bet čia, man at­ro­do, žmo­nės, ko­le­gos, už­si­ra­šo po kiek­vie­no. Tai pir­ma ši­tą iš­spręs­ki­me. Da­bar kvie­čiu vals­ty­bės kon­tro­lie­rių M. Ma­ci­jaus­ką. Mo­ni­ka, luk­tel­ki­te ir po to ko­le­gos už­duos klau­si­mus.

M. MACIJAUSKAS. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do kon­so­li­duo­to­sios fi­nan­si­nės ir biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tos su­da­ro­mos kau­pi­mo prin­ci­pu, to­dėl nu­sta­ty­ti sis­te­mi­niai ap­skai­tos tvar­ky­mo trū­ku­mai tu­rė­jo įta­kos au­di­to­ri­jos nuo­mo­nei dėl abie­jų šių ata­skai­tų rin­ki­nių. Dėl fon­do 2023 me­tų kon­so­li­duo­tų­jų fi­nan­si­nių ir biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tų rin­ki­nių pa­reiš­kė­me są­ly­gi­nes nuo­mo­nes. Anks­tes­nio au­di­to me­tu bu­vo­me nu­sta­tę, jog fon­do ap­skai­to­je ne­įre­gist­ruo­ja­ma da­lis fon­do įsi­pa­rei­go­ji­mų ir są­nau­dų, su­si­ju­sių su as­me­nims pa­skir­to­mis ir dėl įvai­rių prie­žas­čių jų ne­pa­sie­ku­sio­mis so­cia­li­nė­mis iš­mo­ko­mis. VSDF val­dy­ba įgy­ven­din­da­ma jai teik­tą re­ko­men­da­ci­ją ėmė­si veiks­mų šiam sis­te­mi­niam ap­skai­tos tvar­ky­mo trū­ku­mui ša­lin­ti, už­re­gist­ra­vo pas­ta­rų­jų tre­jų me­tų pa­skir­tas vien­kar­ti­nes iš­mo­kas, pa­pil­do­mai krei­pė­si į jų ga­vė­jus ir da­lį jų iš­mo­kė­jo. Vis­gi pe­ri­odi­nių ir da­lies vien­kar­ti­nių iš­mo­kų dėl di­de­lių ad­mi­nist­ra­ci­nių są­nau­dų ne­spė­jo įver­tin­ti ir už­re­gist­ruo­ti ap­skai­to­je. Dėl šių prie­žas­čių ne­ga­li­me pa­tvir­tin­ti, ko­kia su­ma yra su­ma­žin­tos fon­do mo­kė­ti­nos so­cia­li­nės iš­mo­kos, so­cia­li­nių iš­mo­kų są­nau­dos, gau­ti­nos su­mos ir fi­nan­sa­vi­mo pa­ja­mos, o ei­na­mų­jų me­tų re­zul­ta­tas ir gry­na­sis tur­tas pa­di­din­ti. Fon­do val­dy­ba pla­nuo­ja pa­teik­tą re­ko­men­da­ci­ją įgy­ven­din­ti iki 2027 me­tų pa­bai­gos su­kū­rus nau­ją pro­gra­mi­nės įran­gos mo­du­lį.

Au­di­to me­tu nu­sta­tė­me, jog ap­skai­čiuo­jant ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kas ne­tiks­liai įver­ti­na­mos as­me­nų už­sie­nio ša­ly­se gau­tos drau­džia­mo­sios pa­ja­mos ir lai­ko­tar­piai, o dėl au­to­ma­ti­niu bū­du ne­iden­ti­fi­kuo­tų duo­me­nų pa­si­kei­ti­mų re­gist­ruo­se at­si­tik­ti­nių klai­dų mas­tas tarp vi­sų šių iš­mo­kų ga­li su­da­ry­ti apie 7 mln. eu­rų. At­si­žvel­gę į tai, VSDF val­dy­bai re­ko­men­da­vo­me nu­sta­ty­ti pa­pil­do­mas vi­daus kon­tro­lės dar­bo pro­ce­dū­ras, už­tik­ri­nan­čias tei­sin­gą duo­me­nų įver­ti­ni­mą. Duo­me­nų iš­krai­py­mus lė­mė ir tai, jog iš as­me­nų gau­ti­nos so­cia­li­nių iš­mo­kų per­mo­kos nu­ver­ti­na­mos anks­čiau, nei at­si­ran­da jų nu­ver­tė­ji­mo po­žy­mių, to­dėl ne­ga­lė­jo­me pa­tvir­tin­ti, kiek yra su­ma­žin­tas jų li­ku­tis, pa­di­din­tos nu­ver­tė­ji­mo są­nau­dos ir su­ma­žin­tas me­tų re­zul­ta­tas.

Tei­gia­mi Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do veik­los re­zul­ta­tai lei­džia kaup­ti re­zer­vą, pa­laips­niui ar­tė­ti prie tei­sės ak­tuo­se nu­sta­ty­to pa­siek­ti­no me­ti­nių fon­do iš­lai­dų dy­džio. 2023 me­tų pa­bai­go­je fon­do re­zer­vas su­da­rė 2,7 mlrd. eu­rų, iki 2026 me­tų pa­bai­gos prog­no­zuo­ja­mas au­gi­mas iki 4,2 mlrd. eu­rų. At­krei­pia­me dė­me­sį, kad šis re­zer­vas vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­koms fi­nan­suo­ti ga­li bū­ti nau­do­ja­mas tik iš­skir­ti­niais at­ve­jais, va­do­vau­jan­tis Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­niu įsta­ty­mu, nu­sta­čius ir pa­skel­bus iš­skir­ti­nes ap­lin­ky­bės ir kai dėl šių ap­lin­ky­bių at­si­ra­di­mo ne­pa­kan­ka fon­do biu­dže­to ati­tin­ka­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo rū­šies pa­ja­mų. Vis­gi siek­ti­nas vie­ne­rių me­tų fon­do iš­lai­dų dy­džio re­zer­vas iš es­mės ga­lė­tų ten­kin­ti tik trum­pa­lai­kį dėl eko­no­mi­nių svy­ra­vi­mų su­si­da­riu­sį fi­nan­sa­vi­mo po­rei­kį. Sa­vo, kaip fis­ka­li­nės ins­ti­tu­ci­jos, iš­va­do­se esa­me pa­žy­mė­ję, jog at­ei­ty­je dėl vi­suo­me­nės se­nė­ji­mo, ti­kė­ti­na, kils vis dau­giau iš­šū­kių sie­kiant fi­nan­suo­ti di­dė­sian­čius įsi­pa­rei­go­ji­mus pen­si­jų iš­mo­koms, to­dėl pri­imant spren­di­mus, ku­rie vei­kia pen­si­jų sis­te­mos tva­ru­mą, svar­bu į juos at­si­žvelg­ti ir nu­ma­ty­ti tva­rius pa­ja­mų šal­ti­nius.

Bai­giant, ma­nau, svar­bu pa­mi­nė­ti „Sod­ro­je“ pa­laips­niui vyks­tan­čius struk­tū­ros ir veik­lų op­ti­mi­za­vi­mo pro­ce­sus, ku­rie pa­dės už­tik­rin­ti ra­cio­na­lų iš­tek­lių nau­do­ji­mą ir efek­ty­vią fon­do ad­mi­nist­ra­ci­jos veik­lą. Įgy­ven­di­nant Vals­ty­bės kon­tro­lės re­ko­men­da­ci­ją dėl fon­do ad­mi­nist­ra­vi­mo įstai­gų su­jun­gi­mo į vie­ną ju­ri­di­nį as­me­nį, ju­ri­di­nių as­me­nų skai­čius bu­vo su­ma­žin­tas nuo 13 iki 5, nuo­sek­liai cen­tra­li­zuo­ja­mos funk­ci­jos, ku­ria­mas at­ski­ras Mo­kė­ji­mų cen­tras, tap­sian­tis vi­sų „Sod­ros“ iš­mo­kų mo­kė­ji­mų cen­tru. VSDF val­dy­ba nu­ma­to, kad 2028 me­tais bus su­da­ry­tos prie­lai­dos ir pa­reng­ta tin­ka­ma ap­lin­ka VSDF ad­mi­nist­ra­vi­mo įstai­goms tap­ti vie­nu ju­ri­di­niu as­me­niu.

To­liau apie Ga­ran­ti­nio fon­do 2023 me­tų tiek biu­dže­to vyk­dy­mo, tiek fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nius. Vi­sais reikš­min­gais at­žvil­giais rin­ki­niai yra tei­sin­gi, to­dėl dėl jų pa­reiš­kia­me be­są­ly­gi­nes nuo­mo­nes. Fon­do ad­mi­nist­ra­to­rius, įgy­ven­din­da­mas pra­ėju­sio au­di­to me­tu teik­tą re­ko­men­da­ci­ją, iden­ti­fi­ka­vo anks­tes­niais lai­ko­tar­piais pa­skir­tas ir ga­vė­jų ne­pa­sie­ku­sias iš­mo­kas ir jas as­me­nims iš­mo­kė­jo 2023 me­tais.

Dėl Il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų fon­do 2023 me­tų biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tų rin­ki­nio pa­reiš­kė­me be­są­ly­gi­nę nuo­mo­nę, dėl fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nio – są­ly­gi­nę. Są­ly­gi­nę nuo­mo­nę lė­mė iš­krai­py­mai 2023 me­tų pra­džio­je, nu­sta­ty­ti anks­tes­nio au­di­to me­tu. Kaip ir Ga­ran­ti­nio fon­do at­ve­ju, šio fon­do ad­mi­nist­ra­to­rius, įgy­ven­din­da­mas re­ko­men­da­ci­jas, iden­ti­fi­ka­vo ir as­me­nims iš­mo­kė­jo anks­tes­niais lai­ko­tar­piais jų ne­pa­sie­ku­sias iš­mo­kas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už pri­sta­ty­mą. Da­bar klau­si­mų ra­tas. Pir­ma­sis vėl pa­gal pri­klau­so­my­bę frak­ci­jai klau­sia D. Ke­pe­nis. Ki­tas bus L. Ku­ku­rai­tis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. No­riu pa­dė­ko­ti ger­bia­mam M. Ma­ci­jaus­kui už tik­rai daž­nai ma­to­mą jū­sų dar­bą, re­zul­ta­tus. Ypač kai kal­ba­me apie „at­ra­di­mus“ ener­ge­ti­kos sis­te­mo­je, ku­rie čia su­dre­bi­no mū­sų ša­lį, ar­ba tuos krau­pius skai­čius, ku­riuos jūs pa­tei­kė­te pa­si­bai­gus pan­de­mi­jai. 3,5 mlrd. eu­rų ab­so­liu­čiai iš­taš­ky­ti be ga­lio­jan­čio reg­la­men­to. Tai pa­sa­ky­ki­te, kaip se­ka­si taip dirb­ti, ar tik­rai vi­si plo­ja, ar bū­na ir sun­kes­nių die­nų, kad pas­kui ne­ga­li už­mig­ti? At­ro­do, pa­sa­kei tie­są ir pas­kui ne­ga­li už­mig­ti. Ger­bia­mas Min­dau­gai, kaip ta­da?

PIRMININKĖ. Vėl esu dvi­pras­miš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je, kaip ar… dėl žo­džio su­tei­ki­mo pa­gal Sta­tu­tą. Ma­tyt, teks mums jį pa­tai­sy­ti. Bet aš ma­nau, kad Vals­ty­bės kon­tro­lė bus pa­kvies­ta ir tu­rės pro­gą ko­mi­te­tuo­se ap­svars­ty­ti. Ne­ži­nau, Mo­ni­ka, ar jūs no­rė­tu­mė­te?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tik ga­liu pri­si­dė­ti prie pa­dė­kų Vals­ty­bės kon­tro­lei už ak­ty­vų dar­bą ir tei­kia­mas pa­sta­bas. Nors ir ne­su­tin­ku su ger­bia­mo Dai­niaus tu­ri­niu, bet vis tiek dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia L. Ku­ku­rai­tis. Ki­tas – A. Sy­sas.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš iš pra­džių pa­sta­bą, pas­kui klau­si­mą. Pa­sta­ba bū­tų apie prem­je­rės pri­sta­ty­mą, kur skaid­rė bu­vo apie so­cia­li­nę ap­sau­gą, kad su­val­dy­tas skur­do ri­zi­kos ir so­cia­li­nės at­skir­ties au­gi­mas. Pri­min­siu, kad nuo 2017 me­tų iki 2020 me­tų skur­do ri­zi­ka ir so­cia­li­nė at­skir­tis ma­žė­jo. Tai gal­būt reik­tų skaid­rę per­va­din­ti, kad su­val­dy­tas skur­do ri­zi­kos ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­žė­ji­mas, nes per jū­sų ka­den­ci­ją skai­čiai at­šo­ko at­gal į 2018 me­tų lyg­me­nį. Tai čia dau­giau pa­sta­ba.

O da­bar klau­si­mas iš to, ką jūs pri­sta­tė­te. Aiš­ku, la­bai džiu­gu, kad „Sod­ros“ fon­dai yra tva­rūs ir, at­ro­do, vi­sai ne­blo­gos tos per­spek­ty­vos, ku­rias jūs pri­sta­tė­te va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je. Bet, kal­bant apie pen­si­nin­kų skur­dą, pa­gal pas­ku­ti­nius duo­me­nis, ab­so­liu­tus pen­si­nin­kų skur­das iš­au­go ir tai tur­būt tik­rai yra ne­ri­mą ke­lian­ti si­tu­a­ci­ja – 5,3 %, o 2021 ar­ba 2020 me­tais…

PIRMININKĖ. Lai­kas, trum­pin­ki­te.

L. KUKURAITIS (DFVL). …bu­vo 1,9 %. Tai nuo 1,9 % iki 5,3 % yra žen­klus po­ky­tis, san­ty­ki­nis skur­das lai­ko­si ties 3,6 %. Kaip ši­tuos fon­dus ga­li­me pa­nau­do­ti, kad skur­das ma­žė­tų, kad ne tik pieš­tu­me ge­rą at­ei­tį, kaip va­kar nu­pie­šė­te?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas Li­nai, jūs pui­kiai su­pran­ta­te, nuo ko pri­klau­so ab­so­liu­taus skur­do ro­dik­liai. Ab­so­liu­taus skur­do ro­dik­liai pri­klau­so nuo to, ko­kį mes nu­sta­to­me mi­ni­ma­lių var­to­ji­mo po­rei­kių dy­dį. Ir bū­tent to­dėl, kad ji­sai spur­ta­vo, ir mes tik­rai ga­na žen­kliai jį pa­di­di­no­me, nes, aiš­ku, au­go ir kai­nos, au­go ir ki­ti in­di­ka­to­riai, mi­ni­ma­lių var­to­ji­mo po­rei­kių dy­dis au­go. Na­tū­ra­lu, au­gant jam, di­dė­ja ir žmo­nių skai­čius. Bet, ne­pai­sant to, aš ma­nau, mes pri­va­lo­me spręs­ti ir san­ty­ki­nio skur­do pro­ble­mą pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių, ir ab­so­liu­taus skur­do pro­ble­mą. Tie­siog rei­kia, tu­rint ri­bo­tus iš­tek­lius, vi­sa­da ras­ti tam taik­liau­sias prie­mo­nes. Pen­si­jų au­gi­mas yra vie­na iš da­lių. Aiš­ku, yra žmo­nių, ku­rie gau­na ma­žes­nes ne­gu vi­du­ti­nes pen­si­jas, ir čia yra ki­ta pro­ble­ma, ko ger­bia­ma Lai­ma klau­sė, ką da­ry­ti su tais, ku­rie dau­giau už­dir­ba. Tai čia tos nuo­la­ti­nės tei­sin­gu­mo pa­ieš­kos. Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad po­ky­tis, ku­ris bu­vo pa­da­ry­tas dėl tos pa­čios ba­zi­nės pen­si­jos nuo 15 iki 30 me­tų, iš da­lies spren­dė pa­čias ma­žiau­sias pen­si­jas gau­nan­čių žmo­nių pro­ble­mas. Na, o pa­ti di­džiau­sia prie­žas­tis, ku­ri nuo pat ne­pri­klau­so­my­bės lai­kų mums ne­lei­džia iš­bris­ti iš to san­ty­ki­nio skur­do pa­na­šaus ly­gio, kad ir ko­kia Vy­riau­sy­bė bū­tų, yra la­bai že­ma pen­si­jų ba­zė, nuo ku­rios mes at­si­spy­rė­me. Da­bar tai, kad ar­tė­ja­me prie vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio 50 % pa­kei­ti­mo nor­mos, yra po­zi­ty­vus sig­na­las, rei­kia tie­siog ne­su­sto­ti ir to­liau in­dek­suo­ti tas pen­si­jas. Ly­giai taip pat svar­bu yra at­kreip­ti dė­me­sį į šal­pos pen­si­jų pro­ble­mas, ku­rios vis dar eg­zis­tuo­ja, na ir įma­no­mai la­biau vi­soms vy­riau­sy­bėms tu­rė­ti pri­ori­te­tą di­din­ti pen­si­nin­kų pa­ja­mas.

PIRMININKĖ. Dė­kui. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų apie įver­ti­ni­mą –vėl są­ly­gi­nį, nes ir per­nai jū­sų to pa­ties klau­siau. Yra daug smul­kių da­ly­kų, ku­rie ne­pa­da­ry­ti. Pa­tei­ki­mų, ly­gi­nant su biu­dže­tu, ne­bu­vo to­kių, kad rei­kė­jo pa­teik­ti pa­žan­gos ata­skai­tą. Čia tik su­jun­gia­me vi­sus į vie­ną vie­tą. Tų smul­kių klai­dų vi­są lai­ką la­bai daug ir jų ne ma­žė­ja, o dau­gė­ja. Ma­no klau­si­mas: ką rei­kia pa­da­ry­ti, kad tų klai­dų, ku­rias ran­da Vals­ty­bės kon­tro­lė, bū­tų ma­žiau?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). At­sa­ky­mas – mo­ky­tis vi­są gy­ve­ni­mą, at­si­pra­šau, ir ban­dy­ti ne­kar­to­ti tų klai­dų, į ku­rias at­krei­pė dė­me­sį Vals­ty­bės kon­tro­lė. Bet ly­giai taip pat daug kas spren­džia­ma cen­tra­li­zuo­jant tam tik­rus da­ly­kus ir tuos pa­čius duo­me­nis ar ap­skai­tos sis­te­mas kei­čiant. Vis dėl­to tur­būt vyks­ta tam tik­ri pro­ce­sai, ku­rie pa­de­da iš­veng­ti tų klai­dų, ta­čiau, ma­tyt, yra ir žmo­giš­kų­jų fak­to­rių, ir ki­tų da­ly­kų. Bet aš ma­ny­čiau, kad tų klai­dų mas­tas, ma­žų, smul­kių klai­dų mas­tas tu­ri ne­di­de­lę įta­ką pa­grin­di­niam da­ly­kui – bū­tent „Sod­ros“ pa­ja­mų sta­bi­lu­mui ir ki­tiems svar­biems da­ly­kams. Mo­ky­si­mės tų klai­dų tu­rė­ti vis ma­žiau ir ma­žiau. At­si­žvelg­si­me į pa­sta­bas, ku­rias kas­met gau­na­me, ir ti­kiuo­si, kad jau ki­tais me­tais, jei­gu dar čia sto­vė­siu to­je tri­bū­no­je, jūs man sa­ky­si­te, kad klai­dų ra­do­te ma­žiau.

PIRMININKĖ. Dė­kui. A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų ir Vals­ty­bės kon­tro­lės va­do­vui, tik­riau­siai gal ir mi­nist­rė pa­pil­dys, iš vie­šų­jų fi­nan­sų val­dy­mo. Vis dėl­to ste­bint ir 2022, ir 2023 me­tus, kai bu­vo di­di­na­mos įvai­riau­sios iš­lai­dos, jos iš da­lies bu­vo pa­den­gia­mos in­flia­ci­nė­mis pa­ja­mo­mis. Ži­no­me, kuo aukš­tes­nė in­flia­ci­ja, tuo di­des­nės pa­ja­mos. Da­bar vis gir­džiu, kad eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja nė­ra iš ge­rė­jan­čių, ir ga­liu pa­sa­ky­ti: per daug pa­gy­ros. Jei­gu ana­li­zuo­si­me, vien du as­pek­tus no­rė­čiau pa­lies­ti. Ša­lies ūkio dar­buo­to­jų vi­du­ti­nio mė­ne­si­nio dar­bo už­mo­kes­čio in­dek­sas, ly­gi­nant bru­to, ne­to ir re­a­lų. Re­a­lus fak­tiš­kai dar tik šių me­tų I ket­vir­tį pa­si­vi­jo, bet dar ne­pa­sie­kė net iki­pan­de­mi­nio lai­ko­tar­pio. O jei­gu ana­li­zuo­si­me su var­to­to­jų kai­nų in­dek­su re­a­laus dar­bo už­mo­kes­čio in­dek­są, fak­tiš­kai ir­gi di­džiau­sias kri­ti­mas bu­vo 2022 ir 2023 me­tais, bet ir­gi dar ne­pa­siek­tas 2019 me­tų ro­dik­lis. Kaip ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti?

PIRMININKĖ. Mi­nist­re, jūs pir­ma, o po to aš su­teik­siu, jei­gu su­tin­ka vals­ty­bės kon­tro­lie­rius at­sa­ky­ti, kad po to aš ne­įsi­vel­čiau į ko­kius nors, kad pa­gal Sta­tu­tą ne­pri­va­lu at­sa­ky­ti kon­tro­lie­riui, bet jei­gu su­tin­ka… Taip yra Sta­tu­to straips­ny­je nu­ro­dy­ta, kad at­sa­ko tik Vy­riau­sy­bės na­riai. Bet jei­gu kon­tro­lie­rius su­tin­ka, tai pa­ko­men­tuos. Ir jei­gu pri­si­me­na­te dar čia po­ros ko­le­gų re­ak­ci­jas į ki­tus klau­si­mus, tai ir­gi. Bet pra­dė­ki­me da­bar nuo mi­nist­rės. Pra­šom.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš tai siū­ly­čiau, tuos mak­ro­e­ko­no­mi­nius ro­dik­lius vi­sus mes ga­li­me ban­dy­ti ap­tar­ti ir ko­mi­te­te ana­li­zuo­da­mi tas ata­skai­tas, nes tik­rai il­gas po­kal­bis ga­li bū­ti. Tos ten­den­ci­jos, ma­no aki­mis, yra ir iš­šū­kiai, ir ga­li­my­bės, jei­gu tei­sin­gai su­pran­tu, nes daug kas pri­klau­so nuo to, ko­kius spren­di­mus mes tai­ky­si­me su­val­dy­da­mi vie­nus ar ki­tus pro­ce­sus. Čia ly­giai taip pat kaip ir dėl de­mo­gra­finių ten­den­ci­jų, ar ne? Ar tas spau­di­mas bus pa­ke­lia­mas, ar ne­pa­ke­lia­mas? Tai ir pri­klau­sys nuo to, kaip augs mū­sų dar­bo už­mo­kes­tis, kaip mū­sų ver­slai au­to­ma­ti­zuo­sis, skait­me­ni­zuo­sis, kurs aukš­tes­nės pri­dė­ti­nės ver­tės eko­no­mi­ką ir ar mes ga­lė­si­me tą dir­ban­čių žmo­nių skai­čiaus su­si­trau­ki­mą iš­nau­do­ti kaip ga­li­my­bę, o ne kaip ri­zi­ką ir grės­mę. Tai čia tur­būt ir ki­ti in­di­ka­to­riai, ku­riuos jūs mi­ni­te, ga­li bū­ti mums sig­na­las, kad tu­ri bū­ti mū­sų spren­di­mai pri­ima­mi at­si­žvel­giant į tai, ko­kia yra re­a­li mū­sų si­tu­a­ci­ja, bet aš siū­ly­čiau gal tą dis­ku­si­ją pa­lik­ti ko­mi­te­tams, kur ga­lė­tu­me da­ly­kiš­kiau ir stra­te­giš­kiau iš paukš­čio skry­džio pa­dė­lio­ti ben­drą vaiz­dą.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas Min­dau­gai, jei­gu ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti.

M. MACIJAUSKAS. Ačiū už klau­si­mą, bet su­grįž­tant prie to, ko ger­bia­mas Sei­mo na­rys klau­sė, Vals­ty­bės kon­tro­lė jau dau­gy­bę me­tų mi­ni, kad Vy­riau­sy­bės pri­si­i­ma­mi įsi­pa­rei­go­ji­mai dėl di­des­nio dar­bo už­mo­kes­čio ar ki­tų da­ly­kų daž­nu at­ve­ju ne­pa­deng­ti tva­rio­mis pa­ja­mo­mis. Dau­ge­lį me­tų mes siū­lė­me, kad tu­rė­tų bū­ti per­žiū­rė­ta mo­kes­ti­nė sis­te­ma ir įver­tin­ti tie vi­si trū­ku­mai ar­ba nu­ma­ty­tos tva­rios pa­ja­mos. Kaip tik ry­toj pla­nuo­ja­me pri­sta­ty­ti 2024–2027 me­tų val­džios sek­to­riaus fi­nan­sų ver­ti­ni­mo ata­skai­tą, ku­rio­je tam tik­rus da­ly­kus ga­lė­si­te ir iš­girs­ti.

PIRMININKĖ. Dė­kui. L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, iš tik­rų­jų džiu­gu, re­zer­vą tu­ri­me ga­na di­de­lį ir tik­rai ne­si­no­rė­tų pri­si­min­ti 2008 me­tų, kai mes kri­to­me į duo­bę prieš tai iš­švais­tę, iš­da­li­nę vi­są re­zer­vą. Ta­čiau ma­ne vi­sa­da jau­di­na, kad ta in­di­vi­du­a­lio­ji da­lis… Aš gal­vo­ju, kad mes ir tei­kė­me, kai svars­tė­me biu­dže­tą, kad rei­kia di­din­ti in­di­vi­du­a­lią da­lį bent vie­na de­šim­tą­ja pro­cen­ti­ne da­li­mi, tai jūs sa­kė­te, ne­už­teks biu­dže­te pi­ni­gų ir pri­trūk­si­me. Ar ne­ma­no­te, kad mes tu­rė­tu­me vis dėl­to vėl žiū­rė­ti, nes tai yra ta pa­kei­ti­mo nor­ma, nes la­bai svar­bu ska­tin­ti žmo­nes dirb­ti ir už­dirb­ti. Ir ki­tas mo­men­tas. Jūs sa­ko­te „pa­kei­ti­mo nor­ma“ – me­tų pra­džio­je ta pa­kei­ti­mo nor­ma ar me­tų pa­bai­go­je pa­kei­ti­mo nor­ma? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš vi­liuo­si, kad ir pra­džio­je, ir pa­bai­go­je me­tų, bet su­pran­tu jū­sų klau­si­mą, žiū­rė­si­me, kaip pa­vyks, ma­nau, kad pa­kei­ti­mo nor­mą tu­rė­si­me pa­siek­ti 2026 me­tais 50 %. Dėl in­di­vi­du­a­lios da­lies aš jums at­sa­ky­siu kaip į jū­sų pir­mą klau­si­mą, kai klau­sė­te prem­je­rei pri­sta­čius ata­skai­tą. Ma­nau, kad ga­li­me po tru­pu­tį grįž­ti prie for­mu­lės per­žiū­ros ir prie tos įta­kos, ku­rią ga­lė­tų tu­rė­ti in­di­vi­du­a­liai da­liai at­ski­rų žmo­nių su­mo­kė­tos įmo­kos, ir dis­ku­tuo­ti apie jų svo­rį, bet ne sku­bė­ti re­gist­ruo­ti siū­ly­mų, o tie­siog pa­ban­dy­ti apie juos ir su eks­per­tais, su vi­sais dis­ku­tuo­ti, kad tu­rė­tu­me kuo pla­tes­nį su­ta­ri­mą dėl po­ky­čių.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Tai­gi dėl pro­jek­to Nr. XIVP-3773, Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl 2023 me­tų pen­si­jų anui­te­tų fon­do me­ti­nių ata­skai­tų… Oi, at­si­pra­šau, ne tą įvar­di­nau, at­si­pra­šau. Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Vals­ty­bės so­cia­li­nių fon­dų me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­to Nr. XIVP-3772 pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je ne­bal­suo­ja­me, ta­čiau pa­ski­ria­me pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu SRDK ir kaip pa­pil­do­mą – Au­di­to ko­mi­te­tą. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 18 die­ną.

 

15.24 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Pen­si­jų anui­te­tų fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3773 (pa­tei­ki­mas)

 

Ir dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Pen­si­jų anui­te­tų fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3773. Pra­ne­šė­ja – M. Na­vic­kie­nė. Vė­liau pa­kvie­siu Vals­ty­bės kon­tro­lę. Pra­šau.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą „Dėl 2023 me­tų Pen­si­jų anui­te­tų fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tu siū­lau pa­tvir­tin­ti Pen­si­jų anui­te­tų fon­do 2023 me­tų ata­skai­tų rin­ki­nį. Ak­tu­a­liau­si 2023 me­tų Pen­si­jų anui­te­tų fon­do biu­dže­to vyk­dy­mo as­pek­tai yra šie. Ata­skai­tų duo­me­ni­mis, 2023 me­tais Pen­si­jų anui­te­tų fon­das ga­vo 13 mln. 28,8 tūkst. eu­rų pen­si­jų anui­te­tų įmo­kų pa­ja­mų ir pa­ty­rė 14 mln. 197 tūkst. eu­rų pa­grin­di­nės veik­los są­nau­dų. Iš jų 12 mln. 47,3 tūkst. eu­rų – tech­ni­nių ati­dė­ji­mų ver­tės pa­si­kei­ti­mas, 1 mln. 730,8 tūkst. eu­rų – pen­si­jų anui­te­tų iš­mo­kų są­nau­dos, 419,5 tūkst. eu­rų – val­dy­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo są­nau­dos. 2023 me­tų pa­bai­go­je fon­das dis­po­na­vo 39,8 mln. eu­rų tur­tu, 2022 me­tais – 25,3 mln. eu­rų. 2023 me­tais anui­te­tus įsi­gi­jo 877 as­me­nys, 2022 me­tais – 965 as­me­nys. Pen­si­jų anui­te­tų fon­do 2023 me­tų ata­skai­tų rin­ki­nio vals­ty­bi­nį au­di­tą at­li­ko Vals­ty­bės kon­tro­lė. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ir vals­ty­bės kon­tro­lie­rius M. Ma­ci­jaus­kas.

M. MACIJAUSKAS. Pen­si­jų anui­te­tų fon­do 2023 me­tų ata­skai­tų rin­ki­nys vi­sais reikš­min­gais at­žvil­giais tei­sin­gas. Au­di­to nuo­mo­nė yra be­są­ly­gi­nė. Svar­bu ir tai, au­di­to iš­va­do­je at­krei­pė­me dė­me­sį, jog svars­to­mi Pen­si­jų kau­pi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, su­si­ję su tei­sės ak­tais, kai da­ly­va­vi­mas tam­pa itin ap­sun­kin­tas ar­ba be­tiks­lis, nu­trauk­ti se­nat­vės pen­si­jų kau­pi­mą įtvir­ti­ni­mu ga­li nei­gia­mai pa­veik­ti fon­do veik­los tva­ru­mą. Svars­tyti pa­teik­tas pro­jek­tas su­po­nuo­ja ti­ki­my­bę, jog kau­pi­mą nu­trauks apie 20 % ak­ty­vių da­ly­vių. To­kia įta­ka fon­do veik­lai bū­tų reikš­min­ga, iš­aug­tų nau­jų pa­sko­lų po­rei­kis ad­mi­nist­ra­vi­mo są­nau­doms deng­ti ir nu­si­kel­tų tu­ri­mų pa­sko­lų grą­ži­ni­mo ter­mi­nai. Rei­kė­tų per­žiū­rė­ti fon­do in­ves­ta­vi­mo stra­te­gi­ją į ma­žiau pa­lan­kes­nę anui­te­tų di­di­ni­mui, ga­li­mas vals­ty­bės biu­dže­to do­ta­ci­jos po­rei­kis dėl tech­ni­nių ati­dė­ji­nių pa­den­gi­mo tur­tu. Dėl to pri­imant įsta­ty­mą bū­ti­na ne­pa­mirš­ti pen­si­jų kau­pi­mo es­mės, jo ge­ne­zės ir to, jog ši sis­te­ma dar tik įpu­sė­jo… sa­vo tiks­lo link. Tai svar­bu šian­die­ni­nio lū­kes­čio jai kon­teks­te. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Pa­si­žiū­rė­jau ata­skai­tą, ko­kią pa­tei­kė Vals­ty­bės kon­tro­lė, tai ma­tau, kad anui­te­tų pel­nas yra la­bai ne­di­de­lis – tik­tai 433,8 tūkst. ir 2 % pa­di­di­no­me anui­te­tų iš­mo­kas. Ar ne­ma­no­te, kad gal­būt ga­li­ma in­ves­tuo­ti ir žiū­rė­ti į in­ves­ta­vi­mo ga­li­my­bę ki­taip, kad už­dirb­tų fak­tiš­kai anui­te­tai, nes yra da­lis ati­dė­ju­sių, tik 87 % bu­vo nau­jai pa­si­ra­šę, ki­ti ati­dė­jo. Tai vie­nas klau­si­mas.

Kaip jūs gal­vo­ja­te, nes aš ma­tau pa­ja­mas ir iš­lai­das, žiū­rint ir ad­mi­nist­ra­vi­mo, koks tu­rė­tų bū­ti tas ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tis? Re­a­liai mes jį esa­me pa­tvir­ti­nę. Ma­tau, kad vi­są lai­ką yra lė­šų trū­ku­mas. Ką gal­vo­ja­te apie tai? Ačiū.

PIRMININKĖ. Pra­šau.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Dėl ad­mi­nist­ra­vi­mo lė­šų, taip, aš pri­tar­čiau, kad tas ad­mi­nist­ra­vi­mas vi­sa­da iš­ei­na bran­ges­nis, ne­gu mes esa­me nu­ma­tę. Ga­li­me grįž­ti prie ši­to klau­si­mo, ta­čiau ir­gi yra ga­na jaut­rus klau­si­mas. Rei­kė­tų iš­ana­li­zuo­ti prie­žas­tis, ta­čiau ne­at­mes­čiau to­kio spren­di­mo, kad ga­lė­tu­me prie klau­si­mo grįž­ti.

Dėl in­ves­ti­ci­nės grą­žos. Aš vis­gi ke­le­tą skai­čių ar­ba ap­skri­tai me­to­di­kos no­rė­čiau pa­teik­ti. Žo­džiu, ap­skri­tai pen­si­jų fon­dų re­zul­ta­tai 2023 me­tais bu­vo tei­gia­mi – apie 7,44 %. Tai yra svar­bus mo­men­tas, o pa­ti grą­ža, vi­sas Anui­te­tų fon­do tur­to ver­tės prie­au­gis pri­klau­so anui­te­tų ga­vė­jams. Tam tik­ra in­ves­ti­ci­nė grą­ža bu­vo įskai­čiuo­ta į pen­si­jų anui­te­tų dy­džius pen­si­jų anui­te­tų pa­sky­ri­mo mo­men­tu, o ki­ta da­lis, esant pa­lan­kiai si­tu­a­ci­jai, ga­li bū­ti pa­pil­do­mai pa­skirs­to­ma pen­si­jų anui­te­tų ga­vė­jams pa­gal pel­no pa­skirs­ty­mo me­to­di­ką. Jei­gu jūs klau­sia­te apie in­ves­ta­vi­mo ko­kias nors pla­tes­nes for­mas, tur­būt ga­li­ma bū­tų kel­ti ši­tą klau­si­mą, bet čia jau rei­kė­tų tar­tis ir su eks­per­tais, ir ban­dy­ti pa­da­ry­ti dis­ku­si­ją, gal net ir ko­mi­te­te. Jei­gu jums at­ro­dy­tų ji­nai tin­ka­ma, tai mes mie­lai da­ly­vau­tu­me ir ga­lė­tu­me ap­tar­ti to­kį da­ly­ką.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Į klau­si­mus at­sa­ky­ta. Dėl pro­jek­to Nr. XIVP-3773 ir­gi pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je ne­bal­suo­ja­me, bet pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu ski­ria­me SRDK. Pa­pil­do­mas – Au­di­to ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 18 die­ną.

Taip pat, ma­tau, re­pli­kuo­ti lau­kia J. Se­jo­nie­nė. Per­duo­du pir­mi­nin­ka­vi­mą Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jui V. Mi­ta­lui. Jis jau to­liau iš­spręs vi­sus klau­si­mus.

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Pra­šom.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš tik no­rė­čiau, kad ir ne­gau­siai čia mes dir­ba­me po­pie­tę, pa­svei­kin­ti uk­rai­nie­čius vai­kus, gim­na­zis­tus, de­vin­to­kus iš „Gra­vi­tas Scho­la“. (Plo­ji­mai)

 

15.31 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos draudi­mo fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3771 (patei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas. Kvie­čiu svei­ka­tos vi­ce­mi­nist­rą A. Peč­kaus­ką į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti jį.

A. PEČKAUSKAS. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, leis­ki­te trum­pai pri­sta­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nio pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tą. Šiuo pro­jek­tu siū­lo­ma pa­tvir­tin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­nį. Na ir ke­le­tas fak­tų apie jį. 2023 me­tais iš vi­so bu­vo su­rink­ta be­veik 3,34 mlrd. eu­rų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to pa­ja­mų. 2023 me­tų pa­ja­mų pla­nas vir­šy­tas 9 %. Gau­ta 289 mln. eu­rų dau­giau įplau­kų, nei bu­vo pla­nuo­ta. Pra­ėju­sių me­tų šio biu­dže­to iš­lai­dos pa­gal pri­si­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus su­da­rė be­veik 3,26 mlrd. eu­rų ir ne­vir­ši­jo gau­ti­nų pa­ja­mų. Iš­lai­dų pla­nas, ver­ti­nant skir­tas biu­dže­to ir re­zer­vo lė­šas, įvyk­dy­tas 97 %.

2023 me­tais di­de­lis dė­me­sys bu­vo ski­ria­mas as­mens svei­ka­tos pa­slau­gų lau­ki­mo ei­lėms ma­žin­ti. Šiuo tiks­lu po I pus­me­čio ir me­tų pa­bai­go­je bu­vo įver­tin­tos ir, at­si­žvel­giant į Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ga­li­my­bes, pa­pil­do­mais 130 mln. eu­rų ap­mo­kė­tos virš­su­tar­ti­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos. Nuo lap­kri­čio 1 die­nos bu­vo in­dek­suo­tos as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ba­zi­nės kai­nos, sie­kiant su­da­ry­ti są­ly­gas nuo 2024 me­tų sau­sio mė­ne­sio as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms pa­di­din­ti dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tį. Tam, kad nuo 2023 m. lap­kri­čio 1 d. su gy­dy­mo įstai­go­mis bū­tų at­si­skai­ty­ta in­dek­suo­to­mis kai­no­mis, skir­ta pa­pil­do­ma 28 mln. eu­rų lė­šų su­ma. Re­zul­ta­tas: 2023 me­tais slau­gy­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis už eta­tą vi­du­ti­niš­kai ki­lo 14 %, gy­dy­to­jų – 18 %.

Sie­kiant su­ma­žin­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų įsi­gi­ji­mo iš­lai­das, ten­kan­čias prie­mo­koms, nuo 2023 m. lie­pos 1 d. pa­den­gia­mos pa­cien­to prie­mo­kos, kai su­kau­pia­mas prie­mo­kų krep­še­lis. Va­di­na­si, pa­den­gia­mos pa­cien­to prie­mo­kos, kai už vais­tus su ma­žiau­sia prie­mo­ka su­kaup­ta prie­mo­kų su­ma su­da­ro 48 eu­rus 36 cen­tus, tai yra trys vi­du­ti­nės pa­cien­to me­ti­nės prie­mo­kos. 2023 me­tų II pus­me­tį pa­cien­to prie­mo­kos bu­vo pa­deng­tos be­veik 65 tūkst. as­me­nų, su­kau­pu­sių šį prie­mo­kų krep­še­lį. Su­ma su­da­rė be­veik 2 mln. eu­rų.

2023 me­tais Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to re­zer­vą su­da­rė be­veik 689 mln. eu­rų. 2023 me­tais re­zer­vo lė­šos, 301 mln. eu­rų, bu­vo skir­ta šiems tiks­lams: 77 mln. eu­rų – su­teik­toms virš­su­tar­ti­nėms as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms, 80 mln. eu­rų – kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių kre­di­ti­niam įsi­sko­li­ni­mui ma­žin­ti, 60 mln. eu­rų – sta­cio­na­ri­nes as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kian­čių as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų sku­bio­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riuo­se su­teik­toms pa­slau­goms kom­pen­suo­ti, 84,5 mln. eu­rų – ki­tiems tiks­lams. Čia kal­ba­me apie COVID-19 li­gos vak­ci­na­ci­jos ir gy­dy­mo pro­gra­mą, apie tarp­vals­ty­bi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros ap­mo­kė­ji­mą, apie pri­ori­te­ti­nių or­to­pe­di­jos tech­ni­nių prie­mo­nių ir klau­sos apa­ra­tų po­kla­siui pri­ski­ria­mų prie­mo­nių ba­zi­nių kai­nų ba­lo ver­tės at­kū­ri­mą, ba­zi­nių kai­nų in­dek­sa­vi­mą ir ki­tus po­rei­kius. 2023 me­tų pa­nau­do­ta re­zer­vo lė­šų su­ma iš vi­so su­da­rė 295 mln. eu­rų. 2023 m. gruo­džio 31 d. re­zer­vo li­ku­tis su­da­rė 394 mln. eu­rų.

2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do me­ti­nių ata­skai­tų rin­ki­niui pri­ta­rė ir Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­ba. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar M. Ma­ci­jaus­kas, vals­ty­bės kon­tro­lie­rius, taip pat pri­sta­tys Vals­ty­bės kon­tro­lės… Pra­šom.

M. MACIJAUSKAS. 2023 me­tų Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do kon­so­li­duo­tų­jų biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tų rin­ki­nys vi­sais reikš­min­gais at­žvil­giais tei­sin­gas. Dėl jo pa­reiš­kė­me be­są­ly­gi­nę nuo­mo­nę. Kon­so­li­duo­tų­jų fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­ny­je nu­sta­tė­me reikš­min­gų duo­me­nų iš­krai­py­mų, to­dėl nuo­mo­nė yra są­ly­gi­nė.

Da­lis ap­skai­tos klai­dų, ren­giant 2023 me­tų ata­skai­tų rin­ki­nį, bu­vo iš­tai­sy­ta, ta­čiau li­ko ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su in­for­ma­ci­nė­se sis­te­mo­se fik­suo­ja­mų ir ap­skai­tai rei­ka­lin­gų duo­me­nų trū­ku­mais. Dėl to ne­ga­lė­jo­me pa­tvir­tin­ti 5,4 mln. eu­rų iš fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų už fon­dui pa­da­ry­tą ža­lą gau­ti­nų su­mų ir 9,8 mln. eu­rų iš už­sie­nio ša­lių su­si­ži­no­ji­mo tar­ny­bų gau­ti­nų kom­pen­sa­ci­jų bei su šio­mis su­mo­mis su­si­ju­sių duo­me­nų tei­sin­gu­mo. Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa ati­dė­jo in­for­ma­ci­nių sis­te­mų mo­der­ni­za­vi­mo dar­bus, iki bus pri­im­ti spren­di­mai dėl Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos ir te­ri­to­ri­nių li­go­nių ka­sų veik­los op­ti­mi­za­vi­mo.

Vals­ty­bės de­le­guo­toms funk­ci­joms fi­nan­suo­ti 2023 me­tais PSDF biu­dže­te bu­vo skir­ta 204,1 mln. eu­rų vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mų. Pri­trū­kus asig­na­vi­mų, pa­pil­do­mai šiems tiks­lams bu­vo nau­do­ja­mi ir fon­do pi­ni­gai, ta­čiau įver­tin­ti vi­sos pa­nau­do­tų PSDF iš­tek­lių ap­im­ties ne­bu­vo ga­li­my­bės, ka­dan­gi Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa at­ski­rai ne­ad­mi­nist­ra­vo skir­tų vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mų.

Kaip ir kal­bė­da­mas apie vals­ty­bės me­ti­nes ata­skai­tas, tu­riu pa­mi­nė­ti šios sri­ties tei­gia­mus po­ky­čius. Nuo šių me­tų si­tu­a­ci­ja iš es­mės pa­si­keis. Įgy­ven­di­nant Vals­ty­bės kon­tro­lės teik­tas re­ko­men­da­ci­jas, Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­me nu­sta­ty­ta prie­vo­lė at­ski­rai ad­mi­nist­ruo­ti PSDF biu­dže­tui vals­ty­bės de­le­guo­toms funk­ci­joms at­lik­ti skir­tus ir pa­nau­do­tus asig­na­vi­mus. Nu­ma­ty­tas ir šioms funk­ci­joms fi­nan­suo­ti pa­nau­do­tų fon­do iš­tek­lių at­kū­ri­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra ga­li­my­bė už­duo­ti klau­si­mus. Pir­ma­sis klau­sia A. Ve­ry­ga. Pra­šau.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti vi­ce­mi­nist­rą. Jūs jau vie­ną da­lį ma­no klau­si­mo, ku­rį ža­dė­jau klaus­ti, at­sa­kė­te, pa­aiš­kin­da­mas apie re­zer­vo pa­nau­do­ji­mą. Bet gal jūs man ga­li­te kon­kre­tes­nių duo­me­nų ar skai­čių pa­teik­ti, kiek vis­gi yra už­dir­ba­ma iš re­zer­vo in­ves­tuo­jant tuos pi­ni­gus, kai ta grą­ža pa­sie­kia Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tą? Kur šios lė­šos yra pa­nau­do­ja­mos? Kaip su­pran­tu, vis­gi vals­ty­bė juos ban­do in­ves­tuo­ti. Ar yra nu­ma­to­ma bent jau da­lį tų in­ves­ti­ci­jų pa­nau­do­ti ir šie­met? La­bai ačiū.

A. PEČKAUSKAS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Na, toks ga­na de­ta­lus pa­žiū­rė­ji­mas, tai tik­rai ne­ga­liu at­sa­ky­ti, kiek kon­kre­čiai. Tik­rai ga­lė­tu­me pa­teik­ti at­sa­ky­mą raš­tu, nes, ma­tyt, rei­kė­tų su­tik­rin­ti su li­go­nių ka­so­mis, kiekgi tų lė­šų grą­žos su­ge­ne­ruo­ja­ma iš in­ves­ti­ci­jų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ma­tu­las. Pra­šau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ma­nau, kad ma­no klau­si­mas vis tiek yra fi­nan­siš­kai su­si­jęs su apy­skai­ta. No­riu pa­klaus­ti, vi­ce­mi­nist­re. Li­go­nių ka­sos ir pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos nuo­lat krei­pia­si į par­la­men­tą, tik­riau­siai ir į Vy­riau­sy­bę, mi­nis­te­ri­ją dėl prie­mo­kų. Par­la­men­tas ne kar­tą ban­dė spręs­ti tas pro­ble­mas. Štai 2012 m. va­sa­rio 29 d. bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rios re­zul­ta­to nė­ra. 2020 m. bir­že­lio 9 d. A. Bi­lo­tai­tė krei­pė­si į Sei­mo val­dy­bą, kad bū­tų su­da­ry­ta dar­bo gru­pė ir spren­džia­mos tos pro­ble­mos, nes žmo­nės daug skun­dų ra­šė. Li­go­nių ka­sa ir Val­dy­ba su­da­rė dar­bo gru­pę, ku­riai va­do­va­vo A. Bi­lo­tai­tė. Re­zul­ta­tų ir­gi nė­ra.

2021 m. ge­gu­žės 8 d. tą pro­ble­mą la­bai kė­lė ko­le­ga R. Že­mai­tai­tis, ku­rio jau nė­ra Sei­me. Ir­gi bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė ir pa­ves­ta jam, ku­ris la­biau­siai tas pro­ble­ma kė­lė, bet tų re­zul­ta­tų nė­ra. Štai Vy­riau­sy­bė 2022 m. rug­sė­jo 3 d. sa­vo iš­va­do­je dėl ki­to įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-3249…

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. MATULAS (TS-LKDF). (Bai­giu jau, jei­gu ga­li­ma, vie­ną se­kun­dę.) …pa­da­ro iš­va­dą, kad jei­gu pa­si­kar­to­ja pa­žei­di­mas per dve­jus me­tus, rei­kia nu­trauk­ti su­tar­tį. Kaip jūs ma­no­te, ka­dan­gi par­la­men­tui ne­pa­vyks­ta tų pro­ble­mų spręs­ti, gal Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja ga­li im­tis ini­cia­ty­vos? Ar jums pa­kan­ka tei­si­nių in­stru­men­tų už­kar­dy­ti, nes Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 59 straips­nio 5 da­ly­je aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad prie­mo­kos ne­ga­li­ma im­ti?

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. PEČKAUSKAS. La­bai ačiū, pir­mi­nin­ke, už to­kį iš­plės­ti­nį klau­si­mą. Ma­tyt, at­sa­ky­mas jo yra už­slėp­tas ir jū­sų pas­ku­ti­niuo­se sa­ki­niuo­se. Jei­gu jau tiek su­da­ry­tų dar­bo gru­pių ir Sei­mo kon­teks­te įsta­ty­me už­ko­duo­tą pro­ble­mą su­dė­tin­gai ga­li spręs­ti, tai ir mi­nis­te­ri­jai ši už­duo­tis yra la­bai su­dė­tin­ga. Ma­tyt, vie­nin­te­lis ke­lias, kur ga­li­me ju­dė­ti, tai ieš­ko­ti ben­drų spren­di­mų. Jei­gu kai ku­rios dar­bo gru­pės ne­bu­vo efek­ty­vios, gal­būt tiems as­me­nims da­ly­vau­jant to­se dar­bo gru­pė­se bū­tų ga­li­ma ieš­ko­ti vi­sas pu­ses ten­ki­nan­čių spren­di­mų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, klau­si­mai at­sa­ky­ti. In­for­muo­ju, kad siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Au­di­to ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta yra bir­že­lio 18 die­na.

 

15.41 val.

Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1562 13 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3797 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas. Kvie­čiu taip pat svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­rą A. Pe­č­kaus­ką į tri­bū­ną. Pra­šau.

A. PEČKAUSKAS. La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Leis­ki­te pri­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bės tei­kia­mą Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pa­ruoš­tą Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 13 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šiuo pro­jek­tu sie­kia­ma už­tik­rin­ti vi­sų as­me­nų, pa­ty­ru­sių ne­tur­ti­nę ža­lą dėl pa­cien­to mir­ties, tei­sę į šios ža­los at­ly­gi­ni­mą ir už­tik­rin­ti ko­mi­si­jos na­rių ir eks­per­tų tei­sę gau­ti tei­sin­gą ap­mo­kė­ji­mą.

Ko­dėl tas po­rei­kis keis­ti šį tei­sės ak­tą at­si­ra­do? Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo sau­sio 24 die­nos nu­ta­ri­me bu­vo kon­sta­tuo­ta, kad Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 13 straips­nis tiek, kiek pa­gal jį ne vi­si as­me­nys, dėl pa­cien­to mir­ties pa­ty­rę ne­tur­ti­nę ir (ar) tur­ti­nę ža­lą, tu­ri tei­sę į to­kios ža­los at­ly­gi­ni­mą šio įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka, prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 30 straips­nio 2 da­liai, kon­sti­tu­ci­niams tei­sin­gu­mo, tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pams. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­im­da­mas spren­di­mą pa­žy­mė­jo, kad mi­nė­ta nuo­sta­ta pa­žei­džia­mas kon­sti­tu­ci­nis as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas. Be to, ak­cen­tuo­ta, kad bū­ti­nu­mas at­ly­gin­ti ža­lą yra kon­sti­tu­ci­nis prin­ci­pas ir ne­ga­li­ma nu­sta­ty­ti jo iš­im­čių, taip pat pri­mi­nė, jog įtvir­tin­to ža­los at­ly­gi­ni­mo mo­de­lio tiks­las bu­vo su­da­ry­ti vie­no­das są­ly­gas vi­siems ne­tur­ti­nę ža­lą dėl pa­cien­to mir­ties pa­ty­ru­siems as­me­nims gau­ti ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą, ta­čiau jis nė­ra už­tik­rin­tas.

Ir kas yra ma­to­ma? Kad, nors ša­lia tur­būt di­de­lio ra­to as­me­nų, ku­rie ga­li kreip­tis pa­gal Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mą į ko­mi­si­ją… as­me­nys, ta­čiau į ko­mi­si­ją ne­ga­li kreip­tis vi­si ki­ti, kas nė­ra iš­var­din­ti įsta­ty­me, pa­vyz­džiui, bro­liai, se­se­rys, se­ne­liai, anū­kai ir ki­ti. Jiems ža­los at­ly­gi­ni­mas yra su­dė­tin­ges­nis, nes jie tu­ri kreip­tis į teis­mą, o teis­mas, prie­šin­gai nei ko­mi­si­ja, nu­sta­to vi­sas ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės są­ly­gas, tai yra ne­tei­sė­tus veiks­mus, kal­tę, o ža­la ne­at­ly­gi­na­ma iš spe­cia­lio­sios ža­los są­skai­tos. Tai čia tur­būt yra pa­grin­di­nis.

Na, ir ant­ras. Vis dėl­to, įgy­ven­di­nant Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą, ku­riuo nuo 2024 m. sau­sio 1 d. nu­sta­ty­tas nau­jas pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­to vie­ne­tas, ati­tin­ka­mai ir ko­mi­si­jo­je dir­ban­čių as­me­nų dar­bo už­mo­kes­čio ko­e­fi­cien­tas tu­ri bū­ti per­skai­čiuo­tas. Šiuo pro­jek­tu siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad tei­sę tik į ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą tu­ri vi­si as­me­nys, ku­riuos su pa­cien­tu sie­jo ypač ar­ti­mas ir glau­dus ry­šys. Dėl ry­šio ar­ti­mu­mo ir glau­du­mo spręs­tų ko­mi­si­ja pa­gal šių as­me­nų ar jų at­sto­vo pa­teik­tus duo­me­nis, pa­tvir­ti­nan­čius pa­cien­tų ir šių as­me­nų ypač ar­ti­mą ir glau­dų ry­šį, at­si­žvel­g­da­ma į ben­dra­vi­mo in­ten­sy­vu­mą, rū­pi­ni­mo­si vie­nas ki­tu po­bū­dį. Na, ir to­kie nau­jo ba­zi­nio dy­džio ko­e­fi­cien­tai, kad ko­mi­si­jos na­rių ir eks­per­tų at­ly­gio iš­raiš­ka eu­rais lik­tų iš es­mės to­kia, ko­kia yra ir šiuo me­tu.

Ko­kia bus nau­da vi­suo­me­nei pri­ėmus tei­sės ak­to pro­jek­tą? Bus už­tik­rin­ta as­me­nų kon­sti­tu­ci­nė tei­sė gau­ti ne­tur­ti­nės ža­los dėl pa­cien­to mir­ties at­ly­gi­ni­mą, taip pat už­tik­rin­tas vi­sų to­kią ža­lą pa­ty­ru­sių as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mas, už­tik­rin­tos vie­no­dos ir aiš­kios są­ly­gos vi­siems ne­tur­ti­nę ža­lą dėl pa­cien­to mir­ties pa­ty­ru­siems as­me­nims gau­ti ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą. Taip pat už­tik­rin­ta ko­mi­si­jos na­rių ir eks­per­tų tei­sė gau­ti tei­sin­gą ap­mo­kė­ji­mą ir už­tik­rin­tas įsta­ty­mo nuo­sta­tų su­de­ri­na­mu­mas su At­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis.

Dar tur­būt rei­kė­tų pa­mi­nė­ti tai, kad šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui įgy­ven­din­ti per me­tus rei­kė­tų pa­pil­do­mai nuo 250 tūkst. iki ga­li­mai 1,5 mln. eu­rų, bet šie skai­čiai yra mo­de­liuo­ti pa­gal ga­li­my­bę, kiek to­kių as­me­nų pa­pil­do­mai ga­lė­tų kreip­tis į Pa­cien­tų ža­los nu­sta­ty­mo ko­mi­si­ją.

Ko­le­gos, la­bai kvies­čiau pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ku­rio bū­ti­nu­mas yra pa­dik­tuo­tas Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Tur­būt bū­tų su­dė­tin­ga gin­čy­tis su Kon­sti­tu­ci­niu Teis­mu, bet vis­gi aš tu­riu ke­le­tą klau­si­mų, po­rą to­kių la­bai kon­kre­čių. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te tie­siog čia ir vi­siems ko­le­goms pa­sa­ky­ti, kiek lė­šų da­bar jau yra su­kau­pęs tas fon­das ir kiek pro­cen­tų jų yra pa­nau­do­ja­ma? Ar to­kiu bū­du iš­plė­tus ga­li­mų ga­vė­jų są­ra­šą bus su­val­dy­tas tas biu­dže­tas? Gal ga­lė­si­te nu­ra­min­ti? O pa­klaus­ti aš no­riu, ar jūs ne­ma­no­te, kad ga­li at­si­ras­ti ir tam tik­ro pik­t­nau­džia­vi­mo ban­dant sa­ky­ti apie tą ypač ar­ti­mą ir glau­dų ry­šį? Kas tai ga­lė­tų bū­ti? Gi­mi­nys­tės ry­šius mes su­pran­ta­me, tai kas čia tu­ri­ma gal­vo­je, kal­bant apie tą ar­ti­mą ir glau­dų ry­šį? Gal jūs ga­lė­tu­mė­te bent ke­le­tą kon­kre­čių pa­vyz­džių įvar­din­ti, apie ką čia kal­ba­ma? Ačiū.

A. PEČKAUSKAS. Dė­ko­ju. Dėl pir­mo­jo klau­si­mo, ką mes ma­to­me, kad tur­būt kiek­vie­nais me­tais dau­gė­ja krei­pi­mų­si į Pa­cien­tų ža­los ko­mi­si­ją. Na­tū­ra­lu, kad di­dė­ja ir su­mos, ku­rios yra, kaip čia, ne pri­tei­sia­mos, bet pa­ski­ria­mos pa­reiš­kė­jams. Ma­to­me, kad vi­du­ti­nė su­ma, ku­rią kom­pen­suo­ja Pa­cien­tų ža­los ko­mi­si­ja, jau sie­kia apie 11,5 tūkst. eu­rų. Na­tū­ra­lu ir ti­kė­ti­na, kad tie skai­čiai ir to­liau augs. Na­tū­ra­lu, kad ir ši­tas įsta­ty­mas, ma­tyt, pri­si­dės prie tų krei­pi­mų­si au­gi­mo, bet jei­gu grįž­tu­me į ben­drą su­mą, šiuo me­tu są­skai­to­je yra 17 mln. Va­di­na­si, tik­rai yra reikš­min­ga lė­šų su­ma. Jū­sų nuo­gąs­ta­vi­mas, kad tų lė­šų ne­pa­kaks, nė­ra… mes ver­ti­na­me kaip šiuo me­tu ne­pa­grįs­tą, tik­rai tu­rė­tų bū­ti pa­kan­ka­mai.

Ma­tyt, ly­gia­gre­čiai tu­ri­me ir kai ku­rių gy­dy­mo įstai­gų krei­pi­mą­si. At­krei­pia­mas dė­me­sys į įmo­kų dy­džius ir jų adek­va­tu­mą. Šiuo me­tu vyk­do­me tiek vi­di­nes tar­pins­ti­tu­ci­nes dis­ku­si­jas, tiek pra­de­da­me kal­bė­tis su to­mis gy­dy­mo įstai­go­mis, kad įver­tin­tu­me, pa­si­žiū­rė­tu­me, kaip iš tik­rų­jų tie fi­nan­sai at­ro­do ir ko­kią įta­ką tu­rės tiek ši­tas įsta­ty­mas, tiek ir ap­skri­tai Pa­cien­tų ža­los ko­mi­si­jos ju­dė­ji­mas at­ei­ty­je. Klau­si­mas tik­rai yra at­vi­ras. Apie tai kal­ba­me, dėl to ju­da­me.

Ki­tas jū­sų klau­si­mas su­si­jęs su ga­li­mais pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jais. Kaip ma­tė­te iš įsta­ty­mo pro­jek­to, pa­ve­da­ma pa­čiai ko­mi­si­jai at­si­žvel­giant bū­tent į tuos san­ty­kius, ku­rie ir api­bū­di­na ry­šio ar­ti­mu­mą, rū­pi­ni­mą­si vie­nas ki­tu ir ben­dra­vi­mo in­ten­sy­vu­mą, spręs­ti dėl kon­kre­taus pa­cien­to ar­ti­mu­mo. Aš, ma­tyt, ne­ga­lė­čiau įvar­din­ti, koks tai ga­lė­tų bū­ti as­muo, ar tai ga­lė­tų bū­ti te­ta, pus­bro­lis ar ki­ti gal­būt net ne­tie­sio­gi­niai gi­mi­nys­tės ry­šiai, gal tai ga­lė­tų bū­ti kai­my­nai. Na­tū­ra­lu, kad yra me­cha­niz­mas, ku­riuo šį ry­šį ga­li­me pa­tik­rin­ti, pa­na­šu, ob­jek­ty­vio­mis prie­mo­nė­mis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). No­riu pa­dė­ko­ti, vi­ce­mi­nist­re, kad iš­ties mi­nis­te­ri­ja grei­tai su­rea­ga­vo į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dą ir pa­ren­gė įsta­ty­mo pro­jek­tą. Kar­tu no­riu pa­si­džiaug­ti, kad mes jau dau­gy­bę me­tų tu­ri­me Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mą. Pa­me­nu, prie­šin­gai, ne­gu prieš tai aš klau­siau, bu­vo prieš daug me­tų su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­riai aš va­do­va­vau, ir dar­bo gru­pė pa­tei­kė įsta­ty­mo pro­jek­tą. At­ro­do, penk­ti ar ket­vir­ti Eu­ro­po­je bu­vo­me, ku­rie pri­ėmė ši­tą įsta­ty­mą. Iš­ties ši­tas įsta­ty­mas ir fon­das su­tei­kia dau­gy­bę ga­li­my­bių pa­cien­tams at­ly­gin­ti ža­lą, bet, ly­gi­nant su ki­to­mis ša­li­mis, ža­la iš­mo­ka­ma la­bai ne­daug kam. Ką rei­kė­tų da­ry­ti? Ką da­ro mi­nis­te­ri­ja, kad vis dėl­to pa­cien­tai ži­no­tų sa­vo tei­ses ir daž­niau pa­si­nau­do­tų, nes kar­tais tos ža­los yra ne­iš­ven­gia­mos? Sa­kau, ly­gi­nant su ki­to­mis ša­li­mis, mū­sų pa­rei­š­ki­mų ir žmo­nių no­ro vis dėl­to gau­ti tą ža­los at­ly­gi­ni­mą yra ge­ro­kai ma­žiau. Ką rei­kia da­ry­ti? Ką da­ro­te, kad pa­cien­tai nau­do­tų­si ta tei­se?

A. PEČKAUSKAS. Ma­tyt, dar tik pa­an­trin­siu ir at­liep­siu, kad tas skai­čius tik­rai yra au­gan­tis. 2020 me­tais bu­vo 270 krei­pi­mų­si, o pra­ėju­siais me­tais jau tu­rė­jo­me virš 300. Bet taip, jūs esa­te tei­sus, pro­cen­tas, kai yra ten­ki­na­ma, kai yra nu­sta­to­ma, kad tai yra pa­grįs­tas skun­das, nė­ra toks di­de­lis.

Ką mes da­ro­me? Ma­tyt, ben­dra­dar­biau­ja­me su gy­dy­mo įstai­go­mis. Pa­čios gy­dy­mo įstai­gos, nors ir iš­lie­ka kaip pir­mi­niai var­tai, į ku­riuos krei­pia­si pa­cien­tai, tik­rai la­bai sėk­min­gai ir efek­ty­viai nu­siun­čia pa­cien­tus į Pa­cien­tų svei­ka­tai pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo ko­mi­si­ją. Tur­būt na­tū­ra­lu, kad ben­dra­jai po­pu­lia­ci­jai mes ši­tų ži­nu­čių ne­sklei­džia­me ir nė­ra to­kio tiks­lo ska­tin­ti kreip­tis dėl ne­pa­grįs­tų skun­dų taip pat, nes mes su­pras­ki­me, kad to­kia ri­zi­ka eg­zis­tuo­ja. Tai šiuo me­tu tur­būt efek­ty­viau­sias me­cha­niz­mas yra, kad jei­gu pa­cien­tas pa­ty­rė ža­lą, krei­pia­si į gy­dy­mo įstai­gą ar­ba tie­siai į Pa­cien­tų svei­ka­tai pa­da­ry­tos ža­los ko­mi­si­ją ir taip pa­puo­la į mū­sų ap­rėp­tį. Taip nu­krau­na­ma tiek teis­mų sis­te­ma, tiek ki­ti me­cha­niz­mai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, vi­ce­mi­nist­re. Dau­giau klau­si­mų nė­ra. Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku, ku­ris, tu­riu įta­ri­mą, ga­li bū­ti pus­va­lan­džiu anks­čiau, ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta, 16 val. 30 min. Jei­gu vi­siems ko­le­goms tik­tų, mes ga­li­me pa­anks­tin­ti bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą ir pa­si­steng­ti, kad tuo lai­ku įvyk­tų vi­si bal­sa­vi­mai. Tvar­ka. 16 val. 30 min. Įspė­ki­te sa­vo ko­le­gas.

 

15.52 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10 ir 25 straips­nių pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3452 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo dvie­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. L. Jo­naus­ką pra­šom į tri­bū­ną.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, no­riu pa­pra­šy­ti iš­tai­sy­ti klai­dą, ku­rią pa­da­rė­me Sei­me pra­ei­tų me­tų ru­dens se­si­jo­je. Aš jau­čiuo­si pa­da­ręs klai­dą, jūs gal­būt jau­čia­tės ge­rai ir to­liau er­zin­da­mi žmo­nes. Bet aš ma­nau, kad su­tei­kiant tei­sę ap­lin­ko­sau­gai sa­va­ran­kiš­kai tik­rin­ti au­to­mo­bi­lius ir nai­kin­ti jų tech­ni­nės ap­žiū­ros do­ku­men­tus iš tik­rų­jų jiems yra pri­mes­tos per­tek­li­nės funk­ci­jos. Šian­dien ap­lin­ko­sau­gos si­tu­a­ci­ja tik­rai nė­ra pa­ti ge­riau­sia, rei­kia pri­pa­žin­ti. Aiš­ku, ap­lin­kos mi­nist­ras daug ge­riau ne­gu mes vi­si ki­ti ži­no­me tą si­tu­a­ci­ją. Bet yra to­kia, kad Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­te nuo­lat trūks­ta 60, 50–60 žmo­nių, tiek yra lais­vų eta­tų. Ap­skri­tai pu­sė vi­sų kon­kur­sų ne­įvyks­ta, nes ne­su­si­ren­ka žmo­nės, tai yra ne­at­ei­na į kon­kur­sus. Ir taip yra dėl ma­žo ap­mo­kė­ji­mo. Tai reiš­kia, kad ap­lin­ko­sau­ga iš­gy­ve­na tam tik­rą re­sur­sų, žmo­giš­kų­jų re­sur­sų, kri­zę ir to­se vie­to­se, ku­rios yra pa­čios pa­vo­jin­giau­sios, ne­tu­ri­me žmo­nių, ku­rie dirb­tų, ku­rie dirb­tų kon­tro­liuo­da­mi oro, van­dens tar­šą ir taip to­liau, ku­rie kon­tro­liuo­tų bra­ko­nie­rius. Ir da­bar siųs­ti ap­lin­ko­sau­gos pa­rei­gū­nus, kad jie tik­rin­tų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, vi­sų au­to­mo­bi­lių tar­šą, man at­ro­do, yra tik­rai per­tek­li­nis da­ly­kas.

Aš su­pran­tu, kad tos tar­šos ne­tu­ri bū­ti, ir ne­siū­lau taip pa­lik­ti, kaip yra, tam tik­ros pre­ven­ci­nės prie­mo­nės tik­rai tu­rė­tų at­si­ras­ti. Čia ape­liuo­ju ir į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją, kad žmo­nės ne­tu­rė­tų bū­ti vai­ko­mi į tech­ni­nės ap­žiū­ros įmo­nes at­lik­ti, kai jiems pa­si­ro­do, kad jų au­to­mo­bi­lis yra tech­niš­kai ne­tvar­kin­gas, me­ta ter­ša­lus, be­veik už 40 eu­rų kaž­ko­kias pa­tik­ras. Tu­rė­tų bū­ti ko­kia nors su­pap­ras­tin­ta, pa­leng­vin­ta pro­ce­dū­ra, gal­būt net ir ap­lin­kos ap­sau­gos sis­te­mo­je, kur žmo­nės ga­lė­tų at­va­žiuo­ti, pa­si­tik­rin­ti ir taip to­liau. O da­bar yra ai­bė da­ly­kų, nuo ku­rių pri­klau­so tie iš­me­ti­mai.

Iš tik­rų­jų ne tik tai, kad žmo­nių er­zi­ni­mas, nuo­la­ti­nė bai­mė, bet ir iki ga­lo ne­at­sa­ky­ti klau­si­mai. Aš su­pran­tu, mi­nist­ras per te­le­vi­zi­ją sa­ko, kad nie­kas nak­tį ne­stab­dys žmo­nių ir taip to­liau. Bet šian­dien nė­ra nė vie­no tei­sės ak­to, ku­ris draus­tų ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nams dirb­ti kiau­rą pa­rą ir už­si­im­ti au­to­mo­bi­lių stab­dy­mu, ne­bū­ti­nai tai tu­rė­tų bū­ti kaž­ko­kie rei­dai dėl bra­ko­nie­rių ir pa­na­šiai.

Šian­dien yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kai jau­nam spe­cia­lis­tui, ku­rio ieš­ko­ma Vil­niu­je, Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­te, yra siū­lo­ma 900 eu­rų į ran­kas al­ga, pra­de­dan­čia­jam. Tik­rai nė­ra žmo­nių, ku­rie dirb­tų, o šiuo at­ve­ju pa­lie­ka­ma tei­sė tik­rin­ti vi­sus ki­tus au­to­mo­bi­lius, pa­nai­ki­nant, tik at­imant tei­sę sa­va­ran­kiš­kai kon­tro­liuo­ti leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius, iš tik­rų­jų bū­tų la­bai pra­s­min­ga. Kal­ba­me apie tai, kad sun­kias­vo­rę trans­por­to prie­mo­nę tik­rai – ir jų va­rik­liai yra di­des­ni, ga­lin­ges­ni, ir taip to­liau, nau­do­ja dau­giau de­ga­lų, dau­giau iš­me­ta ir kie­tų­jų da­le­lių, dau­giau iš­me­ta ir tar­šos – bū­tų pras­min­ga pa­lik­ti. Tai tą ir siū­lo­me – pa­nai­kin­ti tei­sę ap­lin­kos apsau­gos pa­rei­gū­nams vie­niems sa­va­ran­kiš­kai stab­dy­ti leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius ir tik­rin­ti, nai­kin­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros do­ku­men­tus, bet pa­lik­ti ga­li­my­bę tą da­ry­ti su vi­sais ki­tais, ku­rie iš tik­rų­jų yra daug tar­šes­ni. Ačiū.

PIRMININKAS. Yra no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­ma­sis – S. Gent­vi­las. Pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Li­nai, ne­ži­nau, kas čia klai­dą pa­da­rė, nes čia bu­vo vi­sos Vy­riau­sy­bės pa­teik­tas pro­jek­tas, pri­im­tas su jū­sų bal­su, ir aš ne­ma­nau, kad tai yra klai­da. Vie­nas iš to­kių di­so­nan­sų jū­sų pro­jek­te yra tai, kad jūs pa­lie­ka­te ki­tą ins­ti­tu­ci­ją da­ry­ti tą, kaip jūs va­di­na­te, žmo­nių er­zi­ni­mą – Lie­tu­vos sau­gaus trans­por­to ad­mi­nist­ra­ci­ją.

Pir­mas klau­si­mas. Ko­dėl jūs iš­brau­kia­te tik Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tą ir ko­dėl lei­si­te da­bar Sau­gaus trans­por­to ad­mi­nist­ra­ci­jai, taip sa­kant, ir at­im­ti tech­ni­nę ap­žiū­rą, ir tik­rin­ti?

Ant­ras klau­si­mas – ver­ty­bi­nis. Jūs vis tiek at­pa­žįs­ta­mas kaip ap­lin­ko­sau­gos po­li­ti­kas. Ką jūs čia su­ma­nė­te da­ry­ti? Čia tik­rai nė­ra pa­grin­di­nė ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų funk­ci­ja. Kal­bė­ki­me apie tar­šos ma­ži­ni­mo bū­dus. Jūs nuo­sek­liai bal­sa­vo­te prieš au­to­mo­bi­lio tar­šos mo­kes­tį, prieš ak­ci­zus, prieš šią ini­cia­ty­vą. Tai ar čia jū­sų kaž­koks at­si­ver­ti­mas prieš gai­džiams su­gie­dant, taip sa­kant, ar iš­si­ža­da­te, so­cial­de­mok­ra­tai, ap­lin­ko­sau­gos prieš rin­ki­mus? Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). La­bai ačiū. Į pir­mą jū­sų klau­si­mo da­lį, ma­nau, at­sa­kiau pa­teik­da­mas šį pro­jek­tą sa­lė­je, pri­sta­ty­da­mas jį. Ir dar kar­tą pa­kar­to­siu, jei­gu jums trūks­ta ar­gu­men­tų, kad šian­dien jū­sų va­do­vau­ja­ma ap­lin­kos ap­sau­gos sis­te­ma nė­ra pa­jė­gi už­tik­rin­ti vi­sa­ver­tės ap­lin­ko­sau­gos funk­ci­jos vi­so­je Lie­tu­vo­je. Aš kal­bu ne tik apie au­to­mo­bi­lių tik­ri­ni­mą ir taip to­liau. Tos pri­me­ta­mos pa­pil­do­mos funk­ci­jos ir­gi rei­ka­lau­ja dar­bo už­mo­kes­čio. Tą pa­tį sa­kiau: jei­gu trūks­ta da­bar pi­ni­gų ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų at­ly­gi­ni­mams, jei­gu nie­kas ne­no­ri dirb­ti to­je sis­te­mo­je, tai ta kon­tro­lė bus tik­rai ne­įma­no­ma, tai yra tie­siog žmo­nių vai­ky­mas.

Ki­ta ver­tus, tos funk­ci­jos nie­kas ir ne­pa­nai­ki­no. Ap­lin­ko­sau­ga kaip ga­lė­jo, taip ir ga­li iki šiol tik­rin­ti, tik ne­sa­va­ran­kiš­kai, tuos leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius. To­dėl ma­no įsi­ti­ki­ni­mai ap­lin­ko­sau­gi­niu po­žiū­riu tik­rai yra do­ri ir ma­nau, kad ap­lin­ko­sau­ga tai tik­rai ga­li, jei­gu no­ri.

O at­sa­ky­da­mas į an­trą klau­si­mo da­lį, aš ma­nau, kad pri­min­siu ir jums, ir vi­siems ki­tiems, kad au­to­mo­bi­lių tar­šos mo­kes­čių jūs taip ir ne­iš­drį­so­te at­neš­ti čia, į Sei­mo sa­lę, ir ne­ži­nau, ko­dėl taip pa­da­rė­te, pa­tai­sę, su­tvar­kę ir at­si­žvelg­da­mi į vi­sas pa­sta­bas. Man kar­tais at­ro­do, kad net ir šis įsta­ty­mas skam­ba kaip kerš­tas už tai, kad ne­bu­vo tas ne­to­bu­las au­to­mo­bi­lių tar­šos mo­kes­tis čia, Sei­me, pri­im­tas. Iš tik­rų­jų yra da­ly­kų, ku­riuos rei­kė­tų tvar­ky­ti. Pir­miau­sia, ma­tyt, rei­kė­tų, jei­gu tiks­las yra ma­žin­ti ap­lin­kos ap­sau­gos… ap­lin­kos tar­šą, pra­dė­ti nuo to­kių da­ly­kų, leng­vų­jų. Ne baus­ti žmo­nes, kaip mes da­bar čia ban­do­me kaž­ko­kiais įsta­ty­mais, sank­ci­jo­mis, au­to­mo­bi­lių tech­ni­nės ap­žiū­ros nai­ki­ni­mu, di­de­lė­mis bau­do­mis, iš­lai­pi­ni­mu iš au­to­mo­bi­lių, su­da­ry­da­mi įvai­rių pro­ble­mų žmo­nėms, o su­teikti tei­sę gal­būt ne­mo­ka­mai va­žiuo­ti vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu. Ko­dėl 22 sa­vi­val­dy­bės Lie­tu­vo­je jau įsi­tei­si­no vi­suo­me­ni­nį ne­mo­ka­mą trans­por­tą pas sa­ve, o mes ne­su­ge­ba­me pa­čio­se tar­šiau­sio­se ar­te­ri­jo­se? Pui­kiai pats ir pri­sta­ty­da­mas tar­šos mo­kes­tį kal­bė­jo­te apie tai, kad did­mies­čių žmo­nės gy­ve­na pu­sę me­tų trum­piau, bet mes nie­ko ne­da­ro­me. Ape­liuo­ju ne tik į jus, mi­nist­re – į val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, į vi­są Sei­mą: nie­ko ne­da­ro­me, kad tas vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas Kau­ne, Klai­pė­do­je, Vil­niu­je bū­tų ne­mo­ka­mas. Tai tik­rai nė­ra tie pi­ni­gai, mes vis tiek svei­ka­tos ap­sau­gai iš­lei­džia­me kur kas di­des­nes su­mas, pas­kui gy­dy­da­mi ter­ša­lų su­kel­tą po­vei­kį, bet ne­spren­džia­me tų da­ly­kų iš es­mės.

Taip pat ir ki­tas da­ly­kas. Mes ir per Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ją švais­to­me krū­vas pi­ni­gų vi­so­kioms per­tek­li­nėms prie­mo­nėms, to­kioms kaip elek­tro­mo­bi­lių įkro­vi­mo sto­te­lių do­ta­ci­jos pri­va­čiuo­se na­muo­se. Ko­le­gos, at­si­pei­kė­ki­me! Kiek­vie­nas nuo­sa­va­me na­me tu­ri­me ro­ze­tę, kur ga­li­ma vi­siš­kai krau­ti au­to­mo­bi­lį, o dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai ne­tu­ri net ir to­kios pa­pras­tos prie­mo­nės – ro­ze­tės, kur ga­lė­tų krau­ti elek­tro­mo­bi­lius. Jei­gu no­ri­me, kad mū­sų ap­lin­ka bū­tų šva­res­nė, ne to­kia tar­ši, tai tu­ri­me ne baus­ti, o ska­tin­ti žmo­nes per­sės­ti į elek­tro­mo­bi­lius, kur­ti tą in­fra­struk­tū­rą, kal­bė­ti apie ne­mo­ka­mą vie­šą­jį trans­por­tą. Ma­ža čia kal­bė­ti – jau tu­ri­me pri­im­ti spren­di­mus. Tai­gi, mi­nist­re, jū­sų prie­kaiš­tai yra pro ša­lį.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Gal­būt ne pro ša­lį, pa­sa­ky­siu, ne pro ša­lį. Yra kai ku­rių da­ly­kų, kur mes gal­vo­ja­me apie svei­ka­tą, kaip bū­tų, dėl to ir tas tiks­las bu­vo, kad įspraus­tu­me į kam­pą tech­ni­nės ap­žiū­ros cen­trus, kad jie tik­rai la­bai są­ži­nin­gai at­lik­tų tą veik­lą. Aš pa­lai­ky­siu ši­tą pro­jek­tą vien dėl to, kad gal­būt ten iš­brau­kia leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius, vi­sas tik­ri­ni­mas lie­ka, kaip ir yra nu­ma­ty­ta, tar­šiau­sių sun­kias­vo­rių au­to­mo­bi­lių. Tai čia vi­sais at­ve­jais pri­ta­riu. Bet kaip jūs gal­vo­ja­te, kaip pa­da­ry­ti ir ko­kio­mis prie­mo­nė­mis pa­da­ry­ti, ir ką tu­rė­tu­me da­ry­ti, kad au­to­mo­bi­lis, ku­ris per­ėjo tech­ni­nę ap­žiū­rą, tik­rai la­bai ati­tik­tų vi­sus tech­ni­nius rei­ka­la­vi­mus ir pa­ra­met­rus? Čia yra gal­būt… Kaip jūs gal­vo­ja­te, kaip dar mes tu­rė­tu­me spręs­ti tuos klau­si­mus?

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­ma Lai­ma, ma­nau, kad ne vi­sai iki ga­lo su­si­pa­ži­no­te su tiks­lais įsta­ty­mo, apie ku­rį kal­bu. Ka­da mes pri­ėmė­me ru­de­nį ši­tas pa­tai­sas, jos nė­ra kaž­kaip, ne­ži­nau, la­biau kon­tro­liuo­ti, į kam­pą įspraus­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros įmo­nes, tą pa­tvir­tins ir mi­nist­ras. Jei­gu mes kal­bė­tu­me apie tai, kad ten yra gal­būt ko­rum­puo­ta sis­te­ma, ne­są­ži­nin­ga ir taip to­liau, pir­miau­sia ir pra­dė­tu­me dirb­ti su ta sis­te­ma, o ne į kam­pą spraus­tu­me vi­sus žmo­nes, ku­rie ši­tuo at­ve­ju tik­rai nie­kuo dė­ti. Aiš­ku, yra ai­bė da­ly­kų, ne­ži­nau, net ir įvai­rių at­ve­jų, ka­da au­to­mo­bi­lio būk­lė ga­li pa­si­keis­ti, vai­ruo­to­jas ga­li net ne­ži­no­ti, kad au­to­mo­bi­lis yra tar­šus ir taip to­liau. Aš pri­ta­riau ir mi­nist­rui sa­kiau prieš tre­jus me­tus, ka­da mū­sų frak­ci­jo­je pri­sta­tė klau­si­mą dėl au­to­mo­bi­lių tar­šos mo­kes­čio, kad pir­miau­sia rei­kia žiū­rė­ti į tuos ne­są­ži­nin­gus vai­ruo­to­jus, ku­rie eks­plo­a­tuo­ja au­to­mo­bi­lius iš­pjo­vę ka­ta­li­za­to­rius, kur tar­ša kie­to­sio­mis da­le­lė­mis yra kur kas pa­vo­jin­ges­nė ir ža­lin­ges­nė svei­ka­tai. Džiau­giuo­si, kad ko­le­gos kon­ser­va­to­riai yra pa­tei­kę pa­tai­sas dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so, siek­da­mi su­griež­tin­ti at­sa­ko­my­bę už tai, kad au­to­mo­bi­lis yra eks­plo­a­tuo­ja­mas be ka­ta­li­za­to­riaus ar­ba ten yra įvai­rios ka­ta­li­za­to­rių nuo­mos pa­slau­gos ir taip to­liau. To tu­ri ne­lik­ti. Iš tik­rų­jų mes esa­me už tai, kad vi­si gy­ven­tu­me šva­res­nė­je ap­lin­ko­je, bet kad gy­ven­tu­me šva­riau ir svei­kiau, ap­lin­ko­sau­ga tu­ri dirb­ti ir at­lik­ti sa­vo pa­grin­di­nes už­duo­tis, o tuos da­ly­kus, ap­lin­kos tar­šos iš leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių kon­tro­lia­vi­mą, pa­lik­ti toms ins­ti­tu­ci­joms, su ku­rio­mis ap­lin­ko­sau­ga dir­bo ir anks­čiau.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tai sė­džiu ir gal­vo­ju, ar L. Jo­naus­kas dau­giau gam­to­sau­gi­nin­kas, ar dau­giau po­pu­lis­tas, nes iš tik­rų­jų jūs di­dži­ą­ją da­lį ka­den­ci­jos sa­ko­te: sau­go­ti, sau­go­ti; ar­tė­jant rin­ki­mams jūs ap­si­su­ka­te ir jau pra­de­da­te at­šauk­ti, ką anks­čiau agi­tuo­da­vo­te. Ši­to­je vie­to­je rin­ki­mai daž­nai bū­na, bet tur­būt rei­kia tam tik­rų spren­di­mų. Ap­skri­tai jūs va­žiuo­ja­te trans­por­tu, ar ne? Iš tik­rų­jų, bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi, ne vi­sos tur­būt, bet yra to­kių tran­s­por­to prie­mo­nių, kur ne­įma­no­ma sė­dė­ti, ir leng­vų­jų. Jūs ką nors kon­kre­čiau pa­siū­lė­te per šią ka­den­ci­ją, kaip to­kias trans­por­to prie­mo­nes už­kar­dy­ti? Jūs kal­ba­te apie vis­ką: apie elek­tro­mo­bi­lius, apie ki­tus da­ly­kus, kur iš tik­rų­jų rei­ka­lau­ja dau­giau fi­nan­si­nių… bet ne­si­i­ma­te kon­kre­čių spren­di­mų. Esa­te gam­to­sau­gi­nin­kas, taip sa­ve pri­sta­to­te.

L. JONAUSKAS (LSDPF). No­riu kreip­tis, ger­bia­mas Ed­mun­dai, į jus ir į Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją. No­riu pri­si­pa­žin­ti, kad esu me­la­vęs iš Sei­mo tri­bū­nos ir sa­kęs, kad jū­sų klau­si­mai yra ge­ri. Iš tik­rų­jų… Ir tas klau­si­mas, jei­gu no­ri­te kon­kre­čių spren­di­mų, tik­rai yra ne man, o jū­sų dau­gu­mos Vy­riau­sy­bei, kon­kre­čiai mi­nist­rui. Tos vi­sos prie­mo­nės, ku­rių jūs ne­pra­lei­do­te, mū­sų teik­tų pa­siū­ly­mų įvai­rių per pro­jek­tus ir taip to­liau ne­ma­žai ne­per­ėjo. Aiš­ku, jūs esa­te ir pri­ta­rę įsta­ty­mų pa­tai­soms. Tai, man at­ro­do, jei­gu, ger­bia­mas Ed­mun­dai, jū­sų at­min­tis šlu­buo­ja, tai ga­li­te at­si­da­ry­ti… Sei­mo pus­la­py­je yra ap­ra­šy­ta vi­sa veik­la, pa­teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai tiek as­me­niš­kai, tiek gru­pei, ir jūs tik­rai pa­ma­ty­si­te, kad pa­da­ry­ta gam­tos ir Lie­tu­vos žmo­nių la­bui la­bai daug. O klau­si­mas tai ne­vy­kęs bu­vo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir R. Šar­knic­kas. Ne, at­si­sa­ko. V. Pranc­kie­tis dar ga­li to­kį trum­pą.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ne­bus trum­po, nes ža­viuo­si ši­ta prie­šy­bių vie­ny­be, pa­sta­ty­ta prie­šais. Bi­jau už­duo­ti tiks­lų klau­si­mą, nes jūs tuoj įver­tin­si­te, kad klau­si­mas ne­ti­kęs.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Pa­ban­dy­ki­te.

V. PRANCKIETIS (LSF). Pa­ban­dy­siu, bet pa­ban­dy­siu pa­klaus­ti ki­taip. Jūs sa­kė­te, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai la­bai ma­žai už­dir­ba. Ar ne­ma­no­te, kad gam­to­sau­gi­nin­kai, ku­rie la­bai ge­rai už­dir­ba, ga­lė­tų pa­dė­ti tiems ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams spręs­ti ap­lin­ko­sau­gi­nes pro­ble­mas? Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ne­me­luo­siu, šį kar­tą tik­rai ge­ras klau­si­mas, Vik­to­rai. Tie, ku­rie daug už­dir­ba, iš tik­rų­jų pri­si­de­da ne tik sa­vo lai­ku, bet ir sa­vo re­sur­sais, ku­ru, įvai­rio­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis ir taip to­liau. Kal­bu ne tik apie to­kias or­ga­ni­za­ci­jas kaip „La­ši­šos die­no­raš­tis“, ku­rios in­ves­tuo­ja de­šim­tis tūks­tan­čių eu­rų į bra­ko­nie­rių ste­bė­ji­mo ir vi­sas ki­tas tech­no­lo­gi­jas.

Dar dirb­da­mas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je prieš de­šimt me­tų bu­vau iš tik­rų­jų su­stip­ri­nęs ne­eta­ti­nių ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­rių ins­ti­tu­tą, ku­ria­me dir­bo virš 700 ak­ty­vių ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių, ku­rie už sa­vo dar­bą ne­gau­da­vo nie­ko. Šiuo me­tu tik­rai tų ne­eta­ti­nių ga­lė­tų bū­ti dau­giau, bet vei­kia per 300. Jie tik­rai ne­gai­lė­da­mi nei sa­vo jė­gų, nei sa­vo re­sur­sų dir­ba mū­sų Lie­tu­vos ir gam­tos la­bui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. 10 mi­nu­čių klau­si­mams, at­sa­ky­mams bai­gė­si.

Da­bar dėl mo­ty­vų už kal­bės A. Skar­džius. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tur­būt klys­ti yra žmo­giš­ka, bet klai­do­je gy­ven­ti tur­būt ne­ver­ta. To­dėl la­bai pa­lai­kau ko­le­gos siū­ly­mą at­šauk­ti tą, sa­ky­ki­me, nesu­si­pra­ti­mą iš­va­ry­ti ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus tik­rin­ti ir at­imi­nė­ti, nai­kin­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros lei­di­mus. Pa­lau­ki­te, tai gal įstei­ki­me ­ko­kį nors tech­ni­nės ap­žiū­ros punk­tą prie Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros ir ten at­li­ki­me tech­ni­nes ap­žiū­ras? Ta­da jie iš­da­vi­nės lei­di­mus ir tas lei­di­mas tu­rės ga­lio­ji­mo lai­ką – dve­jus me­tus, ar nu­sta­ty­si­me ki­tą ga­lio­ji­mo lai­ką? Jei­gu do­ku­men­tas yra ga­lio­jan­tis, jis yra ga­lio­jan­tis. Tur­būt ir pa­tik­rų tas daž­nis bu­vo ne­at­si­tik­ti­nai pa­rink­tas įver­ti­nant ga­li­mą, gal­būt ti­kė­ti­ną tar­šą tuo lai­ko­tar­piu tarp pa­tik­rų, bet ne­bau­gin­ki­me vi­suo­me­nės.

Aš su­pran­tu, kad šios val­džios no­ras bu­vo įves­ti to­kią tvar­ką, kad vi­są lai­ką bū­tų ypa­tin­ga pa­dė­tis, kad jie vie­nin­te­liai gel­bės vals­ty­bę nuo prie­šų, už­si­da­ry­ti, ap­si­tver­ti spyg­liuo­ta vie­la ir bau­gin­ti sa­vo tau­tą, ne­duok Die­ve, at­eis prie Sei­mo ir iš­dau­žys lan­gus. Iš­dau­žė lan­gus, na, ir ką? Čia ne pir­mas kar­tas. Ta­čiau pa­gal to­kius tik­rai ne­lo­giš­kus ir nie­kuo ne­pa­grįs­tus me­to­dus ne­si­el­gia­ma. Kad ir pa­tik­ri­nus, ra­dus tar­šą ga­lų ga­le su­da­ry­tu­me ne­mo­ka­mai ga­li­my­bę pa­si­tik­rin­ti sa­vo au­to­mo­bi­lį nu­va­žia­vus į tam tik­rą vie­tą at­sa­kin­gam žmo­gui ir tik­rai no­rin­čiam, kad ap­lin­ka bū­tų ne to­kia tar­ši, bet to­kios ga­li­my­bės ten nė­ra. Va­ro­mi kaž­ko­kie bau­bai, ne­duok Die­ve, už kam­po su­si­tik­si, ta­da jau ta ke­lio­nė baig­ta, au­to­mo­bi­lis ne­be­ga­li bū­ti eks­p­lo­a­tuo­ja­mas. Aš siū­lau pri­tar­ti šiai pa­tai­sai, ati­tai­sy­ti tą klai­dą ir ne­bau­gin­ti tau­tos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Prieš – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Ne­pre­ten­duo­ju į li­te­ra­tū­ri­nin­ką ar tau­to­sa­ki­nin­ką, bet, man at­ro­do, yra ne­mie­las lie­tu­viš­kas po­sa­kis: „Bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi.“ Tu­rė­tų bū­ti per­fra­zuo­ta: „Bū­ki­me tur­tin­gi ir tei­sin­gi.“ Pri­ei­ki­me kon­struk­ty­viai prie ši­to klau­si­mo. Kai so­cial­de­mok­ra­tų ap­lin­ko­sau­gos po­li­ti­kas de­da klau­si­mą ant sta­lo, kad kon­tro­liuo­tu­me ma­žiau, tai pa­dė­ki­te ant sta­lo ki­tą klau­si­mą, kaip kon­tro­liuo­ti, nes ne­kon­tro­liuo­ti ir­gi yra pa­si­rin­ki­mas.

Li­nai Jo­naus­kai, jūs pa­si­ren­ka­te ne­ma­žin­ti tar­šos ir ši­tuo spren­di­mu jūs tru­pu­tį, man at­ro­do, sa­ve dis­kre­di­tuo­ja­te.

Kal­bant iš es­mės, klau­si­mas, man at­ro­do, iš­si­kvė­pęs. Bu­vo Ap­lin­kos ko­mi­te­to ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to jung­ti­nis po­sė­dis. Po jo bu­vo nu­spręs­ta dėl dvie­jų da­ly­kų. Vie­nas, kad tech­ni­nės ap­žiū­ros pa­nai­ki­ni­mas įvyk­tų ne per 2 die­nas, o per 7 die­nas. Pa­ra­le­liai Sau­gaus trans­por­to ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius pa­lei­do ir su­de­ri­no ši­tą pa­kei­ti­mą. Sau­gaus trans­por­to ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mas pa­keis­tas, o pa­ra­le­liai Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ki­tą sa­vai­tę, tre­čia­die­nį, ap­svars­tys, kad nu­sta­čius pa­žei­di­mą pir­ma bū­tų įspė­ji­mas, o ne bau­da. Tai pri­im­si­me per bir­že­lį.

Tik­rai, ger­bia­mas Li­nai, jei­gu čia kaž­kas er­zi­na, tai jū­sų ger­bia­ma pir­mi­nin­kė vis neap­si­spręs­da­ma ei­ti im­tis ly­de­rys­tės Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je, o ima­si ly­de­rys­tės tik už­sie­nio po­li­ti­ko­je. Kvie­čiu ši­tą iš­si­kvė­pu­sį klau­si­mą baig­ti ir man­da­giai bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Taip, re­pli­kos bū­tų po bal­sa­vi­mo, bet aš su­pran­tu, kad bu­vo la­bai jau mi­nė­tas L. Jo­naus­kas. Pra­šom trum­pai.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš ir­gi pa­pra­šy­čiau ger­bia­mą ap­lin­kos mi­nist­rą la­biau do­mė­tis ne už­sie­nio po­li­ti­ka, o ap­lin­ko­sau­ga. Ir ant tų svars­tyk­lių, kai sa­ko­te, so­cial­de­mok­ra­tai siū­lo ne­kon­tro­liuo­ti… Aš kaip tik, jei­gu jūs dar kar­tą iš­girs­tu­mė­te ir per­skai­ty­tu­mė­te ši­tas pa­tai­sas, siū­lau per­skirs­ty­ti pa­jė­gu­mus ir skir­ti ten, kur ta tar­ša yra di­džiau­sia. Tie oro, upių ir ki­ti ter­šė­jai iš tik­rų­jų šian­dien yra kur kas dau­giau ter­šian­tys ne­gu kar­tu su­dė­ti vi­si au­to­mo­bi­liai, ku­rie yra ne­tvar­kin­gi. Tas toks są­mo­nin­gas ap­lin­ko­sau­gos nu­krei­pi­mas nuo tų stam­bių ter­šė­jų man at­ro­do la­biau nei įtar­ti­nas.

 

16.11 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3671 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ačiū. Vis­kas iš­sa­ky­ta. Ry­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje dar ne­bu­vo pa­teik­tas dar­bo­tvarkės 1-18 klau­si­mas – Miš­kų įsta­ty­mas. Tai aš kvie­čiu J. Baub­lį pri­sta­ty­ti Miš­kų įsta­ty­mo 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pra­šom.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pri­sta­ty­ti Miš­kų įsta­ty­mo 11 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Šiuo me­tu Va­rė­nos, Kaz­lų Rū­dos, Vi­sa­gi­no ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės, ku­rių miš­kin­gu­mas vir­ši­ja 50 %, miš­ko že­mė­je mies­tuo­se ne­tu­ri ga­li­my­bės for­muo­ti ne­gy­ve­na­mų­jų ob­jek­tų pa­skir­ties te­ri­to­ri­jų. Ga­lio­jan­čio Miš­kų įsta­ty­mo nuo­sta­tos mi­nė­to­se sa­vi­val­dy­bė­se stab­do eko­no­mi­kos au­gi­mą, in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą, ver­slo stei­gi­mą­si ir nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mą.

Ši miš­kin­goms sa­vi­val­dy­bėms la­bai ak­tu­a­li pro­ble­ma ir pa­ska­ti­no pa­reng­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo sie­kia­ma nu­sta­ty­ti, kad sa­vi­val­dy­bėms, esan­čioms eko­no­miš­kai ne­pa­lan­kio­je ge­og­ra­fi­nė­je pa­dė­ty­je dėl per di­de­lio te­ri­to­ri­jos miš­kin­gu­mo, bū­tų su­da­ry­tos ga­li­my­bės vie­no­do­mis są­ly­go­mis su ki­to­mis sa­vi­val­dy­bė­mis plė­to­ti eko­no­mi­nius pro­ce­sus ir kur­ti ge­res­nę so­cia­li­nę ap­lin­ką mies­tų gy­ven­to­jams.

Miš­kų įsta­ty­mo 11 straips­nio 1 da­lies 10 punk­te siū­lo­ma įtvir­tin­ti, kad sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, iš­sky­rus Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bę, Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­ta tvar­ka, su­de­ri­nu­si su vi­suo­me­ne, ga­lė­tų ini­ci­juo­ti miš­ko že­mės pa­ver­ti­mą ne­gy­ve­na­mų­jų ob­jek­tų pa­skir­ties te­ri­to­ri­jo­mis mies­tuo­se, kai sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jos miš­kin­gu­mas yra di­des­nis kaip 50 % ir kai sa­vi­val­dy­bė­je yra iš­vys­ty­ta ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ra. Nuo mies­tų plėt­ros tie­sio­giai pri­klau­so, ar juo­se gy­ve­nan­tiems žmo­nėms bus už­tik­ri­na­mos dar­bo vie­tos. Sa­vi­val­dy­bių, ku­rių miš­kin­gu­mas yra di­des­nis nei 50 %, mies­tuo­se kur­ti ar plės­ti pra­mo­nės in­fra­struk­tū­rą fak­tiš­kai ne­įma­no­ma, nes di­džio­ji da­lis jų te­ri­to­ri­jos yra ap­au­gu­si miš­kais. To­kie mies­tai, jei­gu jie ne­tu­ri ku­ror­to sta­tu­so, ne­iš­ven­gia­mai pa­smerk­ti ma­žė­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me ob­jek­ty­viai ver­tin­ti si­tu­a­ci­ją miš­kin­go­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se, ku­rios yra ta­pu­sios miš­kų įkai­tė­mis. Tu­ri­me spręs­ti jau dau­ge­lį me­tų tų sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jų ke­lia­mą pro­ble­mą. Bū­ti­na ras­ti ba­lan­są tarp miš­kin­gų sa­vi­val­dy­bių mies­tų gy­ven­to­jų po­rei­kio kur­ti in­fra­struk­tū­rą, ge­res­nę so­cia­li­nę ap­lin­ką ir ki­tų svar­bių Kon­sti­tu­ci­jos sau­go­mų ver­ty­bių.

Tei­kia­ma įsta­ty­mo pa­tai­sa mi­nė­tų sa­vi­val­dy­bių mies­tuo­se su­da­ry­tų ga­li­my­bes pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų, kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas, di­din­ti pa­ja­mas į sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus, kur­ti pri­dė­ti­nę ver­tę, pa­ska­tin­tų jau­nus žmo­nes lik­ti gy­ven­ti šio­se sa­vi­val­dy­bė­se, nes at­si­ras­tų ge­riau ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų. Pra­mo­nės te­ri­to­ri­jų įren­gi­mas ar­ti ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros su­ma­žin­tų trans­por­ta­vi­mo kaš­tus, fi­nan­si­nes iš­lai­das, tar­šą ir pri­si­dė­tų prie kli­ma­to kai­tos ma­ži­ni­mo. Įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas taip pat su­da­ry­tų prie­lai­das tva­riai mies­tų plėt­rai, kar­tu bū­tų pa­lie­ka­mi sau­gik­liai ver­tin­giau­siems miš­kams mies­tuo­se iš­sau­go­ti ir su­da­ro­mos ga­li­my­bės miš­ko že­mę pa­vers­ti ki­to­mis naud­me­no­mis tik griež­tai api­brėž­tais iš­im­ties at­ve­jais.

Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šau po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ti ir su­teik­ti miš­kin­goms sa­vi­val­dy­bėms ga­li­my­bę plės­ti mies­tus bei kur­ti dar­bo vie­tas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, yra no­rin­čių klaus­ti. Pir­ma­sis – K. Ma­žei­ka. Jo ne­ma­tau. E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, tur­būt rei­kė­tų vi­soms sa­vi­val­dy­bėms tu­rė­ti tam tik­ras ly­gias tei­ses, ta­čiau pas mus vis dėl­to yra toks su­si­skirs­ty­mas. Kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės tam­pa la­biau rek­re­a­ci­nės, ten di­de­lės pra­mo­nės vys­ty­ti gal­būt ne­iš­ei­na. Bet no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar iš tik­rų­jų nė­ra to­kių lais­ves­nių te­ri­to­ri­jų vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se? Bu­vo, tar­ki­me, tam tik­ros te­ri­to­ri­jos, gal­būt jos yra pri­va­ti­zuo­tos, gal rei­kia kal­bė­ti su vie­ti­niais ver­sli­nin­kais, ar to­kių te­ri­to­ri­jų ap­skri­tai ne­ga­li­ma ras­ti? Iš tik­rų­jų, kai ka­da jos bū­na la­bai ne­tvar­kin­gos. Ačiū.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ko­le­ga, už ge­rą klau­si­mą. Jei­gu bū­tų to­kių te­ri­to­ri­jų, tik­rai to­kio įsta­ty­mo ne­teik­čiau. Pas­ku­ti­niu me­tu, aš ge­riau­siai ži­nau apie Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bę, bu­vo ban­do­ma for­muo­ti skly­pus. Ban­dė for­muo­ti 2 hek­ta­rus 83 arus, su­for­ma­vo tik 1 hek­ta­rą 78 arus. Ban­dė for­muo­ti 0,88 hek­ta­ro, te­ga­lė­jo su­for­muo­ti 0,48 hek­ta­ro. Tai pa­ro­do, kad nė­ra ga­li­my­bės, no­rint kaž­kiek mi­ni­ma­liai di­des­nį plo­tą su­for­muo­ti, o ver­slui rei­kia tam tik­rų plo­tų. Jei­gu rei­kia 2 hek­ta­rų, tai ne­už­ten­ka jiems 0,5 hek­ta­ro. To­dėl ne­bū­ti­nai vi­sas skly­pas bus su­for­muo­tas miš­ko že­mė­je, tam tik­ra da­lis gal­būt arais, gal­būt hek­ta­rais, bet la­bai pra­šau su­teik­ti ga­li­my­bę sa­vi­val­dy­bių ta­ry­boms spręs­ti tuos klau­si­mus, tiems, ku­rie ge­riau­siai ži­no, bū­tent su­de­rin­ti su Vy­riau­sy­be. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Pra­šau.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nors jū­sų tei­kia­mas pro­jek­tas šiek tiek prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, bet ma­no klau­si­mas bū­tų, ar at­si­žvel­gia­te į pa­vo­jų (jau ir da­bar miš­kai ma­siš­kai ker­ta­mi), kad ši­to da­ly­ko im­sis vi­sos sa­vi­val­dy­bės? Fak­tiš­kai Lie­tu­va yra miš­kin­ga.

Ant­ras da­ly­kas. Kiek hek­ta­rų ar arų (aš ne­ži­nau, jūs pa­tei­kė­te) miš­kų Va­rė­na, Vi­sa­gi­nas, jū­sų pa­mi­nė­tos sa­vi­val­dy­bės, dėl eko­no­mi­kos au­gi­mo yra įtrau­ku­sios į stra­te­gi­nius pla­nus su­nai­kin­ti? Ačiū.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū už klau­si­mą. Jū­sų nuo­gąs­ta­vi­mas, kad tuo nau­do­sis ir ban­dys teik­ti tam tik­ras įsta­ty­mo pa­tai­sas, yra per­dė­tas. Ki­toms sa­vi­val­dy­bėms tie­siog ne­ak­tu­a­lu. Jūs pui­kiai ži­no­te Aly­taus at­ve­jį. Ten plės­kis kiek no­ri į vi­sas ke­tu­rias pu­ses – ne­rei­kia jo­kio miš­ko pa­lies­ti. O kai, pa­vyz­džiui, Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bės 69 % miš­kin­gu­mas, kur jai plės­tis? Vi­sa­gi­no – 56 %, Šven­čio­nių – 56 %.

O dėl to jū­sų nuo­gąs­ta­vi­mo, kad yra ker­ta­mi miš­kai, taip, taip, miš­kai ker­ta­mi. Dar yra kur mums pa­si­steng­ti, kad iš­sau­go­tu­me tuos miš­kus. Aš kaip pa­vyz­dį ga­liu pa­sa­ky­ti, ką ge­riau­siai ži­nau. Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bė­je ar­ti­miau­siu me­tu tie­siant 10 ki­lo­vol­tų elek­tros per­da­vi­mo li­ni­ją, o ji bus tie­sia­ma ore, virš že­mės, bus iš­kirs­ta 79 hek­ta­rai miš­ko, užuot ties­tų ka­be­lį ir iš­sau­go­tų miš­kus. O kai oro li­ni­jo­mis tie­sia­ma, ta­da į vie­ną pu­sę ir į ki­tą su­si­da­ro po 13 hek­ta­rų ap­sau­gi­nės zo­nos ir tik­rai pri­va­čių sa­vi­nin­kų miš­kai yra ker­ta­mi. Tai ki­tas at­ve­jis to­je pa­čio­je Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je, kur bu­vo at­ver­tos ko­pų de­šim­tys hek­ta­rų, yra vėl­gi abe­jo­ti­nas da­ly­kas, ar to rei­kė­jo. Bet tai yra da­ro­ma, kai čia pri­rei­kė ke­lių hek­ta­rų pra­plės­ti mies­tui, kad įsi­kur­tų ver­sli­nin­kai, kad kur­tų ge­ras, ge­riau ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas, mes to su­teik­ti ne­no­ri­me. La­bai pra­šau pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Na­vic­kas.

K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš gal ne­bū­čiau klau­sęs, bet jū­sų pra­ne­ši­me nu­skam­bė­jo, kad iš­miš­ki­ni­mo ga­li­my­bės…

PIRMININKAS. Gar­siau, jei­gu ga­li­ma.

K. NAVICKAS (TS-LKDF). …kad nė­ra ga­li­my­bės miš­ko že­mės pa­keis­ti, kon­ver­tuo­ti. To­kia ga­li­my­bė yra, tai klau­si­mas, ko­dėl jūs tei­kia­te, nes, ma­tyt, es­mė yra šiuo at­ve­ju dėl kom­pen­sa­ci­jų, dėl įsta­to­mo­sios ver­tės miš­kui at­ku­rti. Gal į tai rei­kė­tų, ma­tyt, orien­tuo­tis, o ne į įsta­ty­mo kon­ver­ta­vi­mą?

Ir ki­ta klau­si­mo da­lis. Jūs tu­ri­te Va­rė­nos mies­tą, jūs kal­ba­te apie Va­rė­nos mies­tą, bet jūs tu­ri­te Ma­tui­zas sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je ir taip pat yra te­ri­to­ri­ja link Ma­tui­zų, prie pat ge­le­žin­ke­lio. Ar jau yra įdar­bin­ta te­ri­to­ri­ja, ku­ri bu­vo pra­mo­ni­nė, ku­ri bu­vo lais­va?

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. To­kio įsta­ty­mo nė­ra, kad ga­li­ma bū­tų pa­ver­s­ti miš­ką ki­to­mis naud­me­no­mis: pra­mo­nei, san­dė­lia­vi­mui, ver­slo ob­jek­tams for­muo­ti, for­muo­ti skly­pus ver­slo ob­jek­tams. To­kio įsta­ty­mo nė­ra – yra ga­li­my­bė tik gy­ve­na­mie­siems na­mams. Tai yra skir­tin­gi da­ly­kai, o čia for­muo­jant skly­pus, iš­miš­ki­nant, taip, bus mo­ka­mas tri­gu­bo dy­džio mo­kes­tis. Tas mo­kes­tis eis at­kū­ri­mui, miš­kui at­ku­rti ki­to­se vie­to­se, tai miš­kin­gu­mas di­dė­ja, už­so­di­na­mas plo­tas di­dė­ja.

Dėl jū­sų pa­mi­nė­tų Ma­tui­zų, tai jos yra ga­na nu­to­lu­sios – 10 ki­lo­met­rų, dau­giau nu­to­lu­sios. Kon­kre­čiai apie jū­sų mi­ni­mą skly­pą aš šian­dien ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, bet dau­gu­ma no­ri, kad bū­tų for­muo­ja­ma ne­to­li Va­rė­nos. Tai lie­čia ne tik ši­tą Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bę – lie­čia mi­nė­tas ma­no ki­tas – iš vi­so sep­ty­nias sa­vi­val­dy­bes, ku­rioms ši­tas klau­si­mas ak­tu­a­lus.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ma­no klau­si­mas kon­kre­tus. 50 % miš­kin­gu­mas, ar ne, dau­giau ne­gu 50 %, tai ko­kia ga­li bū­ti ta­da iš­kirs­ta miš­ko da­lis, kaip nu­ma­ty­ti? Čia ben­dra­ja­me pla­ne tu­rė­tų at­si­ras­ti ben­dra­sis sa­vi­val­dy­bės pla­nas. Taip aš įsi­vaiz­duo­ju. Ki­tas mo­men­tas – dėl ge­le­žin­ke­lio įtrau­kė­te. O jei­gu ne­bus ge­le­žin­ke­lio in­fra­struk­tū­ros, kaip ta­da to­kiu at­ve­ju ir kiek to­kių sa­vi­val­dy­bių tu­ri­me?

J. BAUBLYS (LSF). Iš vi­so yra sa­vi­val­dy­bių, kaip mi­nė­jau, aš­tuo­nios, bet mes iš­brau­kia­me Ne­rin­gą, kad tas ne­ga­lio­tų. Va­di­na­si, tai ak­tu­a­lu, aš ma­nau, vi­soms aš­tuo­nioms sa­vi­val­dy­bėms. Kiek da­bar bū­tų iš­miš­kin­ta, kai nė­ra įsta­ty­mo, nie­kas ir ne­ga­lė­jo pla­nuo­ti, pro­jek­tuo­ti ati­tin­ka­mai tų te­ri­to­ri­jų, nes to­kios ga­li­my­bės iki šiol ne­bu­vo. Kai bus, at­si­ras įsta­ty­mas, aš ma­nau, kad tai lies hek­ta­rus, ne šim­tus hek­ta­rų, nes ver­slui ne­rei­kia 100 hek­ta­rų – ver­slui rei­kia 1 hek­ta­ro, 10 hek­ta­rų, kad įsi­kur­tų. Ma­nau, tik­rai pa­ly­gi­nus, kiek da­bar yra iš­miš­ki­na­ma ki­toms reik­mėms, tai ši­ta su­ma tik­rai yra… tas kie­kis tik­rai yra ne­di­de­lis.

PIRMININKAS. Ir pas­ku­ti­ny­sis – K. Vil­kaus­kas. Pra­šau.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, ko­le­ga E. Pu­pi­nis mi­nė­jo, kad sa­vi­val­dy­bės ei­na ir­gi link rek­re­a­ci­jos, miš­kų ir ga­li­my­bės žmo­nėms su­tei­ki­mo ap­lin­kui mies­tus il­sė­tis. Tai ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ar ši­ta­me da­bar pa­siprie­ši­ni­me vi­sa­me, kai žmo­nės prie­ši­na­si miš­kų kir­ti­mui ir vie­tos ben­druo­me­nės ak­ty­viai da­ly­vau­ja, ne­bus taip, kad, sa­ky­ki­me, ku­riant, pa­de­dant ver­slui, pra­mo­nei, ne­iš­kils pa­si­prie­ši­ni­mas žmo­nių, ku­rie gy­ve­na ten ir džiau­gia­si tais me­džiais ir gra­žia gam­ta? Gal­būt ten ga­lė­tų bū­ti to­kiu at­ve­ju da­lis ir vi­suo­me­nės po­rei­kiams, rek­re­a­ci­nė te­ri­to­ri­ja, ko­kios nors po­il­si­nės zo­nos ir pa­na­šiai? Ačiū.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Dėl jū­sų pa­mi­nė­to at­ve­jo, ar ne­bus su­si­prie­ši­ni­mo su gy­ven­to­jais, bū­tent į ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą įdė­ta la­bai daug sau­gik­lių. Vie­nas iš sau­gik­lių – pro­jek­tai tu­rė­tų bū­ti su­de­rin­ti su vie­tos ben­druo­me­ne. Tik­tai su­de­ri­nu­si sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pri­ims spren­di­mą for­muo­ti tuos skly­pus.

Ne­at­sa­kiau ger­bia­mai L. Na­gie­nei dėl ge­le­žin­ke­lių. Ka­dan­gi pro­jek­tą bu­vo vi­sais įma­no­mais bū­dais ban­do­ma su­siau­rin­ti dėl to nuo­gąs­ta­vi­mo, kad kuo ma­žiau pa­veik­tų tuos miš­kus, dėl to bu­vo su­siau­rin­ta iki ge­le­žin­ke­lių in­fra­struk­tū­ros. Aš ma­nau, kad ko­mi­te­tai ati­džiau pa­žiū­rės ir ati­tin­ka­mai pri­ims to­kias for­mu­luo­tes, ko­kių rei­kia. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dė­kui.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Dau­giau lai­ko klaus­ti ne­bė­ra. Yra daug kal­ban­čių už. S. Gent­vi­las pa­teiks mo­ty­vus.

S. GENTVILAS (LSF). Aš no­rė­čiau pa­rem­ti ši­tą pro­jek­tą ir pa­ra­gin­ti bal­suo­ti už jį. Lie­tu­vo­je miš­kin­gu­mas yra 33 %, mes Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je no­rė­jo­me pa­siek­ti 35 %. Žvel­giant į kai­my­ni­nes ša­lis, Lat­vi­jo­je jau yra 55 %, Lat­vi­ja net ir vė­jo ener­ge­ti­ką pra­de­da miš­kuo­se vys­ty­ti. Tu­ri bū­ti svei­kas pro­cen­tas nau­do­ja­mas ir miš­kams, ir ur­ba­ni­zuo­toms te­ri­to­ri­joms. Tik­rai Lie­tu­vo­je yra iš­skir­ti­nių sa­vi­val­dy­bių, ku­rios yra la­bai miš­kin­gos. Dzū­ki­ja su 69 % miš­kų yra ap­rė­pu­si ur­ba­ni­zuo­tas te­ri­to­ri­jas ir tie­siog ne­bė­ra zo­nų, kur ga­lė­tų bū­ti pra­mo­ni­nės, in­dust­ri­nės te­ri­to­ri­jos. Tik­rai dzū­kai ne iš gry­bų ir uo­gų gy­ve­na, jiems rei­kia ir nor­ma­laus dar­bo, nor­ma­lios XXI am­žiaus eko­no­mi­kos. Dzū­ki­jo­je Va­rė­nos sa­vi­val­dy­bė yra be­veik 2 tūkst. 200 kv. ki­lo­met­rų, o miš­kai už­ima apie 15–16 tūkst. hek­ta­rų, tai čia yra kal­ba­ma 10–20 hek­ta­rų po­rei­kį, bet įsta­ty­me yra toks im­pe­ra­ty­vus drau­di­mas, tik­rai ne­pro­por­cin­gas drau­di­mas. Čia ne­kal­ba­ma apie di­de­les te­ri­to­ri­jas, to­dėl tik­rai pa­lai­ky­čiau to­kį pro­jek­tą, tuo la­biau kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te ap­si­spręs­ta, kad iš prin­ci­po tu­ri tei­sę pro­jek­tas ju­dė­ti į prie­kį. Tai kvies­čiau pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju.

 

16.28 val.

Fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-2547 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3784, Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. I-796 18, 22, 24, 26, 50 ir 51 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3785 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas. Kvie­čiu Z. Bal­čy­tį pa­teik­ti Fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mo ir ly­di­mo­jo Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. Ger­bia­mas Zig­man­tai, kvie­čiu jus pri­sta­ty­ti jū­sų tei­kia­mus du pro­jek­tus. Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ne tiek iš­si­plė­siu, kiek čia ma­no ko­le­gos prieš tai. Prieš ke­lias sa­vai­tes Sei­mui bu­vo pa­teik­tas Įmo­nių ir įmo­nių gru­pių at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo pro­jek­tas bei jo ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas. Pa­skir­ta­me pa­grin­di­nia­me Au­di­to ko­mi­te­te iden­ti­fi­ka­vo­me, kad pro­jek­tų pa­ke­tas nė­ra vi­sas, to­dėl tei­kia­me su­si­ju­sius įsta­ty­mų pro­jek­tus.

Pir­ma. At­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą, yra tei­kia­mas Fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo Nr. XIVP-2547 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas, nes Vy­riau­sy­bės Sei­mui pa­teik­tu Fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mo pro­jek­tu mi­nė­tas įsta­ty­mas yra dės­to­mas nau­ja re­dak­ci­ja.

An­tra. Sie­kiant tei­sės ak­tų su­de­ri­na­mu­mo, yra tei­kia­mas Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mas, nu­ma­tant, kad kre­di­to uni­jos, kaip Cen­tri­nės kre­di­to uni­jos na­rės, me­ti­nių fi­nan­si­nių ata­skai­tų rin­ki­nių au­di­tui yra tai­ko­mas Cen­tri­nių kre­di­to uni­jų įsta­ty­mas. Ne­pri­ėmus Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­mų pa­kei­ti­mų, su­si­da­ry­tų si­tu­a­ci­ja, kai at­ski­ros kre­di­to uni­jos, esan­čios Cen­tri­nės kre­di­to uni­jos na­rė­mis, bū­tų au­di­tuo­ja­mos du kar­tus: tai yra kre­di­to uni­ja au­di­tuo­ja­ma ir kaip Cen­tri­nės kre­di­to uni­jos fi­nan­si­nės gru­pės na­rė, ir kaip in­di­vi­du­a­li kre­di­to uni­ja.

Kaip jau mi­nė­jau, ma­no teik­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai yra su­dė­ti­nė da­lis Sei­mui pa­teik­to įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­to, ku­ris, įgy­ven­di­nant Ben­dro­vių tva­ru­mo at­skai­to­my­bės di­rek­ty­vos nuo­sta­tas, tu­ri įsi­ga­lio­ti 2024 m. lie­pos 1 d., to­dėl pra­šau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. No­rin­čių jū­sų klaus­ti nė­ra. Ačiū, Zig­man­tai, už pri­sta­ty­mą. Ir dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­si­me tik­rai vi­sai ne­tru­kus. Aš gal kvies­čiau, ko­le­gos, iš­klau­sy­ti vi­sus li­ku­sius dar­bo­tvarkės klau­si­mus ir ta­da pra­dė­ti bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. To­kių li­ko ne­daug.

 

16.30 val.

Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-1069 2, 7, 20, 21, 23 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įstatymo pa­pil­dy­mo 41, 42, 61, 62, 71, 72, 161, 162 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3248 (svars­ty­mas)

 

Re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas – tai Ap­lin­kos ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. V. Pranc­kie­tis pri­sta­tys Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą dėl re­zer­vi­nio 1 klau­si­mo – dėl Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo. Jį jūs pa­siū­lė­te grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

V. PRANCKIETIS (LSF). Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mas, ne Ap­lin­kos įsta­ty­mas.

PIRMININKAS. Au­ga­lų ap­sau­gos.

V. PRANCKIETIS (LSF). Tą įsta­ty­mą ko­mi­te­tas svars­tė ge­gu­žės 15 die­ną. Bu­vo įvai­rių nuo­mo­nių dėl ši­to pro­jek­to. Pa­sa­ky­siu tik ke­le­tą skai­čių, kad 150 pa­sta­bų ben­dra su­ma ir ne­už­kar­do ne­le­ga­lios pre­ky­bos – toks es­mi­nis trū­ku­mas: ne­nu­ma­to at­sa­ko­my­bės už ne­pel­ny­tą ver­slo su­stab­dy­mą ir tai­syk­lės yra per­ke­lia­mos į įsta­ty­mą, o tos tai­syk­lės ne­bu­vo de­rin­tos su tais, kam jos ga­lios. To­dėl ko­mi­te­tas nu­spren­dė šį įsta­ty­mą grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Už tai bal­sa­vo 5 ko­mi­te­to na­riai ir 1 su­si­lai­kė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dėl to nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ne­tru­kus ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi.

 

16.32 val.

Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo Nr. I-164 pir­mo­jo skir­snio, 8, 10, 11, 17 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 81, 131 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3466 (svars­ty­mas)

 

Re­zer­vi­nis 2 klau­si­mas – Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių įsta­ty­mas. Pra­šom J. Gu­daus­ką pri­sta­ty­ti Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą šiuo klau­si­mu.

J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas ge­gu­žės 15 die­ną ap­svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ko­mi­te­to spren­di­mas: Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo Nr. I-164 pir­mo­jo skir­snio, 8, 10, 11, 17 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 81, 131 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-3466 grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į pa­pil­do­mo Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos iš­va­das, taip pat į Lie­tu­vos že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų aso­cia­ci­jos ir moks­li­nin­kų pa­teik­tas pa­sta­bas. Taip pat yra ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas ini­cia­to­riams pa­pil­do­mai pa­reng­ti Že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pa­reng­tus įsta­ty­mų pro­jek­tus su­de­rin­ti su Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6.

PIRMININKAS. Dė­kui. Nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti dėl šio klau­si­mo. Bal­suo­si­me ar­ti­miau­siu me­tu. Taip pat rei­kės bal­suo­ti dėl re­zer­vi­nio 3 klau­si­mo, tai gal aš jį pa­lik­siu pa­tį pas­ku­ti­nį.

 

16.33 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2024 m. ge­gu­žės 8 d. iš­va­dos Nr. 250-I-9“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3781 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Kvie­čiu E. Pu­pi­nį pri­sta­ty­ti re­zer­vi­nį 4 klau­si­mą – Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos du pro­jek­tus. Re­zer­vi­niai 4 ir 5 klau­si­mai.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2024 m. ge­gu­žės 8 d. iš­va­dos Nr. 250-I-9“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3781. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja šių me­tų ge­gu­žės 8 die­nos po­sė­dy­je iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo pa­reiš­kė­jo pe­ti­ci­ją, ku­rio­je pa­teik­tas siū­ly­mas pa­keis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 166 straips­nį įtvir­ti­nant, kad as­mens veiks­muo­se pa­ste­bė­jus nu­si­kals­ta­mos vei­klos, įtvir­tin­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 231 ir 232 straips­niuo­se, po­žy­mių, iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl tos veik­los ne­at­lie­ka­mas, o to­kią veik­lą įvyk­džiu­siam as­me­niui iš kar­to su­ra­šo­mas nu­sta­ty­tos for­mos kal­ti­na­ma­sis ak­tas, per­ke­liant pa­rei­gą ap­ta­ria­mam as­me­niui įro­di­nė­ti sa­vo iš­puo­lio tei­sė­tu­mą ir sa­vo ne­kal­tu­mą.

Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja pri­ėmė spren­di­mą teik­ti Sei­mui iš­va­dą ne­ten­kin­ti šio siū­ly­mo, at­si­žvel­gu­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nę dėl pe­ti­ci­jo­je pa­teik­to siū­ly­mo. Ver­ti­nant pa­reiš­kė­jo pe­ti­ci­jos tu­ri­nį, da­ry­ti­na iš­va­da, jog siū­lo­mas Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so pa­pil­dy­mas ga­li­mai prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 31 straips­ny­je įtvir­tin­tam ne­kal­tu­mo pre­zum­p­ci­jos prin­ci­pui. Kon­sti­tu­ci­jos 31 straips­nio 1 da­lis aiš­kiai nu­ma­to, kad as­muo lai­ko­mas ne­kal­tu, kol jo kal­tu­mas ne­įro­dy­tas įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka ir pri­pa­žin­tas įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo nuosp­ren­džiu. Taip pat pa­reiš­kė­jo siū­lo­mi pa­kei­ti­mai, ku­riais siū­lo­ma iš­skir­ti dvi nu­si­kals­ta­mas veik­las, dėl ku­rių bū­tų ne­at­lie­ka­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, prieš­ta­rau­ja ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pui ir nė­ra lai­ky­ti­ni sis­te­miš­kai pa­grįs­tais, nes Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sas vi­soms nu­si­kals­ta­moms veik­loms nu­sta­to vie­no­dą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo bei teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo tvar­ką. Ne­at­li­kus iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ir ne­su­rin­kus vi­sų kal­tę pa­grin­džian­čių duo­me­nų, su­ra­šy­tas kal­ti­na­ma­sis ak­tas ne tik ne­ati­tik­tų Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 23 straips­ny­je įtvir­tin­tų rei­ka­la­vi­mų, bet ir nie­kaip ne­ga­lė­tų su­kur­ti prie­lai­dų as­me­nį pri­pa­žin­ti kal­tu.

Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­reiš­kė­jo siū­ly­mas per­kel­ti ne­kal­tu­mo įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gą kal­ti­na­ma­jam taip pat su­kur­tų prie­lai­das pa­žeis­ti ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos prin­ci­pą. Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, pa­reiš­kė­jo siū­lo­mas įtvir­tin­ti bau­džia­mo­jo pro­ce­so tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas ne­ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ofi­cia­lio­sios kon­sti­tu­ci­nės dok­tri­nos, yra ne­su­de­ri­na­mas su pa­grin­di­niais bau­džia­mą­jį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čiais prin­ci­pais, pro­ce­si­nių nor­mų sis­te­ma. To­dėl pra­šo­me į tai at­si­žvelg­ti ir pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai at­mes­ti mi­nė­tą pe­ti­ci­ją.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Nė­ra no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti, pa­si­sa­ky­ti taip pat no­rin­čių nė­ra.
Svars­ty­mo sta­di­ja. Nė­ra. Ir pri­ėmi­mas. Dėl mo­ty­vų nė­ra. Taip. Čia tik yra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­da pa­pil­dy­ti 2 straips­niu, ja­me nu­sta­tant, kad šis nu­ta­ri­mas įsi­ga­lio­ja nuo jo ofi­cia­laus pa­skel­bi­mo.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Yra pa­pil­dy­ta.

PIRMININKAS. Pa­pil­dy­ta. Tvar­ka. Ga­li­me tam pri­tar­ti.

Dėl vi­so nu­ta­ri­mo nė­ra no­rin­čių… Tuoj pat ir bal­suo­si­me.

 

16.37 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2024 m. ge­gu­žės 8 d. iš­va­dos Nr. 250-I-10“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3782 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar dar re­zer­vi­nį 5 klau­si­mą pri­sta­ty­ki­te dėl ki­tos pe­ti­ci­jos.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2024 m. ge­gu­žės 8 d. iš­va­dos Nr. 250-I-10“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3782.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo pa­reiš­kė­jo pe­ti­ci­ją šių me­tų ge­gu­žės 8 die­nos po­sė­dy­je ir pri­ėmė spren­di­mą teik­ti Sei­mui iš­va­dą ne­ten­kin­ti šio pa­siū­ly­mo pa­keis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 231 straips­nį ir nu­ma­ty­ti, kad šis straips­nis bū­tų tai­ko­mas ir tuo at­ve­ju, kai „pi­lie­čiui bū­tų truk­do­ma rink­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gą“. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja pri­ėmė spren­di­mą, at­si­žvel­gu­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą dėl pe­ti­ci­jo­je pa­teik­to siū­ly­mo.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 231 straips­nis „Truk­dy­mas tei­sė­jo, pro­ku­ro­ro, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­no, ad­vo­ka­to ar ant­sto­lio veik­lai“ yra Bau­džia­mo­jo ko­dek­so XXXIV sky­riu­je, ku­ris reg­la­men­tuo­ja nu­si­kal­ti­mus ir bau­džia­muo­sius nu­si­žen­gi­mus tei­sin­gu­mui. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 109 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, kad tei­sin­gu­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je vyk­do tik teis­mai, ta­čiau nu­si­kal­ti­mų ir bau­džia­mų­jų nu­si­žen­gi­mų tei­sin­gu­mui sky­riaus ob­jek­tas yra pla­tes­nis, jis ap­ima tei­sin­gu­mo ir tei­si­nės vals­ty­bės in­te­re­sų ap­sau­gą, tai yra šio sky­riaus nor­mos sau­go ir ki­tų teis­mams vyk­dant tei­sin­gu­mą da­ly­vau­jan­čių sub­jek­tų (pro­ku­ro­rų, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, ad­vo­ka­tų, ant­sto­lių, baus­mių vyk­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų ir ki­tų tei­sin­gu­mo vyk­dy­mo pro­ce­se da­ly­vau­jan­čių sub­jek­tų) veik­lą.

Va­do­vau­jan­tis Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 164 straips­nio 1 da­li­mi, iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­ka iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nai. Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 18 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nas yra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­go­je dir­ban­tis as­muo, ku­ris šios įstai­gos ar jos pa­da­li­nio va­do­vo ar jų įga­lio­tų as­me­nų pa­ve­di­mu at­lie­ka šio ko­dek­so nu­ma­ty­tus iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mus: sie­kia nu­sta­ty­ti nu­si­kals­ta­mą veik­lą pa­da­riu­sį as­me­nį ir to­kios veik­los ap­lin­ky­bes.

At­si­žvel­giant į tai, kad pa­reiš­kė­jas nė­ra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nas ir jo veik­la ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma „iki­teis­mi­nės me­džia­gos rin­ki­mu“, ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, pa­reiš­kė­jo pe­ti­ci­jo­je tei­kia­mas siū­ly­mas pa­pil­dy­ti Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 231 straips­nį ne­de­ra nei su Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 231 straips­nio, nei su Bau­džia­mo­jo ko­dek­so XXXIV sky­riaus ob­jek­tu. Pra­šo­me į tai at­si­žvelg­ti ir pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai at­mes­ti pe­ti­ci­ją.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų pa­klaus­ti nė­ra no­rin­čių, kal­bė­ti – taip pat.

Svars­ty­mas. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Pri­ėmi­mas. Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­si­me ar­ti­miau­siu me­tu. Ir­gi pa­pil­do­ma tuo pa­čiu 2 straips­niu, kad įsi­ga­lio­ja tuoj pat.

 

16.40 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 17 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-97 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės komisijos pir­mi­nin­kų ir pir­mi­nin­kų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3794 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ir Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kų ir pir­mi­nin­kų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Pri­sta­tys J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, R. Že­mai­tai­tis, ku­ris ne­se­niai pa­si­trau­kė iš Sei­mo, ėjo Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas. Tai mes jį iš ko­mi­si­jos na­rių iš­brau­kė­me, o ko­mi­si­ja iš­si­rin­ko nau­ją pa­va­duo­to­ją, tai L. Mo­ge­nie­nę. Siū­lau ją šiuo Sei­mo nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti mi­nė­tos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jū­sų nė­ra no­rin­čių pa­klaus­ti. Pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo. Svars­ty­mo sta­di­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti, ma­tau, ga­li­me pri­tar­ti. Ir pri­ėmi­mas. Iš dvie­jų straips­nių. Jiems ga­li­me pri­tar­ti? Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti, tuoj bal­suo­si­me.

 

16.41 val.

Sei­mo 2024 m. ge­gu­žės 30 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pateikimas ir tvir­ti­ni­mas

 

Re­zer­vi­nis 7 klau­si­mas – ket­vir­ta­die­nio Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­miau­sia pa­mi­nė­siu, kad pa­gal pa­tvir­tin­tą opo­zi­ci­nių frak­ci­jų dar­bo­tvarkių gra­fi­ką bū­tent 30 die­nos po­sė­dy­je, va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je nu­ma­ty­ta opo­zi­ci­nių Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės jung­ti­nė dar­bo­tvar­kė, dėl to aš nie­ko ne­ko­men­tuo­siu, kaip frak­ci­jos pa­teiks, to­kią dar­bo­tvarkę ir tu­rė­si­me. O ry­ti­nio po­sė­džio pra­džio­je – Sei­mo lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos iš­va­dų pri­ėmi­mas. Kaip jau esa­me skel­bę anks­čiau, tai bus po Pre­zi­den­to rin­ki­mų ir nie­kas ne­ga­lės kal­tin­ti, kad čia dėl rin­ki­mų tas da­ro­ma. To­liau svar­bus Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas, taip pat pri­ėmi­mas. Ke­le­to pro­jek­tų svars­ty­mo sta­di­ja, sie­kia­me į dar­bo­tvarkę įra­šy­ti pir­miau­sia tuos pro­jek­tus, ku­rių įsi­ga­lio­ji­mas nu­ma­to­mas nuo lie­pos 1 die­nos. Taip, sa­ky­ki­me, yra at­si­ti­kę su Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­so­mis ir ly­di­mai­siais, ku­riuos tei­kia Vy­riau­sy­bė, vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė. Ti­ki­mės, kad per bir­že­lį spė­si­me ap­svars­ty­ti ir bū­tent nuo lie­pos 1 die­nos ga­lės įsi­ga­lio­ti tas pa­ke­tas. Nu­ma­to­me, kad svars­ty­si­me bent ke­lis Lai­ki­no­jo so­li­da­ru­mo įna­šo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų pro­jek­tus, čia dėl vie­nų yra su­rink­ti 49 Sei­mo na­rių pa­ra­šai, tai tu­ri­me su­ra­šy­ti ki­tus, ti­ki­mės, kad ir Vy­riau­sy­bės ati­tin­ka­mas pro­jek­tas tuo mo­men­tu jau bus įre­gist­ruo­tas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, jū­sų nė­ra no­rin­čių pa­klaus­ti. Ga­li­me gal pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Jau vis tiek pra­dė­si­me bal­suo­ti. Ge­rai, ga­li­me pri­tar­ti.

 

16.43 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl at­si­sa­ky­mo su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą Lie­tu­vos Je­ho­vos liu­dy­to­jų re­li­gi­nei ben­dri­jai“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3713(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar re­zer­vi­nį 3 klau­si­mą dar pa­kvie­siu pri­sta­ty­ti. Dėl jo kaip tik yra siū­ly­mas. Kvie­čiu T. V. Ras­ke­vi­čių ir bal­suo­si­me. Dėl at­si­sa­ky­mo su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą Lie­tu­vos Je­ho­vos liu­dy­to­jų re­li­gi­nei ben­dri­jai. Pro­jek­to svars­ty­mas. Kvie­čiu pri­sta­ty­ti iš­va­dą.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas nu­ta­ri­mo pro­jek­tą svars­tė šių me­tų ge­gu­žės 15 die­ną. At­si­žvel­gęs į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, ko­mi­te­tas pa­to­bu­lin­tam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui pri­ta­rė: bal­sa­vo už 3 ko­mi­te­to na­riai, 1 bal­sa­vo prieš ir 2 su­si­lai­kė. Le­mia­mas bu­vo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko bal­sas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ačiū. Da­bar dis­ku­si­ja, da­ly­vau­ja J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­dis­ku­tuo­ju dėl pa­grin­di­nės kon­sta­tuo­ja­mo­sios nu­ta­ri­mo da­lies – ne­su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo Je­ho­vos liu­dy­to­jų re­li­gi­nei ben­dri­jai, bet no­riu šiek tiek pa­kal­bė­ti apie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­žy­mą, kai ku­rias ap­lin­ky­bes, ku­rios yra svar­bios, jei­gu iš­kils tei­si­nių gin­čų dėl mū­sų pri­im­to nu­ta­ri­mo. Kaip ži­no­me, pa­gal Kon­s­ti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, tam, kad ben­dri­ja gau­tų vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą, ji tu­ri ten­kin­ti dvi są­ly­gas: tu­rė­ti tvir­tą ir il­ga­lai­kę at­ra­mą vi­suo­me­nė­je ir, an­tra, jų mo­ky­mas bei apei­gos tu­ri ne­prieš­ta­rau­ti įsta­ty­mams ir do­rai. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja iš­si­juo­su­si įro­di­nė­ja, kad ši re­li­gi­nė ben­dri­ja tu­ri tą tvir­tą ir il­ga­lai­kę at­ra­mą. Tai įro­di­nė­da­ma net įdo­miai ima kves­tio­nuo­ti tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pri­im­tus tei­sės ak­tus, teig­da­ma, kad ga­li­ma į kai ku­riuos iš jų ne­kreip­ti dė­me­sio, nes ne­va bu­vo ne­de­mok­ra­ti­nis re­ži­mas, ir jei­gu Je­ho­vos liu­dy­to­jų drau­gi­jai ne­pra­tę­sė re­gist­ra­ci­jos, tai čia ga­li­ma ne­kreip­ti dė­me­sio. Žūt­būt sten­gia­ma­si įro­dy­ti, kad tas ben­dri­jos eg­zis­ta­vi­mas yra pa­kan­ka­mai il­ga­lai­kis, pra­si­de­dan­tis nuo 1934 me­tų, ir 1938 me­tais ne­nu­trū­ko.

Ma­nau, kad čia tik­rai yra per­si­sten­gia­ma. Tie­siog Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja tu­rė­jo šal­tai, be iš­ve­džio­ji­mų pa­ra­šy­ti, kad to­kiais štai me­tais re­gist­ra­ci­ja bu­vo nu­trauk­ta, ir taš­kas, ir kaip Sei­mo na­riai no­ri, te­gul ver­ti­na, ko­kia­me kon­teks­te tai bu­vo pa­da­ry­ta.

Taip pat įro­di­nė­ja, kad ben­dri­ja yra pa­kan­ka­mai gau­si, mat tu­ri apie 2 tūkst. na­rių, ir kad tai ir­gi yra stip­rios at­ra­mos vi­suo­me­nė­je iš­raiš­ka. At­si­pra­šau, jei­gu ben­dri­ja ne­tu­ri net vie­nos šim­to­sios, tai yra vie­nos de­šim­to­sios pro­cen­to na­rių, tai kur čia tas gau­su­mas? Su­ran­da­mas toks keis­tas pa­ly­gi­ni­mas, kad ši ben­dri­ja tu­ri pa­na­šiai tiek na­rių, kiek tu­ri ma­žiau­sia tra­di­ci­nė re­li­gi­nė ben­dri­ja. Bet tra­di­ci­nei re­li­gi­nei ben­dri­jai, kad gau­tų tą pri­pa­ži­ni­mą, ne­rei­kia įro­di­nė­ti na­rių gau­sos. Tai yra šimt­me­čius vei­kian­čios re­li­gi­nės ben­dri­jos, ir kiek jų da­bar na­rių tė­ra li­kę, tas klau­si­mas nė­ra ke­lia­mas.

Vėl­gi čia ne­la­bai pai­so­ma Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo, ku­ris apie at­ra­mą yra pa­sa­kęs, kad „At­ra­ma tu­ri bū­ti tvir­ta ir il­ga­lai­kė, to­kia, kad dėl jos ne­kil­tų jo­kių abe­jo­nių. Ji ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti ne­gau­sia žmo­nių gru­pe ir ne­di­de­le vi­suo­me­nės da­li­mi, ke­liais veik­los de­šimt­me­čiais, vie­na ar ke­lio­mis žmo­nių kar­to­mis.“

To­liau vėl­gi yra to­kių įdo­mių iš­ve­džio­ji­mų to­je pa­žy­mo­je, tei­giant, kad at­si­sa­ky­mas kel­ti vals­ty­bės vė­lia­vą, kai įsta­ty­mai to rei­ka­lau­ja, yra toks ma­ža­reikš­mis įsta­ty­mo ne­si­lai­ky­mas. Tie­siog rei­kė­tų ra­šy­ti, kad yra įsta­ty­mo ne­si­lai­ky­mas. Čia ne­ga­li pra­dė­ti iš­ve­džio­ti, kas yra ma­ža­reikš­mis, kas yra di­de­lę reikš­mę tu­rin­tis.

To­liau lie­ka tie du punk­tai dėl krau­jo per­py­li­mo drau­di­mo ir at­si­sa­ky­mo gin­ti tė­vy­nę, kai yra gin­kluo­tas už­puo­li­mas. Kaip su­pran­tu, ko­mi­te­tas tą ar­gu­men­tą dėl krau­jo per­py­li­mo drau­di­mo jau lin­kęs kaip ir pa­neig­ti. Ko­mi­te­tas, ma­tyt, pri­sta­tys čia sa­vo po­zi­ci­ją. Ta­da liks tik vie­nas. Ne­ži­nau, ar taip su­ra­šius tą pa­žy­mą tik­rai ga­lės mū­sų at­sto­vai ap­gin­ti Žmo­gaus Tei­sių Teis­me Sei­mo nu­ta­ri­mą.

Aš sa­vo pa­siū­ly­me siū­lau bent jau pa­mi­nė­ti, kad mes, pri­im­da­mi spren­di­mą, re­mia­mės tik to­mis Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­žy­mos po­zi­ci­jo­mis, ku­rio­mis bū­tent pa­grin­džia­mas sta­tu­so ne­su­tei­ki­mas, o su ki­ta da­li­mi su­si­pa­ži­no­me, ta­čiau ne­ma­to­me pa­grin­do Sei­mo ly­giu su­teik­ti tai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­žy­mai Sei­mo ly­gio pri­pa­ži­ni­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­ja dėl to klau­si­mo baig­ta. Da­bar ga­li­ma ap­si­spręs­ti. Yra vie­nas Sei­mo na­rio J. Raz­mos siū­ly­mas. Kvie­čiu ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją į tri­bū­ną. Kvie­čiu jį pri­sta­ty­ti. Ar jūs jau lai­ko­te, kad pri­sta­tė­te? Tuoj įjung­si­me mik­ro­fo­ną. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš jau šiek tiek pa­mi­nė­jau, kad siū­lau šiek tiek pa­tai­sy­ti pre­am­bu­lę. Ka­dan­gi mes, kaip ma­to­te Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­te, ne­su­tei­kė­me vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo Je­ho­vos liu­dy­to­jų re­li­gi­nei ben­dri­jai, aš bū­tent pre­am­bu­lė­je ir siū­lau pa­mi­nė­ti, ko­kiais ar­gu­men­tais re­mian­tis tas yra pa­da­ro­ma, ir ap­si­ri­bo­ti tik­tai nuo­ro­da į tą Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos da­lį, kur bū­tent tas ne­pri­pa­ži­ni­mas yra pa­grin­džia­mas, tai yra krau­jo per­py­li­mo drau­di­mas ir atsi­sa­ky­mas gin­ti sa­vo tė­vy­nę, o ne­ra­šy­ti, kad mes pa­lai­mi­na­me vi­są Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­žy­mą, nes, kaip mi­nė­jau, ten yra su­ra­šy­ti to­kie tei­siš­kai, kon­sti­tu­ciš­kai ga­na pa­vo­jin­gi da­ly­kai dėl tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos tei­sės ak­tų. Tik­rai ne­siū­ly­čiau Sei­mo ly­giu bū­tent pri­im­ti to­kio pri­ta­ri­mo tai pa­žy­mai.

PIRMININKAS. Taip, da­bar, sa­ky­ki­me, ar yra de­šimt Sei­mo na­rių, ku­rie re­mia to­kį J. Raz­mos siū­ly­mą? Lai­ky­ki­me, kad maž­daug yra. Kvie­čiu ta­da pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ko­mi­te­tas šį Sei­mo na­rio pa­siū­ly­mą svars­tė ge­gu­žės 21 die­ną, tai yra šios die­nos ry­tą. Api­ben­dri­nant ko­mi­te­to po­zi­ci­ją, tai Sei­mo na­rys siū­lo re­li­gi­nės ben­d­ri­jos ne­pri­pa­žin­ti dar la­biau, ne­gu siū­lo­ma jos ne­pri­pa­žin­ti. Va­di­na­si, yra lei­džia­ma­si į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­do­je su­for­mu­luo­tus ar­gu­men­tus, juos ban­do­ma de­konst­ruo­ti ir pa­neig­ti. Aš gal­būt no­rė­čiau at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį, kad nu­ta­ri­mo pro­jek­tas yra pa­reng­tas re­mian­tis Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­da, ku­rio­je yra kon­sta­tuo­ja­ma, kad šios re­li­gi­nės ben­dri­jos mo­ky­mas ne­ati­tin­ka įsta­ty­mo ir do­ros. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai, eks­per­tai, kom­plek­siš­kai ver­ti­nę re­li­gi­nės ben­dri­jos veik­lą, ne­kves­tio­na­vo nei jos re­gist­ra­vi­mo lai­ko­tar­pio, nei tu­ri­mos at­ra­mos vi­suo­me­nė­je ir pri­pa­ži­no, kad jie ati­tin­ka įsta­ty­me su­for­mu­luo­tus kri­te­ri­jus. Ko­mi­te­to na­riams pa­si­ro­dė ydin­ga, kad pa­vie­niai Sei­mo na­riai, rem­da­mie­si sa­vo įsi­vaiz­da­vi­mu, kves­tionuo­ja re­li­gi­nės ben­dri­jos veik­lą, to­dėl, at­si­žvel­gę į šias dis­ku­si­jas, jie bal­sa­vo ko­mi­te­te: nė vie­nas ko­mi­te­to na­rys ne­pa­lai­kė to­kio Sei­mo na­rio siū­ly­mo, 3 bal­sa­vo prieš ir 3 su­si­lai­kė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar dėl mo­ty­vų prieš kal­bės A. Va­lins­kas.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Aš no­rė­čiau kal­bė­ti bū­tent dėl šio pa­siū­ly­mo. Tie­siog pri­min­siu, kad kai pas­ku­ti­nį kar­tą Sei­mas ėmė ga­ly­nė­tis su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­do­mis bū­tent dėl ši­to klau­si­mo, tai Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me mes tu­rė­jo­me by­lą ir ją pra­lai­mė­jo­me tie­siog triuš­ki­nan­čiai. Iki šiol mes ban­do­me kaž­kaip tą nu­ta­ri­mą įgy­ven­din­ti ir vis tiek ne­sėk­min­gai. 128 punk­te pats Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pa­sa­kė, kad net ji­sai ne­si­ims kves­tio­nuo­ti Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­dos, bet, ži­no­ma, čia yra Sei­mas.

Es­mės ši­tas pa­siū­ly­mas kaip ir ne­kei­čia, ta­čiau pa­skai­ty­ki­te jo mo­ty­vus. Yra tie pa­tys mo­ty­vai dėl ne­il­ga­am­žiš­ku­mo, veik­los ne­tva­ru­mo ir ma­žu­mo. Tai yra tie pa­tys ar­gu­men­tai, ku­riais re­mian­tis bu­vo at­mes­tas „Ro­mu­vos“ pra­šy­mas ir ku­rie bu­vo pri­pa­žin­ti dis­kri­mi­na­ci­niais. Tai Sei­mas jau yra su­tei­kęs pri­pa­ži­ni­mą dar ma­žes­nėms re­li­gi­nėms ben­dri­joms, Sei­mas jau yra pats su­kū­ręs sau pre­ce­den­tą, ku­rio jis da­bar ne­ga­li nu­sto­ti stai­ga lai­ky­tis, bet ši­to pa­siū­ly­mo ar­gu­men­tai bū­tent tai ir ra­gi­na pa­da­ry­ti. Tai vėl­gi es­mės šis pa­siū­ly­mas ne­kei­čia, bet jis tik­rai ga­lės bū­ti pa­nau­do­tas pa­čios re­li­gi­nės ben­dri­jos kaip ar­gu­men­tas to­les­niuo­se tei­si­niuo­se pro­ce­suo­se, pa­ro­dant, ko­kiais pa­grin­dais ji bu­vo dis­kri­mi­nuo­ja­ma, nes kad ši­tie pa­grin­dai yra dis­kri­mi­na­ci­niai, mes pri­pa­ži­ni­mą jau tu­ri­me. Tai, ko­le­gos, ku­rie no­ri­te pa­dė­ti Je­ho­vos liu­dy­to­jams sa­vo to­les­nių tei­si­nių pro­ce­sų me­tu, bal­suo­ki­te už, o ku­rie ne ir no­ri pa­rem­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę, su­si­lai­ky­ki­te ar­ba bal­suo­ki­te prieš. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar bal­suo­ja­me dėl J. Raz­mos siū­ly­mo, ku­riam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ne­už­si­ra­šė­te jūs ir iš sa­vo vie­tos ne­ga­li­ma kal­bė­ti. Tai­gi, jei­gu no­ri­te kaž­ką pa­sa­ky­ti, at­si­sto­ki­te prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no ar­ba… Ge­rai, bal­suo­ja­me. Ne­už­si­ra­šė­te. Bal­suo­ja­me dėl siū­ly­mų. Pra­šom. Su­stab­dy­ki­me bal­sa­vi­mą. (Bal­sai sa­lė­je) J. Ja­ru­tis – dėl ve­di­mo tvar­kos. Bal­suo­ja­me dėl J. Raz­mos siū­ly­mo, ne dėl vi­so.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš ma­čiau, kad po­nia V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė bu­vo už­si­ra­šiu­si, tai dėl to ir… O ger­bia­mo Arū­no ne­bu­vo, tai to­dėl.

PIRMININKAS. Ge­rai. Dėl J. Raz­mos siū­ly­mo. (Bal­sai sa­lė­je) Tuoj. Ar yra įma­no­ma?.. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl J. Raz­mos siū­ly­mo. Kas pri­ta­ria J. Raz­mos siū­ly­mui, bal­suo­ja už, kas ne­pri­ta­ria, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji ko­le­gos!

Bal­sa­vo 91: už – 43, prieš – 12, su­si­lai­kė 36. Nė­ra pri­tar­ta.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ap­si­spręs­ki­me… Taip, dar E. Zin­ge­ris. Pra­šau.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jei­gu ga­li­ma, jūs už­bai­ki­te dėl įsta­ty­mo. Aš no­riu kaž­ką pri­sta­ty­ti. Ačiū. (Juo­kas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Da­bar dėl vi­so. Tik­rai ga­li­ma… Taip, ma­tau, V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė dėl vi­so. Pra­šau kal­bė­ti už.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš už­si­ra­šiau kal­bė­ti už, nes ti­kė­jau­si, kad Sei­mas pa­si­elgs iš­min­tin­gai. De­ja, taip ne­at­si­ti­ko. Jūs su­pran­ta­te, ką jūs pa­da­rė­te? Jūs pri­ta­rė­te iš­va­dai, ku­rio­je sa­ko­ma, kad A. Sme­to­nos lai­kų tei­sės ak­tai yra nie­ki­nės reikš­mės. Jūs pa­mir­šo­te, kad at­ku­riant mū­sų vals­ty­bę bu­vo re­mia­ma­si 1938 me­tų Kon­sti­tu­ci­ja. Sie­kiant vie­no tiks­lo, da­bar yra pa­ki­ša­ma ko­ja vals­ty­bei il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je, jei­gu tik pik­tos va­lios kam nors at­si­ras­tų. O jos nie­ka­da ne­trūks­ta.

To­dėl aš siū­lau at­mes­ti ši­tą pro­jek­tą ir su­ra­šy­ti jį taip, kaip bu­vo pa­siū­ly­ta J. Raz­mos. O ma­no ko­le­gos, sė­din­čio ma­no de­ši­nė­je, ar­gu­men­tai man pri­me­na žmo­gų, ku­ris kar­tą nu­de­gė barš­čiais ir ei­da­mas pro bu­ro­kų lau­ką kiek­vie­ną kar­tą pu­čia, kad ne­nu­deg­tų. Bet barš­čiai ir bu­ro­kai nė­ra tas pats. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Aš su­pran­tu, kad jū­sų pa­si­sa­ky­mas yra prieš, ger­bia­ma Vi­li­ja, taip? Tai da­bar už kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti T. V. Ras­ke­vi­čių.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dė­ko­ju. Ko­le­gos, aš su­pran­tu, kad bet ku­ris re­li­gi­nių klau­si­mų svars­ty­mas Sei­me tam tik­riems Sei­mo na­riams su­ke­lia di­de­lį su­si­jau­di­ni­mą. Tie­siog įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ti aiš­kūs kri­te­ri­jai, aiš­ki pro­ce­dū­ra. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja su­for­mu­la­vo prie­žas­tis, ko­dėl siū­lo ne­pri­pa­žin­ti šios re­li­gi­nės ben­dri­jos. Pa­gal tai yra pa­reng­tas ir ati­tin­ka­mas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas. La­bai pra­šau ne­pa­si­duo­ti ger­bia­mos V. Alek­nai­tės gun­dy­mams ne­pri­im­ti jo­kio spren­di­mo, nes Lie­tu­va pa­žeis­tų tei­sė­tų lū­kes­čių prin­ci­pą ir šiai re­li­gi­nei ben­dri­jai ne­duo­tų jo­kio at­sa­ky­mo. Mū­sų at­sa­ky­mas šian­dien pa­gal pa­reng­tą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą yra nei­gia­mas. Įsta­ty­mas nu­sta­to ter­mi­nus ir są­ly­gas, ka­da šis pra­šy­mas ga­lės bū­ti per­svars­ty­tas. To­dėl la­bai pra­šau vi­sų lai­ky­tis tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­po ir ne­kur­ti iš es­mės ko­kių nors de­ba­tų ar dis­ku­si­jų dėl tech­ni­nio po­bū­džio klau­si­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji, da­bar bal­suo­si­me. Kas pri­ta­ria po svars­ty­mo šiam nu­ta­ri­mui, bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 90: už – 67, prieš – 6, su­si­lai­kė 17. Po svars­ty­mo yra pri­tar­ta.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji, aš ka­te­go­riš­kai at­me­tu tai, ką Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pa­sa­kė dėl re­li­gi­jos. Ne­tu­rė­jau nie­ko prieš ši­tą nu­ta­ri­mą. Jis bu­vo su­ra­šy­tas nor­ma­liai. Jei­gu ne Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos tie aš­tuo­nių pus­la­pių iš­ve­džio­ji­mai, da­lis jų yra vi­siš­kai nor­ma­lūs, bet da­lis ro­do ne­kom­pe­ten­ci­ją, kad ir kaip ­gai­la, tarp­tau­ti­nės tei­sės sri­ty­je. Jei­gu ga­li­ma ig­no­ruo­ti A. Sme­to­nos lai­kų tei­sės ak­tus ir pa­sa­ky­ti, ka­dan­gi bu­vo ne­de­mok­ra­tiš­ka val­džia, tai ga­li­ma ne­kreip­ti dė­me­sio, tai ką, mes pjau­na­me ša­ką, ant ku­rios pa­tys sė­di­me? Čia pa­pras­čiau­siai bu­vo J. Raz­mos mes­tas gel­bė­ji­mo­si ra­tas Sei­mui, kad ji­sai ne­už­kliū­tų už to­kio ak­me­nė­lio. Ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti, kad Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, na, kaž­kaip šį kar­tą pa­si­ro­dė la­bai ne­pro­fe­sio­na­liai. La­bai la­bai gai­la.

PIRMININKAS. Da­bar per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną A. Na­vic­kas. Pra­šau.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik­tai ko­le­gei no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad prieš­ta­rau­ju A. Sme­to­nos nu­ta­ri­mui įka­lin­ti 150 ku­ni­gų, ku­rie bu­vo įka­lin­ti tuo me­tu, prieš­ta­rau­ju At­ei­ti­nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos drau­di­mui ir dau­gy­bei spren­di­mų, ku­rie bu­vo drau­ge pri­im­ti, re­li­gi­jos lais­vės sri­ty­je. Ne­pai­nio­ki­te, Vi­li­ja, šiuo at­ve­ju tik­rai kiau­ši­nie­nės su mė­ne­sie­na.

PIRMININKAS. Re­pli­ka – A. Va­lins­kas.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Tai aš taip pat re­pli­ką dėl to, kas bu­vo pa­sa­ky­ta. Gal kal­bė­siu ne tiek apie dar­žo­ves, ko­pūs­tus ar­ba ba­na­nus, bet pri­min­siu, kad by­lą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me pra­lai­mė­jau ne aš, o Lie­tu­va kaip vals­ty­bė ir kad nu­de­giau ne aš, o Lie­tu­va. Ir da­bar mums in cor­po­re kaip Sei­mui rei­kia gal­vo­ti, kaip šį nu­de­gi­mą kaž­kaip už­gy­dy­ti. Tai pa­gal­vo­ki­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo klau­si­mu, ma­nau, re­pli­kos baig­tos. E. Zin­ge­ris pa­keis tru­pu­tį te­mą. Pra­šau.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bi­čiu­liai, mes tu­ri­me tarp mū­sų sve­čių bal­ko­ne M. Ada­mo­vič, ku­ri jau ket­ve­rius me­tus kal­ti­na­ma ir 500 die­nų… ir jo­kios ži­nios iš jų, so­cial­de­mok­ra­tų, ten bu­vo di­džiau­sia… So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos va­do­vo nė­ra. Aš no­rė­čiau pa­svei­kin­ti, ša­lia yra mū­sų vi­ce­pir­mi­nin­kas Ju­lius, žo­džiu, mes tik­rai svei­ki­na­me jū­sų ko­vą už ne­pri­klau­so­my­bę nuo Ru­si­jos, už Bal­ta­ru­si­jos lais­vę. Ačiū. (Plo­ji­mai) Ačiū.

 

17.02 val.

Miš­kų įsta­ty­mo Nr. I-671 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3671 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1-18 klau­si­mas, ap­si­spręs­ki­me dėl Miš­kų įsta­ty­mo 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 94: už – 67, prieš – 2, su­si­lai­kė 25. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, siū­lo­ma svars­ty­ti pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

A. Va­lins­kas. Pra­šau.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėl pro­to­ko­lo ma­no bal­są pra­šau įskai­ty­ti prieš.

PIRMININKAS. Bal­sas prieš. Ga­li­me pri­tar­ti dėl ko­mi­te­to ir svars­ty­mo? Ga­li­me. Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.03 val.

Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1562 13 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3797 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5 klau­si­mas – Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas. Pra­šau bal­suo­ti, kas pri­ta­ria­te po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 94: vi­si 94 bal­sa­vo už.

Pa­grin­di­niu siū­lo­mas Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 18 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.03 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10 ir 25 straips­nių pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3452 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo 10 ir 25 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Bal­sa­vo 94: už – 47, prieš – 23, su­si­lai­kė 24. Re­zul­ta­tas ly­gus. Kvie­čiu pa­kar­to­ti dar kar­te­lį bal­sa­vi­mą.

Bal­sa­vo 95: už – 43, prieš – 29, su­si­lai­kė 23. Yra ne­pri­tar­ta.

Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi al­ter­na­ty­viai, ar to­bu­li­na­me pro­jek­tą, tai yra už, ar pro­jek­tą at­me­ta­me, – prieš.

Bal­sa­vo 94: už – 48, prieš – 46. Pro­jek­tas bus to­bu­li­na­mas.

Re­pli­ka – J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš daž­nai su ko­le­ga Li­nu ne­su­tin­ku dėl įvai­rių pa­siū­ly­mų, bet gai­la, kad sun­ku pri­pa­žin­ti klai­das, ku­rias pa­da­rė val­dan­tie­ji. Iš prin­ci­po 2 % trans­por­to prie­mo­nių ga­li­mai ga­li tu­rė­ti pa­di­din­tą tar­šą. Ar dėl to rei­kia to­kias in­ves­ti­ci­jas da­ry­ti ir kel­ti su­maiš­tį vi­suo­me­nė­je, abe­jo­ti­na. Gai­la, kad mes ne­pri­ėmė­me to spren­di­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me.

 

17.05 val.

Fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-2547 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3784, Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. I-796 18, 22, 24, 26, 50 ir 51 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3785 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ap­si­spręs­ki­me dėl 2-9 klau­si­mo, tai yra Fi­nan­si­nių ata­skai­tų au­di­to įsta­ty­mo ir Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­ke­to, po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 95: vi­si 95 bal­sa­vo už. Dėl abie­jų pro­jek­tų kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Au­di­to ko­mi­te­tas ir siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 11 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.06 val.

Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. I-1069 2, 7, 20, 21, 23 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įstatymo pa­pil­dy­mo 41, 42, 61, 62, 71, 72, 161, 162 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3248 (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas – Au­ga­lų ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Čia, at­krei­piu dė­me­sį, pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas siū­lo grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Jei­gu bal­suo­ja­me už, tai pri­ta­ria­me, kad bū­tų grą­žin­ta, jei­gu ki­taip bal­suo­ja­me, ta­da Sei­mas svars­tys dėl ki­to ko­mi­te­to.

Bal­sa­vo 89: už – 75, prieš – 6, su­si­lai­kė 8. Grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

 

17.07 val.

Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo Nr. I-164 pir­mo­jo skir­snio, 8, 10, 11, 17 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 81, 131 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3466 (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Taip pat bal­suo­ja­me dėl re­zer­vi­nio 2 klau­si­mo – Ko­o­pe­ra­ty­vi­nių ben­dro­vių įsta­ty­mo Nr. XIVP-3466 grą­ži­ni­mo ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Kas pri­ta­ria, tas už grą­ži­ni­mą ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

Bal­sa­vo 92: už – 81, prieš – 3, su­si­lai­kė 8. Grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

 

17.07 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2024 m. ge­gu­žės 8 d. iš­va­dos Nr. 250-I-9“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3781 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Re­zer­vi­nis 4 klau­si­mas – nu­ta­ri­mo dėl Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos pri­ėmi­mas. Kvie­čiu bal­suo­ti, kas pri­ta­ria Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dai.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 93: už – 88, prieš – 2, su­si­lai­kė 3. Nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

17.08 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2024 m. ge­gu­žės 8 d. iš­va­dos Nr. 250-I-10“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3782 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Re­zer­vi­nis 5 klau­si­mas – ki­tas nu­ta­ri­mo dėl Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dos pro­jek­tas. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti, ar pri­ta­ria­me jam.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 91: už – 84, prieš – 3 su­si­lai­kė 4. Nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

17.08 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 17 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-97 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės komisijos pir­mi­nin­kų ir pir­mi­nin­kų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3794 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ir re­zer­vi­nis 6 klau­si­mas – nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kų ir pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo pro­jek­tas.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 87: už – 86, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, trum­pi skel­bi­mai. Ge­gu­žės 23–24 die­no­mis, tai yra šį ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį, Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je po­sė­džiaus Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos Nuo­la­ti­nio ko­mi­te­to na­riai, to­dėl pra­šo­me iš sa­vo dar­bo vie­tų pa­si­im­ti ver­tin­gus daik­tus ir do­ku­men­tus. To­kį skel­bi­mą jums per­skai­čiau ir Ema­nu­e­lis dar pa­pil­dys. Pra­šau.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Vi­si Eu­ro­pos Ta­ry­bos de­le­ga­ci­jos na­riai kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vi­sur, ir so­cia­li­niuo­se įvy­kiuo­se, tu­ri­ma gal­vo­je, va­ka­rop. Ačiū.

PIRMININKAS. Va­lio! La­bai ačiū jums. Skel­bi­mai baig­ti.

Sei­mo po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.