PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

 ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103¹, 104, 105², 105³, 105⁴, 106¹, 108, 113, 114, 115, 115¹, 118, 123, 125, 140⁸, 140¹⁸, 140¹⁹, 140²¹, 140²⁸ STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 140¹⁶ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2797

2023-10-

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1	6		Argumentai: Įstatymo projektu yra siekiama konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje, tam, kad būtų galima efektyviausiai nukreipti finansinius, žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius į priėmimo poreikių nustatymą bei tenkinimą. Tuo tikslu numatoma suteikti įgaliojimus Vyriausybei paskirti priėmimą užtikrinančią įstaigą ir nustatyti užsieniečių laikino apgyvendinimo vietas, įgalioti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą sureguliuoti priėmimą užtikrinančios įstaigos ir užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad  priėmimą užtikrinanti įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) nuostatomis turi teisę teikti materialines, socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas ne tik prieglobsčio prašytojams, bet ir kitiems UTPĮ numatytiems užsieniečiams, siūlytina patikslinti šios įstaigos sąvoką, numatant, kad ši įstaiga paslaugas turi teisę teikti ir leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojams, kurie būna apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiamas leidimas gyventi ne tarptautinės apsaugos pagrindu, o, pavyzdžiui, dėl humanitarinių priežasčių arba vadovaujantis negrąžinimo principu, užsieniečiai ne visada gali greitai išsikelti iš laikino apgyvendinimo vietos, nes greitai nesusiranda darbo ir būsto. Tais atvejais, kai laikino apgyvendinimo vietose yra laisvų vietų, siūlytina leisti tik ką gavusiems leidimus laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turintiems užsieniečiams iki tol, kol susiras darbą ir būstą, mokant už gyvenimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, tokiu būdu kartu taupant valstybės biudžeto lėšas už neapgyvendintų laikino apgyvendinimo vietų išlaikymą. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 6. Papildyti 2 straipsnį nauja 23^1 dalimi: „23^1. Priėmimą užtikrinanti įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta biudžetinė įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas priėmimo sąlygas užtikrinančias paslaugas prieglobsčio prašytojams, užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jų šeimos nariams šeimos susijungimo atvejais, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, užsieniečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, užsieniečiams, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba kol sprendimas dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bus įgyvendintas, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu. Priėmimą užtikrinančios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.“
2.	2	N4		Argumentai: Vadovaujantis UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nuostatomis,  prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Atsižvelgiant į UTPĮ nustatytą principą, kad visų pirma, prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimui turėtų būti naudojamos prieglobsčių prašytojų turimos lėšos, o tik jų nesant - valstybės biudžeto lėšos, siūlytina Įstatymo projektą patikslinti, atitinkamai numatant analogišką principą ir dėl kitų užsieniečių, turinčių teisę gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikinojo apgyvendinimo vietose. Be to, tais atvejais, kai dėl UTPĮ nustatytų priežasčių asmenys negali būti išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos ar grąžinami į užsienio valstybę ir jie nėra sulaikyti, turėtų būti numatyta galimybė juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jei jose yra laisvų vietų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimą laikinai gyventi kartais gauna prieglobsčio prašytojai, kuriems nesuteikiamas tarptautinės apsaugos statusas (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 p.). Pavyzdžiui, gavę leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiai negauna valstybės paramos integracijai ir piniginės socialinės paramos, o greitai susirasti darbą, generuojantį pragyvenimą užtikrinančias pajamas jiems trukdo kalbos barjeras ir (arba) sveikatos problemos. Būsto paieškas apsunkina visuomenės nenoras nuomoti gyvenamųjų patalpų užsieniečiams. Dėl išvardintų priežasčių užsieniečiams sunku vos tik gavus leidimą gyventi Lietuvoje susirasti savarankiškai nuomojamą būstą ir tuoj pat išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Tokiais atvejais siūlytina, kad jie galėtų pasilikti laikino apgyvendinimo vietose (jeigu būtų jose vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą jose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi: „4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6. Užsieniečiams, negalintiems išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negalintiems grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130^1 straipsnyje nurodytų aplinkybių, užsieniečiams, kurių negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, užsieniečiams, kurių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, jeigu jose yra laisvų vietų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos šios teisės įgyvendinimui naudojamos tiek, kiek šioje dalyje nurodytas užsienietis jos negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytos teisės įgyvendinimą užsieniečio lėšomis, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
3.	12	8 ir 9		UTPĮ 71 straipsnio 5 dalies nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo teisėms įgyvendinti gali būti naudojamos ne tik Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, bet taip pat ir tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. UTPĮ 71 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Siūlytina patikslinti reglamentavimą ir nustatyti, kad visų pirma, kai prieglobsčio prašytojas turi lėšų, jis turėtų pareigą apmokėti už 71 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose numatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant ir gyvenimo laikino pagyvendinimo vietoje išlaidas. Tokia pareiga prieglobsčio prašytojui būtų taikoma tol, kol jo finansinė padėtis tai leistų. Taip pat patikslinamos nuostatos, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už nurodytų teisių įgyvendinimą (įskaitant ir gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje išlaidas). Tvarką, reglamentuojančią nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir patirtų išlaidų atlyginimą, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras.   Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 8 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip: 8. Pakeisti 71 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 1 – 22^1 dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti, įskaitant gyvenimą laikinojo apgyvendinimo vietoje, ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytai piniginei pašalpai mokėti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.“ „9. Pakeisti 71 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą, įskaitant gyvenimo laikinojo apgyvendinimo vietoje išlaidas, ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai ir (arba) turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo, arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo visiškai arba iš dalies padengti atlyginti valstybės turėtas patirtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią šioje dalyje nurodytų teisių įgyvendinimą prieglobsčio prašytojo lėšomis, valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų patirtų išlaidų padengimą atlyginimą, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
4.	26	N2		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus Lietuvos valstybės paramos integracijos laikotarpiui ar paramą nutraukus, visgi, išimtinais atvejais, (pavyzdžiui, perdavus Lietuvoje prieglobstį gavusius asmenis su vaikais pagal Dublino procedūrą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, nuomotojui staiga atsisakius nuomoti būstą, o kito iškarto nepavykus susirasti ir pan.) išlieka poreikis užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, gyventi priėmimą užtikrinančios įstaigos administruojamose laikino apgyvendinimo vietose dėl objektyvių priežasčių, siūlytina numatyti galimybę tokiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis laikinai gyventi laikino apgyvendinimo vietoje, (jeigu būtų vietų) iki tol, kol susiras darbą ir (arba) būstą bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka mokėti už gyvenimą joje.          Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 26 straipsnį nauja 2 dalimi: „26 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas 2. Papildyti 108 straipsnį 7 dalimi: „7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytiems užsieniečiams, pasibaigus jų Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiui ar šios paramos teikimą nutraukus, gali būti leista laikinai apsigyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje.“
5.	43	1 ir 3		Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo bus sukurtos teisinės prielaidos Vyriausybei paskirti vieną įstaigą, atsakingą už visų užsieniečių, kurių priėmimo poreikius privaloma užtikrinti pagal UTPĮ (įskaitant sulaikytus užsieniečius), materialinių priėmimo sąlygų užtikrinimą, yra būtinas pakankamas terminas šiam pokyčiui įgyvendinti, kadangi būtina pakeisti atitinkamus teisės aktus, perskirstyti institucijų funkcijas. Siūlytina nustatyti ilgesnį terminą Įstatymo įsigaliojimui.  Pasiūlymas: Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4, 8 ir 9 dalis, 3, 5, 6, 8 – 10 straipsnius, 12 straipsnio 4, 7 ir 8 dalis, 14 straipsnio 2 dalį, 15 – 25, 28, 31, 33, 36, 38 – 41 straipsnius ir šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalis, įsigalioja 2024 5 m. liepos sausio 1 d.“ Įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. birželio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Teikia Seimo narys