LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 330
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai K. KOMSKIS ir A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 7 dienos (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kažin kur visi socialdemokratai?
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. balandžio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime… Gerbiamasis E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF*). Gerbiamoji Pirmininke, dėl darbotvarkės. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo šiandien išbraukti iš darbotvarkės 1-5a ir 1-5b klausimus, susijusius su vietos savivalda. Projektų registracijos Nr. XIIP-4081 ir Nr. XIIP-4082.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, taip pat frakcijos vardu prašyčiau įtraukti klausimą dėl Pieno kainų reguliavimo įstatymo. Kaimo reikalų komitetas siūlo jį tobulinti. Aš vėliau siūlyčiau, kad būtų įtraukta susijusi rezoliucija, projektas Nr. XIIP-4243.
PIRMININKĖ. Prie kokio įstatymo?
P. GRAŽULIS (TTF). Čia po pieno kainų, antras ar trečias darbotvarkės klausimas.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Daugiau prašymų nėra. Reikia apsispręsti. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo 1-5a ir 1-5b klausimus šiandien išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 38, prieš – 17, susilaikė 11. Klausimai išbraukti iš darbotvarkės.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo prie 1-4 klausimo įtraukti rezoliuciją, projekto Nr. XIIP-4243. Čia yra tik svarstymas, rezoliucijos paprastai įtraukiamos po priėmimo. Rezoliucijas paprastai po priėmimo mes priimame.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, čia nebus net svarstymo, kadangi Kaimo reikalų komitetas nepritarė šitam projektui, pieno kainų reguliavimui, ir siūlė tobulinti. Faktiškai bus atmesta.
PIRMININKĖ. Tai Seimas sprendžia.
P. GRAŽULIS (TTF). Paskui ir siūlyčiau rezoliuciją, jeigu galima. Balsuojame frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jeigu procedūriškai bus priimtas kitoks sprendimas, tada bus paskirtas kitas komitetas, čia rezoliucija ne visai laiku. Priėmimo stadijoje…
P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu prašau įtraukti.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame. Kas pritariate frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymui įtraukti rezoliuciją, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Labai didelis triukšmas salėje.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 27, prieš – 7, susilaikė 39. Neįtraukta.
Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Ar galime? Balsuojame, girdžiu prašymą balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate, kad balandžio 7 dienos darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 48, prieš nėra, susilaikė 27. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, prašyčiau sėsti į darbo vietas ir susikaupti darbui, pradedame pagrindinę darbotvarkę.
10.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIIP-4034 (pateikimas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – projektas Nr. XIIP-4034 – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui…“ Gerbiamasis Kęstuti Daukšy! Gerbiamasis Kęstuti! Šiek tiek tyliau su moterimis kalbėkite apie kai kuriuos reikalus. Prašyčiau salėje tylos. Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas. Pateikimo stadija. V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų kviečiu visus Seimo narius negaišti daug laiko šitam klausimui, priimti jį ypatingos skubos tvarka, jeigu Pirmininkė tai numatytų, ir neuždavinėti ilgai klausimų, tegu pasisako opozicijos lyderis. Aš pats asmeniškai suinteresuotas, kad šitas klausimas kuo greičiau nukeliautų į Konstitucinį Teismą, būtų atsakyta visiems, kurie turi bet kokių abejonių, nors pats manau, kad tai yra neteisinga. Seimo statutas labai aiškiai reglamentuoja tą sritį, bet jeigu bent vienam Seimo nariui kyla klausimų, tegu keliauja į Konstitucinį Teismą. Kviečiu ir savo Darbo partijos frakciją palaikyti šitą balsavimą, kad kuo greičiau šitas klausimas būtų išspręstas vieną kartą ir visiems laikams.
PIRMININKĖ. Ačiū už kalbą. Kviečiu pranešėją A. Kubilių į tribūną pateikti Seimo nutarimą. (Triukšmas salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Po V. Gapšio žodžių aš iš tikrųjų sveikinu tokį jo pareiškimą ir kviečiu balsuoti už Seimo nutarimą, kurį, mano įsitikinimu, privaloma priimti, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija. Turbūt kyla klausimas, kodėl aš turiu stovėti tribūnoje? Turėtų stovėti Seimo Pirmininkė arba kažkas iš jos pavaduotojų, bet mano funkcija dar sykį priminti Konstitucijos 74 straipsnį, kuris nustato, kad „Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas“.
Konstitucija numato labai aiškias aplinkybes, kad tuo atveju, kai paaiškėja, jog asmuo, Seimo narys, yra padaręs nusikaltimą, toliau jo galimybė likti Seimo nariu turi būti svarstoma apkaltos proceso tvarka, o tokiu atveju, kaip apibrėžia Seimo statutas, Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl išvados. Tai yra nustatyta Seimo statuto 239 straipsnyje.
Šiuo atveju aplinkybės yra tokios, kad Apeliacinis teismas šių metų vasario 1 dieną vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje yra priėmęs žinomus nutarimus, taip pat ir apkaltinamuosius nutarimus konkrečiai dėl V. Gapšio veiksmų, padarytų 2004–2006 metais, kai, kaip konstatavo Apeliacinis teismas, Darbo partija savo juodojoje buhalterijoje naudojo virš 24 mln. Lt.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, prašom dėl Seimo nutarimo, ne dėl teismo nutarties.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jūs esate suinteresuota, bet…
PIRMININKĖ. Taip, aš… Aš noriu, kad jūs kalbėtumėte į temą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …šiuo atveju abu klausimai yra tarpusavyje susiję ir kalbant apie apkaltą konkrečiai V. Gapšiui negalima nekalbėti apie nusikaltimus, kuriuos Apeliacinis teismas yra patvirtinęs ir pripažinęs V. Gapšį kaltu. 24 mln. juodosios buhalterijos lėšų yra konstatuota Apeliacinio teismo sprendime, ir esant tokiam nusikaltimui, mano įsitikinimu, Seimas turi pradėti apkaltos procedūrą taip, kaip nustatyta Konstitucijoje. Tą siūlome ir pradėti šiandien konkrečiu veiksmu, t. y. kreipimusi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aišku, mano klausimas niekaip nekeičia mano pareiškimo, kurį padariau prieš tai. Ir toliau raginu, aišku, visus balsuoti už šį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tik norėjau paklausti gerbiamojo opozicijos lyderio, kodėl jie dabar tokie aktyvūs ir Seimo statutą interpretuoja kitaip, negu praeitą kadenciją, kai buvo R. Žilinsko atvejis? Seimo Pirmininkė tada buvo I. Degutienė. Jokio panašaus nutarimo neteikė. Nors irgi buvo apkaltinamasis teismo nuosprendis jūsų frakcijos kolegai R. Žilinskui. Tada gal dar, beje, nebuvo frakcijos kolega, turbūt po to tapo frakcijos kolega. Bet kodėl jūs taikote dvejopus standartus? Ar kažkas pasikeitė Konstitucijoje?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes netaikome jokių dvejopų standartų. Tai vienas dalykas. Tuo metu niekas ir nekėlė aštriau iniciatyvos, kad reikėtų svarstyti mandato klausimą. Tai turbūt yra susiję su tuo, kad buvo visiškai skirtingi nusikaltimai. Vienas nusikaltimas, gerbiamasis kolega, yra jūsų, tai yra juodoji buhalterija – 24 mln. Lt, dėl šio nusikaltimo pasekmės jūs net ir tapote Seimo nariu. Taip sakant, tai yra tiesioginė sąsaja, jūs naudojote tuos pinigus tam, kad paveiktumėte žmonių nuomonę ir t. t. O kolegos R. Žilinsko padarytas nusižengimas nemandagiai kalbantis su policininkais, be abejo, yra vertas pasmerkimo, bet yra vis tiek ne tokio masto, koks yra jūsų nusikaltimas. Šiuo atveju tuos skirtumus irgi reikia įvertinti.
PIRMININKĖ. Keisti motyvai. V. Gapšys dėl vedimo tvarkos. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Tik norėjau patikslinti. Matyti, kad rengdamasis apkaltai Seimo narys neperskaitė teismo nuosprendžio, kuris yra išdalintas, nes ten labai aiškiai pasakyta, kad mane kaltina dviem dalykais: kad aš daviau nurodymus apmokėti „Telekomo“ ir kuro sąskaitas. Gerbiamasis Andriau, žinokite, 24 mln. tikrai niekaip neišleidome telefoniniams pokalbiams ar kurui. Tai vienas dalykas.
O kitas dalykas, labai svarbus, ką jūs neteisingai… ir skleidžiate šmeižtą iš tribūnos. Aš Seimo nariu tapau 2008 metais. Nusikaltimo pasekmė tai niekaip negalėjo būti. Jei jūs pasitikslintumėte datas, tai 2006 metais prasidėjo procesas, o aš Seimo nariu tapau 2008 metais. Tik dėl šventos teisybės.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, aš…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau A. Kubiliaus. Gerbiamieji Seimo nariai, triukšmas! Dar tokio turbūt nebuvo pavasario sesijoje. Negerbiate opozicijos lyderio dauguma ir opozicija, todėl noriu paprašyti tylos! Dar kartą susikaupkime.
Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, šie metai yra paskelbti Gailestingumo metais ir mums tikriausiai reikėtų į tai atsižvelgti. Vis tiek V. Gapšys jau yra nubaustas, jis pripažintas kaltu. Sumokėjo baudą. Tai tikrai galbūt to ir pakaktų. Žmogus jaunas, turi šeimą, turi vaikų. Ar tikrai nevertėtų atsisakyti? Pakaks to, ką jis jau sumokėjo už tai, ką padarė. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš gal sujungsiu savo atsakymą ir su pono V. Gapšio komentaru. Noriu priminti, kad Apeliacinis teismas yra konstatavęs, jog partija 2004–2006 metais, kai ponas V. Gapšys buvo partijos atsakingasis sekretorius, panaudojo 24 mln. Lt neteisėtai gautų pajamų. Tai yra konstatuota Apeliacinio teismo.
Dabar noriu priminti, ką reiškia 24 mln., panaudoti per dvejus metus. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos 2004 metų visos išlaidos buvo tik 2,5 mln. Darbo partija naudojo didžiulius pinigus (buvo visiškai neaišku, iš kokių šaltinių jie gauti, niekur nedeklaruoti) tam, kad paveiktų rinkėjų nuomonę ir pasinaudojant demokratiniais procesais būtų įgaunama rinkėjų parama per ateinančius rinkimus.
Mano įsitikinimu, gaila, kad Lietuvos baudžiamajame kodekse nėra tiksliau aprašyta tokio nusikaltimo, kai panaudojant juodosios buhalterijos pinigus stambiu mastu yra kėsinamasi į konstitucinę santvarką ir visus demokratinius procesus. Todėl, be abejo, prokurorams ir teisėjams teko nagrinėti įvairius buhalterinius aspektus, bet tai nepakeičia esmės. Šiuo atveju aš esu įsitikinęs, kad iš tiesų pats nusikaltimų pobūdis yra labai pavojingas demokratijai, todėl šiuo atveju turime matyti skirtumą nuo kitų galimų nusikaltimų. Mano įsitikinimu, Seimas turi reaguoti į tai principingai ir pradėti apkaltos procedūrą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar kartą kreipiuosi į Seimo narius. Kalbatės tarpusavyje taip garsiai, kad net A. Kubilius kalbasi tik su savimi, nes jūs nieko nebegirdite. Gerbiamieji socialdemokratai, prašau užimti savo darbo vietas, atėjote pavėlavę ir keliate be galo didelį triukšmą!
Prašom. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų atsakymų supratau, kad pagrindinis dalykas, dėl ko jūs stovite šioje tribūnoje, yra didelis pavydo jausmas Vytautui, kad jis jaunas, kad būsimas ateities lyderis, kad jūs nesugebate daugelio dalykų padaryti, ką gali padaryti Vytautas savo darbe. Prašau man pasakyti, gal galite paaiškinti apie 80 mln., kurie, mes nustatėme, jūsų valdymo metu buvo išmėtyti visokioms konsultacijoms, apie savo kitus žygdarbius būnant premjeru. Gal tada irgi reikėtų mums prašyti jūsų interpeliacijos ar dar ko nors, ar čia tik jeigu teismas kažkaip nenustatė, tai viskas gerai, o jeigu visa Lietuva žino, kad pridirbot, tada gerai?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu jūsų pyktį ir nesąžiningą kalbėjimą, kurio šiame Seime jūsų valdymo metu yra tikrai labai daug. Ponas V. Gapšys iš tikrųjų… Yra labai aiškiai aprašyti jo veiksmai ir ką Darbo partija darė 2004–2006 metais, kai jūs buvote vienas iš vadovų. 24 mln. Lt, politinei veiklai panaudotų neteisėtų lėšų, mano manymu, yra didelis nusikaltimas. Gaila, kad jūs net neklausote uždavęs klausimą, ką aš jums atsakinėju. Bet aš dar kartą noriu pakartoti, kad visiškai nepavydžiu V. Gapšiui tų 24 mln., kuriuos neteisėtai jo partija, kartu ir jūsų partija naudojo rinkimuose.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, jūs sakote, kad triukšmas, bet juk visai Lietuvai nusibodo tas cirkas apie kažkokias juodas buhalterijas, raudonas buhalterijas, apie kažkokius terminus vsio zakono ir t. t. Ši nuotaika puikiai atsispindi ir šioje salėje. To, kas kalbama, neklauso nei konservatoriai, nei liberalai, nei socdemai, juo labiau darbiečiai, nes mums jau tiek nusibodo tas tuščiažodžiavimas.
Juk mūsų kolega Vytas aiškiai pasakė: jeigu kam nors neaišku, nekalbėkime, nubalsuokime be jokių žodžių ir baikime tą cirką. Tai mano klausimas yra labai paprastas. Kolega, ar jums teko skaityti pačiam teismo sprendimą? Trumpą atsakymą – taip arba ne, nes vėl demagogija, na, visiems jau nusibodo. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man teko, aš tik abejoju, ar jums teko. Aš jums galiu pacituoti teismo sprendimą. 80 puslapis: „Visa tai įvertinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2004–2006 metais į oficialią buhalterinę apskaitą nebuvo įrašyti 24 mln. 297 tūkst. 626 Lt ir 6 ct“. Štai yra tokia citata iš sprendimo. Jūs, gerbiamasis Mečislovai, tuo metu buvote vienas iš partijos vadovų, galėtumėte atsistojęs čia, prie mikrofono, paaiškinti, iš kur tie pinigai buvo gauti. Tada iš tikrųjų nebeliktų ką daugiau ir kalbėti.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonių už, prieš norinčių išsakyti nėra. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom grįžti į savo darbo vietas.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – gerbiamasis V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, aš buvau užsirašęs kalbėti dėl motyvų.
PIRMININKĖ. Nebuvo.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Nesuprantu…
PIRMININKĖ. Nebuvo, nebuvo.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Jeigu galima, aš pasakysiu kelis žodžius po balsavimo?
PIRMININKĖ. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Mane labai stebina, kad ši problema, susijusi su V. Gapšiu, šitos pusės yra pateikiama vos ne kaip didžiausia dorybė, už kurią jį reikėtų pristatyti galbūt valstybės apdovanojimui. Ponai, jūs esate nuteisti, ir ne vienas, nuteisti už kriminalinį nusikaltimą, tai yra didžiulė problema. Taigi tikrai neapsimeskite ir nebandykite įrodyti, kad niekas nesupranta, kas vyksta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Aš tik noriu atkreipti Seimo narių dėmesį. Jeigu jau kokio nors veiksmo nepadarėte, tai neapgaudinėkite Seimo Pirmininkės, nes mes matome, kad nėra užrašyta. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš kviečiu kolegą, kuris ką tik šnekėjo, arba atsiprašyti ir atsiimti savo žodžius dėl mūsų, esančių nuteistų, arba iš tikrųjų tada mes turėsime kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, nes skleidžiate netiesą viešai salėje.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Kadangi labai vieningai pritarėte, siūlau ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai. (Balsai salėje)
Dabar paklausysime, kuri frakcija garsiau šneka. Dabar jau visi turbūt girdės? Aš nutraukiu posėdį, patylėsime tol, kol nusiraminsite. Šiandien visi ypač aktyvūs esate. Ypatingai skubai pritarta bendru sutarimu. Aš siūlau, kadangi tai yra Seimo nutarimas, tų trijų valandų nedaryti, jeigu sutiks visas Seimas. Prašom balsuoti. Ar sutinkame, kad nedarytume trijų valandų pertraukos? (Balsai salėje) Kas sutinkate, balsuojate už, kas manote, kad reikia trijų valandų pertraukos, balsuojate prieš. (Šurmulys salėje)
Balsavo 111 Seimo narių: už – 103, prieš – 2, susilaikė 6. Taigi nedarome trijų valandų pertraukos ir iš karto pereiname prie svarstymo. (Balsai salėje)
Bet jeigu Seimas apsisprendė, nebus šiurkštus pažeidimas, Seimas balsavo, dauguma Seimo balsavo. Mes taupykime laiką, nes turime daug svarbių darbinių klausimų.
Svarstymo stadija. Priėmimo, atsiprašau. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Už – V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą pasakyti, kad labai įdomus sutapimas. Tiek šiuo klausimu, kurį dabar svarstome, tiek kitų skandalų klausimu, sakykime, Druskininkų istorijos, yra daroma viena didelė klaida: kai yra akivaizdu, kad yra tam tikrų pažeidimų ar nesusipratimų, kai yra akivaizdu, kad yra padarytas nepriimtinas dalykas, politikai arba net partijos atstovai, užuot pripažinę klaidą ir atsiprašę rinkėjų, ir, kaip sakiau, gyvenę toliau, atkakliai tai neigia ir bando įrodyti, kad juoda yra balta. Pono Vytauto istorijoje tai yra akivaizdus pavyzdys. Jis elgiasi čia, šioje salėje, kaip didvyris ir teisuolis, kuriam reikia duoti Gelbėjimo kryžių, nors jis nėra joks teisuolis, jis yra nuteistas už kriminalinį nusikaltimą, yra naudojęsis juodais pinigais siekdamas valdžios. Man labai dažnai kyla klausimas, kiek per tuos juodus milijonus žmonių, gabių, pono Vytauto bendraamžių ar vyresnių, nepateko į valdžią? Galbūt jie buvo ne mažiau gabūs už poną Vytautą, tačiau gal jie buvo padorūs ir principingi, o liko už borto? Taigi tie pinigai buvo išleisti pirkti valdžią. Aš galbūt kartoju: pirkti žiniasklaidą, rengti visoje Lietuvoje balius, kur irgi buvo papirkinėjami rinkėjai. Mes visa tai dar gerai prisimename. Be to, dar yra ir teisinė kolizija, kurią reikia išsiaiškinti. Aš siūlau visus šį kreipimąsi palaikyti.
Baigdamas norėčiau priminti Seimo Pirmininkei, kaip buvusiai Darbo partijos vadovei, kad sprendžiant šitokius klausimus, su kuriais esate tam tikra prasme susijusi, galbūt derėtų nusišalinti nuo pirmininkavimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamąjį kolegą noriu informuoti, kad Darbo partija nedalyvavo jokiame teisminiame procese ir yra išteisinta teismo. Gyvename teisinėje valstybėje ir nereikia interpretuoti. (Balsai salėje) Viskas. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nenorėjau kalbėti, bet, kolegos, aš kategoriškai pasisakau prieš, kai vienas Seimo narys, kuris atstovauja Tautai, rinkėjus vadina neišmanėliais, kad jie nieko nesupranta, kad žiniasklaida yra nieko nesuprantanti, visi yra apgauti ir t. t. Kolegos, na, negalime mes tokių dalykų toleruoti, todėl aš pasisakau prieš dėl tokių pasisakymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tik noriu patikslinti, kad kai buvau Darbo partijos pirmininkė, kaip jūs minėjote, partija teismo procese jau nedalyvavo.
Nuomonė už – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, matydamas diskusijas šiuo klausimu, girdėdamas diskusijas šiuo klausimu, aš matau, kad tik vienas kitas iš jūsų skaitė tą Apeliacinio teismo nutartį. Gerbiantis save teisininkas privalėtų perskaityti šį teismo sprendimą, Apeliacinio teismo sprendimą, ir dingtų abejonės, ar išteisinta, ar neišteisinta. Nuoširdžiai rekomenduoju, prieš apsisprendžiant ir darant kokius nors sprendimus, perskaityti šį teismo sprendimą, nes vienetai esate jį perskaitę.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu priminti, kad Seimas šiuo metu – ne teismas, o mes sprendžiame klausimą, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl apkaltos, ar ne. Jūs užmiršote jau, dėl ko kalbate. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, užsirašiau prieš, nes tokio nemokšiško nutarimo projekto dar nesu matęs. Ir kas pateikė? Tai vienas iš Statuto autorių, kai Statute aiškiai pasakyta, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą galime tik dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo. Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar Seimo narys gali toliau atlikti Seimo nario pareigas. Konstitucijos 74 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad tai sprendžia Seimas trim penktadaliais balsų. Konstitucinis Teismas, gavęs šitą nutarimą, jo nepriims nagrinėti ir parodys gėdą visam Seimui, kokie neišmanėliai čia sėdi.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiami kolegos ir gerbiamas Juliau, nereikia Seimo vadinti negražiais vardais. Kiekvieno Seimo nario mandatas laisvas. Jis turi teisę į įstatymo leidybą, pateikti. Pats Seimas balsuodamas apsisprendžia.
Nuomonė už – A. Kubilius. (Balsai salėje) Prašau šiandien visus nusiraminti! Suprantu, kad atėjote susierzinę dėl kažkokių priežasčių, bet neįžeidinėkite vieni kitų ir baikime tvarkingai procesą, nes visas Seimas vieningai šį klausimą sprendžia. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad Julius grįžo iš Druskininkų pavargęs ir susinervinęs, niekas ten nedavė pailsėti kokiam nors patogiame vandens parke ar džakuzi. Aš suprantu dabar nervingą jo požiūrį, kuris iš tikrųjų visiškai Juliui nebūdingas, ir todėl daro klaidas.
Aš noriu priminti, kad pagal Konstituciją Seimo nariui ar Prezidentui, ar Konstitucinio Teismo teisėjams, Aukščiausiojo Teismo teisėjams apkalta gali būti pradėta tuo atveju, jeigu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas arba priesaikos sulaužymas, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Gerbiamas Juliau, cituokite Konstitucijos 74 straipsnį labai tiksliai. Šiuo atveju iš tikrųjų mes remiamės būtent tuo paaiškėjusiu faktu, ką galėjo nustatyti tiktai teismas, jog buvo padarytas nusikaltimas. Tuo atveju, kai paaiškėja būtent tokios aplinkybės, Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalyje sakoma vėlgi labai konkrečiai: „Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados“ ir t. t. Šiuo atveju tai ir yra daroma, gerbiamas Juliau. Būtų gerai, kad pripažintumėte, jog suklydote apkaltinęs Seimo narius visiškai neteisingai.
Dar daugiau norėčiau pasakyti, kad Seimo Pirmininkė (iš tikrųjų pritariu kolegai V. Matulevičiui) šioje vietoje elgiasi nevisiškai, sakyčiau, padoriai, taip pavadinčiau, politinės kultūros prasme, nes aiškinti, kad Darbo partija yra išteisinta šitoje byloje yra visiškai neteisinga ir nesąžininga, nes Darbo partija elementarios juridinės gimnastikos dėka išvengė to, kad jos atsakomybė teismo posėdyje būtų nagrinėjama. Tai ir viskas, kas įvyko teismo posėdyje, bet tai nėra…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …joks išteisinimas. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Visi agituoja balsuoti už.
Taigi balsuojame. (Balsas salėje) Po balsavimo. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir priimtas Seimo nutarimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už kreipimąsi – 81, prieš – 2, susilaikė 27. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4034) priimtas. (Gongas)
Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš jums sakiau, kad šis nutarimas netobulas. Negalima Konstitucinio Teismo prašyti svarstyti, ar Seimo narys gali toliau eiti pareigas. Jį reikėjo taisyti, padaryti trijų valandų pertrauką, paskirti komitetą ir mes būtume pataisę pagal Statuto 239 straipsnį. Dabar tyčia pateiktas toks projektas, kurio Konstitucinis Teismas nepriims svarstyti, tokio nutarimo. Todėl aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl Statuto pažeidimo, kad nepadaryta trijų valandų pertrauka, nes aš norėjau taisyti šitą projektą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Patys vieną kartą apsispręskite, ko norite. Tai norite kreiptis, tai nenorite kreiptis.
Gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik ir norėjau priminti, kad buvo siūlymas balsuoti dėl skubos ir tų trijų valandų pertraukos. Aš nežinau, kur gerbiamas komiteto pirmininkas tuo metu buvo. Galėjote pareikšti savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Buvo pakankamai daug laiko. Tas Seimo nutarimas parengtas prieš pavasario sesiją. Čia tikrai… Seimas apsisprendė ir šitas klausimas baigtas.
10.35 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2341(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2341. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Yra Teisės departamento pastaba. Yra gerbiamos kolegės V. V. Margevičienės pasiūlymas iki 2017 m. sausio 1 d. Reikia 29 balsų, nors komitetas ir pritarė. Ar yra palaikančių? Galbūt bendru sutarimu palaikome? Palaikome bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu pritarti gerbiamos Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų reikalinga ir būtina Švietimo įstatymo pataisa, kurią pateikė kolegė V. Margevičienė, ir Seimas iš esmės jau, kaip suprantu, pritarė. Švietimo sistemoje buvo nemenka spraga, kurią buvo bandyta pastaraisiais metais kompensuoti europiniu projektu, skirtu profesinio orientavimo sistemai bendrojo ugdymo mokyklose kurti. Išleisti nemenki pinigai, parengta ir medžiaga, ir specialistai šitam darbui, tačiau Švietimo įstatyme nebuvo įteisinti karjeros specialistai, jų vaidmuo ir paskirtis mokyklose. Taigi šita pataisa šita spraga yra užpildoma ir turėsime rimtą postūmį, būtiną mūsų vaikų ateičiai projektuoti. Dauguma ekspertų pastebi ir šiandien, ir vakar, ir užvakar, kad viena iš mūsų švietimo problemų yra nepakankama profesinio orientavimo sistema, kuri galėtų užglaistyti labai didelę neatitiktį tarp darbo rinkos ir mokinių ateities specialybių pasirinkimo. Tai karjeros specialistai, karjeros planavimas galėtų šitą spragą taip pat užpildyti ir žmogaus gyvenimo sėkmę daryti kur kas efektyvesnę ir labiau pagrįstą. Taigi tikrai pritarkime šitai pataisai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už – Vincė… Kas čia išjungė? Atsiprašau. Tuoj pat. Vincė Vaidevutė… Palaukite! Išsitrynė mums čia…
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, ačiū. Atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Atsisakote? Mes manėme, kad čia išsitrynė. Ačiū.
Nuomonė už – S. Brundza. Yra žmonių, užsirašiusių kalbėti. Jeigu visi atsisakote, galime balsuoti.
S. BRUNDZA (TTF). Taip, atsisakau.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė. Atsisakote? Nori kalbėti. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Noriu kalbėti.
PIRMININKĖ. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, nes iš tikrųjų ištaisyta spraga, nes leis galimybę specialistams palaikyti su darbdaviais ryšius, manau, gerės įdarbinimas, mažės emigracija ir tai bus postūmis dėl mūsų vaikų ateities. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymo pataisos būtų priimtos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 100, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2341) yra priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4158 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4158. Svarstymo stadija. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių. Svarstymas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Pirmininke, o nereikėjo papildomų komitetų? (Balsai salėje)
Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vakar Kaimo reikalų komitetas gana ilgai ir audringai svarstė šį įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas. Po diskusijų siūlome iniciatoriams grąžinti tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti, todėl šiek tiek kitokia procedūra yra grąžinti tobulinti. Nuomonės. Vienas – už, vienas – prieš. Nuomonė už – K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, kodėl aš esu už atmetimą. Susidariusi situacija, kada mes gaisrus gesiname, nors juos galima ir prevenciškai nuspėti, nes laidai ar dar kas nors jau seniai seni yra. Taip, deja, neatsitinka. Komitetas, atsižvelgdamas į žemdirbių nuomonę, kuri buvo aiškiai išsakyta, tiesiog siūlo toliau šio klausimo nenagrinėti ir jį stabdyti, kol dar jis nepridarė didesnių blogybių.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Čia kolegos siūlo grąžinti tobulinti, supraskime taip. Tai mano siūlymas yra prieš, nes mano siūlymas yra atmesti ir pabaigti su šituo įstatymo projektu, nei čia grąžinti tobulinti, nei ką.
Vakar išsakė savo nuomonę Žemės ūkio rūmų pirmininkas – neigiamą, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas J. Vilionis – neigiamą, nereikia tokio įstatymo.
Kitas dalykas, pieno perdirbėjai, dalyvavę posėdyje, „Rokiškio sūrio“, „Vilkyškių pieninės“, pasisakė, kad nereikalingas. Ką mes čia tobulinsime? Galų gale pasakykite, ką čia įmanoma patobulinti? Nieko čia nebeįmanoma. Pripažinkime, kad per skubą Seimas buvo padaręs netikslių žingsnių. Aš siūlau atmesti.
Kitas dalykas. Gerbiama Seimo Pirmininke, kai stabdėme tą įstatymą, turbūt antradienį, ar ne, aš kaip tik paklausiau, ar tai reiškia, kad baigta svarstymo stadija? Jūs sakėte: taip, baigta svarstymo stadija. Dabar aš žiūriu, kad vėl yra svarstymo stadija. Lyg buvau supratęs, kad bus priėmimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paaiškinsiu. Todėl, kad buvo paskirti komitetai, pagal Statutą turime grįžti į svarstymą.
Taip, nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų grąžinta tobulinti, ką siūlo komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi pritarta komiteto nuomonei. Darbotvarkės…
Taip, gerbiama B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mes atmetėme šitą siūlymą, bet problema tai lieka. Tiek Žemės ūkio rūmai, tiek ir smulkieji pieno tiekėjai… Ar yra normali padėtis, jeigu dabar, tarkime, mokama ūkininkui, turinčiam iki penkių karvių, 8 centai už litrą, o parduotuvėje mes mokame daugiau nei eurą už litrą perdirbto pieno? Na, tikrai nenormalu. Būtent ūkininkai siūlo ir Žemės ūkio rūmai siūlo proporcinį reguliavimą visoje pieno grandinėje, nuo pieno tiekėjų iki pat vartotojų. Man atrodo, tikrai reikia grįžti į šitą stadiją ir būtinai atsižvelgti į Žemės ūkio rūmų ir smulkiųjų pieno gamintojų pageidavimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimas jau apsisprendė, visos procedūros baigtos, niekur nebegrįšime. Kai patobulins, tada ir grįšime.
Gerbiamas… Dabar nežinau, kuris pirmas stovėjote. Nesvarbu. Prašom, kalbėkite. Atsiprašau, ne tą mikrofoną įjungiau.
S. URSUL (DPF). Noriu pranešti, kad nebalsavau dėl privačių interesų konflikto.
PIRMININKĖ. Kaip balsavote?
S. URSUL (DPF). Nebalsavau.
PIRMININKĖ. Nebalsavote. Taip, S. Ursulas nebalsavo. Dėl protokolo. Taip, prašom. A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, aukštoji valdančiosios daugumos frakcija, na, nustokite jūs dirbti dabar skubamus darbus vietoj savo Vyriausybės ir vietoj Žemės ūkio ministerijos. Tas skubėjimas, kai per naktį atsiranda projektai su niekuo nederinti, ministerijos nuomonės neturime, Vyriausybės nuomonės neturime… Ar mes turime savo Vyriausybę šiais klausimais, ar ne? Turiu pasakyti, ponia Birute Vėsaite, Žemės ūkio ministerija tesugebėjo komitetui atnešti, kad ministrė svarsto galimybę sudaryti darbo grupę ir svarstyti jūsų siūlomus reikalus. Potencija ir vadybiniai sugebėjimai yra tragiški. Tai kaip Seimas gali viską čia padaryti?
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamoji A. Pitrėnienė. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Norėčiau, kad mano balsą užskaitytumėte už, tiesiog nebalsavau.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji A. Pitrėnienė dėl protokolo – už.
Gerbiamasis E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad buvo priimtas jau tas įstatymas, na, ten procedūriniai pažeidimai, bala nematė, 91 Seimo narys balsavo už. Šiandien didžioji dauguma, septyniasdešimt keli – ai, reikia tobulinti. Na, pagalvokime kartais, ką darome, iš tikrųjų pasitarkime, įsiklausykime vieni į kitus.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dirbame toliau.
10.48 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-2702(3)ES, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2703(3), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2704(3), Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2705(3), Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2706(3), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 ir 3415 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2707(3), Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2708(3), Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2709(3), Miškų įstatymo Nr. I-671 6, 8, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2710(3), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2711(3), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo ir 121, 122, 123 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2712(3), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2713(3), Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2714(3), Vandens įstatymo Nr. VIII-474 1, 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3810(2) (svarstymas)
1-5a, 1-5b, 1-5c, 1-5d, 1-5e, 1-5f, 1-5g, 1-5h, 1-5i, 1-5j, 1-5k – visas paketas. Darome svarstymą iš karto visų. Sutinkate? (Balsai salėje) Gerai. Kviečiu pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną. Atsiprašau, nepaskelbiau. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-2702 ir visi lydimieji. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra ES įstatymas, kuris numato atsakomybę ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų už aplinkosauginius pažeidimus. Tada pagrindiniame įstatyme Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė į visas Teisės departamento išvadas ir siūlo nukelti įsigaliojimo datas, nes čia buvo numatyta gegužės 16 diena, tai mes siūlome rugpjūčio. Ir Vyriausybė iki liepos 30 dienos parengia poįstatyminius aktus.
Taip pat ir dėl visų lydimųjų, kurių yra gana daug. Aplinkos apsaugos komitetas atsižvelgė į visas Teisės departamento išvadas ir siūlo taip pat keisti įsigaliojimo datą ir datą, iki kada Vyriausybė turi parengti poįstatyminius aktus. Visam blokui Aplinkos apsaugos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Kviečiu papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją P. Gražulį pristatyti išvadą. Gal gali komiteto pirmininkas pristatyti išvadą? (Balsai salėje)
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais. Pritarė visiems pasiūlymams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkui.
Norinčių kalbėti diskusijose nėra. Ar galime pritarti pagrindiniam ir lydimiesiems įstatymams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galite pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Pradėsime priėmimo stadiją. (Balsai salėje) Prašom, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininke, yra kai kurių neaiškumų, aš prašyčiau nepriimti, nes mes ir dabar nesuprantame, kuriuo vadovautis – ar naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu, ar Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Mes įrašėme nusižengimų, bet Seimas metams nukėlė jo įsigaliojimą. Tikrai nesugaišime daug laiko kitą dieną, bet prašau šiandien nepriimti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Ar galime mes atšaukti savo sprendimą priimti šiandien? Atšaukta bendru sutarimu.
Dėkoju pirmininkui už gerą pastabą, nepagalvojome apie tai.
10.53 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo N. X-764 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4095(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4095. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė. Atsižvelgėme į didžiąją dalį Teisės departamento išvadų ir pritarėme bendru sutarimu. Įstatymo esmė ta, kad palengvinam savivaldybėms prijungti vandens tiekimo ir nuotekų teritorijas, nes čia buvo labai griežti trys reikalavimai. Dabar įstatymas sako, kad turi atitikti nors vieną iš tų trijų kriterijų, ir tada savivaldai tikrai tai bus lengvesnis dalykas. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Aš klausiu komiteto pirmininką, ar galime priimti? (Balsai salėje) Galime. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai.
Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 75, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4095) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas“ projektas Nr. XIIP-3896(2) (svarstymas ir priėmimas)
1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas“ projektas Nr. XIIP-3896(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Kviečiu J. Sabatauską. Kur dingo Julius? Prašau tada… gal komiteto pavaduotojas S. Šedbaras gali? Mes pagelbėsime.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitas kreipimasis yra reikalingas įgyvendinant paties Konstitucinio Teismo vieną iš nutarimų, kuriame jisai nurodė tam tikras pareigas, pavedimus svarstant peticijas. Tačiau turint galvoje tai, kad, sakykim, Vyriausybės nutarimai negali būti skundžiami ordinariniam teismui, gali būti skundžiami tik Konstituciniam Teismui, iškilo reikalas, kad Konstitucinis Teismas pats paaiškintų, ką jis turėjo galvoje, kai kalbėjo apie Vyriausybės nutarimų apskundimą teismui, nes pats peticijos teikėjas, fizinis asmuo apskųsti Vyriausybės atsisakymą tenkinti peticiją tiesiogiai negali. Kaip tai padaryti? Todėl komitetas ir prašo, kad Konstitucinis Teismas plačiau paaiškintų, ką jis turėjo galvoje.
Komitetas svarstė šį projektą kovo 16 dieną, bendru sutarimu „už“ pritarė jam ir prašo pritarti Seimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Aš klausiu pavaduotojo, ar galime mes priimti skubos tvarka. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai. (Balsai salėje) Yra keli straipsniai. (Balsai salėje) Čia yra vienas straipsnis. Todėl nuomonės už, nuomonės prieš… Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3896) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2846(2), Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo N. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2847(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8a ir 1-8b klausimai – Kraujo donorystės įstatymo N. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2846(2) ir jį lydimasis įstatymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. Mikutienę. Prašome. Svarstymo stadija.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Sveikatos apsaugos ministerijos, įvairių institucijų pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas, vienoms pritarė, kitoms pritarė iš dalies ir bendru sutarimu pateikė jums antrąjį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išvada pateikta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pereisime prie pastabų. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaba. Pritarta iš dalies. Ar galime pritarti komiteto išvadai? Pritarta iš dalies.
2 straipsniui taip pat pritarta iš dalies. Nėra jokių prieštaravimų? Nėra.
3 straipsnis. Vyriausybės nuomonei pritarta iš dalies. Prieštaraujančių nėra? Nėra.
Dėkoju pirmininkei. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Gal mes galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Dabar lydimasis. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą, jis yra lydimasis, taip pat apsvarstė visų suinteresuotų institucijų, Vyriausybės, Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus ir pateikė jums antrąjį variantą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tuojau pažiūrėsime. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Yra Vyriausybės nuomonė. Komitetas siūlo nepritarti, nes nėra suformuluota konkretaus siūlymo, kiek suprantu.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Klausiu pirmininkės, ar galime mes šiandien priimti? (Balsai salėje) Ne. Iš salės yra balsų, kad ne, atidedame kitai dienai.
11.02 val.
Mokesčių administravimo įstatymo N. IX-2112 2, 14, 26, 33, 1042, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3982(2) (svarstymas)
1-9 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo N. IX-2112 2, 14, 26, 33, 1042, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3982. Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių. Prašom.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Mokesčių administravimo įstatymo N. IX-2112 2, 14, 26, 33, 1042, 105, 106, 107, 113, 115, 125, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3982, atsižvelgė į Teisės departamento siūlymus ir pateikė savo siūlymą, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. Visa tai svarstyta ir priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui už pateiktą išvadą. Diskusijoje užsirašęs kalbėti Seimo narys gerbiamasis S. Brundza. Atsisakote. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-3982 pritarta.
11.05 val.
Biudžeto sandaros įstatymo N. I-430 17, 19, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4111(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4112(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10a klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4111. Kviečiu pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių. Svarstymo stadija.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Iš karto galbūt ir lydimąjį projektą Nr. XIIP-4112.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerai. Gerbiamieji kolegos, savivaldybės biudžeto einamųjų metų pajamos koreguojamos pridedant ir nepanaudotą pajamų dalį, praėjusių metų biudžeto dalį, kuri viršija praėjusių metų panaudotus asignavimus. Einamųjų metų savivaldybės biudžete turi būti numatyti asignavimai visiems trumpalaikiams įsipareigojimams, išskyrus skolinius įsipareigojimus, buvusiems praėjusių metų gruodžio 31 dieną, padengti, nebent trumpalaikiai įsipareigojimai viršija nepanaudotą pajamų dalį, tada numatomų padengti trumpalaikių įsipareigojimų suma turi būti mažesnė negu nepanaudota pajamų dalis.
Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į Audito komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus ir priėmė bendru sutarimu. Čia būtų dėl įstatymo Nr. I-430, 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38, 39 straipsnių projekto Nr. XII-2143. Ir kitas įstatymas Nr. I-430 21, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4111. Čia yra ir mano teiktų siūlymų.
PIRMININKĖ. Dabar tik dėl komiteto išvados.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Komitetas svarstė ir pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Ačiū.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Kviečiu papildomo Audito komiteto pranešėją N. Puteikį. Kviečiu N. Puteikį pristatyti Audito komiteto išvadas dėl abiejų projektų.
N. PUTEIKIS (MSNG). Audito komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4111 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir lydimąjį taip pat prašom pristatyti. Nr. XIIP-4112.
N. PUTEIKIS (MSNG). Dėl Nr. XIIP-4112. Audito komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4112. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Bukauską pateikti išvadas. Pavaduos A. Mitrulevičius. Prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4111(2). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4111 ir balsuoti. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl antro irgi yra komiteto sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4112(2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu abiem projektams? Pritarta bendru sutarimu.
11.11 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2754(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2754(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2754 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
11.12 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2975 (svarstymas)
1-12 klausimas – Nr. XIIP-2975. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo… Čia buvo… Dar mane informuoja, kad buvo viena pataisa dėl datos – vietoj 2016 metų sausio yra 2016 metų liepos 1 diena. Komitetas siūlo pritarti. Galime pritarti? Pritarta.
Taigi Nr. XIIP-2975. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas A. Palionis. Prašom. Svarstymo stadija.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Europos departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas siūlo šį projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 3 – prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Atmetimas, tai nuomonė už atmetimą – G. Tamošiūnas.
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Norėčiau patikslinti, kad norėčiau kalbėti prieš atmetimą.
PIRMININKĖ. Tai tada nuomonė prieš.
G. TAMOŠIŪNAS (DPF). Nuomonė prieš atmetimą yra tokia, kad šis įstatymas paliestų apie 14 tūkst. smulkiųjų verslininkų, kurie naudojasi krovininėmis transporto priemonėmis iki trijų su puse tonos. Iš tikrųjų tai jiems būtų didelė paspirtis nemokėti to kelių mokesčio, nes jie neturi galimybės susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio įsigydami tokias priemones, todėl aš siūlyčiau nepritarti atmetimui.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Atkreiptinas dėmesys, tiesiog noriu kolegoms pasakyti, kad siūlomo mokesčio lengvata vertintina kaip neatitinkanti 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB „Dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (su atitinkamais jos pakeitimais)“. Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada valstybės narės gali taikyti sumažintus tarifus arba atleisti nuo mokesčių, imamų už ir t. t. Tuo vadovaudamasis Biudžeto ir finansų komitetas atmetė šį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už, prieš išsakyta. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba… Kas pritariate komiteto išvadai atmesti?
Balsavo 70 Seimo narių. Už atmetimą – 42, prieš – 7, susilaikė 21. Pritarta komiteto išvadai atmesti.
11.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vito Vasiliausko skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIIP-4178 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vito Vasiliausko skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIIP-4178. Svarstymo stadija. Mane informuoja, kad pretendentas turi teisę pasisakyti. Gal tada…
Gerai, kviečiu Biudžeto… Tuoj mes pasižiūrėsime, ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje. (Balsai salėje) Tuojau, minutę. Viską patikrinsime.
Tikrai yra norinčių diskutuoti. Gal galime pradėti procesą? Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. Narkevičių pateikti svarstymo stadijoje komiteto išvadą.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė klausimą dėl Vito Vasiliausko skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku kitiems penkeriems metams. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti keturi Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu K. Glavecką. Prašom. Ruošiasi A. Kubilius frakcijos vardu. Gal galite jo paieškoti, jeigu norės.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš irgi frakcijos vardu, gal leisite kalbėti? Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po rytinių diskusijų ir tokių abipusių apsimėtymų, aš manau, svarstome labai rimtą klausimą, nes Lietuvos bankas ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra ta figūra, kuri valdo visą finansų sistemą, didžiąją dalį finansinių sistemų, bankinę sistemą, kažkiek monetarinę politiką, todėl, aišku, į tą klausimą vertėtų pažiūrėti plačiau. Juo labiau kad paties Lietuvos banko istorija, kaip žinote, prasidėjo po 1990 metų, po nepriklausomybės. Po to mes išgyvenome daug, priėmėme įstatymus: Lietuvos banko koregavimo, Komercinių bankų ir kitus įstatymus. 1995 metais turėjome didžiulę bankinę krizę, kurios metu buvo palaidota, kaip žinote, dvylika bankų. Vėliau Lietuva atsitiesė, kartu atsitiesė ir bankinė sistema. Buvo pakoreguoti bankai. Galų gale Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, po to prisijungė prie euro zonos, automatiškai mes prisijungėme prie bazinių reikalavimų.
Per tą laiką Lietuvos finansų sistema iš principo buvo stabili, nors 2008 metais (mes nepamiršome) įvyko didžiulė finansinė pasaulinė krizė su „Lehman Brothers“ ir su visomis kitomis pasekmėmis, kai didžiausi bankai, investicinės bendrovės su trilijardiniu kapitalu žlugo. Ta banga atsirito į Europą ir 2008–2010 metais mes patyrėme krizę, kai mūsų BVP 2009 metais nukrito net 15 %.
Šį laikotarpį iš principo mūsų bankai išgyveno. Tiesa, 2010 metais, kaip žinote, šios finansinės krizės pasekmė turėjo įtakos vienam bankui, t. y. „Snoro“ bankui, išvengti jos turbūt buvo sunku, turint tuos įstatymus, kuriuos mes, Seimas, sukūrėme, tas taisykles, kurias mes pasirašėme įstoję į Europos Sąjungą ir pritarę visoms Bazelio konvencijoms. Sprendimas, kuris buvo priimtas dėl banko „Snoras“ funkcionavimo nepakankamumo, vienaip ar kitaip kilo iš tų aplinkybių, kurios susiklostė visų pirma dėl krizės ir dėl to, kad banko valdymas buvo nepakankamai efektyvus. Banko vaidmuo šiame procese, mano supratimu, buvo, nekalbant apie politizavimą… iš tikro pagrindinis tikslas buvo stabilizuoti tai, išlaikyti mūsų finansinę sistemą, nes jeigu mes būtume turėję dar papildomai bankų krizę prie finansinės 2008 metų krizės, tai mes būtume turėję iš tikro labai didelių savo ekonomikos nuostolių. Ne 15, o gal ir daugiau procentų kritimą, galų gale visi kiti parametrai irgi būtų buvę.
Po to bankinė sistema atsigavo, nors mūsų bankinė sistema, kaip jūs žinote, deja, ir dėl Seimo kaltės, ir dėl 2000 metų Vyriausybės sprendimų, ir kitų yra mažai lietuviška, jos 80 %, faktiškai 90 % yra skandinaviški bankai. Iš vienos pusės, tai (…) yra labai gerai, nes, vienaip ar kitaip, yra motina, o bankas turi turėti motiną (mūsų yra maža rinka), kuri garantuoja už jį, kuri turi, palaiko indėlių draudimo sistemą. Iš kitos pusės, mes neturime banko arba turime labai mažus bankus, kurie yra lietuviški. Tai ir gerai, ir blogai. Gerai todėl, kad 1995 metų patyrimas rodo, kad kuo daugiau lietuviškų valstybinių bankų, tuo mažiau yra atsakomybės tų žmonių, kurie juos valdo, todėl atsiranda krizė. Kai valdžia dalyvauja bankų valdyme tiesiogiai, ypač komercinių, visada atsiranda problemų.
Šiame procese paskutiniais metais, kaip žinote, bankui vadovavo V. Vasiliauskas, kuris mano, kaip seno profesoriaus, nuomone, iš tikro iš teisininko išaugo į gana gerą ekonomistą, gerą bankininką, kuris moka kalbų, kuris yra vertinamas Europos Centriniame Banke, man teko ten klausinėti ir sužinoti. Iš tikro jis sugeba tą kolektyvą valdyti, daryti reformas, nors mes norėtume, kad reformų kai kurios dalys būtų pagerintos. Pavyzdžiui, mano požiūriu, Lietuvos banko valdybos pirmininkas galėtų truputėlį labiau kontroliuoti savo valdybos narius, kurie vienaip ar kitaip kritikuoja Vyriausybę, nors tai yra viena valstybinė struktūra, bet čia jų pasirinkimas. Galų gale kai kuriuos darbus galima banke… kitu laikotarpiu aš linkėčiau sumažinti darbuotojų skaičių, nes iš tikro jų yra gana daug, juo labiau kad komerciniai bankai dabar labai stipriai traukiasi, taupydami išlaidas sumažino darbuotojų skaičių, centrinis bankas irgi turėtų sumažinti žmonių. Tai darbai, kurie laukia, kuriuos reikės padaryti per kitą laikotarpį.
O šiaip, aš manau, Lietuvoje mes turime palyginti nedaug bankininkų, gerai išmokytų bankininkų, sąžiningų. Jiems priklauso ir V. Vasiliauskas. Aš manau, kad ambicijas ir nuoskaudas, kurias kas nors yra patyręs dėl „Snoro“ ar ko nors kito, labiau reikėtų skirti ne Lietuvos banko valdybos pirmininkui, bet visų pirma Seimui, tai sistemai, kurią turime, ir mūsų bankininkystės įpročiams, kuriuos mes esame įgavę, o mes buvome pratę neatsakingai skolintis ir t. t. Galų gale mūsų prigimtis.
Todėl frakcijos vardu siūlau palaikyti V. Vasiliausko kandidatūrą dirbti antrą kadenciją ir tikiuosi, kad šalia tų darbų, kuriuos jis padarė, padarys dar būtinus darbus, kaip minėjau, toliau tobulins banko veiklą, sumažins darbuotojų skaičių ir taip pat padidins pačios politinės atsakomybės laipsnį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kviečiu išsakyti nuomonę A. Kubilių. Ruošiasi P. Gražulis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu noriu pasakyti, kad mes remiame V. Vasiliausko kandidatūrą dirbti dar vieną kadenciją. Čia daug argumentų turbūt nereikia sakyti, visi per tą laikotarpį pažinome V. Vasiliauską. Man teko su juo pradėti dirbti, kai jis tapo banko valdybos pirmininku. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų tuo laikotarpiu jam teko nelengvi uždaviniai. Be abejo, krizės poveikis Lietuvos bankų sistemai, ypač keliems bankams, kurie, žinia, neatlaikė krizės. Neatlaikė todėl, kad patys nebuvo labai skaidrūs ir sąžiningi. Teko suvaldyti tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko griūties problemas.
Bet lygiai taip pat V. Vasiliauskui teko pertvarkyti ir Lietuvos banko darbus, nes iš tikrųjų dalis tų problemų, kurias visi matėme, Lietuvos bankų sektoriaus krizines problemas, kurios prasiveržė tų kelių bankų griūtimi, buvo pasekmė to, kad ankstesnė Lietuvos banko vadovybė negalėjo užtikrinti efektyvios bankų sektoriaus priežiūros. Šiandien sistema yra kur kas skaidresnė, aiškesnė ir Lietuvos bankas, aš manau, yra gerai persitvarkęs ir gali ant savo pečių imti vis didesnių uždavinių. Todėl siūlome vis dėlto balsuoti už V. Vasiliausko kandidatūrą ir norime palinkėti jam sėkmės.
PIRMININKĖ. Ačiū A. Kubiliui. Kviečiu P. Gražulį. Nėra. V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, savaime aišku, man džiugu klausytis, kaip yra giriamas vienos iš svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų vadovas, bet yra gera liaudies patarlė, kad žuvis genda nuo galvos.
Nemanau, kad tik į mano priėmimą ateina žmonės su nusiskundimais dėl komercinių bankų veiklos, dėl jų savivalės, jų žaidimo stipriosios pusės taisyklių nustatymo tam mažam, paprastam pensininkui ar kitam dirbančiam asmeniui, kuris realiai jokių teisių neturi prieš tą galingą sistemą. Lietuvos bankas yra ta institucija, kuri turi griežtai, sąžiningai žiūrėti Lietuvos ir Lietuvos žmonių interesų. Apgailestauju, bet keletą kreipimųsi rašiau į banką, gavau atsakymus po 15 lapų apie nieką, apie tai, kokie mes esame Europos Sąjungos nariai, kaip čia viskas gerai. Džiugu!
Aš labai džiaugiuosi, kad daugelis dalykų Lietuvos banko sistemoje funkcionuoja gerai, ypač atlyginimų sistema. Bet vis dėlto noriu pabrėžti, kad „Snoro“ banko istorija ir šiandien turi labai daug klaustukų, labai daug neatsakytų, kaip fizikai sako, juodųjų dėmių, skylių, į kurias yra nukritusi informacija. Ir pačiame Seime yra įregistruota trisdešimt kelių puslapių išvada apie šito banko bankrotą. Ūkio banko bankrotas taip pat yra sąžinės reikalas, kuris guli ant mūsų, konkrečiai ant Lietuvos banko istorijos.
Administravimo mokesčių sistema, kai pensininkai, mokėdami mokesčius už komunalines paslaugas, už pirminius dalykus, kas yra fundamentalu ir už ką turi sumokėti, bankams seniau mokėjo 4, 5, 7 Lt, dabar – eurais. Tas noras visus suvaryti į elektroninę erdvę, ypač paskutiniais dviem atvejais, kai bankas buvo užsakęs apklausą, kad grynieji pinigai yra labai nesveika žmonėms, nes jie labai purvini ir viskas turi būti elektroninėje erdvėje. Pritariu šimtu procentų, pritariu, bet pasaulyje grynieji pinigai funkcionuoja, jie yra vertinami, ir tik Lietuva, ko gero, vienintelė tokiu tyrimu pripažino, kad vis dėlto grynieji pinigai labai kenkia sveikatai.
Šiandien galiu pasakyti, apklausa, kad kas penktas lietuvis dar vis dėlto neturi sąskaitų bankuose, kurie galėtų iš tų žmonių pasiimti mokesčius už sąskaitos atidarymą, už pinigų išgryninimą, už indėlio laikymą, už kortelės išdavimą, metinius administracinius mokesčius ir krūvą kitų mokesčių. Labai džiaugiuosi žmogumi, kuris labai rūpinasi paprastu, eiliniu Lietuvos piliečiu ir jo kišene.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi išsakėte savo nuomones, kai kas išsakė poziciją dėl bankų, bet ne dėl asmenybės, bet vis tiek jūsų teisė. Taigi po svarstymo mes nebalsuojame. Priėmimas bus, kaip ir priklauso, slaptas. Galime išsakyti nuomonę už. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš tiktai pakartosiu. Iš tikro mes esame įpratę Seime visuomet surasti kaltus išorėje, iš tikro su didžiausiu politiniu entuziazmu užpulti juos ir daužyti, bet gyvenime yra visiškai kitaip. Visų pirma, mes patys esame kalti, kad mes arba prarandame galias, arba jas atiduodame, arba jomis nesinaudojame. Jeigu mes prisiimame tokią atsakomybę, palaukite, dėl ko tada kaltinti banko valdybos pirmininką tuo, dėl ko jis nekaltas? Jis iš tikro atliko tą darbą, vadovavo bankui, užtikrino stabilumą. Bankai nežlunga, žmonės vis tiek pasitiki, į bankus yra padėti didžiuliai pinigai – 14 mlrd. Lt. Kaip mes galime kalbėti apie nepasitikėjimą dėl šių dalykų? Siūlau visiems iš tikro peržengti per savo ambicijas, pažiūrėti į save. Iš tikro aš galiu garantuoti ir dar kartą noriu pabrėžti, kad jaunas žmogus iš advokato tapo bankininku, tapo geru bankininku, yra gerbiamas ir Europos Centrinio Banko, todėl aš siūlau palaikyti. Tikrai balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Pretenduodamas patekti į VSD pažymą kaip nelojalus valstybei, šnekėdamas apie vienos iš pagrindinių institucijų vadovų, noriu pasakyti, kad yra vietų, kur greičiausiai pirmininkas yra tikrai nekaltas, bet sistema kalta arba aplinka. Šiaip tai jau girdėta Lietuvoje. Vis dėlto kiekvienos įstaigos, institucijos vadovas tiesiogiai atsako už savo veiklą, savo organizacijos veiklą ir rezultatus. Tikrai negaliu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Nuomonė už – A. Palionis. Priėmimas. Taip, gerai.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gal pratęsti profesoriaus kalbas ir jūsų išsakytas kalbas, kad tikrai reikėtų šnekėti apie žmogų, o ne apie visą sistemą. Mes matome pokyčius šios kadencijos Seime ir atliktus darbus, kuriuos inicijuoja kartu Biudžeto ir finansų komitetas, centrinio banko valdytojas ir valdyba. Aš tikiuosi, kad mes dar šioje pavasario sesijoje priimsime svarbų Lietuvai ir finansų sistemai Kredito unijų ir centrinės kredito unijos įstatymo projektą, prie kurio visi kartu dirbome dvejus metus.
Taip pat džiaugiuosi, kad yra atkreiptas dėmesys į Pagrindinės sąskaitos direktyvą. Visi skaitote spaudoje, kaip konkrečiai V. Vasiliauskas gina savo poziciją ir mūsų, paprastų žmonių, poziciją nuo komercinių bankų, kurie priešinasi pagrindinės sąskaitos idėjai ir komercinių bankų įkainių sumažinimui. Aš noriu ir asmeniškai visus paraginti, kad palaikytume V. Vasiliausko kandidatūrą. Gavęs įgaliojimus iš mūsų frakcijos vadovės I. Šiaulienės pareiškiu poziciją, kad mūsų frakcija palaiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Galiu tik trumpai pasakyti, kad su gerbiamu V. Vasiliausku darbinė pažintis jau yra daugiau kaip 15 metų, tai yra nuo susidūrimo Finansų ministerijoje. Ta teisinė kalba, rengiant nutarimų projektus, parodė, kad žmogus moka rasti kompromisus – ne tiktai Finansų ministerijai atstovauti, bet kartais pripažinti, kad ir smulkieji teisūs.
Dėl „Snoro“ banko ir Ūkio banko. Taip, turiu savo nuomonę, kad buvo galima paruošti lietuvišką banką ant griūvančių pagrindo, bet tai jau ne asmeniškai pirmininko kaltė. Jis, jau tapęs ne tik brandžiu teisininku, bet ir bankininku, turbūt paskaičiavo, kaip yra geriau Lietuvai. Tiesiog paprasčiausiai suprasdamas šitą situaciją, manau, kad visi pritarsite, kad dar viena kadencija iš tikrųjų parodys, kaip bus tvarkomas mūsų bankas. Tie minusai, kurie dabar yra dėl per ilgų mokėjimų ir panašiai, bus išspręsti pačios eigos metu. Taigi kviečiu ir patį V. Simuliką pakeisti nuomonę ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiami kolegos, Lietuvos bankas, aš manau, yra atsakingas už komercinių bankų priežiūrą. Labai puikiai prisimenu, kada buvo įvedamas euras ir Lietuvos bankas kaip vieną iš pagrindinių kriterijų sakė: žinot, kiek mes išleidžiame valiutai keisti? Buvo įvertintos velniškos sumos – mes sutaupysime. Tačiau aš puikiai suprantu, kad komerciniai bankai savo balanse iš karto numatė tai, kad jie negaus didelių pajamų. Kas pasidarė? Pasidarė tai, kad jie įvedė įvairiausius mokesčius. Šitoje vietoje aš tikrai turiu didelių priekaištų Lietuvos banko vadovui, kad nebuvo suvaldyta situacija. Šiandien kalbantis su bet kuriuo paprastu Lietuvos gyventoju jis paprasčiausiai pasako: bankai yra plėšikai. Taip, nes tikrai aš ir pats pastebėjau, kad, įvedus eurą, bankai prisigalvojo visokiausių mokesčių: ir išeinančių, ir įeinančių. Šiandien mes ir frakcijoje šnekėjome, kad komerciniai bankai net pakėlė sutarčių pakeitimo mokesčius tiek, kad yra nepakeliama našta, nes mes, vartotojai, paprasčiausiai kito pasirinkimo neturime – arba mes einame į banką, arba neiname. Todėl aš manau, kad šitą atsakomybę už šitą nesuvaldytą situaciją turi prisiimti dabartinis banko vadovas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, aš manau, kad žmonės per visą gyvenimą yra pripratę daryti vienokių ar kitokių klaidų, taip pat ir darbo. Kai šiandien aš iš kai kurių savo frakcijos atstovų girdžiu, kad nereikia pritarti čia dėl vienokių ar kitokių dalykų, man kyla labai toks įdomus dalykas: nejaugi žmogus, eidamas vienas ar kitas pareigas, nepadaro klaidų? Poną V. Vasiliauską aš pažįstu iš universiteto laikų kaip dėstytoją, kaip žmogų, kuris, remdamasis savo darbu, savo žiniomis, būtent moko studentus teisinių klausimų. Tikrai aš dar kartą siūlau visiems palaikyti, pritarti šitam dalykui ir neleisti arba kokioms nors interpretacijoms, arba kurių nors žmonių nuomonei… Aš tikiuosi, kad tikrai bus pritarta didžiąja balsų dauguma ir žmogus toliau galės eiti savo pareigas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos priėmimo stadijoje.
Noriu, kad mes pasitvirtintume slapto balsavimo biuletenį. Jis toks, kaip visada. Tie, kurie balsuoja už, palieka „už“, išbraukia „prieš“ ir „susilaiko“, analogiškai ir dėl kitų pozicijų. Ar galime patvirtinti biuletenį bendru sutarimu? Patvirtinta bendru sutarimu.
Noriu priminti balsų skaičiavimo komisiją: V. M. Čigriejienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų… (Balsai salėje) Mane informuoja, kad reikia pakeisti į gerbiamą A. Dumčių. V. Filipovičienė (Darbo partijos frakcija), Z. Jedinskij (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), E. Jonyla (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), V. Kamblevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), D. Teišerskytė (Liberalų sąjūdžio frakcija), J. Varkala (Mišri Seimo narių grupė). Slaptas balsavimas 14 valandą. Taip yra paskelbta, taip patvirtinta darbotvarkė. Seimo nariai, kurių dabar nėra salėje, gali negirdėti, kad mes paskelbėme, o jie norės balsuoti.
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4246 (priėmimo tęsinys)
Dabar yra laiko, mes galime nagrinėti rezervinį klausimą. Rezervinis 2 klausimas. Aš galėčiau pateikti rezervinį 1 klausimą, jeigu jūs sutiktumėte, nes po to aš dirbsiu su užsienio svečiais. Nėra rezervinio 1 klausimo. Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. XII-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4246. Liko tik priėmimo stadija. Liko kalbėti už tik A. Vidžiūnas. Gal kartais nekalbėsite? Ar kalbėsite? Prašom.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Jūsų gerumas mane stebina. Aš galiu ir nekalbėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už supratimą.
Balsuojame. Kas pritariate priėmimui dėl pakeitimo narių komitete, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 48, prieš –1, susilaikė 19. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4246) yra priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3909(2) (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3909. Pateikimo stadija. Kviečiu pranešėją R. Žemaitaitį. (Balsai salėje) Remigijų Žemaitaitį!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Valstybės skolos įstatymą. Iš tikrųjų įstatymas buvo gal paskutinius dvejus, trejus metus derintas su Ūkio ministerija, su Verslo konfederacija, mes šiandien turime galiojančią, veikiančią sistemą, kai valstybė įmonėms, kurios užsiima eksportu, dalį paskolos garantuoja. Tačiau nėra garantuojama arba nesuteikiamas garantas būtent dėl faktoringo, būtent dėl atidėjimo ir obligacijų įsigijimo.
Kitas dalykas, siekiame palengvinti, nes dabartinės įmonės, kurios užsiima gamyba ir jų produkcija yra eksportuojama, yra priverstos pirkti naujas technologijų linijas. Jos yra gana brangios ir didelės, mes norime palengvinti šitą dalyką, kad jos galėtų pirkti įrangą, kuri yra jau naudota. Iš tikrųjų, jeigu pajėgumai tinka, tai kodėl reikia išleisti keletą milijonų tam, kad tu galėtum pagaminti kažkokį produktą, nors realiai tu gali gaminti ir su įranga, kuri jau buvo naudota. Tai tokios yra esminės šito įstatymo nuostatos, pasiūlymai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Visiems viskas aišku. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime!“) Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Galime pritarti? Pritarta.
Rezervinis 4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-3968. Ar J. Sabatauskas yra? Nėra. Vadinasi, mes rezervinių klausimų nebeturime.
Noriu paklausti, ar V. Gapšys… Ar sutinkate, kad pradėtume popietinę darbotvarkę? (Balsai salėje: „Taip!“) Sutinkate. Kadangi ministro nėra, tai iš eilės būtų… Mane informuoja, kad Baudžiamojo kodekso visi yra prie Vyriausybės projekto, todėl reikia palaukti Vyriausybės projekto ir kartu pateikti pagal Statutą.
Taigi klausiu V. Gapšio, jūs pasiruošęs? Taip. Kurį sakei? (Balsas salėje: „2-13, ten dvidešimt šeši.“)
11.44 val.
Konstitucijos 35, 44, 83, 113, 114, 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-734, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-735, Žvalgybos įstatymo 33, 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-736, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-737, Visuomenės informavimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-738, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 739, Vidaus tarnybos statuto 3, 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-740, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-741, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-742, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-743, Teismų įstatymo 2, 44, 48, 115 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-744, Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-745, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-746, Seimo rinkimų įstatymo 40, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-747, Prokuratūros įstatymo 21, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-748, Prezidento įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-749, Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-750, Nepaprastosios padėties įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-751, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-752, Konstitucinio Teismo įstatymo 6, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-753, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-754, Karo padėties įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-755, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-756, Asociacijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-757, Administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-758, Administracinių bylų teisenos įstatymo 7, 15, 110, 118 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-759 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas. Prašom į tribūną. Pranešėjas – V. Gapšys. Tuoj paskelbsiu. 2-13 – Konstitucijos 35, 44, 83, 113, 114, 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-734 ir lydimieji dvidešimt šeši projektai. Nebūtina vardinti? (Balsas salėje: „Ne.“) Nebūtina. Prašom. Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, projektų tikrai daug, bet jų esmė yra palyginti paprasta…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, Vytautai, bet turiu išeiti sutikti svečius. Toliau pirmininkaus A. Sysas. Prašom, Vytautai.
V. GAPŠYS (DPF). Kaip ir minėjau, projektų daug, tačiau jų esmė gana paprasta. Kai buvo priimta Konstitucija, Konstitucijoje buvo įrašyta sąvoka „politinės organizacijos“, tačiau gyvenimui bėgant susiklostė ne tik tradicija, tačiau ir įstatymo pagrindas, kad politinių organizacijų tokių kaip ir realiai nebeliko. Atsirado, išsiskyrė juridinė forma – politinės partijos ir išsiskyrė asociacijos, atitinkamai buvo sudėlioti įstatymai. Iš pradžių, jūs galite prisiminti, seniau buvo ir netgi vadinosi Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas, tai jau keletą metų, gal ir šiek tiek daugiau, mes turime grynai tiktai Politinių partijų įstatymą. O tokia sąvoka kaip „politinės organizacijos“ yra nebevartojama. Todėl siūlau sutvarkyti, kad nekiltų abejonių ir kad nekiltų įvairių interpretavimo dalykų, – visuose lydimuosiuose įstatymuose ir Konstitucijoje išbraukti sąvoką „politinės organizacijos“, palikti „politinių partijų ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas“ ir atitinkamai visa kita. Tai yra labiau juridinės technikos dalykai, tačiau jie turi ilgainiui ir prasmę. Pradinė prasmė, kodėl jos buvo įrašytos į Konstituciją, išnyko, atsirado įvairių interpretacijų. Tai, kad nebūtų teisinio neaiškumo, kad mes galėtume turėti vientisą teisinę sistemą, siūlau tokias įstatymų ir Konstitucijos pataisas. Aš manau, kad joms būtų galima pritarti.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Dėkui. Nors jūs pateikėte dvidešimt šešis įstatymus, bet klausiančių nėra. Ačiū, Vytautai. Motyvai. Kalbančių nematau. Ačiū, balsuojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo už paketą – Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris prasideda 2-13.1 iki 2-13.26, kuris skamba Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. (Balsai salėje)
Kolegos, vyksta balsavimas. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Kas pritaria pateiktam įstatymų paketui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 57, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta įstatymų paketui – Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir jo lydimiesiems. Gerbiami kolegos, kad aš nevardinčiau dvidešimt šešių įstatymų ir pagrindinių komitetų, tai taip, kaip nurodyta darbotvarkėje, visur pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kai kur yra papildomi komitetai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas… Įvairiai, kaip man pataria. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Neprieštaraujate?
Dėl vedimo tvarkos V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Atsiprašau. Pirmininke, nepažiūrėjau, bet pagrindiniu komitetu… dėl visų būtų gerai, nes čia yra.
PIRMININKAS. Dėl visų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V. GAPŠYS (DPF). Supratau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėl visų, dėl visų.
V. GAPŠYS (DPF). Šiaip aš manau, kad ir užtektų, kitų komitetų net nereikėtų.
PIRMININKAS. Na, kai kur įrašyti papildomi.
V. GAPŠYS (DPF). Aš suprantu, bet tai yra tiesiog…
PIRMININKAS. Formalūs, aš suprantu. Bet komitetas įsirašys į savo rimtą darbotvarkę ir greitai gali išspręsti. Dabar jau neišbraukinėsime.
11.49 val.
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3968 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar rezervinis 4 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Stengsiuosi labai trumpai. Lietuvos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio projektą rengti paskatino įstatymu nustatyto valstybei svarbių projektų, teritorijų planavimo teisinio reguliavimo taisyklių išsamumo ir aiškumo trūkumas. Paminėtina, kad 2014 m. sausio 1 d. buvo iš esmės pakeistas reguliavimas ir sukurta nauja teritorijų planavimo sistema, bet liko tam tikrų spragų, kurios šiandien sudaro rimtą pagrindą ar kliuvinius vykdyti svarbius strateginius valstybės projektus – dujotiekio, elektros perdavimo linijos ir kitus. Kad tos spragos būtų pašalintos, reikia padaryti tokias mažas pataisas, kurias aš teikiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar bus kalbančių dėl motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti norite. (Balsai salėje) Balsuojame. Bičiulis Juozas prašo, negaliu atsakyti. Balsuojame.
Už – 60, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui pritarta. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną.
11.51 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-933 (pateikimas)
Grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-14 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-933. Pranešėjas – P. Čimbaras. Pateikimo stadija.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Įstatymas labai paprastas. Puikiai suprantate, kad rugsėjo 1 dieną yra uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet būna taip, kad rugsėjo 1 diena sutampa su laisvadieniais, ir mokyklos nutaria, kad mokslo diena būtų pirma darbo diena po laisvadienių, o draudimas galioja. Mano įstatymo esmė – perkelti draudimą į pirmą mokslo dieną.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pirmasis klausia E. Žakaris. Bet nematau jo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nesuprantu, vis tiek rugsėjo 1 dieną, nesvarbu, kokia diena, yra draudžiama vartoti ir parduoti alkoholį. Kokia logika šio siūlymo?
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis Petrai, rugsėjo 1 diena, pavyzdžiui, sekmadienis. Tą dieną galioja draudimas įsigyti, bet vaikai neina į mokyklą. Jie eina tik pirmadienį. (Balsai salėje) Tai aš noriu perkelti į pirmadienį, patį draudimą perkelti į pirmą mokslo dieną. (Balsai salėje) Taip, pirmą mokslo dieną.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, gerai, kad ne Velykas atidedate rudeniui. Čia anksčiau būdavo tokių kalbų. Esmė – ne tiek sumažinti alkoholio vartojimą, uždraudus parduoti vieną dieną, bet kad tai būtų tradicinė diena, pagarba jaunimui, Mokslo ir žinių dienai, dėl to buvo daryta, kad rugsėjo 1 dieną. Dabar nežinau, kaip įstatyme bus galima parašyti, kad įstatymas galioja savivaldybės sprendimui perkelti Mokslo ir žinių dieną į kitą, tarkim, pirmadienį, ateinančią dieną. Įstatyme to beveik neįmanoma realizuoti. Nebent jūs suteiktumėte savivaldybėms teisę, jeigu Mokslo ir žinių diena perkeliama iš sekmadienio ar šeštadienio į pirmadienį, kad ir tą dieną savivaldybė gali priimti sprendimą neprekiauti alkoholiu. Ar jūs nemanote, kad būtų tikslingiau taip daryti? Nes principas buvo tą dieną įtvirtinti kaip pagarbos jaunimui, mokslui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, supratome.
P. ČIMBARAS (DPF). Man truputį nesuprantamas jūsų pasakymas. Pagarba rugsėjo 1 dienai, ir mes įvedame draudimą. (Balsai salėje) Bet žiūrėkite, yra truputį kita problema. Pačios savivaldybės sprendžia, ar sekmadienį, rugsėjo 1 dieną, eiti į mokyklą, ar neiti. Vienos savivaldybės nusprendžia, kad rugsėjo 1 dieną (sekmadienį) nereikia, kitos savivaldybės nusprendžia, kad reikia. O pasirodo, draudimas galioja. Žinote, kur reikia pakeisti? Reikia pakeisti Švietimo ir mokslo įstatyme, kad būtų bendra tvarka, kad būtų nustatyta, kad jeigu rugsėjo 1 diena sutampa su laisvadieniais arba švenčių dienomis, kad mokiniai eitų pirmą darbo dieną ir būtų viena tvarka, ir visi žinotų. (Balsai salėje) Taip, pateiksime. (Balsai salėje) Čia kitas įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nediskutuokite. Gerbiamasis Antanai, jūs tikrai svarstysite tą įstatymą komitete.
Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų gerai pastebėta, bet jo formulavimas išeina toks, kad įstatymas netaikomas, jeigu tai rugsėjo 1 diena, tiksliau, mokslai prasideda kitą dieną. Vienas dalykas. Bet niekas nepastebi, kad tą rugsėjo 1 dieną niekas negalioja, nes studentai, mokiniai apsiperka anksčiau. O kodėl nežiūrima, kaip pakeisti, kad tas draudimas netaikomas parduodant viešojo maitinimo vietose? Jie visi ten sulenda ir niekas nežiūri. Gal reikia jums iš naujo pasižiūrėti ir patobulinti iš esmės šį įstatymo straipsnį?
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už pastabą. Jūs puikiai žinote, kad mūsų jaunimas yra tikrai gabus ir protingas. Teisingai, čia ir su Seimo nariais kalbėjau, kad tas draudimas truputį netenka prasmės, nes mūsų jaunimas sugeba pasirūpinti ir anksčiau, ir kavinėse. Gerbiamasis kolega, jūs gi esate Seimo narys, turite teisę teikti įstatymą. Tai teikite, kad ir viešose maitinimo įstaigose būtų uždrausta. Prašom.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kaip žinome, konservatoriai yra pateikę įstatymo projektą, kuriame jauniems žmonėms iki 20 metų yra draudžiama parduoti alkoholį. Kaip bus su jūsų pataisa, jeigu jų pataisoms arba įstatymų projektams bus pritarta?
P. ČIMBARAS (DPF). Truputį…
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Šiaip aš pritariu. Viskas gerai.
P. ČIMBARAS (DPF). Aš truputį nesupratau, kaip čia susiję 20 metų?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Palaukite, tada jiems išvis nebus galima parduoti alkoholio.
P. ČIMBARAS (DPF). Palaukite, bet jeigu 20 metų negalima parduoti alkoholio, o pas mus santuoka galima nuo 18 metų, tai pagal tą siūlymą jaunieji negalės net šampano išgerti. Tada mes padarome, kad ir tuoktis galėtų tik nuo 20 metų.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų klausimai, kuriuos jums uždavė Seimo nariai, ir jūsų atsakymai rodo esminį dalyką, kad reikia keisti požiūrį į ugdymą ir kovą už blaivybę iš esmės, o pagarba Rugsėjo 1-ajai ir tas įstatymo projektas, kurį gerbiamasis E. Žakaris kažkada inicijavo, iš tikrųjų vertas pagarbos matant, kad Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – turi tapti išskirtine diena. Ar nemanote, kad jūsų teikiamo įstatymo projektą reikėtų tobulinti papildant, rugsėjo 1 dieną paliekant, kaip yra, šviesią, gražią blaivybės dieną, kartu ir Mokslo dieną, ir pridedant tai, ką jūs siūlote dabar, kada prasideda mokslo metų pradžia.
P. ČIMBARAS (DPF). Sutinku su jumis, bet tokiu atveju, pasirodo, draudimas yra pirkti, bet nėra draudimo vartoti. Tokiu atveju kokia čia pagarba? Aš negaliu tik nusipirkti, bet vartoti galiu. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Ir dar norėjo paklausti E. Žakaris. Edvardai, įjungtas jūsų mikrofonas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ne visai teisus sakydamas, kad jaunimas protingas, apeina. Policijos komisariatų buvo pateiktos išvados, kad labai pasiteisino, kad gerokai sumažėjo vaikų, sulaikomų rugsėjo 1 dieną.
O kolegos jau išsakė nuomonę, aš tik galiu pasakyti savo. Mano nuomone, šito keisti nereikia tikrai. Geriau jūs pasiūlykite keisti Švietimo įstatymą, kad vaikai pradėtų eiti į mokyklą pirmąją darbo dieną, jeigu sutampa su savaitgaliais, ir viskas išsispręs. Ačiū.
P. ČIMBARAS (DPF). Gerbiamasis Seimo nary, aš (…) kalbėjau su švietimo ministre ir šitą situaciją išdėsčiau, kad būtų bendra tvarka. Jeigu rugsėjo 1 diena sutampa su laisvadieniu arba švente, kad būtų pirmą darbo dieną. Ji tam pritarė ir tikrai tai bandysime įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai balsuočiau už (aš nespėjau, manęs neužregistravo), jei mano kolega atsakytų į tą klausimą: ką jūs turite omeny „speciali prekybos vieta“? Niekas neatkreipė dėmesio, ką čia reiškia. Šiame įstatyme parašyta, ne šitame, o kitame įstatyme parašyta „speciali prekybos vieta“, tai – neapmuitinimas laivuose, orlaiviuose ir t. t. Bet jūs parašote „neapmuitinamos parduotuvės“. Įstatyme neapibrėžta, ką jūs turėjote omeny. Tada aš tikrai balsuočiau už. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, labai gerbiu kolegos Petro iniciatyvą ir mėginimus ieškoti atsakymo, kodėl jaunimas, nepaisant draudimo Rugsėjo 1-ąją vis dėlto randa progų ir galimybių išgerti. Atsakymas yra tas, kad jeigu nori, tai visada ir gali. Dienos kaitaliojimas čia nepadės. Rugsėjo 1-ąją sausa diena buvo nutarta paskelbti tam, kad iš esmės keistume požiūrį į alkoholio vartojimą Mokslo ir žinių dieną. Kad su mokslu ir žiniomis ir apskritai sėkmingu gyvenimu alkoholio vartojimas nėra suderinamas. Keisti požiūrį, įpročius yra ilgalaikis, sunkus darbas ir dėl to šita data kol kas yra daugiau simbolinė, negu duodanti realų efektą. Todėl siūlau palūkėti, pakentėti, nekeisti šitos datos ir palaukti jos duodamų padarinių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas pritaria P. Čimbaro siūlymui, balsuoja už, keičiant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnį, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 38, prieš – 3, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną.
Replikos po balsavimo – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties būtų daug racionaliau, jeigu būtų pasiūlyta iš karto keisti Švietimo įstatymą, kaip lydimąjį, ir pasakyti, kad jeigu mokslo diena faktiškai prasideda kitą dieną – ne rugsėjo 1 dieną, kuri yra poilsio, ir tą dieną neleidžiama pardavinėti. Bet aš noriu pareplikuoti jums, kad jūs klaidinate visuomenę, jūs sakėte uždrausta parduoti, bet neuždrausta jaunimui vartoti. Praeitais metais Seimas pritarė mano pasiūlymui, yra uždrausta ne tik vartoti alkoholį asmenims iki 18 metų, bet ir turėti su savimi. Ir policija pakankamai efektyviai baudžia už tuos nusižengimus.
PIRMININKAS. Ačiū. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, priimto projekto proga aš siūlyčiau, jeigu dar neskaitėte, paskaityti Nacionalinės premijos laureato S. Parulskio straipsnį „Lietuvos ryte“, kuris vadinasi „Atėjo metas užtarti girtuoklį“. Mūsų visuomenę, net jos intelektualus, kūrybos žmones pradeda žeisti nuolat taikomi Seimo represiniai metodai. Viską reikia uždrausti. Kodėl mes, pavyzdžiui, tą pačią Rugsėjo 1-ąją su Švietimo ir mokslo ministerija negalėjome paskelbti savanoriška blaivybės diena, kaip, pavyzdžiui, pasaulyje yra Diena be automobilio? Reikia galbūt labiau apeliuoti į visuomenę, jos sąmoningumą, ją šviesti, su ja kalbėtis, o ne eiti, kaip ponas A. Matulas nuolat siūlo, draudimų keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Suprantu, kad jūs siūlote ne lazdos, o meduolio principą. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, aš labai trumpai. Jeigu čia nors vienas salėje atsiras žmogus, kuris pradės ginčytis, kad alkoholis yra ne narkotikas, tai siūlyčiau paskaityti tam tikrą literatūrą. O jeigu mes žinome, kad alkoholis yra tas pats narkotikas, tai tada narkotikų vartojimo gynimas ir aiškinimas apie kultūringą narkotikų vartojimą, aiškinimas, kad vaikus reikia pratinti prie narkotikų, pasidarys visiškai beprasmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, Mečislovai. Gerbiamieji kolegos, 2-15 įstatymo projektas, spėju, kad kolegos atsiėmė, jo šiandien mes nesvarstome.
12.06 val.
Baudžiamojo kodekso 287 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2241 (pateikimas)
Tęsiame popietinės darbotvarkės klausimus. 2-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 287 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas Z. Jedinskis. Pateikimo stadija.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuolaikinėje Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, ginant visuomenę dėl įvairių teisės pažeidimų. Įstatymo projektu siekiama sugriežtinti atsakomybę už psichinės prievartos bei fizinio smurto naudojimą prieš valstybės tarnautojus ar viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis. Ir taip atgrasyti nuo įstatymus pažeidžiančių veiksmų. Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 287 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios atsakomybę už psichinės prievartos reikalavimą iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Panaudodamas fizinį smurtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti ir papildyti Baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį ir numatyti, kad atsakomybė už psichinės prievartos reikalavimus iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dešimties metų. O panaudojant fizinį smurtą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 13 metų. Prašau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kadangi nežinau, tai klausiu. Pirmas klausimėlis. Sakykite, ar čia yra dabar koks nors pikas, padidėjimas, kada daromi nusikaltimai, naudojant psichinę prievartą? Tai vienas klausimas. Antras klausimėlis, paaiškinkite trumpai, ką reiškia psichinė prievarta? Ar griežtesnis žodis yra psichinė prievarta, kad geriau suvokčiau šito jūsų siūlymo esmę. Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, kolega. Aš, jeigu leisite, pradėsiu nuo antro klausimo. Jeigu jūs prisimenate, mes, Seimo nariai, šioje kadencijoje įstatymu, t. y. savo sprendimu įteisinome asmenų, bendradarbiavusių su KGB, įslaptinimą tam tikru laikotarpiu. Mano ir mūsų frakcijos manymu, šie asmenys, tapę valstybės tarnautojais arba politikais, yra pažeidžiami. Ir, panaudojus prieš juos būtent psichinį smurtą, galima iš jų sulaukti tam tikrų veiksmų, kurie padarys didžiulės žalos visuomenei ir valstybei. Atsakydamas į pirmą klausimą, galiu atkreipti dėmesį, kad taip, būtent po to sprendimo priėmimo galite pastebėti, kad mūsų šalyje labai padaugėjo korupcijos skandalų, į kuriuos yra įtraukiami būtent valstybės tarnautojai ir politikai. Aišku, galima daryti prielaidą, kad čia susiję su kažkokia materialine puse, bet galima daryti prielaidą, kad čia yra ir psichinis prievartavimas, kad tie valdininkai, valstybės tarnautojai arba politikai daro tam tikrus pažeidimus būdami patys pažeidžiami ir turėdami tam tikrą uodegą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, jūs aiškinamajam rašte taip ir nenurodėte, ar čia yra jau tokia didelė problema, nes dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse yra atitinkami 287 ir 286 straipsniai, kurie leidžia taikyti įvairias bausmes. Jeigu taip nėra, tada reikėjo vis dėlto pagrįsti, kodėl jūs teikėte tokį pasiūlymą.
Ir dar mano būtų toks prašymas, nes tai yra labai rimtas klausimas, man atrodo, paprašyti Vyriausybės išvados. Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū už klausimą. Į pirmą dalį iš dalies atsakiau atsakydamas ir į gerbiamojo M. Zasčiurinsko klausimą. Dėl klausimų, ar pakanka galiojančio straipsnio. Dėl to, kad valdininkai arba valstybės tarnautojai gali užimti įvairias pareigas pagal svarbą, pagal reitingą ir gali priimti ir tokius sprendimus, kurie tikrai pakenks ne tik kokiam nors asmeniui ar asmenų grupei, ar visai valstybei. Galiu jums pateikti pavyzdį. Kai kurie politikai priima tokius sprendimus: ryte vieną, vakare jau pakeičia savo sprendimą šimtu aštuoniasdešimt laipsnių, ir galima daryti prielaidą, kad jiems yra daroma įtaka arba jie šantažuojami. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už, prieš? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame.
Už balsavo 25, prieš nėra, susilaikė 27. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju balsuojame, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Kas balsuoja už, kad grąžintume tobulinti, balsuoja už, kas – atmesti, balsuoja prieš.
Už balsavo 35, prieš – 14. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
12.13 val.
Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3421 (pateikimas)
Svarstome Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlomos pataisos esmė – suderinti Baudžiamojo kodekso ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje įterpiant „artimos aplinkos“ sąvoką. Kodėl tai reikia padaryti?
Todėl, kad, remiantis policijos pareigūnų patirtimi, išaiškėja įstatymų nesuderinamumo atvejai. Štai pareigūnai, sulaukę pagalbos skambučio dėl smurto, vyksta į įvykio vietą ir ten randa viename būste gyvenančius buvusius sutuoktinius. Vienas iš jų – smurto auka. Pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnį, buvę sutuoktiniai nėra laikomi šeimos nariais ar artimaisiais, todėl aukai patariama rašyti pareiškimą privataus kaltinimo tvarka. Tačiau nukentėjusioji ar nukentėjęs gali būti smurto sužlugdyti ir nepajėgūs ieškoti teisingumo, o mes žinome, kad aukos neveiklumas gali baigtis mirtimi.
Įterpę į Baudžiamojo kodekso 248 straipsnį „artimos aplinkos“ sąvoką, kurioje pasakyta, kad artimai aplinkai priklauso ir asmenys, praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais ryšiais, palengvinsime nukentėjusiosios ar nukentėjusiojo situaciją bei pareigūnų darbą, nes jie galės taikyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą visa apimtimi. Tačiau svarbu yra tai, kad greičiau padėsime smurto aukai ir bus patraukti atsakomybėn smurtaujantys asmenys, kurie gyvena su nukentėjusiąja. Prašau pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti jus gerbianti V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Iš tiesų taip. Ir, gerbdama pranešėją, aš noriu jos paklausti. Jūs kalbėjote apie tai, kad yra įstatymų nesuderinamumas, ir jūs norite tą spragą užpildyti, tačiau bandote naują spragą sukurti. Štai jūs įrašote į artimą aplinką esamus arba buvusius partnerius, partnerystę. Kadangi, bent jau šeimos santykių srityje, partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta, tai jūs vėlgi sukursite labai keistą dviprasmišką teisinę situaciją, nes asmuo, kurį bus bandoma nubausti, pasakys, kad partnerystė negalioja. Taip sakant, partnerystė šeimoje reikštų dar net mažiau negu partnerystė kokiame nors UABʼe. Aš suprantu, kad jūs visą laiką bandote įtraukti tas sąvokas, kurios jums patinka, bet jūs jas įtrauksite tada, kai jos bus įteisintos. Kam jūs norite statyti vežimą prieš arklį? Ir vien dėl to aš negaliu jūsų geram ketinimui šiandien pritarti, kad jūs taip truputuką gudraujate, visai švelniai pasakius, kadangi aš jus labai gerbiu. Kodėl jūs taip darote?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Iš tikrųjų jūs įtariate tai, ko aš net neketinau padaryti. Jeigu jums nepatinka žodis „partnerystė“, jūs, dirbdama Teisės ir teisėtvarkos komitete, galite pakeisti šią sąvoką „sugyventiniais“. Ši sąvoka jums priimtina?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia ne diskusijų vakaras – klausimų ir atsakymų. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Labai dėkui. Iš esmės mano klausimo jau paklausė V. Abramikienė. Iš tikro aš irgi norėjau paklausti, kaip čia atsirado „partnerystė“? Ir tiesiog norėjau paklausti, ar tikrai reikėjo dėti trečią punktą. Juk iš esmės galėjote antrame punkte, 248 straipsnio 2 punkte, „nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai, vaikai ir t. t.“, ir čia toliau išvardinta, kad „taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena“, įrašyti „vienose patalpose“ ir toliau nieko nebereikėtų papildomai dėti, tiesiog iš esmės būtų akivaizdu, kad jeigu kartu gyvena, tai jau galima traktuoti, kad tai yra nusikaltimas artimoje aplinkoje.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū už pastabą, bet jūs nesupratote mano ketinimo. Ketinimas buvo tas, kad reiktų įdėti sąvoką „artimoje aplinkoje“ ir ką ta sąvoka apglėbia, buvusių sutuoktinių ar giminaičių, kurie smurtauja ir gyvena viename būste (tai yra labai dažni atvejai kaime, provincijoje, miesteliuose), tai yra artima aplinka. Aš ir bandau tuos du įstatymus priartinti, nes yra faktų, kuriuos mums išdėstė su mumis bendravę policijos pareigūnai, nes mes dalyvaujame ir konferencijose, ir seminaruose, kur jie būtent ir pasakoja apie tai, kad net smurtauja ne tik kartu gyvenantys išsituokę, bet ir tie, kurie prisiartina, gali pažeisti net buvusią žmoną ar artimą giminaitį. Yra labai daug įvairių situacijų.
PIRMININKAS. Klausia S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Aš tik galiu apgailestauti ir nusistebėti, kad iki šiol nebuvo tokios sąvokos. Ji tikrai turėjo būti, todėl sveikinu jus tokiu būdu parodžius iniciatyvą. Na, žodis „partnerystė“ man kažkaip gražesnis negu „sugyventinis“. Klausimo aš lyg ir neturiu, tik noriu išreikšti palaikymą.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, bet yra atskiras įstatymas. Aš dar kartą noriu priminti, kai atvažiuoja pareigūnas, sulaukęs skambučio, kad reikia padėti, jis sako: tai jūs, ponia ar pone, esate išsiskyrę. Rašykite pareiškimą, mes jums nepadėsime, nepradėsime iš karto bylos, kaip yra smurto artimoje aplinkoje atveju.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš, kaip buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė, tikrai galiu pasakyti, kad tokių atvejų, apie kuriuos jūs kalbate, praktiškai daugiau būdavo tuomet, kai nukentėdavo vaikai ne šeimose, kur registruotos santuokos, o būtent esant tokiai situacijai, kurią jūs savo projektu norite įteisinti. Aš manau, kad tikrai visi kolegos palaikys.
Mano klausimas toks, kad būtų svariau. Gal jūs turite kokią nors statistiką, kurią būtų galima pateikti, nes, aš dar kartą kartoju, mano praktika rodė, kad santuokoje registruotose šeimose tarp vyro, žmonos ir vaikų tokių problemų būdavo mažiau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Negalėčiau pateikti statistikos, bet jeigu labai reikės, galėsime kreiptis į pareigūnus, bet tokių atvejų tikrai yra. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš. Prieš – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš jau sakiau, kad mielai pritarčiau tokiam papildymui, jeigu jis būtų teisine prasme preciziškas ir jeigu jame nebūtų sąvokos, kurios kol kas nėra mūsų teisinėje sistemoje, mūsų teisėje, reguliuojančioje šeimos santykius.
Kita vertus, aš labai vertinu R. Šalaševičiūtės ką tik iš savo praktikos išdėstytą paliudijimą, kad daug daugiau smurto yra toje aplinkoje, kur nėra santuokos, o yra atsitiktiniai ryšiai.
Aš manau, kad A. Pavilionienė yra tiek intelektuali, kad jai bus visiškai nesunku perrašyti ir sutvarkyti tekstą taip, atsižvelgus ir į kolegų patarimus, kad jis iš karto įsipaišytų į mūsų teisinę sistemą. Todėl aš balsuodama susilaikysiu ir siūlau tą patį padaryti kitiems. Siūlysiu tobulinti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 30, prieš nėra, susilaikė 34. Nepritarta.
Balsuojame. Kas siūlo grąžinti tobulinti, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš. Dar kartą primenu, tobulinti – už.
Už balsavo 54, prieš – 5. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, jūs mane stebinate. Ar jūs nesuvokiate problemos, kad balsuojate prieš ar susilaikote, ar tik apsimetate? Juk iš tikrųjų yra problema. Buvę sutuoktiniai, buvę partneriai toliau terorizuoja ir psichologiškai, ir net vartodami smurtą. Tai būtina sutvarkyti. Tik tie, kurie patyrė savo kailiu, gali tą suprasti. Skambina verkdami žmonės ir prašo pagalbos, sunku padėti. O jūs, galvodami, kad čia visai… Jūs įžvelgiate kažkokią klastą, kad norima kažkokią partnerystę įteisinti vienos lyties pagrindu ir panašiai. Mes turime seną, įsišaknijusią problemą, kurią pradėjome spręsti prieš keletą metų ir jau padarėme didelę pažangą, bet vis tiek ji ir toliau egzistuoja. Žmonės išsilavinę, net eina aukštas pareigas, vis tiek toliau terorizuoja buvusius sutuoktinius.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, taigi reikėjo Teisės ir teisėtvarkos komitete paimti ir išbraukti tą žodį, jeigu jūs jį ten pamatėte ir jis jums kelia…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rokai, kalbėkite į mikrofoną.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Tai gerokai pagreitintų procedūrą, nes problema iš tiesų egzistuoja. Jūs pasižiūrėkite, kaimuose sumuštos, kaip obuoliai sudaužytos moterys, sumušti vaikai. Problemą reikia spręsti skubiai, o neieškoti kazusų ir atidėlioti vien todėl, kad žodis nepatiko. Ar tai krikščioniška, ar tai žmogiška? Aš nelabai suprantu jūsų elgesio motyvus.
PIRMININKAS. Ir V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai dėkoju R. Žilinskui už krikščionybės pamokas, tikrai atkreipsiu dėmesį. Tačiau noriu pasakyti vieną dalyką. Šį įstatymo projektą labai nesunku pataisyti pačiai autorei. Viena.
Antra. R. Šalaševičiūtė aiškiai visiems pasakė, jog didžiausios problemos kyla ir smurtas prieš moteris yra vykdomas ir praktikuojamas ten, kur nėra santuokos. Taigi visos moterys, kurios mus dabar girdi, turi atkreipti į tai dėmesį, kad santuoka vis tiek yra geriau net ir su kokiu nors neidealiu vyru.
Trečias dalykas. Kolegė A. Stancikienė ekspromtu jau išsprendė tą problemą, pasiūlydama keletą variantų, kaip būtų galima tai įvardyti. Pavyzdžiui, tai, kad asmenys gyveno kartu arba kad jie šiuo metu gyvena kartu ir situacija galėtų būti įvardinta kaip de facto ir neturėtume teisinių problemų. Bet kai yra minimas teisinis institutas, kuris negalioja mūsų teisinėje sistemoje, tai yra tiesiog neraštinga. Kadangi aš žinau, kad ponia Aušrinė labai raštinga, todėl ir manau, kad tai daroma specialiai. Ir viskas. Aš manau, kad Seimas pasielgė teisingai. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Vilija. Ir B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Aš labai trumpai. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jau vien šitą klausimą svarstant du kartus buvo paminėtas kaimas, kaimas ir t. t. Ar jūs turite tokią statistiką, kiek kaime yra tų nelaimingų šeimų, ar jūs turite tokią statistiką apie miestus? Jeigu galite, tai pateikite ir palyginkite, o jei ne, tai išmeskite šitą žodį iš leksikono. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam. Gerbiamieji kolegos, baigėme šį klausimą ir svarstome rimtesnį.
12.29 val.
Baudžiamojo kodekso 723 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3877ES, Baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3878ES (pateikimas)
Baudžiamojo kodekso 723 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas ir lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau pateikti jūsų minėtus įstatymų projektus. Įstatymų projektai parengti siekiant į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/42/ES „Dėl nusikaltimų, priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje“. Pažymėtina, kad absoliuti dauguma Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų atitinka direktyvos reikalavimus, todėl, siekiant kodeksus visiškai suderinti su direktyvos nuostatomis, reikalingi tik minimalūs pakeitimai.
Baudžiamojo kodekso pakeitimais siūloma išplėsti 723 straipsnio apimtį ir leisti taikyti išplėstinį turto konfiskavimą taip pat ir už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis, disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas ar asmuo pateikiamas kaip vaikas, kaip to reikalauja direktyvos 5 straipsnis.
Taip pat įstatymų projektais siūloma papildyti kodeksų priedus nuorodomis į direktyvą.
Teisės departamentas pateikė keletą pastabų dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų, tačiau manome, kad jos nepagrįstos, ir į jas siūlome neatsižvelgti.
Pirma. Dėl proporcingumo principo. Teisės departamentas siūlo neleisti taikyti išplėstinį turto konfiskavimą už paminėtus du nesunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad proporcingumo principas taikomas ne apskritai dėl nusikalstamų veikų kategorijos, o dėl kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos konkrečioje byloje. Teismas galės į šį principą atsižvelgti spręsdamas, ar tikslinga taikyti išplėstinį turto konfiskavimą konkrečioje byloje.
Uždrausdami apskritai taikyti išplėstinį turto konfiskavimą už šias veikas, mes pažeistume Europos direktyvą, nes ji įpareigoja leisti taikyti išplėstinį turto konfiskavimą už mano anksčiau nurodytą nusikalstamą veiką.
Direktyva nereikalauja griežtinti bausmių už nusikalstamas veikas. Be to, tam nėra loginio pagrindo. Tad padidinti sankcijas vien dėl to, kad veika iš nesunkaus nusikaltimo taptų apysunkiu nusikaltimu ir dėl jos būtų, neva departamento, leidžiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, mūsų manymu, būtų kur kas labiau neproporcingas direktyvos perkėlimo būdas.
Antra. Dėl sistemingumo principo. Teisės departamentas siūlo išplėstinį turto konfiskavimą taikyti už dar kelias panašias nesunkias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad direktyva to nereikalauja. Nereikalauja už šias veikas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Be to, Teisės departamentas pirmoje pastaboje pats abejoja, ar proporcinga už jas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Todėl ir mes nepritartume tai kitai pastabai, kuri prieštarauja pirmai pastabai.
Trečia pastaba dėl Baudžiamojo kodekso 723 straipsnio santykio su Baudžiamojo kodekso 1891 straipsniu „Nepagrįstas praturtėjimas“ yra apskritai nesusijusi su šiuo įstatymo projektu, su jo keliamu tikslu. Norėčiau priminti, kad Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio konstitucingumą šiuo metu kaip tik nagrinėja Konstitucinis Teismas, tačiau tai vėlgi nesusiję su ta europine direktyva, kurią įgyvendindami siūlome šias pataisas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų niekas nenori paklausti. Puikiai pristatėte.
Motyvų už, prieš nėra.
Balsuojame. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso vieno straipsnio ir priedo pakeitimo ir Baudžiamojo proceso kodekso.
Už balsavo 58, prieš nėra, susilaikė 6. Baudžiamojo kodekso 723 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir Baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną. Ačiū. Niekas neprotestuoja.
12.34 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315, 319 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo devintuoju5 skirsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4079ES (pateikimas)
Svarstome Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo devintuoju5 skirsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Pateikėjas – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip pat teikiame Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo devintuoju5 skirsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra.
Šiuo reglamentu sukuriama nauja europinio lygmens procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas, jei kyla rizika, kad netaikant tokios procedūros kreditoriui vėliau taps sunkiau išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų.
Ši procedūra yra papildoma ir pasirinktinė priemonė, nes ir toliau išlieka kreditoriaus galimybė prašyti išduoti atitinkamą laikinąją apsaugos priemonę pagal Civilinio proceso kodeksą. Reglamentas numato kreditoriaus teisę prašyti išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą tiek dar nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir jau esant priimtam teismo sprendimui, sudarytai taikos sutarčiai ar išduotam autentiškam dokumentui.
Teikiamame įstatymo projekte visų pirma numatoma, kad prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo bus teikiamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės ar kuris jau išnagrinėjo bylą iš esmės, ar patvirtino taikos sutartį. Net ir tais atvejais, kai byla dėl reikalavimo esmės jau bus nagrinėjama ar išnagrinėta apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme, siūloma, kad klausimą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo spręstų pirmosios instancijos teismas. Taip bus galima užtikrinti, kad kreditorius ir skolininkas galėtų tinkamai pasinaudoti reglamente numatyta teisių gynimo priemonių sistema, įskaitant teismo sprendimo apskundimo galimybę.
Įstatymo projekte numatoma, kad dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo bus taikomas analogiškas žyminis mokestis kaip ir dėl nacionalinės laikinosios apsaugos priemonės.
Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, informaciją apie tai, ar Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose yra skolininkui priklausančių sąskaitų, teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Įgyvendinant teikiamus įstatymo pakeitimus, šia institucija numatoma skirti Valstybinę mokesčių inspekciją. Tokia informacija būtų naudinga kreditoriui, kuris neturėtų tikslios informacijos apie skolininko sąskaitas. Teigiamo atsakymo pateikimo atveju teismas vadovautųsi šia informacija išduodamas europinį sąskaitos blokavimo įsakymą.
Pažymėtina, kad atitinkama procedūra galės pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos kreditoriai, kurie neturės tikslios informacijos apie kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse esančias skolininkų sąskaitas.
Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad europinio sąskaitos blokavimo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, o jį Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdo antstolis.
Be to, įstatymo projekte siūloma reglamentuoti…
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, gal galėtumėte trumpinti pristatymą, nes premjeras jau atvyko. Laikas!
J. BERNATONIS (LSDPF). …į kokias institucijas reikia kreiptis norint pasinaudoti reglamente numatytomis teisių gynimo priemonėmis. Pažymėtina, kad reglamente išskiriamos teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti kilmės, t. y. europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, valstybėje narėje ir vykdymo valstybėje narėje.
Įstatymo projekte siūloma, kad, atsižvelgiant į teisių gynimo priemonės pobūdį, dėl pažeistų teisių gynimo būtų galima kreiptis į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį arba teismą.
Reglamentas bus taikomas nuo 2017 m. sausio 18 d., todėl siūloma nustatyti, kad ir teikiamas įstatymas įsigaliotų šią dieną.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl įstatymo projekto neturi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūsų niekas nenori klausti.
Motyvų už, prieš nėra.
Balsuojame.
Už balsavo 58, prieš nėra, susilaikė 5. Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo devintuoju5 skirsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 31 dieną.
12.40 val.
Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį) Nr. KLA-40
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Kviečiu Ministrą Pirmininką į tribūną atsakyti į Seimo narių pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnį.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, turiu atsakyti į Seimo narių suformuluotus tris klausimus.
Pirmas klausimas. „Ar pripažįstate, kad ministras K. Trečiokas melavo Seimo Antikorupcijos komisijai, neigdamas faktą, kad jam meras R. Malinauskas 2015 m. rugsėjo 21 d. skambino ir prašė nedelsiant parengti ir priimti specialų Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų panaikintas iki tol galiojęs kurortinių zonų reglamentavimas?“
Ar ministras K. Trečiokas melavo Antikorupcijos komisijai, gali nuspręsti tik prokuroras. Aš neturiu kompetencijos nagrinėti Antikorupcijos komisijos posėdžių eigos ir spręsti, kas melavo, o kas ne. Tik primenu dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo panaikintos kurortinės zonos. Ikiteisminį tyrimą vykdžiusi institucija nematė nusikaltimo požymių ir ikiteisminį tyrimą nutraukė.
Antras klausimas. „Kaip politiškai vertinate tokį akivaizdų ministro melą Seimo Antikorupcijos komisijoje? Ar, jūsų manymu, toks ministro elgesys dera su jo duota priesaika „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“?“
Dar kartą pabrėžiu, kad neturiu teisės spręsti apie ministro pasisakymus Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje, nes nesu prokuroras, kuris atlieka tyrimą ir gali nuspręsti, kas teisus, o kas ne. Apskritai manau, kad šis klausimas politiškai ir piariškai jau yra subliuškęs, nes ir prokuratūra, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neįžvelgė nusikaltimo. Tad bandymai dar kartą kelti tuos pačius klausimus jau atrodo desperatiški.
Tuo tarpu politiškai būtų galima vertinti, mielieji, nes keliate tokius klausimus, jūsų pačių, mieli konservatoriai, pažadus visuomenei, jų neįgyvendinimą, melą ir, kaip liaudis sako, reikaliukų tvarkymą, kokio iki tol Lietuva nebuvo mačiusi ir apie ką neretai buvo bandoma nutylėti.
Kaip jūs vertinate tą melą, kad dėl Visagino atominės elektrinės projekto konservatorių valdymo metu buvo sutarta su kaimynais, nors jokio susitarimo dėl įgyvendinimo nebuvo? Per tą laiką viešinimui iššvaistyti milijonai mokesčių mokėtojų lėšų. Bendra Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamų įmonių įsigytų paslaugų (tai aš noriu pabrėžti ir pakartoti – teisinių, konsultacinių, viešųjų ryšių ir mokymų) vertė per 2009–2012 metus buvo apie 252 mln. Lt. Iš jų teisinėms paslaugoms išleista 94,5 mln. Lt, konsultacinėms paslaugoms – 136,5 mln. Lt, mokymo paslaugoms – 11 mln. Lt, viešųjų ryšių paslaugoms – 10 mln. Lt. (Balsai salėje) Na, kad dvejopi standartai nebūtų taikomi. (Balsai salėje) Užsienio teisinių paslaugų įmonės, teikdamos teisines paslaugas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėms, dažnai samdėsi vietines lietuvių teisinių paslaugų įmones (daugiausia – kelios tos pačios lietuviškos kompanijos), taip neekonomiškai įsigydamos teisines konsultacijas iš vietos subrangovų, kurių valandiniai įkainiai buvo trigubai didesni nei tuometinė rinkos kaina.
Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės sudarytų sutarčių su tiekėjais „N. M. Rothschild & Sons Limited“ bei advokatų kontora „Herbert Smith“ patikrinimą, nustatė reikšmingus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, todėl buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ir iki tos – praeityje garsios, melu apipintos istorijos, kurių herojai jūs, mielieji konservatoriai. Garsioji „mailiaus“ byla, kai Ministro Pirmininko A. Kubiliaus patarėjas lakstė į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir aiškiai darė spaudimą dėl šios bylos, rodo, kad tuomet buvo norma virtę tokie aplinkos veiksmai ir santykiai, už įklimpusius saviškius tiesiogiai kovojo visas Vyriausybės aparatas. Kodėl tuomet konservatoriams nekilo klausimų dėl premjero atsakomybės už aplinkos veiksmus?
Dar vienas premjero A. Kubiliaus aplinkos žmogus – patarėjas G. Kalinauskas irgi įkliuvo dėl korupcijos – sugebėjo savo disertaciją parduoti Registrų centrui už 17 tūkst. Lt. Irgi buvo tik aplinka kalta, premjerui tokie dalykai nieko nereiškė. A. Kubiliaus Vyriausybės metu Konkurencijos taryba taip pat turėjo įtarimų, kai vieni didžiausių konservatorių rėmėjų – statybų bendrovė „Alkesta“ ėmė laimėti vieną po kito viešųjų pirkimų konkursus, be to, „Alkesta“ dovanai gavo valstybinės žemės sklypą.
Konservatoriaus V. Matuzo bylose teismuose liko daug neatsakytų klausimų. (Balsai salėje) Teisėjams lyg ir trūksta įrodymų, kad V. Matuzas dešimtimis tūkstančių pasipinigavo iš Neįgaliųjų fondo, bet tų pinigų fonde neliko. Be to, prokurorai V. Matuzui pateikė kaltinimus dėl biokuro verslo sukeltos didelės žalos valstybei, kai Panevėžyje viešųjų pirkimų konkursus laimėjo praktiškai neveikiančios bendrovės.
Primenu, jog už kyšius buvo sulaikytas sveikatos apsaugos viceministras A. Skikas, o kitas (žemės ūkio) viceministras A. Macijauskas atsistatydino, kai jam buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. A. Macijauską iškart priglaudė tuometinis premjeras A. Kubilius kaip patarėją. Įdomu, kokiais klausimais konsultavo, ar kaip apeinant įstatymus įdarbinti savus?
A. Kubiliaus Vyriausybė buvo įtariama viešųjų pirkimų pažeidimais, kai pirko iš „West Express“ keliones į užsienį ir kai Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadas, kurios skamba taip: Vyriausybės valdininkai dirbtinai ribojo galimų paslaugos teikėjų konkurenciją. Tuomet premjerui A. Kubiliui nebuvo įdomu, ką veikia jo aplinka.
Prisiminkime, jog E. Čijauskas, A. Landsbergienės tėvas ir dabartinio konservatorių vadovo G. Landsbergio uošvis, vadovaudamas Nacionalinei mokėjimų agentūrai, įsipainiojo į išdalintų šimtų milijonų istoriją iš SAPARD programos lėšų. Dalį, kurią Lietuva turėjo vėliau pripažinti, nutylite. (Balsas salėje: „Dar uošvė!..“) O visa kita pasiliksime vėlesniam laikotarpiui, nes aš manau, kad jūsų klausimai kartosis.
Grįžtu prie trečiojo jūsų klausimo. „Ar Seimo Antikorupcijos komisijai meluojantys ministrai gali dirbti Jūsų vadovaujamoje Vyriausybėje?“
Vyriausybėje visiems ministrams yra taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai. Jei ministrai kokiu nors klausimu elgiasi neskaidriai, o teisėsaugos institucijos tą patvirtina, tokiems ministrams nelieka vietos Vyriausybėje. Lietuva yra teisinė valstybė, tad ir apie pažeidimus ar nusikaltimus leiskime spręsti teisėsaugos institucijoms.
Mielieji, aš dar kartą norėčiau priminti vadinamąją nutarimo Nr. 343 istoriją. Ir mane įpareigoja kai kada šitoje tribūnoje išsakyti kai kurias mintis, nes kai kada matau, kad tam tikros spekuliacijos gresia mūsų teisinės, demokratinės valstybės pamatams. Jūs puikiai prisimenate, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 343 buvo derinamas su 42 institucijomis, didžioji dalis to nutarimo buvo suderinta su visomis institucijomis ir apie tą Vyriausybės nutarimą Nr. 1025, apie kurį kalbama, ši nuostata, kuri buvo perkelta į šį Vyriausybės nutarimą, buvo suderinta. Buvo suderinta su visomis 42 institucijomis. Šitas Vyriausybės nutarimas buvo įtrauktas į darbotvarkę, kiek atsimenu, rugpjūčio 23 dieną. Teismas vyko rugpjūčio 25 dieną, o Vyriausybės nutarimas buvo pasirašytas rugpjūčio 30 dieną, nes mums buvo žinoma, kad teismas gali kartais vadovautis tuo Vyriausybės nutarimu ir jį pritaikydamas padaryti tam tikras išvadas. Todėl ir buvo atidėtas jo pasirašymas.
Bet mane stebina kitas dalykas, kodėl aš kalbu apie demokratinės ir teisinės valstybės pamatų silpnėjimą. Ikiteisminis tyrimas prasidėjo lapkričio mėnesį, tai reiškia, kad teisėsaugos institucijos, matydamos tam tikras galimas, pasakyčiau, grėsmes dėl tam tikrų teisės aktų priėmimo, rengimo, pateikimo, demokratinėse šalyse… trys žmonės Lietuvoje – Prezidentas, Ministras Pirmininkas ir Seimo Pirmininkas – turi būti informuojami tų institucijų. Šitos mintys man visiškai neseniai išsakytos kai kurių prokurorų Generalinėje prokuratūroje. Lietuvoje matome, kad specialiai buvo ieškoma tam tikrų dalykų, kaip būtų galima pradėti kompromituoti Vyriausybę arba tiesiog tam tikrais teisės aktais prisidengiant sukurti tam tikrą politinę bylą. Aš to nebijau pasakyti šiandien čia stovėdamas šitoje tribūnoje. Kaip matėte, šitas ikiteisminis tyrimas subliuško, bet mane, kaip pilietį, kaip Lietuvos žmogų, jaudina kitas dalykas, nes Lietuvoje psichologinis klimatas pasidarė nesveikas. Lietuvos žmonės pradėjo gyventi baimėje.
Mielieji, apie baimės poveikį mūsų visų gyvenime tikriausiai būtų galima pasakyti nepaprastai daug apibrėžimų, bet aš vieną tokį paskutinės perskaitytos knygos vieno amerikiečio profesoriaus, kuris pasaulyje skaito paskaitas apie verslo vadybą, įtaką psichologinio klimato verslo sėkmei, dabar neatsimenu… Labai trumpas, paprastas apibrėžimas, kuris man įstrigęs pastaruoju metu: baimė – pats blogiausias dalykas, kurio reikia labiausiai bijoti. Aš matau, kad parlamentarai, pirmiausia mes, politikai, turime suprasti ir suvokti, kad šitas politinis, psichologinis klimatas, kuris susiformavo Lietuvoje ir formuojasi toliau baimės pagrindu, turėtų būti sustabdytas, tiesiog būtų su juo kovojama, o tai yra didžiausi instrumentai, suteikti politikams, parlamentarams vykdant įvairiausių institucijų parlamentinę kontrolę. Šiuo metu kalbant apie valstybės tarnybą matyti, kad daugelis valstybės tarnautojų biurokratiniame valdymo procese, rengiant teisės aktus, svarstant teisės aktus, tiesiog nori nusišalinti nuo bet kokios atsakomybės, o to pagrindas yra tik vienas – baimė, baimė ir dar kartą baimė.
Aš ties tuo norėčiau ir sustoti. Bet tai yra mums visiems nepaprastai didžiulis signalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Noriu priminti, kad pagal Statutą pirmi klausia tie, kurie pasirašė. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs čia taip pašnekėjote, iš tikrųjų susidaro vaizdas, kad tikrai adekvačiai į situaciją reaguoti jums darosi jau sudėtinga. Čia visi tariami prisiminimai apie konservatorius… Gerbiamasis premjere, klausimai yra paprasti jums. Ir mano klausimas dėl jūsų ministrų veiklos. Aš noriu jūsų paklausti labai paprastai. Ko jūs asmeniškai bijote, kad nedrįstate pripažinti akivaizdų faktą, kad ministras K. Trečiokas Seimo Antikorupcijos komisijai melavo? Jūs paimkite, pasižiūrėkite į telefoninių pokalbių… Mero R. Malinausko pokalbis su ministru K. Trečioku rugsėjo 21 dieną. Įkalbinėja parengti ir priimti specialų nutarimą, o ministras šių metų vasario 3 dieną Antikorupcijos komisijai sako: nei meras, nei premjeras jokio poveikio nedarė, neklausė ir neragino šito sprendimo priimti.
Kitas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tikrai baigiu!
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, galite pripažinti, kad jūsų ministras sakė netiesą Antikorupcijos komisijai? Čia ne prokurorų klausiame, jūsų klausiame.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis opozicijos lydery, telefoninis pokalbis nereiškia, kad yra daromas poveikis. Aš manau, kad kiekvienas ministras ir Ministras Pirmininkas, aišku, jeigu atsiliepia į tam tikrus skambučius, sulaukia iš merų tikrai daug skambučių. Aišku, šiuo metu merai, matau pagal telefoninių skambučių skaičių, yra tam tikrame baimės lauke. Tų telefoninių skambučių po šio įvykio labai ženkliai sumažėjo. Jeigu jau esame tokie sąžiningi ir tokie principingi, tai aš tada siūlyčiau visus, nenoriu čia jau grįžti ir minėti tam tikrų merų pavardžių, tada reikėtų tikrai peržiūrėti visus Vyriausybės nutarimus, kurie buvo įtraukti skubos tvarka, nors buvo visą laiką išdėstyti motyvai. Tam yra stenogramos, jūs paimkite, susipažinkite su jomis ir pamatysite.
Žinote, Antikorupcijos komisijos posėdyje aš nedalyvavau, kai jis kalbėjo. Kiek aš žinau, dabar aplinkos ministras turi nukentėjusiojo statusą. Kiek žinau, vyksta tyrimas Generalinėje prokuratūroje. Palaukime. Manau, kad laikas sudės taškus ant „i“. Tik gaila, kad tas purvo pylimas buvo labai plačiai panaudotas informuojant visuomenę. Didžiulis poveikis to purvo pylimo padarytas visuomenei ir nemaža visuomenės dalis tuo yra patikėjusi.
Kitas dalykas, žmonės visada atleidžia už padarytas klaidas. Bet už tam tikrus dalykus tikrai Lietuvos istorijoje vargu ar kai kam bus atleidžiama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtų klausti J. Razma. Jo nematau. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, kodėl tie, kurie mėto į jus akmenis, ir tie, kurie turi tikrai nemažą griaučių savo valdymo istorijoje, vis dėlto dar lieka nenubausti? Aš kalbu apie Visagino 100 mln. eurų, apie kuriuos ant lėkštelės padėjo prokurorams Laikinoji energetikos komisija, dar iki šiol neišaiškinta.
Dabar apie kitą atvejį. Mikrobangų krosnelėje pašildytas naujas konservatorių lyderis G. Landsbergis. Čia ne mano žodžiai, čia buvusio konservatoriaus E. Vareikio žodžiai apie jo šeimos verslą, apie Mortos mokyklėlę. Vis dėlto tai yra energetikos sritis ir ji yra po Finansų ministerijos skraiste. Vis dėlto, man atrodo, reikėtų duoti įvertinimą šitų dalykų.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Matot, kol kas Lietuvoje susiklostė dvejopų standartų taikymas. Kai kurioms partijoms galima daryti ir tam tikrus pažeidimus, aš tuo esu įsitikinęs, o kai kurios partijos yra po labai dideliu padidinamuoju stiklu. Aš galiu pasakyti, kad šita Vyriausybė ir šita koalicija dirba nuo pat pirmos dienos stebima, kur galėtų padaryti tam tikrą klaidelę, o po to pradėti taikyti netgi ir tam tikrus ikiteisminius tyrimus. Žinote, kaip aš sakau, pagal tam tikrą perskaitytą mūsų gyvenime literatūrą ir pagal senelių ir močiučių pasakojimus, tai buvo daroma ir taikoma kagėbistiniais laikais, ypač tuo metu, kai buvo galima paprašyti kaimynų, kad jis parašytų melagingą informaciją apie kaimyną, kad jį būtų galima ištremti į Sibirą. Žinote, kai kada gimsta tam tikri prisiminimai iš senelių ir močiučių pasakojimų. Aš nenorėčiau, kad tai Lietuvoje gilėtų ir stiprėtų.
PIRMININKAS. Aš atsiprašysiu A. Vidžiūno. Pirma suteiksiu žodį replikai ponui E. Vareikiui, nors buvo labai literatūriškas pasakymas, bet jis patikslins.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti dėl protokolo, kad daugybėje tekstų, kuriuos rašau, o rašau tikrai daug, nesurasite jokio teksto apie Landsbergių šeimos verslą ir prašau šitą protokole užfiksuoti.
PIRMININKAS. Fiksuojame. Ačiū.
Paskutinis klausias A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone Ministre Pirmininke, moralistiniai argumentai nėra patys geriausi, bet vis tiek. Jūs esate valdančiosios daugumos lyderis. Susidaro tokia dauguma, kuri mėgina gyventi ir Lietuvos gyvenimą kreipti vien biurokratiškai ir formalistiškai, cituoju: ar melavo K. Trečiokas, gali nuspręsti tik prokuroras.
Viskas ginama iki paskutinio socialdemokrato. K. Trečiokas, R. Malinauskas, G. J. Furmanavičius, V. Gapšys su V. Uspaskichu ir 24 mln., ginama „Teisė ir teisingumas“ su drambliu ir visokiais kitokiais dalykais.
Premjere, kaip jaučiatės vykdydamas politiką, kurioje iš esmės nelikę žmogiškai suprantamų vertybinių kategorijų (negražu, gėda, nesmagu ir panašiai) ir pagrindinio politikos laikysenos principo – aš turiu elgtis ir gyventi taip, kad nesusidarytų įspūdis, jog aš darau negerai ir darau kitus dalykus? Jūs turėtumėte būti lyderis. Deja, jūs elgiatės visiškai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Arvydai, su visa pagarba jums…
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pirmininke…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kaip posėdžio pirmininkas sakė, su visa pagarba jums, tai aš noriu aiškiai pasakyti, kad tikriausiai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vertina etiką, ar ministras pažeidė, ar ne. Buvo įvertinta, kad nėra netgi dėl ko pradėti tyrimą. Tai yra jūsų kuriamos tam tikros sąmokslo teorijos, mielasis. G. J. Furmanavičius, jeigu taip atsitiko, tai jis jau yra įvertintas, ir kiek aš turiu informacijos, jis tikriausiai nedirba. Tai gal man toliau pratęsti dvejopų standartų taikymą ir paminėti jūsų valdymo laikus, kai jūs visiškai nereagavote, visiškai nereagavote į tam tikrų valdininkų nusikalstamus veiksmus? Čia pakalbėkime gal apie moralę, etiką, žmogiškąsias vertybes ir t. t.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gal nereikia.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kažkaip pamiršome…
PIRMININKAS. Labai ačiū už atsakymus.
13.02 val.
Vyriausybės valanda
Kadangi yra pirma valanda, pagal mūsų darbotvarkę – Vyriausybės valanda. Noriu priminti, tvarka ta pati. Minutė klausti. Labai prašau ministrų per dvi minutes spėti atsakyti. Pradedame.
Pirmasis klausia A. Kubilius du klausimus.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš noriu pratęsti klausimą. Sakykite, ministrą S. Skvernelį, kuris, atrodo, neblogai dirbo, jūs pasiūlėte atleisti, o meluojantį ministrą K. Trečioką ginat, tuo tarpu merą R. Malinauską iš partijos išmetėte. Čia kažkas keistai atrodo. Sakykite, kokiais kriterijais remdamasis jūs formuluojate savo požiūrį į ministrų darbą? Ir kaip vertinate žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės darbą? Štai jai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba neišlipa iš skandalų, paskutinis su G. J. Furmanavičiumi, bet būtų galima cituoti dar daugybę prieš tai buvusių skandalų. Miltų pirkimo agentūra – vėlgi visiški skandalai. Pieno ūkis sužlugdytas. Aš noriu labai paprastai paklausti. Gerbiamasis premjere, jums tinka ministrės V. Baltraitienės darbas?
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai trumpas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai trumpas ir atsakymas. Dėl vidaus reikalų ministro S. Skvernelio jūs, galiu pasakyti, meluojate. Meluojate dėl to, kad kai jisai pats apsisprendė dalyvauti rinkimuose su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, mes turėjome susitikimą su ponu R. Karbauskiu ir ponu S. Skverneliu, ir po to buvo sutarta, kad jisai puikiai supranta, kad artėjant rinkimams jis negalės eiti tų pareigų. Buvo tiesiog aptarti terminai, iki kada jis turėtų dirbti. Bet po to terminas buvo šiek tiek patrumpintas, nes kai kurie jo patarėjai pradėjo politikuoti, nesuprasdami, kad patys už tai yra atsakingi ir turi įvykdyti namų darbus, kurių yra nepadarę. Mes geranoriškai radome sprendimą, kad vidaus reikalų ministras iš darbo traukiasi truputį anksčiau, jokios prievartos nebuvo taikoma.
Dėl pono G. J. Furmanavičiaus. Įvykis įvyko tik vakar. Aš manau, kad žemės ūkio ministrė pasakys, kokie priimti sprendimai. Vakar aš paprašiau, kad G. J. Furmanavičius tikrai nuo vakar dienos tų pareigų, mano nuomone, neturėtų eiti ir likti.
O dėl miltų pirkimo, kiek žinau, buvo sustabdyta. Žemės ūkio ministre, prašom pratęsti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Galiu dėl miltų, jeigu taip vadinate, atsakyti. 2014 metais mes patys iškėlėme ir pamatėme, kokia yra problema, ir kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad būtų nutrauktas visas pirkimas. Deja, gavome atsakymą, derinome, gal jis buvo teisingas, kad tai yra labai jautri sritis, kad tikrai reikia užtikrinti, kad būtų nupirkta, ir mes gavome Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą pirkti.
Dėl šių metų pirkimo noriu pasakyti, kad pirkimas nutrauktas, jis neįvykdytas, sutartis nepasirašyta. Patys kreipėmės į prokuratūrą, prokuratūra pradėjo tyrimą. Ir jeigu kas piktnaudžiavo, tas ir bus nubaustas. Norėčiau pasakyti, patys keldami problemas mes susilaukiame atgal. Anot jūsų, reikėtų turbūt tylėti, nieko nesakyti ir tyliai, ramiai, kad praeitų viskas, kas vyksta negero.
Dabar dėl G. J. Furmanavičiaus. Noriu pasakyti, iš tiesų buvo sulaikytas, yra paleistas. Šiandien darbe nėra, nežinome, dėl kokių priežasčių. Kalbėjome su direktore. Jeigu nepasirodys, bus atleistas už pravaikštas, jeigu pasirodys, siūlysime pačiam pasitraukti iš šitų pareigų. STT neprašo, kad būtų nušalintas nuo pareigų, tik pareikšti jam įtarimai.
Noriu pasakyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra ta tarnyba, kur yra labai daug visų interesų, tiek politikų, drąsiai galiu pasakyti, tiek verslininkų, ypač Vilniuje. Ir matome, kas vyksta, ne be reikalo pradėta tiek ikiteisminių tyrimų. O šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas buvo priimtas neigiamas verslo atžvilgiu. Buvo neleista pradėti darbų, neleista pradėti projekto. Jeigu kažką darė, tai darė asmeniškai pats G. J. Furmanavičius. NŽT priėmė teisingus sprendimus ir NŽT kitiems darbuotojams nėra pateikta jokių kaltinimų.
PIRMININKAS. Dar vienas klausimas – A. Kubilius. Ruošiasi J. Razma.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs taip ir neatsakėte į klausimą, ar jums tinka ministrės darbas? Nes, mano įsitikinimu, tos problemos yra dėl to, kad šitai sričiai vadovauja Darbo partija, kurios „skaidrumas“ yra žinomas.
Aš noriu jūsų paklausti kito klausimo. Štai šiandien „Kauno diena“ skelbia didelį straipsnį, analitinį straipsnį apie nelabai aiškų jūsų dukros maitinimo verslą Birštone, kur brėžiamos sąsajos su socialdemokratų mere N. Dirginčiene ir su žinomu kairiųjų pažiūrų gana turtingu asmeniu B. Freimantu. Išsinuomota už 30 centų kvadratinis metras patalpų ir t. t., ir t. t. Aš noriu jūsų asmeniškai paklausti, ar jūs aptarinėjote šį verslo planą su pačiu B. Freimantu? Ir antra mano klausimo dalis – kodėl, jūsų manymu, jūsų dukra šito verslo ėmėsi Birštone, o ne Druskininkuose, kur taip pat valdo socialdemokratai?
PIRMININKAS. Ačiū, Andriau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Pagal jūsų logiką paskutiniu metu ir tam tikrus rengiamus strateginius planus, kaip sukompromituoti Ministrą Pirmininką ar Socialdemokratų partiją, suprantu, kad jau premjero nei dukra, nei kiti artimieji tikriausiai negali Lietuvoje dirbti ir užsiimti tam tikra veikla. Tai čia mano toks atsakymas. Bet aš galiu pasakyti labai atsakingai, kad reikėjo… Būtų labai gerai, kad autorius būtų pasirašęs, kad yra užsakomasis straipsnis. Ir tikrai aš negaliu komentuoti tam tikrų prirašytų pasakėlių, nes mano dukra jau 10 mėnesių augina dukrelę, neužsiima jokia veikla. Aš tikiuosi, kad ji turi visą teisę ar Birštone, ar Druskininkuose, ar Palangoje, ar Vilniuje vystyti tam tikrą veiklą.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Masiulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš vėl prie žemės ūkio reikalų norėčiau grįžti. Deja, mes nesulaukėme Vyriausybės jokių konkrečių, realių siūlymų, kurie pagelbėtų pienininkams, mūsų ūkininkams, atsidūrusiems itin sunkioje situacijoje, užtat Seime pasirodo chaotiškos iniciatyvos. Kodėl Vyriausybė nereaguoja konkrečiau? Ar žemės ūkio ministrė, jūsų manymu, yra pajėgi ką nors pasiūlyti toje situacijoje? Štai ir galiojantis įstatymas numato, kad jeigu supirkėjai nori daugiau kaip 3 % mažinti kainas, turi suderinti su žemės ūkio ministrei pavaldžia vadinamąja ŽŪMPRA. Deja, mes nežinome, kaip tie derinimai vyko, bet kainos tikrai daugiau nukrito. Tai garsioji taip pat ŽŪMPRAʼos produktų pirkimo istorija. Ar tikrai to ne per daug – kelti ministrės atsakomybės klausimą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi…
J. RAZMA (TS-LKDF). Ir, premjere, aš baigiu, ar jūs tiesiog nesitikite, kad Darbo partija būtų pajėgi pasiūlyti kitą geresnį kandidatą į ministrus?..
PIRMININKAS. Arvydas sakė tik 5 sekundes.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar gerai vertinate dabartinę ministrę?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ministrę vertinu labai gerai. Susitvarko su jai keliamomis užduotimis. Pirmiausia aš paprašyčiau žemės ūkio ministrę, kad individualiai ponui J. Razmai persiųstų vakar pristatytą visą atliktą analizę ir pasiūlymus dėl problemų, susidariusių pienininkystės sektoriuje pateiktų pasiūlymų. Parengtas labai didžiulis dokumentų paketas, kas bus daroma ir artimiausiu metu, artimiausiomis dienomis, ir ilgalaikėje perspektyvoje. Yra įvertintos ir pieno sektoriaus problemos pasaulinėje rinkoje, bet, ministre, gal galėtumėte keletą minčių dabar ir jūs išdėstyti, ką mes vakar priėmėme ir kas artimiausiu metu bus sprendžiama.
Bet noriu pasakyti, kad jeigu pasaulinėje pieno rinkoje situacija dar toliau blogės… Jau šiandien ryte gavau gerą žinią, kad „Lietuvos energija“ sumokės du kartus daugiau dividendų, negu buvo suplanuota. „Klaipėdos nafta“ po nepriklausomybės atkūrimo pirmą kartą irgi pasiekė didžiausią pelną, dividendai irgi beveik du kartus bus didesni. Tai mes net turėsime ir finansinių išteklių, kaip neateinant su Biudžeto įstatymo pataisomis padėti mūsų pieno gamintojams. Aš dar šitos informacijos niekam nebuvau sakęs. Prašom, žemės ūkio ministre.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Labai trumpai, nes iš tikrųjų turbūt reikėtų visos valandos, kad pristatyčiau. Tikrai galėsime persiųsti ir medžiagą, kad matytumėt, kokie procesai vyksta pieno sektoriuje.
Dėl pasaulinės pieno krizės aš tikrai negaliu pagelbėti, kad ji nevyktų. O kas vyksta mūsų pieno sektoriuje, kiek mes galime trumpalaikių priemonių taikyti, tiek mes ir taikome. Vien per praėjusius metus, tiksliau, nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki šių metų pradžios, pieno sektoriui papildomai buvo išmokėta 70 mln. eurų. Aš noriu paklausti, ar nors vienam sektoriui buvo tiek skirta?
Dabar papildomai pradedame 18 mln. eurų mokėjimus būtent kaip valstybės pagalbą. Tai vakar pristatėme Vyriausybėje. Ką leidžia mums Europos teisės aktai, jais vadovaudamiesi mes vėl numatome papildomų pinigų, kuriuos galėsime išmokėti. Bet aš noriu pabrėžti – tai yra tas sektorius, visas žemės ūkis, kur pati Lietuva viena negali nuspręsti. Tai yra bendroji Europos žemės ūkio politika. Ir dėl daugelio sprendimų mes turime vadovautis reglamentais, kurie yra patvirtinti, patvirtinti prieš penkerius, prieš šešerius metus ir kuriuos mes privalome vykdyti. Atvykus komisarui Ph. Hoganui, mes irgi išgirdome tik vieną dalyką: „Taip, jūs galite mokėti papildomų pinigų iš savo biudžeto, ne iš Europos biudžeto, jeigu jūs sugebėsite valdyti pieno gamybą. Jeigu jūs to nevaldysite, šitų pinigų irgi negalite mokėti.“ Aš noriu pasakyti, kad Lietuva viena kažko daug nuspręsti negali. Tai, ką mums leidžia teisės aktai, tą mes ir darome.
Dėl perdirbėjų. Taip, perdirbėjai… Turbūt yra labai blogai, kad valdo kelios šeimos, nėra taip, kaip kitose šalyse, toje pačioje Lenkijoje, Suomijoje, kitose valstybėse, kur perdirbimas yra kooperatyvo, pačių ūkininkų rankose, ir patys ūkininkai sprendžia, kokią kainą mokėti, kiek pasilikti pelno, kiek pasilikti savo išlaidoms, kokias išlaidas mažinti. Deja, pas mus Lietuvoje buvo nueita kitu keliu. Viskas iš ūkininkų paimta ir buvo viskas sukoncentruota trijų keturių šeimų rankose. Ir šiandien turime tokią situaciją, kad perdirbėjai iš tikrųjų šantažuoja tiek Lietuvos valdžią, tiek visą krūvį užkrauna ant mūsų ūkininkų. Ir kol mes neišspręsime šių klausimų, kol neužtikrinsime, kad viskas atsidurtų ūkininkų rankose, perdirbimas, kol nesikooperuos mūsų ūkininkai, tikrai situacija niekada nepagerės. Tą patį šiandien paskaičiau straipsnyje, ką rašo Lenkija: kol nebus kooperatyvuose mūsų visi ūkininkai, kol perdirbėjai…
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, prašyčiau trumpinti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). …savo rankose, tol neatsakys. (Balsai salėje) Taip, yra derinama. Visus tuos derinimus daro ir dabar paskutinį… dar nepabaigtą. Bet pagal tai, ką pateikia, pagal tai mūsų derina.
PIRMININKAS. Ačiū. Visiems aiškiau pasidarė. E. Masiulis. Ruošiasi A. Nakas.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, akivaizdu, kad pastarųjų metų įvairūs įvykiai žemės ūkio srityje rodo, kad mes ne tik neturime labai aiškios žemės ūkio politikos, bet netgi nesugebame tinkamai panaudoti Europos Sąjungos skiriamų lėšų, kurios yra skirtos konkrečiai socialiai remtiniems žmonėms paremti maisto produktais.
Akivaizdu, kad net už 2014 metus Europos socialinio fondo agentūra pripažino, kad būtent Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, vykdydama 2014 metais pirkimus, netinkamai panaudojo apie 330 tūkst. eurų, ir yra reikalavimas tuos pinigus grąžinti. Aš ir noriu paklausti, iš kokių lėšų ir šaltinių jūs planuojate tuos pinigus grąžinti ir kaip bus nubausti ir įvertinti tuo metu ten dirbę vadovai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Eligijau, užbaikite klausimą!
E. MASIULIS (LSF). Ar jie atsakys asmeniškai iš savo piniginės už tą padarytą?..
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu jūs neprieštarausite, šis klausimas man buvo užduotas tikriausiai prieš keletą savaičių ir žinau, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė buvo parašiusi pažymą. Ta informacija, kuri buvo paskleista, prasilenkė su tam tikra tiesa. Bet jeigu neprieštarausite, kitą savaitę bus socialinės apsaugos ir darbo ministrė ir tikrai bus galima grįžti prie šito klausimo. Nenorėčiau aš dabar filosofuoti ir būti netikslus, jeigu nieko prieš.
PIRMININKAS. Klausia A. Nakas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
A. NAKAS (MSNG). Ačiū. Noriu paklausti užsienio reikalų ministro. Jūs, aišku, gerai žinote Nyderlandų referendumo rezultatus, kur buvo pasisakyta prieš Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį. Aišku, referendumas patariamasis, bet tai – demokratinė šalis ir spėjama, kad ir Nyderlandų parlamentas, ir vyriausybė atsižvelgs į tautos nuomonę. Ir apie tai, tiesa, labai plačiai nušviečia Europos žiniasklaida, kiek mažiau – Lietuvos. Noriu jūsų paklausti, kokia bus tolesnė Lietuvos politika? Ar tokia pat įnirtinga šiuo klausimu ir toliau? Ar bus bandoma kokių nors kitų išeičių ieškoti?
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Be abejo, tai turės tam tikros įtakos. Dabar laukiame Olandijos vyriausybės galbūt pasiūlymų, paaiškinimo, interpretavimo, ką tai turėtų reikšti, nes jų pačių parlamentas tam buvo pritaręs. Šiaip noriu priminti, kad 37 šalys pritarė tai sutarčiai, viena dabar suabejos dėl to, kad, kaip jūs teisingai sakote, konsultacinis referendumas. Iš tikrųjų daug minčių kyla. Pirmiausia tai neturėtų sustabdyti mūsų bendradarbiavimo su Ukraina. Neturėtų pakenkti iš viso tai eurointegracijai, nes ji ir taip turi pakankamai daug kliūčių: vidinių, išorinių. Tai viena išvada būtų.
Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad čia visiems yra pamoka, beje, mums irgi tam tikra prasme, kad tiesioginis piliečių dalyvavimas priimant sprendimus referendumo būdu yra, be abejo, demokratijos išraiška, bet ne mažiau svarbu, kad žmonės būtų informuoti, dėl ko balsuoja. Kaip matėme iš eigos, iš agitacinės kampanijos, kur daugelis net nesuprato nei dėl ko balsuoja, nei kodėl. Čia irgi kelia klausimų. Iniciatoriai net neslėpė, kad jiems Ukraina mažiausiai rūpi. Jie norėjo parodyti Olandijos santykius su Europos Sąjunga, parodyti savo nepasitenkinimą eurobiurokratais Briuselyje – ką tik nori, bet tik ne tai, dėl ko iš tikrųjų vyko referendumas. Vadinasi, demokratija yra ne tik galimybė ir ta forma reikšti nuomonę, bet vis dėlto ir pagarba piliečiams, kad jie būtų informuojami atitinkamai.
Taip kad labai daug yra tų išvadų ir dabar artimiausiu metu bus diskutuojama. Aš tikiuosi, kad, kaip jau pasikartosiu, Olandijos vyriausybė, matyt, pasiūlys kokį nors kelią. Bet aš labai tikiu ir viliuosi, kad tai nepakenks eurointegracijos kursui ir darbui, ir investicijoms, ir tiems darbams, kurie atlikti. Manau, kad mes tikrai bent jau nė kiek nesusvyruosime ir tęsime toliau.
PIRMININKAS. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas skirtas krašto apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai gerbiamajai R. Juknevičienei, Pabradės poligonas buvo prižiūrimas gana tvarkingai. Po kiekvienų pratybų buvo tvarkoma aplinka ir panašiai. Apie tai man pasakojo ir poligono darbuotojai, ir aš ten nuo vaikystės pažįstu kiekvieną takelį. Sakykite, kodėl kaip tik dabar iškilo poreikis iškirsti 500 hektarų miško, fantastinio grožio miško, kokio, drįstu teigti, nėra daugiau nei Lietuvoje, nei Europoje? Bus sunaikinta ekosistema, maža to, žmonės skundžiasi, kad ten ir jų pragyvenimo šaltinis, grybauja ir uogauja. Per praeitą Vyriausybės valandą buvo atsakyta, kad miškas bus atsodintas kitoje vietoje, kitame plote. Mano klausimas būtų toks: kodėl negalima poligono perkelti į laisvus plotus, o reikia kirsti mišką? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą ir už rūpestį gamta. Man irgi šiek tiek širdį skauda, kai matau tuos kertamus medžius, aš neretai lankausi ir Pabradės poligone, kalbuosi ir su žmonėmis esu keletą kartų susitikęs. Taip, iš tikrųjų to gailesčio yra. Kita vertus, kad tos pušys šlamėtų mums, o ne kam nors kitam, reikia, kad būtų pasiruošę apginti Lietuvos kariai. Norint rimtai atlikti pratybas, reikia didesnio ploto. Medžiai bus atsodinti kitose vietose, kurias… Laisvos žemės negali atnešti ir pridėti prie Pabradės poligono, medžius gali pasodinti toje žemėje, bet tos laisvos žemės, sakykime, iš Pakaunės ir ar iš kurs nors kitur, kito miesto (…) neperkelsi. To ploto reikia mokomiesiems kariniams veiksmas atlikti, todėl mes tikrai bandome, kaip čia pasakius, minimaliai atlikti tuos kirtimus, kur jų reikia, bet tie ploteliai yra nemaži, ir maksimaliai atsodinti tą, ką iškertame. Kariai tikrai dalyvauja kiekvienoje pavasarinėje medžių sodinimo talkoje, mes pasodinome Pabaisko ąžuolyną, dalyvaujame kituose sodinimuose ir tą darysime ateityje. Aš tikrai suprantu, deja, reikalas turėti mokamąją teritoriją yra, ir mes turime su tuo susitaikyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Klausimo nebus, kadangi mano klausimas buvo skirtas kultūros ministrui, bet jo nėra, todėl aš neturiu galimybės ir paklausti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Dumbrava. Nepasakinėkite, aš…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas iš esmės vidaus reikalų ministrui, bet kadangi jo nėra, nepykite, premjere, klausimas jums. Ir pabrėžiu jums, o ne V. Baltraitienei.
Visa pieno krizė, čia mano požiūris ir apie tai kalba užsienis, tik ne Lietuva, yra Rusijos sankcijų rezultatas. Tai pirma.
Antra. Mažos kainos veikia žmonių pragyvenimo lygį, ir tai yra svarbiausia. Man ne tiek svarbu, kiek karvė duoda pieno, ar 13 tūkst., bet žmonių pragyvenimo lygis.
Trečia. Turtingieji, tarp jų ir žemės ūkyje, toliau turtėja. Tai patvirtino Europos Komisija ir jūs, gerbiamasis premjere, tą puikiai žinote. Turtingieji turtėja vargšų sąskaita, t. y. mažųjų ūkių sąskaita.
Ketvirta. Savivaldybėms, čia naujiena, amortizuoti skurdą ir t. t. praėjusiais metais mes atidavėme šiems metams apie 760 mln. Lt, tai maždaug 40 % daugiau, negu joms reikia. Mano klausimas toks: kodėl Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už savivaldybes, nesprendžia ir nedaro jokio reikiamo poveikio toms savivaldybėms, kad jos…
PIRMININKAS. Mečislovai, jūs piktnaudžiaujate mano gerumu.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …iš tų lėšų nekompensuotų skurdo padidėjimo kaime?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimus. Galiu pasakyti, kad visame pasaulyje yra pripažįstama, kad pieno sektoriuje yra krizė. Aišku, vienoje vietoje gilesnė, kitoje vietoje ne. Man visiškai neseniai teko lankytis ir Honkonge, ir Šandongo provincijoje, dalyvauti Azijos ekonomikos forume. Jeigu pažiūrėsite į pieno produktų kainų dinamiką arba pieno miltelių kainą, pastaruoju metu ji beveik visą laiką mažėja. Tam yra daugybė priežasčių, nes kai kuriose didelėse šalyse pieno produktų vartojimas sumažėjo, gamyba faktiškai mažai kur sumažėjo, tai reiškia, kad konkurencija išaugo, o pardavimo kaina mažėjo.
Jeigu įvertintume mūsų pieno perdirbėjų eksportą, tai pamatytume, kad apimtis tonomis išliko beveik ta pati, bet pagal gaunamų pajamų surinkimą, pavyzdžiui, 2015 metais visų Lietuvos pieno perdirbėjų pajamos sumažėjo 20,4 %, pieno gamintojų, tai yra tų, kurie laiko karves ir gamina pieną, nuostoliai sudaro 75 mln. eurų. Vien per sausio mėnesį, kiek mes turime informacijos, pieno perdirbėjų pajamos sumažėjo papildomai dar 11,4 %, nors rinkų kaip niekada Lietuva atidarė labai daug. Čia džiaugiuosi Ekonominės diplomatijos tarybos darbu ir pasiektais rezultatais, kad turime galimybę eksportuoti į įvairiausias šalis, bet skaičiuojama, ar kainų politika tą leidžia daryti. Bet mes manome, kad vis tiek situacija turi keistis į gerėjančią pusę.
Dėl jūsų paminėto klausimo apie savivaldybes. Manau, kad, kalbant apie skurdo mažinimą, geriausiai sprendžia darbo užmokesčio augimas, naujų darbo vietų kūrimas. Jeigu šiandien jūs paskaitysite praeito mėnesio statistiką, matyti, kad naujų darbo vietų Lietuvoje yra ir nedarbas vėl truputį pamažėjo. Bet manau, kad tam tikri rizikos faktoriai, kurie yra ir pieno sektoriuje… Matome, kad kai kuriose šalyse ekonominė situacija pablogėjo, tai kažin ar nėra kaupiami tam tikri rezervai ir neskubama didinti darbo užmokesčio, nors darbo užmokestis Lietuvoje auga sparčiau, negu auga darbo našumas.
O dėl Vidaus reikalų ministerijos aš tikrai nenorėčiau kol kas komentuoti, nes neturiu visos informacijos.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi D. Jankauskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Klausimas švietimo ir mokslo ministrei. Gerbiamoji ministre, norėčiau jūsų paklausti. Praeitą kadenciją buvo sukurta Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Yra tokia komisija, būtent Švietimo įstaigų vadovų vertinimo komisija. Man teko matyti tuos testus, kurie yra pateikiami kandidatams, yrą sąmoningų ir nesąmoningų, visokių. Kaip jūs manote, kaip pasikeitė atidarius šią agentūrą, ar tikrai daugiau kvalifikacijos įgyja mokyklų vadovai, ar buvo padaryti kokie nors tyrimai ir apskritai ar nemanote, kad tai gali būti landa korupcijai?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų apie Mokyklų vertinimo agentūrą ir ten vykstantį būsimų vadovų vertinimą nusiskundimų gauname labai daug – aš pati asmeniškai, kai buvau komiteto pirmininkė, ir dabar, kai esu ministrė. Nepasitenkinimo yra labai daug. Aišku, ta agentūra yra sukurta ne mūsų kadencijos metu, tai yra praeitos Vyriausybės produktas. Problemų yra, bet mes jau šį tą ištaisėme. Jūs įsivaizduokite, jeigu vertinamasis kandidatas į mokyklos vadovus neturėjo galimybės netgi paduoti į teismą arba kreiptis su apeliacija dėl to, kad, iki jam pasakant, kad tu pralaimėjai, būdavo sunaikinama visa medžiaga. Jokio archyvo nebuvo. Tą mes ištaisėme. Dabar yra ir archyvas kuriamas, ir pataisėme dokumentus, su tuo yra viskas gerai.
Aišku, manome, kad iš viso panaikinti mes jos kaip ir negalime, nes ji atlieka mokyklų išorės vertinimą, na, tokia yra sudaryta sistema. Dabar galvojame, kad reikia kiek įmanoma galvoti apie jos funkcijų išgryninimą. Mąstau, kad galbūt reikėtų… Dabar kaip yra? Jeigu tu neišlaikai to testo žodžiu, tu trejus metus nieko negali, negali eiti toliau dalyvauti, tau yra blogai.
Mes manome, kad ir kaip tu išlaikei, eik į antrą etapą. Taigi po to yra konkursas, kur tu pristatai programą. Gal tu šiandien iš to psichologinio vertinimo surinksi, tarkim, mažesnį skaičių balų su kitu kandidatu, bet bus stipresnė tavo programa. Gal tai būtų, manyčiau, teisingiau. Dabar dirbame ties šita vieta, bandome, ieškome, tariamės. Jeigu dar mums pritars ir socialiniai partneriai mus palaimins, mes tikrai šitą pataisą parengsime. Ji, mano supratimu, suteiktų tam tikro skaidrumo.
Dabar dėl tam tikrų korupcinių dalykų. Kalbų esu girdėjusi, faktų neturiu, todėl neturiu pagrindo kreiptis į tam tikras institucijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi K. Glaveckas. D. Jankausko nėra. Tada klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, turiu klausimą inovacijų ministrui, tai yra ūkio ministrui. Dievas Lietuvai, atrodo, davė tikrai didelį šansą, kad V. Šikšnio vadovaujama laboratorija Vilniaus universitete padarė atradimą, kuris ne tik pretenduoja į Nobelio premiją, bet, mano supratimu, vertas dešimčių milijardų dolerių, nes už jo slypi daug dalykų, kurie turi labai praktinę reikšmę: ir vėžio valdymas, ir genomų valdymas, ir kiti dalykai. Sakykite, jūs, kaip ministras, ar buvote nuėjęs pas juos, ar pasiteiravote, kuo jiems reikia padėti? Ar nevertėtų Lietuvai ir visų pirma jūsų žinybai koncentruoti dėmesį į pagalbą šitai laboratorijai, kad ir formaliai, ir patentų prasme, ir viskuo tas dalykas būtų sutvarkytas? Ir ar nevertėtų pakreipti didelę dalį mūsų inovacinių lėšų siekiant padėti jiems įsitvirtinti rinkoje formalizuotai ir realiai? Jeigu Lietuva užsikabins už šito dalyko, mes galime, sakau, turėti…
PIRMININKAS. Gerbiamas…
K. GLAVECKAS (LSF). …milijardus dolerių pajamų.
PIRMININKAS. …profesoriau!
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū.
E. GUSTAS. Ačiū už labai gerą klausimą. Visų pirma noriu pasakyti, kad visai neseniai buvau Biomedicininių mokslų slėnio atidaryme. Prisidėdama prie šito mokslo vystymo, Ūkio ministerija finansavo ir investavo į technologijų mokslų verslo inkubatoriaus statybą ir inkubatorius netrukus bus atidarytas. Yra tiesioginis ryšys tarp mokslo ir verslo biomedicinos srityje. Esame stiprūs ir netrukus (dar nenoriu išduoti), po savaitės ar dviejų, mes pasirašysime memorandumą tarp įvairių ministerijų ir tarp mokslo institucijų dėl biomedicinos centro steigimo Lietuvoje. Visa to centro steigimo programa ir vizijos bus išdėstytos. Taigi tikrai dirbame šitoje srityje ir čia matome labai didelę perspektyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi M. Bastys.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Prieš paklausdamas norėčiau perduoti piliečių prašymą Vyriausybei, kad ką nors darytumėte su tomis nelemtomis agentūromis, nes tai, kas vyksta ir su Nacionaline žemės agentūra, ir kitomis tarnybomis, baisiausiai kompromituoja Vyriausybę, jos vardą. Toks būtų prašymas.
Mano klausimas Ministrui Pirmininkui, galbūt ir čia sėdintiems Vyriausybės nariams, susijęs su vadinamuoju garsiuoju ofšorų skandalu, kuris laikomas didžiausiu konfidencialios informacijos nutekinimo istorijoje. Ką jūs apie tai galite pasakyti, ar turite kokios papildomos informacijos, susijusios su Lietuva? Ir ar nemanote, kad šio skandalo metu pradės kilti į paviršių garsios verslininkų, gal net politikų, kitų žymių asmenų pavardės? Ir apskritai, kaip į tai reaguoja Vyriausybė? Ar yra paskyrusi asmenis, kurie bus už tai atsakingi ir parengs rekomendacijas? Ir ar ta pačia proga nemanote, kad reikėtų keisti su tuo susijusį reglamentavimą? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti savo, kaip ekonomisto, nuomonę. Aš apskritai į ofšorinių kompanijų sukūrimą pasaulyje žiūriu labai neigiamai. Ofšorinės kompanijos išderina konkurencingumą vertinant valstybes tarpusavyje, taip pat daro didžiulę žalą toms įmonėms, kurios elgiasi sąžiningai, atsakingai, moka mokesčius. O tos kompanijos, kurios savo pinigus įvairiausiais būdais perveda į ofšorines kompanijas, išvengia mokesčių mokėjimo, o po to taip pat dar vykdo ir kitas operacijas, kaip tuos pinigus legalizuoti per įvairiausius vertybinius popierius arba akcijas, arba kita forma investuoja į nekilnojamąjį turtą. Daug kur nekilnojamasis turtas, kaip ir Lietuvoje, yra apmokestintas labai silpnai.
Manau, kad šitoje srityje reikia daugiau komercinių bankų bendradarbiavimo su, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Daug greičiau turėtų būti reaguota ir pateikta informacija apie tarpbankinius atsiskaitymus, nes į ofšorines kompanijas dažnai yra pervedami pinigai ne iš karto iš įmonės į tam tikrą ofšorinę kompaniją, tie pinigai keliauja per keletą įvairiose valstybėse esančių komercinių bankų, kol pasiekia tam tikras vadinamąsias salas, kur tos bendrovės yra įsteigtos.
Man teko dalyvauti vienoje tarptautinėje konferencijoje Didžiojoje Britanijoje (konferencija vyko savaitę), kur buvo pateikiami pavyzdžiai, bet net ir pasaulio galingieji lyderiai tos problemos kažkaip neišsprendžia. Aš manau, kad po šitos informacijos nutekinimo turėtų būti daug griežčiau visa tai vertinama, daug griežčiau nacionaliniu lygiu priimami įstatymai, kad ofšorinėse kompanijose lėšos irgi turėtų būti apmokestinamos. Mano toks požiūris.
Mes šiuo metu svarstome šitą klausimą. Kol kas Vyriausybė neturi jokios informacijos, bet laikui bėgant, jeigu mes ją gausime, mes analizuosime ir padarysime tam tikras išvadas. Aš manau, kad bus organizuotas pasitarimas su komercinių bankų vadovais, su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, su Finansų ministerija, Mokesčių inspekcija ir tiesiog pasižiūrėsime, kaip Lietuva atrodo šioje srityje.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi K. Starkevičius.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Mano klausimas būtų taip pat Ministrui Pirmininkui. Jums yra gerai žinoma šalies ataskaita „Lietuva – 2016“, dokumentas, kuris yra paskelbtas Europos Komisijos. Ten yra įvairiais pjūviais vertinami skaičiai, rodikliai. Vienas iš tų skaičių yra skurdas – 27 %, siekiantis… Reikia paminėti, kad skurdas, palyginti su praeitais… 2014 metais, yra sumažėjęs. Tačiau mano klausimas yra susijęs su šešėline ekonomika, kokią įtaką ji turi skurdo rodikliams? Ar Vyriausybė šiuo aspektu vertina tokius rodiklius? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Kova su šešėline ekonomika mums padėjo surinkti nacionalinio biudžeto pajamas. Puikiai žinote, kad 2015 metų nacionalinio biudžeto pajamos pagal ekonomikos augimą buvo planuojamos 3,4 %. Kaip žinote, ekonomika augo beveik iki 2 %. Jeigu mes nebūtume iš šešėlinės ekonomikos paėmę didelių sumų, mes tikrai praeitais metais nebūtume buvę pajėgūs surinkti nacionalinio biudžeto pajamų. Lietuva pagal profesoriaus F. Schneiderio ir kitų ekspertų vertinimus… Profesorius F. Schneideris yra vienas garsiausių profesorių pasaulyje, jo metodika yra labiausiai vertinama įvairiose valstybėse kovojant su šešėline ekonomika. Lietuva praeitais metais buvo įvertinta Europoje kaip padariusi didžiausią pažangą. Profesoriaus skaičiavimais, mes iš šešėlinės ekonomikos paėmėme pinigų… 1,3 % iš bendrojo vidaus produkto. Tai mus nuteikė labai optimistiškai ir toliau kovoti su šešėline ekonomika.
Noriu pasakyti, kad po daugelio metų mes, Lietuva, vėl vykdome PVM pajamų surinkimo planą sausio, vasario ir kovo mėnesiais, ko nebuvo, kiek aš atsimenu, daugelį metų, netgi augant ekonomikai vadinamuoju bumo metu nuo 2006 iki 2008 metų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, Ministre Pirmininke. Klausia K. Starkevičius, ruošiasi E. Gentvilas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Premjere, aš noriu jūsų paklausti. Prieš keletą metų, kaip dabar žinome iš spaudos ir iš A. Paulausko pranešimo, buvo išsilaipinę svetimos kariuomenės kareiviai mūsų žemėje. Kai toks įvykis įvyko Švedijoje, kai irgi buvo povandeninio laivo tam tikros istorijos, tai visas pasaulis diskutavo šia tema ir Švedija po šių įvykių sustiprino savo gynybą, o pas mus visa tai gilioje paslaptyje. Vis tiek visuomenei reikės plačiau paaiškinti, ne tik pasakyti, kad tiktai buvo toks įvykis, fiksuotas ar nefiksuotas, šiandien neaišku. Ir galbūt buvo norima – gal nefiksuokime, nes vėl pagadinsime santykius, gal jau rusai tą pieną pirks, jeigu mes apie šį įvykį nepranešime. Bet, kaip matote, visi įvykiai (laikas nuplauna dulkes) išlenda į viešumą. Tai vis dėlto kaip elgsis Vyriausybė šiuo klausimu? Ar supažindins plačiau visuomenę su tais įvykiais, ar irgi bus tokia tyla?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Matote, tyla yra tada, kol nėra iki galo išsiaiškinta. Kaip tik dėl šio klausimo yra aiškinamasi ir aš norėčiau šį klausimą perduoti krašto apsaugos ministrui. Kai aš turėsiu visą informaciją, tai tikrai jus informuosiu.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų visa informacija yra pateikta Antrojo operatyvinių tyrimų departamento atviroje ataskaitoje. Daugiau neturėtume ką pridurti. Jeigu kokios informacijos bus papildomai, nei turi komiteto pirmininkas, jinai iš tikrųjų bus pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas, ruošiasi B. Vėsaitė. Jeigu jos nėra, kolegė A. Monkauskaitė.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, noriu jūsų paklausti dėl visokiausių iniciatyvų, susijusių su karvių, pieno situacija, kriziniais dalykais ir t. t. Seime atsirado visokių kreivų iniciatyvų, buvo priimtas įstatymas, po to atšauktas, šiandien pavesta tobulinti, nors pats žinote, kad tai yra minimalių pieno supirkimo kainų reguliavimas, reglamentavimas. Aš tikiu, kad jūs nepritartumėte tam, nors jūsų partiečių didelė dalis balsavo už. Tačiau noriu jūsų, kaip ekonomisto, paklausti. Jūs pats šiandien pasakėte, ir noriu, kad jūs atsakytumėte į klausimą, neperduotumėte ministrei. Kaip jūs įsivaizduojate, ką reikia daryti Lietuvos pieno sektoriuje, ką Vyriausybei patartumėte tvarkyti šiuo etapu, kad pagerėtų pieno gamintojų situacija?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už labai gerą klausimą. Turiu pasakyti, dabartinė situacija rodo, kad pas mus smulkių pieno gamintojų skaičius yra labai didelis. Tai rodo, kad reikalinga kooperacija arba struktūrinė reforma. Ten, kur yra labai maži ūkiai, gamybos sąnaudos yra labai didelės, ir šituo atveju mes, Lietuva, esame nekonkurencingi. Ta struktūrinė reforma vyksta. Vakar žemės ūkio ministrė pateikė informaciją, kiek sumažėjo pieno gamintojų skaičius per pastaruosius trejus metus, bet tas sumažėjimas yra per lėtas.
Kitas dalykas – kooperacija. Mielieji, pieno gamyboje kooperacija sudaro 5 %, o išsivysčiusiose šalyse – 80 %. Na, tol, kol mes nepasieksime 30–40 %, kalbėti apie konkurencingą pieno gamybos ūkį yra neįmanoma. Tai čia yra didžiulė kita problema.
Toliau. Vis dėlto, aš manau, gamintojai turėtų dalyvauti ir pieno perdirbimo sektoriuje, ir ta įmonė, bendrovė, kuri baigia sukurti, gal taip pasakyti, baigia investicijas daryti, „Pienas LT“, jeigu jinai pradės funkcionuoti, jeigu ten bus ambicingi vadovai… Vien galvoti, kad padarytos didelės investicijos atneš sėkmę, tai suprantant, kokia šiuo metu yra konkurencija, ir žinant, kokia konkurencija Lietuvos viduje ir Europoje, pasaulyje, ten turi būti parengta nepaprastai gera rinkodaros programa, tada, aš manau, tam tikri poslinkiai irgi turėtų įvykti. Nes rinkos yra atidarytos pieno produktų perdirbėjams. Pardavimas irgi yra sudarytas daugelyje pasaulio šalių, man atrodo, iki 200 valstybių turime, ko niekada Lietuvos istorijoje neturėjome. Sąnaudų mažinimas, konkurencijos didinimas, kooperacija – tokie būtų mano pasiūlymai.
PIRMININKAS. Klausia A. Monkauskaitė, ruošiasi K. Kuzminskas.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Prieš keletą mėnesių startavo e. sveikata ir jinai sėkmingai skinasi kelią, medikai mokosi rašyti elektroninius receptus. Tačiau mūsų Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė parodė iniciatyvą steigti atskirų ligų registrus. Kalbu konkrečiai apie hepatito registrus. Sveikatos reikalų komitete svarstant šį klausimą Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams nebuvo leista pasisakyti, viskas vyko labai greitai, greituoju būdu pritarėme bendru sutarimu ir viskas. Šiandien taip pat po pateikimo tam reikalui pritarta.
Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti, ar ta nauja mūsų e. sveikata, kuri sėkmingai skinasi kelią, nėra pajėgi sukurti atskiras ligų posistemes, kad reikia kurti atskirų ligų registrus? Juk tai būtų didelė našta tiek ministerijai, tiek mūsų valstybei. Kokia būtų jūsų nuomonė?
J. POŽELA (LSDPF). Labai ačiū, kolege, už klausimą. Taip, manau, kad e. sveikata ir dabartinė bazė gali būti kaip tam tikrų ligų registras ir šiuo atveju aš, kaip ministras, tikrai skeptiškai vertinu Seimo narės pateiktą projektą dėl atskiro hepatito registro kūrimo. Atkreipčiau ir kolegų dėmesį, kad galbūt tikrai nevertėtų skubėti tai daryti.
Tačiau, kita vertus, yra tokie dalykai, kuriuos reikia išspręsti. Pavyzdžiui, nebuvimas vėžio registro, kuris… Tam tikrai reikalingi ir kiti sprendimai. Bet dėl jūsų klausimo apie Kraujo donorystės įstatymo pakeitimus, kur numatomas hepatito registras, manau, kad jis yra perteklinis. Ir specialistų nuomonė lygiai tokia pati.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas, ruošiasi A. Mazuronis.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Buvo paruoštas klausimas aplinkos ministrui, tačiau, manau, premjeras irgi galėtų atsakyti, galbūt informuoti aplinkos ministrą.
Vasario 17 dieną aplinkos ministrui išsiunčiau gyventojų raštus dėl pastatų renovavimo. Žmonės skundžiasi, kad į sąskaitas eina lėšos… kurių faktiškai neatlikta pastato renovavimo metu. Konkrečiai M. Riomerio gatvės 31 gyventojai. Nuo vasario 17 dienos nei gyventojai negavo atsakymo, nei aš. Koks yra reglamentas, per kiek laiko ministerija turėtų atsakyti tiek gyventojams, tiek Seimo nariui, kuris kreipėsi pareiškimu? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Čia jūs minite Kauno miestą?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Kauno miestą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kauno miestą. Aišku, tokių problemų neturėtų būti, nes mes kaip tik šią savaitę, antradienį, turėjome pasitarimą dėl gyvenamųjų namų renovacijos, konkrečiai kalbėjomės ir apie finansavimą, ir apie namų skaičių, kuris labai sparčiai auga, ir kiek galima šiais metais renovuoti. Bet norint konkrečiai atsakyti į šitą klausimą… Aš tikrai perduosiu jūsų klausimą aplinkos ministrui. Atsakymas lyg ir turi būti kuo greičiau, lyg ir per 20 dienų, jeigu mano atmintis neklysta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti turėtų A. Mazuronis. Nematau. R. Šalaševičiūtė, ruošiasi S. Jovaiša. Irgi nematau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Praeitų metų balandžio mėnesį, paskutinę ministro D. Pavalkio darbo dieną, Vyriausybėje buvo patvirtintas rezidentų paskirstymo planas ir iš baigusių 449 medikai gavo tik 382 vietas. Premjero pasiūlymu ir Vyriausybės narių pritarimu buvo nuspręsta kalbėti ir įteisinti trišales sutartis, kai pasirašo savivaldybės, gydymo įstaigos ar pati savivaldybė, ministerijos, ir šitokiu būdu praplėsti medikams ratą. Vietos buvo atiduotos veterinarijai ir odontologijai. Mes suskaičiavome gydymo įstaigų specialistų poreikį, apklausėme Kauno sveikatos universiteto studentus. Tiek jų norai, tiek poreikiai sutapo. Jums buvo išsiųsta ir mes ne kartą, ministre, kalbėjome, siūlymai ir aprašai, kaip teisingai reikėtų numatyti paskirstymą. Iki šiol atsakymo nėra, o vietos jau vėl bus skirstomos ir medikai vėl bus nuskriausti. Kada ruošiatės kokius nors?..
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų problema yra labai paprasta. Dėl studijų vietų skaičiaus mažinimo ar vienoje, ar kitoje. Kad ir kokias imsime, ar vientisąsias, ar kokias kitas studijas – iki 10 % , 9,4 %, mažėja abiturientų. Stojimas mažėja, studentų mažėja. Kalbama apie konsolidavimą. Mes neišnaudojame tų vietų, kurios būna paskirtos, todėl jos būna paskui perskirstomos. Taigi manau, kad jeigu pagal faktą matome, kad tikrai kur nors labai trūksta, visada esame pasirengę papildomai finansuoti ir suteikti tam tikrą skaičių pakoregavę po to, kai įvyksta stojimas ir matome, kad kažkur liko vietų, neišnaudota, o kitur jų būna per mažai. Taigi manau, kad gyvas dialogas yra visų geriausia, nes jeigu paskiriame iš anksto daug vietų, jos lieka tuščios, po to reikia vėl perskaičiuoti ir vėl iš naujo kalbėtis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš vietų nereikia ginčytis, patikslins. Viskas. Patikslinimo nebus. Klausia S. Jovaiša, kuris laiku įžengė į aikštelę, atsiprašau, į posėdžių salę. Ruošiasi E. Šablinskas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi ministrės A. Pabedinskienės nėra, aš noriu paklausti premjero, bet labai rimtai. Prieš porą metų aš esu uždavęs ministrei klausimą, kodėl yra toks didelis neatitikimas pagal Darbo kodeksą tą patį darbą dirbančių vyrų ir moterų atlyginimų? Vis seku tuos skaičius, tas atotrūkis vis didėja. Jums nekelia susirūpinimo? Gal ką nors jai pasakytumėte? Ar per mažai laiko liko jai ir nieko nepadarys? Aš matau, kad nieko ir nebuvo daryta. Kaip jums ta problema atrodo pačiam, gerbiamasis premjere?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kiek aš žinau, socialinės apsaugos ir darbo ministrė šiuo metu Ženevoje atsiskaito su savo komanda už Lietuvoje vykdomą socialinę programą. Šis klausimas irgi yra iškeltas iš dalies, pasakyčiau, dėl vyrų ir moterų, kurie eina tas pačias pareigas arba atlieka panašų darbą, atlyginimų skirtumų. Nenorėčiau sutikti su tuo, kad tikrai niekas nėra daroma. Kiek žinau, ne viena konferencija buvo organizuojama, rengiama, diskusijos buvo organizuojamos, bet manau, kad norima pasiekti teigiamą rezultatą. Vis dėlto ministerija informuoja tam tikras tarnybas, kurios turi teisę, jeigu mes kalbame apie privatų verslą, nes viešajame sektoriuje tokių dalykų nėra. Jūs puikiai žinote, manau, tie darbai yra padaryti nemaži. Grįžusi iš Ženevos ministrė jums galės tikrai plačiau paaiškinti. Kitą savaitę užduosite jai klausimą, tikrai labai rimtai yra žiūrima į tai. Kiek žinau, įvairios moterų organizacijos šiuo klausimu yra labai susirūpinusios. Aš turėjau pusryčius su moterų organizacijų vadovėmis, tas klausimas irgi buvo keliamas.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas. Ruošiasi A. Vidžiūnas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau gerbiamojo premjero paklausti, esant dabartinei situacijai, kai esate nuolat puolami, paprasčiausiais žodžiais meluoja zadanija ir šitiek laiko reikia kentėti, aš suprantu, kad geriausia gynyba – puolimas, ką ir daro ponas A. Kubilius. Norėčiau, kad jūs parengtumėte ir visuomenei tiesiog paaiškintumėte situaciją, kokia padėtis buvo valdant A. Kubiliui ir I. Šimonytei, imant paskolas sunkmečiu po 10 %, kiek dabar reikia atiduoti per tuos ketverius metus, ką už tuos pinigus iš tikrųjų galėjome nuveikti lyginant su latvių 3 %.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Norint išsamiai atsakyti į jūsų klausimą, tikrai truktų labai ilgai. Pirma, ką noriu pasakyti, kada buvo skolinamasi, pirmas dalykas buvo tai, kad mums nebuvo pateikta tikra tiesa, už kokią kainą buvo skolinamasi.
Antras dalykas. Vis dėlto, aš manau, buvo neišmintingai pasielgta, kad mes nesiskolinome iš Tarptautinio valiutos fondo. Jeigu mes būtume skolinęsi iš Tarptautinio valiutos fondo, mūsų skolos aptarnavimo išlaidos nuo to momento būtų sumažėjusios tris kartus. Vadinasi, mes būtume galėję finansuoti viešąjį sektorių daug geriau, nes būtume turėję didžiulius finansinius rezervus. Šiuo metu vyksta kai kurių paskolų refinansavimas, bet tai tik nedidelė dalis. Sutartys, kaip jūs suprantate, pasirašytos ilgalaikės, tie, kurie skolina, po to tas lėšas investuoja į ilgalaikes programas ir iš dalies į jokias kalbas nesileidžia, kad būtų galima sumažinti palūkanas.
Aišku, įtaka viešajam sektoriui yra didžiulė, nes valstybės skola išaugo tris kartus, lyginant su laikotarpiu prieš krizę. Savaime suprantama, kad mes kai kurių socialinių programų irgi visiškai įgyvendinti negalime mažindami skurdą, didindami pensijas, sparčiau didindami darbo užmokestį. Puikiai atsimename, kad mes pirmiausia turėjome sugrąžinti darbo užmokestį į tą lygį, koks buvo prieš krizę. Pensijas irgi reikėjo sugrąžinti į tą lygį, koks buvo prieš krizę. Labai įdomu man kitą sykį skaityti (kaip ekonomistui – labai gaila) tokią informaciją, kad darbo užmokesčio fondas išaugo tiek ir tiek. Su kuriais metais lyginsime? Kurią bazę imsime? Ar imsime bazę, kai prasidėjo ekonominė krizė ir buvo sumažintas darbo užmokestis, buvo sumažintos pensijos? Tai, aišku, labai gražiai atrodo kai kam, kas nori padaryti tam tikrą politiką, palyginant du dalykus: sumažintą darbo užmokestį ir atkurtą darbo užmokestį. Sako, žinote, kiek išaugo darbo užmokestis valdant tiems ir tiems. Pažiūrėkite, ką jie padarė. Tiesiog atrodo, kad kai kada esame beraščiai. Atleiskite už tokius žodžius.
PIRMININKAS. Premjere, labai ilgas atsakymas! Kad darbo užmokestis taip augtų, kaip atsakymai.
Paskutinis klausia A. Vidžiūnas, ir baigiam.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone Ministre Pirmininke, norėčiau jūsų nuomonės ir tiesiog gal asmeninio dėmesio vienai, rodos, smulkmenai. Kovo pabaigoje yra paskelbtas paraiškų teikimas dėl Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos, pagal ten penktą ar kelintą tą (…). Viskas ten gerai? Teikti paraiškas gali, kaip ir anuo periodu, iki 2013 metų, nevyriausybinės organizacijos, valdžios institucijos, juridiniai asmenys, kurie įsteigti vadovaujantis viešąja ir privačiąja teise. Viskas yra gerai. Iki 2013 metų galėjo toje programoje dalyvauti ir parapijų religinės bendruomenės. Tokiuose mūsų Suvalkijos kaimeliuose, kurie ribojasi su Lenkija, tas yra labai sudėtinga. Lenkijoje ir toliau lieka. Religinės bendruomenės šia programa gali naudotis: tvarkytis aikštes, varpines, kokius takučius, piligrimų kelius tiestis. Aš girdžiu dabar, kad čia reikia skubėti, kad Jungtinis techninis centras suabejojo ir kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją paaiškinimo, ar parapijos religinės bendruomenės gali dalyvauti. Jie nusiteikę išbraukti jas iš šios programos. Lenkijoje yra. Tiesiog paprašyčiau… programą išlaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Arvydai…
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš tikrai pasiaiškinsiu: tokios informacijos neturiu šiuo metu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju Vyriausybei už atsakymus.
Noriu priminti, kolegos, kad nuo 14 valandos vyks balsavimas. Noriu priminti komisijos sudėtį: A. Dumčius vietoj V. M. Čigriejienės, V. Filipovičienė, Z. Jedinskis, E. Jonyla, V. Kamblevičius, D. Teišerskytė ir J. Varkala.
Registracija. (Balsai salėje) Suteiksiu.
Užsiregistravo 17 Seimo narių. Posėdis nėra baigtas, nes balsavimas baigsis tik (…), bet posėdžio tęsinys 15 valandą.
Replika po balsavimo – A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pasišnekėjimas. Pagal proporcijas išdėlioti frakcijų atstovavimą klausti. Pone pirmininke, pagal proporcijas išdėlioti frakcijos atstovų klausimus nėra lengva. Jūs tai darėte beveik idealiai šiandien. Bet, cituoju: „B. Vėsaitė – nėra. Klausia kita socialdemokratė“. Puikiai, nes kvota. „D. Jankauskas – nėra. Klausia K. Glaveckas.“ Blogai, pone pirmininke.
PIRMININKAS. Suklydau. Atsiprašau, Arvydai, asmeniškai. Nepastebėjau jūsų dėl kolonos.
Dar ne viskas. R. Žilinsko replika.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, prašau paliudyti, kad buvau posėdyje…
PIRMININKAS. Liudiju.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). …norėjau užsiregistruoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Valentinai, užrašykite, aš liudiju, R. Žilinskas buvo posėdyje.
Pertrauka
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Laba diena, kolegos. Noriu baigti rytinį balandžio 7 dienos posėdį. Skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.