LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Užsienio reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X² SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-1018(4)

2021 m. gruodžio 22 d.  Nr. 105-P-127

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus.

Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Eglė Maželė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė ir vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	2		4		Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnyje išdėstytos keičiamo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata „ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo Lietuvos Respublikoje dienos“ tikslintina nurodant, koks nustatymas turimas omenyje – pavyzdžiui, užsieniečio statuso ar amžiaus.	Pritarti	Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlo Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) nepilnamečiai užsieniečiai mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nepilnamečių užsieniečių nustatymo buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;<....>
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	5	2			Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyto keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų.	Pritarti	Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą dėl projekto 2 straipsnio, siūlo analogiškai pataisyti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nelydimo nepilnamečio užsieniečio nustatymo buvimo Lietuvos Respublikoje nustatymo dienos;“.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	5	1			2. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „nepilnamečiui užsieniečiui“ siūlytina įrašyti žodį „nelydimam“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Skiriant atstovą nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nesikreipiama. Nepilnamečiui užsieniečiui, kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be tėvų ar kitų teisėtų atstovų, atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.““
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	5	3			3. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytame keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūlome kaip perteklinį išbraukti žodį ,,nemokamai“, kadangi toliau teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą ir suponuoja, kad šios paslaugos bus teikiamos nemokamai.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nemokamai gauti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	140^7	2			4. Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti teisės normų konkurencijos (kolizijos) sprendimo taisyklę, pagal kurią, jeigu karo ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatytos kitokios nuostatos, negu nustatyta keičiamo įstatymo X^2 skyriuje, turėtų būti taikomos karo ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, kad iš Konstitucijos kyla teisės aktų hierarchija, be kita ko, reiškianti, jog žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui. Taigi pagal Konstituciją negali būti nustatyta tokia teisės normų konkurencijos (kolizijos) sprendimo taisyklė, pagal kurią būtų taikomos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruojančios poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Atsižvelgdami į tai, siūlome keičiamo įstatymo 140^7 straipsnio 2 dalyje formuluojamą kolizijos taisyklę patikslinti, vietoj žodžių „teisės aktai“ ir „teisės aktų“ įrašant žodžius atitinkamai „įstatymai“ ir „įstatymų“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 140^7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojantys teisės aktai įstatymai nustato kitokias nuostatas, negu nustatyta šiame skyriuje, taikomos įvestą karo padėtį ar nepaprastąją padėtį reglamentuojančių teisės aktų įstatymų nuostatos.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	140^8	4			5.  Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^8 straipsnio 4 dalyje prieš skaičių ir žodį ,,3 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 140^8straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centrą, sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas bei tvarką ir laikino išvykimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	140^13	1			6.  Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta vienintelė prieglobsčio prašytojo teisė – teisė gauti piniginę pašalpą, o projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^13 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta išimtis dėl teisės gauti piniginę pašalpą, siūlytina patikslinti projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^13 straipsnio 1 dalį ir vietoj nuorodos į 71 straipsnio 1–3 dalis pateikti nuorodą į 71 straipsnio 1, 2 ir 2^1 dalis.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 140^13straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 140^8 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1–3 1, 2 ir 2^1 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	140^13	2			7.  Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 140^8 straipsnio 3 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai turi teises, nurodytas šio įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalyse, išskyrus teisę gauti piniginę pašalpą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio projekto 10 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 71 straipsnį 2^1 dalimi ir nustatyti, kad prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama. Atsižvelgiant į tai, kad į įstatymo 71 straipsnio 1–3 dalių intervalą patenka ir 71 straipsnio 2^1 dalis, įvertintina, ar šio įstatymo 140^8 straipsnio 3 dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams turi būti užtikrinama teisė gauti pašalpą maistui, o jeigu taip, tai ar ši teisė galėtų būti laikinai ir proporcingai ribojama, kaip yra siūloma įstatymo projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^13 straipsnio 2 dalyje.	Pritarti	Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlo neriboti prieglobsčio prašytojams teisės gauti pašalpą maistui, todėl siūlo  pakeisti 140^13straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 – ir 3 dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojo teisės gali būti laikinai ir proporcingai ribojamos, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių, išskyrus teises, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7, 8 ir 9 punktuose. Išnykus šiame straipsnyje nurodytoms priežastims, šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 – ir 3  dalyse nurodytos prieglobsčio prašytojų teisės atkuriamos nedelsiant. Jeigu dėl pasikeitusių šiame straipsnyje nurodytų priežasčių visų šio Įstatymo 71 straipsnio 1, 2 – ir 3 dalyse nurodytų prieglobsčio prašytojų teisių visiems prieglobsčio prašytojams nedelsiant atkurti neįmanoma, jos pirmiausia atkuriamos pažeidžiamiems asmenims.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	140^23				8.  Projekto 23 straipsnyje išdėstytame keičiamo įstatymo 140^23 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms būtų sudarytos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. Pažymėtina, kad pasienio teisinį režimą, pasienio ruože taikomas asmenų buvimo, veiklos ir elgesio taisykles nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, o įvedus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomi ir teisės aktai, kuriais reguliuojama atitinkama įvesta padėtis ar paskelbta ekstremalioji situacija. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas nėra skirtas asmenų, įskaitant įvairias nevyriausybines ir tarptautines organizacijas, veiklai bei galimiems jos apribojimams pasienio ruože ir teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, reguliuoti (tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas), abejotina, ar keičiamame įstatyme gali būti besąlygiškai užtikrinama visų, niekaip konkrečiau neapibrėžtų, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių srityje, ir tarptautinių organizacijų teisė veikti pasienio ruože ir teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, neatsižvelgiant į valstybės interesus ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje terminas „tarptautinės organizacijos“ nėra apibrėžtas jokiais kriterijais, taigi apimtų bet kokio veiklos pobūdžio bet kurių šalių įsteigtas tarptautines organizacijas (pavyzdžiui, tarptautine organizacija galėtų būti laikoma NVS šalių karo veteranų globos sąjunga, jei tokia būtų įsteigta) ir suteiktų joms galimybę veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis.	Pritarti	Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti Seimo narių A. Lydekos ir kitų pasiūlymui dėl Įstatymo 140^23straipsnio keitimo.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	140^23				9.  Projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių ,,1 punkte nurodytais atvejais“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais“. Be to, siekiant teisinio aiškumo ir teisinių sąvokų vartojimo vienodumo, siūlytina šioje dalyje vietoj sąvokos ,,pažeidžiamų migrantų grupė“, kurios apibrėžtis nei keičiamame įstatyme, nei projekte nėra pateikiama, vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18^2 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,pažeidžiamas asmuo“.	Pritarti	Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti Seimo narių A. Lydekos ir kitų Seimo narių grupės pasiūlymui dėl Įstatymo 140^23straipsnio keitimo.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-21	140^23				10.  Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 23 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 140^23 straipsnio 1 dalį Vyriausybė turės nustatyti humanitarinės pagalbos teikimo tvarką, atitinkamai tikslintina projekto 24 straipsnio 6 dalis, nustatant pavedimą ir Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti	Pasiūlymas: Užsienio reikalų komitetas siūlo pritarti Seimo narių A. Lydekos ir kitų Seimo narių grupės pasiūlymui dėl Įstatymo 140^23straipsnio keitimo.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai A. Lydeka, A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, R. Tamašūnienė, P. Saudargas, A. Mazuronis, J. Pinskus, J. Jarutis, A. Bilotaitė, 2021-12-21	140^23				Argumentai:         Siūloma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130^1, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX^1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X^2 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018(3) (toliau – UTPĮ projektas) 140^23straipsnio nuostatas patikslinti ir nustatyti, kad humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje gali teikti tos Lietuvos Respublikos nevyriausybinės organizacijos, kurios yra pasirašiusios humanitarinės pagalbos teikimo sutartį su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, taip pat ir tarptautinės organizacijos. Šiose sutartyse būtų nustatyta humanitarinės pagalbos teikimo apimtis ir sąlygos. Norima, kad nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinės organizacijos įsitrauktų į humanitarinių paketų formavimą, papildomų daiktų (rūbų, batų ir kt.) įsigijimą, humanitarinės pagalbos poreikio nustatymą. Siekiant užtikrinti, kad tik turinčios patirties nevyriausybinės organizacijos galėtų teikti humanitarinę pagalbą užsieniečiams, o taip pat reikia įvertinti ar yra humanitarinės pagalbos teikimo poreikis, siūloma nustatyti kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant būtų sudaromos sutartys dėl humanitarinės pagalbos teikimo: nevyriausybinės organizacijos veiklos patirtis ir humanitarinės pagalbos teikimo poreikis. Lietuvos Respublikos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kristalo emblemos ir pavadinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos tikslas – apsaugoti žmones nuo kančių ir jas palengvinti, būti valstybės pagalbininke humanitarinės veiklos srityje. Šiam tikslui įgyvendinti draugija gali vykdyti bendras su valstybės institucijomis programas. Šiuo metu sutartis su Vyriausybe turi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Caritas, Maltos ordino pagalbos tarnyba. Šių nevyriausybinių organizacijų atstovai ir savanoriai jau dabar dalyvauja humanitarinės pagalbos teikime: humanitarinių paketų formavime, reikiamų daiktų pirkime, skirstyme, taip ;pat teikia humanitarinę pagalbą laikino apgyvendinimo vietose apgyvendintiems užsieniečiams. Taigi, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis jau vyksta ir jos dalyvauja humanitarinės pagalbos teikime.         Atsižvelgiant į tai, kad humanitarinės pagalbos suruošimas ir perdavimas Valstybės sienos apsaugos tarnybai turi būti organizuojamas apimant visas nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas, kurios teikia humanitarinę pagalbą, siūloma, kad humanitarinės pagalbos teikimą koordinuotų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip būtų užtikrintas sklandus humanitarinės pagalbos teikimas ir reikiamų poreikių užtikrinimas.         Asmenų buvimą, veiklą bei elgesio taisykles teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų, kitų organizacijų bei institucijų atstovų buvimą bei veiklą teritorijose, kuriose galioja pasienio teisinis režimas, bei užsieniečių apgyvendinimo vietose reglamentuoja teisės aktai, reguliuojantys įvestą karo padėtį, nepaprastąją padėtį ar paskelbtą ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kurie priimami atsižvelgus į kiekvienos konkrečios ekstremaliosios situacijos ar nepaprastosios padėties sąlygas, pobūdį bei mastą. Todėl UTPĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatų, numatančių galimybes Lietuvos Respublikos nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms organizacijoms teikti humanitarinę pagalbą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, taip pat atsisakyti šiame UTPĮ projekte numatomos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, nes tai jau yra reglamentuota.           Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340, IX skyriuje reglamentuotas apsilankymų užsieniečių registracijos centre, pasimatymų organizavimas (ši tvarka taikoma visiems trims užsieniečių registracijos centrams – Pabradės, Medininkų, Kybartų), Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu, 14 – 17 punktuose nustatyta apsilankymo apgyvendinimo vietose tvarka, o Lietuvos Respublikos Seimo nutarime „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad į pasienio ruožo teritoriją galima patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimu, o šio leidimo gavimui Valstybės sienos apaugos tarnybos vadas yra patvirtinęs atskirą tvarką. Taigi, galimybė patekti į laikino apgyvendinimo vietas ar pasienio ruožo teritoriją jau yra reglamentuota.       Todėl siekiant nedubliuoti kitais teisės aktais nustatyto reglamentavimo aspektų dėl humanitarinės pagalbos teikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokios pagalbos organizavimo, siūloma pakeisti UTPĮ projekto 140^23 straipsnį ir nustatyti Įstatyme, kas gali teikti humanitarinę pagalbą užsieniečiams bei kas koordinuoja tokios pagalbos teikimą.  Pasiūlymas: Pakeisti 140^23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 140^23straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas „1. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, sudaromos galimybės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą. 2. Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, bei tarptautinėms organizacijoms 1 punkte nurodytais atvejais sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.“ „140^23straipsnis. Humanitarinės pagalbos teikimas 1. Kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje teikia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, pagal su Vyriausybe arba jos įgaliota institucija sudarytą sutartį ar susitarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo, ir tarptautinės organizacijos. Sudarant sutartis ar susitarimus su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl humanitarinės pagalbos teikimo, įvertinama nevyriausybinės organizacijos patirtis teikiant humanitarinę pagalbą užsieniečiams ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas humanitarinės pagalbos teikimo poreikis. 2. Nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų humanitarinės pagalbos užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje teikimą, koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“	Pritarti
2.	Seimo nariai V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas, 2021-12-21	140^8	3			Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnyje, papildančiame Įstatymą 140^8 straipsniu (140^8 straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinus izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140^8 straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pasiūlymas teikiamas remiantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacija. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140^12straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki  priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“	Nepritarti	Argumentai: Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Taip pat pažymėtina, kad šiam pasiūlymui, kuris buvo teiktas kaip Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, 2021 m. gruodžio 21 d. svarstymo stadijoje nepritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į laikino apgyvendinimo vietų specifiškumą, o taip pat į skirtingas paslaugas teikiančių institucijų ar įstaigų galimybes, taip pat teikiamų paslaugų ar funkcijų reglamentavimą skirtinguose teisės aktuose, diskrecija spręsti, kaip turi būti organizuojamos ir teikiamos konkrečios paslaugos, turi būti palikta būtent šioms institucijoms ar įstaigoms. UTPĮ 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Analogiškai nustatoma ir UTPĮ projekto 2 straipsnyje keičiamo 3 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 5 straipsnyje keičiamo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Taigi, UTPĮ nustatoma teisė švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti tvarką, kaip įgyvendinama teisė mokytis. Tas pats pasakytina ir apie kitas paslaugas teikiančias institucijas, nes jos paslaugas teikia vadovaudamosi teisės aktais, reguliuojančiais atitinkamų paslaugų teikimą. Taigi, kaip turi būti teikiamos paslaugos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, UTPĮ projekto 140^8straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Būtent siekiant sudaryti galimybę gauti tam tikras paslaugas už apgyvendinimo vietos ribų ir nustatoma tokia nuostata.
3.	Seimo nariai V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas, 2021-12-21	140^8	6			Argumentai: Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių teisės judėti ribojimas (t. y. de facto sulaikymas), neįvertinus sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti, būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės de facto sulaikymo kontrolės, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., sprendimą sulaikyti asmenį gali priimti tik teismas. Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros bei Seimo narių pastabas dėl judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo, siūlome numatyti, jog priėmus administracinį sprendimą tęsti prieglobsčio prašytojo ir (ar) užsieniečio faktinį sulaikymą, tokį sprendimą jį priėmusios institucijos iniciatyva turėtų peržiūrėti teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti, galėtų būti tęsiamas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kitais žodžiais tariant, siūlomas pakeitimas sukurtų prielaidas derinti tiek žmogaus teisių užtikrinimo, tiek nacionalinio saugumo ir efektyvaus migracijos procesų valdymo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prieglobsčio prašytojas yra apgyvendinamas  šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms, numatančioms institucijų pareigą kreiptis į teismą, norint apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirma, atkreiptinas Seimo dėmesys, kad Užsienio reikalų komitetas laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojų ar užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, nėra jų sulaikymas, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, taip pat gavę leidimą gali išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais, jei laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba ar netgi išvykti įsigyti maisto produktų. Antra, ES Direktyva 2013/33/ES leidžia valstybėms narėms perkelti jos normas, pasirenkant, kokios institucijos – teisminės ar administracinės – priima įsakymą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį Lietuva pasirinko taikyti minėtos direktyvos nuostatą, numatant galimybę administracinėms institucijoms – Migracijos departamentui ir VSAT priimti sprendimus dėl užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo, kas netgi nėra traktuotina kaip sulaikymas, nesuteikiant teisės laisvai judėti LR teritorijoje. Įstatyme yra nustatyta, ko reikalaujama ir minėtoje direktyvoje, teisminis priimtų sprendimų teisėtumo peržiūrėjimas. Trečia, komitetas pabrėžia 2021 m. gruodžio 8 d. komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo, visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlyme siūloma kreiptis į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, tačiau apgyvendinimas nėra teismų funkcija, pagal UTPĮ apgyvendinimo sprendimus priima Migracijos departamentas, pagal UTPĮ projektą Migracijos departamentas ir VSAT. Teismai gali taikyti sulaikymą arba skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pasienio procedūra negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius, todėl UTPĮ projektu siūloma, kad Migracijos departamentas ir VSAT priimtų administracinius sprendimus dėl apgyvendinimo iškart pasibaigus pasienio procedūros terminui, o Seimo narių pasiūlyme siūloma ir toliau laikyti užsieniečius apgyvendinimo vietose be jokio sprendimo, kol bus priimtas teismo sprendimas, o tai gali užtrukti. Siekiant aiškaus reglamentavimo ir atsižvelgti į kiekvieno užsieniečio individualias aplinkybes, siūlome Seimo narių pasiūlymui nepritarti.
4.	Seimo nariai V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas, 2021-12-21	140^8	7			Argumentai: Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių teisės judėti ribojimas (t. y. de facto sulaikymas), neįvertinus sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti, būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės de facto sulaikymo kontrolės, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., sprendimą sulaikyti asmenį gali priimti tik teismas.  Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros bei Seimo narių pastabas dėl judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo, siūlome numatyti, jog priėmus administracinį sprendimą tęsti prieglobsčio prašytojo ir (ar) užsieniečio faktinį sulaikymą, tokį sprendimą jį priėmusios institucijos iniciatyva turėtų peržiūrėti teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti, galėtų būti tęsiamas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kitais žodžiais tariant, siūlomas pakeitimas sukurtų prielaidas derinti tiek žmogaus teisių užtikrinimo, tiek nacionalinio saugumo ir efektyvaus migracijos procesų valdymo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užsienietis yra apgyvendinamas  šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms. Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymu pateiktu šio straipsnio 6 daliai, kuriam nepritariama. Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.
5.	Seimo nariai V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, K. Adomaitis, S. Lengvinienė, M.  Danielė, I. Pakarklytė, M. Matijošaitis, V. Mitalas, A. Žukauskas, A. Sysas J. Sabatauskas, O. Leiputė, D. Šakalienė, T. Tomilinas, 2021-12-21	140^8	9			Argumentai: Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių teisės judėti ribojimas (t. y. de facto sulaikymas), neįvertinus sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti, būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės de facto sulaikymo kontrolės, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., sprendimą sulaikyti asmenį gali priimti tik teismas.  Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros bei Seimo narių pastabas dėl judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo, siūlome numatyti, jog priėmus administracinį sprendimą tęsti prieglobsčio prašytojo ir (ar) užsieniečio faktinį sulaikymą, tokį sprendimą jį priėmusios institucijos iniciatyva turėtų peržiūrėti teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti, galėtų būti tęsiamas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kitais žodžiais tariant, siūlomas pakeitimas sukurtų prielaidas derinti tiek žmogaus teisių užtikrinimo, tiek nacionalinio saugumo ir efektyvaus migracijos procesų valdymo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms. Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais šio straipsnio 6 ir 7 dalims, kuriems nepritariama. Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.
6.	Seimo narys Vytautas Bakas, reg. 2021-12-22	9				Argumentai: Pasiūlymo tikslas numatyti Direktyvos 2013/33/33/ES įgyvendinimo nuostatas, susijusias su užsieniečio teise gauti informaciją apie jo teisę padėtį bei būtiną teisinę ir humanitarinę pagalbą. Pasiūlymas: „9 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnį Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) užsieniečiui suprantama kalba supažindina jį su informacija apie užsieniečio teisinę padėtį, jo teises ir pareigas, apie Lietuvos ir tarptautines organizacijas, bei asmenų grupes, padedančias spręsti prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, teikiančias specialią teisinę, humanitarinę pagalbą užsieniečiams arba galėtų informuoti užsienietį apie esamas priėmimo sąlygas, sveikatos priežiūrą bei informaciją, kuri būtina su minėtomis organizacijomis susisiekti, taip pat informacija, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu.“	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui. Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos, suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Atkreiptinas Seimo dėmesys, kad UTPĮ 69 straipsnis Įstatymo projekte visa apimtimi yra  pripažįstamas netekusiu galios, siekiant išvengti procedūrinio pobūdžio nuostatų dėstymo Įstatyme, nes galiojančiame Įstatymo 69 straipsnyje yra dėstomi institucijų veiksmai, gavus prieglobsčio prašymą. Šiame straipsnyje nėra reglamentuojamos užsieniečio teisės, kaip argumentuoja pasiūlyme Seimo narys. Visos procedūros, kuomet institucija gauna prašymą suteikti prieglobstį, yra nustatytos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio aprašo 6 punkte nustatyta, kad prieš apklausą prieglobsčio prašytojas supažindinamas su prieglobsčio prašytojo teisėmis, pareigomis ir jų nevykdymo padariniais, 16 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas parengia informaciją apie prieglobsčio prašytojo teises, pareigas ir jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo Lietuvos Respublikoje procedūras, įskaitant prieglobsčio suteikimo kriterijus ir sprendimų apskundimo tvarką, III skyrius reglamentuoja prašymo suteikti prieglobstį pateikimą ir pirminių su tuo susijusių veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo teisės  yra nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje, o institucijų veiksmai – minėtame apraše, todėl pagrindinis komitetas mano, kad UTPĮ nuostatų pildyti netikslinga. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Seimas po svarstymo  pritarė Įstatymo projekto papildymui nuostata, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat turi kitų teisių, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
7.	Seimo narys Vytautas Bakas, reg. 2021-12-22	10				Argumentai: Pasiūlymu siekiama išvengti situacijų, kuomet nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė netrukdomai gauti ir skleisti informaciją Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje, taip pat kitą Sveikatos sistemos įstatyme nurodytą valstybės laiduojamą (nemokamą) sveikatos priežiūrą;“. 2. Papildyti 71 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu: „9) laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, susitikti su žurnalistais privatumą užtikrinančiomis sąlygomis.“ 3. Buvusius 71 straipsnio 1 dalies 9-11 punktus laikyti atitinkamai 10-12 punktais. 2. 4. Pripažinti netekusia galios 71 straipsnio 1^1 dalį. 3. 5. Papildyti 71 straipsnį 2^1dalimi: „2^1. Prieglobsčio prašytojai, laikinai gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka turi teisę gauti 60 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą maistui, jeigu maitinimo paslauga nėra teikiama.“ 4 6. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieglobsčio prašytojams, išskyrus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių priimamas Migracijos departamento sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir šis sprendimas dar nėra priimtas, gyvenantiems Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose laikino apgyvendinimo arba sulaikymo vietose, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį mokama 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginė pašalpa. Ši pašalpa mokama nuo prašymo gauti piniginę pašalpą socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka pateikimo dienos.“	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui. Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos, suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Prieglobsčio prašytojo teisės nustatytos UTPĮ 71 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės perkeltos iš 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, kurioje teisė susitikti su žurnalistais nėra nustatyta. Pažymėtina, kad žurnalistams nedraudžiama susitikti su užsieniečiais. Netgi yra priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 4-393 „Dėl Visuomenės informavimo priemonių atstovų vykimo į pasienio ruožą prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, kuriame galioja nepaprastoji padėtis, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat yra priimtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 4-389 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. XIV-617 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatų įgyvendinimo“, kuriame nustatyta leidimų patekti į pasienio ruožą prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika tvarka. Prieglobsčio prašytojams leidžiama susitikti su asmenimis (įskaitant žiniasklaidos atstovus) jų apgyvendinimo vietose, pagal tų vietų nustatytą tvarką ir gavus leidimą. Prieglobsčio prašytojams nėra draudžiama laisvai reikšti savo minčių ir įsitikinimų, rinkti, gauti ir skleisti informaciją, todėl to papildomai reglamentuoti nėra tikslinga. Asmenų apsilankymai  gali būti ribojami tik laikinai dėl ypatingų susiklosčiusių aplinkybių.
8.	Seimo narys Vytautas Bakas, reg. 2021-12-22	13			N	Argumentai: Pasiūlymo tikslas numatyti Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų, sprendžiančių prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiavimo su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje galimybes. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Įstatymo papildymas 91^1 straipsniu Papildyti Įstatymą 91^1 straipsniu ir išdėstyti jį taip: „91^1 straipsnis. Bendradarbiavimas su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje 1. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje, sudaro sąlygas joms stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, teikia reikiamą informaciją apie jų įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio, o taip pat teikia statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius. 2. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais, gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista. 3. Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą. 4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams. 5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.“ Buvusius Įstatymo projekto 13-23 straipsnius laikyti atitinkamai 14-24 straipsniais.	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui. Pažymėtina, kad Seimo narių A. Lydekos ir kitų Seimo narių grupės pasiūlymas, kuriam Užsienio reikalų komitetas pritaria, atliepia bendradarbiavimą su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis humanitarinės pagalbos teikimo srityje. Tačiau dėl kitų šio pasiūlymo aspektų Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos, suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje: Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi specialų mandatą, kaip visame pasaulyje prieglobsčio srityje veikianti organizacija. Su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) bendradarbiaujama pasirašytų sutarčių (memorandumų) pagrindu. Pasiūlyme minimų tarptautinių dokumentų įgyvendinimo stebėsena Lietuvoje yra vykdoma imperatyviai ir nuolat per teisėkūros procedūras (pvz., šiuo aspektu vertinami įstatymų projektai; teisės aktų projektai yra skelbiami viešai, todėl dėl jų galima teikti pastabas ir pasiūlymus), taip pat per tam įgaliotas institucijas (pvz., Seimo kontrolieriaus, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir kt.). NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, gali tai aktyviai daryti savo iniciatyva. Su funkcijų ir paslaugų vykdymu susijusi statistinė informacija yra skelbiama Migracijos departamento svetainėje. UTPĮ nustatytos universalios nuostatos, kuriomis įtvirtinta bendra prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į nevyriausybines organizacijas dėl pagalbos, todėl UTPĮ nustatyti papildomų teisių NVO teikti tokią pagalbą netikslinga, o kai kuriose pasiūlyme nurodytose vietose ar esant tam tikroms aplinkybėms šių teisių nebūtų įmanoma įgyvendinti dėl valstybės ar visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių arba objektyvių aplinkybių (pvz., nesant galimybių užtikrinti NVO atstovų saugumo). Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų bylose yra riboto naudojimo dokumentų ir jautrių duomenų, todėl neturėtų būti nustatytas imperatyvus leidimas su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu nesusijusiems subjektams susipažinti su byloje esančių dokumentų visuma, o tik dokumentų, duomenų ir aplinkybių visuma leidžia priimti objektyvų sprendimą ar teikti pagrįstą nuomonę. Tačiau Migracijos departamentas gali kreiptis į kitus subjektus dėl informacijos ar nuomonės pateikimo, jei manoma, kad tai padėtų greičiau ir (ar) objektyviau išnagrinėti prieglobsčio prašymą. Be to, prieglobsčio prašytojas gali patys NVO teikti savo dokumentus, faktus, aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, ir kt. (taip pat ir visų sprendimų kopijas). Nesuprantama, kodėl NVO, veikiančios žmogaus teisių srityje, siekia ypatingų teisių dėl prieglobsčio prašytojų,  o ne dėl visų užsieniečių, kurių teisės galėtų būti pažeidžiamos sprendžiant jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
9.	Seimo narys Vytautas Bakas, reg. 2021-12-22	140^8	6			Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima tik teismai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018  (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą kreipiasi į teismą su teikimu prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškoms Seimo narių ir Žmogaus teisių komiteto teiktoms pataisoms, numatančioms institucijų pareigą kreiptis į teismą, norint apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirma, atkreiptinas Seimo dėmesys, kad Užsienio reikalų komitetas laikosi pozicijos, kad prieglobsčio prašytojų ar užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, nėra jų sulaikymas, nes užsieniečiai nėra laikomi izoliuotai, jie gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, taip pat gali bendrauti su kitais toje apgyvendinimo vietoje esančiais užsieniečiais, laisvai kreiptis ar bendrauti su apgyvendinimo vietoje paslaugas teikiančių institucijų ir organizacijų atstovais, apgyvendinimo vietas administruojančiu personalu, taip pat gavę leidimą gali išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos su lydinčiais pareigūnais, jei laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba ar netgi išvykti įsigyti maisto produktų. Antra, ES Direktyva 2013/33/ES leidžia valstybėms narėms perkelti jos normas, pasirenkant, kokios institucijos – teisminės ar administracinės – priima įsakymą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį Lietuva pasirinko taikyti minėtos direktyvos nuostatą, numatant galimybę administracinėms institucijoms – Migracijos departamentui ir VSAT priimti sprendimus dėl užsieniečių ir prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo, kas netgi nėra traktuotina kaip sulaikymas, nesuteikiant teisės laisvai judėti LR teritorijoje. Įstatyme yra nustatyta, ko reikalaujama ir minėtoje direktyvoje, teisminis priimtų sprendimų teisėtumo peržiūrėjimas. Trečia, komitetas pabrėžia 2021 m. gruodžio 8 d. komiteto posėdžio metu įgarsintą teismų poziciją, kad šių kategorijų bylose turi būti užtikrinta efektyvi teisminė kontrolė, nepriklausomai nuo to, kokiame etape ji vykdoma. Todėl ir yra numatyta Įstatymo projekte Migracijos departamento ir VSAT sprendimų apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apskundimo teismui tvarka, siekiant įgyvendinti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 9 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi, sprendžiant užsieniečių klausimą dėl apgyvendinimo, visos aplinkybės bus įvertintos individualiai, ypatingai atsižvelgiant į užsieniečių pažeidžiamumą, o jeigu užsienietis nesutiks su tokiu sprendimu, jis galės jį apskųsti teismui. Pažymėtina, kad Seimo narių pasiūlyme siūloma kreiptis į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją, tačiau apgyvendinimas nėra teismų funkcija, pagal UTPĮ apgyvendinimo sprendimus priima Migracijos departamentas, pagal UTPĮ projektą Migracijos departamentas ir VSAT. Teismai gali taikyti sulaikymą arba skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
10.	Seimo narys Vytautas Bakas, reg. 2021-12-22	140^8	7			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui. Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymu pateiktu šio straipsnio 6 daliai, kuriam nepritariama. Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.
11.	Seimo narys Vytautas Bakas, reg. 2021-12-22	140^8	9			Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Argumentai: 2021 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo metu nepritarė analogiškam Seimo narių V. Bako ir Seimo narių grupės pasiūlymui. Šis pasiūlymas turi būti vertinamas kartu su pasiūlymais pateiktais šio straipsnio 6 ir 7 dalims, kuriems nepritariama. Argumentai tokie patys kaip ir dėl Seimo narių pasiūlymo šio straipsnio 6 daliai.
12.	Seimo narys Vytautas Bakas, reg. 2021-12-22	140^8	11			Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota nepilnamečiams užsieniečiams. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 140^8 straipsnį naująja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: 10. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytas teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas netaikomos nepilnamečiams užsieniečiams.	Nepritarti	Argumentai: Užsienio reikalų komitetas laikosi savo pozicijos suformuotos 2021 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Taip pat pažymėtina, kad analogiškam Seimo nario V. Bako ir grupės Seimo narių pasiūlymui 2021 m. gruodžio 21 d. svarstymo stadijoje nepritarė Lietuvos Respublikos Seimas. Nepilnamečiai, ypač jei jie yra užsieniečiai ir neturi dokumentų, pragyvenimo lėšų, yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, todėl laisvo judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimas, visų pirma, atitinka paties nepilnamečio saugumo interesus. Jeigu užsieniečiai neturi asmens dokumentų ir nėra akivaizdu, kad jie nepilnamečiai, yra atliekamas amžiaus nustatymo tyrimas, kuris užtrunka. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. birželio mėn. į Lietuvą atvykusių užsieniečių iš 202 amžiaus nustatymo tyrimų tik 29 atvejais patvirtinta, kad užsienietis yra nepilnametis. Bet kuriuo ribojimu laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiama užkirsti kelią užsieniečių antrinei neteisėtai migracijai, ir nėra pagrindo manyti, kad nepilnamečių užsieniečių antrinės neteisėtos migracijos rizika yra mažesnė nei kitų užsieniečių, todėl nėra pagrindo netaikyti nepilnamečiams užsieniečiams tokio ribojimo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. birželio 1 d. iš Lietuvos pasišalino 107 nelydimi nepilnamečiai, kurie buvo apgyvendinti be judėjimo ribojimo. Be to, kol užsieniečiai yra pasienio procedūroje, jiems visiems taikoma vienoda procedūra, o po jos, siūloma, jau vertinti individualiai.

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                  Žygimantas Pavilionis

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė