PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

 ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1439(2)

 

2022-06-07

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.       

11

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į stiprią Lietuvą ir visą Europą veikiančią ekonominę krizę bei jos neigiamą poveikį jaunų šeimų pajamoms - šio įstatymo įsigaliojimas numatomas ženkliai per greitai. Remiantis tuo, kad moters nėštumo laikotarpis trunka ~ nuo 37 iki 42 savaičių (~9 mėnesius) šio įstatymo įsigaliojimas 2023 m. sausio 1 d. (už 6  mėnesių) pažeis šeimų ir besilaukiančių moterų teises ir teisėtus lūkesčius, kadangi šie asmenys šeimos pagausėjimą yra susiplanavę vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Beatodairiška skuba įsigaliojant šiam įstatymui gali atnešti ir apčiuopiamų finansinių nuostolių planuojant šeimų biudžetus (ypač dabartinės infliacijos, maisto kainų, nedarbo rekordinio augimo sąlygomis).

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, turimos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

 

Minėtame 2013 m. vasario 15 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos; todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę nei oficialaus paskelbimo diena jo įsigaliojimo datą (taikymo pradžią); taigi tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas privalo numatyti pakankamą vacatio legis, t. y. laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus; konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis turi būti paisoma priimant įstatymus, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims.

Pasiūlymas:

Projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2024 m. sausio 1 d.

 

arba

 

Projekto 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2023 m. liepos 1 d.

 

 


 

 

Teikia

Seimo nariai                                                                                       

Mindaugas Puidokas

Beata Petkevič (pasirašė 2022-06-07)