LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 34
STENOGRAMA
2017 m. kovo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ, G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Vyriausybės nariai. Pradedame vakarinį posėdį. Pirmasis vakarinio posėdžio klausimas – Vyriausybės valanda. (Balsai salėje)
Registracija. Prašome sėstis, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ir registruotis. Vyksta registracija.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 72 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos arba repliką – I. Degutienė, Seimo Pirmininko pavaduotoja. Prašom, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji Vyriausybe, aš kalbu visos mūsų opozicijos vardu ir siūlau, užsitęsus darbotvarkei, daryti tik Vyriausybės pusvalandį, o ne valandą, ir kad klausinėtų tik opozicija.
PIRMININKAS. Čia labai didelį interesą turi premjeras, kiek aš žinau, nes jam susitikimas su NATO vadovais. (Balsai salėje) Prašau pasisakyti trumpai.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pritarsiu, mes, kaip opozicija, meldžiame malonės iš valdančiųjų, jūs neklausinėkite savo Vyriausybės, palikite mums.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką galvoja dauguma? (Šurmulys salėje) Yra, yra. Gal R. Baškienė pasakys savo nuomonę? Ar sutinkame su opozicijos pasiūlymu? Gal nereikia ir balsuoti. Sutinkame? Gerai, sutinkame.
15.02 val.
Vyriausybės valanda
Pirmasis klausia J. Razma. Prašau. (Balsai salėje) Dar palaukite truputį. Neįsijungia mikrofonas, tuoj, tuoj. Gerai, prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, manau, kad ir šiandien dar daug Lietuvos žmonių tebėra sukrėsti dėl tragiškai nužudytos Ievos likimo. Svarbu, kad mes iš to padarytume turbūt ir bendresnes išvadas, ir žmonės tikisi, kad kokius nors sprendimus priimtume, kurie mažintų tokių smurtinių nusikaltimų tikimybę ir padėtų išsiaiškinti nusikaltimus dar efektyviau, jeigu jie įvyksta. Žmonės kėlė štai tokius klausimus, tas toks lengvas pirmalaikis paleidimas iš įkalinimo įstaigų, kai tuos teikimus darantys pareigūnai niekaip už tai neatsako, jeigu paleistas asmuo nusikalsta, ar nereikėtų tam tikro sprendimo?
Kitas dalykas dėl techninių priemonių. Jeigu paaiškėjo, kad tokiu oru sraigtasparniai negali pakilti ar termovizinės sistemos neveikia, o kas būtų, jeigu, įvaizduokime, užpultas žmogus būtų pririštas prie medžio ir nepanaudojus tų priemonių tiesiog sušaltų. Ką mes tada sakytume? Ar kažkaip techninio aprūpinimo klausimus, kai tokios situacijos, mes privalome kaip nors spręsti, ką nors daryti?
PIRMININKAS. Prašome, premjere. Tuoj, tuoj, čia kažkaip.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pagaliau. Tikrai ačiū už klausimą. Tas nusikaltimas brutalus, žiaurus, tikrai yra tragedija ir sukrėtė visą Lietuvą. Yra keli aspektai. Pirmiausia dėl gebėjimų išaiškinti. Deja, tai jau yra post factum, aišku, tai irgi yra prevencinė priemonė asmenims, kurie daro nusikalstamas veikas, žinoti, kad kiekviena jų bus išaiškinta. Tos policijos kryptys, kurios buvo padarytos prieš keletą metų, ir toliau tęsiamos dėl techninio modernizavimo, jos ir leido atskleisti šitą nusikaltimą. Tai yra viena medalio pusė.
Antra – prevencija. Ilgą laiką buvo manoma, kad už prevenciją yra atsakinga tik policija, tas modelis buvo pradėtas keisti vėlgi prieš keletą metų, tačiau, mano manymu, neperdavus dalies prevencijos funkcijų kam nors kitam, atsisakyti pačiai vykdyti tai buvo neteisingas sprendimas tokia apimtimi, todėl, manau, vidaus reikalų ministras turės įvertinti šitą situaciją.
Dėl pirmalaikio paleidimo. Vėlgi kaip ir teisiškai sudėliota gana aiški procedūra. Tai nėra vienasmenis žmogaus sprendimas, dalyvauja įvairios institucijos ir kalėjimo administracija, ir jeigu mes matome, kad šioje vietoje iš tiesų nėra patikimų duomenų, kad tas asmuo pasitaisė ir nekelia grėsmės visuomenei, matyt, jokiais teisės aktais neaprašysime ir į jo vidų neįlįsime. Jeigu dar reikia kokių nors papildomų saugiklių, taip, mes galime svarstyti, galbūt dar charakteristikos, ankstesnę veiklą charakterizuojančios, čia techniniai dalykai, kurie yra labai svarbūs.
Dėl sraigtasparnio. Aš tikrai nežinau detalių dėl šitos konkrečios situacijos, bet VSAT yra problema ta, kad jie jau yra iš esmės arti resurso ar po resurso ir iš jų skraido tik dalis, nes prieš porą metų finansavimas aviacijos rinktinei buvo nulinis. Tik pernai metais jie gavo gerą injekciją.
Dėl KAM nupirktų sraigtasparnių, taip, aš tokią žinią girdėjau, kad atitinkamomis oro sąlygomis jie negali skristi. Kodėl taip yra, manau, mes irgi išsiaiškinsime, kad būtų atsakyta į klausimus, ar nupirkta tokia įranga, kuri neprivalo tarnauti mums.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Algimantas, atsiprašau, K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui, bet kadangi dešinėje sėdi ir finansų ministras, turbūt ir jam. Praeitais metais komerciniai bankai deklaravo 256 mln. eurų pelno. Lietuvos bankas šių metų plane numatęs yra, biudžete yra numatęs 15 mln. eurų laisvo pelno likučio. Aktyvai, kuriais vienaip ar kitaip disponuoja abu bankai, yra maždaug panašūs. Sakykite, kodėl yra toks didžiulis skirtumas ir mokestinėje, ir pelno gavimo srityje? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Klausimas tikrai natūraliai kyla lyginant centrinį banką ir komercinius bankus. Žinoma, pačių operacijų aprėptis yra skirtinga ir skirtingo rizikos lygio, nes, pavyzdžiui, centrinis bankas neskolina nei gyventojams, nei privačiam verslui. Dėl Lietuvos banko galimybių daugiau prisidėti savo pelnu, sumokant į valstybės biudžetą, manau, kad klausimas labai tikslingas ir anksčiau mes tą diskusiją turėjome ir Biudžeto ir finansų komitete. Manau, kad susitikę su Lietuvos banko vadovais mes šitą klausimą tikrai aptarsime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Švietimo ir mokslo ministrės norėčiau paklausti. Gerbiamoji ministre, vyksta tokios diskusijos dėl tų šešiamečių vaikų leidimo į mokyklą. Kiek man teko bendrauti su pradinių klasių mokytojais, su mokyklų bendruomene, na, daug kas tvirtina, kad tai yra truputį per jaunas amžius, kad vaikai dar nepasirengę, galbūt nesubrendę. Prašom pasakyti, su kuo jūs diskutavote ir kuo pagrįstas toks noras ir būtinybė? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena, ačiū už klausimą. Remiamės tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir tarptautiniais tyrimais. Be jokios abejonės, šešerių metų vaikai yra jautrus amžius ir pasirengimas yra skirtingas. Šiandien situacija yra ta, kad Lietuvos švietimo sistemoje, įvertinant ir aukštąjį mokslą, žmonės prabūna beveik iki 30 metų amžiaus ir yra didelis iššūkis apskritai atjauninti Lietuvą ir užtikrinti, kad jauni žmonės kuo anksčiau įsilietų į darbo rinką. Tuo tarpu vidurinę mokyklą ar pagrindinį bendrąjį ugdymą dažnai baigia žmonės 19, kai kur ir 20 metų amžiaus. Tai sudaryti galimybę anksčiau startuoti ugdymo procese, ką ir tyrimai rodo, kad tai teigiamai veikia pasiekimus, tokią galimybę ir ketiname sudaryti.
Kaip įvertinti, ar vaikai yra pasirengę? Tą tikrai turi daryti specialistai, psichologai. Tam reikalingas ir tėvų sutikimas, ir, be jokios abejonės, prieš įvedant tokį sprendimą mokykla turi pasirengti ir mokytojai turi pasirengti.
PIRMININKAS. Kolega V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas gerbiamajai švietimo ministrei. Prieš kokį mėnesį teko vienoje iš Lietuvos gimnazijų dalyvauti renginyje, kur buvo gausus būrys vyresniųjų klasių moksleivių, gimnazistų ir mokytojų. Tame renginyje vienas iš mokytojų nepasigėdijo Vasario 16 dienos išvakarėse, švenčiant būtent tą datą, mesti tokį akibrokštą ir išpažinti meilę Sovietų Sąjungai, jos palikimui. Jis išdėstė moksleiviams, kad ne kas nors kitas, o Sovietų Sąjunga mums paliko švietimo sistemą, mokyklas pastatė, kultūrą sutvarkė, būtent ten gimė visi mokytojai ir mes turime būti dėkingi.
Mano klausimas jums, ar ne laikas, ar jūs negalvojate apie lojalumo valstybei testo įvedimą ir kokią nors atestaciją? Nes tai, kas vyksta Lietuvos mokyklose personalo kontekste, yra išties pavojinga mūsų valstybei. Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Mokytojai, kaip ir mes visi, yra Lietuvos piliečiai ir, kaip ir kiekvienas žmogus, turi įvairių nuomonių. Tokių nuomonių pasigirsta ir mokytojų bendruomenėje, ir kitose srityse. Aišku, labai liūdna, kai tai vyksta mokykloje. Viena iš pagrindinių priemonių, kuri yra numatyta bendrajame ugdyme, be jokios abejonės, kaip jūs sakote, kas yra labai svarbu, tai galbūt ne testų įvedimas, bet pilietiškumo ugdymo stiprinimas, pirmiausia peržiūrint bendrojo ugdymo turinį, bendrojo ugdymo programas. Kitas žingsnis, ką norėjau pasakyti, pirmiausia suteikti galimybes, reikiamas žinias per istorijos pamokas, per kalbos pamokas, per muzikos pamokas nešti tą turinį mokiniams.
Kita svarbi reforma – tai pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Suteikti visas reikiamas žinias, įgūdžius ir kompetencijas tiems mūsų pedagogams, kurie šiandien dirba mokykloje. Be jokios abejonės, šitos dvi kryptys yra prioritetiniai Vyriausybės darbai.
PIRMININKAS. Dar patikslinu. Trumpa V. Juozapaičio replika. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, ministre, už antrą atsakymo dalį, nes aš ne apie pirmą kalbėjau, o būtent apie mokytojus, kurie šiandien ugdo ir įgyvendina jūsų planus, kurių nebus įmanoma įgyvendinti tol, kol tie mokytojai galvos taip, kaip jie galvoja. Čia yra didžiausia problema. Aš nežinau, ar tikrai kvalifikacijos kėlimas pakeis jų santykį su savo valstybe ir jų mąstymą. Mes negalime išugdyti mylinčių tėvynę moksleivių, kada juos ugdo mokytojai, kurie patys dergia savo valstybę. Čia tik komentaras.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
Gerbiamasis ministre, įdėmiai skaičiau Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, ypač tą dalį, kuri susijusi su jūsų kuruojama sritimi. Akivaizdu, kad didelis dėmesys skiriamas smurto artimoje aplinkoje prevencijai, kovai su jo priežastimis ir, deja, dažnai tragiškomis pasekmėmis.
Šiame kontekste norėčiau paklausti apie Stambulo konvenciją, smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, ir apie jos ratifikavimą. Ši konvencija, kurią Lietuva pasirašė dar 2013 metais, laikoma pažangiausia tarptautine sutartimi, kurios nuostatos aiškiai apibrėžia, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos forma. Nors konvenciją jūsų kolega ministras L. A. Linkevičius pasirašė dar 2013 metais, tačiau iki šiol Lietuva taip ir neprisijungė prie ją ratifikavusių šalių sąrašo. Atrodo, kad jūsų pirmtakės vadovaujamoje ministerijoje ratifikavimo procesas užstrigo. Turint galvoje mūsų statistiką ir problemas šioje srityje, ar jums neatrodo, kad jos ratifikavimas…
PIRMININKAS. Klauskite.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …turėtų tapti vienu iš šios Vyriausybės prioritetų? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Jungtinės Tautos buvo pateikusios rekomendacijas Lietuvai, taip pat ir dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Vyriausybė, teikdama ataskaitą, į šitas rekomendacijas atsakė teigiamai. Taigi Vyriausybė darys, kad Stambulo konvencija būtų ratifikuota. Tačiau yra labai reikalinga diskusija viduje, Lietuvoje, nes yra daug dileminių klausimų, kuriuos svarbu išdiskutuoti, o ne priešinti visuomenę. Bet manau, kad visi čia esantys ir Vyriausybė yra už tai, kad smurtas prieš moteris būtų stabdomas ir kovojama visais įmanomais būdais. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Matelis. Prašom, kolega.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti finansų ministro. Kaip žinome, bus pertvarkomas VIP lėšų panaudojimas, bus kitoks požiūris į tas lėšas. Panevėžio mokytojai yra sunerimę, kad taip pat bus kerpamas finansavimas mokyklų renovavimui. Ką galėtumėte pakomentuoti apie tai?
V. ŠAPOKA. Esate visiškai teisus, kad yra numatyta peržiūrėti formavimo principus. Šiuo atveju labai svarbu atkreipti dėmesį į regioninį aspektą. Mes negalime kiekviename rajone atnaujinti visas mokyklas, įskaitant tas, kuriose galbūt artimiausiu metu neliks moksleivių. Yra numatyta kryptingo regiono finansavimo kompleksinė pertvarka. Manau, kad galėsime tik pasidžiaugti, kad finansavimas nukeliauja būtent ten, kur jo labiausiai reikia. O visą tą pertvarką paruošus, bus galimybė tikrai sureaguoti ir atkreipti dėmesį į tas sritis, kurioms to finansavimo labiausiai trūksta.
PIRMININKAS. Klausia J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (TTF). Aš turiu klausimą gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, daugiau gal prašymas būtų.
Prieš penkis mėnesius, prieš rinkimus, jūs spaudoje, internetinėje spaudoje apie Vilniaus šilumos reikalus esate pasakę: „Tai yra viena didžiausių pasipelnymo schemų Lietuvoje per Lietuvos istoriją, tai yra atviras pasityčiojimas iš gyventojų ir teisėsaugos institucijų.“ Daugiau necituosiu. Daug gerų dalykų jūs esate pasakęs, bet sausio 24 dieną Vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį sprendimą, laimėjome bylą, neskundžiama ir galutinė. Ten yra kalbama, kad sąmoningos apgaulės būdu buvo nuskriausti vilniečiai. Vien per vieną penkmetį daugiau kaip 100 mln. eurų, tai yra keturis kartus daugiau, negu jūs tada žinojote, komisija buvo pateikusi. Apie komisiją, jos darbo nenoriu komentuoti. Noriu pasakyti, kad liko dvi savaitės iki jų išėjimo iš Vilniaus.
Vilniečiai manęs labai prašė, gerbiamasis premjere, padarykite viską, kas įmanoma, teisinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrinta, kad nors kokią dalį vilniečiai tų pinigų susigrąžintų. Dėkui. Jeigu jums tai pavyks padaryti, tai bus labai gerai, labai dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Tikrai, nors čia, aišku, savivaldybės klausimai, bet mes pažiūrėsime, kaip užtikrinti teisinėmis priemonėmis, kad tie turtiniai vilniečių interesai būtų apsaugoti. Aš atsakysiu jums.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti premjero ar vidaus reikalų ministro dėl seniūnų tiesioginių rinkimų. Komitetas yra kreipęsis jūsų Vyriausybės nuomonės. Kokie jūsų matymai dėl tiesioginių seniūnų rinkimų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Vyriausybė savo matymą pateiks išvadoje. O programų ir priemonių plane yra numatytas seniūnų rinkimų būdas, galimybė. Mes kabinete svarstėme, pasitarime, neoficialiame pasitarime, kokią formą būtų galima surasti, kaip padaryti, pirma, kad bendruomenė galėtų tikrai tiesiogiai dalyvauti rinkdama šį valstybės tarnautoją, ir kaip nepadaryti dar vienos mini savivaldybės, jeigu kalbame apie seniūno kaip politiko rinkimą, kaip funkcionuotų modelis, tam politikui davus seniūnijos rinkėjams pažadų dėl įvairiausių problemų sprendimo, neturint savo administracijos ir biudžeto. Balanso suradimas labai svarbu, nes nesinorėtų… Bent principinė pozicija, kad naujas modelis negali pareikalauti nė vieno euro daugiau, negu šiandien yra skirta šitai funkcijai išlaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Noriu leisti premjerui pailsėti truputį, o paklausiu L. A. Linkevičių, kad neprisnūstų ten. Klausykite, Europoje techtoniniai pokyčiai vėl, man atrodo, į gera. Noriu, kad jūs vertintumėte Nyderlandų rinkimų rezultatus, kur vis dėlto laimėjo tradicinė Liberalų partija. G. Vilderso partijai nepasisekė. Mano manymu, čia galima jau įžvelgti kai kuriuos pokyčius po breksito ir D. Trampo pergalės, prognozuotus į prastąją pusę. Čia jūsų vertinimą norėčiau girdėti. Tik nesakykite, kad neturite jokių komentarų tuo klausimu.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Kodėl jūs taip abejojate? Pirmiausia labai ačiū, kad pažadinote. O apskritai jūs teisus. Ir visi pasaulio lyderiai vertina tai kaip tam tikrą požymį, kad ne tik populizmas gali laimėti Europoje, ne tik radikalizmas gali laimėti. Gali laimėti ir tikrai tradicinės jėgos, jeigu imsis iniciatyvos, jeigu ryžtingai elgsis, ir čia tikrai žinia yra visiems. Ypač tiems, kuriems artėja rinkimai, ir žinome, kuriose šalyse tai yra. Tiems, kuriems neseniai praėjo rinkimai, kaip mums, pavyzdžiui, irgi toks priminimas neblogas, kad reikia imtis lyderystės ir tas vertybes, kurias išpažįstame, iš tikrųjų reikia ne tik minėti ir įvardinti, bet jas ir ginti. Iš tikrųjų ta pergalė visiems yra labai svarbi, ypač prieš Romoje netrukus vyksiantį Europos lyderių susitikimą, kur bus kalbama apie Europos ateitį. Jeigu rezultatai būtų kiek kitokie, tai būtų kur kas liūdnesnė ta diskusija. Dabar, matyt, visiems bus gera proga dar kartą apie tai pakalbėti.
Bet vis dėlto šitie rinkimai ir ypač priešrinkiminis paskutinis laikotarpis parodė, kad turime būti labai atidūs ir kitokioms nuomonėms. Aš turiu omenyje, kad dabar atsirado tokių dar didesnių plyšių arba net griovių tarp, sakysime, Turkijos ir Europos. Tie dalykai irgi nestiprina mūsų iš tikrųjų, nes mums reikia kalbėti apie iššūkius kartu su jais kovojant, su tomis šalimis, kurios svarbios regionuose. Taigi čia labai daug išvadų, bet visais atvejais, kad nedaugžodžiaučiau, tik pasakysiu, kad iš tikrųjų ši pergalė labai svarbi mums visiems, ne tik Nyderlandų liberalams.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis nori paklausti? Greitai. Prašom. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Norėjau paklausti greičiausiai aplinkos apsaugos ministro. Dėl to, kad nebuvo laikomasi temperatūrinio režimo, ir „Vilniaus vandenys“ pažeidė šį režimą, yra jau mirę trys žmonės. Ir kažkaip labai tyku, ramu. Jokios problemos – nė į prokuratūrą niekas nesikreipia. Aš manau, tikslai yra labai aiškūs, kad sutaupytų didesnius pinigus žmonių gyvybių sąskaita. Ar jūs nežadate kaip nors reaguoti į šį klausimą? Vilniaus meras gražiai šypsosi. Jam visiškai nerūpi. Lyg ir kokie nors dvigubi standartai būtų.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Bet pirmiausia klausimas yra savivaldybei. Čia yra ne Aplinkos ministerijos kompetencijos klausimas. Iš mūsų pusės reguliacinis mechanizmas sutvarkytas, ir daugiau net nežinau, ką čia komentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, gerbiami ministrai. Išties buvau pirmadienį trijuose susitikimuose Pakruojo rajone su gyventojais. Pagrindinė mintis jų tokia: gal galite atsakyti, kodėl žalieji naikina miškus, o valstiečiai kelia ūkininkams mokesčius? Čia jų tokie argumentai. Bet jeigu rimtai, tai urėdijų laukia pertvarka, kelių tarnybų, paštų filialų uždarymas, ačiū gerbiamajam R. Karbauskiui, kad laikinai sustabdė, ligoninių optimizavimas, mokyklos, vaikų mažėja. Tai, be abejo, sumažins patrauklumą gyventi kaime ir mažės darbo vietų. Keliai tragiški. Nusivylimas yra begalinis, ypač Pakruojo rajone. Gerbiamasis premjere, gal galite pasakyti vis dėlto ką nors gero, kas yra regioninė politika? Ką mes galime pažadėti? Ir galbūt aš galėčiau pretenduoti pakviesti jus į Pakruojo, Pasvalio rajonus. Nes aš tikiu, kad Vyriausybė turi kokių nors planų, kad vis dėlto tą begalinį nusivylimą regionuose…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kažkaip išsklaidytų.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal dėl tų jūsų rinkėjų lūkesčių, kodėl žalieji naikina miškus? Nei žalieji, nei valstiečiai – niekas miškų nenaikina. Atvirkščiai – šitos reformos įstatymo pakeitimo, kurio neturėjo galimybės net aplinkos ministras pristatyti, esmė yra išsaugoti mūsų miškus ir ginti juos taip, kad būtų ir dabartinei kartai gerai, ir ateičiai. Be reikalo gerbiamas R. J. Dagys mojuoja ranka. Bet tai yra vienas iš tokio nomenklatūrinio bastiono principų, kurį dabar mes sugriauname arba ne. Bet daugiau nieko negriauname. Darbo vietų nenaikiname tikrai. Valstybiniams ir privatiems miškams priežiūros, atsodinimo sąlygas užtikriname tas pačias. Kontrolės mechanizmą nustatome tą patį. Aukcionai, kurie pardavinės medieną, yra skaidrūs, aiškūs. Ir grąža, apie kurią mes kalbame, pelningumą įmonių, kurios sako, čia taigi iš biudžeto nereikalauja (dar gražiau būtų, jeigu reikalautų), turėtų duoti grąžą. Tokią grąžą, ne tokią, kokia dabar yra, bet tokią, kad bent pasiektume tos supuvusios Skandinavijos lygį, apie 90 % savo kapitalo grąžos.
Toliau dėl mokesčių. Tai visiems tas pasakyta labai aiškiai. Yra mokestinės lengvatos, nesvarbu, kokią socialinę grupę tai paliestų. Mes nuosekliai pažadėjome, kad jas peržiūrėsime, įvertinsime. Supažindinsime ir jus, kokios yra išvados, ir tada nuspręsime, ar jos turi socialinę kokią nors reikšmę, rezultatą, ar ne.
Dėl kelių. Mūsų priemonių plane yra, nežinau, gal per ambicingas uždavinys, bet kasmet mes planuojame maždaug po 500 kilometrų, jeigu pavyktų, išasfaltuoti žvyrkelių. Tvarkyti kelius. Aišku, jeigu vėl nebūsime priversti daryti tokių sprendimų, kada vienai socialinei grupei suteikdami lengvatą paimsime nuo visai visuomenei bendrų dalykų.
O dėl aplankymo, tai tikrai mielai suderintu laiku.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėčiau kreiptis į žemės ūkio ministrą, tačiau jo nėra. Gal galės pakomentuoti premjeras? Žemės ūkio ministras ketina reorganizuoti Nacionalinę žemės tarnybą, nes apie 80 visų skundų, kuriuos gauna Žemės ūkio ministerija, yra susiję su žemėtvarka. Toks pat procentas yra ir rajonuose, kurie kreipiasi į Seimo narius. Ketinama reorganizavus sugriežtinti teritorijų skyrių veiklos priežiūrą. Prašau pasakyti, kaip tai ketinate realiai padaryti? Kadangi šiuo metu rajoninių skyrių darbuotojai tuos pačius klausimus sprendžia skirtingai, traktuoja skirtingai ir kada pretendentai, savininkai apskundžia teismams, laimi, vėl jie pasižiūri iš kitos pusės…
PIRMININKAS. Klauskite, kolega!
J. BAUBLYS (LSF). …todėl norėjau ir paklausti, kaip jūs ketinate sugriežtinti rajoninių skyrių priežiūrą? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs į savo klausimą daug ir atsakymų pateikėte. Kad tikrai skirtinga praktika. Vadinasi, nėra teisinės vertikalės ir leidžiama formuotis atskiruose regionuose savai teisinei praktikai. To negali būti dėl to, kad iš esmės pasigendama centrinės institucijos labai aiškių rekomendacijų, nurodymų ir teisinio reguliavimo, kaip reikėtų kiekvienu atveju elgtis. Šitos pertvarkos, kurią daro žemės ūkio ministras, agentūra yra pavaldi ministerijai, tik tas ir yra. Pirmiausia pačius procesus padaryti, kad jie būtų greiti, labai aiškiai reglamentuoti ir bendri visoje šalyje.
Antra, spręsti tam tikrus personalijų klausimus, kurie žmonės iš tiesų nebegali toliau ten darbuotis, ir padaryti tokią struktūrą, kad ji būtų, kaip minėjau, efektyvi. Ministras, aišku, detaliau pristatys, bet bendrais bruožais aš tiek jums galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vidaus reikalų ministrui, ko gero, gal čia būtų klausimas ir premjerui. Iš tikrųjų mes nemažai dėjome pastangų dėl viešo saugumo. Aišku, ta pertvarka policijos nepasitvirtino – ir įgaliotiniai, ir tardytojai, ir panašiai… Bet pastarasis įvykis, prieš tai keletas įvykių dėl neuniformuotais policijos pareigūnais apsimetusių banditų, žulikų, vagių ir panašiai. Ar vis dėlto nereikėtų pradėti svarstyti, kad reikia panaikinti neuniformuotų policijos pareigūnų, patruliuojančių autostradose, keliuose, stabdymą. Nes gali tokių atvejų labai dažnėti. Tą mes turime, beje, šiandien aš rinkau informaciją, Rumunijoje, Bulgarijoje labai užpuolimai paaktyvėjo ir mūsų pastarasis įvykis, kada galimai policijos pareigūnu apsimetęs stabdė nusikaltėlis. Nakties metu jis negali. Bet mes turime ir su dienomis…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Noriu pirmiausia paminėti, kad nei įgaliotinių, nei tardytojų seniai policijoje nėra, tai gal milicijos laikai, nežiūrėkime į tą galą dėl įgaliotinių. Reforma, kokia ji buvo, sakyti, kad nepasiteisino, tikrai negalima sakyti. Taip, dėl prevencinio darbo yra tam tikrų klausimų.
Dabar dėl neuniformuotų. Net ir tie žmonės, kurie patruliuoja, visi yra uniformuoti, nėra nė vieno neuniformuoto, kuris patruliuotų arba stabdytų. Su tuo skaudžiu įvykiu tikrai nereikėtų sieti, kadangi tai buvo kitoks nusikalstamos veiklos modelis, nesusijęs su galimu policijos pareigūnu. Bet iš tiesų reikia pritarti, kad saugumo norisi daugiau, aiškumo norisi daugiau, policija tikrai daug deda… parodant visuomenei, kaip ji yra identifikuojama. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad mes net negalime lygintis nei su Bulgarija, nei su Rumunija pagal mūsų saugumo lygį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Navickienė. Ir paskutinis bus V. Kamblevičius. M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamam premjerui. Norėčiau, kad į šį klausimą trumpai atsakytų ir gerbiamas užsienio reikalų ministras. Dabar mes gana daug dėmesio skiriame tautinėms bendrijoms ir santykių gerinimui su tautinėmis bendrijomis. Kalbant apie opius lenkų tautinei bendrijai kylančius klausimus, norėčiau paklausti, ar nemanote, kad yra absurdiška, kai teismas priima sprendimą, kad žmonėms reikėtų išduoti pasą su dviem įrašais, o tuo tarpu jie grįžta iš Migracijos departamento gavę imperatyvų nurodymą sulietuvinti savo pavardę? Ar jūs palaikytumėte iniciatyvą įteisinti trijų raidžių – w, q ir x rašybą varduose ir pavardėse? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Aš gal pradėsiu. Klausimas nėra lenkų tautinės mažumos. Tos paminėtos raidės liečia ir kitų tautybių žmones, kurie negali savo pavardės užrašyti originalo kalba, kokia jų pavardė iš tikrųjų yra. Matyt, Migracijos departamentas elgiasi pagal teisės aktų reikalavimus ir kitokio sprendimo priimti negali. Teismų sprendimai teisinio reguliavimo nepakeičia ir nesukuria. Jūs esate labai teisi, šitą sprendimą reikia padaryti čia ir surasti tokį sprendimą, kad vieną kartą galėtume padėti tašką. Aš galiu pasakyti asmeniškai, kaip Seimo narys, būčiau už tai.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Nežinau, nėra susisiekimo ministro, tai turbūt premjeras… Jau išeina.
PIRMININKAS. Premjeras turi susitikimą.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Nesvarbu, kas nors atsakys. Minėjo, kad 500 kilometrų asfaltavimo kelių. Pernai šito plano nepadarėm, šiandien yra kovo 16 diena, saulė ridinėjasi jau tris savaites ir niekas jokių darbų nedaro. Kodėl nedaro, kas gali atsakyti, kodėl nedaro? (Balsai salėje)
V. ŠAPOKA. Kadangi premjeras išskubėjo, tai atsakysiu aš. Taip garsiai pareikšti, kad nieko nedaroma, manau, būtų per drąsu. O kalbant už susisiekimo ministrą, manau, kad buvo imtasi daugybės žingsnių, kad būtų galima kelius tiesti žymiai pigiau, negu tai buvo daroma anksčiau, ir išnaudojant tas lėšas, kurios buvo skirtos, padaryti žymiai daugiau. Manau, kad kryptis yra teisinga, ir paspartinus tuos realius darbus tą rezultatą bus galima pasiekti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nešūkaukime iš vietos! Mes Vyriausybės pusvalandį baigėme, patys sutrumpinome. Ačiū Vyriausybės nariams. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Prašom, kolege.
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-446 (svarstymas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar bus Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ svarstymas. Pagal svarstymo reglamentą – diskusija. Kviečiu T. Langaitį. Gerbiami kolegos, turime susitarti, kiek laiko skiriame diskusijai, nes užsirašė septyni Seimo nariai. (Balsai salėje) Pusvalandis tinka? Vadinasi, fiksuojame nuo to, kai pradeda kalbėti T. Langaitis, pusės valandos reglamentą diskusijai. Tas Seimo narys, kuris individualiai išeina diskutuoti – penkios minutės, jeigu frakcijos vardu – septynios minutės. Prašau. T. Langaitis. Į tribūną. Nenorite jau? Diskusijoje atsisako dalyvauti. Kviečiu A. Skardžių. Irgi nėra. R. Morkūnaitė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų šiandien toks audringas mūsų posėdis, karštas, daug įvairių klausimų. Vienas iš jų, apie kurį kalbame dabar. Iš tikrųjų palaikau būdą, kurį siūlėme nuo pat pradžių, – pradėti tyrimą, kuris leistų susipažinti su visa VSD medžiaga ir galbūt išplėstų atskleidžiamų susijusių politikos pareigūnų ratą. Tai vestų į apkaltą ne tik ponui M. Basčiui, bet ir pasiūlytų mums visiems daugiau skaidrumo.
Madinga kalbėti, kad turime atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos. Tą ne sykį yra paminėjęs ir gerbiamas A. Skardžius, tačiau turime kalbėti konkrečiai. Mes žinome, kad tarp mūsų gali būti žmonių, kuriems daro įtaką Rusijos politikai, Rusijos suinteresuotos grupės. Rusijos įtaka skleidžiasi per konkrečius pareigūnus tiek Seime, tiek, matyt, ir kitose mūsų struktūrose. Man yra gėda, kad net Seime šitą įtaką mes jaučiame, ir todėl esu už visišką skaidrumą. Seimas turi eiti tuo keliu, kuris leistų mums pamatyti visą vaizdą. Kviečiu kolegas balsuoti atsakingai, kad Seimas netaptų stogu galimai prieš Lietuvos interesus Rusijos naudai veikiantiems politikams. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nors buvau prieš tai paskelbusi, kad kalba A. Skardžius, jis kalbėjosi su ministru, gal leisime jam dabar kalbėti ir paskui T. Langaičiui taip pat leisime kalbėti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Čia mano kolegė turbūt paliko raštą…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau. Gerbiami ministrai ir Seimo nariai, kurie norite su ministrais pabendrauti, prašome išeiti už Seimo salės durų! Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties parlamento istorijoje turbūt pirmas atvejis, kada parlamentarui bandoma inicijuoti apkaltą dėl to, kad jam neišduota pažyma galimai dėl kažkokių galimų grėsmių, kad jis neišduotų kažko. Palaukite, ar mes kandidatuodami į aukščiausią valstybės instituciją, į nepriklausomą demokratinės valstybės instituciją prieš tai turime užpildyti pažymas? Galbūt, galbūt tai yra priimtina kokioje nors nedemokratinėje valstybėje, bet nepriklausomoje Lietuvoje dvidešimt septintaisiais metais jos gyvavimo tokie dalykai turbūt yra nesuprantami, nesuvokiami ir turbūt dar apie tai bus daug kalbama. Kad būtų užimtos tam tikros pareigos, galbūt tai galima kvestionuoti. Aš nekalbu apie pažymos turinį, aš kalbu apie precedentą.
Štai mes šiandien sveikinome tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus. Lankantis mūsų frakcijoje ir diskutuojant su jais paaiškėjo, kad pats parlamentas nesusitvarkė teisinio reglamento ir kenčia dėl to, kad nėra reglamentuota jokia apeliacine tvarka… į pažymų turinį apie politiko, kurį kaip musę galima užmušti laikraščiu, reputacijos sugadinimą. Kaip jau minėjau, iškeliavo anapilin anksčiau buvę kolegos Seimo nariai, kurie buvo linksniuojami juoduosiuose sąrašuose. Tai kuriuo keliu, brangieji, mes einame? Atsikvošėkime ir nebūkime šventesni už patį popiežių.
Galėčiau vardinti tikrai daug visokiausių abejotinų sandorių. Šiandien yra įregistruota keletas iš jų Seimo nutarime prašant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ištirti tikrai rimtus sandorius, kurie jau iš esmės padarė žalą valstybei, jos saugumui, nacionaliniam interesui, bet nė viena valstybės institucija kažkodėl nedrįso net pajudinti šių klausimų. Dabar viskas atsisuko prieš parlamento narį, kuris negavo pažymos.
Galbūt nesimėgaukime kaip tos piranijos tuo kraujo lašu ir neteiskime savo artimo, bičiulio, parlamento nario, tiesiog išnagrinėkime net ir konstitucingumo prasme parlamentaro statusą, parlamentaro nepriklausomumą ir jo pareigą gauti iš kokios nors tarnybos, kad ir labai svarbios, kokią nors pažymą. Gal kalbėkime apie pažymos turinį, apie padarytą žalą valstybei? Tada atsakomybė, be abejo, yra neišvengiama, bet šioje stadijoje, aš manau, tikrai yra nesąžininga net dėl priesaikos, kurią jūs kiekvienas davėte padėję ranką ant Konstitucijos. Vadovaukimės Konstitucija! Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Tada kviečiu T. Langaitį.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dūmų uždanga pakilo kalbant gerbiamam A. Skardžiui. Turbūt kolega nesuprato ir pats, ką tiksliai norėjo pasakyti. Tiesiog sukelti abejonių.
Šiandien turime svarbų sprendimą išties neleisti paslėpti už vienokios ar kitokios dūmų uždangos kolegą dėl galimai netinkamo elgesio ir atliktų veiksmų, kurie galimai padarė žalą valstybei ar kėlė rizikų. Tam mes turime sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kad plačiu spektru ištirtume VSD nurodytas veiklas, faktus, pažiūrėtume, ar atrasime dar daugiau objektų ir subjektų, susijusių su šitomis veikomis, ir tada susidarysime vaizdą. Turėdami visą informaciją, galėsime nuspręsti, ar yra pagrindas apkaltai, ar nėra pagrindo apkaltai. Tada spręsime dėl apkaltos kiekvienas pagal savo sąžinę ir vadovaudamiesi laisvu mandatu. Nepasiduokite manipuliacijoms ir bandymams pridengti kolegą. Dirbkime komisijose, ar tai bus viena, ar dvi, ar vienu, ar kitu formatu. Mes siūlome dirbti maksimalia apimtimi, ištirti visą laikotarpį galimų veikų ir išties turint visą informaciją visiems kartu siūlau priimti sprendimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tikro labai keistai šitas klausimas kilo ir aš į visas šitas konservatorių iniciatyvas žiūriu daug plačiau. Šiandien pagrindinis tikslas – suskaldyti valdančiąją daugumą, suskaldyti pačius valstiečius ir kaip nors destabilizuoti padėtį valstybėje. Todėl vakar taip greitai ryte sudarytoje darbotvarkėje nebuvo šito klausimo. Pirmą kartą, kiek esu Seime (jau tuoj bus daugiau nei 25 metai), staiga po pietų atsiranda klausimas ir reikia M. Bastį… Pateikimas, svarstymas, priėmimas ir apkalta M. Basčiui.
M. Bastys tikrai ne pirma kadencija Seimo narys. Paprašiau pertraukos frakcijos vardu. Seimas nubalsavo, kad būtų pertrauka.
Kodėl prašiau pertraukos? Man norėjosi su kitais Seimo nariais papildyti šį nutarimo projektą tikrai labai svariais klausimais. Aš manau, dar gal priėmimo stadijoje papildysiu ir pono A. Kubiliaus bendradarbiavimu su rusų kompanija „Dujotekana“. Ir liberalai buvo finansuojami, ir konservatorių įsteigti institutai buvo finansuojami „Dujotekanos“, ir ne kartą buvo susitikęs A. Kubilius (ir ne tik A. Kubilius) su „Dujotekanos“ atstovais. Bet kodėl čia jiems nei apkaltų, nei nieko?
Antras dalykas. Pažiūrėkite, Seimas buvo sudaręs komisiją ir vertino visą Konservatorių partijos veiklą. Taigi aiškiai įvardino – tai partija, artimai susijusi su teroristinėmis organizacijomis. Ne komisija patvirtino, o Seimas patvirtino. Dabar teroristinės organizacijos nariai, susiję, gali gauti pažymas ir laisvai teisti kitus. Kokioje mes čia valstybėje, mielieji, gyvename?
Antras dalykas. Aš galiu su V. Putinu susitikti ir aš neišduosiu Lietuvos. Ir su A. Lukašenka galiu susitikti. Jūs gyvenote komunistinėje valstybėje ir buvote Komunistų partijos nariai, ideologai buvote. Ir ponų konservatorių ne vienas buvo ir prokurorai, visokie buvo Seimo nariai. Ką jūs darote?
Svarbiausia – darbai ir ką susitikęs žmogus su vienu ar kitu pareigūnu nuveikė. Ar jis bloga padarė valstybei? Jūs šnekate, kad tik kalbėtumėte. Tris, keturias kadencijas ponas M. Bastys buvo patriotas, dabar jau jis pagal kažkokią pažymą yra tautos išdavikas, o pažymos dažnai irgi yra politizuotos. Pavyzdžiui, aš negaliu pasitikėti tokiu departamentu, kuris kartu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis šešerius metus tampė dar nepilnametę gerbiamą E. Kusaitę, įtarinėjo kaip didžiausią teroristę. Jie bendradarbiavo. Aš turiu net išrašus iš teismų, kaip Lietuvos saugumo departamentas bendradarbiavo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kad nuteistų ar apkaltintų šitą mergaitę, kaip jie pataikavo Maskvai. Mes žinome jų istoriją.
Taip pat Seime protestavau, kad nebūtų Saugumo departamento vadovas KGB rezervistas, bet, deja, konservatoriai palaikė. Jiems buvo fainas žmogus. Aš badavau, 30 dienų nevalgiau. Negali tos institucijos žmogus, kuris mane ir tautą trėmė, kalino, jis šiandien vadovauja Lietuvos saugumui.
Jūs taip pat prisiminkite pono K. Braziulio, pono V. Damulio – tų, kurie liudijo Lietuvai… Kur šiandien yra Saugumo departamento pareigūnai? Jie šiandien bedarbiai, tautos patriotai. Pasakyta: jūs irgi būsite patriotai ir iš jūsų bus pasityčiota. Jums autoritetas Lietuvos nacionalinio saugumo departamentas?
Aš jau kalbėjau, prisiminkite V. Pociūno žūtį. Taigi tas karininkas išaiškino, kam atiteko Jungtinių Amerikos Valstijų skirti pinigai. Baltarusijos opozicijai. Už tai išsiuntė į Baltarusiją, ten apšmeižė, kad per langą šlapinosi, iškrito ir žuvo. Bylos nėra. Tyrimo nėra. Tie pinigai iššvaistyti.
Saugumo departamentas tik šiuo metu, keletą metų pradėjo mažiau politikuoti, bet, manau, šita pažyma tikrai yra rimtas politikavimas. Man gaila, kad valdantieji pasiduoda šitam politikavimui, kurį nuolat palaiko žiniasklaida, ir priima tokius sprendimus. Aš manau, jeigu jūs pritarsite šitiems dviem siūlymams, kuriuos surašė grupė Seimo narių, kur ištirsime konservatorių ryšius, priimtus nutarimus ir padarytą milijardinę finansinę žalą valstybei…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega! Viskas!
P. GRAŽULIS (TTF). …tai balsuosiu už šitą projektą, o jei ne, balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia vienas toks keistas žmogus sakė, kad vardan Lietuvos 30 dienų nevalgė. Ar galėtų vardan tos Lietuvos tris dienas nešnekėti su tokiais prakeiksmais visiems kitiems?
Aš, atvirkščiai, noriu parodyti pavyzdį šiandien ir nieko blogo apie M. Bastį nepasakyti (tiesa, jo salėje aš nematau), nes neturiu pagrindo ką nors bloga sakyti. Noriu pasakyti tiek A. Skardžiui, tiek P. Gražuliui – neorganizuojame mes apkaltos, mes formuojame laikinąją tyrimo komisiją, kad išanalizuotų ryšius, galinčius kelti grėsmę, ar tokie ryšiai kelia grėsmę, ar nekelia, ir tik dėl galimybės inicijuoti apkaltą, tuo tarpu štai yra kita iniciatyva, kai iš karto griebiasi apkaltos. Tai kalk, Petrai, prie kryžiaus ne mus, o kitu atveju kalbėt vėl eik į tribūną, jeigu negali patylėti.
Mano manymu, einame civilizuoti keliu, tuo labiau kad Valstybės saugumo departamentas savo išvadoje yra parašęs, kad „jeigu reikės, pateiksime papildomai informacijos, tarp jos ir įslaptintos, slaptos informacijos“. Seimas negali likti nuošalyje, nereaguoti į tuos žodžius, jeigu yra sakoma „Yra dar informacijos.“ Ji rimta, nerimta, sėskime, analizuokime. Laikinoji tyrimo grupė tegul išanalizuoja. Sąžiningai pasakysiu, aš norėčiau, kad pasakytų ir nustatytų, kad M. Basčio ryšiai nekelia grėsmės Lietuvai, ir tuo istorija baigtųsi, ir nereiktų pereiti prie apkaltos. Tikrai nesergu jokiomis manijomis, kad reikia ištaškyti, išgainioti vien dėl to, kad kitokiai politinei jėgai priklauso.
Tačiau sąžiningai, kita vertus, pasakykime, kad yra skandalas, jeigu vienas iš Seimo vadovų negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Man asmeniškai tai kelia susirūpinimą ir nerimą, todėl aš manau, kad šita komisija turi pradėti darbą. Norėčiau, kad būtų geras rezultatas, pozityvus visam Seimui, nes priešingu atveju, jeigu bus nustatyta, kad tie ryšiai kelia grėsmę, tai yra šešėlis ir Seimui. Nekalbu sąmoningai apie politines partijas, tačiau visi gali sakyti – štai, ten kažkas kažką. Petras jau dabar sako – kažkas kažką ten turi, su „Dujotekana“ susitikinėja ir panašiai. Aš žiūriu normaliai, pabandykime šį darbą padaryti, sukurkime komisiją, pradėkime tirti. Kuo baigsis? Pasižiūrėsime.
Kita iniciatyva, kai kalbama apie apkaltą. Kadangi aš ten nekalbėsiu, tai iš karto pasakau, man keisčiau atrodo, kad neanalizuokime, o iš karto pasakykime, kad einame apkaltos link. Tai toks, mano manymu, yra skirtumas štai šių dviejų iniciatyvų. Galbūt jos ir gali eiti lygiagrečiai, bet žiūrėkime, jeigu kiti iniciatoriai iš karto kalba apie apkaltą, teoriškai gali atsitikti taip: kitą savaitę M. Basčiui skelbiama apkalta ir niekas tada nebeanalizuos, ta komisija, kurią šiandien siūlau sudaryti, nebetirs jokių galimų ryšių. Šiokios tokios logikos trūksta, galbūt gali dirbti ir abidvi komisijos lygiagrečiai, bet žiūrėkime, kad neatrodytume juokingai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Aš tiesiog norėjau pasakyti kelis žodžius iš savo, kaip diplomato, patirties. Mes, svarstydami tokius klausimus, neturėtume užmiršti, kad kiekvienas mūsų sprendimas ir žodis yra sekamas užsienio partnerių. Štai ką tik šiame balkone buvo Izraelio vicepremjeras, kiekvienas žodis sekamas mūsų transatlantinių partnerių. Artėja labai rimti sprendimai, artėja NATO samitas, mes nežinom, kaip iš tikrųjų tas pasaulis susiklostys, koks jis bus perdalintas. Mūsų patikimumas yra labai svarbus, todėl norėčiau paprieštarauti ponui A. Skardžiui, tai nėra vieno Seimo nario klausimas ar vienos pažymos klausimas. Aš norėčiau pritarti ponui E. Gentvilui, čia net nėra nei kairė, nei dešinė, čia yra šito Seimo reputacijos klausimas, ar mes sugebame priimti suverenius sprendimus, ar mes sugebame priimti sprendimus, kuriems niekas nedaro įtakos. Tada mes galėsime atrodyti patikimai, prašyti partnerių apsaugos, gynybos ir ko tik nori. Bet jeigu mums daroma įtaka, tai yra visai kitas reikalas. Todėl būtų labai gerai sudaryti tą komisiją ir nusiplauti tuos galimus įtarimus, kurie dabar kyla. Labai prašau visų balsuoti ir pagalvoti apie bendrą visų mūsų atsakomybę už šitą valstybę, ne už vieną narį, ne už vieną pažymą. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir paskutinis – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome gana svarbų klausimą. Jeigu yra kitos valstybės paveikiamų asmenų parlamente, o jie dar eina aukštas pareigas, tai valstybė gali būti stipriai paveikiama, mes galime turėti rimtų problemų. Tai tokį dalyką palikti netyrinėtą būtų nedovanotina.
Pasitikėti Rusija, savo didžiąja kaimyne, mes neturime pagrindo, nes Rusija nebepasitiki jau daugelis pasaulio valstybių, dėl Rusijos kilo skandalas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra abejojama, ar Rusija nedarė įtakos prezidento rinkimams. Vokietija perspėjo Rusiją, kad jinai nesikėsintų į rudenį vyksiančius parlamento rinkimus. Lygiai taip pat ir kitos valstybės perspėja Rusiją, kad mažiau kištųsi į jų politinius procesus. Valstybės net neabejoja, kad Rusija Europoje labai aktyviai kišasi į tų valstybių politinius procesus ir daro įtaką ir jų politikams. Tai tokios abejonės nėra.
Štai kada Valstybės saugumo departamentas, kuriam yra pagal pareigas priskirta sekti šiuos procesus, pasako labai aiškiai, kad M. Basčiu negalima pasitikėti ir jie neteiks slaptos informacijos jam, ir įvardina aplinkybes dėl ko, tai yra skandalingas dalykas. Tirti ar netirti, šio klausimo net nebegali būti, mes privalome tikrai pasielgti taip, kad šitos aplinkybės būtų tiriamos. Jos tikrai gali būti tiriamos ir vienos, ir kitos komisijos.
Dabar P. Gražulis rūpinasi, kad būtų tiriamos ir kitos aplinkybės. Be abejo, visų kitų asmenų, jeigu tokių čia būtų, reikėtų irgi ištirti. Aš pritariu jam tikrai, jeigu taip būtų, tai čia net abejonių nekyla. Bet mes turime vieną atvejį, tai šitą atvejį irgi turbūt, Petrai, reikėtų tirti? Tai tirkime tai, ką konkrečiai šiandieną turime, o ne tas spėliones, kurios yra tik spėlionės.
Kolegos, tikrai paveskime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tirti M. Basčio situaciją, sudarykime specialiąją komisiją tirti, laikinąją komisiją tirti jo atvejį ir nebegaiškime…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Labai ačiū, kolegos. Labai laiku suspėjome, pats tas. Dabar svarstyti yra įregistruoti siūlymai dėl šio Seimo nutarimo. Pirmiausia yra A. Širinskienės dėl 1 straipsnio. Prašau, Agne.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog norėčiau padėkoti Seimo nariui A. Anušauskui, kuris taip pat įregistravo pasiūlymą dėl 1 straipsnio, ir tiesiog paprašyčiau kolegų balsuoti už Seimo nario A. Anušausko pasiūlymą. Savąjį aš atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiama A. Širinskienė atsiėmė. Tai tada dėl 1 straipsnio yra registruotas A. Anušausko pasiūlymas. Prašau pateikti. Gerbiamas Anušauskai, pateikite siūlymą!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlymo esmė yra pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, suteikiant laikinosios komisijos įgaliojimus. Aš tiktai pabrėžiu, kuo skiriasi. Vis dėlto čia daugiau nieko keisti iš esmės nereikia, tiktai laikinosios komisijos įgaliojimų suteikimas suteikia galimybes kviestis asmenis, imti jų pasižadėjimus sakyti tiesą, kaip sakoma, nenuslepiant informacijos. Ir tyrimo pabaigoje daromos išvados, kurios gali liesti rekomendacijas valstybės institucijoms, kad tokios situacijos nesikartotų ir t. t. Tai yra ne dėl vieno, nebūtinai tiktai į vieną asmenį orientuotos tos išvados, jos gali turėti ir kokias nors institucijoms adresuotas rekomendacijas. Todėl aš tiesiog kreipiuosi dar kartą, čia mūsų Seimo praktika, kad komitetui pavedama kartu suteikiant laikinosios komisijos įgaliojimus.
PIRMININKĖ. Dėl pasiūlymo vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate gerbiamojo A. Anušausko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Taip, balsavo 105 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 17. Taigi, 1 straipsnio pataisai su A. Anušausko siūloma redakcija (dar kartą ją perskaitau): „Pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – Komitetas) atlikti tyrimą dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui, suteikiant Komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“… Kadangi, gerbiamieji kolegos, A. Širinskienė atsisakė šito savo siūlymo, bet 1 straipsnio preambulėje buvo A. Širinskienės išbrauktas sakinys „Laikinosios tyrimo komisijos“, tai jeigu mes priėmėme dabar šį A. Anušausko siūlymą suteikdami komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus, todėl pavadinimas turėtų būti toks: „Dėl Seimo pavedimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“. Tokia būtų 1 straipsnio redakcija.
Bet yra gauta dar nemažai pasirašiusių Seimo narių A. Skardžiaus, P. Gražulio, A. Butkevičiaus, kitų neskaitau, 1 straipsnio redakcija, bet mes jau apsisprendėm didele dauguma balsuodami, todėl šito klausimo jau nebereikia iš naujo svarstyti. (Balsai salėje) Todėl, kad jau Seimas apsisprendė balsuodamas dėl šitos redakcijos. (Balsai salėje)
Toliau A. Širinskienės siūlymai dėl 2 straipsnio. Prašau. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi mes jau priėmėme sprendimą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui patikėti laikinosios komisijos funkcijas, būtų nuoseklu pritarti mano pasiūlymui išbraukti komisijos sudėtį, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau turi savo sudėtį.
PIRMININKĖ. Dėkui. P. Gražulis, pritariantis A. Širinskienės pataisai. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji posėdžio pirmininke, tai yra grupės Seimo narių pasiūlymai, jūs pirmą kartą vėl net neteikėte jų svarstyti svarstymo stadijoje. Taip, mes svarstėme vieną pasiūlymą gerbiamojo Seimo nario M. Adomėno, ne M. Adomėno, A. Anušausko pasiūlymą, bet, aš manau, yra ir kitų Seimo narių grupės siūlymas. Taip pat mes jį turime apsvarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Skardžius – prieš siūlymą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų dėl preambulės mes siūlėme išplėsti ir išplėtimas yra būtent toks: „Dėl Seimo pavedimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui“, ne tik vieną poną M. Bastį, atsiprašau, ten siūlyme yra išdėstyta, bet būtent išplėsti. Tegul tai būna specialusis statusas. Ponas A. Anušauskas teikia dėl specialiojo statuso, aš visiškai pritariu tam, tačiau išplėtimas, be M. Basčio, mūsų preambulėje yra platesnis.
PIRMININKĖ. Dabar balsuojame dėl A. Širinskienės siūlymo dėl 2 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta A. Širinskienės siūlymui dėl 2 straipsnio redakcijos.
Dabar 3 straipsnyje iš esmės irgi yra tik korekcija pagal A. Širinskienės 2 straipsnio mūsų balsavimą, tai aš siūlau bendru sutarimu pritarti 3 straipsnio siūlymui.
Dabar 4 straipsnis. Atsižvelgiant į 1 ir 2 straipsnių redakciją 4 straipsnyje vietoj „komisijos“ atsiranda „komitetas“. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į jūsų pirmininkavimą. Grupės Seimo narių pasiūlymų jūs net neteikėte svarstyti. Kadangi apsisprendė dėl vieno A. Širinskienės pasiūlymo, tai jūs neteikėte kitų pasiūlymų. Jūs privalote teikti ir kitus Seimo narių užregistruotus pasiūlymus. Tegul Seimas apsisprendžia ir dėl preambulės, ir dėl kitų siūlymų.
PIRMININKĖ. Reaguodama į gerbiamojo P. Gražulio pasisakymą galiu tik pasakyti, aš pati jokių vienvališkų sprendimų nepriimu, taip apsisprendė Seimas balsuodamas dėl A. Širinskienės siūlymo. (Balsai salėje) Jeigu Seimas vieną kartą apsisprendė tuo pačiu klausimu, tai nors ir yra dėl to paties klausimo kitų siūlymas, jūs patys suprantate, kad antrą kartą Seimas jau dėl to paties nebalsuos, nes jis savo valią išreiškė. Todėl aš ir neteikiau balsuoti ir toliau svarstyti. (Balsai salėje) Taip, prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, visą laiką demokratiniame parlamente galima paskelbti dėl preambulės alternatyvų būtent balsavimą, pristatant ir kitai pusei, o ne taip, kad jūs pateikiate kaip patyrusi pirmininkė tam tikrą poziciją ir tada kvestionuojate. Pavyzdžiui, dėl 4 straipsnio taip pat yra 13 Seimo narių, jeigu jums svarbūs tie Seimo nariai parlamente, įpareigoti komitetą. Mes siūlome išplėsti įpareigojimą komitetui savo siūlymais. Mes nekvestionuojame M. Basčio ir taip toliau, mes tiesiog siūlome papildomus komitetui klausimus. Tad, miela pirmininke, leiskite juos pristatyti ir Seimas apsispręs dėl papildomų klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs visai teisus, bet A. Širinskienė šio klausimo dar net nepristatė ir mes nebalsavome. Kai Seimas apsispręs balsuodamas dėl A. Širinskienės, tada bus viskas aišku ir aš žinosiu, ką daryti toliau. Dabar aš prašau A. Širinskienę pristatyti pataisą dėl 4 straipsnio, kurią jūs įregistravote.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi mes jau apsisprendėme komitetui paskirti komisijos funkcijas, yra natūralu, kad įgaliojimai turi būti suteikiami komitetui, todėl aš savo pasiūlyme dėl 4 straipsnio ir siūlau išbraukti žodį „komisija“, pridėti žodį „komitetas“.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas už tokį siūlymą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš palaikyčiau tokį siūlymą ir dar kartą pabrėšiu. Čia pateikiama, jeigu matote tekstą, klausimai, kurie yra šiame siūlyme, taip pat jie nėra keičiami. Aš čia nematau jokių prieštaravimų Statutui. Jeigu mes apsisprendžiame dėl tokio varianto balsuodami, tai aš manau, kad apsisprendžiame ir dėl turinio.
PIRMININKĖ. Dabar balsuojame dėl 4 straipsnio pataisų ir A. Širinskienės siūlymų.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 93, prieš nėra, susilaikė 8. 4 straipsnio redakcija, pritariant A. Širinskienės siūlymui.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Pirmą kartą parlamento istorijoje aš pritariu A. Širinskienės siūlymams, bet aš pritariu ir kitų Seimo narių papildymui. Jūs jų net neleidžiate pristatyti pirmininkaudama! Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad beliko kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Jūs pirmą kartą gyvenime grupės Seimo narių pristatytų pataisų, pasiūlymų net neleidžiate pristatyti!
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų valia kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl mano neetiško pirmininkavimo, aš nieko prieš. Tai yra ne pirmas kartas, kiek aš esu Seime, visada taip yra. Ir tai yra mūsų statutinė praktika. Jeigu vieną kartą Seimas balsuodamas, pažiūrėkite, 98 Seimo nariai… (Balsai salėje) Aš pagal straipsnius. (Balsai salėje: „Leiskite pastabą pristatyti, o jūs galite nebalsuoti už jį.“) Palaukite, tik nereikia nervintis. Ko mes čia dabar nervinamės? Be nervų. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, jeigu jūsų pasiūlymuose būtų žodis „papildyti“, mes irgi balsuotume už, o ten yra žodis „pakeisti“. O mes sprendimą jau priėmėme.
PIRMININKĖ. Dabar… (Balsai salėje) Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tik prašau nenutraukti mano replikos. 13 Seimo narių, kurie spėjo per trumpą laiką, trijų valandų, suformuluoti siūlymus, siūlo pavesti komitetui nustatyti, kokios partijos ir ar atskiri asmenys, Seimo nariai 2008–2016 metais gavo tiek viešą, tiek neviešą finansinę paramą iš su Rusijos Federacija siejamų įmonių ar per jų tarpininkus. Įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams ir kokią įtaką bei žalą dėl to galėjo patirti Lietuvos valstybė. Nustatyti ir išsiaiškinti, kiek ir kokios Rusijos Federacijos įmonės tiesiogiai ar per tarpininkus įgyvendino ir šiuo metu vykdo Lietuvai svarbius strateginius objektus ir ar politikai, Vyriausybės atstovai turi įtakos šių sprendimų priėmimui ir sutarčių pasirašymui. Ištirti, ar buvęs Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius ir energetikos viceministras, tuomet ėjęs Ignalinos atominės energetikos valdybos pirmininko pareigas, pasirašydami 2011 m. gruodžio 21 d. tolesnių veiksmų ir ketinimų protokolą, de facto sukurdami nepakeičiamą precedentą derybose dėl 55 plius 17,9 mln. eurų papildomo mokėjimo rangovui „Nukem“, kurie dar 2009 metais įgijo Rusijos įmonės „Atomstroyexport“ tapo jos nuosavybe… Priimdami šį sprendimą, ar tuometinės Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai nebuvo veikiami „Nukem“ atstovų, ar negavo iš jų atlygio bet kokia forma, ar neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitų asmeninių paskatų. Ištirti, ar „Klaipėdos nafta“, sudarydama sutartį su Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ įmone LITASCO 2001 m. rugpjūčio 29 d., kuria perleido valdyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalį, netenkino Rusijos strateginių interesų. Kokius įsipareigojimus šia sutartimi prisiėmė valstybės valdoma įmonė „Klaipėdos nafta“? Kokių tikslų siekė Rusijos įmonė Lietuvoje, mokėdama, tačiau nesinaudodama AB „Klaipėdos nafta“ talpomis ir kita infrastruktūra? Kokius nuostolius per trejų metų šios sutarties galiojimo laikotarpį patyrė „Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybinis Klaipėdos jūrų uostas dėl pervežimų ar perkrovimų praradimo? Ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovas R. Masiulis…
PIRMININKĖ. Kolega, dvi minutės seniai pasibaigė, aš kantriai klausau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …pasirašydamas šią sutartį, turėjo Ministro Pirmininko A. Kubiliaus, energetikos ministro A. Sekmoko įgaliojimus? Ar AB „Klaipėdos nafta“ (tuoj baigiu, pirmininke) vadovas R. Masiulis pasirašydamas šią sutartį, turėjo leidimą dirbti su slapta informacija? Kada šis leidimas jam buvo išduotas? Ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovui R. Masiuliui, Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui, energetikos ministrui A. Sekmokui dėl šios sutarties sudarymo nebuvo daroma įtaka Rusijos kompanijos LITASCO atstovų, Rusijos specialiųjų tarnybų? Ar už savo sprendimus negavo atlygio bet kokia forma? Ar neviršijo savo įgaliojimų, nepadarė žalos valstybei?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jau turiu jus nutraukti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš suprantu, pirmininke, jums nepatogu tai girdėti.
PIRMININKĖ. Viskas patogu, aš Statuto žiūriu. A. Anušauskas. Trumpos replikos, nutrauksiu momentaliai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pareiškimams yra, manau, kitas laikas ir juos galima perskaityti posėdžio gale. Šiuo atveju, jeigu jūs buvote numatę tiesiog pakeisti pavadinimą, preambulę, visus klausimus jūs vadinate papildymu. Registruokite tiesiog visiškai naują teisės aktą ir mes jį svarstysime.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji socialdemokratai, koalicijos partneriai, jūs patys užkirtote kelią atsakyti į tuos klausimus. Jums tik reikėjo įrašyti vieną žodį „papildyti“, bet jūs kažkodėl norėjote sukeisti. Dabar turite, ką turite.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, viskas. Agne Širinskiene, aš kreipiuosi į jus. 5 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 5 straipsnio argumentai yra tie patys. Kadangi komisijos funkcijos yra pavestos komitetui, tai tiesiog nustatydami terminus mes turėtume parašyti, kad komitetas iki šių metų balandžio 14 d. pateikia išvadas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate A. Širinskienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo su pataisomis, dėl kurių mes jau balsavome. Atsiprašau, čia dėl 5 straipsnio mes pritarėme.
Dabar po svarstymo dėl viso vienas – už, vienas – prieš. T. Langaitis – už. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad iš tikrųjų rastas saliamoniškas sprendimas. Artėjame prie teisingo ir gana protingo kompromiso. Pritarkime jam ir eikime dirbti kitų darbų.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai aš su didžiausia pagarba visą laiką žvelgiau į jus, bet negalima taip elgtis parlamente, važiuoti buldozeriu per ražienas, per ramunes galbūt. Tačiau mūsų siūlymas buvo… (Balsai salėje) (Juokas) Mūsų siūlymas buvo ne per Ramūną, o per ramunes. Mūsų siūlymas būtent ir buvo papildyti, išplėsti, kad būtų atsakyta į visus klausimus, kad, sakykime, komitetas pats gali tą dalyką išplėsti, bet buvo iš principo neleidžiama net pristatyti. Tai aš neįsivaizduoju demokratiško parlamento. Aš tikiuosi, kad mes neprieisime iki tos stadijos, kad reikės užimti tribūną ir imtis imtynių dėl jos užleidimo. Tai būtų jau, sakykime, padėtas taškas 27 metų Lietuvos parlamentinėje istorijoje. Todėl, gerbiamoji pirmininke, aš siūlyčiau sudaryti redakcinę grupę galų gale ir papildyti tą nutarimą. Šiandien jo nepriimti, o papildyti, jeigu įvyko tam tikras dėl trijų valandų pertraukos skubėjimas, čia dar Miškų įstatymas buvo. Būtent, pritariant mūsų koalicijos partneriams valstiečiams, būtų išplėstas tas tyrimas. Aš suprantu. Suprantu ir poną V. Baką, kurio išklausiau čia daug priekaištų. Paprašyčiau poną V. Baką savo iniciatyva ištirti dar vieną dalyką, kodėl mes 88 mln. permokėjome už bokserius, kurie Vokietijai tuo pačiu metu kainavo 4 mln. dolerių, o mums kainavo 5 mln. dolerių. Tai yra vieša informacija. Išsiaiškink, ar čia mūsų nacionalinio saugumo stiprinimas, ar silpninimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tai siūlyčiau tikrai temperatūrą sumažinti, nes kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę. Mes vadovaujamės Statutu, ir tik Seimas savo balsų dauguma nusprendžia, koks tekstas, kokie siūlymai, ir Seimas apsisprendė balsų dauguma taip, kaip apsisprendė. Replika po balsavimo – gerbiamasis V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ponui A. Skardžiui noriu pasakyti, kad iš tikrųjų galima registruoti atskiras pataisas ir ištirti viską, ko jūs neištyrėte per visas savo kadencijas.
Ir antras pasiūlymas būtų. Jūs, ko gero, pasodinkite savo kolegą M. Bastį ir pasakykite, kad apskritai jo buvimas čia iš tiesų kelia rimtų problemų. Ir kad galbūt jam verta pasitraukti pačiam. (Plojimai)
PIRMININKĖ. P. Saudargas, atsiprašau, nepastebėjau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tiesų siūlyčiau, būtų labiau principinga Statuto atžvilgiu, nes kolegoms iš kairės aš turiu pasakyti, kad čia yra parlamentas, kurio darbą nulemia Seimo statutas, o ne koks nors hipių vakarėlis. Tai nebėgiokite basi po ražienas. Ir tai, kas vyko prie šoninių mikrofonų, gali būti dėl vedimo tvarkos arba replika po balsavimo. Ne pranešimų skaitymas laisva forma.
PIRMININKĖ. Ir dar viena replika po balsavimo – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėjau pasakyti, kad iki pietų buvo priimtas sprendimas ypatinga skuba dėl šito nutarimo padaryti trijų valandų pertrauką. Pertrauka daroma tam, kad Seimo nariai galėtų teikti savo siūlymus, ir kai yra siūlymų, tada turėtų būti sudaryta redakcinė grupė, kuri išnagrinėtų tuos siūlymus ir teiktų Seimui savo išvadą. Jeigu yra keli siūlymai, kurie galbūt tarpusavyje nesusiderina, galbūt dar juos būtų galima sujungti ar dėl jų balsuoti alternatyviai. Bet taip turėjo būti daroma, jeigu nepaskirtas komitetas dėl teisės akto. Kadangi čia yra nutarimas, o ne įstatymo projektas, tai ką gi, belieka…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš tai stebiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas šitaip interpretuoja. Viskas. Dabar kalbame toliau, nes, man atrodo, niekada nesibaigs diskusijos arba replikos. Yra galimybė kiekvienam savo valia balsuoti ir išreikšti poziciją. Mes dar nebalsavome, po svarstymo išreikštos pozicijos už ir prieš.
Taigi balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui su pataisomis, dėl kurių balsavo Seimas?
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 18. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Prašom. P. Gražulis. Gal jau replika dabar?
P. GRAŽULIS (TTF). Ne, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Gerai.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, kad žodį suteikėt dėl vedimo tvarkos. Tikrai grupė Seimo narių triūsėme. Ir taip jau atsitiko, gal savotiškai šiek tiek klaida, kad mūsų pasiūlymai svarstymo stadijoje nebuvo nagrinėjami ir dabar jie negali būti nagrinėjami ir priėmimo stadijoje. Todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad mes priėmimo stadijoje galėtume perregistruoti, ar galima net valandai, kaip sutiktume, perregistruoti savo pasiūlymus. Taip, iš tikro čia Valstiečių frakcija yra teisi, vietoj žodžio „papildyti“ buvo įrašytas žodis „pakeisti“ ir apskritai iš esmės keitė šito nutarimo, šitos komisijos sudarymo principus. Todėl, jei mes pakeistume šį žodį priėmimo stadijoje, kad liktų tai, kas yra komisijoje, plius įkeltume du klausimus, tikrai būčiau dėkingas, jeigu sudarytumėte laiko perregistruoti savo pasiūlymus priėmimo stadijoje.
PIRMININKĖ. Kiek laiko pertraukos prašote? (Balsai salėje) Kiek? (Balsai salėje) Valandos?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad tikrai nėra labai kur čia skubėti. Galime iki kito posėdžio, paimsime ir perregistruosime.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tai siūlau 30 minučių. Kalbate apie vieno žodžio pakeitimą. Gerai, keiskite. Jeigu per 30 minučių nesugebate parašyti vieno žodžio, tai ką aš galiu pasakyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jurgis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu tas siūlymas dėl pataisų įregistravimo yra tikrai nuoširdus, tai iš tiesų gal galime bendru sutarimu fiksuoti pertrauką iki valandos. Kai matysime, kad tie pasiūlymai įregistruoti, galėsime tęsti.
PIRMININKĖ. Klausiu P. Gražulio. Ar sutinkate dėl valandos pertraukos?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad mes turėtume suspėti. Tikrai nedideli pataisymai, priėmimo stadijai pateikti pasiūlymą ir padaryti pakeitimą, vietoj „pakeisti“ mes padarysime „papildyti“.
PIRMININKĖ. Ir dar E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, J. Razma sako, jeigu tai nuoširdus. Tvarka, bet aš tada nuoširdžiai noriu pasakyti, kolegos, tai keičia M. Basčio komisiją, dėl M. Basčio ryšių pradedame analizuoti ten. Aš dabar pabūsiu nuoširdus ir pasakysiu. Man irgi 2011 metais kėlė įtarimų šita sutartis su LITASCO ir, jeigu A. Skardžius, P. Gražulis, kiti inicijuoja tyrimo komisiją dėl tos sutarties, balsuoju ir įtikinsiu savo frakciją pritarti tokiai komisijai. Bet ir tai gali būti atskira komisija. Bet dabar komisija dėl M. Basčio ryšių pradeda tyrinėti R. Masiulio ryšius su „Lukoil“ ir LITASCO. Darykime tą pertrauką, bet aš negaliu balsuoti už tokį papildymą, kurį pateiksite.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad darome vienos valandos pertrauką? (Balsai salėje) Ar galime? Valandos pertrauka, ir turime galimybę registruoti. Viskas bus pagal Statutą. Čia dar irgi iškilo klausimų, kad jau šiuo klausimu buvo dvi pertraukos, tai iš esmės buvo viena pertrauka pagal 109 straipsnį praėjusį kartą, o trijų valandų pertrauka jau yra pagal ypatingos skubos situaciją, todėl ji neskaičiuojama kaip antroji pertrauka. O dabar iš tikrųjų yra antroji pertrauka (vienos valandos) pagal 109 straipsnį.
16.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti Mindaugo Basčio apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-456(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, toliau dirbame. Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti Mindaugo Basčio apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-456. Tai turbūt irgi gerbiamas P. Urbšys? Aš atsiprašau, Povilai, dar vis dėlto yra trys žmonės, užsirašę kalbėti. A. Skardžius. Išėjo. P. Urbšys frakcijos vardu – 7 minutės. Prašom. Diskusija.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš jau viską pasakiau per pristatymą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis. (Balsai salėje) Diskusijoje kaip ir niekas nebenori kalbėti. Yra tik dėl 1 straipsnio vienas keitimas – vietoj A. Kubiliaus įrašant A. Bilotaitę. Ar galime tam visi pritarti? Daugiau jokių siūlymų nėra. Taigi po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu? Nematau norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate nutarimui Nr. XIIIP-456?
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Gerbiami kolegos, mums reikia padaryti penkių minučių techninę pertrauką, kad būtų išrinktas komisijos pirmininkas ir pavaduotojas, remiantis priimtu 1 straipsniu. Yra 12 narių. Dar kartą perskaitau narius: R. Andrikis, A. Anušauskas, V. Bakas, D. Gaižauskas, A. Gelūnas, A. Bilotaitė, J. Narkevičius, A. Nekrošius, J. Olekas, V. Sinkevičius, S. Šedbaras ir A. Širinskienė. Būkite malonūs, dabar skubiai susirinkite prie tribūnos, mes penkias minutes pailsėsime. Jūs turite išsirinkti komisijos pirmininką, pavaduotoją ir informuoti Sekretoriatą.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, taigi tęsiame priėmimą pastraipsniui. 2 straipsnis. Komisijos pirmininku skirti D. Gaižauską. Galime pritarti? 3 straipsnis. Komisijos pirmininko pavaduotoju skirti A. Anušauską. Galime pritarti? Pritarta. 4 straipsnis. Pavesti komisijai tyrimą atlikti ir išvadą parengti iki 2017 m. gegužės 1 dienos. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. A. Anušauskas – už. Gerbiami kolegos, prašyčiau visų sėstis į savo darbo vietas, nes reikės balsuoti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasakysiu tik vieną dalyką. Kadangi buvo daug kalbama apie tai, ką gali Seimo narys, ko negali, gali susitikinėti, ar tai yra iš karto grėsmės. Prieš kurį laiką, ne dabar, šiek tiek anksčiau, Konstitucinis Teismas kalbėjo apie Seimo nario priesaiką ir laisvo mandato santykį. Ten buvo išvada, aš ją pacituosiu: „Prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų konstitucinių vertybių, sąžiningai tarnauti Tėvynei. Tarp Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų negali būti jokio atotrūkio. Konstitucijoje įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, turi veikti vadovaudamasis sąžine ir negali ignoruoti Konstitucijos reikalavimų.“ Tik tą noriu pasakyti ir siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas Nr. XIIIP-456, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 9. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-456) priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-420, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-421, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-422, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-423, Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-424, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-425, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-426, Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-427, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-428 (pateikimo tęsinys)
Dabar kviečiu į tribūną ministrą K. Navicką. Bus Miškų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Prašau.
K. NAVICKAS. Labas vakaras dar kartą. Iš tikrųjų tikiuosi, kad bus leista man pristatyti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, pertvarką, kaip aš ir esu suplanavęs. Nekartojant to, kas buvo pasakyta, man atrodo, yra svarbu dar kartą pabrėžti, kad reformoms esame pribrendę.
Dabar kelios skaidrės apie tai, kas yra siūloma šitame įstatymo pakeitimo įstatyme. Vietoj 42 juridinių asmenų yra steigiama viena valstybės valdoma įmonė, kurios steigėjo funkcijas perima Aplinkos ministerija. Kartu yra likviduojama Generalinė miškų urėdija. Į 42 juridinių asmenų sąveikas įeina ir Valstybinis miškotvarkos institutas. Įstatymas suteikia galimybių lėšas iš Specialiosios miškų programos panaudoti gamtinėms buveinėms tvarkyti.
Dar vienas pakeitimas. Prekybos mediena taisyklės yra perkeliamos į Vyriausybės lygį, dabar yra Aplinkos ministerijos lygmeniu.
Keletas skaidrių apie tai, kas nėra tiesiogiai susiję su šito įstatymo pakeitimu, bet kas yra plačiai diskutuojama ir dėl ko yra nuogąstaujama, kad gali būti vienas ar kitas neigiamas poveikis.
Pati konsolidacija Seimui pritarus, jeigu Seimas pritaria šiais metais, prasidės 2018 m. sausio 1 d. įsteigus centrinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 regioniniais padaliniais.
Noriu atkreipti dėmesį, kad 25 regioniniai padaliniai, arba 25 urėdijos, kurios neturės juridinio asmens statuso, yra pasiūlytos pačių miškininkų, ir atsižvelgėme į tuos pačius kriterijus, t. y. ne mažiau nei 25 tūkst. hektarų valdomo miško ir ne mažiau kaip 100 tūkst. kub. metrų kertamos medienos apimties. Tai yra siūlymas miškininkų bendruomenės.
Svarbu pabrėžti, kad šitas įstatymo pakeitimas niekaip nėra susijęs su miškų privatizavimu, nes noriu pabrėžti, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir tai įtvirtinta Konstitucijos 47 straipsnyje. Valstybinė įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ lieka valstybės įmonė. Tuo labiau kad ji turės kompleksines miškų valdymo funkcijas. Šitos įmonės privatizavimo kelių nėra numatyta ir neplanuojama numatyti.
Ne mažiau svarbu paminėti ir tai, kad, įgyvendinus valstybinių miškų valdymo pertvarką, prekybos mediena sistema bus adaptuota vienai valstybinei miškų valdymo įmonei išlaikant šiuo metu veikiantį principą, kad galimybę sudaryti sutartį dėl medienos pirkimo turi didžiausią kainą aukcione pasiūlęs pirkėjas. Kitokių išimčių niekas neplanuoja ir nėra šitame įstatymo pakeitime. Tiek nacionalinio, tiek regioninio lygmens pirkėjams sąlygos įsigyti medienos iš valstybinių miškų išliks vienodai palankios, kaip yra ir dabar.
Taip pat teikiamame Miškų įstatymo projekte numatoma įvesti papildomą saugiklį – nustatyti, kad prekybos mediena taisykles tvirtins ne Aplinkos ministerija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Be to, šiose taisyklėse įtvirtintus konkurencijos ir laisvos prekybos principus, kaip iki šiol, turės užtikrinti Konkurencijos taryba ir Europos teisės departamentas.
Svarbu pažymėti ir tai, kad kalbant apie regionų politiką po pertvarkos padaliniuose, t. y. miškų urėdijose, bus samdomi rangovai miško darbams. Šitie padaliniai turės teisę tokius darbus organizuoti. Ir teikiamas tas pats paslaugų paketas gyventojams ir smulkiems ūkio subjektams, kaip ir dabartinėse miškų urėdijose. Tai leis išsaugoti smulkius rangovus regionuose ir paslaugas teikti arčiau namų.
Dar vienas labai svarbus dalykas yra narystė EBPO. Noriu pabrėžti, kad tai yra ne tik aplinkos… arba tai nėra asmeninis vien aplinkos ministro įnoris, tai yra pačios valstybės interesas. Valstybės įmonė „Valdymo tobulinimas ir skaidrinimas“ yra viena iš esminių sąlygų mums siekiant tapti šio elitinio klubo nariais ir būti pripažintiems gebančiais atriboti valstybinių įmonių veiklą nuo siaurų nomenklatūrinių interesų.
Apibendrindamas noriu pasakyti, kad esame seniai pribrendę pertvarkoms, ir siūlau šitam įstatymo pakeitimo paketui pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Gerbiamas ministre, aš norėčiau jūsų paklausti. Iš esmės tai, ką jūs pristatėte, yra kompleksinis visų projektų pristatymas. Teisingai?
K. NAVICKAS. Ten, matote, kadangi visi kiti pakeitimai tiesiog yra techniniai, nes buvo įrašytos urėdijos…
PIRMININKĖ. Taip. Supratau.
K. NAVICKAS. …o mes keičiame į vieną įmonę. Kad būtų visas kompleksas.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi kompleksiniame pristatyme pagrindinio su lydimaisiais yra net devyni įstatymai, aš siūlau ne 10 minučių klausti, o laiką iki pusės valandos pratęsti. (Balsai salėje) Per daug? (Balsai salėje) Kiek siūlote? (Balsai salėje) Aš pasiūliau pusę valandos, bet jūs čia dabar šaukiate, kad per daug. Kiti sako – per mažai. (Balsai salėje) Gerbiamas Eugenijau, pasakykite.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš pirmiausia kreipiuosi į opoziciją. Paprastai mes sakome, kad rimtas klausimas, nedavėte pakankamai laiko, ir dabar patys jau šaukia – užteks 15 minučių. Manau, kad 30 minučių. Aš jau neturiu šansų paklausti. Žinau, 28-tas, bet normalu. Pusė valandos gal net ir mažai.
PIRMININKĖ. Jūs pritariate mano siūlymui?
E. GENTVILAS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. O valdantieji pritaria? Gerai. Pusės valandos terminas klausti. Pradedame. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma aš norėčiau ministro paklausti dėl tos pačios jau aktualios temos – kaštų naudos analizės, kuri yra ir jūsų pristatyme, ir spaudoje, kad sutaupote 13 mln., tai yra 10 mln. iš tų 400 atleistų darbuotojų. Bet tiktai klausimas, kaip suskaičiavote, nes jeigu imtume darbo užmokesčio fondą, būtų sutaupyta tik 6,6 mln.
Kitas klausimas. Kai analizavote, kiek sutaupysite, ar analizavote, kiek bus išmokėta socialinių išmokų, kompensacijų per savivaldybių biudžetus?
Dar vienas klausimas dėl medienos pardavimo. Dabar pristatydamas sakėte, kad didžiausia kaina nulems pirkimą. Viskas gerai. Bet kaip tai atsilieps smulkiems medienos perdirbėjams?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimus. Į pirmą dalį atsakau: taip, mes skaičiavome ir buvo skaičiuota ne tiktai darbuotojai, bet ir darbo vietos, ir iš ten tas skaičius – 13 mln. yra gautas.
Dėl išlaidų. Yra planuojama, kad pirmais metais iki 5 mln., kurie daugiausia bus darbuotojų kompensacijoms išmokėti.
Dėl prekybos mediena principo. Ir dabar yra sugraduojami kontraktai. Yra ilgalaikiai kontraktai 60 %, trumpalaikiai ir mažieji. Tai bus apribojama taisyklėmis, kaip ir minėjau, ir tai jau bus ne Aplinkos ministerijos prerogatyva, bet Vyriausybės.
Ką galima apibrėžti ir ką mes galvojame, kad apibrėšime? Galima apibrėžti tam tikrus maksimalius kiekius vieno aukciono metu, kiek gali pirkti atsižvelgiant į rinkos poreikius, ir kad nebūtų dominavimo rinkoje kitų mažų pirkėjų sąskaita.
PIRMININKĖ. Klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, man atrodo, galima konstatuoti, kad jūs ne visai išlaikėte pažadą, duotą mūsų komitetui. Mes Aplinkos apsaugos komitete pačioje kadencijos pradžioje buvome susitikę ir tarėmės, kalbėjome, kad ateisite pirmiausia su vizija, su strategija pas mus ir mes, detaliai matydami vaizdą, išdiskutavę, kokia bus ši reforma, eisime į Seimo salę su įstatymu. Šiandien, kaip jūs matote, daug Seimo narių įregistravo netgi atskirus įstatymo projektus, matyt, taip atliepdami situaciją, kurią jūs sudarėte, norėdami tiesiog per vienus metus padaryti visiškai kardinalią reformą. Juolab aš sutinku, kad reforma reikalinga, tačiau reformos reikia, pavyzdžiui, atliekų sektoriuje, kur yra milijonai taip pat plaunami ir šešėlinė ekonomika milijoninė. Tai ten mes reformos nedarome, darome čia. Kaip jūs manote, ar gerai nesilaikyti pažadų?
K. NAVICKAS. Dėl reformų, tai jos visos eina lygiagrečiai, atliekų sektoriaus taip pat. Šiuo atveju tiek Vyriausybė, tiek Aplinkos ministerija turi savo prioritetus ir pristato, t. y. priima sprendimus, kokia tvarka visa tai turi keliauti.
Dėl atliekų yra daugiau kompleksinis klausimas ir daugiau įstatymų keitimas, mes ta linkme dirbame ir taip pat pristatysime šią viziją.
Dėl išdiskutavimo man atrodo, kad jau buvo pakankamai daug ir plačiai nuo seno, iš anksčiau išdiskutuota ir visi klausimai atsakyti. Juo labiau jūsų pastaba, kad mes siekiame per vienus metus, tai aš dar kartą noriu pabrėžti, kad eiga yra planuojama nuo kitų metų ir visus metus bus konsolidacija. Taigi mes turime dar daugiau negu pusę metų apsvarstyti, kokie dar gali būti saugikliai, kokie gali būti dalykai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, bet tai jau nebus įstatymo aprėptis, o užteks Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos reguliavimo taisyklių.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys. Nematau. K. Glaveckas. Klausia K. Glaveckas!
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš prisimenu tokius garsius akademiko E. Vilko žodžius, jis yra pasakęs: nuogas į dilgėles. Tai aš jums nesakau, kad jūs nuogas į dilgėles, bet iš tikro aplinka ir situacija yra tokia įtempta, kad jums yra gana sunku. Todėl aš linkiu jums atsilaikyti prieš tas visas dilgėles ir padaryti tą, ką jūs pažadėjote, kitaip sakant, tą, ko reikia Lietuvai. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ministre, jūs jau atsakėte K. Glaveckui? (Šurmulys salėje)
K. NAVICKAS. Tai nebuvo klausimo, ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Vingrienė. (Šurmulys salėje)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš matau, kad dėl reformos reikalingumo neabejoja niekas, bet pirmiausia kyla klausimų dėl galimų saugiklių. Kas kelia nerimą labiausiai, tai vėlgi galima grėsmė sudaryti prielaidas ne tiek privatizuoti, kiek galimai išnuomoti miškus nepasiteisinus reformos sąlygoms. Ar yra numatytas saugiklis šiuo atveju? Ar taip pat yra numatyti saugikliai, užkertantys kelią monopoliniam dominavimui medienos pardavimo sektoriuje? Kokios bus sudarytos sąlygos smulkioms medienos pramonės įmonėms įsigyti medieną tiesiogiai, o ne iš vieno asmens, kuris globalios rinkos sąlygomis galbūt galėtų įsigyti visą medieną, esant vienai įmonei? Ir dar vienas klausimas būtų dėl darbuotojų atleidimo. Jūs kalbate apie 400 darbuotojų. Ar iš tikrųjų nebūtų pačios reformos sėkmė ne atsisakyti darbuotojų, o sukurti daugiau darbo vietų? Toks yra Vokietijos Bavarijos pavyzdys, nes šiandieną miškotvarkos srityje…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gamtotvarkos taip pat yra gausybė klausimų.
K. NAVICKAS. Aš nesu tikras, ar į viską sugebėsiu atsakyti. Dėl miškų nacionalizavimo, privatizavimo. Noriu pabrėžti, kad tai ne šito, ne mūsų įstatymo pateikimo kryptis, tai yra Seimo kompetencija tokius įstatymus priimti. Dabar tai yra įteisinta ir saugoma įstatymais.
Dėl prekyba mediena saugiklių, kad nebūtų dominuojama, jeigu gerai atsimenu. Kaip ir sakiau, mes teiksime siūlymus, kaip yra dabar, kokiomis maždaug proporcijomis yra perkami medienos kiekiai, kad nebūtų dominavimo, ir galima proporcijas įvesti, pagal kiekius apribojimus. Čia yra jau Vyriausybės nutarimo turinys.
Dėl darbo vietų minėjote, tai šiuo atveju noriu labai atsakingai pasakyti, būkime biedni, bet teisingi. Vien valstybinėmis įmonėmis regionų nesukursime, vien valstybinės įmonės neištemps visos ekonomikos, turime kurti ir visas kitas pridėtinę vertę turinčias įmones arba verslus tuose pačiuose regionuose.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). O dėl smulkių?
K. NAVICKAS. Dėl tų pačių bendrųjų funkcijų, tai čia tiesiog yra bendrosios funkcijos, kurios nėra tokios svarbios tiesiogiai dirbantiesiems miškuose. (Balsai salėje) Dar ką nors? Didelių pramonės įmonių? (Balsai salėje) Ai, smulkių.
Smulkių pramonės įmonių tai ir dabar yra tas 10 % paliktas, mes svarstome. Viena vertus, tai galima aukciono metu apibrėžti regionais, kur palieki tuos 10 %, greičiausiai taip ir padarysime, kad bus aukciono metu skirtos tam, tam regionui tokios kvotos.
PIRMININKĖ. Aš noriu priminti, kad klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. Dabar klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Nors aš lieku prie savo nuomonės, kad mano variantas geresnis, bet vis dėlto užduosiu klausimą. Jūs paminėjote daugelį susitikimų, ar galėtumėte paminėti, ką iš tų susitikimų perėmėte ir dabar į savo šitą variantą įtraukiate? Ar mes dar turime galimybę, kaip kalbėjome, pavyzdžiui, komitete teikti pasiūlymus, nes jūs frakcijoje pristatėte, kad galbūt viena įmonė, bet galbūt 25 savarankiški filialai, tai kalbėjimo metu buvo? Ar matytumėte dar tam tikrą erdvę, kur mes galėtume tartis, kaip patobulinti jūsų teikiamą pasiūlymą?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tai dėl susitikimo pirmiausia atsirado 25 regioniniai centrai. Dėl susitikimo buvo pradėta ir sutarta, kokio autonomiškumo reikia tiems regionams. Čia jau yra visiškai iš dabartinių darbuotojų, aišku, natūralus siekis yra turėti maksimaliai, bet čia yra kompromisiniai variantai.
Dėl pasiūlymų. Taip, yra sutarimas, kad dabar, kai yra imta svarstyti, tai bendra tvarka yra toliau tobulinama. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mums, kaip regiono atstovams, šiek tiek rūpi ir darbo vietos. Kiekviena darbo vieta labai svarbi regione, tuo labiau kad nieko nėra pasiūlyta alternatyviai kol kas, viskas mažinama ir t. t. Aš suprantu, kad valstybės įmonių sąskaita negalima spręsti dėl darbo vietų, tačiau, kalbant apie efektyvumą, gal galėtumėte paminėti, kas buvo neefektyvu, be to, kad buvo galbūt vieno ar kito etato ten per daug, buhalterių ir panašiai. Kiek teko stebėti, jos pakankamai efektyviai dirba ir pelningai. Tai gal galėtumėte paminėti keletą atvejų, kas jums atrodo labai labai neefektyvu, kas verta dėmesio pertvarkyti?
K. NAVICKAS. Pirma dėl regionų. Kaip tik buvimas ar įsteigimas vienos įmonės ir leidžia spręsti šiuos klausimus, nes tada gali paskirstyti daugiau darbo vietų reikalaujančius darbus tiems regionams, kur yra didelis nedarbas. Plius, antras kriterijus turėtų būti gamtinės ar gamtiškai jautrios teritorijos, kur galingą miško ruošimo techniką ne visada būtina taikyti arba jinai yra kenksminga, gali turėti poveikį. Tai tas leidžia ir tai mes darysime per ilgalaikes programas, atsižvelgdami į regionų skirtumus.
O dėl skaičių, skaičiai yra ne mūsų suskaičiuoti, o Valstybinių įmonių koordinavimo centro. Tai, ką mes turime, tai aš dabar… Štai, radau! Tai mes turime 2,3 % pelningumo, lyginant su „Lietuvos energija“ – 9,8 %, „Klaipėdos nafta“ – 11,9 %, bendras energetikos sektorius – 5,6 %, o visas bendras Lietuvos valstybės valdomų įmonių pelningumas yra 4,9. Taigi mes šiuo atveju gerokai atsiliekame ir pagal šitą rodiklį.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, labai norėjau klausti apie naudos ir kaštų santykį, bet jūs čia atsakėte kolegoms, nelabai aš tikiu ja, nes prieš aštuonerius ar devynerius metus labai panašų siūlymą teikė „Sodros“, tada kalbėjo apie 10 mln., po dvejų metų buvo nulis, su darbo biržomis buvo panašiai, kai naikinome darbo vietas rajonuose ir centralizavome. Na, laikas parodys ir jis bus geriausias mūsų ginčo sprendėjas. Bet mano klausimas būtų toks, jūs pasakėte, kad prieš tai buvęs ministras vykdė kažkieno zadanijas, o jūs vykdote politinę valią. (Balsai salėje) Aš labai norėčiau, kad jūs galėtumėte įvardyti, kieno politinę valią jūs vykdote?
K. NAVICKAS. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ministre, už pristatymą. Iš tikrųjų daug aistrų reikalaujantis klausimas, iš tikrųjų daug esame girdėję ir už, ir prieš šitą reformą. Visi turbūt sutinkame, kad reforma reikalinga, visi sutinkame, kad reikia daugiau skaidrumo, daugiau atskaitomybės ir efektyvaus valdymo. Mano klausimas būtų susijęs turbūt su tuo, ko labiausiai baiminasi su mišku susiję žmonės. Tos kalbos apie didelius atleidimus, nors jūs kalbate apie kur kas mažesnius skaičius, ir esu girdėjusi, kad lyg ir buvo siūlymas, ketinimas susitarti su tais žmonėmis, tokį kaip saugiklį uždėti, susitarimą, kad iš tikrųjų tie žmonės, kurie dirba tikrai tiesiogiai miške, savo darbo vietų nepraras? Ar jums pavyko tą susitarimą pasiekti? Kiek man yra girdėta, profsąjungos lyg ir pačios nelabai linkusios. Kažin dėl kokių priežasčių? Toks būtų klausimas.
K. NAVICKAS. Saugiklius mes uždėjome. Tai vienas iš tų pirminių susitarimų, kurie įvyko derybose arba pokalbiuose, susitikimuose su miškininkais. Pirmas saugiklis, kurį aš įdėjau kaip ministras, tai kol nėra įstatymo priėmimo, jokių struktūrinių pertvarkų, kad nebūtų, nevyktų, kad neatsitiktų taip, kad aukštesnes pareigas užimantys darbuotojai pakeistų žemesnes pareigas užimančius darbuotojus. Tas yra padaryta.
Dėl tų baimių, dėl tų atleidimų, aš nežinau, ką daugiau galiu pasakyti, aš neturiu priemonių. Aš sakau, kad mes atleidžiame tikrai maximum iki 400, jeigu oponentai turi kitas priemones ir valią atleisti daugiau, tai jie turėtų pateikti argumentus, kaip tą padarys.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti dėl aukcionų. Kaip jie bus organizuoti, dar sunku… priklausys, kokia struktūra bus, bet pats principas, ar nebus organizuojami atskiri vietos rinkai, kiti – užsienio rinkai, kad iš tikrųjų galų gale nukentės mūsų rinka kainos atžvilgiu. Kaip bus?
K. NAVICKAS. Mes nenumatę tokių instrumentų saugiklių. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad aplinkinės šalys juos naudoja, bet mes nenumatę vien dėl to, kad nebūtume apkaltinti, kad proteguojame vieną ar kitą verslą, net ir Lietuvoje dirbantį. Šioje vietoje, kaip ir sakiau, vienintelis kriterijus yra kaina. O kaip dirbs aukcionas? Jisai taip pat, kaip jis dabar yra. Ir dabar yra medienos aukcionai, parduodama aukciono būdu, kai pirkėjas ir pardavėjas nesusitinka, tik tai bus daroma iš vienos centrinės įmonės. Iš esmės mes tikrai atsižvelgiame į kai kuriuos techninius dalykus ir juos papildome. Jeigu žinote, tai yra tas biobiržos „Baltpool“ aukcionas, tai jie taip panašiai ir veikia. Ten išsiskaido ir tie pirkėjai, išsiskaido ir apimtys. Iš tikrųjų net be reguliavimo jie gana skaidriai ir gana gerai dirba. Juolab patirtis rodo, kad net ir privatūs, tie, kuriems neprivalu per aukcioną parduoti, net ir privatūs biokuro gamintojai joje dalyvauja. Šioje vietoje mes į tuos rodiklius… Didelių baimių nematome turėti vieną aukcioną.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, svarstydami šitą klausimą mes gana dažnai kalbame apie neskaidrumą, korupciją. Aš negaliu pasakyti apie kitas savivaldybes, tačiau atstovauju Zarasų kraštui, tikrai noriu pasidžiaugti Zarasų krašto urėdija, Zarasų rajono urėdija, jos žmonėmis, kurie daug dirba. Šalia veiklos, šalia tiesioginės veiklos didžiulė edukacinė veikla, įvairūs konkursai, kuriuos jie organizuoja, tikrai jiems nuoširdus ačiū. Bet norėčiau paklausti jūsų. Sakykite, vis tiek mes kalbame, kad tai neskaidru, nėra tobula. Ar per paskutinius metus buvo tokių rezonansinių bylų, kur būtų urėdai nusikaltę, jie būtų nubausti, padaryta žala valstybei, ar galite ką nors pasakyti tuo klausimu?
K. NAVICKAS. Nežinau, ar yra gerai sakyti iš Seimo tribūnos, nes mes, Aplinkos ministerija, nesame ikiteisminio tyrimo institucija. Aš turiu sąrašą ir galiu pasakyti, paskutinis naujausias ar vėliausias… naujausias kontroversinis atsitikimas yra Rietavo miškų urėdijoje, kai STT pateikė įtarimus dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, bet aš nenoriu, dėl etikos dalykų nevardysiu visų sąrašų.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Ačiū, ministre, kad jūs bent jau neparodėte tų dviejų gandriukų, kurie buvo nukritę, nes taip atrodo, kad jie yra kalčiausi, kad būtina vykdyti reformą. Bet jeigu rimtai, dabar jūs nenorite viešinti tų sąrašų. Vadinasi, jų ir nėra. Nes visą laiką…
K. NAVICKAS. Aš jums galėsiu atiduoti.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Palaukite, bet visą laiką ir prieš tai buvo kalbama, kad yra urėdai korumpuoti, urėdijose netvarka, bet, mano duomenimis, urėdijos yra pelningos. Miškai Lietuvoje yra geriausiai prižiūrimi, su FSC sertifikatais, tai man dabar susidaro toks įspūdis, kad mes pjauname melžiamą gerą karvę ir nežinome, kas bus. Man, pavyzdžiui, tikrai labai gaila, kad jūs per penkias minutes pristatėte, kad (…) sistema veiks, jinai ir dabar veikia, kad, kitas straipsnis, miškai priklauso žmonėms, jie ir dabar priklauso žmonėms. Bet ar jums neatrodo, kad jūs dabar laužote 400 žmonių likimus? Miškai valstybės, priklauso žmonėms, o jie dabar paliekami nevilty ir nežinoma, kas bus. Aš norėčiau jums atsakyti, ar tai tikrai? Kas jums trukdė anksčiau centralizuoti buhalteriją, kas trukdė anksčiau galimai gaudyti tuos korumpuotus girininkus arba urėdus? Kas trukdė?
K. NAVICKAS. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad taip, aš jaučiuosi atsakingas ir tvirtas dėl siūlomos reformos. Galima pakartoti visas bėdas vėl iš naujo, nežinau, ar mes toliau kur nueisime, bet tai, ką mes siūlome, tai, kas yra, leidžia mums pirmiausia per aplinkosaugines programas jas vykdyti atsakingai ir ypač aplinkos kokybės sąskaita. Taip pat įvykdyti ir regioninius… atsižvelgti į regioninius skirtumus. Priešingu atveju to padaryti negalima. Kodėl negalima šiandien turėti vienos centralizuotos buhalterijos? Todėl, kad yra skirtingi juridiniai asmenys, tiesiog teisės aktai to nenumato. Tiek iš mano pusės.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kad reikalinga miškų urėdijų reforma, aš manau, kad šiandien vargu ar kuris nors Seimo narys galėtų tam prieštarauti. Bet mane truputį stebina kitas dalykas, kad ta reforma kažkaip pradėta vykdyti arba norima ją įgyvendinti remiantis tam tikrais kaltinimais. Lyg mes jau 28 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje ir neturime nei mokslininkų, kurie galėtų atlikti visų urėdijų ekonominio efektyvumo ir intensyvumo analizę, pateikti visuomenei, Seimo nariams, kad neefektyviai gal yra technika panaudojama ir nebeefektyviai yra naudojamas turtas, kad dabartiniai reikalavimai tam tikriems dalykams… Reikia atsižvelgti ir kitaip vertinti.
Arba pardavimai. Medienos pardavimas. Reikia lyg ir centralizuoti įkūrus tik vieną įmonę. Jūs pasižiūrėkite į biokuro biržą. Tikrai nebuvo jokių revoliucijų daroma, bet buvo įsteigta birža ir buvo Vyriausybės nutarimu…
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite, laikas baigėsi.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerai. Taip pat ką kalbėjome apie finansų valdymą, irgi netiesa. Siūlau kitą sykį tikrai, ką ir kalbėjo kai kurie Aplinkos apsaugos komiteto nariai, pateikti išsamesnę analizę ir nebūtų tų nereikalingų diskusijų ir kaltinimų. Jūsų manymu, kiek urėdijų, ar viena bus centralizuota urėdija, ar bus kelios, nes vakar televizijos laidoje supratau, kad jūs jau ruošiatės pritarti, kad ir kelios Lietuvoje galėtų būti.
K. NAVICKAS. Gerbiamasis Butkevičiau, pirmiausia man yra keistas jūsų klausimas, apskritai, kad jūs jį keliate, nes mes tęsiame jūsų reformas, tiesą pasakius, ir nuo jūsų dokumentų mes dulkes nupūtėme. Iš pradžių netgi A. Kubiliaus Vyriausybės, ji 2010 metais buvo parengta. Šioje vietoje tikrai stebina.
O dėl urėdijų aš dar kartą sakau, bus 25 urėdijos be juridinio asmens statuso.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš čia.
K. NAVICKAS. Aš jus matau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, mes vis dėlto norėtume išties, kad valstybėje sprendimai būtų, na, profesionalios Vyriausybės gerąja to žodžio prasme. Vis dėlto naudos kaštų analizė – pirmiausia atsimatuojame, apsvarstome reformą, o ne taip, kad padarome šiandieną reformą, o po to pažiūrime, ką padarėme. Tiesiog elementari logika diktuoja, verslo logika, jeigu mes žiūrime į šią sritį kaip į pajamų šaltinį biudžetui. Aš taip pat esu tarp tų žmonių, kurie su liberalais tada balsavo prieš 42 urėdijas, ir dar pasiūliau įrašyti urėdų pavardes į įstatymą. Bet aš pasisakau tikrai prieš tokį skubotą dalyką. Siūlyčiau grįžti prie praėjusios Vyriausybės projekto, kuris išties buvo suderintas, neskubėti.
K. NAVICKAS. Dėl kaštų ir naudos analizės esminius skaičius mes pateikėme. Noriu pabrėžti, kad čia ne tik ekonominis motyvas lemia šitą reformą, taip pat yra ir politiniai dalykai, nes ką įvardijau, žmonių darbo vietų išsaugojimas yra jau politinis dalykas, ne komercinis, gamtosauginių priemonių intensyvesnis naudojimas yra politinis sprendimas, o ne komercinis. Turėkime tai mintyje. Aš nepriimu šitos pastabos dėl nepasirengimo ar skubėjimo, nes, dar kartą sakau, pirmoji diskusija, pati pirmoji diskusija dėl miškų reformos vyko 2007 metais, dar vadovaujant socialdemokratų ministrui A. Kundrotui. Visose tose diskusijose vienaip ar kitaip aš dalyvavau. Iš esmės ką mes darome skirtingai dabar – darome labiau socialiai atsakingą reformą išsaugodami darbo vietas, maksimaliai išsaugodami darbo vietas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamasis ministre, visi pritarėme, kad valstybės turtas turi būti valdomas efektyviai ir užtikrinama maksimali finansinė grąža valstybei. Tačiau jokių skaičiavimų nėra, kokią sumą sudarys finansinė grąža po urėdijų reformos, kiek kainuos pati reforma, kurias išlaidas ketinama padengti iš reorganizuojamų valstybės įmonių lėšų, teigiant, kad biudžeto lėšų nereikės. Aiškinamajame rašte rašoma, kad vienos valstybinių miškų valdymo įmonės įsteigimas prisidės prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebus mažinamas. Gal galite paaiškinti, kaip 400 darbuotojų atleidimas prisidės prie regionų plėtros? Ačiū.
K. NAVICKAS. Į pirmą jūsų klausimo dalį aš jau atsakiau. Dar kartą pakartoju: grąža yra 13 mln., išlaidos daugiausia iki 5 mln. Dėl antrosios dalies dar kartą bandau paaiškinti, kaip yra numatyta. Pirmiausia centrinė įmonė, kuri dabar yra Generalinė miškų urėdija, keliaus iš Vilniaus, iš didelio miesto, į Lietuvos regioną, tai vienas poveikis. O kitas poveikis, kaip ir sakiau, per gamtosaugines ir kitas ilgalaikes programas mes galime nukreipti žmones ir žmonių darbo jėgą į tuos regionus, kuriuose didelis nedarbas. O kur yra prie didelių miestų, kur yra ūkiniai miškai, ten galima išnaudoti modernios technikos galimybes. Šitoje struktūroje tokių dalykų negalima padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, vis dėlto aš manau, kad normalios kaštų naudos analizės jūs mums nesate pateikęs, kad mes matytume ne tik, kiek jūs sutaupysite lėšų, bet koks bus poveikis smulkiems medienos perdirbėjams, kurie yra rangovai, subrangovai esant dabartinei struktūrai, regioninei politikai, ne tik imant vienintelį efektyvumo kriterijų. Vis tiek lieka toks įspūdis, kad reformos varomoji jėga yra stambiųjų medienos pramonės atstovų užsakymas. Kitas dalykas, kuris palieka labai blogą įspūdį, kad jūs ne pirmą kartą, pristatydamas reformą, pradedate nuo kaltinimų urėdijų darbuotojams, surasdamas vieną kitą tokį atvejį. Žmonės tai supranta kaip visuotinį kaltinimą ir yra dėl to įskaudinti. Ar jūs, išnaudodamas tribūną, nenorėtumėte atsiprašyti tų žmonių, kuriuos jūsų nepamatuoti kaltinimai tikrai įskaudino ir įžeidė?
K. NAVICKAS. Aš nesu sakęs, kad visos urėdijos yra korumpuotos. Tokių žodžių aš nesu vartojęs, todėl nepriimu šitos pastabos. Dėl kaštų ir naudos analizės mes jau pasakėme pagrindinius dalykus. Dar kartą galiu pakartoti: 13 mln. grąža… (Balsai salėje) Dar kartą noriu pabrėžti tokį dalyką, kad ne vien ekonominis rodiklis arba ne tik ekonominis kriterijus šioje reformoje, šioje pertvarkoje yra esminis. Kaip sakau, yra dar politiniai, regioniniai ir aplinkosauginiai dalykai. Visa kita mes esame pateikę.
PIRMININKĖ. Klausia V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Man iš tiesų labai keista klausytis kolegų, kuriems reikia kažkokių rezonansinių bylų, norint pamatyti vieną ar kitą situaciją. Labai paprastai galiu pasakyti: kiek turime Lietuvoje lentpjūvių, kurios dirba daugiau nei dviem pamainomis? Kiek buvo padaryta investicijų į lentpjūves apskritai per pastaruosius dešimt metų? Galiu pasakyti labai paprastai – nebuvo. Kodėl nebuvo? Todėl, kad nėra stabilumo rinkoje užsitikrinant žaliavą. Šia reforma siekiama labai paprasto tikslo – skaidrumo.
Ir aš iš tiesų dėkoju mūsų girininkams, mūsų miškininkams, kurie puikiai prižiūri miškus, bet yra procesai, kurie nepriklauso nuo jų. Aš sveikinu ministrą žengiant labai nelengvą žingsnį. Sveikinu ir buvusį premjerą, kuris taip pat bandė žengti tą žingsnį. Ministro labai paprastai norėčiau paklausti: ar ši reforma turės įtakos stojant į EBPO Lietuvai 2018 metais, ar ne? Ačiū.
K. NAVICKAS. Besąlygiškai vienas iš dalykų, dėl kurio iš mūsų juokiasi EBPO šalys, tai yra 42 urėdijos, įteisintos įstatyme. Valstybinių įmonių valdymas yra pagrindinė kliūtis šiandien įstoti. Aš noriu pabrėžti, kad trečiadienį Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė taisykles, kriterijus atrenkant valstybinių įmonių valdybos narius. Valdybos nariai atrenkami pagal maksimaliai, mano supratimu, skaidrius kriterijus, didesnė pusė iš jų turi būti nepriklausomi nuo įmonės, niekada neturėję arba mažiau negu trejus metus neturėję santykių su įmone. Iš esmės aš manau, kad įmonių efektyvumui ir valdymo efektyvumui mes esame visus kelius atvėrę. Čia yra viena iš pagrindinių kliūčių šiandieną.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Matulas. (Balsas salėje) Bus laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, mano apygardoje yra Biržų ir Pakruojo urėdijos. Buvau susitikęs su darbuotojais. Vidutiniškai, kadangi mažės 400 darbuotojų, po 25 darbuotojus neteks abi urėdijos. Plius medelynai. Sujungus, sustambinus akivaizdu, kad medelyno liks tikriausiai pusė, apie 70 žmonių čia ir čia per vasarą dirba, žiemą dirba. Rangovai. Jūs pasakėte, įsigysite modernią techniką, ir vėlgi apie 70 žmonių. Vienas – moderni technika atlaisvins. Mano apygardoje apie 500 žmonių tiesiogiai arba netiesiogiai palies ta reforma. Kaip jūs galite pasakyti, kaip man balsuoti, kada yra daugybė neatsakytų klausimų ir akivaizdu, kad situacija šitame regione pablogės. Kodėl jūs neatvažiuojate į susitikimus su darbuotojais? Jie labai nori. Jūs balsuokite, darykite kokią norite reformą, bet jūs atvažiuokite asmeniškai išklausyti jų.
K. NAVICKAS. Ačiū už pastabą. Pirmiausia dėl neatvažiavimo. Aš važinėjau į susitikimus, buvau ir Miškininkų sąjungos suvažiavime, kur buvo 350 darbuotojų. Patikėkite, visus nuogąstavimus, manau, esame išgirdę, dar turime laiko išgirsti, jeigu ko neišgirdome.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ten jus nušvilpė.
K. NAVICKAS. Dėl jūsų pastabos dėl prisidėjimo prie regiono aš noriu pasakyti vieną skaičių. Nuo 2002 metų eigulių skaičius sumažėjo daugiau negu dvigubai. Tendencija šiandien yra tiesiogiai dirbančių miškuose žmonių mažėjimo linkme, yra didžiulė tendencija. Mes kaip tik tikimės ir siekiame tai sustabdyti.
PIRMININKĖ. Ministre, šiaip jau pusė valandos baigėsi. Kolegos, mes buvome nusprendę, kad pusė valandos. Labai ačiū ministrui. Kadangi daug projektų, tai aš siūlyčiau 5 – už, 5 – prieš, ne po vieną už ir kitą prieš, kaip dėl vieno, jeigu jūs taip sutinkate. (Balsai salėje) Kaip norite? (Balsai salėje) Tinka, kaip aš sakau? Gerai, nors J. Olekas sako, kad užteks po du. Gal po du tikrai? (Balsai salėje) Tai po du tada, užtenka. (Balsai salėje) Gerai, nesiginčijame. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ką mes bekalbėtume, reformas reikės daryti. Akivaizdu, kad pasaulis keičiasi, ekonomika keičiasi ir viskas. Aš kategoriškai nesutinku su tuo, kad tai yra žudymas miškų ir miškuose dirbančių žmonių, mūsų gerų darbuotojų. Jie visi išliks ir bus reikalingi, nes fiziškai reikės prižiūrėti juos, galų gale atsodinti ir kitą dalyką daryti. Tačiau valdymas turėtų būti pakeistas kur kas modernesniu valdymu. O modernesnis valdymas yra galimas per medienos biržą, sakykime, vadinamuosius aukcionus, ir, aišku, iš dalies centralizuota ir suderinta su centralizuotu valdymu. Todėl pasisakydamas prieš 42 urėdijas, kurios akivaizdžiai yra perteklinės ir sudaro tam tikrą pagrindą tiesiog būti išpūstam valstybės sektoriui, ir tą reformą, kurią pasiūlė ministras ir kurią siūlo, aš siūlyčiau vis dėlto palaikyti visą, nes gyvenimas keičiasi, kaip pradėjau sakyti, ir situacija turi pasikeisti ne vėliau, o dabar. O socialdemokratų sakymas, kad tai reikia daryti vėliau, mano supratimu, yra neteisingas, nes tie patys socialdemokratai prieš nedaug laiko, prieš pusę metų, prieš metus siūlė lygiai tokią pat reformą. Todėl aš manau, kad mes turėtume palaikyti šitą iniciatyvą ir pradėti pagaliau eiti reformų keliu. Nes jeigu mes nežengsime šito žingsnio, mes tikrai neturėsime galimybės žengti kitų žingsnių.
Kiti ekonomikos sektoriai bus dar jautresni, ir tas bus akivaizdu. O reformuoti tą ūkį iš tikrųjų reikia, nes tokiu neefektyviu ūkiu mes ilgai nevažiuosime. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Palionis – prieš.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dabar Lietuvoje dauguma reformų vyksta remiantis EBPO rekomendacijomis, ir ką tik Ekonomikos komiteto pirmininkas paklausė, ar šita reforma atsilieps rekomendacijoms, ministro atsakymas buvo, kad taip, atsilieps, išsibrauks 42 urėdijos. Bet pati reforma, ministro pateikta, apima kur kas platesnį aspektą. Klausimas dabar dėl EBPO rekomendacijų. Gal tik užtenka priimti rytinėje darbotvarkėje atmestą pasiūlymą dėl 42 urėdijų? Čia toks retorinis klausimas.
O dabar Vyriausybės programoje yra punktas „Darni miškų politika“, t. y. rašoma, kad sieksime išsaugoti ir kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje. Tai šita reforma sako visiškai atvirkščią rezultatą. Lyginant, kokie veiklos modeliai vyksta ir organizuojami Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, ir lyginant miškų ekonominius rodiklius, Lietuva lenkia, kur kas geriau atrodo, palyginti su Latvija, Estija, Švedija.
Man kyla reformų klausimas. Lietuvoje mes turime 95 tūkst. hektarų miškų, kurie vadinami rezerviniais, kurie nepriklauso nei valstybiniams miškams, urėdijoms, nei privatiems. Jie stovi, pūna mediena, net nežinome, kiek ten tos medienos yra. Kodėl reformoje neatsispindi? Tai yra natūralios pajamos, iš kurių mes galėtume eksploatuoti tuos miškus ir sutvarkyti jų ir klasifikaciją, ir kas ten per mediena. O reformoje to nėra.
PIRMININKĖ. T. Langaitis – už. Tada R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – už.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų vėlgi pasikartosiu, kad visi sutariam, kad reformos reikia, nors yra kaltinimai, kad neišdiskutuota, kad neparuošta. Tačiau visą laiką, jau daug metų kalbame apie tai, kad vis ištinka pasiūlymai netikėtai. Tačiau vieną sykį, pradėjus apie tai kalbėti, konkrečiai padėjus ant stalo dokumentus ir pasiūlymus, galiausiai tą sutarimą būtų galima surasti. Aš iš tikrųjų palaikau ministro pateiktą reformą. Taip, mes vėliau turėsime diskusijų Seime, komitetuose. Aš tikiu, rasime geriausią sprendimą. Bet vardan skaidrumo, efektyvumo ir užtikrinant, kad tie žmonės, kurie tiesiogiai dirba miške, neprarastų savo darbo, aš kviečiu kolegas palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. P. Saudargas – prieš.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų nesu prieš reformą iš esmės, tačiau prisiminkime: turbūt visos partijos, dalyvavusios rinkimuose, savo programose buvo įsirašiusios, kad reikia stabdyti emigraciją, reikia mažinti regioninę atskirtį. Štai ką mes turime! Išdalinsime atleidimų lapelius. Minimum 400 urėdijų darbuotojų neteks darbo, plius smulkūs rangovai, kurie dirba miškuose, ir suprantama, kad kai užsakovų yra 42 įmonės, rasti savo nišą smulkiam ir vidutiniam verslui tikrai yra įmanoma. Kai bus vienas užsakovas, sėdintis Vilniuje, kažin ar neliks tik stambieji.
Lygiai taip pat medienos perdirbimo verslas, kuris perka medieną. Ar tikrai visi galės konkuruoti tokiomis sąlygomis, labai didelis klausimas. Į jį nėra atsakyta. Dabar pridėkime šeimos narius ir mes turime dar kelis tūkstančius Lietuvos žmonių, emigravusių į užsienį dėl šios reformos.
Klausimas, kodėl reikia tos reformos? Nes čia, kolegos sako, jos reikia, čia neišdiskutuota. Seniai aišku, kad reikia, tvarka. Bet žiniasklaidos buvo pora argumentų naudojama, kad urėdijos veikia netolygiai ir neefektyviai. Vadinasi, vienos efektyviau, kitos neefektyviau. Mes, aišku, norime, kad valstybės įmonės dirbtų efektyviai.
Ir antras dalykas buvo (kai kur skaidrumas, kai kur yra tam tikri atvejai, nuskambėję žiniasklaidoje) spręsti dvi pagrindines problemas. Tai šias dvi problemas ir spręstų urėdijų jungimas. Tą, ką siūlė kolegos socialdemokratai ryte, tačiau Seimas nepritarė. Tai būtų nuosekliu evoliucijos būdu vykdoma urėdijų pertvarka, sujungiant neefektyviai veikiančias su efektyviai veikiančiomis. Ir mes turėtume problemą išspręstą, ir nereiktų žmonių varyti iš Lietuvos. Aš siūlau Seimui labai gerai pagalvoti prieš balsuojant.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji kolegos, kaip ir sutarėme, baigiame pasisakymus ir balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Miškų įstatymo projektui ir lydimiesiems, t. y. registracijos Nr. XIIIP-420, Nr. XIIIP-421, Nr. XIIIP-422, Nr. XIIIP-423, Nr. XIIIP-454, Nr. XIIIP-455, Nr. XIIIP-456, Nr. XIIIP-457, Nr. XIIIP-458, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 72, prieš – 8, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Tai dėl to reikia balsuoti, ir tik Seimas gali nuspręsti. Kas už tai, kad būtų Vyriausybės siūlymas – už, kas prieš balsuoja – prieš. Balsavimas.
Balsavo 111: už – 8, prieš – 80, susilaikė 23. Taigi ypatingos skubos nebus. Todėl dabar įvardinsiu komitetus. Dėl projekto Nr. XIIIP-420 pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos, papildomi – Kaimo reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – TTK, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas.
Projektas Nr. XIIIP-422. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos, papildomo nėra. (Balsai salėje) Dėl projekto Nr. XIIIP-423 pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-424 pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-425 – Aplinkos apsaugos, dėl projekto Nr. XIIIP-426 – Aplinkos apsaugos, dėl projekto Nr. XIIIP-427 pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas ir dėl projekto Nr. XIIIP-428 pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas.
Numatomas svarstymas Seime balandžio 6 dieną. Ar tinka? Galime pritarti? Pritarta.
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pradėta labai rimta reforma ir akivaizdu, kad ji tikrai reikalinga, akivaizdu, kad ji mažins darbo vietas regionuose, akivaizdu, kad tai yra skausminga. Klausimas, ar galima tai amortizuoti? Galima. Reikia daryti taip, kad „Sodros“ atsiliepimų centras būtų perkeltas į Radviliškį. Reikėtų perkėlinėti ir toliau tokias įvairiausias darbo vietas, kurių yra apstu Vilniuje, jos čia nereikalingos, į regionus. Galima amortizuoti tai, ko yra netenkama, galima net pridėti tų darbo vietų regionuose. Apie tai aš šiandien gerą valandą kalbėjau su vidaus reikalų viceministru. Reikia tokios programos ir tokių pilotinių projektų, galima sakyti, pilotinių, jau yra, patirtis jau yra.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas! Čia jau paskaita. A. Salamakinas. Replika.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū. Replika po balsavimo. Mieli kolegos, aš esu nustebęs, kad tiek daug Seimo narių tapo sovietinio valdymo šalininkais. Istorija kokia? Ikikariniais laikais Lietuva laikė 42 urėdijas. Atkūrus nepriklausomybę, 42 urėdijos atkurtos. Dabar mes kuriame sojūsleschospromą, tai yra vieną įmonę be jokios konkurencijos, be jokių kitų žingsnių. Ir nesekime pasakų, kad atleisime 400 žmonių, pone Kęstuti Glaveckai, mano drauge. Latviai padarė tokią reformą, atleido 3 tūkst. žmonių, išmetė į gatvę, dabar Latvijai net atimtas sertifikatas. Švedijos žalieji sukilo, po jų reformos irgi iškirto miškus. Taigi, mielieji, galvokime, ką darome, o darome labai klaidingą žingsnį.
PIRMININKĖ. Trumpinkite pasisakymus, nes, žinokite, valanda praėjo po mūsų pertraukos. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ypač tie, kurie yra Aplinkos apsaugos komitete. Aš norėčiau palinkėti, kad tarp visų šių argumentų, kurie čia buvo, techninių pateikimų, kuriais aš drįsčiau abejoti, nes aš patikrinau pagal „Sodrą“, atlyginimai ne tokie, kaip pasakė ministras… Noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto mes kalbame apie miškus, įrašytus Konstitucijoje. Tai pirmiausia yra ilgalaikis valstybės interesas palikti, išsaugoti savo anūkams ir vaikams, o jeigu biznį iškelsite į pirmą, o gamtosaugą į antrą vietą, niekaip jūs jo nesuvaldysite. Todėl reikia labai atsargiai į tuos dalykus žiūrėti darant šitą reformą, kur kai kuriuos dalykus galbūt ir reikia daryti, bet pirmiausia interesas turi būti aplinkosauginis, išsaugojamasis, nes tai yra mūsų visų turtas. Medžiui augti reikia 120 metų, kol jį pradėsi kirsti. Taigi, gerbiamieji, prisiimkime atsakomybę prieš savo kartas, savo ateitį, o ne tik dabar spręsdami medienos lobistų interesus.
PIRMININKĖ. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Man nepavyko paklausti, neatstovėjau eilės. Manau, kad kai kuriuos motyvus reikia žinoti ir po balsavimo, nes tų balsavimų dar laukia ne vienas. Kolegos, reformos iš tikrųjų reikia, tačiau ne tokios, kurią čia pristatė ponas ministras. Kodėl? Todėl, kad pono ministro lūpomis kalba tie patys argumentai, kuriuos girdėjome praeitoje kadencijoje iš medienos pramonės perdirbimo lobistų. Ponas ministras yra nepatenkintas, kai sakome, kad turįs asmeninių ryšių, asmeninių ryšių su medienos perdirbimo pramonės atstovais. Bet jis jų turi. Turi pusbrolį Mindaugą, kuris vadovauja vienos iš stambiausių Latvijos bendrovių filialui Lietuvoje. Tiesa, ponas ministras suskubo kreiptis į VTEK’ą ir VTEK’as pasakė: ai, pusbrolis – neartimas giminaitis, nereikia čia nieko deklaruoti. Bet čia buvo tas pats VTEK’as, kuris pasakė, kad Gretai nereikia deklaruoti „Agrokoncerno“ mašinos. Žinome, kuo tai baigėsi VTEK’o direktoriui. Kolegos, Lietuva yra pusbrolių ir švogerių kraštas, tačiau aš labai linkiu, kad, svarstydami toliau, žinotume tuos faktus, žinotume interesus, žinotume, kur kieno ausys kyšo, ir reformas patikėtume rengti akademikams, miškininkams, ekonomistams ir profesionalams. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dar labai daug norinčių kalbėti. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu patikslinti. Kolegos, nereikia čia bauginti ir meluoti, kad yra Latvijos modelis. Mes tikrai apie tai esame daug kalbėję ir nereikia klaidinti tų žmonių, kurie dirba toje sistemoje. Įvyko pateikimas, bus svarstymas, komitete tikrai bus atvira diskusija, visi galės dalyvauti, visi galės teikti pasiūlymus, ir mes dabar tik dalinamės kažkokiomis skambiomis frazėmis. Gal baikime vieną kartą ir pradėkime dirbti. Tikrai bus išklausytos ir profsąjungos, ir pasiūlymai, ir jūs visi galėsite pateikti, ir mes komitete tikrai apie tuos dalykus kalbėsime. Be to, pirmadienį bus konferencija, galite ateiti ir savo argumentus išdėstyti. Prašau, kviečiu.
PIRMININKĖ. Prašau. Gerbiamas J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Balsuodamas už šį projektą pateikimo stadijoje, vadovausiuosi tuo, kad autoriai yra atviri derinimui, svarstymui ir pakeitimams, kurie turėtų būti išgirsti. Tuo labiau kad miškininkai irgi sutinka su tuo, kad reformos reikia, tačiau sistemos laužyti galbūt nereikės. Tikiuosi, kad mes prieisime prie bendro rodiklio po pateikimo prieš svarstymo stadiją tam, kad regionai liktų su teise spręsti ir vykdyti veiklą ir nuo tos veiklos nebūtų nušalinti.
Ir paskutinė pastaba. Aišku, nuogąstavimą kelia tai, kad ir miškų sistemoje yra apibendrinama neigiama nuostata apie dirbančius juose žmones. Manau, tai neteisinga ir reikėtų būti korektiškesniems dėl tų, kurie sąžiningai ir tvarkingai dirba, ir pagal vieną ar kitą atvejį neapibendrinti. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš norėjau pasakyti, kad ministras sakė, kad suderino su visomis bendruomenėmis, su miškų bendruomene, su kitomis. Man asmeniškai teko kalbėti su miškų dekanu profesoriumi E. Bartkevičiumi ir jis pasakė: nerandame bendros kalbos su ministru, nes jis nežino, ką šneka. Va, jums atsakymas, ministre. Aš dabar susidariau tokią nuomonę, žiūrint iš šono neatrodo, kad yra valdančioji koalicija – socialdemokratai ir valstiečiai. Atrodo, 20 skirtingų flangų. Per 26 metus nepriklausomybės nėra buvę, kad valdančioji dauguma nežino, ką daro! Taigi ir vedu prie to. Nejaugi jūs negalite sueiti ir pasišnekėti kaip bendra koalicija, kuri čia… Sakyčiau, kadangi valstiečiai nekviečia socialdemokratų, socialdemokratai, padarykite gestą, pakvieskite juos į savo frakciją ir vieną kartą išsiaiškinkite! Nedarykite juokų Lietuvai! Ačiū už dėmesį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ministerija jau atliko savo darbą – įstatymo projektas atkeliavo į Seimą ir dėkingas Seimo nariams, kurie pasisakė prieš ypatingą skubą. Mano siūlymas būtų pasinaudoti, kadangi klausimas yra labai aktualus pačiai visuomenei, apima visą Lietuvą teritoriniu požiūriu, vis dėlto padaryti atvirą svarstymą su visuomene ir tą pavesti Aplinkos apsaugos komitetui. Yra tokia Seimo procedūra, kada gali teikti pasiūlymus, ir būtų organizuojamos ne tik konferencijos, bet kryptingai šiais klausimais būtų įsiklausoma į specialistų nuomonę ir t. t. Yra tokia svarstymo procedūra ypač svarbiais klausimais, ir Seimas ne kartą tą dalyką yra daręs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Baigėme visus pasisakymus. Gerbiami kolegos, svarbiausia vienas kito neįžeidinėti. Bus ilgi svarstymai, diskusijos ir, aš manau, bus atrastas teisingas sprendimas.
17.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-446 (priėmimas)
O dabar grįžtame po pertraukos prie nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“. Jums yra išdalintas po svarstymo jau pakoreguotas tekstas, nes kai kurie straipsniai pasikeitė.
Dabar galime priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Yra grupės Seimo narių pasiūlymai. Kuris pristatote? Gerbiamas A. Skardžius? Prašau. Prašau, kol…
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiama pirmininke, mes sutarėme, kad atsisakome savo pasiūlymų ir prašome jų nesvarstyti, sudarysime naują grupę.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamas Skardžiau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, ar būtų galima pristatyti visą pasiūlymą? Jūs dabar įjungėte laikmatį pasiūlymui pristatyti. Paprastai pasiūlymui duodama laiko tiek, kiek reikia.
Papildyti 2 straipsnį naujais punktais.
5 punktu: nustatyti, kokios partijos ir atskiri asmenys Seimo nariai 2008–2016 metais gavo tiek viešą, tiek ne viešą finansinę paramą iš su Rusijos Federacija siejamų įmonių ar per jų tarpininkus; įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams ir kokią įtaką bei žalą dėl to galėjo patirti Lietuvos valstybė.
6 punktu: nustatyti ir išsiaiškinti, kiek ir kokios Rusijos Federacijos įmonės tiesiogiai ar per tarpininkus įgyvendino ir šiuo metu vykdo Lietuvai svarbius strateginius objektus ir (ar) politikai, Vyriausybės atstovai turėjo įtakos šių sandėrių priėmimui ir sutarčių pasirašymui.
7 punktu: ištirti, ar buvęs Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius ir energetikos viceministras, tuomet ėjęs Ignalinos atominės elektrinės valdybos pirmininko pareigas, pasirašydami 2011 m. gruodžio 21 d. tolesnių veiksmų ir ketinimų protokolą ir de facto sukurdami nepakeičiamą precedentą derybose dėl 55 plius 17,9 mln. eurų papildomo mokėjimo rangovui „Nukem“, kurią 2009 metais gruodžio mėnesį įsigijo Rusijos įmonė „Atomstroyexport“, priimdami šį sprendimą tuometinės Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai nebuvo veikiami „Nukem“ atstovų, ar negavo iš jų atlygio bet kokia forma, ar neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei dėl savanaudiškų ar kitų asmeninių paskatų.
8 punktu papildyti: ištirti, ar AB „Klaipėdos nafta“, sudarydama sutartį su Rusijos naftos koncerno „Lukoil“ įmone LITASCO 2012 m. rugpjūčio 29 d., kuria perleido valdyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalį, netenkino Rusijos strateginių interesų; kokius įsipareigojimus šia sutartimi prisiėmė valstybės valdoma AB „Klaipėdos nafta“; kokių tikslų siekė Rusijos įmonė Lietuvoje mokėdama, tačiau nesinaudodama AB „Klaipėdos nafta“ talpomis ir kita infrastruktūra; kokius nuostolius per trejų metų šios sutarties galiojimo laikotarpį patyrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Valstybinis Klaipėdos jūrų uostas dėl pervežamų ir perkraunamų krovinių praradimo; ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovas R. Masiulis, pasirašydamas šią sutartį, turėjo Ministro Pirmininko A. Kubiliaus, energetikos ministro A. Sekmoko įgaliojimus; ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovas R. Masiulis, pasirašydamas šią sutartį, turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija, kada šis leidimas jam buvo suteiktas; ar AB „Klaipėdos nafta“ vadovas R. Masiulis, Ministras Pirmininkas A. Kubilius…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, su visa pagarba, bet vis tiek yra… Jūs jau dvigubai laiką viršijote. Aš taip kantriai laukiau, bet negaliu leisti daugiau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, juk Statutas nereglamentuoja pataisos pristatymo. Pataisos būna labai trumpos ir labai ilgos.
PIRMININKĖ. Reglamentuoja. Pažiūrėkite. Jūs pats kažkada buvote Seimo Pirmininko pavaduotojas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, vis dėlto, aš manau, jeigu nesutiksite įtraukti į šią Seimo nario M. Basčio tyrimo komisiją, vis dėlto reikia suformuoti atskirą komisiją, nes, kaip teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tai yra tikrai didelis darbas ir galbūt būtų per didelis krūvis žinant geopolitinę situaciją. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dabar motyvai už ir prieš. Prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kodėl Miškų įstatyme mes nekalbame apie žvejybą? Todėl, kad tai yra Miškų įstatymas. Kodėl dabartiniame siūlyme dėl komisijos tyrimo objekto mes kalbame labai aiškiais klausimais? Todėl, kad iš tikrųjų, jeigu yra noro kam nors registruoti dar vieną Energetikos komisijos tyrimą, tai prašom jį įregistruoti. Kalbate apie „Nukem“, bet jūs prieš ketverius metus jau tai tyrėte, nežinau – metus, dvejus, trejus visa tai tyrėte. Turėjote galimybę ištirti. Neištyrėte. Aš suprantu, jums norisi užtušuoti viską. Tai yra reliatyvizmas, visi kalti, jeigu nepritaria jūsų nuomonei. Šiuo atveju siūloma keletas klausimų. Tai yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiuntimas uogauti žiemą. Teoriškai uogų mes galime surinkti, bet faktiškai šis kelias veda į niekur. Žinoma, galima tirti šituos klausimus, bet siūlau (dar kartą pakartosiu) registruoti naują tyrimo komisiją, kuri nesikirstų su pavadinimu, su preambule, su turiniu ir su tikslais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar turiu už duoti balsą P. Gražuliui, nes A. Skardžius pristatė siūlymą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai… (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Bet jūs pristatėte.
P. GRAŽULIS (TTF). Mes pertraukos metu parengėme pataisas, tačiau taip pat sutarėme tiek su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, tiek su R. Karbauskiu ir kitais valdančiosios daugumos Seimo nariais, kad tikrai būtų daug protingiau daryti atskirą specialią komisiją šituos klausimus išnagrinėti. Todėl mes garbingai laikykimės to susitarimo, savo žodžio ir siūlau visiems tiems, kurie pateikė šitas papildomas pataisas, jas atsiimti. Tai yra mūsų toks susitarimas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš dabar tikrai nesuprantu. A. Skardžius pristato, kitas autorius P. Gražulis prašo atsiimti. O kaip I. Šiaulienė sako? (Balsai salėje)
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pagaliau aš jums pirmininkaujant gausiu žodį. Taigi, kolegos, mes tikrai sutarėme ir noriu pranešti visam Seimui, kad valdančioji koalicija įsipareigoja po savaitės atskiru nutarimu, kaip siūlo gerbiamas A. Anušauskas, registruoti komisiją ir spręsti šituos klausimus. Taigi ir aš atsiimu laikydamasi susitarimo tai, ką sakė P. Gražulis, o Artūras tiesiog pristatė klausimo esmę.
PIRMININKĖ. Prašau. Ir jūs sutinkate?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Žinote, labai retas atvejis, bet aš šiuokart pritariu gerbiamojo A. Anušausko siūlymui ir tikrai taip pat sutinku, kad tie klausimai būtų svarstomi atskiroje komisijoje, tačiau šie klausimai ir jų poveikis valstybei, jos ekonomikai ir biudžetui tikrai turi būti išsiaiškinti, kad niekada nereikėtų grįžti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Konstatuojame, kad jūs visi trys atsiimate šitą siūlymą, o toliau turite teisę registruoti atskirą Seimo nutarimą.
Gerbiami kolegos, 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Galime. 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – už. Atsisako. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikiuosi, kad po paskutinių racionalių pareiškimų mes priimsime šį nutarimą ir bus atliktas platesnis parlamentinis tyrimas negu pagal mūsų jau patvirtintą apkaltos iniciatyvą. Dėl tos kitos galimos komisijos iniciatoriams aš siūlyčiau gal truputį tą iniciatyvą nutolinti, nes dabar labai daug komisijų ir komitetas dirba, bet kai tą iniciatyvą pareikšite, tai būtinai komisijos pirmininku pasiūlykite A. Skardžių.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, išties nesiveržiu į komisijos pirmininkus, ką gerbiamas Jurgis siūlo, tačiau tie klausimai privalo būti ištirti. Tikrai daug atsakymų, daug vengimo, tokio nenoro tuos klausimus tirti matėme nuo pat pradžių. Kas už to slypi? Kodėl slypi? Neduok Dieve, pasirodys, kad tai vis dėlto yra to Rytų kaimyno ranka diriguojama, tiek uždarant atominę elektrinę, nes pinigų tikrai pritrūks iš donorų, dar mažiausiai reikės 1,5 mlrd. eurų pasibaigus 2000 metams ir tiems skirtiems 700 mln. eurų, tai kaštai yra dideli. Manau, kad mes turime žinoti, kodėl tie pinigučiai, skirti atominei uždaryti, iškeliavo kažkur, kodėl „Lietuvos geležinkeliai“, Jūrų uostas trejus metus kentėjo be krovinių, o mūsų tas strateginis partneris, kuris buvo apibūdinamas, aš kalbu apie „Lukoilo“ kompaniją LITASCO, buvo teigiama aukštų pareigūnų, kad mes rusų padedami, Kremliaus padedami pasistatysime infrastruktūrą ir finansuosime energetinę nepriklausomybę, aš turiu omeny „Klaipėdos naftos“ infrastruktūrą dėl išnuomoto laivo prijungimo prie dujų sistemos. Tai tie įrašai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, pažiūrėkite, tik neištrinkite jų. O sutartis su LITASCO tai tikrai yra specialiojoje raštinėje, ją vertino galbūt ne vienas teisininkas, ji verta tikrai didelio tyrimo, kaip teisininkai teigia, tai yra kriminalinė sutartis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš manau, kad Rusija tikrai nepraleidžia niekad progos padaryti įtaką, tai čia ir šnekame apie tuos dalykus, todėl aš pritariu, kad reikia analizuoti. Taigi pritariu M. Basčio komisijai, pritarsiu, kaip ir žadėjau prieš pertrauką per šoninį mikrofoną, ir tai komisijai dėl sutarties su LITASCO. Aš negaliu taip kategoriškai įvertinti dabar, kaip vertina A. Skardžius, tačiau analizuokime. Manau, kad yra dar daug dalykų, pavyzdžiui, Ignalinos atominės uždarymo dalykai, pradedant nuo sutarties pasirašymo, kai V. Ševaldinas pasirašė, neturėdamas jokių įgaliojimų, kai įmonė „Nukem“ perėjo į Rusijos rankas, ar tai nebuvo iš anksto suplanuota. Be abejo, ten matoma Rusijos ranka šiandien. Yra daugybė dalykų, kuriuos vertėtų tirti. Jeigu valdantieji turės politinės valios tirti ne tik dabartinės opozicijos valdymo laikotarpius, bet ir kitus laikotarpius, kurie pradeda nugrimzti užmarštin, tai, aš manau, mes pasisakysime, jeigu tai nebus politiškai šališki dalykai. Šiandien aš dėl to ir nereiškiu kokios nors išankstinės nuomonės nei dėl M. Basčio, nei dėl LITASCO, o tirti ir žinoti reikia, tai yra ne tik mūsų, tačiau ir Lietuvos visuomenės interesas.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš norėčiau pasakyti, kad tos visos gana aštrios diskusijos baigėsi gana taikiu susitarimu. Manau, kad tikrai bus laikomasi garbingai žodžio ir liberalai, jeigu bus sudaryti klausimai… Bus sudaryta komisija tais klausimais, kur mes prašome sužinoti, kokia buvo daryta įtaka Rusijos ir kokia buvo padaryta žala valstybei (gal ir nebuvo padaryta, tai tokiu atveju tikrai nenorime dangstyti nei socialdemokratų, ar tai būtų ir mūsų Seimo narys, jeigu kiltų kokių abejonių, reikia išsiaiškinti), tik tikrai, kad nebūtų čia kokio nors politikavimo, sąžiningai, garbingai, kokią žalą padarė M. Bastys, ar čia tikrai nėra kažko, ar yra rimtas pagrindas apkaltai ar kam. Manau, išsiaiškinsime ir komisija, komitetas duos visus atsakymus. Todėl po visų šitų pasisakymų negaliu balsuoti prieš, balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Jūs kalbėjote už?
P. GRAŽULIS (TTF). Na, už, panašiai.
PIRMININKĖ. Gerai. Dar A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia daugelis apskritai kalbėjo ne į temą, nes kalbėjo apie būsimą nutarimą, kuris dar neįregistruotas, bet bus po savaitės, dviejų ar dar kažkada. Žinoma, kad reikia išsiaiškinti daugelį dalykų, ir aš dėl būsimo nutarimo taip pat pasiūlyčiau keliolika klausimų. Matyt, reikėtų ir su pavardėmis pasiūlyti, kad būsima komisija nemaklinėtų tamsoje, o žinotų, ką pasikviesti. Kokius klausimus užduoti ir kuria linkme iš tikrųjų tas tyrimas turi nueiti, nubrėžia Seimas.
Seimas turi ilgametę patirtį įvairių komisijų. Prisiminkime nepavykusią „Snoro“ tyrimo komisiją, sakyčiau, ir Energetikos komisiją, kuri tyrė, tyrė, tyrė, išvadas padarė, bet kokie rezultatai? Todėl aš manau, kad jeigu bus tokie nutarimai, viskas gerai, svarstysime, pildysime, bet šiuo atveju kalbama apie labai aiškius įpareigojimus su pavardėmis ir tikslais, tai siūlau pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo „Dėl Seimo pavedimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti tyrimą dėl Seimo nario M. Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui bei galimybių inicijuoti parlamentinę apkaltos procedūrą sudarymo“ projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 94, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-446) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos… (Triukšmas salėje) Gal galime baigti, nes mes tiek vėluojame? Na, nesupyk, Kęstuti, iš tikrųjų tiek daug replikų šiandien.
17.57 val.
Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos R. Baškienės pranešimas dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui
Gerai. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo… Atsiprašau, projektas Nr. XIIIP-469. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę padaryti teikimą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, esu įpareigota kaip Seimo Pirmininko pavaduotoja. Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija kreipėsi į Seimą teikdama pradėti apkaltą Seimo nariui K. Pūkui. Tekstas ganėtinai ilgas, jūs savo interneto sistemoje, matyt, šį tekstą turite. Gal aš galėčiau jo viso neskaityti, o tiesiog skaityčiau reziumuojančią dalį: „Įvertinusi pateiktus faktus, kuriuos ištyrė Etikos ir procedūrų komisija apie Seimo nario K. Pūko elgesį, nesuderinamą su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais bei duota Seimo nario priesaika, Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, todėl Etikos ir procedūrų komisija siūlo sudaryti specialiąją tyrimo komisiją bei pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui.“ Pasirašė teikimą komisijos pirmininkė R. Tamašunienė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra Statuto 231 straipsnis „Specialioji tyrimo komisija“. Nors teikdama Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja įvardijo Etikos ir procedūrų komisiją, kaip specialiąją komisiją, tačiau tiktai Seimas gali apsispręsti dėl to. Yra 231 straipsnio 3 dalis (cituoju): „Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė Etikos ir procedūrų komisija, Seimas suteikia jai specialiosios tyrimo komisijos įgaliojimus arba sudaro specialiąją tyrimo komisiją.“ Tai mes turėsime apsispręsti balsuodami, ar po pateikimo, kai R. Tamašunienė pateiks Seimo nutarimą, nes 2 straipsnyje bus aiškiai dėl specialiosios tyrimo komisijos, mes iš karto net pateikimo stadijoje turėsime apsispręsti pagal šitą punktą.
18.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-469(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
O dabar kviečiu R. Tamašunienę pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektą. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien prasidėjus plenariniam posėdžiui Etikos ir procedūrų komisija taip pat pasitarė, nes turime pradėtų labai daug tyrimų. Tyrimai vyksta ir vakar svarstėme dar dešimt, pusės iš jų taip pat nutarta pradėti tyrimus, ir mūsų komisijos buvo toks sprendimas ir kreipimasis į Seimo narius sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, o ne pavesti Etikos ir procedūrų komisijai pradėti apkaltos procesą. Aš skaitau nutarimo projektą: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 78 straipsnio 3 dalimi, 228 straipsnio 1 dalimi, 228 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 231 straipsnio 3 dalimi, 232 straipsniu, nutaria: 1 straipsnis. Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo specialiąją tyrimo komisiją Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui K. Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti iš 12 Seimo narių.“ Aš jau galiu pristatyti, taip? Frakcijos pateikė Seimo narius į komisiją. „2 straipsnis. Patvirtinti šios sudėties komisiją: R. Andrikis, A. Armonaitė, V. Kernagis, R. Miliūtė, M. Navickienė, Č. Olševskis, R. Popovienė, M. Puidokas, D. Šakalienė, R. Šarknickas, I. Šimonytė, T. Tomilinas.“ 3 straipsnis – bus siūloma iš komisijos narių išsirinkti pirmininką, 4 straipsnis – pavaduotoją. Ir prašysime Seimo nustatyti, iki kada komisija turės atlikti tyrimą ir pateikti išvadas Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pranešėja, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų tai ne klausimas, tiesiog tokia forma užsirašiau, nes man atrodo, kad vienas dalykas, kas tikrai yra visiems aišku, kad toks elgesys yra nesuderinamas nei su Seimo nario priesaika, nei su etika, nei su elementaria pagarba. Jeigu mes vis dar prisimename, kad Seimas jau yra praradęs savo reputaciją, yra iš esmės dažniausiai pajuokų objektas, o mes norime tai pakeisti, tai mes tikrai turime pasižiūrėti į šitą situaciją vienareikšmiškai principingai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Čia jau jūsų buvo kaip ir pasisakymas.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū Seimo narei. Būtent komisija ir įvertino daugiau moralės ir etikos aspektą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Klausia.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nežinau, gerbiamoji pirmininke, kodėl jūs čia taip prie manęs kimbate? Jūs nedavėte man čia žodžio, jūs nedavėte man žodžio, kada priklausė, ten mano eilė buvo, ir nežinote, ką aš pasakysiu. Aš iš tikrųjų turiu klausimą.
PIRMININKĖ. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai štai mano klausimas. Ar jūs galėtumėte pasakyti, ar komisija nustatė kriminalizuotinas, tarkime, veikas?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mes kriminalizuotinų veikų nenagrinėjome. Vakar mes gavome duomenis, kad moterys kreipėsi į teisėsaugos institucijas, ir tą kriminalizuotiną dalį atliks teisėsaugos institucijos ir nustatys, ar buvo seksualinis priekabiavimas, kuris prilyginamas pagal Baudžiamąjį kodeksą nusikalstamai veikai. Komisija tą išvadą darė remdamasi daugiau žmogaus orumo, politiko etikos ir elgesio normomis ir jų pažeidimu.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Džiaugiuosi dėl komisijos sudėties. Subalansuota – šeši vyrai, šešios moterys, turėčiau nedaug ką šnekėti, nes jau atrodo per aštriai, gal ne per aštriai, bet aštriai pasakiau savo nuomonę ir požiūrį, tačiau klausdamas noriu paklausti. Kaip jūs vis dėlto procedūriškai įsivaizduojate, ar lauktumėte prokuratūros kokių nors signalų, ar tai turėtų būti savarankiškas veikimas nesidairant į prokuratūros veiksmus?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mūsų Etikos ir procedūrų komisijos suformuluotoje išvadoje mes pabrėžiame, kaip ir minėjau, etikos ir moralės klausimą ir ar šiuo veiksmu, savo galimai netinkamu elgesiu Seimo narys nepažeidė priesaikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Dabar motyvai po pateikimo. (Balsai salėje) Visi yra tik už. Gali kalbėti tik vienas. Gerbiamasis T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, gal leisite ir kitiems kalbėti. Aš nežinau…
PIRMININKĖ. Vienas gali kalbėti, jūs pirmas, tai aš jums ir suteikiu žodį.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Klausimas, tiksliau, ne klausimas, o mano pasisakymas toks labai paprastas, aš kviečiu balsuoti už, neabejoti. Kai mes nagrinėjame tokią situaciją, kur ateina į galvą žodžiai „išnaudojimas“, „vergovė“, „prievarta“, „žmogaus laisvės apribojimas“, „tarnybinių įgaliojimų šiurkštus viršijimas“, „savo darbo vietos išnaudojimas kitiems tikslams nei numatyta“, tai mes matome pamatinių žmogaus teisių pažeidimą, tai yra laisvės, žmogaus laisvės principo ir vertybės. Mūsų požiūris, man atrodo, turi būti vienareikšmiškas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar siūlote balsuoti, ar bendru sutarimu po pateikimo pritariame? (Balsai salėje) Balsuojame. Iš karto atkreipiu dėmesį į tai, ką pasakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, ir prieš tai aš citavau 231 straipsnio 3 dalį – Etikos ir procedūrų komisija siūlo, kad Seimas sudarytų specialiąją tyrimo komisiją, ir toks buvo pateiktas Seimo nutarimas. Taigi, balsuojame dėl pateikto Seimo nutarimo. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pateikimas.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo procedūra. Diskusijoje nori dalyvauti K. Masiulis. Prašau į tribūną. (Šurmulys salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). …ir ypač Seimo posėdžio pirmininkei. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, atleiskite, bet vis dėlto aš papiktnaudžiausiu jūsų laiku.
PIRMININKĖ. Preciziškai žiūrėsiu į laikrodį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Aš tikrai daug neužtęsiu. Rimtas dalykas, kurį mes svarstome, ir aš rimtai noriu dalyvauti posėdyje, tikrai nepiktnaudžiauju, atkreipkite dėmesį.
Gerai. O dabar iš esmės. Pažiūrėkime į komisiją, kurios sudėtį sudarome. Man teko dalyvauti ne vienoje tokioje komisijoje. Ne visada baigėsi sėkmingai. Štai L. Karaliaus ir A. Sacharuko komisija. Vienas buvo čia salėje paleistas nuo apkaltos. Taip, A. Sacharukas išgelbėtas, o L. Karalius pasmerktas. Jeigu pažiūrėsime į statistiką, tai dažniausiai ne kažin kaip baigiasi. Šita komisija, pažiūrėkime į jos sudėtį, tik vienas yra teisininkas – R. Andrikis su didžiule patirtimi, o su didžiule parlamentine patirtimi darbo tokiose komisijose nematau nė vieno. Aš matau jau žmonių, kurie reiškia išankstinę nuomonę šiuo klausimu, ko neturėtų daryti tos komisijos nariai. Kai jūs tapsite komisijos nariais, iš viso tik pirmininkas galės kalbėti. Supažindinu su pareigomis.
Kitas dalykas. Jūs turėsite nustatyti iš tikrųjų aplinkybes, dėl ko tam… Jūs turėsite pateikti Konstituciniam Teismui. Čia ne šiaip sau jūs sugalvosite, tinka – netinka, patinka – nepatinka. Taip, kaip elgiasi gerbiamasis kolega K. Pūkas (man tas žodis „gerbiamas“ ne vietoje), man visai nepatinka. Aš tikrai sakau, man tai yra užribis. Taip negalima elgtis su moterimis, taip negalima kalbėtis, tai netinka visiškai šitoje vietoje. Netinka. Bet reikės įrodyti Konstituciniam Teismui, ir jūs turėsite tuos argumentus pateikti. Turite visi patirties ir ar tikrai tai bus padaryta? Man atrodo, kad komisijos sudėtis – ne pati tvirčiausia tokiam reikalui, aš rasčiau tvirtesnių žmonių.
Aš linkiu komisijai sėkmės ir darbo. Aš tikrai manau, kad verta čia darbuotis ir reikia tos komisijos. Linkiu sėkmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad yra labai patyrusi komisijos narė D. Šakalienė ir teisiniu, ir žmogaus teisių aspektu. Gerbiamasis Kęstuti, jūs turėsite galimybę savo nuomonę išreikšti balsuodamas. O frakcijos pasiūlė žmones, kuriuos pasiūlė. Ar galime bendru sutarimu dabar pritarti po svarstymo? Po svarstymo bendru sutarimu pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis dėl komisijos sudėties. Priimtas? Priimtas.
Dabar vėl prašau penkių minučių pertraukos, kad galėtume priimti 3, 4 ir 5 straipsnius, t. y. išrinkti komisijos pirmininką, pavaduotoją ir nustatyti, iki kada turi būti atliktas tyrimas. Dar kartą sakau komisijos sudėtį ir kviečiu ateiti prie tribūnos. R. Andrikis, A. Armonaitė, V. Kernagis, R. Miliūtė, M. Navickienė, Č. Olševskis, R. Popovienė, M. Puidokas, D. Šakalienė, R. Šarknickas, I. Šimonytė ir T. Tomilinas. Išsirenkate pirmininką ir pavaduotoją ir nustatote datą, iki kada atliksite tyrimą.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, komisija pasitarusi pasiūlė komisijos pirmininke paskirti D. Šakalienę. Ar galime 3 straipsnį priimti? Priimtas.
4 straipsnis. Komisija, pasitarusi su pirmininke, pavaduotoju siūlo V. Kernagį. Ar galime priimti 4 straipsnį? Priimtas.
5 straipsnis. Komisijai tyrimą atlikti pavesta iki 2017 metų gegužės 1 dienos. Ar galime priimti 5 straipsnį? Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo. Rūta Miliūte, jūs vienintelė užsirašiusi kalbėti už. Ar taupydama laiką jūs negalite atsiimti? Prašom trumpai.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Du sakinius noriu pasakyti. Noriu visų pirma padėkoti toms moterims, kurios išdrįso prabilti, su kokiu nederamu garbę ir orumą žeminančiu elgesiu susidūrė. Noriu pasakyti, kad tikrai tikiu, komisijai nepritrūks nei kompetencijos, nei žinių, nei noro išnagrinėti šitą atvejį. Tiesiog visus kviečiu balsuoti už apkaltą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Kęstučiui Pūkui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ (projektas Nr. XIIIP-469(2) priimtas. (Gongas)
18.18 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ projektas Nr. XIIIP-409(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar popietinės darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ projektas. Priėmimas. Pacituoju 186 straipsnį: „Kai redakcinė komisija paskelbia suredaguotą tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Seimui nusprendus.“ Negauta jokių pasiūlymų, todėl iš karto siūlau – motyvai dėl viso. Vėl visi norite kalbėti už. Gal galite nekalbėti? Ačiū, kad suprantate. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo rezoliucija „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ (projektas Nr. XIIIP-409(2) priimta. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Tęsiame toliau darbą.
18.19 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-269(2) (svarstymas)
2-4a ir 2-4b klausimai – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-269(2). Teikėjos – A. Kubilienė, A. Širinskienė. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2017 m. kovo 8 d. svarstydamas šį įstatymo projektą, Sveikatos reikalų komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių gerbiamos A. Širinskienės, A. Kubilienės pasiūlymams, taip pat iš dalies pritarė papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams ir nusprendė pritarti Sveikatos reikalų komiteto išvadoms ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-269(2) su pateiktais komiteto pasiūlymais. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1.
2017 m. kovo 15 d. komitetas svarstė Seimo narių gerbiamos R. Šalaševičiūtės, D. Kaminsko, A. Vinkaus, A. Širinskienės, A. Matulo pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto Nr…
PIRMININKAS. Pasiūlymai bus po to.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Bet pasakysiu, kad nepritarta vienam.
PIRMININKAS. Po to.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Kas nutarta, pasakykite.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nutarta pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti… Prašom. Papildomas komitetas – V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymus (kuriems komitetas pritarė) ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mačiau, buvo užsirašęs klausti A. Matulas. Ar jūs atsisakėte? A. Kubilienę kviečiu grįžti atgal. Kviečiu atgal. Yra pateikti tokie pasiūlymai… Dėl 67 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės ir A. Kubilienės.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 67 straipsnio 1 ir 2 dalys – pritarti iš dalies ir siūlyti savo redakciją.
PIRMININKAS. Sutinka A. Širinskienė ir A. Kubilienė, kad iš dalies? Sutinka.
Kitas straipsnis. Seimo nariai R. Šalaševičiūtė, D. Kaminskas ir A. Vinkus siūlo savo pakeitimus. Ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie paremtų šį siūlymą? Taip, yra, ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. O kas iš teikėjų galėtų pristatyti? R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Komitete buvo pritarta, ir aš tikrai kviečiu pritarti, nes šitie pasiūlymai labai aktualūs, ir manau, kad tikrai būtini.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta.
Kitas klausimas taip pat yra Seimo narių R. Šalaševičiūtės, D. Kaminsko ir A. Vinkaus. Ar galėtų teikėjai pristatyti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Antru pasiūlymu yra siūloma, kad nebūtų taikomas mokslo laipsnio reikalavimas, kaip ir įstatyme numatyta buvo, asociacijų, propaguojančių sveiką gyvenseną, ginančių visuomenės sveikatos pacientų ar neįgaliųjų interesus, taip pat ir bendruomenių sveikatos tarybų atstovams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar atsiras 10 Seimo narių, kurie palaikys šį siūlymą?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Keliam ranką, yra.
PIRMININKAS. Matau, yra. Dėkoju. Kokia yra komiteto nuomonė šiuo klausimu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti bendru sutarimu šiai nuomonei? Ačiū.
Taip pat dar yra Seimo nario A. Matulo pasiūlymas, kur komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš dėl visų savo pasiūlymų su komiteto išvada sutinku ir balsuoti nereikalauju. Kiek atsimenu, dėl vieno pasiūlymo pritarta, dėl vieno yra iš dalies, dėl kito nepritarta. Su komiteto nuomone sutinku ir balsuoti nereikalauju.
PIRMININKAS. Yra ir dar vienas siūlymas Seimo nario, taip pat A. Matulo.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Taip pat norėtume paklausti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonės šiuo klausimu. V. Kravčionok. Ar sutinkate dėl pasiūlymo iš dalies? Sutinka, dėkoju.
Dėl 2 straipsnio – Seimo narys A. Matulas. Komiteto nuomonė – nepritarti. Ir Seimo narys prašė nebalsuoti šiuo klausimu.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas taip pat dėl šio straipsnio yra Seimo narių A. Širinskienės ir A. Kubilienės. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Taip, ačiū, pritarta.
Toliau yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Ar galėtumėte pristatyti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog pasiūlymu, kadangi pačiu įstatymo projektu įvedamos kadencijos, yra įtvirtinamos baigiamosios nuostatos, kaip bus skaičiuojama nauja kadencija, kada baigiasi senoji ir kaip bus skaičiuojami anksčiau buvusių tarybos narių praleisti metai.
PIRMININKAS. Ar atsiras 10 Seimo narių, kurie palaikys šią iniciatyvą? Matau, yra. Pritarta. Bendru sutarimu Seimas pritaria.
Po svarstymo dėl viso projekto ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
18.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. VIII-612 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-270(2) (svarstymas)
Kitas lydimasis projektas. Žiūrime, yra Seimo nario A. Matulo pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Toliau yra Seimo narės I. Degutienės pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiai nuomonei bendru… Ar ji sutinka? Sutinka.
Toliau kitas Seimo narių A. Širinskienės ir A. Kubilienės siūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Sutinka. Toliau yra Seimo narių R. Šalaševičiūtės, D. Kaminsko ir A. Vinkaus siūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar sutinka?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Man atrodo, čia mes dabar kalbame apie Seimo nutarimo projektą, ar ne?
PIRMININKAS. Taip.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Kiek aš pamenu, buvo pritarta iš esmės, nes čia yra lygiai tas pats, kas įstatymo projekte, ne iš dalies. Ten buvo kalbama apie tai, kad būtų pakeista iš 15 į 16 tarybos narių ir kad nuo bendruomenių būtų 2, vienas iš didžiųjų miestų, nuo didžiųjų penkių miestų bendruomenių, ir vienas – kaimiškųjų miestų. Lygiai tas pats buvo dėl mokslo cenzo nereikalavimo šitiems bendruomenių atstovams. Kai svarstėme komitete, lyg ir buvo pritarta iš esmės, ne iš dalies.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, atsiprašau, galbūt klaida čia padaryta.
PIRMININKAS. (…) komiteto atstovas pakomentuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ir išvadą aš turiu, kur nurodyta pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui? Pritarta. Toliau yra Seimo nario A. Matulo pasiūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. A. Matulas pritaria, Seimo nariai taip pat pritaria. Toliau kitas Seimo nario A. Matulo siūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Čia analogiškas, kaip ir įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Supratau, Seimo narys taip pat sutinka, Seimo nariai taip pat. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kokią nuomonę turite šiuo klausimu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar sutinka? Taip, sutinka. Toliau Seimo nario A. Matulo siūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti analogiškai, kaip ir įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Seimo narys sutinka su nuomone, nesiūlo balsuoti. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar sutinka? Tenkina, taip. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Tenkina? Taip. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Tenkina. Dėkoju. Toliau Seimo narės A. Širinskienės siūlymas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Gal galima pristatyti?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kadangi mes pritarėme pagrindiniam Sveikatos sistemos įstatymui ir jo pakeitimams, tai šiuo atveju nelabai turime pasirinkimą, nes nutarimu mes perkeliame normas, kurios yra Sveikatos sistemos įstatyme, kurioms pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl viso siūlymo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
18.34 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(3)ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projektas Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-1902. Pranešėjas – B. Markauskas. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas siūlomas svarstyti ypatingos skubos tvarka dėl dviejų priežasčių.
Pirma. Siekiama nutraukti prieš Lietuvą 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą dėl taikomų kvalifikacinių reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.
Ir antra. Lietuva veda derybas dėl narystės Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Šių metų liepos mėnesį vyks Lietuvos stojimo pažangos vertinimo misija. EBPO sekretoriatas Lietuvoje galiojančius kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams identifikavo kaip nesuderinamus su naryste EBPO ir rekomendavo jų atsisakyti. Ar Lietuva taps EBPO nare planuojamais 2018 metais, priklausys nuo to, kaip Lietuva atsižvelgs į EBPO sekretoriato rekomendacijas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors šiuo metu Europos Komisijos vadovybė yra priėmusi sprendimą nedaryti spaudimo valstybėms narėms, tačiau pradinė pozicija dėl kvalifikacinių reikalavimų žemės įgijėjams eliminavimo iš valstybės narės nacionalinės teisės išlieka. Pažeidimo procedūra prieš Lietuvą nėra nutraukta. Siekiant išvengti teisminių ginčų Europos Teisingumo Teisme ir finansinių pasekmių, šiuo metu Seimui pateiktame įstatymo projekte siūloma visiškai atsižvelgti į Europos Komisijos reikalavimus.
Tai yra, pirma, atsisakyti vadinamųjų kvalifikacinių reikalavimų, kai žemė perkama ne pirmumo teise, trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, 50 % pajamų iš žemės ūkio veiklos, t. y. ekonominio gyvybingumo. Europos Komisija būtent šiuos reikalavimus yra įvardijusi kaip prieštaraujančius įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančius asmenis. Be to, šie reikalavimai yra palankūs tiems, kurie jau turi nemažus žemės plotus ir vykdo žemės ūkio veiklą tokiu būdu užkirsdami kelią į žemės rinką ateiti naujiems asmenims. Taip pat prisidedama prie žemės koncentracijos vienose rankose skatinimo. Yra pateikiama statistika, kad nuo 2014 metų tik du užsieniečiai pateikė prašymus gauti leidimą įsigyti žemės Lietuvoje. Be to, noriu akcentuoti, kad tie vadinamieji saugikliai nedraudė užsienio piliečiams pirkti žemės ūkio įmonių su visa žeme. Kita priežastis, kad žemės pirkėjai galėjo kvalifikacinius reikalavimus įgyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse. Todėl iš principo tie saugikliai yra daugiau emocinio pobūdžio.
Antra. Palikti žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams teisę pirmiems prieš visus kitus asmenis įsigyti parduodamą žemę. Siūloma šiems asmenims sumažinti kvalifikacinius reikalavimus siekiant pasinaudoti pirmumo teise. Siekiant pasinaudoti pirmumo teise, fiziniams asmenims būtų keliamas registruoto ūkininko ūkio, o juridiniams asmenims – 50 % pajamų iš žemės ūkio veiklos reikalavimas. Pasiūlytos korekcijos dėl pirmumo teisės užtikrintų, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką patektų profesionalai, t. y. asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla. Tik tada, kai asmenys pirmumo teise nesinaudotų arba tokių asmenų nebūtų, žemė galėtų būti parduodama kitiems asmenims nebetaikant iki šiol taikytų kvalifikacinių reikalavimų. Minėtų papildomų reikalavimų taikymas pirmumo teise besinaudojantiems asmenims grindžiamas tuo, kad šiai tikslinei grupei suteikiamos išimties teisės pirmiems pasinaudoti galimybe nusipirkti parduodamą žemę. Statistika dėl pirmumo teisės, pagal Nacionalinės žemės tarnybos duomenis, – apie 70 % žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise. Taigi matome, kad didžioji dauguma žemės sandorių įvyko pasinaudojant pirmumo teise. Svarbu. Europos Komisija informavo, kad parengtas įstatymo projektas juos tenkina ir jį priėmus pažeidimo procedūra prieš Lietuvą būtų nutraukta.
Sprendžiant praktikoje iškilusias taikymo problemas, įstatymo projekte taip pat siūloma sugriežtinti reglamentavimą ir vietoj šiandien nustatyto valstybės pasirinkimo įtvirtinti prievolę valstybei išpirkti žemę, kuri buvo įsigyta gyvulininkystei plėtoti viršijant 500 hektarų ribą, tačiau šiam tikslui žemė nebuvo naudojama. Netaikyti visų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų tais atvejais, kai sudaromos žemės konsolidacijos sutartys. Nustatyti, kad parduodamo žemės sklypo savininkui išduodama pažyma apie pirmumo teisę turinčius asmenis galioja ne ilgiau kaip vienerius metus. Tikslinti nuostatas dėl juridinių asmenų atsakomybės už įsipareigojimų užtikrinti žemės ūkio veiklą įsigytame sklype nevykdymą… taikymo tvarkos bei nustatytas baudas litais perskaičiuoti į eurus. Didžiausio galimo įsigyti ploto ir susijusių asmenų… nuostatos, taip pat pareiga žemės pirkėjui deklaruoti po perleidimo sandorio jo valdomą plotą liktų galioti.
Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų kaupiama vienose rankose. Ir toliau galios įpareigojimo penkerius metus po žemės pirkimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai reikalavimas, kurio tikslas, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų perkama spekuliaciniais tikslais neturint tikslų jos naudoti žemės ūkio veikloje.
Trumpai noriu pridurti, kad Europos Sąjungos šalims narėms iš tikrųjų kelia nerimą didėjantys faktai, kad žemė perkama spekuliaciniais tikslais. Šiuo metu esu pavedęs Nacionalinei žemės tarnybai išsiaiškinti, kiek Lietuvoje galima įtarti ir matyti faktų, kada juridiniai arba fiziniai asmenys yra įgiję daugiau negu 500 hektarų žemės nuosavybėn. Artimiausiu metu mes tą visą informaciją turėsime ir planuojame, kad bus kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą tiems faktams išsiaiškinti, kaip galėjo atsitikti, nes tokių faktų yra, kada buvo įgyta žemės daugiau negu leidžia įstatymas – 500 hektarų.
Prašau Seimo pritarti įstatymo teikimui skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūsų paklausti yra užsirašęs nemažas kiekis Seimo narių. Pirmas norėtų paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų įdomu, kaip jūs būtumėte turėjęs kalbėti šiuo metu, jeigu būtų įvykęs referendumas dėl to, kad žemė apskritai nebūtų parduodama užsieniečiams ir apskritai būtų dideli apribojimai? Iš tikrųjų norėtųsi jūsų nuomonės, kaip mes galėtume išsisukti iš šitos situacijos, jeigu tas jūsų planas būtų įvykęs.
Antras dalykas. Vėlgi noriu paklausti. Čia yra žadama išpirkti žemę, jeigu nesilaiko savo įsipareigojimų dėl galvijų. Vėlgi iš kur tos lėšos? Ar yra jos rezervuotos? Jeigu, pavyzdžiui, atsitiktų toks variantas, kad galbūt vėl pieno kainos kristų, kažkas nenorėtų atsitraukti ir panašiai, ar tikrai valstybė būtų pajėgi susimokėti už tą žemę?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerai. Dėl pirmo klausimo. Aš manau, kad iš tikrųjų situacija yra pasikeitusi ir tos baimės yra sumažėjusios, nes pati statistika rodo, kad užsieniečių, pageidaujančių pirkti Lietuvoje žemės, per dvejus metus buvo tiktai du. Aš manau, kad tas faktas… Tada, kai buvo organizuojamas referendumas, tikrai buvo daug nuogąstavimų.
Antras dalykas. Aišku, šiek tiek pasikeitė situacija ir pačiose Europos Sąjungos šalyse narėse. Šiandien tas žemės kainos skirtumas nėra toks didelis, koks buvo. Pavyzdžiui, pastaruoju metu mes turime informacijos, kad Olandijoje žemės ūkio paskirties žemės kaina nuo 40 tūkst. eurų krito iki 20 tūkst. eurų, o šiandien atskiruose Lietuvos regionuose mes turime, kur žemės kaina siekia apie 10 tūkst. eurų. Sakykim, užsieniečiams nėra taip patrauklu pirkti tą žemę. Tuo labiau kad netgi pirkti nelabai ką jie turi, nes laisvos valstybinės žemės kaip ir neturime, o žemės savininkų, besirengiančių parduoti žemę, taip pat nėra daug. Manau, kad situacija yra pasikeitusi ir tai grėsmės nekelia.
Dabar dėl valstybės prievolės išpirkti žemę, kai yra mažinamas gyvulių skaičius. Vėlgi neplanuojama, kad ta finansinė našta gali būti tokia didelė, o instrumentų, aš manau, tikrai turime ir valstybė yra pajėgi. Tuo labiau kad mes turime laikytis įstatymo. Jeigu yra įstatyme numatyta, kad juridinis ar fizinis asmuo gali turėti tik 500 hektarų, ir jam buvo leista tik tuo atveju, jeigu gyvulių skaičius reikalauja turėti daugiau žemės, bet jis atsisako gyvulių, manau, kad valstybė privalo išpirkti tą žemę tam, kad nepažeistų įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia vienu metu mes buvome dėl žemės pardavimo užsieniečiams skirtingose barikadų pusėse. Mes nuo 2014 metų buvome įsipareigoję parduoti be jokių apribojimų žemės ir užsieniečiams. Tada buvo organizuojamas referendumas ir teko diskutuoti visais šiais klausimais. Jeigu referendumas būtų pavykęs, būtų mums, Lietuvai, grėsęs LT exit. Gerai, kad taip neatsitiko. Kaip jūs manote, ar dabartiniu metu saugikliai iš tikrųjų davė savo efektą? Užsieniečių tikrai nedaug nupirko, bet kovoje su spekuliantais, mano manymu, tai veikė. Kaip jūs manote, ar ateityje mes dabar tobulindami jūsų pateiktą įstatymą turime pagrindinį dėmesį skirti ne užsieniečiams, bet kovai su spekuliantais, kurie žemę perka tam, kad tiktai po to brangiau pernuomotų arba perparduotų?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad dabar Seimo narių pastangos turėtų būti skirtos tam, apie ką jūs kalbate. Šiandien tikrai didesnę grėsmę kelia, ko gero, ne kitų šalių ūkininkų norai įsigyti Lietuvoje žemės, bet būtent kada… Tikrai yra fiksuojami faktai, kada žemė superkama spekuliaciniais tikslais ir netgi pažeidžiant įstatymus įsigyjama daugiau negu 500 hektarų. Šiuo atveju aš tikrai turiu pripažinti, kad su teisės aktais ne viskas yra gerai, nes, pavyzdžiui, perkant juridiniam asmeniui ir įsigyjant akcinį kapitalą, jeigu žemė yra kaip akcinis kapitalas… Kaip aš dabar minėjau, informacija renkama, bet panašu, kad mes turėsime tokių atvejų, kada yra įsigyjama daugiau negu 500 hektarų. Aš manau, kad visi ūkininkai, taip pat ir jūs, Kazimierai, suprantate, kad čia yra didžiausia grėsmė. Ne užsieniečiai, bet būtent spekuliantai. Tikrai reikia tai eliminuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti, ar jūs pats buvote tarp referendumo, kuriuo buvo siekiama uždrausti užsieniečiams pirkti žemę, iniciatorių ir ar turėsite drąsos pripažinti, kad tai buvo klaidinga iniciatyva ir kad tie, kurie dėl tų apribojimų galėjo supirkti žemę pigiau, dabar liberalizavus gali, tuo pasinaudoję, parduoti šiek tiek brangiau?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aišku, labai gaila, bet nebuvau. Dabar neatsimenu priežasčių, kodėl nebuvau, bet aš nemanau, kad tai iš tikrųjų buvo bloga iniciatyva. Turėdami tą pereinamąjį laikotarpį, aš manau, mes nieko nepraradome. Mes tų saugiklių laiku atsisakome pamatę, kad nėra tos didelės grėsmės, ir aš manau, kad ta referendumo iniciatyva turėjo teigiamą poveikį. Aš tikrai šiuo atveju priešpriešos nematau. Aš nemanau, kad kažkas kažką prarado.
Aš noriu dar kartą priminti, kad pirmumo teisę turi įsigyti tie asmenys, kurie dirba šalia sklypo. Pirkdamas užsienietis bet kokiu atveju atsistoja už tų, kurie turi pirmumo teisę įsigyti žemės. Kaip aš minėjau, tokiu būdu buvo nupirkta 70 % žemės. (Balsas salėje) Uždrausti, lygiai taip pat būtų pradėta procedūra prieš Lietuvą. Būtume turėję tą pačią situaciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų norėtų paklausti J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamas ministre, jau jūs minėjote, kad įstatyme yra numatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 hektarų. Prašau pasakyti, kas kontroliuoja susietų asmenų įsigyjamos žemės kiekį? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Kiek aš suprantu, įsigydami žemės turi gauti įvairias pažymas: ir iš Mokesčių inspekcijos ir, man atrodo, turi susirinkti, nes jis turi atitikti tuos reikalavimus. Bet yra kita problema, kad, pavyzdžiui, susietumą juridinių asmenų privalo deklaruoti tik tie, kurie turi daugiau kaip 25 % akcijų. Tai šiuo atveju, aišku, manome, kad taip neturėtų būti, todėl sakome, kad reikia įstatymą taisyti, nes matome spragų.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Toliau jūsų nori paklausti J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Į pagrindinį klausimą jau yra atsakyta. Gal tiktai tokį trumpą bendrąja prasme. Pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės dabar bus lengviau?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Tikrai taip.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kitas norėtų jūsų paklausti A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmiausia ne tiek paklausti, o dėl balsavimo. Kadangi čia yra skubos tvarka, tai siūlau ne skubos tvarka šį klausimą spręsti. Kodėl? Pirmiausia tai, kad šiandien yra gauti iš NŽT 23 pasiūlymai ir pataisymai dėl šito įstatymo. Jeigu žiūrėtume, šitas įstatymas buvo susietas su žemės pirkimu, dvejus metus kokių nors problemų nebuvo ir konfliktinių situacijų nebuvo. Tik pasirodžius šitam Vyriausybės projektui, tikrai šiandien mes turime didžiulių nuogąstavimų.
Kitas dalykas, kaip ministras ir minėjo, šiandien Europoje yra apie tai diskutuojama. Kovo 28 dieną Briuselyje vyks visų šalių pasitarimas dėl žemės pardavimo klausimų. Taip pat Kaimo reikalų komitetas balandžio 19 dieną irgi organizuoja diskusiją šiuo klausimu.
Toliau dar viena pastaba, būtent iš šešių valstybių, kurioms yra pradėtos pažeidimo procedūros, pavyzdžiui, Vengrija yra įtraukusi į Konstituciją dėl žemės pardavimo, ten konkrečiai yra užsieniečiams, kad žemė yra neparduodama. Tai būtent vien šiuo atveju, matyt, čia nėra ko ir skubėti. Siūlau, kad prie šito klausimo mes galėtume sugrįžti apie gegužės mėnesį, kad ir Kaimo reikalų komitetas galėtų gerai šį klausimą išanalizuoti ir pateikti sprendimus.
Trumpas klausimas. Kiek vis dėlto šiandien juridiniai asmenys, kurie yra įregistruoti Lietuvoje, bet užsienio kapitalo, valdo žemės?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aišku, labai gaila, šiandien tokios statistikos neturime, bet kaip aš minėjau, esu pavedęs Nacionalinei žemės tarnybai surinkti statistiką, artimiausiu metu mes tikrai galėsime pateikti Seimui, Kaimo reikalų komitetui susipažinti. (Balsai salėje)
Aš tiktai dėl pateikimo skubos tvarka noriu atkreipti dėmesį į vieną datą. Seimas tikrai turi žinoti, kad paskui nebūtų priekaištaujama, aš tą datą minėjau, kad šių metų liepos mėnesį bus vykdoma Lietuvos stojimo pažangos vertinimo misija, šiuo atveju, aišku, jeigu spėjame ne skubos tvarka… (Balsai salėje) Tai čia Seimo sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausimų laikas baigėsi. Nuomonė už, nuomonė prieš. Yra užsirašęs tik vienas Seimo narys K. Starkevičius. Nuomonė prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kodėl aš užsirašiau prieš? Todėl, kad aš nežinau, kaip mes apsispręsime, ar ta skubos tvarka bus, kur siūlė Vyriausybė? Jeigu bus, tai tikrai reikėtų neskubėti. Aš galvoju, komiteto pirmininkas pasakė, kad tos skubos nebus. Dėl ko ta skuba nėra būtina ir kur jinai gali pakenkti, mums šį klausimą reikia išdiskutuoti su visomis žemdirbių organizacijomis, dar diskusijos nebuvo. Svarbiausia įtraukti šiuo momentu saugiklius, kad žemė netaptų kuo toliau, tuo didesniu spekuliacijos objektu. Yra dar daug neatsakytų klausimų, reikia įvertinti šitą mūsų laikotarpį, kai saugikliai iš tikrųjų, matėme, padėjo, užsieniečiai nesiveržia tos žemės pirkti, tačiau tam tikrų apraiškų, kai spekuliacijos tikslais jinai buvo perkama, buvo. Tai šituos dalykus reikia pakeisti.
Dar ką reikia pakeisti? Šiuo metu yra visiškai užkirstas kelias dovanoti savo artimiausiems, pirmosios eilės giminėms. Šitai turėtų būti irgi pakeista, nes dabartiniu metu to daryti negalima. Aš galvoju, kai visus šiuos dalykus pakeisime, galima bus grįžti į Seimo posėdžių salę ir svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pirmiausia noriu pritarti A. Stančikui, niekur čia nereikia kūlversčiais verstis, tikrai terminai nespaudžia ir kokia nors skuba tikrai nereikalinga, tuo labiau kad aš girdžiu skirtingas nuomones. Štai K. Starkevičius, mano mielas kolega, sako, dar reikėtų pažiūrėti, kokius saugiklius įtraukti. Aš laikausi priešingos nuomonės, ką reiktų dar padaryti, kokius saugiklius išbraukti, nes tie saugikliai, deja, virsta biurokratizavimo dalykais, gal kai kuriais atvejais ir korupcinėmis paskatomis.
Tai aš turiu kitą nuomonę, dėkoju Vyriausybei, kad žengė tą žingsnį. Noriu pasakyti, kad liberalai nebalsavo už šitą įstatymą, manydami, kad per daug saugiklių įrašyta. Gaila, neturėjome pakankamai balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti kai kuriuos, mūsų manymu, nesutikimus su Konstitucija pataisyti. Dabar teko eiti kitu keliu. Europos Komisija pradėjo Europos teisės pažeidimo procedūrą ir išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuos mes dėstėme priimant šitą įstatymą, manydami, kad tai yra pertekliniai reikalavimai. Tai dabar Vyriausybė, nežinau, nuoširdžiai ar sukandusi dantis, turėjo įvertinti Europos Komisijos argumentus, ir tik baimė, tik baimė, kad bus tęsiama Europos teisės pažeidimo procedūra, atveda štai prie tų įstatymo saugiklių švelninimo. Mano asmeninė pozicija – dar labiau reikėtų švelninti, bet tai galėsime daryti įstatymo svarstymo stadijoje, o šiandien aš siūlau pritarti, palaikyti šitas pataisas ir tikrai nedaryti jokių skubos žingsnių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Siūlome balsuoti. Kas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš ar susilaiko.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 79 Seimo nariai: už ypatingą skubą pasisakė 9, prieš – 55, susilaikė 15. Ypatingai skubai nepritarta.
Siūlomi komitetai. Kaimo reikalų komitetas. Papildomų nėra. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną.
18.59 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-282 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-282. Pranešėja – S. Mačiukaitė-Žvinienė.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota pristatyti jums Respublikos Prezidento 2017 m. sausio 6 d. dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui.“ Leiskite išskirti tris pagrindines priežastis, kurios nulėmė šiuos siūlomus įstatymo pakeitimus.
Visų pirma – švietimo netolygumas. Šiuo metu pagal mokymosi pasiekimus esame 21 vietoje iš 28 Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje vis labiau ryškėja mokinių segregacija. Kai kuriose savivaldybėse skirtumai tarp mokymosi pasiekimų tarp kaimo vietovių ir miestų siekia net iki 40 %. Taip pat duomenys rodo, kad švietimui skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai. Europos Sąjungos Tarybos išvadose 2016 metais teigiama, kad Lietuva turi racionalizuoti švietimo sistemos struktūrą ir finansavimą, turi būti užtikrinta aukšta mokymo kokybė.
Antroji priežastis – švietimo įstaigų valdymo efektyvumas ir kokybė. Ypatingą svarbą įgyja švietimo įstaigų vadovų gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės, technologijų, globalizacijos diktuojamų pokyčių. Tyrimais įrodyta, kad vadovas yra atsakingas už mokymo procesą ir jo rezultatą, o Geros mokyklos koncepcijoje lyderystė ir vadyba yra akcentuojami kaip veiksniai, lemiantys mokyklos misiją. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išvadose teigiama, kad direktoriai turi imtis veiksmų gerinti savo mokyklose mokymą ir mokymosi rezultatus.
Trečioji priežastis yra skaidrumas. Ekspertų nuomone, švietimo įstaigų vadovų skyrimo ir vertinimo procesas sudaro prielaidas proceso skaidrumo užtikrinimui, vadovo potencialo stiprinimui. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, tai laikoma teigiamu veiksniu, leidžiančiu mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad prieš registruodama šias įstatymo pataisas Respublikos Prezidentė buvo susitikusi su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku, švietimo ir mokslo ministre, mokinių ir Savivaldybių asociacijos atstovais ir aptarė švietimo įstaigų valdymo tobulinimo klausimus. Taip pat per pastaruosius du mėnesius nuo šio įstatymo projekto pateikimo buvo susitikta su beveik 30 savivaldybių švietimo įstaigų vadovais, mokytojais, vadovų asociacijų atstovais. Susitikimuose buvo konstatuota, kad kol kas galiojantys teisės mechanizmai neleidžia stiprinti įstaigų savivaldos, laiku užtikrinti švietimo įstaigų vadovų kaitos, kad valstybė, pagal Konstituciją būdama atsakinga už švietimo įstaigų priežiūrą, visada elgtųsi principingai, siekdama švietimo įstaigų valdymo efektyvumo ir kokybės.
Atsižvelgdama į tai Respublikos Prezidentė teikia Švietimo įstatymo pataisas siūlydama: pirma, vadovus skirti penkerių metų kadencijai ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai švietimo įstaigai ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vadovų atrankoje nedalyvautų politikai bei politinio ir asmeninio pasitikėjimo asmenys. Siekiant užtikrinti nuoseklų įstatymo nuostatų įgyvendinimą siūloma nustatyti pereinamąsias nuostatas, įvertinant šiuo metu dirbančių vadovų vadovavimo švietimo įstaigai trukmę, užtikrinant sklandų šiuo metu dirbančių vadovų pasirengimą šiems pokyčiams.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad su Švietimo ir mokslo ministerija yra aptartos galimybės parengti vadovų konkursų grafiką su pereinamuoju trejų metų laikotarpiu bei vadovų rezervą, įvesti mentorystės ir savarankiškumo priemones švietimo įstaigoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomos įstatymo projekto nuostatos nepažeistų į vadovų pareigas paskirtų asmenų teisėtų lūkesčių, nes teisėtų lūkesčių principas nereiškia, kad valstybėje sukurta sistema negali būti pertvarkoma siekiant užtikrinti efektyvią ir kokybišką įstaigų veiklą.
Antra. Įvesti kasmetinį švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimą numatant, kad dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų. Tokiu būdu siekiama efektyvinti ir skaidrinti esamus vadovų vertinimo procesus, stebėti jų veiklą, užtikrinti, kad vadovo pareigas užimtų kompetentingas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su Švietimo ir mokslo ministerija aptartos galimybės įvesti bendrą vertinimo sistemą, orientuotą būtent į veiklos pažangą.
Trečia. Reglamentuoti, kad į mokyklos tarybos bei vadovo atrankos komisijos sudėtį įeitų mokinių, mokytojų, tėvų, socialinių partnerių ir vietos bendruomenės atstovų. Tokiu būdu skatinti demokratiško valdymo principus, stiprinti savivaldos veiklą.
Ketvirta. Apibrėžti nepriekaištingos reputacijos kriterijus ir numatyti, kad dirbti mokytoju, vadovu, būti švietimo įstaigos tarybų ar vadovų konkursų komisijos nariu galės tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Siekiant užtikrinti švietimo įstaigų valdymo skaidrinimą, siūloma reglamentuoti veiksmus, kurių turi būti imamasi, jeigu švietimo įstaigos vadovas yra įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su Švietimo ir mokslo ministerija jau yra aptartos galimybės įvesti ir Pedagogų etikos kodeksą.
Baigdama pristatymą norėčiau pabrėžti, kad įgyvendinus šias Respublikos Prezidentės siūlomas nuostatas bus užtikrintas skaidrus ir depolitizuotas švietimo įstaigų valdymas, didinama vadovų atsakomybė ir atskaitomybė, stiprinama mokyklų savivalda, skatinamas švietimo tolygumas visoje šalyje ir kokybė.
Gerbiamieji Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju jums už dėmesį ir prašau Seimo palaikyti šiuos Lietuvos Respublikos Prezidentės pateiktus siūlymus. Esame pasirengę tolesnėms diskusijoms, kad būtų priimtas geriausias siūlomų įstatymo nuostatų sureguliavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų norėtų paklausti nemažai Seimo narių. A. Papirtienė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau užduoti jums du klausimus. Pirmas. Koks yra švietimo įstaigų vadovų kadencijų ribojimo pagrįstumas, t. y. ar buvo atlikti tyrimai, kurie įrodytų, kad vadovų kadencijų ribojimas tiesiogiai susijęs su švietimo įstaigos veiklos kokybe? Kokia užsienio šalių praktika?
Antras klausimas. Ar jūs manote, kad ilgamečiai, vienoje įstaigoje ilgai dirbantys vadovai yra blogi vadovai, o tie, kurie dirbs trumpiau, tik dvi kadencijas, kurios bus ribojamos, jie bus geri vadovai? Gal pirmiau reikėtų pradėti nuo prastai dirbančių vadovų, o ne nuo ilgamečių vadovų? Ačiū.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Dėkoju už klausimus. Dėl jūsų užduoto pirmo klausimo. Taip, Lietuvoje 2014–2015 metais Lietuvos mokslo tarybos užsakymu buvo atliktas tyrimas dėl lyderystės autonomiškoje mokykloje ir tyrėjai pabrėžė kelis dalykus, susijusius ir su vadovų kaita, kad, jų manymu, vienas iš instrumentų, kuris galėtų paskatinti didinti švietimo įstaigų kokybę, būtų vadovų kaita.
Jeigu kalbėtume apie kitų šalių praktiką, norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokios šalys kaip Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė, Slovėnija sudaro terminuotas sutartis su vadovais.
Atsakydama į jūsų antrą klausimą, jeigu kalbėtume apie ilgamečius vadovus, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad teikiamos Švietimo įstatymo pataisos neapima vien šito klausimo. Teikiamas yra visas komplektas, komplektas nuostatų, kurios vienareikšmiškai turės teigiamą poveikį švietimo įstaigų valdymo efektyvumui ir kokybei. Ir šiandien didžiausią nerimą kelia švietimo tolygumas visoje šalyje. Juk pažiūrėkime, kokią mes turime situaciją. Jeigu mes tikėtume tais reitingais, kurie skelbiami, mes galime būti ramūs dėl 50 švietimo įstaigų, bet kalbėkime apie tai, kad yra 1700 švietimo įstaigų. Ir tikrai šitose švietimo įstaigose dirba patyrę vadovai, nepriklausomai nuo to, kiek jie vadovauja šitai švietimo įstaigai. Jų patirtis yra vienareikšmiškai tik pranašumas. Bet mes akcentuojame švietimo tolygumą ir sakome, kad jų patirties reikia ir kitoms švietimo įstaigoms, nes iš mano minėtų 50 švietimo įstaigų, dėl kurių, sakyčiau, galime būti ramūs, didžioji dauguma yra Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėje. Čia mokosi apie 50 tūkst. vaikų, bet mes kalbame apie kitus 300 tūkst. vaikų. Ir tikrai nekyla abejonių, kad vadovai, turintys patirties, ateinantys į naujas švietimo įstaigas, atsinešantys savo idėjas, ateinantys su savo strateginiais planais, be abejonės, padarys teigiamus pokyčius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kiekviena reforma kelia įvairias baimes, nepasitikėjimą. Šita reforma yra ne išimtis. Ypatingai dėl to nuogąstauja mokyklų vadovai, kurie yra ikipensinio amžiaus. Jie nuogąstauja dėl to, kad galbūt net nesulaukę pensijos turės palikti direktoriaus postą ir panašiai. Aš norėčiau, kad jūs išsklaidytumėte tas abejones.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Dėkui už klausimą. Tikriausiai atsakymas bus trumpas. Šiandien su švietimo įstaigų vadovais yra sudaromos darbo sutartys. Ir visa tai, ko nesureguliuoja Švietimo įstatymas, vienareikšmiškai sureguliuoja Darbo kodeksas. Tikrai bus laikomasi ir atsižvelgiama į visas socialiai jautrias grupes.
Šis klausimas buvo aptartas ne kartą keliaujant beveik po visą Lietuvą ir pristatant, ir kalbantis su švietimo įstaigų vadovais. Šis klausimas tikrai buvo ne kartą aptartas Švietimo ir mokslo ministerijoje, taip pat su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku. Visi mes suprantame, kad bet kurie pokyčiai, natūralu, turi ateiti po truputį ir t. t. Ne veltui mano minėtame pranešime buvo akcentuojamas dar vienas dalykas, kad kalbama ir apie tai, kad turi būti labai aiškiai paskelbtas grafikas su pereinamuoju trejų metų laikotarpiu. Vadovai turi būti pasiruošę tokiems pokyčiams, kaip ir pačios švietimo įstaigos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų taip pat nori paklausti A. Sysas. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, turbūt niekas neabejoja, kad kai kurie įstatymo pataisymai tikrai svarbūs ir dėl direktorių patikimumo, ir dėl galimybės nušalinti. Aišku, nuolat tikrinti jų veiklą, darbą ir panašiai, vertinti. Tačiau turbūt nuogąstaujama dėl to, kad gana trumpas periodas suteikiamas direktoriams, kurie dirba daugiau negu 10 metų.
Tai iš tikrųjų nėra taip paprasta vien todėl, kad direktoriaus pareigos nėra tokios paklausios. Netgi skelbiant konkursus, kaimiškose teritorijose faktiškai sunku surasti direktorių. Tai ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų nuosekliai eiti prie to tikslo, bet iš pradžių galbūt sudaryti pakankamai geras finansines ir darbines sąlygas patiems direktoriams. Jeigu atsiras paklausa, galbūt tada atsiras daugiau konkurencijos ir būtų galima paleisti tokią sistemą. Pasiruošus, manau, gali būti prastas rezultatas. Ar nemanote, kad reikėtų tą terminą, kur virš dešimt metų, šiek tiek pratęsti ne po metų, o daugiau? Ačiū.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Dėkui. Atsakymą į jūsų klausimą sudėsiu iš dviejų dalių. Viena, kad pašalintume tam tikrus nuogąstavimus, mes tikrai susipažinome su ta situacija, kuri yra regionuose, ir žinome, kad ne kartą savivaldybės skelbė švietimo įstaigos vadovų konkursus ir nerado vadovų. Todėl pranešime minėjau, kad yra aptartos galimybės su Švietimo ir mokslo ministerija sudaryti vadovų rezervo sąrašą. Ir žinau, kad šiandien šita priemonė pristatoma bendrame suvažiavime. Druskininkuose jau yra aptarta su švietimo įstaigų vadovais.
Ką gi duoda rezervas? Rezervas visų pirma leidžia mums turėti didžiulę duomenų bazę tų asmenų, kurie norėtų ir galėtų vadovauti švietimo įstaigoms. Antras dalykas labai svarbus, kad yra siūloma mentorystės priemonė suvokiant, kad švietimo įstaigų vadovams yra reikalinga ir kitokia pagalba. Mentorystės priemonė veikia tokiose šalyse kaip Švedija, Danija, Estija, kada švietimo įstaigų vadovams, ypač nutolusiuose regionuose, į pagalbą siunčiamas vadovas ekspertas, kuris padeda susitvarkyti.
Kalbėdama apie finansines sąlygas, aš norėčiau jums pritarti. Šių metų Lietuvos Europos Komisijos vertinime labai aiškiai pasakyta, kad viena iš Lietuvos problemų yra tai, kad regionuose yra mažesni atlyginimai ir sunku pritraukti į regionus švietimo įstaigos vadovus arba mokytojus. Šis klausimas buvo aptartas su Švietimo ir mokslo ministerija. Šis klausimas buvo aptartas ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais bei trumpai buvo aptartas su Seimo Švietimo ir mokslo komitetu. Taip, yra svarstytina galimybė, kad regionuose dirbantiems vadovams būtų gerinamos finansinės sąlygos. Tai būtų viena iš priemonių siūlyti juos pritraukti ir pasirinkti tas švietimo įstaigas, kurios yra nutolusios nuo ekonominių centrų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Norėčiau informuoti Seimo narius, kad pasibaigė mūsų darbotvarkės laikas, ir tiesiog norėčiau kaip posėdžio pirmininkas pratęsti mūsų diskusiją mažiausiai bent pusvalandžiui.
Toliau jūsų norėtų paklausti A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš tikrai labai abejočiau, kai išgirdau paskutinius žodžius dėl rezervo. Čia reikia tikrai labai gerai pagalvoti. Vargu ar kas norės važiuoti iš Vilniaus ar Klaipėdos, pavyzdžiui, į Zarasus, į tokį atokų kampelį. Duok dieve, kad taip atsitiktų. Tačiau tai būtų didelė problema, nes tikrai, kaip ir sakė kolega, nėra norinčių būti vadovais.
Šiandien truputį kalbėjote apie korupciją ir neskaidrumą. Aš tikrai noriu padėkoti Zarasų krašto mokyklų direktoriams, taip pat Visagino miesto, už jų rūpestingą darbą, už rūpinimąsi mokykla tikrai sudėtingomis sąlygomis. Matyt, nėra tokių. Galbūt jūs man galite pasakyti, ar tikrai buvo tokių korupcijos atvejų mokyklose, dėl kurių būtų galima dabar galvoti, kad direktoriai negali eiti savo pareigų, gal kokios rezonansinės bylos? Galėtumėte galbūt neįvardydama mokyklų tiesiog pasakyti, ar buvote susidūrusi? Ačiū.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Dėkui. Visų pirma atsakysiu (ir tikriausiai gal šiek tiek pasikartosiu) į jūsų pirmą klausimo dalį. Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir Zarasuose, ir Akmenėje, ir Vilkaviškyje, ir visur kitur taip pat mokosi vaikai, vaikai, kuriems reikia stiprių mokytojų. Net neabejoju, kad tie švietimo įstaigų vadovai, kurie dabar vadovauja joms, tikrai turi patirties, tikrai kelia tas švietimo įstaigas, bet matydami, kokia yra situacija, kalbant apie švietimo netolygumą, kalbant apie mūsų vaikų pasiekimus, kai šiandien drąsiai galime, ne mes sakome, o netgi užsienio žiniasklaida kalba apie tai, kad Lietuvos vaikų pasiekimai yra vieni prasčiausių Baltijos šalyse, be abejo, mes ieškome ne tik priežasčių, bet ieškome priemonių, kaip tą situaciją gerinti.
Kalbant apie jūsų keliamus klausimus dėl tam tikrų bylų – taip. Šiaulių mieste kovo 14 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tris ikiteisminius tyrimus trijose švietimo įstaigose – gimnazijoje ir dviejose progimnazijose. Įtarimai yra pateikti dviem švietimo įstaigų vadovams dėl viešųjų pirkimų. Teisingai. Ta naujiena yra kovo 14 dienos, ji yra paskelbta. Šiandien, kai mes matome tą situaciją, tai tikriausiai aš keliu tokį klausimą, kad apskritai švietimo įstaigose net negali būti tokių situacijų, kad mes abejotume arba galvotume, kad yra korupcijos rizika. Švietimo įstaigose, kur mes realiai leidžiame vaikus aštuonioms valandom per dieną, kur paliekame atsakomybei ir kai girdime tokius keliamus ikiteisminius tyrimus, be abejo, kyla labai didelis nerimas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Laikas klausimams baigėsi. Galite atsisėsti.
Toliau nuomonė už, nuomonė prieš. M. Adomėnas – nuomonė už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiame įstatymo projekte yra daugybė nuostatų, kurios nekelia, mano supratimu, jokių kontroversijų. Vieninteliai prieštaravimai, kurie kyla, yra dėl kelių žodžių, t. y. dėl kadencijų ribojimo. Bet kai mes balsuosime, turėtume nepamiršti viso to, ką šis įstatymo projektas suteikia. Tai yra mokyklų vadovų reguliari centralizuota atestacija, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (tai yra nepaprastai svarbu), vėlgi mokyklos tarybos sudarymo tvarka ir jos vaidmuo renkant, paskiriant konkurso būdu mokyklos vadovą. Tai yra nepaprastai svarbios nuostatos, kurių mūsų ginčai dėl ribojimo kadencijų, kurias mes iš tiesų turėsime galimybę išsamiai aptarti komitete, neturėtų užgožti. Todėl aš iš tiesų siūlau pritarti. Be abejo, būtų svarbu, kad mes matytume visą sistemą. Kaip gerbiama Prezidentės patarėja mums išsakė, kad kuriamas mokyklos vadovų korpusas, kuris galėtų iš tiesų problemų turinčias mokyklas po visą Lietuvą statyti ant kojų. Kiti tos sistemos elementai dar kol kas nepasiekė įstatymo pasiūlymo projekto stadijos. Tačiau matykime tą sistemą ir nedvejokime dėl to pirmo žingsnio, nes kelias į mokyklos gelbėjimą turi prasidėti nuo pirmo žingsnio ir tą pirmą žingsnį mes žengiame šiandien. Todėl, man atrodo, tai labai svarbus projektas. Iš tiesų palaikykime, o tas detales ir kontroversijas iš tiesų bus galima išspręsti Švietimo ir mokslo komitete.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – A. Sysas. Nėra. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Stengiausi pažvelgti į šitą pasiūlymą sisteminiu požiūriu. Dabar aš girdžiu, kad iš principo mes visi pripažįstame arba garsiai… kad švietimo sistema Lietuvoje, švietimo reforma patyrė didžiausią fiasko. Didžiausią fiasko – 25 metų reformavimo, kūrimo, tobulinimo, kaitos, gaivinimo, geresnių rezultatų didžiausią fiasko. Kas kaltininkas? Kas yra kaltas? Iš šito pasiūlymo aš matau du kaltininkus. Vienas – tai vadovas ir antras dalykas, ne tiek dar vadovas, kiek tai, kad nėra kadencijų vadovavimo. Kad vadovai dirba neterminuotai. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko Lietuvos švietimo sistema patyrė didžiausią fiasko.
Taigi norėčiau ir paklausti: o kas gi iki šiol? Lėšos, intelektualiniai resursai, kai buvo mokami vadovavimo… vadovų atestacijos kategorijos, kai buvo rengiami ir atliekami vidiniai auditai, išoriniai auditai, kai buvo kiekvienais metais ir dabar yra būtinumas atsiskaityti steigėjams, metinė mokyklos ataskaita? Vadinasi, ta priežiūros sistema neveikia. Jei ji neveikia, tai ar vadovas dėl to kaltas? Vadinasi, reikėtų pažiūrėti sistemiškiau.
Pirmas dalykas, man atrodo, reikėtų įvertinti, kas yra kaltas dėl to, kad ši sistema patyrė fiasko. Jūs ir niekas to nevertina. Bet yra formuojantys strategai. Dabar mes matome, kad tą klausimą išspręs vadovų metinis vertinimas. Kas kiekvienais metais atliks 1 tūkst. 700 vadovų nepriklausomą vertinimą? Bus sukurta nauja agentūra? Bus išmestos naujos lėšos ir ar tai nebus kitas formalizmas? Būtent dėl to sisteminio požiūrio aš balsuosiu prieš. Manau, kad tas dalykas, kaip buvo pateikta, kad vadovai dėl vieno ar dėl kito atvejo visi yra blogi ir neteisingi, yra labai neetiška ir, manau, jie verti atsiprašymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Daugiau nėra.
Pereiname prie balsavimo. Kas už straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 60, prieš – 9, susilaikė 3. Įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti balandžio 6 dieną.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-7 – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4094. Tačiau šis įstatymas buvo pakeistas 2016 m. spalio 18 d., todėl projektą turi teikti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai ir šiandien jo nebesvarstysime toliau.
19.26 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(2) (pateikimas)
Einame prie 2-8 klausimo – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3294(2). Pranešėjas – L. Kukuraitis. Prašom į tribūną.
L. KUKURAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu patobulintą Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti bendruosius viešojo sektoriaus įstaigų vadovų valdymo principus, priėmimą į pareigas konkurso būdu, kadencijų nustatymą, kasmetinį įstaigos vadovų veiklos vertinimą, siekiant užtikrinti geresnius įstaigų veiklos rezultatus, paskatinti keitimąsi žiniomis bei patirtimis ir suvienodinti tinkamumo eiti biudžetinės įstaigos vadovo pareigas reikalavimus tiek biudžetinės įstaigos vadovui valstybės tarnautojui, tiek biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį.
Siūlymai kažkiek panašūs į tą diskusiją, kurią turėjome dabar. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, būtų priimami konkurso būdu ketverių metų kadencijai. Biudžetinių įstaigų vadovai, dirbantys pagal darbo sutartis, būtų paskiriami antrajai kadencijai, jeigu pirmosios kadencijos metu jų veikla įvertinama gerai arba labai gerai. Po antrosios kadencijos biudžetinės įstaigos vadovas būtų atleidžiamas iš einamų pareigų nemokant jam išeitinės išmokos.
Įstatymo projekte siūloma kadencijų skaičiaus neriboti, t. y. palikti galimybę po dviejų kadencijų atleistam asmeniui dalyvauti konkurse užimti tos pačios įstaigos vadovo pareigas. Taip siekiama sudaryti galimybes atrinkti geriausius biudžetinių įstaigų vadovus, neužkertant kelio dalyvauti konkurse sukaupusiems toje įstaigoje nemenką patirtį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. buvo pateikusi Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame buvo nustatyta, kad biudžetinių įstaigų vadovai gali eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, tačiau Seimas grąžino įstatymo projektą tobulinti. Seimo nariai, balsavę prieš, baiminosi, kad mažesniuose rajonuose nebus pakankamai tinkamų kandidatų eiti biudžetinių įstaigų vadovų pareigas, ypač kultūros srityje. Todėl teikiamas įstatymo projektas siūlo kompromisą.
Antra. Siekiant užtikrinti geresnius biudžetinių įstaigų vadovų ir įstaigų veiklos rezultatus, nustatyti, kad biudžetinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, veikla būtų vertinama kasmet pagal iš anksto nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius. Jei biudžetinės įstaigos vadovo veikla būtų įvertinta nepatenkinamai du kartus iš eilės, jis būtų atleidžiamas iš pareigų. Biudžetinių įstaigų vadovų veiklos vertinimas jau yra įtvirtintas Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo šių metų vasario 1 dienos.
Trečia. Įtvirtinti reikalavimą biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, turėti aukštąjį išsilavinimą, siekiant, kad visi reikalavimai biudžetinės įstaigos vadovui būtų viename įstatyme. Šis reikalavimas jau taip pat yra įtvirtintas Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme, kuris įsigaliojo vasario 1 dieną.
Ketvirta. Įtvirtinti atvejus, kai asmuo negali būti biudžetinės įstaigos vadovu, siekiant, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Penkta. Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose numatoma, kad biudžetinės įstaigos vadovui, dirbančiam pagal darbo sutartį, Darbo kodekso nustatyta tvarka ir terminais turėtų būti pranešama apie darbo sutarties sąlygų, darbo sutarties termino pasikeitimą. Jeigu biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, nesutiks dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, jis bus atleidžiamas iš pareigų pagal Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.
Ir šešta. Valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų reikėtų tik tuo atveju, jeigu šiuo metu pareigas einantys biudžetinių įstaigų vadovai nesutiktų dirbti pakeistomis sąlygomis. Šis pakeitimas paliestų apie 3 tūkst. biudžetinių įstaigų vadovų, tokių kaip globos įstaigų vadovai, kultūros centrų ir kitų įstaigų vadovai. Prašau Seimo pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori paklausti A. Sysas, tačiau jo taip pat nėra. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, pateikėte rotacijos projektą ir vėl matome, kad Lietuvoje kuriasi du modeliai. Vieni siūlo penkerių metų kadenciją švietimo įstaigoms ir savivaldybių, valstybės įmonių vadovams, o tuo tarpu jūsų yra siūloma ketverių metų kadencija. Mano klausimas, kodėl tokį modelį pasirenkate? Kita vertus, man atrodo, jūsų labiau tinkamas variantas, kadangi nesiūlote riboti kadencijų skaičiaus, nes iš tikrųjų, vertinant tų įstaigų ir atlyginimų dydžius ir regionuose dirbančius vadovus, nėra tiek norinčių užimti tas atsakingas ir mažai apmokamas pareigas. Vis dėlto kodėl ketverių metų kadencija? Man atrodo, kad jau galiojanti gydymo įstaigų vadovų rotacija, taip pat neribojant kadencijų, yra geras modelis, jau pradėjęs veikti, bus netrukus patikrintas. Jūsų nuomonės norėčiau paklausti.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tikrai yra specialių įstatymų, kaip ir dabar girdėjome, taip pat ir kultūros darbuotojai turėtų ar turi penkerių metų kadenciją. Šiuo atveju tikrai yra labai daug įvairių įstaigų. Tas ketverių metų laikotarpis, galvojama, optimalus, jis kažkiek susijęs ir su politiniu ciklu, kuris yra valstybėje, taip pat savivaldos ciklu, ir taip toliau, užtikrinant, kad ketveri metai plius ketveri su galimybe toliau pratęsti. Tai yra pakankamas laikotarpis per ketverius metus padaryti pagrindines inovacijas, pakeitimus ir turėti tokius rezultatus, kurių siekiama.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų taip pat norėtų paklausti J. Liesys. Nėra. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gerai, kad turbūt pirmą kartą jau atėjo protingesnė sistema ir turbūt racionalesnė, kalbant apie rotacijas ir visa kita, ypač mažai valstybei, kai tų nėra tiek daug intelektualių išteklių, kuriuos mes turime branginti. Sveikinu. Bet iš principo aš norėjau paklausti. Sau užduodu klausimą ir jums ta prasme, ar mes kartais nepervertiname tų visokių formalių vertinimo kriterijų, kuriuos čia irgi jūs siūlote, nesiūlote ką nors keisti? Paprastai, silpnas vadovas tuos formalius kriterijus popieriuje labai tvarkingai viską užpildo, prie jo prisikabinti nelabai gali. O tas, kuris užsiėmęs kita veikla, dažniausiai juos užpildo žymiai blogiau. Ar nereikėtų čia iš principo žiūrėti to vertinimo, gal tai ekspertų komisijos ar dar kas turėtų būti, kad nebūtų vien popierinis vertinimas, kuris dabar praktiškai yra?
L. KUKURAITIS. Sutinku, kad popierinis vertinimas turbūt yra mažiausiai tinkama vertinimo forma siekiant įvertinti vadovo ar bet kurio darbuotojo veiklos metus. Ta vertinimo nuostata jau įtvirtinta ir biudžetininkų darbo užmokesčio apmokėjimo įstatyme. Iš principo mes jai pritariame ir tikime, kad kasmetinis vertinimas turėtų būti. Atskaitingumas vadovui ar tam, kas mus samdo, turėtų būti labai aiškiai įvardinant, kokių rezultatų buvo siekta ir kaip sekėsi pasiekti. Dėl to yra svarbu, kad vertinimas nebūtų tik popierinis, bet būtų orientuotas į rezultatus, kurie buvo iškelti metų pradžioje, ir pokalbių metu, vertinimo metu būtų už tai atsiskaitoma. Aš pritariu, kad tai turėtų būti pokalbis su labai aiškiais kriterijais, vertinimo kriterijais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia reikia padėkoti ministrui už kantrybę tiek ilgai laukti savo pristatymo. Iš tikrųjų prieš tai pristatytas įstatymo projektas ir jūsų pristatytas įstatymo projektas kalba apie tokias pat biudžetines įstaigas. Tai tiesiog, kaip jūs manote, kaip apskritai gali koreliuoti šitie abu įstatymai, kai viename yra penkerių metų kadencija ir kadencijų skaičius ribojamas, o kitame – ketverių ir kadencijų skaičius neribojamas? Ir apskritai, mano galva, jūs minėjote savo pristatymo viename iš atsakymų, kad ketveri metai lyg ir siejami su politiniais procesais Lietuvoje. Aš manau, kad kaip tik turėtų prasilenkti su politiniais procesais, kad negalėtų daryti įtakos.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Dėl pirmos klausimo dalies apie koreliavimą. Greičiausiai Seimui reikės, jeigu bus pritarta po svarstymo, šitą įstatymo projektą svarstymo metu sužiūrėti, kaip jie gali koreliuoti, kaip jie gali užtikrinti panašius, tuos pačius principus, ir jeigu reikės, suderinti.
Dabar kalbant apie tuos ketverius metus, aš girdžiu jūsų pastabą. Galim pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų taip pat norėtų paklausti V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų neryžtingumas šiek tiek glumina. Toks įspūdis, kad atnešėte nelabai paruoštą įstatymo projektą, nes sakote: na, bus taip, tai bus gerai, gerai bus taip, bus gerai. Vis dėlto Vyriausybė turėtų atnešti savo išmąstytą projektą ir ginti jį karštai, o dabar jūs esate pasiruošęs paklusti Seimo valiai. Tas yra pagirtina, žinoma. Kita vertus, man šiek tiek neramu darosi ir dėl tų specialiųjų įstatymų, kurie dabar yra, sakysime, profesionalaus scenos meno visiškai šviežias priimtas, vos prieš keletą mėnesių dar anos kadencijos metu, bet jis įsigaliojo ir veikia, yra ir kitų, ir jūs pats minėjote ir kultūros centrų, ir muziejų taip pat. Ten visiškai kiti terminai. Ar jūs ruošiatės derinti su šitais įstatymais, ar taip pat paliksite mums susitarti ir kaip bus, taip bus? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Šiuo įstatymu mes teikiame bendrą bazę biudžetinių įstaigų vadovams. Specialieji įstatymai gimsta iš tos bendruomenės, kuriai atstovauja ir kuriai reikia tam tikrų pokyčių jų veikimo terpėje. Todėl, kad specialieji turėtų tam tikras išskirtis, turbūt yra teisinga, kad labiau atitiktų tą veiklos pobūdį, pagal kurį veikia. Dėl to aš čia palikčiau iniciatyvą bendruomenėms. Jeigu jos mato, kad su bendrąja baze, su šituo biudžetiniu vadovu – įstatymu reikia joms susiderinti, aš tai palikčiau.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Daugiau klausiančių nėra.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors ministras čia belaukdamas turbūt pavargo, todėl tas pristatymas gal nebuvo ryškus, bet aš tikrai agituočiau priimti šitą įstatymą, nes iš tikrųjų jis pataisytas taip, kaip mes anksčiau ir prašėme, kad nebūtų užkirstas kelias žmones, kurių tikrai reikia, išsaugoti, kurie produktyviai dirba biudžetinėse įstaigose, bet kartu ir įrašoma tam tikra jų nuolatinė priežiūra. Aišku, būtų gerai, kad ta priežiūra nevyktų labai formaliai, kaip dabar sako Valstybės kontrolė, kad dažniausiai skaičiuojamas lankstinukų skaičius įrodant, gerai ar negerai dirba viena ar kita institucija, nes tai yra (…). Todėl siūlau tikrai palaikyti šitą įstatymą, nes jis, palyginti su visais tais, kurie yra numatyti, ir darbo teisės prasme, ir kita prasme yra labiausiai subalansuotas ir tinkamas. Aš tikrai agituočiau už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas. Nematau salėje. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, aš nelabai suprantu, ar kolegos, teikiantys įstatymo projektus, nežino šiandien vadovų vertinimo sistemų? Aš noriu patikslinti. Steigėjas kiekvienais metais reikalauja iš vadovo ataskaitos ir tarybos, jeigu tai yra miesto ar rajono tarybos, arba kiti viešųjų įstaigų steigėjai, arba ministerijos steigėjai ir kiti, kas metai vertina. Neįvertinus ir esant neigiamam įvertinimui yra suponuojamas vadovo atleidimas. Jeigu vadovo kadencija yra penkeri metai, vadovas po penkerių metų atlieka atestaciją, jis gina savo kategoriją. Po septynerių metų yra įstaigos išorinis akreditavimas, taip pat ir vadovo darbo. Viena pusė.
Antra pusė. Kiekvieną įstaigos vadovą prižiūri, stebi, kontroliuoja (yra suskaičiuota) maždaug 27 institucijos, kurios turi teisę tikrinti vadovą neprogine tvarka, ką gerbiama Prezidentės atstovė sakė apie Šiaulių STT. Jų priedermė yra prižiūrėti, nes, kaip ir visuomenėje, taip ir įstaigose, ir tarp vadovų yra visko. Tam yra prevenciniai dalykai. Todėl aš manyčiau, kad yra pakankama. Kad galima tobulinti, taip, bet jeigu mes negerbiame vadovų, tai bent vertinkime tą potencialą ir tas investicijas, kurios yra įdėtos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti. Kas už šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas prieš, susilaiko.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną. Visi kiti klausimai bus svarstomi kituose posėdžiuose suderinus su pranešėjais.
Mums dabar liko 2-14 klausimas. Tai yra Seimo narių pareiškimai. Kiek žinau, N. Puteikis buvo užsirašęs. Nėra. Nematau.
19.44 val.
Savaitės (2017-03-20–2017-03-24) – 2017 m. kovo 21 d. (antradienio) ir 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Tada gal galima pristatyti rezervinį klausimą – tai kitos savaitės darbotvarkės tvirtinimas. R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Ištvermingiausi mielieji kolegos, visų pirma, kad nepamirščiau, linkėjimai iš Romos. Seimo Pirmininkas nustebęs, kad mes taip aktyviai dirbame dar iki šio momento. (Balsai salėje) Taip, jis mus stebi.
Iš tikrųjų, ką ir minėjo mano mielas kolega, nespėjome šiandien visų, bet dirbome labai nuoširdžiai. Tuos klausimus, kurie E. Misiūno liko nepateikti, kelsime į antradienio darbotvarkę, tačiau šiandien dar negaliu pasakyti, į kurią konkrečiai darbotvarkės vietą. Seniūnų sueigoje patikslinsime.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kitą savaitę Civilinio kodekso priėmimas, globėjų ir vaikus globojančių šeimų dėmesiui, bus priimti įstatymai. Ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, Registrų centro pertvarkos. Aš manau, tai labai tikslingas projektas.
Toliau. Seimo nutarimas dėl Radijo ir televizijos komisijos. Aišku, gaila, kad Seimo nariai surinko 47 parašus ir mes vėl pradėsime kalbėti apie Medžioklės įstatymą, bet yra taip, kaip yra. Tą savaitę turėsime Seimo rezoliucijas dėl mūsų kolegų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar kitokio jų laisvės suvaržymo. Seimo narių projektai pagal registracijos eilę. Bet, kaip jau minėjau, dalis pasikeitimų įvyks dėl to, kad šiandien liko neapsvarstytų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų norėtų paklausti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Rima.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …Pirmininko pavaduotoja, svarstymo stadijoje aš kalbėjau apie tai, kad mes su įvaikinusiais tėvais turėtume pagalvoti ir komitete apsvarstyti dar geresnį mechanizmą, kuris užtikrintų įvaikinusių tėvų teises auginti ir paramą jiems, nes ten yra tikrai… Aš nekartosiu argumentų. Gal vis dėlto reikėtų palikti komitetui laiko tuos dalykus aptarti, nes ten gal rastume sprendimą ir padarytume iš karto gerą projektą, kuris ateityje nekeltų problemų, nereikėtų po to mums jo tobulinti ir susidurti su…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jūs kalbate apie Civilinį kodeksą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ten yra visas paketas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Visą paketą. Siūlote antradienį nedaryti priėmimo?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nedaryti. Motinystė ten yra viena dalis. Dėl Civilinio kodekso niekas neprieštarauja. Prieštarauja… Tobulintina ta dalis, kuri susijusi su mokėjimo dalimi, finansine dalimi.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Supratau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, galima ir atskirai tai svarstyti, bet geriau su viskuo. Aš iškelčiau tokią abejonę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerai. Dėkui. Pasižiūrėsime. Ačiū, kolegos. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
19.47 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat norėčiau paskelbti Užsienio reikalų komiteto siūlymą sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Airijos Respublika. Taip pat Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę su Lotynų Amerika ir Karibų salomis.
K. Mažeika per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau pagarsinti pareiškimą dėl jungimosi į laikinąją grupę. Su kolegomis jungiamės į Seimo laikinąją grupę „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“. Kolegos, kurie pasirašėte arba dar norite prisijungti, kviečiu po posėdžio prie… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
Šios dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.